Civilinė byla Nr. e2S-1635-910/2019

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00174-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir atsakovo T. S. priešieškinį ieškovei I. S. dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo; institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką.

2.       Teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatyta laikina tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas gali bendrauti su vaikais antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienį ir šeštadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su vaikų motina vietą.

3.       2019 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas pakeitė laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nustatydamas, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais trečią mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su vaikų motina vietą.

4.       Ieškovė pateikė prašymą pakeisti 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarka nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant vaikų motinai ir vaikų psichologui, atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su vaikų motina vietą.

5.       Ieškovė nurodė, kad net ir sumažinus atsakovo susitikimų su vaikais skaičių per mėnesį, susitikimai vyksta komplikuotai, nes atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, didžiąją susitikimų laiko dalį užima atsakovo primygtiniai reikalavimai dukrai papasakoti apie ieškovės gyvenimą, jos tariamus meilužius, tariamai neigiamą ieškovės ir jos tėvų įtaką vaikams, tariamą ieškovės nesirūpinimą vaikais. 2019 m. birželio 22 d. vykusio susitikimo metu, dukrai M. S. bandant atsistoti ir išeiti, atsakovas jėga paėmęs dukrą už rankos, ją pasodino atgal, tokiais savo veiksmais galimai sukėlė dukrai fizinį skausmą, dėl ko po susitikimo dukra negalėjo nustoti verkusi apie vieną valandą. Ieškovės teigimu, šalių nepilnametės dukros prieš susitikimus su tėvu, susitikimų metu ir praėjusiam kuriam laikui po susitikimų patiria didžiulį stresą, psichologinį diskomfortą, neigiamas emocijas, kurios gali turėti neigiamos įtakos tolesniam vaikų vystymuisi ir sukelti nepageidaujamas pasekmes, todėl atsakovo susitikimų su vaikais metu privalo dalyvauti vaikų psichologas. Ieškovės manymu, vaikų ir tėvo susitikimuose dalyvaujant psichologui, būtų užtikrinta, kad susitikimų su atsakovu metu dukros nepatirs psichologinio diskomforto ir psichologinių traumų, bus užtikrintas tinkamas atsakovo bendravimas su dukromis, bendraudamos su atsakovu dukros jausis emociškai saugiau, be to, psichologas, atsakovo bendravimo su dukromis metu, nustatęs, jog atsakovas bendraudamas su dukromis jas psichologiškai žaloja ar kitaip netinkamai su jomis elgiasi, galėtų nutraukti atsakovo bendravimą su dukromis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.

7.       Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad esant tėvo ir vaikų komplikuotam bendravimui, būtų naudingas nešališko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais, tačiau nurodė, kad vien psichologo dalyvavimas neužtikrins atsakovo elgesio pasikeitimo ir tinkamo bendravimo su vaikais, nes psichologas neturi jokių įgaliojimų duoti atsakovui pastabas ar nurodymus kaip derėtų bendrauti su jo dukromis ir tuo labiau drausminti atsakovą. Todėl toks specialisto dalyvavimas neužtikrins vaikams saugesnės aplinkos, o atsakovui susitikimų metu pradėjus konfliktuoti ne tik su ieškove, bet ir su psichologu, pastarojo dalyvavimas gali įnešti dar daugiau sumaišties į ir be to sudėtingą atsakovo ir vaikų bendravimą ir vaikų emocinė būklė nuo to gali dar labiau pablogėti.

