Administracinė byla Nr. eAS-457-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00645-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Freda“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Freda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Alvinta“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ūrus ir Ko“) dėl individualaus administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Freda“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Utenos RAAD) 2018 m. kovo 20 d. individualų administracinį aktą Nr. (4.2)-S-367 „Dėl atliekų atsiėmimo“.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nustatė, kad Utenos RAAD skundžiamu 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. (4.2)-S-367 „Dėl atliekų atsiėmimo“ (toliau – ir Sprendimas) prašė pareiškėjo iki 2018 m. balandžio 30 d. atsiimti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Ūrus ir Ko“ priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje esančias atliekas, kurių gamintoja yra AB „Freda“, ir jas perduoti atliekų tvarkytojams bei apie tai informuoti Utenos RAAD. Be to, Sprendimu atsakovas informavo pareiškėją, kad neatsiėmus atliekų, jos bus tvarkomos, o patirtos išlaidos bus išieškotos iš AB „Freda“.

Teismas sprendė, kad teisiškai reikšmingas pasekmes bendrovei sukels ateityje atsakovo galbūt priimtas sprendimas išieškoti iš AB „Freda“ atliekų tvarkymo išlaidas, o ne skundžiamas Sprendimas, kuriuo prašoma iki tam tikro termino atsiimti atliekas ir jas perduoti atliekų tvarkytojui bei išaiškinamos šio prašymo nevykdymo pasekmės. Sprendimą teismas vertino kaip tarpinio, procedūrinio pobūdžio dokumentą, dėl kurio ginčas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas AB „Freda“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrovė, remdamasi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-191-414/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2016 m. gruodžio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. 45 panaikinimo, teigia, kad teismai nagrinėja analogiškas bylas pagal reikalavimus, identiškus pareiškėjo šioje administracinėje byloje keliamiems reikalavimams. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl tos pačios bylos, kurioje buvo prašoma panaikinti Kauno RAAD 2016 m. gruodžio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. 45, sustabdymo, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-664-525/2017 nenustatė, kad administracinė byla dėl regionų aplinkos apsaugos departamento įpareigojimo pasiimti atliekas bei jas perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms būtų nenagrinėtina administraciniuose teismuose.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas jam sukelia tiek teisines, tiek materialines pasekmes, jame yra suformuluotos privalomosios elgesio taisyklės, nurodytos AB „Freda“ teisės bei pareigos, nustatytas imperatyvus nurodymas pareiškėjui surinkti, išvežti atliekas ir pasirūpinti jų sutvarkymu. Palikus galioti skundžiamą Sprendimą atsakovas juo remsis kaip įsigaliojusiu aktu, įtvirtinusiu jo sprendimą, kad būtent pareiškėjas yra atsakingas už Sprendime nurodytų atliekų pašalinimą.

Bendrovė taip pat nurodo, kad skundą atsisakoma priimti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.             

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo AB „Freda“ atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Utenos RAAD 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (4.2)-S-367 „Dėl atliekų atsiėmimo“ panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad Sprendimas nesukelia pareiškėjui teisiškai reikšmingų pasekmių, todėl ginčas dėl jo negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas kritikuoja šią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdamas, kad atsakovo priimtas Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje neturėjo pagrindo spręsti, jog yra akivaizdu, kad Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų praktika, kuria remiamasi atskirajame skunde, yra suformuota bylose dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo. Teisinius santykius, susijusius su privalomaisiais nurodymais, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo II skirsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nėra įformintas kaip privalomasis nurodymas, jame nėra nurodyta, kad jis yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo II skirsnio nuostatomis.

Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad juo AB „Freda“ buvo prašoma iki 2018 m. balandžio 30 d. atsiimti BUAB „Ūrus ir Ko“ priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje esančias atliekas, kurių gamintoja yra AB „Freda“, ir jas perduoti atliekų tvarkytojams bei apie tai informuoti Utenos RAAD. Taip pat nurodyta, kad jeigu Bendrovė neatsiims atliekų, išlaidos už jų tvarkymą bus išieškotos iš AB „Freda“. Taigi, Sprendime atsakovas pareiškėjui iš esmės suformulavo konkrečią elgesio taisyklę, nustatė konkrečias pareigas ir nurodė šių pareigų nevykdymo pasekmes.

Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Todėl pareiškėjo nurodomi argumentai, kad Sprendimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog Sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Sprendimo priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų jis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Freda“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.