Civilinė byla Nr. e2A-194-577/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00255-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.19.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Dalios Kačinskienės ir Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prenta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prenta“ ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „VOKĖ-III“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ymmalu“ dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prenta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir RUAB) „VOKĖ-III“ (toliau – ir bendrovė) ir UAB „Ymmalu“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2023 m. kovo 22 d. atsakovių RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „Ymmalu“ sudarytą įkeitimo sandorį (toliau – ir įkeitimo sandoris arba įkeitimo sutartis), priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ prieš pat nemokumo (restruktūrizavimo) proceso inicijavimą, 2023 m. kovo 22 d. sutartiniu maksimaliuoju įkeitimu (įkeitimo objektas – lėšos banko sąskaitose, atsargos ir įrengimai, bendra įkeičiamo turto vertė 1 933 151 Eur) atsakovei UAB „Ymmalu“ užtikrino įsipareigojimų vykdymą.

3.       Ieškovė įkeitimo sandorį ginčijo actio Pauliana (Pauliano ieškinys) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio) pagrindu, taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. pažeidžiantį Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą draudimą bendrovei įkeisti turtą savo akcininkui.

4.       Ginčydama įkeitimo sandorį actio Pauliana pagrindu ieškovė nurodė, kad: pirma, ji turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę – patvirtintą 93 954,50 Eur finansinį reikalavimą atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje; antra, įkeitimo sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises – įkeitimo sutartimi atsakovė UAB „Ymmalu“ gavo pirmenybę, atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ nevykdant įsipareigojimų, pirmiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus ir dėl to kitų kreditorių reikalavimai arba liks nepatenkinti, arba bus tenkinami mažesne apimtimi, arba vėliau; trečia, atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – atsakovių RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „Ymmalu“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties (toliau – ir paskolos sutartis), kuria buvo susitarta dėl paskolos iki 500 000 Eur suteikimo ir dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo, 5.1 papunktis numatė turto (prekės ženklo, atsargų, lėšų ir įrengimų) įkeitimą. Pirminis paskolos grąžinimo terminas (2022 m. rugsėjo 30 d.) vėliau buvo pratęstas. Kadangi paskolos sutarties šalys pirminio paskolos sutarties grąžinimo termino metu neatliko turto įkeitimo, ieškovės teigimu, šios sutarties nuostatos nebuvo privalomos. Pagal įkeitimo sutartį buvo įkeista daugiau turto, nei numatyta paskolos sutarties 5.1 papunktyje; ketvirta, atsakovės, sudarydamos ginčo sandorį, buvo nesąžiningos, nes sandoris buvo neatlygintinis. Egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 7 dalį – abi atsakoves sandorio sudarymo metu kontroliavo A. C. (A. C.); dėl šio fakto abiem šalim buvo žinoma apie atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ sunkumus atsiskaityti su kreditoriais bei parengiamuosius veiksmus nemokumo procesui; penkta, vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas (apie sandorį ieškovė sužinojo 2024 m. sausio mėnesį iš atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo bylos medžiagos); šešta, ieškovė restitucijos taikyti neprašė, prašė panaikinti atsakovės UAB „Ymmalu“ daiktinę įkeitimo teisę į atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ turtą.

5.       Dėl įkeitimo sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ieškovė nurodė, kad įkeitimo sutartimi atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ užtikrino įsipareigojimo pagal paskolos sutartį su atsakove UAB „Ymmalu“ įvykdymą. Trečiasis asmuo A. C. tiek kaip susijusių bendrovių vadovas, tiek kaip šių bendrovių tiesioginis ar netiesioginis akcininkas, tiesiogiai ir netiesiogiai galėjo daryti įtaką abiem atsakovėms, todėl buvo pažeistas ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas. 2023 m. kovo 22 d. ginčo sandoris sudarytas atsakovėms žinant apie atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ finansinius sunkumus; atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo plano projektas parengtas 2023 m. birželio mėnesį. Ieškovės teigimu, sandorio tikslas buvo apsaugoti likvidų atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ turtą, suteikiant pirmenybę susijusiam asmeniui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „Prenta“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad 2 946,80 Eur ieškovės reikalavimas atsakovei RUAB „VOKĖ-III“, buvęs įkeitimo sutarties sudarymo dieną, neproporcingai ir neprotingai skiriasi nuo ginčijamo sandorio vertės (825 428,95 Eur). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš actio Pauliana sąlygų – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė.