8.       Teismo vertinimu, jeigu vaikai bendraudami su tėvu patiria baimę ir kitas neigiamas emocijas ir po susitikimų su tėvu jų psichologinė savijauta lieka nepatenkinama, tikslinga vaikų ir tėvo susitikimus rengti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, psichologui, kurio kandidatūrą gali pasiūlyti Tarnyba. Tokiu atveju ieškovė pirmiausia turi kreiptis į Tarnybą ir suderinti patogų vaikų ir tėvo bendravimo laiką, nes bendravimas Tarnybos patalpose įmanomas tik Tarnybos darbo valandomis, ir tik po to ieškovė turi teisę prašyti teismo keisti laikinąsias apsaugos priemones, numatant kad vaikų ir atsakovo bendravimas vyktų Tarnyboje, dalyvaujant ne tik vaikų motinai, bet ir Tarnybos specialistui bei, esant poreikiui, psichologui.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Atskiruoju skundu ieškovė  prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės vienu iš šių būdų: 1) pakeisti laikinąją bendravimo su vaikais tvarka nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val., dalyvaujant vaikų motinai ir vaikų psichologui, atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su vaikų motina vietą; arba 2) pakeisti laikinąją bendravimo su vaikais tvarka nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais dvi valandas vieną kartą per mėnesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpose, dalyvaujant šios tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, šios tarnybos pasiūlytam psichologui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Teismas nepagrįstai ignoravo vaikų psichologo dalyvavimo atsakovui bendraujant su vaikais būtinybę. Net ir sumažinus atsakovo susitikimų su vaikais skaičių per mėnesį, susitikimai vyksta komplikuotai, nes atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais, didžiąją susitikimų laiko dalį užima atsakovo primygtiniai reikalavimai dukrai M. S. papasakoti apie ieškovės gyvenimą, jos tariamus meilužius, tariamai neigiamą ieškovės ir jos tėvų įtaką vaikams, tariamą ieškovės nesirūpinimą vaikais. Tokiu būdu atsakovas dukros atžvilgiu galimai naudoja psichinį smurtą. Be to, prieš įvykstant susitikimams su vaikais atsakovas vaikų akivaizdoje žemina ieškovę, grubiai su ja elgiasi. 2019 m. birželio 22 d. vykusio susitikimo metu, dukrai M. S. bandant atsistoti ir išeiti, atsakovas jėga paėmęs dukrą už rankos, ją pasodino atgal, tokiais savo veiksmais galimai sukėlė dukrai fizinį skausmą, dėl ko po susitikimo dukra negalėjo nustoti verkusi apie vieną valandą.

9.2.       Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek šalių dukros prieš susitikimus su atsakovu, susitikimų metu ir praėjus kuriam laikui po susitikimų, patiria didžiulį stresą, psichologinį diskomfortą, neigiamas emocijas, kurios gali turėti itin neigiamos įtakos tolimesniam dukrų vystymuisi ir sukelti nepageidaujamas pasekmes, be to, susitikimų su atsakovu metu dukros nesijaučia saugios.

9.3.       Nors teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad, vaikams bendraujant su atsakovu, būtų naudingas nešališko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog psichologo dalyvavimas atsakovo susitikimuose su vaikais neužtikrins vaikams saugesnės aplinkos, tinkamo atsakovo elgesio pasikeitimo ir tinkamo atsakovo bendravimo su vaikais, nes psichologas neturi jokių valdingų įgaliojimų atsakovo atžvilgiu, o atsakovui pradėjus konfliktuoti su psichologu, gali būti dar labiau įnešta sumaišties į atsakovo bendravimą su vaikais.

9.4.       Atsakovo susitikimų su vaikais metu psichologas galėtų panaudoti turimas specialiąsias žinias tam, kad vaikai nepatirtų psichologinio smurto, išgyvenimų, padėtų atsakovui matyti daromas klaidas bendraujant su vaikais, panaudojant specialiąsias žinias atsakovui būtų kvalifikuotai ir argumentuotai paaiškinama kaip atsakovas turėtų tinkamai (nedarant vaikams psichologinės žalos ir nesukeliant streso) bendrauti su vaikais, taip pat vaikų bendravimas su atsakovu galėtų būti koreguojamas atsižvelgiant į jų psichologinę būseną ir emocijas. Esant poreikiui, atsakovo bendravimo su vaikais metu, vaikams būtų per įmanomai trumpiausią laiką suteikiama reikalinga kvalifikuota vaikų psichologo pagalba.

