Civilinė byla Nr. e2A-539-796/2026
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03369-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 3.1.7.11; 3.2.4.4
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 7 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos Atsakingo gyvenimo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Balgresta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Atsakingo gyvenimo centrui dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
2. Ieškovė MB „Balgresta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Atsakingo gyvenimo centro 2 005,14 Eur skolą, 34,60 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) savo reikalavimus grindė tokiais argumentais:
3.1. Šalys 2022 m. lapkričio 14 d. sudarė Finansinės apskaitos paslaugų sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas, nurodytas Sutarties 1.1 punkte. Už paslaugas mokėtinas įkainis nuolat buvo keičiamas rašytiniu šalių susitarimu. 2024 m. gruodžio 5 d. šalys susitarė dėl 600 Eur per mėnesį be PVM mokesčio dydžio, taikomo nuo 2025 m. sausio 1 d. Ieškovė atsakovei nuo 2025 m. sausio mėnesio iki Sutarties nutraukimo 2025 m. gegužės 23 d. išrašė penkias sąskaitas, iš kurių dvi pirmas atsakovė apmokėjo, o likusių ne. Atsakovė liko skolinga ieškovei 2 005,14 Eur. Už pradelstą skolos apmokėjimo laikotarpį ieškovė apskaičiavo 34,60 Eur delspinigius.
3.2. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad paslaugos atsakovei buvo teikiamos tinkamai, laiku, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Reprezentacinių išlaidų atsakovė nepatyrė, todėl ir aktai nebuvo rašomi. Atsakovė prekių neturėjo, todėl nereikėjo rašyti nurašymo aktų. Taip pat nebuvo daromas kuro nurašymas, nes įmonė pirko kurą pagal sąskaitas, naudojo ne vieną kortelę, bet neturėjo nė vieno automobilio, jų nesinuomojo, neturėjo panaudos sutarčių, todėl nebuvo pagrindo nurašyti kurą.
3.3. Iš ieškovės pusės komunikacija buvo nuolatinė, pagal susitarimą į elektroninius laiškus buvo atsakoma per vieną darbo dieną, elektroniniais laiškais buvo informuojama apie visus pastebėtus trūkumus, klaidas. Pardavimo sąskaitos buvo išrašomos paskutinę mėnesio dieną. Sąskaitos už kovo ir balandžio mėn. buvo išrašytos paskutinę mėnesio dieną pagal pateiktus duomenis. Gegužės mėnesio sąskaitos negalėjo būti išrašomos, nes mėnuo nebuvo pasibaigęs ir atsakovė duomenų nebuvo pateikusi. Mokėjimo pavedimai rangovams visada buvo pateikti bankui iki mėnesio 20 dienos. Po kibernetinės atakos, įvykusios 2025 m. kovo 3 d., buvo prarasti apskaitos programoje buvę laikotarpio nuo 2024 m. gegužės mėn. iki 2025 m. kovo 3 d. duomenys. Buvo reikalingas papildomas laikas nors daliniam duomenų atkūrimui.
4. Atsakovė atsiliepime ir triplike su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tokiais esminiais argumentais:
4.1. Sutarties priede Nr. 1 yra nurodytas teikiamų paslaugų sąrašas. Sąraše nurodytos konkrečios paslaugos, kurias turi teikti ieškovė. Ieškovė neteikė didžiosios dalies paslaugų – neišrašė sąskaitų pagal atsakovės raštu pateiktus duomenis; nesuvedė ir nesutikrino pateiktų pardavimo sąskaitų; nesuvedė pateiktų banko išrašų į programą „Rivilė“; nesuderino likučių su klientais; neparengė reprezentacijos, prekių, kuro nurašymo aktų; neparengė paskolų tarp įmonių ir paskolų tarp įmonių bei akcininkų ataskaitų; neparengė preliminarios pelno nuostolių ataskaitos ir preliminaraus balanso iš apskaitos programos „Rivilė“.
4.2. Ieškovės veikloje nuolat kartojosi trūkumai, kurie darė didelę neigiamą įtaką įstaigos veiklos sklandumui, darbuotojų ir klientų aptarnavimui ir pasitikėjimui buhalterinės apskaitos patikimumu. Nuolatiniai netikslumai, komunikacijos stoka ir neapibrėžta atsakomybė apsunkino įstaigos veiklą ir didino administracinę naštą.
4.3. Atsakovė nepriėmė ieškovės teiktų paslaugų laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 1 d. Ieškovė kai kurių paslaugų arba neteikė visai, arba teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos. Dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti atlygio iš atsakovės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad paslaugas suteikė tinkamai.
4.4. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog: išrašė sąskaitas pagal užsakovo raštu pateiktus duomenis; pardavimo sąskaitas sutikrino ir suvedė į programą „Rivilė“; suvedė banko išrašus į programą „Rivilė“; suderino likučius su klientais; parengė reprezentacijos, prekių nurašymo, kuro nurašymo aktus; parengė paskolų tarp įmonių ir paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaitas; parengė pelno nuostolių ataskaitas ir preliminarius balansus.
4.5. Už 2025 m. balandžio ir gegužės mėnesius sąskaitos apskritai nebuvo išrašomos. Už 2025 m. balandžio–gegužės mėnesių laikotarpį į sistemą „Rivilė“ nebuvo suvestos gautos sąskaitos iš rangovų–partnerių, veikiančių pagal verslo liudijimus. Tai lėmė, kad apskaitos duomenys neatitiko realios finansinės situacijos, atsakovės vadovybė negalėjo priimti teisingai pagrįstų sprendimų, nes finansinė apskaita buvo nepilna ir netiksli. Ieškovė nevykdė įsipareigojimų dėl pavedimų formavimo. Pavedimai nuolat buvo formuojami pavėluotai. Be to, buvo užfiksuoti atvejai, kai ieškovė suformavo ir atliko pavedimus, nors jie neturėjo būti vykdomi (ESO, G. V.). Toks aplaidus paslaugų teikimas sukėlė tiek organizacinių trikdžių, tiek papildomų rizikų.
5. Triplike atsakovė suformulavo procesinio pobūdžio prašymą dėl įrodymų išreikalavimo – iš ieškovės išreikalauti įrodymus už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. gegužės 25 d., patvirtinančius, kad ieškovė suteikė nurodytas paslaugas. Šis atsakovės triplike pareikštas prašymas patenkintas bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija.
6. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad pardavimo sąskaitos pagal atsakovės pateiktus dokumentus buvo išrašytos programoje „Rivilė“, pirkimo sąskaitos, kurias pateikė atsakovė, įtrauktos į apskaitos programą „Rivilė“. Visą informaciją atsakovė mato programoje „Rivilė“, prieigos prie programos ieškovė neteko po sutarties nutraukimo. Būtent atsakovė disponuoja tokiais įrodymais, kuriuos paprašė išreikalauti. Buhalterinės apskaitos duomenys už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. kovo 3 d. dingo ne dėl ieškovės kaltės, ieškovei buvo suteikta tik prieiga prie sistemos. Likučių suderinimai pagal susitarimą buvo vykdomi birželio 30 d. ir gruodžio 31 d., todėl ginčo laikotarpiu to daryti nereikėjo. Reprezentaciniai aktai, prekių ir kuro nurašymo aktai rašomi tik tada, kai įmonė patiria tokias išlaidas ar turi (perka) prekes. Ginčo laikotarpiu tam poreikio nebuvo. Paskolų tarp įmonių duomenys atsispindi siųstuose balansuose. Viešosios formos įmonės neturi akcininkų, todėl nebuvo, kas teikia paskolas. Paskolas iš įmonių atsakovė gavo tik 2021 ir 2022 m., o nuo 2023 m. jokių paskolų nebuvo nei suteikta, nei gauta, todėl tokių ataskaitų nereikėjo rengti. Dėl dingusių apskaitos duomenų ataskaitos ir balansai negalėjo būti formuojami. Atsakovė tai žinojo ir tai su ja buvo suderinta, t. y. sutarta, kad pirma bus suvedami (atstatomi) dingę duomenys ir tik po to bus galima formuoti ataskaitas. Tik atlikus auditą būtų galima nustatyti, kad ieškovė netinkamai vedė atsakovės buhalterinę apskaitą. Sutartyje išvardyti darbai, kuriuos ieškovė teiks, jei jų reikės.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taip pat pasiūlyta atsakovei VšĮ Atsakingo gyvenimo centrui pateikti įrodymus, nurodytus nutarties 5 punkte.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 005,14 Eur skolą, 34,60 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 039,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 046 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Teismas nustatė, kad, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei įsipareigojo teikti finansinės apskaitos paslaugas (registruoti atsakovės ūkines operacijas, reikalingas finansinių ataskaitų rinkiniui, mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms parengti ir atsakovės ekonominiams sprendimams priimti). Sutarties 3.1 punkte išvardytas finansinių paslaugų sąrašas. Sutarties priede Nr. 1 buvo išsamiai aprašytas pagal Sutartį ieškovės atsakovei turėtų teikti paslaugų sąrašas, numatyti konkretūs atskirų paslaugų teikimo galutiniai terminai ir (ar) periodiškumas. Sutarties 7.1 papunktyje kaina už paslaugas buvo nustatyta atsižvelgiant į faktiškai paslaugoms suteikti reikalingas laiko sąnaudas. Sutartyje nėra atskirų Sutartį apimančių paslaugų įkainojimo, šalys su tuo susijusių įrodymų taip pat neteikė. Sutarties 7.1 punkte buvo numatyta maksimali paslaugų, įvardintų sąraše, kaina, taip pat išskirta, kad atsakovės mokėtina paslaugų kaina priklauso nuo faktiškai ieškovės sugaišto laiko. Taigi šalys nustatė tiek paslaugų kainos lubas, tiek paslaugų apimtį, nuo kurios turėjo priklausyti galutinė atsakovės ieškovei mokėtina suma. Po Sutarties sudarymo bylos šalys kainą keitė atskirai sudarytais pakeitimais (kaina didinta dėl darbų apimties pokyčio). Pakeitimais šalys keitė tik Sutarties 7.1 punkto sąlygos formuluotėje nurodytą bendros paslaugų kainos tarifą, kitos sąlygos dalys nebuvo keičiamos.
