Civilinė
byla Nr. 2-686-544/ 2010
Proceso
Nr. 2-59-3-00211-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija:22.1; 30.3; 33; 45.1; 99.5; 110.4; 126.8; 129.19.4;

PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
S P
R E N
D I M
A S
2010
m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant
ieškovės atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovės atstovui advokatui
Antanui Jarašiui,
viešame teismo posėdyje žodinio
proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-686-544-10 pagal ieškovės UAB „Armetlina“ ieškinį atsakovei BUAB „Statyba“,
tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centro
Kauno filialas, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, teisinės registracijos
panaikinimo ir
NUSTATĖ:
Ieškovė prašė panaikinti
Kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. 4400-0180-6840,
esančių S. J. Telegos g.
32A, Kėdainiuose, kaip atskiro nekilnojamo turto objekto, teisinę registraciją;
pripažinti jog šie statiniai yra pastato-pirties, unikalus Nr. 5397-1007-9026,
esančios S. J. Telegos g.
32A, Kėdainiuose, priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB
„Armetlina“ bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2009-08-25
pagal turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0064/09/01042/1,
sudarytą antstolės Ramunės Mikliušienės
kontoroje, įsigijo iš atsakovės UAB
„Statyba“ pastatą-pirtį, esančią S. J.
Telegos g. 32A, Kėdainiuose, unikalus Nr. 5397-1007-9026. Minimą
aktą 2009-09-17 savo rezoliucija patvirtino Kėdainių rajono apylinkės teismo
teisėjas, todėl jis, vadovaujantis CPK 700 str., 704 str., 725 str. nuostatomis,
tapo nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Nuosavybės teisių į pirtį
perleidimo ieškovei faktas nustatyta tvarka įregistruotas VĮ Registrų centro
Kauno filiale. Buvo įsitikinusi, kad aplink pirtį įrengta kiemo aikštelė ir
sklypą juosianti tvora, kurie Nekilnojamojo turto registre žymimi kaip kiti
statiniai (inžineriniai) – Kiemo statiniai, unikalus Nr. 4400-0180-6840, yra perkamos
pirties priklausiniai ir bus įsigyti kartu su pagrindiniu daiktu. Tačiau
įregistravus aktą minėtame registre ir gavus pažymėjimą paaiškėjo, jog minėto akto pagrindu įsigijo
tik pirtį, o kiti statiniai – Kiemo statiniai liko atsakovės nuosavybe. Būdama atsakovės
kreditore, kreipėsi į bankroto bylos administratorių ir kitus kreditorius su
prašymu perduoti jam nuosavybės teises į pirties priklausiniais laikytinus Kitus
statinius, siūlė kompensuoti būsimas išlaidas, tačiau geruoju ginčo išspręsti
nepavyko. Mano, jog pirties ir Kitų statinių atskyrimas į du savarankiškus pagrindinius
daiktus neatitinka LR CK 4.12 str., 4.13 str., 4.19 str. nuostatų ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl
turi būti pripažinta, kad Kiemo statiniai yra pirties priklausinys ir
nuosavybės teise priklauso ieškovei (CK 4.14 str., 4.19 str.). Pagal bendrąją taisyklę
perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui kartu
perleidžiama ir nuosavybės teisė į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai
sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip. Nagrinėjamuoju atveju pastato –
pirties ir Kitų statinių atskyrimas į du savarankiškus pagrindinius daiktus
nėra kildinamas iš specialiosios įstatymo normos. Atskyrimo į du savarankiškus pagrindinius
daiktus pagrindu VĮ „Registrų centras“ 2010-03-04 rašte Nr.(3.7.2.)S-343
nurodomas 2003-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pastabų apie pirties
pardavimą ieškovei be priklausinių akte
nenurodyta, todėl sprendžia, jog byloje ginčas kyla tik dėl fakto, ar Kiti
statiniai laikytini pirties priklausiniu, t.y. antraeiliu daiktu. Nurodo, jog pagal
suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisiškai reikšmingas yra
faktų, ar tarp antraeilių daiktų (priklausinių) ir pastatų buvo nuolatinis
funkcinis ryšys, nustatymas, t. y. ar priklausiniai savo ūkine paskirtimi