9.5.       Teismas pernelyg sureikšmino galimo konflikto tarp atsakovo ir vaikų psichologo tikimybę, nes konflikto tikimybė egzistuotų ir tada, kai atsakovo susitikimuose su vaikais dalyvautų kitas trečiasis asmuo (ne vaikų psichologas), nors ir turintis specialių žinių. Tačiau tik atsakovo susitikimuose dalyvaujant vaikų psichologui, galimo konflikto atveju, būtent vaikų psichologas geriausiai žinotų ir galėtų imtis reikiamų priemonių, kad būtų apsaugota vaikų psichologinė būsena arba būtų iki minimumo sumažinti neigiami vaikų psichologinei būsenai padariniai. Vaikų psichologo dalyvavimas atsakovo susitikimuose su vaikais, pats savaime turėtų sudrausminti atsakovą, padėtų atsakovui tinkamai bendrauti su vaikais, o atsakovui ignoruojant susitikime dalyvaujančio vaikų psichologo pastabas ar nurodymus, susijusius su tinkamu bendravimu su vaikais, bei toliau netinkamai bendraujant su vaikais, galėtų būti kviečiama policija, kuri spręstų klausimą dėl atsakovo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

9.6.       Teismas, padaręs išvadą, kad tikslinga atsakovo ir vaikų susitikimus rengti Tarnyboje, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti aktyviai ir pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones taip, kad atsakovo ir vaikų susitikimai būtų rengiami Tarnybos patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, psichologui.

9.7.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pirmiausia turi kreiptis į Tarnybą ir suderinti patogų vaikų ir atsakovo bendravimo laiką, nes bendravimas Tarnybos patalpose įmanomas tik Tarnybos darbo valandomis, ir tik po to prašyti teismo pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokia teismo pozicija prieštarauja tiek prioritetiniams vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principams, tiek įstatyme įtvirtintai teismo pareigai nagrinėjant šeimos bylas būti aktyviam. Pats teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai ir bendravimas šiuo metu yra itin komplikuoti, todėl manytina, jog ieškovei nepavyktų su atsakovu suderinti patogaus atsakovo ir vaikų bendravimo laiko arba toks bendravimo laikas būtų derinamas labai ilgai ir tokiu būdu byloje laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pakeistos, atsakovas ir toliau bendrautų su vaikais nedalyvaujant trečiajam asmeniui, turinčiam specialių žinių, ir tokiu būdu vaikai toliau patirtų stresą, baimę, neigiamas emocijas, jiems ir toliau būtų daroma psichologinė žala. Be to, jokie teisės aktai nenustato laikinųjų apsaugos priemonių keitimo tvarkos, kai asmuo, prieš kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo šeimos byloje turėtų su Tarnyba ir vienu iš vaiko tėvų suderinti pastarojo bendravimo su vaikais laiką.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

14.       Laikinosiomis apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

15.       Nagrinėjamos bylos atveju šalių nepilnamečių vaikų ir jų tėvo (atsakovo) laikinos bendravimo tvarkos klausimas buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismui 2019 m. balandžio 12 d. priėmus nutartį, kuria nustatyta, jog atsakovas gali bendrauti su vaikais trečią mėnesio šeštadienį nuo 11.00 val. iki 13.00 val., dalyvaujant vaikų motinai, atvažiuodamas į vaikų gyvenamąją vietą arba į kitą sutartą su vaikų motina vietą.

16.       Atsižvelgdama į atsakovo netinkamą elgesį ir tai, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimai vyksta komplikuotai, ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais dalyvaujant vaikų psichologui.

17.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad esant tėvo ir vaikų komplikuotam bendravimui, būtų naudingas nešališko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais, tačiau nurodė, kad vien psichologo dalyvavimas neužtikrins atsakovo elgesio pasikeitimo ir tinkamo bendravimo su vaikais, nes psichologas neturi jokių įgaliojimų duoti atsakovui pastabas ar nurodymus kaip derėtų bendrauti su vaikais ir drausminti atsakovą. Teismas sprendė, kad toks specialisto dalyvavimas neužtikrins vaikams saugesnės aplinkos, o atsakovui susitikimų metu pradėjus konfliktuoti ne tik su ieškove, bet ir su psichologu, pastarojo dalyvavimas gali įnešti dar daugiau sumaišties į sudėtingą atsakovo ir vaikų bendravimą ir vaikų emocinė būklė nuo to gali dar labiau pablogėti.