10. Teismas nustatė, kad Sutarties 7.1 punktą šalys pakeitė 2024 m. gruodžio 5 d. sudarytu Sutarties pakeitimu. Teismas įvertino, kad taip, kaip numatyta Sutarties 10.2 punkte, nebuvo sudaromi ir ankstesni Sutarties pakeitimai (2023 m. liepos 30 d., 2024 m. sausio 30 d.). Be to, po 2025 m. sausio 1 d. ieškovė atsakovei išrašė iš viso penkias PVM sąskaitas faktūras už buhalterinės apskaitos teikimo paslaugas. Sąskaitas už sausio ir vasario mėnesiais suteiktas paslaugas atsakovė ieškovei apmokėjo 2025 m. kovo 7 d. ir 26 d. Visos penkios sąskaitos buvo išrašytos 600 Eur be PVM sumai, kuri lygi nurodytai 2025 m. gruodžio 5 d. Sutarties pakeitime. Dvi iš penkių sąskaitų atsakovė apmokėjo. Teismo vertinimu, tai leidžia nuspręsti, kad abiejų šalių elgesiu (ieškovės ir raštu) buvo išreikšta bendra valia dėl Sutarties keitimo, šalys dėl kainos už teikiamas paslaugas rado bendrą sutarimą. Abiejų šalių valia (veiksmai) pakeisti Sutarties sąlygą dėl kainos yra aiški ir nedviprasmiška.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė Sutartį nutraukė nuo 2025 m. gegužės 23 d. motyvuodama tuo, jog negali teikti paslaugų dėl atsakovės kaltės (atsakovė nesistengia tinkamai atstatyti kibernetinės atakos metu prarastų (netinkamai saugotų) duomenų, nesudaro sąlygų tolesniam normaliam darbui). Ieškovė atsakovei už pagal Sutartį teiktas paslaugas išrašė 2025 m. balandžio 1 d., 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitas faktūras už kovo mėn., balandžio mėn. ir nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Šių sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės atsikritimus, kad atsakovė nurodytas sąskaitas atsisakė priimti, taip pat, jog ieškovė atsakovei ginčo laikotarpiu pagal Sutartį arba nesuteikė paslaugų, arba jas suteikė netinkamai.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė patvirtino, jog ginčo laikotarpiu nevedė likučių su klientais, nes, anot ieškovės, pagal periodiškumą tai turėjo būti atlikta du kartus per metus (sausio 1 d. ir liepos 1 d.). Ieškovė taip pat nurodė, kad nebuvo poreikio rengti statistikos formų, susijusių su buhalteriniais duomenimis. Pasak ieškovės, preliminarių pelno ir nuostolių ataskaitų iš apskaitos programos „Rivilė“ 2025 m. ieškovė parengti negalėjo dėl to, kad kibernetinės atakos metu buvo prarasta dalis duomenų. Teismas įvertino, kad nė viena iš šalių neginčijo kibernetinės atakos fakto ir to, kad už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. kovo 3 d. buvo prarasti buhalterinės apskaitos duomenys, kurie vėliau atstatyti tik iš dalies. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nėra atsakinga už duomenų praradimą. Ieškovė nerengė reprezentacijos, prekių ir kuro nurašymo aktų ir paskolų tarp įmonių bei paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaitų. Ieškovė teigė, kad ginčo laikotarpiu atsakovė neturėjo reprezentacinių išlaidų, nepirko ir neturėjo prekių, nors patyrė kuro išlaidas, tačiau nevaldė jokio automobilio, todėl nurašymo aktų rengti nereikėjo ir jie nebuvo rengiami. Ieškovė nerengė paskolų tarp įmonių ir paskolų tarp įmonių bei akcininkų ataskaitų dėl to, jog nebuvo paskolų nei tarp įmonių, nei tarp įmonės ir akcininkų. Teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi pasiūlė atsakovei pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes, atsakovė įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, toks atsakovės procesinis elgesys leidžia nuspręsti, kad ieškovė teisingai nurodo apie tai, jog poreikio rengti nurašymo aktus ir paskolų ataskaitas nebuvo, nors ir Sutarties priede numatyta tai atlikti iki 30 mėnesio dienos.
13. Teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėjo, jog kitas paslaugas suteikė. Ieškovė suvedinėjo atsakovės pateiktas sąskaitas, formavo mokėjimus, išrašinėjo sąskaitas ir kt. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad kovo–balandžio mėn. reiškė ieškovei pretenzijas, jog ieškovė nevykdo Sutartyje numatytų paslaugų ir netvarko atsakovės apskaitos. Ieškovė pripažino, kad pardavimo sąskaitos už gegužės mėn. nebuvo išrašytos, taip pat nesuvestos gautos sąskaitos, nes tokie duomenys, kaip teigia ieškovė, iki Sutarties nutraukimo nebuvo gauti, atsakovė juos turėjo pateikti tik pasibaigus mėnesiui.
14. Teismas nustatė, kad ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog po Sutarties nutraukimo neteko prieigos prie kompiuterinės programos „Rivilė“, visais paslaugų suteikimą pagrindžiančiais įrodymais disponuoja atsakovė. Atsakovė disponuoja apskaitos programoje „Rivilė“ esančiais duomenimis ir kitais ginčo laikotarpio finansinės apskaitos duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovė, turėdama pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį, to nepadarė. Teismas pažymėjo tai, kad ieškovė atsakovei 2025 m. gegužės 20 d. elektroniniu paštu išsiuntė priminimą, jog atsakovė vėluoja sumokėti už kovo ir balandžio mėn. suteiktas paslaugas. Tą pačią dieną atsakovė elektroniniame laiške neginčijo, kad yra skolinga ieškovei, nesutiko tik su tuo, jog yra suėjęs sąskaitų apmokėjimo terminas. Atsakovė ieškovei neišsakė pastabų dėl netinkamai atliktų ar neatliktų darbų, tik pažymėjo, kad pagal Sutartį ieškovė turi pareigą suformuoti pavedimus atsakovės rangovams, veikiantiems pagal verslo liudijimus, banke iki 2025 m. gegužės 20 d. Tuo atveju, jei pagal Sutartį ieškovė nebūtų atlikusi kažko, ką turėjo pareigą atlikti, apie tai būtų informuojama elektroniniame laiške. Įrodymų, kad atsakovė viso ginčo laikotarpiu būtų teikusi pretenzijas dėl neatliekamų ar netinkamai atliekamų paslaugų, nėra. Jei atsakovė nebuvo pateikusi ieškovei atitinkamų nurodymų ar reikalingos informacijos, ieškovė neatsako už paslaugų nesuteikimą (Sutarties 2.5 papunktis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ieškovės turėtas teikti paslaugas suteikė kitas asmuo.