tarnavo įsigytam pagrindiniam daiktui. Iš 1999-09-29 Žemės ir kito
nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filialo
pažymėjimo Nr.35/20397, 1999 metais žemės sklype, esančiame S. J. Telegos g. 32A, atsakovė nuosavybės teise
valdė du pastatus: lHlp ir 2Hlp, o kiemo aikštelė ir tvora, t.y. Kiti statiniai,
nebuvo įrengti ir įregistruoti. 2005-11-08 VĮ „Registrų centras“ išdavė atsakovei
pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą
nekilnojamojo turto registre, iš kurio turinio matyti, jog minimame sklype atsakovė
nuosavybės teise valdo pirtį, t.y. tą patį pastatą lHlp, ir naujai įregistruotą
daiktą - Kiti statiniai (ginčo dalykas). Minimame dokumente detalizuojama, jog pirtis
buvo rekonstruota ir pripažinta tinkama naudoti pagal 2003-12-11 statinio
pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o Kiti statiniai tuo pačiu aktu pripažinti
tinkamais, tačiau jau kaip naujas statinys. Minėtame 1999-09-29 Žemės ir kito
nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filialo
pažymėjime Nr.35/20397 pastatas lHlp nebeminimas, kadangi buvo nugriautas
rekonstrukcijos metu. Mano, kad šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovei
nuosavybės teise priklausiusi nuotekų perpumpavimo stotis 2003 metais buvo
rekonstruota nugriaunant statinį lHlp, statinį 2Hlp iš esmės pakeičiant, t.y.
iš siurblinės perdarant jį į pirtį - laisvalaikio praleidimo centrą bei
ženkliai padidinant bei apjuosiant sklypą tvora, įrengiant ant sklypo kiemo
aikštelės dangą, t. y. Kitus statinius. Pirtis ir Kiti statiniai yra tame
pačiame sklype, kurio ribos ar nuomos paskirtis nekito. Iš kadastrinių matavimų
matyti, kad žemės sklypas buvo
suformuotas ir įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir
registro VĮ Panevėžio filiale 2001-09-24, kai dar nebuvo Kitų statinių. Todėl
galima daryti išvadą, jog sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas atsakovui kaip
žemės plotas reikalingas naudotis vien pastatu, bet ne Kitais statiniais.
Sklypas nebuvo atidalintas siekiant atskirti žemės plotą reikalingą naudoti
Kitus statinius. Tai, ieškovės nuomone, patvirtina,
kad sklypą, pirtį ir Kitus statinius, buvo siekiama naudoti kaip vieningą
objektą. Po rekonstrukcijos sklype
įrengtas tik vienas įvažiavimas, tik vieni vartai, todėl mano, kad atsakovės
pozicija dėl Kitų statinių ir pirties tarpusavio ryšio nebuvimo nepagrįsta. Sklype
nesant nekilnojamųjų daiktų aikštelė gali būti laikoma savarankišku daiktu, o
ją juosianti tvora jos priklausiniu, tačiau sklype esant pastatui tokia
situacija nelogiška. Vertingas turtas sklype yra pirtis ir į ją atvykstančių
asmenų transporto priemonės, asmeniniai daiktai, todėl darytina išvada, jog
tvora saugo būtent pirtį ir su ja besinaudojančių asmenų turtą, o ne aikštelę.
Analogiška situacija yra ir su Sklype įrengta aikštele. Tiek aikštelė, tiek tvora
buvo įrengti aptarnauti pagrindinį daiktą pirtį, nes atskiras nekilnojamojo
turto objektas su atskira paskirtimi ir žemės sklypu nesuformuotas. Statinys
2Hlp (pirtis) buvo rekonstruojama kaip
laisvalaikio paslaugų centras, kas ir sudarė poreikį sklype įrengti aikštelę bei
tvorą. Nurodo, jog tai, kad Kiti pastatai yra Pirties priklausiniai, t.y. buvo
pastatyti padėti tinkamai funkcionuoti pagrindiniam daiktui, patvirtina ir kiti
kadastrinių matavimų byloje esantys dokumentai, nes Kiti statiniai apskaitomi
ir detalizuojami Cl formoje „Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys"
atskirai nuo pirties, kuri apskaitoma Al formoje „Pagrindinio pastato, jo dalių
ir priestatų kadastro duomenys". Faktą, kad ieškovė pirko ne tik pirtį,
bet ir Kitus statinius, patvirtina sumokėta kaina, kuri daugiau nei 55 000 Lt
viršija Pažymėjime nurodytas nekilnojamųjų daiktų vertes. 55 000 Lt turėjo būti
atsakovės pelnas pardavus pirtį ir Kitus statinius, o ne daugiau nei 100 000 Lt
pardavus tik pirtį.
Atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo
jį atmesti. Nurodė, kad pagal antstolės Ramunės Mikliušienės 2009-08-25 Turto
pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0064/09/0142/1, antstolė
skolininkės UAB „Statyba" pasiūlytai pirkėjai UAB „Armetlina" pardavė
pastatą - pirtį, kurio paskirtis - paslaugos, bendras plotas 86,99 kv.m.,
esančią S. J. Telegos g. 32 a, Kėdainių m., unikalus
Nr. 5397-1007-9026. Ieškovė, t. y. pirkėja, sumokėjo 176 000 Lt ir šis turtas
2009-09-24 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovės UAB „Armetlina"
nuosavybės teise. Iš VĮ Registrų centras Kauno
filialo išrašo - pažymėjimo apie įrašus nekilnojamojo turto registre matyti, kad objekto - Kiti statiniai
(inžineriniai) - Kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr.
4400-0180-6840 - savininkas yra UAB „Statyba". Pastatų savininkė atsakovė
BUAB „Statyba" kiemo aikštelėje, aptvertoje tvora, vykdo veiklą - teikia
saugomos automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas. Pagal VĮ Registrų centro
pažymėjimą yra du nekilnojamojo turto objektai, kurie turi savo unikalius
numerius ir kurie gali funkcionuoti netrukdydami vykdyti savo veiklos vienas
kitam, tik yra bendras įvažiavimas. BUAB „Statyba" kreditorių susirinkimas,
įvykęs 2010- 02-25, protokolo Nr. 01 nutarimu Nr. 14 įpareigojo administratorių
A. Tunkūną kiemo aikštelę su tvora, esančią S. J. Telegos g. 32 a, Kėdainių m., parduoti iš
varžytynių už 100 000 Lt realiai esančiam pirkėjui. Pirmumo teisė perkant kiemo
aikštelę su tvora buvo suteikta pirties savininkei ieškovei UAB „Armetlina",
tačiau ši nesutiko Kitų statinių už nurodytą kainą nupirkti.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą tretysis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas prašo
palikti nenagrinėtą ieškovo reikalavimą
panaikinti kitų statinių, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, teisinę registraciją;
dėl kitų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad neturi nuomonės dėl to, ar ieškovė įgijo
nuosavybės teises į kitus - kiemo statinius, unikalus Nr. 4400-0180-6840.
Tačiau nesutinka su reikalavimu panaikinti kitų statinių, kaip atskiro
nekilnojamojo turto objekto, teisinę registraciją, nes reikalavimas pareikštas
nesilaikant LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) nustatytos tvarkos,
neatsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktiką. NTRĮ 10
str. 1 p. nustato, kad nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai
registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais
atvejais arba tų daiktų savininko prašymu, o 5 punktas nustato, kad, jeigu
asmuo perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, pasilieka nuosavybės
teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą,
priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. NTRĮ 5 str.
2 p. nustato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai,
kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių
pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Visi nekilnojamojo turto registre įrašyti
duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol ji nenuginčyti įstatymų
nustatyta tvarka (NTRĮ 4 str.). Nekilnojamojo turto registro duomenys gali būti
ginčijami Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. nustatyta išankstinio
ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria ieškovė nepasinaudojo. Todėl jos
reikalavimas dėl teisinės registracijos paliktinas nenagrinėtu. Duomenys,
įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą teismine tvarka negali būti nuginčyti (CK
4.262 str., NTRĮ 4 str.) priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes
bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka
veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Be to,
LAT yra ne kartą konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl teisės
į registruojamą daiktą, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti
negaliojančia teisinę registraciją. Dėl kitų ieškovo reikalavimų pagrįstumo nepasisako,
nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra ir negali būti civilinių teisinių
santykių dalyvis ir neturi teisinio intereso turtiniuose ginčuose. Tretysis
asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 67-68).