8.       Teismas pažymėjo, kad po ginčo sandorio RUAB „VOKĖ-III“ turto kiekis nesumažėjo, įkeitimu buvo užtikrintas atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ suteiktos paskolos grąžinimas, o paskola buvo naudojama šios atsakovės veiklai vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad ginčo sandoris atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ mokumui ar turto masei neturi įtakos, paskolos ir įkeitimo sutartys jai buvo naudingos, nes jomis buvo užtikrintas bendrovės finansavimas, iš šių lėšų buvo atliekami einamieji mokėjimai tiekėjams, darbuotojams, mokami mokesčiai valstybei. Ieškovės finansinio reikalavimo tenkinimas numatytas restruktūrizavimo plane, t. y. ieškovės teisės šiuo metu yra užtikrinamos kitais būdais, ieškinio patenkinimas ir įkeitimo sutarties pripažinimas negaliojančia šiuo metu ieškovei nesukeltų teisinių pasekmių. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja actio Pauliana sąlyga – kreditoriaus teisių pažeidimas.

9.       Teismas nurodė, kad pareiga atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ atlikti turto įkeitimą UAB „Ymmalu“ naudai buvo numatyta paskolos sutarties 5 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog turi būti įkeistos RUAB „VOKĖ-III“ lėšos banko sąskaitose. Aplinkybė, kad buvo įkeistos ne tik akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių banko (pavadinimas šiuo metu – AB Artea bankas) sąskaitoje, bet ir AB SEB banko sąskaitoje esančios lėšos, teismo vertinimu, atitinka paskolos sutarties nuostatas ir susitarimą dėl turto (įskaitant lėšų banko sąskaitose) įkeitimo. Teismas padarė išvadą, kad neegzistuoja actio Pauliana sąlyga – neprivalėjimas sudaryti įkeitimo sutarties.

10.       Įvertinęs tai, kad pagal paskolos sutartį atsakovės turėjo (turi) priešpriešinio turtinio pobūdžio pareigų (viena sutarties šalis suteikti paskolą, kita – grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kt.), teismas konstatavo, kad ir iš paskolos sutarties kylantis įkeitimo sandoris yra atlygintinis. Nustatęs, kad paskolos ir įkeitimo sandoriai buvo sudaryti atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ naudai, teismas neįžvelgė įkeitimo sandorio šalių nesąžiningumo. Ieškovės argumentą, kad atsakovės, sudarydamos įkeitimo sutartį žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčo sandoris pažeis ieškovės, kuriai skola buvo 2 946,80 Eur, teises, teismas laikė nelogišku. Teismas pažymėjo, kad atsakovė RUAB „VOKĖ-III“, sudarydama įkeitimo sandorį, siekė įvykdyti įpareigojančias paskolos sutarties sąlygas bei užsitikrinti tęstinį finansavimą apyvartinėms lėšoms, o ne išvengti įsipareigojimo ieškovei įvykdymo. Įkeitimo sutartis neigiamai nepaveikė atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ mokumo ar galimybių vykdyti veiklą, priešingai – gautą paskolą atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ galėjo panaudoti savo veikloje. Teismas pripažino, kad nėra actio Pauliana taikymo sąlygos – kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises bei kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