15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė paslaugas pagal Sutartį suteikė ir atitinkamai atsakovė turi pareigą už jas atsiskaityti. Atsakovė neįrodinėjo, kad ankstesniais laikotarpiais ieškovei mokėtina paslaugų kaina būtų buvusi proporcingai mažinama atsižvelgiant į tai, ar visos, ar ne paslaugos, kaip numatyta Sutartyje, buvo faktiškai teiktos. Sutartyje nėra atskirų Sutartį apimančių paslaugų įkainojimo, šalys su tuo susijusių įrodymų neteikė. Ieškovė pagrindė, kad paslaugos už kovo ir balandžio mėn. suteiktos tokia apimtimi, kokia šalys tarėsi. Gegužės mėn. ieškovė suteikė ne visas numatytas paslaugas (pvz., sąskaitų išrašymo), tačiau mokėtiną kainą proporcingai sumažino, atsižvelgiant į gegužės mėn. teiktų paslaugų dienas. Teismas nenustatė pagrindo nuspręsti, kad sumažinta kaina neatitiktų realiai teiktų paslaugų apimties. Ieškovė nėra atsakinga dėl to, kad buvo prarasta dalis atsakovės apskaitos duomenų, jai negali kilti ir su tuo susijusios pasekmės. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė tam, jog suteiktų paslaugas ginčo laikotarpiu, faktiškai turėjo sugaišti mažiau laiko nei ankstesniais laikotarpiais. Teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė yra skolinga už suteiktas paslaugas, ir dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 005,14 Eur skola ir sutartyje numatyto dydžio delspinigiai, sudarantys 34,60 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ Atsakingo gyvenimo centras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba atmesti dalį dėl reikalavimo priteisti pinigines lėšas už nesuteiktas ir (arba) nekokybiškai suteiktas paslaugas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
16.1. Šalys buvo susitarusios dėl 17 paslaugų teikimo, tačiau ginčo laikotarpiu ieškovė teikė tik 6 paslaugas, o didžiosios dalies (11 paslaugų) neteikė. Ieškovė ginčo laikotarpiu teikė tik 35 proc. (apie trečdalį) visų sutartų paslaugų. Teismas priteisė visą sumą, neatsižvelgdamas į nesuteiktų paslaugų kiekį. Teismas privalėjo nustatyti suteiktų paslaugų apimtį ir šią apimtį tiesiogiai susieti su priteistinu atlygiu, t. y. priteisti tik proporcingą atlygį už faktiškai suteiktas paslaugas, o likusią ieškinio dalį atmesti. Ieškovė nepateikė duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad suteikta tik 35 proc. paslaugų. Ieškovė nepateikė savo apskaičiavimų, neteikė įrodymų, iš kurių būtų matyti nesuteiktų paslaugų vertė, pagal ieškovės vertinimą. Sutartis nenustato išlygos, leidžiančios reikalauti visos kainos, kai paslaugos suteiktos tik iš dalies. Atsakovės vertinimu, jeigu suteikta tik 35 proc. paslaugų, maksimaliai priteistina tik 35 proc. sutartyje nustatyto atlygio už ginčo laikotarpį, o likusi ieškinio dalis turėjo būti atmesta. Teismas, konstatavęs tik dalinį paslaugų suteikimą, tačiau priteisęs visą reikalaujamą atlygį, priėmė prieštaringą ir nemotyvuotą sprendimą. Toks nepagrįstas nukrypimas nuo proporcingumo principo ir suformuotos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-27-370/2025) paneigia atlygintinų paslaugų sutarties esmę bei sukuria neteisėtą pagrindą ieškovei praturtėti už faktiškai neatliktus darbus, todėl skundžiamas sprendimas privalo būti keičiamas, priteistiną sumą apribojant tik realiai suteiktų paslaugų apimtimi.
16.2. Ieškovė ginčo laikotarpiu (nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d.) neteikė šių paslaugų: pelno nuostolių ataskaita (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)); balansai (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)). Minėti dokumentai turėjo būti rengiami kiekvieną mėnesį, t. y. po vieną kartą per mėnesį. Teismas nenurodė, kokiu pagrindu ieškovė gali reikalauti priteisti pinigų sumas už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Sutartyje nurodyta fiksuota mėnesinio atlygio suma buvo nustatyta ieškovės ir apskaičiuota atsižvelgiant į visą paslaugų apimtį. Sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovei nesuteikus dalies paslaugų atsakovė privalės vis tiek sumokėti visą sutartą mėnesinio atlygio sumą. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė ieškovei atlygį už faktiškai nesuteiktas kasmėnesinių pelno (nuostolių) ataskaitų ir balansų rengimo paslaugas. Byloje nebuvo ginčo ir pati ieškovė pripažino, jog ginčo laikotarpiu šių paslaugų neteikė, tačiau teismas neįvertino nei suteiktų paslaugų apimties (rezultato), nei atlygio proporcingumo, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.720 straipsnio 3 dalies ir suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Teismas nepagrindė, kaip susiję dingę duomenys su ieškovės nesuteiktomis paslaugomis. Teismas neįvertino duomenų dingimo aplinkybių reikšmės bei jų realaus ryšio su kasmėnesinių pelno–nuostolių ataskaitų ir balansų nerengimu, ignoravo aplinkybę, kad po 2025 m. kovo 3 d. ieškovė turėjo visus reikalingus duomenis ir objektyvias galimybes parengti dokumentus už 2025 m. kovo (bent nuo kovo 3 d.), balandžio ir gegužės mėnesius, tam nėra reikalingi istoriniai duomenys. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad kibernetinės atakos metu buvo prarasta dalis duomenų, vertino kaip lemiančią atsakovės pareigą atsiskaityti už ieškovės nesuteiktas paslaugas. Vien aplinkybė, kad paslaugų neteikimas kilo dėl duomenų praradimo, nekeičia prievolės esmės – atlygis už buhalterines paslaugas yra siejamas su realiai suteiktomis paslaugomis. Sutarties 2.3 punktas negali būti pateisinama priežastis ieškovei reikalauti atlygio už jos nesuteiktas paslaugas. Ieškovė turėjo tęsti paslaugų teikimą ir rengti sutartus dokumentus bent jau nuo tos dienos, kai duomenys nebebuvo dingę (t. y. nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. gegužės 23 d.).
16.3. Apeliantė dėl nesuteiktų aktų ir paskolos dokumentų rengimo paslaugų nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei pilną fiksuotą mėnesinį atlygį už ginčo laikotarpiu faktiškai nesuteiktas buhalterines paslaugas, nors pati ieškovė pripažino, jog reprezentacijos, prekių ir kuro nurašymo aktai, paskolų ataskaitos bei susijusių dokumentų sutvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Teismas neįvertino suteiktų ir nesuteiktų paslaugų apimties (rezultato), atlygio proporcingumo ir nukrypo nuo CK 6.716–6.724 straipsniuose įtvirtintos atlygintinų paslaugų sutarties esmės bei CK 6.720 straipsnio 3 dalies, pagal kurią teisė į visą kainą atsiranda tik suteikus visas sutartyje numatytas paslaugas. Net ir pripažinus, kad dalies paslaugų nesuteikimą galėjo lemti atsakovės pirminių dokumentų nepateikimas, ši aplinkybė savaime nesukuria ieškovei teisės reikalauti atlygio už paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos ir kurių rezultatas nebuvo perduotas užsakovui. Priešingas aiškinimas paneigtų paslaugų atlygintinumo ir ekvivalentiškumo principus, paverstų fiksuotą mėnesinį atlygį garantuotu mokėjimu nepriklausomai nuo realiai atlikto darbo ir nepagrįstai perkeltų paslaugų teikimo riziką užsakovui.