Ieškinys
atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių
motyvų.
Teismo
nuomone, ieškovė neįrodė, kad pastato - pirties ir Kitų statinių atskyrimas į
du savarankiškus pagrindinius daiktus neatitinka LR CK 4.12 str., 4.13 str.,
4.19 str. nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo
ir aiškinimo praktikos, todėl turėtų būti pripažinta, kad Kiemo statiniai yra
pirties priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovei (CK 4.14 str., 4.19
str., CPK 178 str.).
Byloje
esančių įrodymų visuma yra nustatyta, kad UAB „Statyba“ nuosavybės teisės į
nekilnojamąjį turtą, esantį S. J. Telegos
g. 32A, Kėdainiuose (registro Nr. 35/20397): į
pastatą - pirtį (unikalus Nr. 5397-1007-9026) ir kitus statinius (inžinierinius) – Kiemo
statinius (unikalus Nr. 4400-0180-6840) įregistruotos 2003-12-11 statinio
pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu. Šis aktas buvo juridinis pagrindas
minėtus du statinius įregistruoti kaip atskirus UAB „Statyba“ nekilnojamojo
turto objektus, turinčius savarankiškus unikalius numerius. NTRĮ 4 str. numatyta,
kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi
teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Panaši
nuostata įtvirtinta ir CK 4.262 str., kuriame
nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir
išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose
nustatyta tvarka. Duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė
teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus
buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos
nuginčijus įstatymuose nustatyta
tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų
dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą,
turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra
neteisėti. Šioje byloje 2003-12-11 statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas
yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas byloje neginčijamas.
Byloje taip
pat nustatyta, kad priverstine tvarka vykdant Panevėžio apygardos teismo
2009-06-08 teismo įsakymą Nr. L2-610-102 dėl 125 303,65 Lt skolos išieškojimo
iš skolininkės UAB „Statyba“ išieškotojos UAB „Armetlina“ naudai bei kitų
išieškotojų naudai 2009-07-23 antstolė Ramunė Miklušienė turto arešto aktu Nr.
0064/09/01042/1, be kita ko, areštavo UAB „Statyba“ priklausantį turtą – ½ dalį
pastato-pirties, kurios paskirtis – paslaugų, statybos metai – 1960, esančių S. J. Telegos h. 32a, Kėdainiuose,
unikalus Nr. 5397-1007-9026, 88 000 Lt vertės. 2009-08-24 UAB „Armetlina‘ visuotiniame
akcininkų susirinkime nusprendė pirkti pirtį Kėdainiuose S. J. Telegos g. 32a. 2009-08-28 buvo paskelbta apie minėto pastato-pirties pardavimą varžytinėse
2009-09-28 už 140 800 Lt pradinę
pardavimo kainą. 2009-08-25 skolininkė
UAB „Statyba“ pasiūlė UAB „Armetlina“ kaip savo pasiūlytą pirkėją perkant
areštuotą pirtį, esančią S. J. Telegos
g. 32a, Kėdainiuose. 2009-08-25 UAB „Armetlina“ įgaliotas asmuo pateikė
prašymą kaip skolininko pasiūlytas
pirkėjas parduoti bendrovei pirtį, esančią S. J. Telegos g. 32a, Kėdainiuose, unikalus Nr.
5397-1007-9026. 2009-08-25 buvo surašytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam
pirkėjui aktas, pagal kurį skolininkės UAB „Statyba“ pasiūlytam pirkėjui UAB
„Armetlina“ buvo parduota pirtis, paskirtis – paslaugų, sienos – plytos,
statybos pabaigos metai – 1960
m., bendras plotas 86,99 kv. m., esanti S. J. Telegos g. 32a, Kėdainiai, unikalus Nr.
