Civilinė byla Nr. 2YT-6180-359/2023
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00299-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.1; 3.2.7.2; 3.4.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 12 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,
sekretoriaujant Vilmai Janonienei,
dalyvaujant pareiškėjai E. G., suinteresuotam asmeniui A. G.,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui, VĮ „Turto bankas“ atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą išdavimo, suinteresuoti asmenys – A. G., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, VĮ „Turto bankas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad gyvenant santuokoje su sutuoktiniu V. G., gimė dukra J. G. ir sūnus A. G.. Sutuoktinis V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties liko statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypai esantys, (duomenys neskelbtini). Turtas nėra areštuotas įkeistas ar teisminio ginčo objektas, skolų nėra. Po sutuoktinio mirties, (duomenys neskelbtini) sprendimu J. G. pripažinta neveiksnia. Dėl šios priežasties ir buvo praleistas trijų mėnesių terminas paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą J. G. vardu, dėl palikimo priėmimo po V. G. mirties. Dukra serga nuo vaikystės, ją prižiūri pareiškėja, kuri yra garbaus amžiaus. Pareiškėjos manymu, dukrai priėmus palikimą, pareiškėjai atsirastų daug problemų. Ji būtų įrašyta nekilnojamojo turto registro duomenyse, kaip dalies savininkė ir kiekvieną kartą norint atlikti darbus susijusius su turto priežiūra ir valdymų reikėtų kreiptis į teismą. Namas yra senas reikia remontuoti, kiekvieną kartą reikėtų gauti bendrasavininkio sutikimą darbams atlikti. J. G. yra pareiškėjos dukra, kuria pareiškėja nuolatos rūpinasi, jos interesai nėra pažeidžiami, ji ir toliau liks pareiškėjos priežiūroje.
Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą į prašymą, su prašymu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti sutinka, nurodo, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos.
VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog šioje byloje svarbu užtikrinti neveiksnaus asmens interesus, o neveiksnaus asmens interesų užtikrinimu privalo rūpintis globėjas. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodo, kad pareiškėja atsakingai vykdo globėjo ir turto administratoriaus pareigas, todėl pritaria dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą dukros vardu, išdavimo. Nors pareiškėja tinkamai vykdo globėjo ir turto administratoriaus pareigas, tačiau bus pažeisti globotinės teisės ir interesai, jeigu bus atsisakyta priimti palikimą dukros J. G. vardu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja E. G. pilnai palaikė savo pareiškime išdėstytus prašymus ir nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti, atnaujinti terminą palikimui priimti. Be to ji nurodė, kad yra pripažintos neveiksnia J. G. globėja.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. G. taip pat prašė pareiškėjos pareiškimą patenkinti, atnaujinti terminą palikimui po tėvo mirties priimti bei duoti leidimą atsisakyti priimti palikimą neįgalios sesers vardu.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. buvo pripažinta neveiksnia. Šiuo sprendimu J. G. buvo nustatyta globa ir paskirta globėja E. G.. Minėtu sprendimu neveiksnumas J. G. buvo nustatytas ir paveldėjimo teisinių santykių srityse (palikimo priėmimas ir kt.). Dar (duomenys neskelbtini) mirė V. G., po kurio mirties liko pastatai ir žemės sklypai.
Dėl termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti atnaujinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. G., jo vaikai J. G. ir A. G., kaip pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo jie nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė. Iš dalies taip įvyko dėl to, kad J. G. serga psichine liga ((duomenys neskelbtini)), dėl kurios jos galimybės savarankiškai pačiai išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo buvo visiškai apribotos. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad dukra negali priimti palikimo, kadangi serga, dėl to buvo nustatytas neveiksnumas. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad J. G. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo / atsisakymo jį priimti ir kitaip nepriėmė palikimo dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Nuo palikimo atsiradimo momento (duomenys neskelbtini) jau yra praėję daugiau kaip 18 mėnesių, tačiau įvertinus tai, kad J. G. pripažinta neveiksnia paveldėjimo santykių srityje, teismas sprendžia, kad nepateisinamo delsimo ar nesąžiningo elgesio nagrinėjamu atveju nėra. Trijų mėnesių terminas, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra labai ilgas, todėl J. G. dėl susiklosčiusių aplinkybių nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises. Kitas mirusiojo V. G. įpėdinis suinteresuotas asmuo A. G. prieštaravimų, kad būtų atnaujintas terminas J. G. atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po V. G. mirties, nepareiškė.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, išvadą teikiančios institucijos parodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog J. G. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. G. mirties, atsisakyti priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų interesų, todėl terminas palikimui atsisakyti priimti atnaujinamas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).
Dėl teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo
Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai ar globėjai (CK 5.56 straipsnis). CK 3.244 straipsnio 3 dalis numato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.
Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Atsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą sudaro vertę turintis nekilnojamasis turtas, pareiškėjos teigimu, palikėjas skolų neturėjo, nepriėmus J. G. vardu palikimo po mirusiojo V. G. mirties, būtų pažeisti neveiksnaus asmens teisės ir teisėti interesai, todėl pareiškėjo prašymas išduoti leidimą atsisakyti priimti palikimą J. G. vardu yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog siekiant gauti leidimus reikėtų kreiptis į teismą, dėl leidimų gavimo, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu.
Pažymėtina, jog J. G. globėjai, šiuo atveju pareiškėjai, buvo išaiškinta, jog skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens tam tikroje srityje asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančia globą. Būtent dėl to, ginant neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjos prašymas atsisakyti priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu nėra tenkinamas, o išduotinas leidimas priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu.
Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio pareiškimas, sukeliantis įpėdiniui atitinkamas teisines ir turtines pasekmes, neveiksnus asmuo savo teisių negali savarankiškai įgyvendinti. J. G. yra neveiksni, ji savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, siekiant operatyvumo ir ekonomiškumo tikslų, ginant neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjai išduoda leidimą priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu (CK 3.244 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybė šioje byloje patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578, 582 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškimą patenkinti iš dalies.
Atnaujinti J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti palikimą po savo tėvo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti pareiškėjai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą neveiksnaus asmens J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jos tėvo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjos E. G. (a/k (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidas susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškimas dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, kita nutarties dalis neskundžiama.
Teisėjas Gintautas Kaulakis