11.       Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, ieškovės reikalavimą pripažinti įkeitimo sutartį negaliojančia šiuo pagrindu atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Ymmalu“ ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo ir šiuo metu nėra atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ akcininkė, atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ akcininkė ginčo sudarymo metu ir dabar yra UAB „PEF GP2“. UAB „PEF GP2“ akcininkai yra UAB „LAMA Capital“ ir UAB „Custodio“. Nors A. C. ir nurodytas kaip netiesioginis UAB „PEF GP2“ akcininkas, tačiau ABĮ draudžia įkeitimą tik tiesioginiam akcininkui, bet nedraudžia turto įkeisti kitiems su juridinio asmens dalyviais ar vadovais susijusiems asmenims, nes kaip nurodyta teismų praktikoje, ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės UAB „Ymmalu“ suteiktą paskolą atsakovė RUAB „VOKĖ - III“ panaudojo pagal paskirtį: ūkinei komercinei veiklai vykdyti, atsiskaitymui su tiekėjais valstybe, teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės teiginius, jog atsakovės, sudarydamos paskolos ir įkeitimo sutartį, turėjo tikslą išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais, pasisavinti lėšas. Teismas nusprendė, kad įkeitimo sutartis nepažeidė imperatyvių ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, todėl ieškinio reikalavimą dėl įkeitimo sutarties nuginčijimo šiuo pagrindu atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Prenta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento įkeitimo sandorį, priteisti iš atsakovių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę RUAB „VOKĖ-III“. Ieškovės reikalavimas atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ yra 93 954,50 Eur; ginčijamo sandorio pasekmės gali turėti įtakos visos ieškovės reikalavimo sumos tenkinimo apimčiai ir sąlygoms. Įstatyme nėra nustatytas minimalus kreditoriaus reikalavimo dydis (ar santykis su ginčijamo sandorio verte), kuris ribotų kreditoriaus teisę pareikšti actio Pauliana. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė 2012 m. gruodžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-684/2012, kurios ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių – minėtoje byloje buvo ginčijamas ne įkeitimo, o turto perleidimo sandoris; atsakovas byloje buvo ne nemoki bendrovė (kaip šiuo atveju), o fizinis asmuo; ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas ir kitais pagrindais. Teismas nesivadovavo ieškovės dublike nurodyta vėlesne teismų praktika tokio pobūdžio bylose.

13.2.                      Actio Pauliana taikymas siejamas ne tik su skolininko turto perleidimo ar sumažėjimo faktu. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ne bendra skolininkės (atsakovės RUAB „VOKĖ - III“) turto masė prieš ir po ginčijamo sandorio sudarymo, o turto, į kurį galėtų būti nukreiptas kreditoriaus (ieškovės) reikalavimas, apimtis.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ nustatytais terminais neatsiskaito su ieškove, susiduria su finansiniais sunkumais, o ginčijamas įkeitimo sandoris atsakovei UAB „Ymmalu“ suteikia teisę pirmiau už kitus kreditorius gauti savo reikalavimų patenkinimą iš atsakovės RUAB „VOKĖ-III“. Kreditoriaus interesų pažeidimas CK 6.66 straipsnio taikymo kontekste turi būti vertinamas ne tik restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tačiau iki tol, kol toks reikalavimas bus įvykdytas. Duomenys atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ taikomus atsiskaitymų apribojimus ir prognozės apie ieškovės reikalavimo patenkinimo galimybes ateityje, negali sudaryti pagrindo atidėti ar atmesti reikalavimus dėl kreditoriaus teisių gynimo.

13.4.                      Didžiąją dalį atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų sudaro atsiskaitymai su susijusiais asmenimis, atsakovė RUAB „VOKĖ - III“ neteikia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytos informacijos kreditoriams; bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plane numatytų įsipareigojimų kreditoriams. Šie duomenys paneigia teismo ir atsakovių poziciją, kad ieškovės interesų gynimas yra tinkamai užtikrinamas restruktūrizavimo procese.

13.5.                      Su įkeitimu susijusios paskolos sutarties nuostatos nebuvo vykdomos sutartyje nurodytu jos vykdymo laikotarpiu, šalys šių nuostatų nelaikė privalomomis ir įpareigojančiomis šalims. Paskolos sutartis ir įkeitimo sutartis nėra vientisas teisių ir pareigų kompleksas. Įkeitimo sandoris sudarytas tik tada, kai tapo žinoma apie atsakovės RUAB „VOKĖ - III“ sunkumus atsiskaityti su kreditoriais ir jau žinant (prognozuojant) apie atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylos inicijavimą.

13.6.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi šališkais ir tendencingais atsakovių paaiškinimais apie tai, kad paskolos sutartyje ir įkeitimo sandoryje įvardintas turtas bei jo apimtis sutampa.

13.7.                      Teismo sprendime nepasisakyta dėl CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos, kai ginčijamas sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų.

13.8.                      Teismas neįvertino pateiktų duomenų apie atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ finansinę būklę ir jos pokyčius ginčo sandorio sudarymo metu ir prieš pat jį. 2023 m. pradžioje tiek atsakovėms RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „Ymmalu“ neabejotinai tapo žinomi 2022-ųjų metų atsakovės RUAB „VOKĖ - III“ veiklos rezultatai. Atsakovės tik 2023 m. pradžioje, atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ susidūrus su finansiniais sunkumais, nusprendė apsunkinti visą likvidų atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ turtą (jį įkeičiant tai pačiai įmonių grupei priklausančiam asmeniui) ir tokiu būdu apsaugoti nuo kitų (su atsakove RUAB „VOKĖ-III“ ir A. C. nesusijusių) kreditorių reikalavimų.

13.9.                      Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį sudariusių asmenų (ne)sąžiningumą pagal CK 1.80 straipsnį turėjo vertinti visų atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ kreditorių, o ne tik ieškovės (ir jos 2 946,80 Eur reikalavimo) atžvilgiu. Tikrosios šalių valios nustatymas ir tikrųjų naudos gavėjų iš ginčo sandorio nustatymas negali būti suprantamas kaip plečiamasis imperatyvios įstatymo normos aiškinimas. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas draudimas, atsižvelgiant į reguliavimo dalyką ir tikslą, negali būti aiškinamas ir suprantamas taip, kad būtų sudaromos sąlygos bendrovės akcininkams ar kitiems bendrovę kontroliuojantiems asmenims išvengti įstatyme nustatyto draudimo, ūkines operacijas ir sandorius atliekant ar įtaką bendrovei darančius svertus įforminant per tarpinius asmenis.

13.10.                      A. C. (kaip tiesioginis ir netiesioginis akcininkas) gali daryti (galėjo daryti) lemiamą įtaką ginčo sandorius sudariusių atsakovių sprendimų priėmimui. Gautinis tokių sandorių naudos gavėjas taip pat yra A. C..

13.11.                      Atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ akcininkei UAB „PEF GP2“ suteiktos paskolos likutinė vertė atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ nemokumo bylos inicijavimo metu buvo 373 945,58 Eur, restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu ši akcininkės skola yra sumažėjusi iki 299 045,58 Eur (su palūkanomis – 314 776,81 Eur). Ieškovė, manydama, kad byloje būtina ištirti ir įvertinti duomenis apie atsiskaitymus tarp susijusių asmenų (ar paskola per tarpininkus ir susijusius asmenis nebuvo suteikta iš tų pačių atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ savo akcininkei suteiktos paskolos lėšų), suformulavo prašymą dėl tokių duomenų išreikalavimo. Atsakovės atsisakė pateikti informaciją apie atsakovės RUAB „VOKĖ - III“ paskolos akcininkei suteikimą, o pirmosios instancijos teismas atmetė tokį ieškovės prašymą. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ši įrodymų surinkimo ir kartu įvertinimo klaida turėtų būti ištaisyta.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ prašo atmesti UAB „Prenta“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti UAB „Prenta“ prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1.                      Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad ieškovės reikalavimo teisė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo neproporcinga ginčijamo sandorio sumai. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-684/2012) buvo konstatuota, kad 1,68 karto skirtumas tarp kreditoriaus reikalavimo dydžio ir ginčijamų sandorių vertės yra neproporcingas. Teismų praktikoje pateikti išaiškinimai yra svarbūs ir egzistuoja ratio decidendi.

14.2.                      Actio Pauliana institutui taikyti svarbu, kad skolininko ir kreditoriaus prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris. Ieškovės finansinio reikalavimo į atsakovę RUAB „VOKĖ-III“ suma (91 007,70 Eur) susidarė pagal vėlesnes nei ginčo sandoris pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitas faktūras, todėl neturi būti vertinama.

14.3.                      Paskolos sutarties sąlygos įpareigoja sutarties šalis atlikti tai, kas numatyta. Galiojant pagrindinei prievolei (paskolos sutarčiai) nėra teisinio pagrindo įkeitimo sutartį vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. Paskolos sutartis nėra ginčijama, neegzistuoja įkeitimas be pagrindinės sutarties. Įkeitimo sandoris negalėjo pažeisti ieškovės teisių. Kadangi ginčo sandoriu turtas perleistas nebuvo, atsakovei UAB „Ymmalu“ nėra suteikta pirmenybė.

14.4.                      Ieškovė aplinkybių, kad paskolos ir įkeitimo sutartys buvo naudingos atsakovei RUAB „VOKĖ-III“, leido užsitikrinti finansavimą apyvartinėms lėšoms, atlikti mokėjimus tiekėjams, darbuotojams, valstybei, neginčija.

14.5.                      Įkeitimo sutarties sudarymo faktas nepakeitė atsiskaitymo su ieškove tvarkos, dėl jos sudarymo nebuvo keičiami atsiskaitymo su ieškove terminai, nebuvo sumažinta atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ turto masė. Ieškovės finansinio reikalavimo tenkinimas numatytas atsakovės RUAB „VOKĖ-III“, vykdančios veiklą ir generuojančios pajamas įmonės, restruktūrizavimo plane; jame nurodyti lėšų šaltiniai. Tai paneigia argumentus, kad kreditorės teisės gauti reikalavimo patenkinimą yra pažeistos.

14.6.                      Ieškovė neturi teisės gauti jos norimos apimties informacijos apie atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ ūkinę komercinę veiklą, šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1019-981/2024 (RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje).

14.7.                      Apeliacinio skundo argumentai, kad nėra vykdomi restruktūrizavimo plane numatyti įsipareigojimai kreditoriams, nepagrįsti. Su apeliaciniu skundu pateiktos restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitos rodo, kad restruktūrizavimo planas yra vykdomas, atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas ir pelną; pradėjo mokėti išmokas kreditoriams. Pažymi, kad pirmi restruktūrizavimo plano metai, per kuriuos numatomi atitinkami mokėjimai kreditoriams, baigiasi 2025 m. balandžio 25 d. Apeliantė siekia gauti savo reikalavimo patenkinimą arba papildomą jo užtikrinimą pirmiau už kitus kreditorius; tam naudoja įvairias spaudimo priemones.

14.8.                      Įkeitimo sutarties sudarymą lėmė susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Pareiga sudaryti įkeitimo sutartį yra numatyta paskolos sutarties 5.1 ir 5.4 papunkčiuose. Nesuteiktus užstato, atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ grėstų teisinės pasekmės, numatytos CK 6.876 straipsnyje. Įkaito suteikimas buvo naudingas, atitiko įmonės interesus.