16.4. Apeliantė dėl nesuteiktų likučių suderinimo su klientais paslaugų nurodo, kad teismo sprendimas tik patvirtina, kad ieškovė neatliko likučių suderinimo 2025 m. sausio 1 d. data. Ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, kad ji negalėjo šių paslaugų suteiki 2025 m. sausio ar vasario mėnesį, t. y. dar iki duomenų dingimo (2025 m. kovo 3 d.). Tai reiškia, kad minėtų paslaugų ieškovė nesuteikė (vėlavo suteikti) dėl savo pačios kaltės. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei pilną fiksuotą mėnesinį atlygį už ginčo laikotarpiu faktiškai nesuteiktas buhalterines paslaugas, nors pati ieškovė pripažino, jog likučių derinimo paslaugos nebuvo teikiamos. Teismas neįvertino suteiktų ir nesuteiktų paslaugų apimties (rezultato), atlygio proporcingumo ir nukrypo nuo CK 6.716-6.724 straipsniuose įtvirtintos atlygintinų paslaugų sutarties esmės bei CK 6.720 straipsnio 3 dalies, pagal kurią teisė į visą kainą atsiranda tik suteikus visas sutartyje numatytas paslaugas. Net pripažinus, kad dalies paslaugų nesuteikimą galėjo lemti buhalterinių duomenų dingimas ar „poreikio teikti paslaugas nebuvimas“, šios aplinkybės savaime nesukuria ieškovei teisės reikalauti atlygio už paslaugas, kurios faktiškai nebuvo suteiktos ir kurių rezultatas nebuvo perduotas užsakovui. Priešingas aiškinimas paneigtų paslaugų atlygintinumo ir ekvivalentiškumo principus, paverstų fiksuotą mėnesinį atlygį garantuotu mokėjimu, nepriklausomai nuo realiai atlikto darbo, ir nepagrįstai perkeltų paslaugų teikimo riziką užsakovui.
16.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį paslaugų (net už tas paslaugas, kurias suteikė), ieškovė teikė nekokybiškai: už 2025 m. balandžio ir gegužės mėnesius sąskaitos nebuvo išrašomos, nors tokia pareiga kyla iš sutarties ir įprastos buhalterinės praktikos; gautos sąskaitos nebuvo traukiamos į apskaitą (už 2025 m. balandžio–gegužės mėn. laikotarpį į „Rivilė“ sistemą nebuvo suvestos gautos sąskaitos iš rangovų–partnerių, veikiančių pagal verslo liudijimus); ieškovė nevykdė įsipareigojimų dėl pavedimų formavimo, pavedimai nuolat buvo formuojami pavėluotai; ieškovė suformavo ir atliko pavedimus, nors jie neturėjo būti vykdomi (pvz.: ESO, G. V.). Minėtų paslaugų trūkumų atsakovė neginčijo, o kai kuriuos teiktų paslaugų trūkumus dublike netgi patvirtino. Ieškovė neturi teisės reikalauti viso atlygio už netinkamai (nekokybiškai) suteiktas paslaugas. Teismas minėtų argumentų neįvertino, nenustatė netinkamai teiktų paslaugų vertės.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
17.1. Sutarties 7.1 punkte nurodyta konkreti suteikiamų paslaugų mėnesio kaina, nevertinant kiek paslaugų buvo suteikta konkretų mėnesį. Paslaugų apimties apskaičiavimas pagal sąrašinį pirmame sutarties priede išvardintų paslaugų skaičių (17) ir procentinės dalies apskaičiavimas konkrečiai paslaugai prieštarauja sutarties esmei ir nustatytai šalių susitarimu paslaugų kainai. Sutarties priedas skirtas ne paslaugų apimčiai, ne teikiamų paslaugų skaičiui nustatyti, o tam tikrų darbų atlikimo laikui suderinti ir atsakomybei už tam tikro darbo atlikimą nustatyti. Sutarties galiojimo laikotarpiu šie susitarimai buvo keičiami atsižvelgiant į realius atsakovės poreikius.
17.2. Darbų apimtis yra nelygiavertė. Pavyzdžiui, dalis darbo užmokesčio apskaičiavimą apimančių darbų atliekama kiekvieną mėnesį, o dalis tik tada, kai yra duomenų pasikeitimai. Pirkimo sąskaitų įvedimas atliekamas ne per vieną dieną. Skolų ataskaitos formavimas, kai suvesti duomenys, atliekamas per kelias minutes. Atsakovė pasirinko finansinių paslaugų teikėją – ieškovę. Ieškovė ir atsakovė sutartį vykdė visą laikotarpį tinkamai, išskyrus laikotarpį nuo kovo mėn., kai atsakovė prarado pirminius apskaitos duomenis „Rivilė“ programoje. Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta laisva valia, jos turinys aiškus. Sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, priežastys nurodytos nutraukimo pranešime. Iš atsakovės gauti mokėjimai skirti ieškovės darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti. Darbuotojai dirbo visu krūviu visą sutarties galiojimo laikotarpį, todėl atsakovės noras mokėti tik dalį nustatytos kainos yra nelogiškas.
17.3. Finansinių paslaugų sutartyje numatyta bendra paslaugų kaina, paslaugos dalys nevertintos atskirai pinigine išraiška, nebuvo tartasi ir dėl mėnesio paslaugų paketo kintamos kainos, jei kažkurios paslaugos tą mėnesį įmonei nereikėtų. Atsakovei buvo paaiškinta, kad dingus duomenims „Rivilė“ programoje, apskaita gali būti tęsiama tik atstačius pirminius duomenis. Atsakovė su tuo sutiko, tarėsi su ieškove dėl duomenų atstatymo, derino šių paslaugų kainą.
17.4. Ieškovė niekada nepripažino ir nepripažįsta, kad nesuteikė reikšmingos dalies sutartų paslaugų. Darbų apimtis negali būti vertinama punktais, nesigilinant į juose išvardytų darbų apimtis. Finansinių paslaugų teikimo rezultatas – mėnesio ir metinių deklaracijų paruošimas ir pateikimas. Mėnesio ataskaitos buvo teikiamos visą sutarties laikotarpį. Ginčo laikotarpiu atsakovei buvo paruoštos ir pateiktos 2024 m. metinės finansinės ataskaitos, vadinasi rezultatas pasiektas.
17.5. Dingus duomenims apskaitos programoje, neturint pradinių likučių, dalies duomenų, tęstiniai apskaičiavimai nebus teisingi ir neduos teisingo galutinio rezultato. Atsakovei buvo išaiškinta, kad balansai galės būti daromi tik atstačius duomenis apskaitos programoje. Dėl to nesutarimų nekilo iki to momento, kol ieškovė nutraukė paslaugų teikimo sutartį ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovės aiškinimai, kad net neturint duomenų reikėjo rengti ataskaitas, yra nelogiški. Gegužės mėnesį įvedamos balandžio mėnesio sąskaitos. Pagal galiojančius įsipareigojimus, atsakovė turėjo pateikti ieškovei 2025 m. balandžio 30 d. išrašytas sąskaitas iki gegužės 18 d., 19–20 d. turėjo būti įvedami mokėjimo pavedimai į banką, suderinama informacija su esančia virtualiame diske, vadovo patvirtinama ir tik tada perduodama įvesti į apskaitos programą. Iš pateiktų duomenų matosi, kad 2025 m. balandžio 30 d. sąskaitos yra įvestos į apskaitos programą. Sutartis nutraukta 2025 m. gegužės 23 d., dar nepasibaigus mėnesiui, todėl ataskaita sutarties nutraukimo dieną už mėnesį negalėjo būti suformuota.
17.6. Jei apskaitos programoje nėra dalies duomenų, teisingo balanso ar pelno ataskaitos negalima sudaryti. Apskaitos vykdymas tęstinis darbas, kuriam reikalingi visi duomenys, o ne kaip teigia atsakovė, jog istoriniai duomenys nereikalingi, nes toks teiginys nesuderinamas su apskaitos principų suvokimu.
17.7. Nagrinėjamu periodu atsakovė reprezentacinių aktų, juos lydinčių sąskaitų, kitų dokumentų nepateikė, todėl nebuvo tokių išlaidų, kurias reikėjo įtraukti į apskaitą. Atsakovė prekių neturėjo, nepirko prekių, kurios būtų pajamuojamos ir kurias reikėtų nurašyti, todėl nurašymo aktų rašyti nereikėjo. Kuro nurašymas nebuvo daromas. Įmonė pirko kurą pagal sąskaitą, naudojo ne vieną kortelę, bet neturėjo nė vieno savo automobilio, jo nesinuomojo, neturėjo panaudos sutarčių, turėjo tik vieną darbuotoją, nepateikė nė vieno kelionės lapo, todėl nebuvo pagrindo nurašyti kurą. Ieškovė atsakovės reikalavimo netenkino, kuro sąnaudų nepripažino leidžiamais atskaitymais. Nesant duomenų apie suteiktas gautas paskolas, atskira ataskaita apie paskolas nedaroma. Paslaugų kaina nesiejama su konkretų mėnesį teikiamomis paslaugomis. Paslaugos konkretų mėnesį teikiamos tos, kurios reikalingos pagal esamus pirminius dokumentus, o atlygis – numatyta fiksuota mėnesio kaina. Tokia sutartis, kitokios išlygos nebuvo numatytos. Atsakovė negali pateikti dokumentų, liudijančių jos ūkinę veiklą, jei ji tokios veiklos nevykdė, atitinkamai nevykusių komercinių ūkinių operacijų ieškovė negalėjo apskaityti. Atlygis yra numatytas sutartimi ir nedalomas pagal darbus atskirai kiekvienu laikotarpiu.
