Bylos Nr. 1S-223-634/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 21 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

n u s t a t ė :

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008-05-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. – 9 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2008-01-27, bausmės pabaiga – 2017-01-27.

Komisijos 2014-11-21 nutarimu Nr. 95-527 nutarta nuteistajam V. Č. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 2 metų 2 mėnesių 7 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-11-20) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-01-07 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistasis V. Č. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2014-11-21 Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad atvykęs į pataisos įstaigą dirbo siūlomą darbą, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos būklės buvo atleistas iš pareigų. Bausmės atlikimo laikotarpiu mokėsi, įgijo dvi specialybes, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, su administracijos darbuotojais bendrauja taktiškai, vykdo visus jų nurodymus. Kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytą poziciją, jog nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu. Pateikė pažymą, jog niekada nebuvo gydomas nuo priklausomybės alkoholiui. Be to, visą savo gyvenimą dirbo vairuotoju, vežiodavo keleivius, kas rytą buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Nurodo, kad alkoholį vartoja saikingai. Nusikaltimas buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, nes tuo metu buvo sunkus gyvenimo periodas, buvo praradęs darbą, žuvo geras draugas, paliko gyvenimo draugė, psichologinis nestabilumas ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Pažyma iš Panevėžio psichikos sveikatos centro patvirtina, kad nuteistasis yra psichiškai stabilus. Apeliantas per visą bausmės atlikimo laiką neturėjo nei vieno konflikto su nuteistaisiais, nustatytos tvarkos reikalavimų taip pat nepažeidė. Atkreipė dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik kita bausmės forma, kad nuteistasis greičiau integruotųsi į visuomenę ir taptų pilnaverčiu Lietuvos Respublikos piliečiu.

Nuteistojo V. Č. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. Č. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. Č. lygtinis paleidimas netaikytinas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir kurios nurodytos tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose, tiek nuteistojo skunde, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo kartą paskatintas, pataisos namuose mokėsi, nuo 2008-08-18 iki 2009-11-18 dirbo, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad V. Č. laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.), visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad V. Č. bausmę atlieka už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą. Nors anksčiau ir neteistas, tačiau įvykdyto nusikaltimo pobūdis itin neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo pavojingumą visuomenei. Be to, Psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo nuteistasis prisiima, tačiau yra linkęs ją minimalizuoti įvardindamas, jog tokio kiekio smūgių nesudavė, apskritai nelabai atsimena kas ir kaip vyko. Labiausiai su įvykdyta nusikalstama veika susiję veiksniai – apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu, išorinė intervencijos priėmimo motyvacija, jei asmuo patirs aukštą streso lygį gali pasielgti ne visada apgalvotai, vidutinė tikimybė, kad nuteistojo planai bus įgyvendinti, jų įgyvendinimas priklauso nuo šalutinių veiksnių. Tiek Socialinio tyrimo, tiek Psichologinės tarnybos išvadose išskirti kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Nors nuteistasis skunde teigia, jog alkoholio vartojimo problemų neturi, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, dėl pastarosios aplinkybės nuteistasis taip pat buvo netekęs teisės vairuoti transporto priemones. Tai, jog V. Č. nėra registruotas Panevėžio priklausomybės ligų centre nepaneigia nustatyto pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančio veiksnio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Č. nėra itin aktyvus pataisos proceso dalyvis, per 7 m. buvimą pataisos įstaigoje paskatintas tik vieną kartą 2011-10-07.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai įvertino paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės dalis, aukštesnio teismo vertinimu V. Č. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 7 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 metai), nėra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pasekmių sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Išdėstytos aplinkybės neduoda teismui pagrįsto pagrindo manyti, kad V. Č. yra padaręs reikiamas išvadas ir todėl laikysis įstatymų bei nenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-07 nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

n u t a r i a :

nuteistojo V. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                 Giedrius Endriukaitis