5397-1007-9026, už 176 000 Lt. 2009-09-17 šį aktą patvirtino teisėjas. Šio akto pagrindu viešame registre UAB „Armetlina“ buvo
įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – pirtį. 2009-09-29 UAB „Armetlina“ sumokėjo pirkinio kainą 176
000 Lt. 2009-09-17 antstolės patvarkymu už parduotą pastatą gauta 166 405,56 Lt
suma, atskaičius vykdymo išlaidas, buvo grąžinta UAB „Statyba“, nes jai
2009-09-03 Panevėžio apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla
(vykdomojo byla Nr. 0064/09/01042/1, b. l. 25 24-26, 28, 29-51, 112-114). Šie faktiniai duomenys patvirtina,
kad areštuojant turtą, paskelbiant apie jo pardavimą varžytinėse, surašant turto
pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą bei registruojant daiktines teises
nekilnojamo turto registre buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas
parduodamas, perkamas, registruojamas turtas, kuriuo buvo pastatas – pirtis,
kurios paskirtis – paslaugų, statybos metai – 1960, esanti S. J. Telegos g. 32a, Kėdainiuose, unikalus Nr.
5397-1007-9026. Todėl ieškovei, kuri buvo verslininkė, iki tol turėjo
komercinių ryšių su UAB „Statyba“ ir buvo šios kreditorė, nebuvo jokio pagrįsto
pagrindo tikėtis ir manyti, kad ji perka
ir kitus statinius – Kiemo statinius, unikalus Nr. 4400-0180-6840, nes
šie statiniai nebuvo areštuoti minėtoje
vykdomojoje byloje, apie jų pardavimą nebuvo viešai skelbta, skolininkas UAB „Satyba“ nesiūlė savo pasiūlytam pirkėjui,
t. y. ieškovei, jų pirkti. Pati ieškovė 2009-08-24 akcininkų susirinkime nutarė
pirkti tik pirtį, ieškovės įgaliotas atstovas
taip pat prašė antstolės parduoti tik pirtį ir nurodė unikalų Nr.
5397-1007-9026, kas patvirtina, kad ieškovei buvo arba turėjo būti žinoma,
kad pastatas – pirtis ir Kiti statiniai yra
įregistruoti kaip du savarankiški nekilnojamo turto objektai (vykd. bylos b. l.
33, 35).
Pagrindiniais
daiktais įstatyme pripažįstami
daiktai, galintys būti savarankiški teisinių santykių objektai. Tuo tarpu
antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba
pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12-4.13 straipsniai). Tiek
pagrindiniai, tiek antraeiliai daiktai fizine prasme vienais atvejais gali būti
tiesiogiai susiję vieni su kitais, kitais atvejais tarp jų gali būti ir
santykinis atskirumas. Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto
priklausiniai. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui
tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję
su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. 1 d.). Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo
įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais
pagrindiniais daiktais. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad Kiti statiniai –
Kiemo statiniai yra jos nusipirktos pirties priklausinys ir kad tarp jų yra
nuolatinis funkcinis ryšys. Tai, kad pirtis ir Kiti statiniai yra tame pačiame sklype,
kad žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas registre bei išnuomotas
atsakovei naudotis dar iki Kitų pastatų sukūrimo ir po to nebuvo atidalintas,
kad po rekonstrukcijos sklype įrengtas tik vienas įvažiavimas ir vartai, kad aikštelė
ir tvora galėtų būti laikoma savarankiškais daiktais, tik jei sklype nebūtų
statinių, kad sklype vertingiausia yra pirtis ir į ją atvykstančių asmenų
transporto priemonės, kad aikštelė ir tvora buvo įrengtos aptarnauti pagrindinį
daiktą - pirtį, kad kadastrinių matavimų bylos dokumentuose Kiti statiniai ir pirtis apskaitomi ir detalizuojami
skirtingose Cl ir Al formose, nesudaro
pagrįsto pagrindo daryti pagrįstą išvadą, jog sklypas, pirtis ir kiti statiniai
naudojami tik kaip vieningas objektas, kad Kiti statiniai – Kiemo statiniai,
unikalus Nr. 4400-0180-6840, yra pastato
– pirties, unikalus Nr. 5397-1007-9026, priklausinys ir nuosavybės teise 2009-08-25
turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui pagrindu priklauso ieškovei UAB
„Artmetlina“. Iš pateiktų sutarčių, finansinės apskaitos dokumentų turinio
matyti, kad šios bylos ginčo objektas –
Kiti statiniai - nuomojami kitiems ūkio subjektams, naudojami ūkinėje
komercinėje, kuri nebūtinai susijusi su ieškovei nuosavybės teise priklausančio
pastato – pirties - veikla (b. l. 88-105). Vieno žemės sklypo, įvažiavimo ir
vartų buvimas savaime nereiškia, kad sklype yra tik vienas pagrindinis daiktas,
o kiti – jo priklausiniai. „Pagrindinio pastato“ ir „Kitų statinių ir jų dalių“
sąvokos, naudojamos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje (b.
