Baudžiamoji byla Nr. e1S-72-519/2022

Teisminio proceso Nr.1-01-1-20364-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       2022 m. birželio 13 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams perduota baudžiamoji byla su Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės 2022 m. birželio 13 d. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-20364-21, kurioje V. K. kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. V. K. kaltinama tuo, kad 2021 m. birželio 19 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje ir virtuvėje, išgertuvių metu kilus konfliktui su A. N., panaudojo fizinį smurtą A. N. atžvilgiu, t. y. tyčia rankos delnais ir kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių A. N. į veidą, pargriovė ją ant grindų, po to, tęsiantis konfliktui, A. N. sėdint ant sofos, sudavė kumščiu jai į veidą bei suėmusi už plaukų tempė nukentėjusiąją ant grindų, bei spyrė A. N. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

2.       Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartimi perduota prokurorei nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti baudžiamoji byla Nr. 01-1-20364-21, kurioje surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinant V. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nutartyje konstatuojama, kad V. K. kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį surašytas pilnai neištyrus ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, be pakankamo pagrindo suteikiant išskirtinę reikšmę kai kurioms Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotoms išvadoms, o kitas suformuluotas išvadas atmetant, jų nevertinant visų baudžiamosios bylos duomenų kontekste, nusikalstamos veikos aprašymas, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir veikos kvalifikavimas yra prieštaringi, neatitinka objektyvių bylos duomenų, t. y. prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajai pareikštas kaltinimas (nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką) neatitinka BK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, o teismui paduotas pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 419 straipsnio nuostatų, todėl byla perduotina prokurorei.

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai

3.       Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apygardos Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jūratė Tamašauskienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartį, kuria prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas prokurorui trūkumų pašalinimui, ir perduoti šį pareiškimą iš naujo nagrinėti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams.

3.1.       Skunde prokurorė nurodo, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai bei nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą bei sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo priėmimą. Kaltinimo apimtį ir ribas rengdamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu formuluoja prokuroras.

3.2.       Pažymi, jog 2022 m. balandžio 25 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20364-21, nesant V. K., veikoje požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, o tyrimas byloje toliau tęsiamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl A. N. sumušimo ir fizinio skausmo jai sukėlimo. Pažymi ir tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įvertinti visi reikiami duomenys atitinkamo procesinio sprendimo priėmimui.

3.3.       Pažymi ir tai, kad spręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 straipsnį, išimtinai yra prokuroro kompetencija. Nurodo, jog prokuroro priimtas 2022 m. balandžio 25 d. nutarimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Tyrimo metu nustatyta, kad atlikus komisinę teismo medicinos ekspertizę buvo nustatyta, jog A. N. mirties priežastis yra kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Šiuo atveju kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi buvo kietojo galvos smegenų dangalo jungiančių venų nutrūkimas, o kitokio galimo kraujavimo šaltinio nenustatyta. Ekspertizės akte nurodyta, kad įdėtojo galvos smegenų dangalo jungiančių venų nutrūkimą sąlygoja galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje dėl staigaus trauminio poveikio į galvos sritį, pavyzdžiui dėl griuvimo ir atsitrenkimo galva į kietą buką pagrindą, o po tokio pobūdžio traumos, yra būdingas šviesusis periodas, kai nukentėjęs būna sąmoningas ir kurį laiką nesutrinka jo gyvybinių centrų veikla galvos smegenų kamiene, todėl jis gali atlikinėti savarankiškus veiksmus, judėti ir pan. Ekspertai, įvertinę A. N. lavono tyrimo, medicinos dokumentų duomenis (tame tarpe ir galvos kompiuterinę tomogramą, kuri buvo atlikta 2021 m. birželio 20 d., padarė išvadą, kad nukentėjusios kūne nebuvo nustatyta objektyvių išorinių sužalojimų, kuriuos nukentėjusioji A. N. galėjo patirti aplinkybėse nurodytu metu, t. y. 2021-06-19 kai ją sumušė V. K.. Ekspertų nuomone išorinių galvos sužalojimų nebuvimo faktą galima paaiškinti tuo, jog trauminis poveikis į nukentėjusios galvą buvo palyginti nestiprus (nežalojantis galvos minkštųjų audinių), tačiau pakankamas, kad nukentėjusioji, kuri turėjo ir kepenų cirozę, dėl ko, tikėtina, buvo sutrikęs jos kraujo krešumas, būtų patyrusi kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu. Nesant objektyvių duomenų (t. y. kraujosruvų, odos nubrozdinimų ir pan.) dėl byloje nurodytų aplinkybių apie daugybinius smūgius į A. N. galvos sritį, labiausiai tikėtina, jog A. N. galvos traumą galėjo patirti griuvimo metu, o jos griuvimą galėjo sąlygoti jos girtumas. Prokurorės teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir objektyviai, jo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymių, t. y. tyrimo metu nustatyta, jog tarp V. K. 2021-06-19 atliktų veiksmų A. N. atžvilgiu ir A. N. mirties nėra būtinojo priežastinio ryšio.