17.8. Likučių suderinimai vykdomi birželio 30 ir gruodžio 31 d., todėl 2025 m. kovo–gegužės mėn. laikotarpiui to daryti nereikėjo ir nebūtų buvę įmanoma dėl dingusių duomenų. Atsakovės teiginys, kad likučiai nebuvo derinami su klientais dėl ieškovės darbuotojų kaltės, neatitinka tikrovės. Atsakovė turėjo vienintelį klientą – VšĮ „Nuoširdus rūpestis“, kuriai išrašoma viena sąskaita per mėnesį už suteiktas paslaugas pagal verslo liudijimus. 2024 m. gruodžio 31 d. data likutis buvo suderintas, nes jis atsispindi balanse, o visų susijusių įmonių metinės ataskaitos atsakovei buvo pateiktos.
17.9. Atsakovė (jos pasirinktas asmuo, saugojęs duomenis serveryje) pati prarado duomenis, nesudarė tinkamų sąlygų ieškovės darbui, nesistengė tinkamai organizuoti duomenų atstatymo proceso, dėl to ieškovė nusprendė nutraukti paslaugų teikimo sutartį.
17.10. Pateiktas gautų sąskaitų faktūrų registras, iš kurio matosi, kad į apskaitą įtrauktos laikotarpiu 2025 m. sausio 1 d.–2025 m. gegužės 15 d. gautos sąskaitos faktūros. Visi pranešimai atsakovei buvo išsiųsti mėnesio 18–20 dienomis, laikantis susitarimo.
17.11. Ieškovė dėl mokėjimų ESO ir G. V. nurodo, kad pinigai buvo grąžinti, atsakovė dėl to žalos nepatyrė.
17.12. Pagal paslaugų sutartį, atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti už teikiamas paslaugas kas mėnesį, jokie darbų atlikimo vertinimai nebuvo numatyti. Paslaugų teikimo kaina buvo derinama su atsakove atsižvelgiantį besikeičiančias darbų apimtis ir nurodoma sutarties prieduose. 2025 m., padidėjus darbų apimčiai, buvo pradėtos derybos dėl kainos pakeitimo. Be to, 2025 m. kovo 3 d. įvykus kibernetinei atakai, dingo 2024 m. gegužės mėn.–2025 m. kovo 3 d. laikotarpio apskaitos duomenys „Rivilė“ programoje. Pagal žodinį susitarimą su atsakove nuo 2025 m. kovo 20 d. buvo pradėti duomenų apskaitos programoje atstatymo darbai, tačiau 2025 m. balandžio 30 d. jie buvo nutraukti, nes nepavyko suderinti darbų atlikimo terminų, apimties ir apmokėjimo sąlygų su atsakinga už šį darbą UAB „Parkinta“. Susiklosčius tokioms aplinkybėms atsakovė buvo informuota (kaip ir kitos susijusios įmonės) apie sutarties nutraukimą. Iki to momento per sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė pretenzijų dėl MB „Balgresta“ darbo neturėjo. Atsakovės teiginiai, kad ieškovė teikė nekokybiškas paslaugas ar jų visai neteikė, neatitinka tiesos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
20. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė reiškia reikalavimus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba atmesti ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti pinigines lėšas už nesuteiktas ir (arba) nekokybiškai suteiktas paslaugas.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 14 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei įsipareigojo teikti finansinės apskaitos paslaugas (registruoti atsakovės ūkines operacijas, siekiant gauti finansinę informaciją, reikalingą finansinių ataskaitų rinkiniui, mokesčių deklaracijoms ir kitoms ataskaitoms parengti ir atsakovės ekonominiams sprendimams priimti). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2025 m. balandžio 23 d. pranešimu, vadovaudamasi Sutarties 10.5 punktu, nutraukė Sutartį nuo 2025 m. gegužės 23 d., motyvuodama šį sprendimą tuo, kad negali teikti paslaugų dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nesistengia tinkamai atstatyti kibernetinės atakos metu prarastų (netinkamai saugotų) duomenų, nesudaro sąlygų tolesniam normaliam darbui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nė viena iš šalių neginčijo kibernetinės atakos fakto ir to, kad buvo prarasti laikotarpio nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. kovo 3 d. buhalterinės apskaitos duomenys, kurie vėliau atstatyti tik iš dalies.
22. Remiantis bylos duomenimis, po 2025 m. sausio 1 d. ieškovė atsakovei išrašė iš viso penkias PVM sąskaitas faktūras už buhalterinės apskaitos teikimo paslaugas. Atsakovė 2025 m. kovo 7 d. ir 26 d. sumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas pagal sąskaitas, išrašytas už 2025 m. sausio ir vasario mėnesius. Ieškovė atsakovei už pagal Sutartį teiktas paslaugas išrašė 2025 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004638 – 726 Eur už kovo mėn. teiktas paslaugas, 2025 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004628 – 726 Eur už balandžio mėn. teiktas paslaugas, 2025 m. gegužės 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija BLG Nr. 00004647 – 553,14 Eur už nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Minėtų sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję. Iš 2025 m. sausio 31 d., 2025 m. vasario 28 d., 2025 m. balandžio 1 d., 2025 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitų faktūrų duomenų nustatyta, kad sąskaitos išrašytos 600 Eur be PVM sumai, kuri atitinka sumą, nurodytą 2025 m. gruodžio 5 d. Sutarties pakeitime; 2025 m. gegužės 23 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta už trumpesnį laikotarpį, išrašyta atsakovės mokėtiną 600 Eur kainą proporcingai sumažinus (457,14 Eur be PVM).
23. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei 2 005,14 Eur skolą už buhalterinės apskaitos paslaugas, suteiktas 2025 m. kovo 1 d. – 2025 m. gegužės 23 d.
24. CK 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal CK 6.720 straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
25. Apeliantė laikosi esminės pozicijos, kad Sutartimi šalys buvo susitarusios dėl didesnės apimties paslaugų teikimo nei faktiškai suteikė ieškovė, dėl to nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės visą kainos sumą. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė visą sumą, neatsižvelgdamas į ieškovės nesuteiktų paslaugų kiekį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliantės argumentais nesutinka, nepripažįsta, kad nesuteikė reikšmingos dalies sutartų paslaugų, kaip teigia atsakovė, ir nurodo, jog darbų apimtis negali būti vertinama punktais, o finansinių paslaugų teikimo rezultatas yra pasiektas.
26. Apeliacinio skundo argumentais iš esmės keliamas klausimas dėl šalių Sutartyje numatyto susitarimo dėl ieškovės teikiamų paslaugų apimties bei apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos sąlygų ir šių sąlygų vertinimo.
27. Nustatyta, kad Sutarties 3.1 punkte nustatytos vykdytojos (ieškovės) atliekamos pareigos ir teikiamos finansinės apskaitos paslaugos (1 priedas): ieškovė įsipareigojo rengti pagal šalių suderintą periodiškumą – ketvirčio, pusmečio, metų bandomuosius (tarpinius) balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas bei pirkėjų, tiekėjų balansus iki kito mėnesio 25 d.; rengti finansinių ataskaitų rinkinį (taip pat ir rengti mokesčių apskaičiavimą ir deklaracijas); atsakovei įgaliojus, pateikti finansinių ataskaitų rinkinį ir mokesčių deklaracijas, ataskaitas reikiamoms institucijoms teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka; teikti kitas finansines paslaugas, dėl kurių bus susitarta su užsakove atskirai. Sutarties 11.5 punkte kaip šios sutarties neatskiriama dalis nurodytas priedas Nr. 1 „Teikiamų paslaugų sąrašas“.
28. Sutarties priede Nr. 1 pateiktas pagal Sutartį ieškovės atsakovei teikiamų paslaugų sąrašas, numatyti konkretūs atskirų paslaugų teikimo galutiniai terminai ir (ar) periodiškumas, sąraše numatyti tokie darbai: sąskaitų išrašymas pagal užsakovo raštu pateiktus duomenis (iki 5 d.); pateiktų pardavimo sąskaitų suvedimas, sutikrinimas (iki 20 d.); pirkimo sąskaitų suvedimas į „Rivilė“ (1 k/sav. (iki pirmadienio 17.00 val.)); pateiktų banko išrašų suvedimas į „Rivilė“ (1 k/sav. (iki pirmadienio 17.00 val.)); pirkėjų–tiekėjų skolų ataskaitos (1 k/sav. (iki antradienio 17.00 val.)); likučių suderinimas su klientais (sausio 1 d., liepos 1 d.); darbo užmokesčio skaičiavimas (iki 10 d.); „Sodra“ ataskaitos (iki 15 d.); GPM deklaracijos (iki 15 d.); statistikos formos, susijusios su buhalteriniais duomenimis (pagal poreikį); reprezentacijos nurašymo aktai (iki 30 d.); prekių nurašymo aktai (iki 30 d.); kuro nurašymas (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių ataskaita (iki 30 d.); paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaita (iki 30 d.); pelno nuostolių ataskaita preliminari, iš apskaitos programos „Rivilė“ (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)); balansas–preliminarus, iš apskaitos programos „Rivilė“ (iki 25 d. kas mėnesį (už praėjusį mėnesį)).
29. Sutarties 7 dalyje nustatytos paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos sąlygos. Sutarties 7.1 papunktyje buvo numatyta, kad už Sutartyje ir jos prieduose numatytas suteiktas finansinės apskaitos paslaugas užsakovė (atsakovė) įsipareigoja sumokėti vykdytojai (ieškovei) pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas; taip pat nurodyta vykdytojos nustatyta kaina už mėnesį ir nurodytas konkretus valandinis vykdytojos specialisto darbo įkainis, taikomas kai atliekami papildomi darbai, nenumatyti šioje sutartyje.
30. Remiantis bylos duomenimis, po Sutarties sudarymo šalys kelis kartus (2023 m. liepos 30 d., 2024 m. sausio 30 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d.) atskirai sudarytais pakeitimais keitė Sutarties 7.1 punktą dėl paslaugų kainos (kaina didinta dėl darbų apimties pokyčio). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo išreikšta aiški ir nedviprasmiška abiejų šalių valia dėl Sutarties keitimo ir 2024 m. gruodžio 5 d. Sutarties pakeitimas buvo sudarytas. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog 2024 m. gruodžio 5 d. Sutarties pakeitimu šalys jų abiejų valia pakeitė Sutarties 7.1 punktą. Pažymėtina tai, kad minėtais Sutarties pakeitimais šalys keitė tik Sutarties 7.1 papunkčio sąlygoje nurodytą bendrą paslaugų kainos tarifą už mėnesį, kitos sutartinės sąlygos dalys nebuvo keičiamos.
31. 2024 m. gruodžio 5 d. Sutarties pakeitime (priedas Nr. 4 prie Sutarties) nurodyta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. keičiamas Sutarties 7.1 punktas, jį išdėstant taip: už šioje Sutartyje ir jos prieduose numatytas suteiktas Finansinės apskaitos paslaugas užsakovas įsipareigoja sumokėti vykdytojui pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas. Vykdytojo nustatyta kaina yra 600 Eur už mėnesį. Valandinis Vykdytojo specialisto darbo įkainis 30 Eur taikomas kai atliekami papildomi darbai, nenumatyti šioje sutartyje.
32. Apeliantė akcentuoja Sutarties priede Nr. 1 išvardytą ieškovės atsakovei teiktinų paslaugų apimtį ir nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl 17 paslaugų teikimo, tačiau ginčo laikotarpiu ieškovė teikė tik 6 paslaugas, o didžiosios dalies (11 paslaugų) neteikė, taip ieškovė ginčo laikotarpiu teikė tik 35 proc. visų sutartų paslaugų. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti suteiktų paslaugų apimtį ir priteisti proporcingą atlygį už faktiškai suteiktas paslaugas, o likusią ieškinio dalį atmesti.
33. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-27-370/2025 išvada, kad paminėtos bylos atveju, kilus ginčui dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagal paslaugų sutartį, byloje neištirtos esminės aplinkybės dėl paslaugų sutarties sudarymo ir faktinio paslaugų suteikimo, taip pat nevertinta suteiktų paslaugų apimtis (rezultatas) ir atlyginimo ieškovui proporcingumas suteiktoms paslaugoms, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė. Nagrinėjamu atveju iš šioje civilinėje byloje priimto skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tyrė šalių sudarytos Sutarties sąlygas dėl ieškovės teiktinų paslaugų ir apmokėjimo už jas bei vertino tokių sąlygų turinį, taip pat tyrė ir vertino atsakovės argumentus dėl ieškovės neteiktų paslaugų pobūdžio ir apimties bei vertino tai lėmusias aplinkybes ir priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
34. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
35. Šiuo atveju šalių Sutartimi buvo sulygta dėl finansinės apskaitos paslaugų teikimo. Sutartimi ir jos priedais šalys nustatė ieškovės pagal Sutartį teiktinas paslaugas ir jų pobūdį, nustatė maksimalią paslaugų, įtrauktų į Sutartį ir jos priedus, mėnesio kainą, taip pat numatė, kad gali būti atliekami ir papildomi darbai, nenumatyti Sutartyje, bei nustatė tokių papildomų darbų valandinį įkainį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 1 dalis). Sutarties 7.1 punkte numatytas atsakovės įsipareigojimas sumokėti ieškovei pagal faktiškai šiems darbams atlikti sugaišto laiko sąnaudas, tačiau Sutartyje nenustatytas ir neišskirtas atskirų į Sutarties apimtį patenkančių paslaugų įkainojimas. Sutarties 7.1 punkte, pakeistame ir 2024 m. gruodžio 5 d. Sutarties pakeitimu, buvo numatyta vykdytojos (ieškovės) nustatyta bendra kaina už mėnesį – 600 Eur, taip pat vykdytojos (ieškovės) specialisto darbo įkainis (30 Eur), taikomas, kai atliekami papildomi darbai, nenumatyti šioje sutartyje.
36. Apeliantė nurodo, kad ji, pasirašydama Sutartį su ieškove, pirko visą paslaugų paketą, o ne selektyvų savarankiškai ieškovės pasirinktų paslaugų teikimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad Sutartimi šalių susitarimu buvo nustatyta vieno mėnesio finansinės apskaitos paslaugų bendra kaina, nurodant darbų pobūdį, t. y. kokie darbai į šią kainą įtrauktini pagal Sutartį. Tačiau šalių susitarimu nebuvo nurodytas kiekvieno apskaitos veiksmo įkainis (reikalingo laiko sąnaudos). Kaip tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šalys bylai neteikė įrodymų dėl atskirų į Sutarties apimtį patenkančių darbų įkainojimo. Taigi šalys pagal Sutartį finansinės apskaitos paslaugas apimančių atskirų teiktinų paslaugų dalių neįvertino pinigine (procentine, daline, laiko sąnaudų ar kitokia) išraiška. Be to, šalys susitarimu nenustatė vykdytojos už mėnesį nustatytos bendros kainos galimo kitimo (mažinimo) tvarkos, jei kažkurios paslaugos iš pagal Sutartį aptarto finansinės apskaitos paslaugų paketo konkretų mėnesį užsakovei nereikėtų.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad, įvertinus darbų pobūdį, Sutarties 3.1 punkte ir jos priede Nr. 1 išvardytų darbų apimtys yra nelygiavertės. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus Sutarties 1.1 ir 3.1 sąlygų, Sutarties priedo Nr. 1 ir Sutarties pakeitimų dėl paslaugų kainos turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, matematinis paslaugų apimties apskaičiavimas vien pagal Sutarties priede Nr. 1 išvardytų paslaugų skaičių (17 tipų paslaugos) ir procentinės dalies apskaičiavimas konkrečiai paslaugai neatitiktų sutarties esmės ir šalių susitarimo dėl Sutartimi nustatytos finansinės apskaitos paslaugų kainos.
38. Apeliantė nurodo, kad ieškovė ginčo laikotarpiu – nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. neteikė didžiosios dalies sutartų teikti paslaugų (11 paslaugų). Pažymėtina tai, kad, vertinant šalių elgesį sutarties vykdymo metu, nustatyta, jog po 2024 m. gruodžio 5 d. Sutarties pakeitimo atsakovė sumokėjo ieškovei pagal dvi (2025 m. sausio 31 d. ir 2025 m. vasario 28 d. sąskaitas 600 Eur be PVM sumos) iš penkių sąskaitų, išrašytų už 2025 m. ieškovės suteiktas paslaugas. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė byloje neįrodinėjo, jog ankstesniais laikotarpiais šalių susitarimu numatyta ieškovei mokėtina kaina už paslaugas būtų buvusi proporcingai mažinama pagal tai, ar faktiškai buvo teiktos visos ar tik dalis Sutartyje numatytų paslaugų. Taip pat reikšminga įvertinti ir tai, kad, kaip tai įvertino ir pirmosios instancijos teismas ir to neginčija apeliantė, atsakovė bylai nepateikė įrodymų, jog vėlesniu 2025 m. kovo–balandžio mėn. laikotarpiu reiškė ieškovei pretenzijas tuo aspektu, kad ieškovė nevykdo Sutartyje numatytų paslaugų ir joje numatyta apimtimi netvarko atsakovės apskaitos.