l. 34-51), nėra tapačios ir nereiškia,
kad pagrindinis pastatas pagal
kadastrinių matavimų bylą yra pagrindinis, o Kiti statiniai - antraeiliai daiktai ir CK 4.12 str.- 4.13 str. prasme. Iš turto
arešto akto matyti, kad ½ dalis pastato
– pirties antstolio buvo įkainota 88 000
Lt (vykd. bylos b. l. 14-15). Ieškovei buvo parduotas visas pastatas – pirtis
už 176 000 Lt (b. l. 37). Šiuo metu BUAB „Statyba“ kreditorių susirinkimuose
yra nutarta vien Kitus statinius parduoti varžytinėse už 100 000 Lt, pirmenybę
suteikiant ieškovei, ir dėl sandorio vyksta preliminarios derybos su
kitais potencialiais pirkėjais (b. l.
62-63, 83-85, 87, 108-109). Todėl ieškovės argumentai, kad už pastatą sumokėta didesnė kaina patvirtina, jog buvo mokėta ir
už Kitus statinius, yra nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo
nustatytas įstatyme numatytas atvejis arba daiktų savininko prašymas priklausinio
duomenis įrašyti į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą (NTRĮ 10
str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto
registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro
nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129
patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10 str. 4 d. numatyta, kad
nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir
nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo
turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Šiuo atveju nekilnojamas daiktas – Kiti statiniai – yra
suformuotas kaip atskiras nekilnojamo turto objektas ir jam suteiktas unikalus
numeris, o šis įrašas nenuginčytas įstatymo numatyta tvarka.
Aiškindamas
ir taikydamas NTRĮ normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismine tvarka
gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais
aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba
pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2009-10-13 nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2009). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad ieškovė teisinę
registraciją ginčija ne dėl to, kad ji atlikta pažeidžiant nustatytą tvarką,
bet dėl to, kad ji atlikta nesant tam faktinio pagrindo, t. y. kad Kiti
statiniai įregistruoti kaip savarankiškas nekilnojamo turto objektas be
pakankamo pagrindo. Jeigu šis ieškinys būtų patenkintas ir teismo sprendimas
įsiteisėtų, tai taptų pagrindu teritoriniam registratoriui padaryti viešame
registre atitinkamus įrašus. Kadangi
šiuo atveju dėl virš išdėstyto daroma išvada, kad ieškinys dalyje dėl
nuosavybės teisės pripažinimo nepagrįstas ir atmestinas, tai atmestinas, o ne
paliekamas nenagrinėtu NTRĮ 30-32 str., Administracinių bylų teisenos
įstatymo 1 d.
pagrindais, ir ieškinys dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo.
Atmetus ieškinį iš ieškovo UAB „Armetlina“ atsakovei
BUAB „Statyba“ priteistinos jos turėtos advokato pagalbos išlaidos – 1000 Lt
(b. l. 107), nes išlaidų dydis
atitinka CPK 98 str. reikalavimus, yra mažesnis už 2004-04-02 LR
Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius
dydžius ir atitinka šios bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas rekomendacijose
nurodytas aplinkybes. Iš ieškovės į
valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų
įteikimu (b. l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Kadangi
ieškinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo
(CPK 150 str. 4 d.).
Vadovaudamasis
išdėstytu ir CPK 263 str., 268 str., 270 str.
NUSPRENDŽIA:
Ieškinį
atmesti.
Priteisti
iš ieškovo UAB „Armetlina“ (į. k.
145278724, Liejyklos g. 2, Šiauliai) į valstybės biudžetą 33 (trisdešimt tris) Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimui
įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010-04-15 nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias
apsaugos priemones - kitų statinių
(inžinierinių) – Kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0180-6840, esančių S. J. telegos g. 32A,
Kėdainiuose, areštą, uždraudžiant disponuoti.
Sprendimas per
30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam
teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja Ramunė Čeknienė