3.4.       Prokurorė nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais trūkumais. Nurodo, kad biologiniai (kraujo) pėdsakai, parodymai apie veido patinimą, paraudimą ar galimai įbrėžimą, nuotrauka ar kameros įrašas yra reikšmingi duomenys bylos tyrime, patvirtinantys, kad prieš A. N. buvo smurtaujama 2021 m. birželio 19 d., bet jie nėra pagrindas konstatuoti, jog A. N. buvo padarytas konkretus sveikatos sutrikdymas ar sužalojimas dėl kurio ji mirė. Teismo medicinos ekspertas tyrimo metu atsakė, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie išorinius kūno sužalojimus. Taip pat ir ekspertų komisija padarė išvadą, kad nukentėjusios kūne nebuvo nustatyta objektyvių išorinių sužalojimų, kuriuos nukentėjusioji galėjo patirti aplinkybėse nurodomu metu (2021-06-19) ir neturint objektyvių duomenų (kraujosruvų, odos nubrozdinimų ir pan.), leidžiančių pagrįsti bylos aplinkybėse minimus daugybinius smūgius į galvos sritį, labiausiai tikėtina, jog A. N. galvos traumą galėjo patirti griuvimo metu. Objektyviais duomenimis nėra galimybės pagrįsti įtariamosios V. K. apklausų metu nurodytų trauminių poveikių (daugybinių smūgių ranka ir spyrių į galvą).

3.5.       Teigia, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog minimą nutartį priima, vadovaudamasis ir BPK 219 straipsnio 3 punktu, tačiau skundžiamoje nutartyje nėra įvardijama kaip konkrečiai pažeisti minėto straipsnio 3 punkto reikalavimai, o tik apsiribojama tvirtinimu, kad pilnai neištirti ir neįvertinti visi byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodo konkrečių taisytinų kaltinamojo akto turinio trūkumų, bet bylą perduoda prokurorui konstatuodamas, jog prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro, taip siekdamas, kad veika būtų kvalifikuota ne vien tik kaip padaryta sukeliant fizinį skausmą, prokurorės teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nelogiškas.

4.       Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados

Prokurorės skundas tenkinamas.

5.       Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą prokurorės skundą, konstatuoja, kad žemesnysis teismas nepagrįstai priėmė sprendimą grąžinti bylą prokurorui, dėl ko skundžiama nutartis yra naikinama.

6.       Nagrinėjamoje byloje prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame prašė V. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Žemesnysis teismas, susipažinęs su gautu prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendė, kad V. K. kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį surašytas pilnai neištyrus ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, be pakankamo pagrindo suteikiant išskirtinę reikšmę kai kurioms Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotoms išvadoms, bei atmetant kitas Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotas išvadas, jų nevertinant visų baudžiamosios bylos duomenų kontekste, nusikalstamos veikos aprašymas, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir veikos kvalifikavimas yra prieštaringi, neatitinka objektyvių bylos duomenų. Žemesnysis teismas nustatė, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajai pareikštas kaltinimas (nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką) neatitinka BK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, o teismui paduotas pareiškimas neatitinka BPK 419 straipsnio nuostatų, todėl bylą perdavė prokurorui esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

7.       Apygardos teismas pažymi, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, koks turi būti priimamas sprendimas, kai pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, todėl šiuo atveju yra pagrindas remtis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tuo pačiu tikslinga pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

8.       Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veika, jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas)); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas), ir kt. Visgi ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėti kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40-628/2022).

9.       Pabrėžtina, jog kaip vienas iš galimų teisėjo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendimų yra bylos perdavimas nagrinėti teisme, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu (BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 423 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikoma, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės); kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota; kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan.

10.       Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra pagrįstų abejonių dėl V. K. veiksmų kvalifikacijos, jos veiksmais sukeltų padarinių, turėjo priimti nutartį bylą perduoti nagrinėti teisme ir ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visumą,  t.  y. ikiteisminio tyrimo metu V. K., liudytojų duotus parodymus, ištirti bei sugretinti su kitais byloje surinktais įrodymais, specialisto, ekspertizės akto išvadas, ir tik tada spręsti klausimą, ar kaltininkės veiksmai teisingai kvalifikuoti. Be to, pagal teismų praktiką teismo nesutikimas su kaltinamajame akte (šiuo atveju prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas (prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų BPK nustatytų reikalavimų, bei kartu nėra pagrindas perduoti bylą prokurorei.

11.       Aukštesnysis teismas pažymi, jog BPK

12.       Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. K. baudžiamoji byla kartu su prokurorės pareiškimu, perduota prokurorei, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama ir byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei V. K. baudžiamąją bylą, kurioje V. K. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, grąžinti nagrinėti Telšių apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus