Civilinė byla Nr. 2A-726/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00390-2012-4.

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7;  22.3.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Evistos grupė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-612-123/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evistos grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Medics“, trečiajam asmeniui L. S. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Evistos grupė“ nurodė, kad su atsakove UAB „Baltic Medics“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai ir UAB „Evistos grupė“ yra skolinga UAB „Baltic Medics“ 170 754,10Lt.

2012-01-09 ieškovės atstovas susitiko su atsakove ir atsakovė vertė ieškovę pasirašyti jai nenaudingą vekselį. Ieškovė, būdama skolinga ir veikiama atsakovės spaudimo pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2012-01-31 sumokėti vekselio turėtojai UAB „Baltic Medics“ 250 000 Lt, t.y. daugiau nei buvo skolinga. Kadangi ieškovė buvo priversta prieš savo valią pasirašyti 2012-01-09 vekselį, jis pripažintinas negaliojančiu ab initio bendrais sandorių negaliojimo pagrindais kaip ydingas (jame nėra išreikštos tikrosios šalių valios).

Atsakovė prašė ieškinio netenkinti ir nurodė, kad 2012-01-09 ieškovė ir trečiasis asmuo L. S. (vienintelis ieškovės akcininkas ir direktorius) išdavė atsakovei po paprastąjį neprotestuotiną vekselį 250 000 Lt sumai, kuriuos įsipareigojo apmokėti 2012-01-31. Ginčijamas  vekselis išduotas dėl to, kad tarp atsakovės ir ieškovės sudarytos sutarties pagrindu susidarė didelis įsiskolinimas už atsakovei pateiktas prekes, be to, atsakovė dėl tarpusavyje koordinuotų ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų patyrė ir kitų nuostolių, kurių sutartinio įsiskolinimo suma nepadengė. Ginčo vekselio pripažinimas negaliojančiu dėl ieškinyje nurodytų priežasčių, paneigtų vekselio esmę bei paskirtį, atsakovės teisėtus interesus ir teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013-06-28 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš UAB „Evistos grupė“ 5 400 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, kurio sumokėjimas buvo atidėtas.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-08-21 papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB „Baltic Medics“ iš ieškovės UAB „Evistos grupė“ 1500 išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas, kai vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 str. 1 dalis, 3 str. 2 punktas, 77 str. 2 punktas), reiškia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, likusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Skolininkas, išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus naudai jau visiškai kitą negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris, kuriuo sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, kuri teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad būtų atsakovės priversta vekselį pasirašyti, kad atsakovė būtų įvykdžiusi realų grasinimą ar ekonominį spaudimą (ikiteisminiame tyrime dėl turto prievartavimo taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus). Be to, ieškovė į teismą kreipėsi ginčydama vekselį ne po tariamos atsakovės prievartos jį pasirašyti, o tik atsakovei pradėjus išieškojimą pagal vekselį. Ieškovės motyvas dėl atsakovės tariamo nepagrįsto praturtėjimo tikimybės, teismo vertinimu, taip pat nepagrįstas.

Teismas nurodė, kad abi šalys nepaneigė, jog tarp įtvirtintos vekselio prievolės ir jos atsiradimo pagrindo yra ryšys. Įsipareigojęs pagal vekselį asmuo privalo įvykdyti vekselio įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o ją įvykdęs turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolė atsirado be pagrindo arba neteko savo pagrindo. Ieškovė yra verslo subjektas ir, teismo vertinimu, pasirašydama vekselį žinojo ir suvokė tokio savo veiksmo pasekmes ir sąmoningai su tomis pasekmėmis sutiko. Byloje neįrodytos aplinkybės, galinčios lemti ginčo vekselio negaliojimą (ĮPVĮ 19 str., CK 1.91 str.). Vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių ir vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Evistos grupė“ prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir pripažinti vekselio davėjo UAB „Evistos grupė“ pasirašytą 2012-01-09 neprotestuotiną paprastąjį vekselį 250 000 Lt sumai vekselio turėtojui UAB „Baltic Medics”  negaliojančiu ab initio. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovė ieškinyje pateikė visus esminius argumentus, patvirtinančius, kad ginčijamas vekselis gali būti pripažintas negaliojančiu remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Vekselis savaime yra ydingas kaip neišreiškiantis tikrosios šalių valios. Šių aplinkybių (aplinkybės, kad vekselį ieškovė pasirašė ne savo valia, ieškovei patirinat nepagrįstą spaudimą) teismas netyrė, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnį. Atsakovės ekonominis spaudimas ieškovei pasireiškė nuolatiniu priminimu ir įspėjimais apie esamą ieškovės skolą, raginimais ją sumokėti, antraip atsakovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tokio pobūdžio atsakovės sistemingi skambučiai, nuolatinis persekiojimais ieškovei kėlė įtampą, kas remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismo turėjo būti įvertinta.

2. Sprendimą teismas grindė deklaratyviais teiginiais, kad ieškovė yra verslininkė, todėl pasirašydama vekselius neva žinojo ir suvokė tokio savo veiksmo pasekmes bei sąmoningai su tomis pasekmėmis sutiko. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė verslu užsiima dar neilgai (nuo 2008 metų pabaigos), todėl tikėtina, kad vekselių sudarymo momentu ieškovė galimai tinkamai negalėjo suvokti vekselio pasirašymo pasekmių, o atsakovės veiksmus, t. y. vertimą pasirašyti vekselį, daromą spaudimą vertino kaip realų pagrindą dėl bankroto bylos iškėlimo turinčius grasinimus.

3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčijamo vekselio suma yra žymiai didesnė negu ieškovės skola atsakovei. Nors atsakovė teigė, kad vekselyje nurodyta suma atitinka jos patirtus nuostolius, tačiau teismas nereikalavo šiuos nuostolius įrodyti, o atsakovė nuostolių fakto neįrodė. Akivaizdu, kad ginčijamas vekselis buvo išrašytas be teisinio pagrindo ir dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų.

4. Priešingai nei nurodė teismas, ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ieškovės prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės iš esmės nebuvo tiriamos, nes buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas neteisingai (kaip paneigiančią atsakovės grasinimus) vertino bylos medžiagą, susijusią su siekiu inicijuoti ikiteisminį tyrimą.

5. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2008-06-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kur kasacinės instancijos teismas pasisakė, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnį skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagali vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl vekselio kaip užtikrinimo priemonės

Pagal šalių paaiškinimus ginčijamas 2012-01-09 vekselis buvo išduotas užtikrinant vekselio davėjo UAB „Evistos grupė“ įsiskolinimo vekselio gavėjui UAB „Medic Baltics“ įvykdymą. Pirmosios instancijos teismo motyvai dėl vekseliu sukuriamos savarankiškos abstrakčios prievolės pagrįsti ir jiems pritardamas apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, tačiau papildomai pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus - vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio kaip vertybinio popieriaus trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014). Vekselis kaip prievolės užtikrinimo priemonė yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje, o  vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymams, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų (kreditoriaus bei skolininko) teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

Byloje nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl formalių vekselio kaip vertybinio popieriaus trūkumų, taip pat, kaip jau minėta nėra ginčo dėl UAB „Evista grupė“ 170 754,10 Lt (b. l. 3) skolos vekselio turėtojui UAB „Baltic Medics“ (vėliau kaip pripažįstamą skolos sumą ieškovas nurodė 120 000 Lt (b. l. 146)), tačiau ieškovas nesutinka su likusia prievolės dalimi (vekselis išrašytas 250 000 Lt sumai), kurios įvykdymas taip pat užtikrintas vekseliu. Atsakovas nurodo (b. l. 75), kad ši prievolės dalis yra vekselio turėtojo nuostoliai dėl ieškovo ir jo vadovo veiksmų. 

Tai, kad ginčo vekselyje nepažymėta kokios prievolės įvykdymą jis užtikrina, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kokios prievolės įvykdymas užtikrinamas vekseliu, ginčas tik dėl to, ar vekselio turėtojas nepagrįstai nepraturtės vekseliu užtikrinęs ir nuostolių atlyginimą arba išsiieškodamas iš UAB „Evistos grupė“ skolą tiek pagal vekselį, tiek bendra tvarka. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis šalių ginčas galėtų būti išnagrinėtas ieškovui reiškiant ne reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu, o reikalavimą dėl vekselio gavėjo nesąžiningo praturtėjimo. Kai vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą pripažinti 2012-01-09 vekselį negaliojančiu ir teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ieškinio reikalavimo ribų bei argumentus dėl vekseliu užtikrinamos prievolės dydžio vertina tik tuo aspektu, ar jie gali būti pagrindas pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu

Ieškovas prašo pripažinti 2012-01-09 vekselį negaliojančiu, kadangi jis buvo pasirašytas dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, pasireiškusių nuolatiniu priminimu ir raginimu grąžinti skolą bei grasinimais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas.

Tuo tarpu kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012, 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014 kt.). Šioje byloje iš esmės nėra ginčo, kad vekselio davėjas UAB „Evistos grupė“ sutartinių santykių pagrindu buvo skolingas vekselio gavėjui UAB „Baltic Medics“ ir ginčo vekselis buvo pasirašytas kreditoriui reikalaujant padengti šį įsiskolinimą bei patirtus nuostolius. Atitinkamai kreditoriaus UAB „Baltic  Medics“ reikalavimai grąžinti abiejų šalių pripažįstamą skolą, nepriklausomai nuo šio reikalavimo priminimo sistemiškumo, daugkartiškumo ir dažnumo, nelaikytina ekonominiu spaudimu ar grasinimu. Tai kreditoriaus teisėtas siekis atgauti priklausančias sumas, kreditoriaus teisėtais lūkesčiais, kylančiais iš sutartinių santykių su vekselio davėju grįstas teisėtas reikalavimas, kurio išsakymas, nepriklausomai nuo daugkartiškumo, nelaikytinas nei realiu grasinimu, nei ekonominiu spaudimu. Grasinimu ar ekonominiu spaudimu taip pat nelaikytinas ir kreditoriaus UAB „Baltic Medics“ nurodymas (perspėjimas, informavimas), kad skolininkui UAB „Evistos grupė“ sutartu laiku neatsiskaičius, kreditorius gali pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui UAB „Evistos grupė“ iškėlimo. Tai taip pat kreditoriaus, matančio, kad skolininkas UAB „Evistos grupė“ ilgą laiką, neatsižvelgiant į daugkartinius raginimus, neatsiskaito, nesilaiko ir paties pasiūlyto mokėjimo grafiko (b. l. 28), nors skolą pripažįsta, taigi pagrįstai abejojančio skolininko galimybe atsiskaityti ir mokumu apskritai, teisė ginti savo ir kitų skolininko kreditorių teises Įmonių bankroto įstatyme numatytu būdu. Bankroto byla juridiniam asmeniui gali būti iškelta nustačius šio nemokumą (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.), ir kreditoriaus, turinčio pagrįstą pagrindą abejoti skolininko mokumu apskritai, pasinaudojimas teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tokiam skolininkui (byloje yra įrodymai apie ieškovo įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo jau po ginčo vekselio išdavimo, b. l. 25), kaip ir nurodymas, perspėjimas apie tokį ketinimą, priminimas apie tokią teisėtą kreditoriaus teisių gynimo priemonę nelaikoma nei grasinimu, nei ekonominiu spaudimu kaip pagrindu pripažinti dėl jo sudarytą sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Kaip kitas aplinkybes, kurias ieškovas vertina kaip vekselio gavėjo grasinimą, ekonominį spaudimą ieškovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vekselį davė pasirašyti ne vekselio gavėjo vadovas, o nepažįstami vyrai (b.l. 108), tačiau ši faktinė aplinkybė taip pat, pirma byloje neįrodyta (CPK 12, 178 str.), antra, nepaneigia šalių neginčijamų aplinkybių, kokios prievolės įvykdymui buvo išduotas ginčijamas vekselis.

Šioje byloje vekselis buvo ginčijamas CK 1.91 straipsnio pagrindu, t.y. kaip išduotas dėl grasinimų, ekonominio spaudimo, tačiau jau išdėstytų motyvų pagrindu teismas nenustatė buvus tokio pobūdžio grasinimus ar ekonominę prievartą (CK 12, 178 str.), kurie sudarytų pagrindą 2012-01-09 vekselį pripažinti negaliojančiu. Pagrindo pripažinti 2012-01-09 UAB „Evistos grupė“ išduotą vekselį negaliojančiu kitais sandorių negaliojimo pagrindais teismas taip pat nenustatė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o valstybei priteistina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis, lygi 6 000 Lt, kurios sumokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2013-08-13 nutartimi buvo atidėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš UAB „Evistos grupė“ (j. a. k. 302239532) 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.