18.       Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog egzistuoja trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimo atsakovo susitikimuose su vaikais poreikis, nepagrįstai skeptiškai vertino psichologo dalyvavimo atsakovo susitikimuose su vaikais galimybę. 

19.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. išvada bei išrašai iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos) patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra su tėvu (atsakovu) bendrauja nenoriai, jaučia jam pyktį, baimę, užsiminus apie tėvą, mergaitei sustiprėja nerimo ir nesaugumo jausmas, kai tėvas skambina, ji bijo atsiliepti. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, esant tėvo ir vaikų komplikuotam bendravimui, būtų naudingas nešališko trečiojo asmens, turinčio specialių žinių, dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais.

20.       Kita vertus, net ir nustatęs poreikį, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimuose dalyvautų specialių žinių turintis asmuo, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tokį sprendimą iš esmės motyvuodamas hipotetiniais svarstymais apie specialisto dalyvavimo nepakankamą efektyvumą bei galimus jo ir atsakovo konfliktus, kurie tik dar labiau pablogintų atsakovo ir jo vaikų tarpusavio santykius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti ir konfliktiški, nesuponuoja išvados, jog atsakovas konfliktuos ir su specialistu, dalyvaujančiu atsakovui bendraujant su vaikais. Pažymėtina, kad, atsakovui ignoruojant susitikime dalyvaujančio specialisto pastabas ir toliau netinkamai bendraujant su vaikais ar inicijuojant konfliktus su specialistu, gali būti keliamas klausimas dėl atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarkos apribojimo ar net panaikinimo, tačiau vien ši hipotetinė galimybė nėra kliūtis nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią tėvo ir vaikų susitikimai vyktų dalyvaujant psichologui ar kitam specialių žinių turinčiam asmeniui.

21.       Spręsdamas dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos tinkamumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tikslinga vaikų ir tėvo susitikimus rengti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, psichologui, tačiau savo iniciatyva laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitė.

22.       Pagal CPK 376 straipsnio 2 dalį teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Taip teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nurodytų asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Pagal CPK 376 straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012).

23.       Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo aktyvus (nenustatė atsakovui termino atsiliepimui į ieškovės prašymą pateikti, taip pat nepareikalavo Tarnybos išvados dėl siūlomos bendravimo tvarkos), be to, nors ir nustatė specialisto dalyvavimo atsakovo ir jo vaikų susitikimuose poreikį, tačiau ieškovės prašymo dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo netenkino ir savo iniciatyva galiojusios bendravimo tvarkos nepakeitė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis).

24.       Remdamasi pirmosios instancijos teismo išaiškinimais, ieškovė atskirajame skunde suformulavo naują alternatyvų reikalavimą, prašydama pakeisti laikinąją bendravimo su vaikais tvarką nustatant, kad atsakovas gali bendrauti su vaikais dvi valandas vieną kartą per mėnesį Tarnybos patalpose, dalyvaujant Tarnybos specialistui ir, esant poreikiui, Tarnybos pasiūlytam psichologui. 

25.       Atsižvelgdamas į šioje byloje reiškiamus reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant tikslinga prašyti išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – pateikti išvadą ir pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos, kuri labiausiai atitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos principą. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad būtų naudingas specialisto dalyvavimas bendraujant atsakovui su vaikais, tačiau šio klausimo iš esmės neišsprendė. Analizuojamu atveju byloje liko neišnagrinėtas tiek klausimas dėl specialisto dalyvavimo atsakovo ir vaikų susitikimuose formos, laiko ir vietos (susitikimai vyksta tarpininkaujant psichologui, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojui ar kitam specialių žinių turinčiam asmeniui; susitikimai vyksta vaikų gyvenamojoje vietoje, Tarnybos patalpose ar kitoje šalių sutartoje vietoje ir kt.), tiek kiti klausimai, susiję su psichologo kandidatūros parinkimu ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos nustatymu. Dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio darytina išvada, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl skundžiama nutartis naikintina, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                             Laima Ribokaitė