39. Apeliantė pažymi tai, kad ieškovė nesuteikė kasmėnesinių pelno nuostolių ataskaitos ir balansų rengimo paslaugų, nors šie dokumentai turėjo būti rengiami kiekvieną mėnesį, t. y. po vieną kartą per mėnesį. Pastebėtina tai, kad apeliantė, teigdama, jog ieškovė nesuteikė pelno nuostolių ataskaitos ir balansų rengimo paslaugų, nurodo, kad tokių paslaugų ieškovė nesuteikė ginčo laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. Tačiau, kaip nurodyta anksčiau, pagal 2025 m. sausio 31 d. ir 2025 m. vasario 28 d. išrašytas 600 Eur be PVM sumos sąskaitas atsakovė ieškovei sumokėjo visą kainą už paslaugas pagal Sutartį.
40. Vertinant apeliantės argumentus dėl 2025 m. kovo–gegužės mėn. ginčo laikotarpio reikšminga kartu įvertinti ir byloje nustatytą aplinkybę, kad po 2025 m. kovo 3 d. įvykusios kibernetinės atakos buvo prarasti tam tikro laikotarpio apskaitos programoje buvę duomenys. Tarp šalių nekilo ginčo dėl kibernetinės atakos fakto, aplinkybės, kad dėl to buvo prarasti tam tikros apimties buhalteriniai duomenys, jie nebuvo visiškai atstatyti, ir aplinkybės, jog ieškovė nėra atsakinga už duomenų praradimą.
41. Apeliantė akcentuoja tai, kad dėl kibernetinės atakos duomenys dingo 2025 m. kovo 3 d. ir teigia, kad ieškovė, kaip buhalterinių paslaugų teikėja, turėjo visus duomenis nuo 2025 m. kovo 4 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos, t. y. ieškovei buvo prieinami ginčo laikotarpio apskaitos duomenys. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad jei apskaitos programoje nėra dalies duomenų (dingusių dėl atsakovės netinkamai pasirinko informacijos saugotojo), neturint pradinių likučių, tęstiniai apskaičiavimai nebus teisingi ir teisingo balanso ar pelno ataskaitos negalima sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl 2025 m. kovo 3 d. įvykusios kibernetinės atakos buvo prarasti laikotarpio nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. kovo 3 d. buhalterinės apskaitos duomenys, jie vėliau atstatyti tik iš dalies. Taigi apeliantė neginčija aplinkybės, kad dėl kibernetinės atakos buvo prarasti ankstesnių laikotarpių (t. y. iki 2025 m. kovo 4 d.) buhalteriniai duomenys.
42. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip konkrečiai dingę duomenys susiję su ieškovės nesuteiktomis paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad apskaitos vykdymas yra tęstinis darbas, kuriam reikalingi visi duomenys ir neturint dalies duomenų, tikslių pradinių likučių, tai turi įtakos tęstinių apskaičiavimų ir galutinio kasmėnesinių pelno nuostolių ataskaitų ir balansų rengimo paslaugų rezultato teisingumui. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad 2025 m. kovo–gegužės mėnesių laikotarpiu atitinkamą mėnesį nėra reikalingi istoriniai duomenys, nes reikiami tik duomenys už atitinkamą 2025 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesį, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė bet kuriuo atveju turėjo tęsti paslaugų teikimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2025 m. kovo–balandžio mėn. reiškė ieškovei pretenzijas, jog ieškovė nevykdo Sutartyje numatytų paslaugų ir netvarko atsakovės apskaitos.
43. Apeliantė nurodo, kad Sutarties 2.3 punkto sąlyga negali būti pateisinama priežastis ieškovei reikalauti atlygio už jos nesuteiktas paslaugas ir ieškovė už jas neturi teisės reikalauti atlygio. Sutarties 2.3 punktas, be kita ko, numato, kad atsitiktinė duomenų, naudojamų ar naudotų finansinės apskaitos paslaugoms teikti, praradimo rizika tenka tai šaliai, kuri turėjo dokumentus jų dingimo metu. Apeliantė neįrodinėja, kad dėl dingusių duomenų būtų kalta ieškovė. Sutarties 2.5 punktas, be kita ko, numato, kad vykdytojas (ieškovė) privalo išimtinai vadovautis užsakovo (atsakovės) pateikta informacija ir nurodymais, susijusiais su konkrečia užduotimi ir neatsako tuo atveju, jeigu tam tikros paslaugos užsakovui nebuvo suteiktos dėl to, kad užsakovas ar jo įgalioti asmenys nebuvo pateikę vykdytojui atitinkamų nurodymų ar reikalingos informacijos. Kaip minėta, šalys susitarimu nenustatė atskirų į Sutarties apimtį patenkančių darbų įkainojimo ir susitarė dėl bendros vykdytojo paslaugų kainos už mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad dingus daliai buhalterinių duomenų, atsakovė nebuvo pateikusi ieškovei reikalingos informacijos ir atitinkamų nurodymų, o tokiu atveju ieškovė neatsako už paslaugų nesuteikimą, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, kad bylai nepateikta įrodymų, jog atsakovė ginčo laikotarpiu būtų teikusi pretenzijas dėl neatliekamų ar netinkamai atliekamų paslaugų, ir nepateikta įrodymų, jog ginčo laikotarpiu ieškovės turėtas teikti paslaugas suteikė kitas asmuo. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog tam tikros paslaugos neteiktos ne dėl nuo ieškovės priklausiusių priežasčių, nesudaro pagrindo vertinti, kad paslaugos už 2025 m. kovo ir balandžio mėn. suteiktos ne tokia apimtimi, kokia susidariusioje situacijoje tarėsi šalys, ir ieškovė neturėjo teisės reikalauti viso fiksuoto mėnesio atlygio.
44. Apeliantė nurodo, kad nesuteiktos aktų ir paskolos dokumentų rengimo paslaugos – ieškovė neteikė reprezentacijos nurašymo, prekių nurašymo ir kuro nurašymo aktų, paskolų tarp įmonių ir paskolų tarp įmonių bei akcininkų ataskaitų rengimo paslaugų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovei buvo pasiūlyta pateikti bylai įrodymus, paneigti ieškovės nurodomoms aplinkybėms, kad tam tikrų paslaugų objektyviai nereikėjo teikti, t. y. atsakovei buvo sudaryta procesinė galimybė pateikti įrodymus, jog ginčo laikotarpiu objektyviai reikėjo surašyti reprezentacijos nurašymo ir (ar) prekių nurašymo aktus, atlikti kuro nurašymą, parengti paskolų tarp įmonių ir (ar) paskolų tarp įmonių ir akcininkų ataskaitą (kad įmonė turėjo reprezentacinių išlaidų, buvo prekių, kurias reikėjo nurašyti, kt., ir šiuos duomenis atsakovė pateikė ieškovei, tačiau ieškovė to neatliko). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymą šalims reglamentuojančias proceso teisės normas ir atsakovei nepateiktus atitinkamų įrodymų, pagrįstai įvertino, kad atsakovė nepagrindė buvus poreikį rengti atitinkamus nurašymo aktus ir paskolų ataskaitas ginčo laikotarpiu (CPK 12, 178 ir 185 straipsniai). Apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados. Taigi tam tikro pobūdžio paslaugos neteiktos atsakovei nepateikus pirminių apskaitos dokumentų, lemiančių tokių paslaugų teikimo objektyvų poreikį konkretų laikotarpį.
45. Nors apeliantė teigia, kad Sutartyje nurodyta fiksuota mėnesinio atlygio suma buvo apskaičiuota įvertinus tai, kad ieškovė teiks visas paslaugas, tačiau, kaip minėta anksčiau, šalys pagal Sutartį finansinės apskaitos paslaugas apimančių atskirų teiktinų paslaugų dalių neįvertino pinigine (ar kitokia) išraiška – bendros paslaugų kainos apskaičiavimo tiesiogiai nesusiejo su konkrečiomis teikiamomis paslaugomis, nenustatė bendros mėnesio kainos galimo kitimo (mažinimo) tvarkos, jei kažkurių paslaugų iš pagal Sutartį aptarto finansinės apskaitos paslaugų paketo konkretų mėnesį užsakovei objektyviai nereikėtų. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus Sutarties sąlygas ir šalių elgesį jos vykdymo laikotarpiu, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad tam tikrų buhalterinių paslaugų nesuteikimas, objektyviai nulemtas atsakovės pirminių dokumentų nepateikimo, savaime nebesukuria ieškovei teisės reikalauti viso sutartyje nustatyto fiksuoto mėnesinio atlygio.
46. Apeliantė nurodo, kad ieškovė ginčo laikotarpiu (nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 23 d.) nesuteikė likučių suderinimo su klientais paslaugos. Apeliantė teigia, kad ieškovė neatliko likučių suderinimo 2025 m. sausio 1 d. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2024 m. gruodžio 31 d. datai likutis buvo suderintas, nes jis atsispindi balanse, o visų susijusių įmonių metinės ataskaitos atsakovei buvo pateiktos. Pagal Sutarties priede Nr. 1 nurodytą periodiškumą, likučių suderinimas su klientais turėjo būti atliktas du kartus per metus – sausio 1 d. ir liepos 1 d. Pažymėtina tai, kad nekilo ginčo, jog po 2025 m. sausio 1 d. pagal ieškovės 2025 m. sausio ir vasario mėn. išrašytas sąskaitas už nurodytais mėnesiais teiktas paslaugas atsakovė ieškovei sumokėjo visą kainą pagal Sutartį (600 Eur be PVM sumos). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovei buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nebuvo suderinti kokie nors konkretūs likučiai su klientais. Apeliantė apeliaciniame skunde tokių konkrečių duomenų nenurodo ir jais nesiremia.
47. Apeliantė nurodo, kad nebuvo išrašomos sąskaitos už 2025 m. balandžio ir gegužės mėnesius. Tačiau ieškovė bylai pateikė 2025 m. sausio 1 d.–balandžio 30 d. laikotarpiu kas mėnesį sudarytus išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Ieškovė bylai pateikė 2025 m. balandžio 1–30 d. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą, į jį įtraukta 2025 m. balandžio 30 d. sąskaita. Ieškovė dublike nurodė, kad pardavimo sąskaitos išrašomos paskutinę mėnesio dieną pagal pateiktus duomenis, gegužės mėn. sąskaitos negalėjo būti išrašomos, nes duomenis atsakovė pateikia pasibaigus mėnesiui. Tokią ieškovės poziciją pagrindžia Sutarties priede Nr. 1 nurodytas terminas – iki 5 d. ir pastaba, kad sąskaitos išrašomos už praėjusį mėnesį. Ieškovė bylai taip pat pateikė laikotarpio nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 16 d. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis. Ieškovė dublike nurodė, kad pagrindinės gegužės mėn. sąskaitos iki sutarties 2025 m. gegužės 23 d. (nutraukimo) nebuvo gautos. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad pateikė turimus duomenis, visi kiti duomenys yra programoje „Rivilė“, nutraukus sutartį ieškovė neteko prieigos prie šios programos. Iš byloje esančių šalių pateiktų duomenų apie jų susirašinėjimą el. paštu, be kita ko, 2025 m. balandžio 17 d. bei 2025 m. gegužės 20 d. dienomis, matyti, kad ieškovė formavo pavedimus bankui, nesklandumų kilo dėl to, kad atsakovės pateikti duomenys neįskaitomi, taip pat tarp šalių kilus ginčui dėl atsiskaitymo už paslaugas.
48. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad bylai pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovė ginčo laikotarpiu faktiškai teikė atsakovei apskaitos paslaugas – ieškovė suvedinėjo atsakovės pateiktas sąskaitas, formavo mokėjimus, išrašinėjo sąskaitas ir kt. Vertindamas apeliantės argumentus, kad ieškovė paslaugas teikė nekokybiškai – atliko pavedimus, kurie neturėjo būti vykdomi, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad atsakovė akcentuoja du pavienius atvejus (pervedimus AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir G. V.), šias atsakovės nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino. Remiantis bylos duomenimis, atsakovės akcentuojamos klaidos buvo ištaisytos. Nors apeliantė nurodo, kad tokios aplinkybės sukėlė organizacinių trikdžių ir papildomų rizikų atsakovei, tačiau nenurodė, kad dėl klaidingų mokėjimo nurodymų kilo konkrečių neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantės nurodyti atvejai nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovės Sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo atliekami iš esmės netinkamai.
49. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė pagrindė, jog paslaugos už 2025 m. kovo ir balandžio mėn. suteiktos tokia apimtimi, kokia šalys tarėsi, o gegužės mėn. ieškovė atsakovės mokėtiną kainą proporcingai sumažino atsižvelgiant į gegužės mėn. teiktų paslaugų dienas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad sumažinta kaina neatitiktų realiai teiktų paslaugų apimties. Nors apeliantė nurodo, kad dalis paslaugų nebuvo suteikta ir tai reiškia, kad ieškovė ginčo laikotarpiu nepatyrė jokių darbo laiko, intelektinių ar techninių sąnaudų, kurios būtų buvusios būtinos specifiniams aktams ir ataskaitoms parengti. Tačiau pažymėtina tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovė tam, jog suteiktų visumą ginčo laikotarpiu teiktų paslaugų, faktiškai turėjo sugaišti mažiau laiko nei ankstesniais laikotarpiais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovei už suteiktas paslaugas 2 005,14 Eur, netinkamai įvertino sutartines sąlygas, nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ar netinkamai taikė CK 6.720 straipsnio 3 dalį dėl kliento prievolės sumokėti visą paslaugų kainą.
50. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai detaliai nepasisakytina. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
51. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
53. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
54. Ieškovė byloje 2026 m. vasario 3 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovė byloje 2026 m. kovo 30 d. pateikė prašymą (procesinio dokumento Nr. DOK-3677) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo prašė pridėti prie bylos atstovavimo sutartį ir duomenis apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas teismo buvo priimtas 2026 m. kovo 30 d. Kartu su 2026 m. kovo 30 d. pateiktu prašymu ieškovė bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2026 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą už advokato teisines paslaugas Nr. 024 1 000 Eur sumos, joje detalizuotos advokato paslaugos – už atsiliepimo į VšĮ Atsakingo gyvenimo centro apeliacinį skundą surašymą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimo. Taip pat kartu pateiktas 2026 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymas, kurio duomenys pagrindžia, jog ieškovė sumokėjo 1 000 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 024.
55. Ieškovės kartu su 2026 m. kovo 30 d. prašymu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė turėjo 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8.11 punktuose nurodyta tvarka nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Nurodytos ieškovės turėtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
56. Civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus iš esmės, Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarta procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2026 m. gegužės 7 d. Byloje 2026 m. gegužės 4 d. gautas ieškovės atstovo prašymas pridėti prie civilinės bylos ieškovės išlaidas patvirtinančius dokumentus apeliaciniame procese ir prašoma bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovei atsakovės (procesinio dokumento Nr. DOK‑5174). Kartu su ieškovės 2026 m. gegužės 4 d. pateiktu prašymu pateikta 2026 m. gegužės 4 d. sąskaitą faktūrą už advokato teisines paslaugas Nr. 033 1 000 Eur sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A‑539-796/2026; taip pat pateiktas 2026 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymas dėl mokėjimo pagal sąskaitą Nr. 033. Pastebėtina tai, kad kartu su minėtu prašymu pateikta sąskaita faktūra išrašyta po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos už to paties procesinio dokumento (atsiliepimo į apeliacinį skundą) parengimą, už kurį prašymas priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas jau buvo pateiktas ir teismo priimtas 2026 m. kovo 30 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
57. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad ieškovės 2026 m. gegužės 4 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (procesinio dokumento Nr. DOK‑5174) pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Esant tokioms aplinkybėms, po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos pateiktą ieškovės atstovo 2026 m. gegužės 4 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (procesinio dokumento Nr. DOK‑5174) atsisakytina priimti, tačiau prašymas padavusiam asmeniui negrąžinamas, nes pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Balgresta“ iš atsakovės Atsakingo gyvenimo centro 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Atsisakyti priimti ieškovės atstovo 2026 m. gegužės 4 d. pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (procesinio dokumento Nr. DOK-5174), elektroninių ryšių priemonėmis pateikto prašymo padavusiam asmeniui negrąžinant.
Teisėja Kristina Domarkienė