14.9.                      Apeliantės teiginiai dėl nepagrįstai įkeistos banko sąskaitos atmestini. Paskolos sutarties 5.1(d) papunktyje nurodyta, kad turi būti įkeistos RUAB „VOKĖ-III“ lėšos banko sąskaitose, o ne viena banko sąskaita. Antros banko sąskaitos numerio neįrašymas įkeitimo sutartyje laikytina technine klaida, nedaranti įtakos šalių susitarimo galiojimui dėl įkeitimo apimties.

14.10.                      Skundo argumentai, kad paskolos sutarties sąlygų atsakovės nelaikė galiojančiomis, nepagrįsti. Šalių sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Paskolos sutarties šalių valia atsispindi ir papildomuose susitarimuose prie paskolos sutarties. Paskolos sutartis nėra ginčo objektas. Paskolos sutarties ir įkeitimo sutarties pagrindu patvirtinto atsakovės UAB „Ymmalu“ finansinis reikalavimas – 825 428,95 Eur; ši suma neviršija 2023 m. rugpjūčio 21 d. papildomame susitarime prie paskolos sutarties numatyto limito.

14.11.                      Apeliantės teiginiai, kad įkeitimo sandoris buvo neatlygintinis, prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Teiginiai, kad paskolos sutartis ir po pusantrų metų sudaryta įkeitimo sutartis nėra vientisas teisių ir pareigų kompleksas, teisiškai nepagrįsti.

14.12.                      Atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ visas iš paskolos sutarties gautas lėšas panaudojo pagal poreikį ir sutarties 1.3 papunktyje nurodytą paskirtį – einamiesiems mokėjimams. Paskolos sutartis buvo naudinga atsakovei RUAB „VOKĖ-III“. Įkeitimas, suteikiant paskolą, yra įprastas sandoris verslo praktikoje. Atsakovė RUAB „VOKĖ -III“ nėra nesąžiningas asmuo. 

14.13.                      Nelogiška ir neprotinga teigti, kad atsakovės, sudarydamos įkeitimo sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčo sandoris pažeis ieškovės, kuri turėjo 2 946,80 Eur reikalavimo teisę bendrovei, tačiau mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, teises. Atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ 2022 metais uždirbo 7,69 mln. Eur pajamų, turto vertė siekė 3,49 mln. Eur, byloje nėra duomenų, kad įkeitimo sutarties sudarymo metu atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ turėjo finansinių sunkumų, nevykdė ar turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ 2023 metais pirmo pusmečio finansinė būklė, lyginant su 2022 metais, pagerėjo, bendrovė 2023 metų pirmą pusmetį ir visus metus veikė pelningai, bendrovė tiek 2022 metais, tiek 2023 m. pirmą pusmetį veikė stabiliai, apyvartinių lėšų netrūko, kadangi buvo gaunama atsakovės UAB „Ymmalu“ paskola. Įkeitimo sutartis neigiamai nepaveikė atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ mokumo ar galimybių vykdyti veiklą. 

14.14.                      Įkeitimo sandorio sudarymo metu atsakovės UAB „Ymmalu“ vadovas ir akcininkas buvo A. C., o atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ vadovas – G. C.. Taigi, atsakovių vadovai buvo skirtingi. Jeigu teismas vertintų, jog byloje egzistuoja CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, laikytina, kad atsakovių pateiktais argumentais bei įrodymais ji yra paneigta. Be to, atsakovių (ne)sąžiningumo sąlyga actio Pauliana prasme nevertintina visų atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ kreditorių atžvilgiu, niekas daugiau įkeitimo sutarties neginčija, byloje įrodymų apie kitus kreditorius nėra, ieškovė nėra tinkamas subjektas teikti tokius argumentus.

14.15.                      Atsižvelgiant į tai, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai ir taikytinos tik akcininkams, o atsakovė UAB „Ymmalu“ ginčo įkeitimo sandorio sudarymo metu nebuvo atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ akcininkė, ieškovės argumentai dėl įkeitimo sutarties prieštaravimo ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui atmestini. Nėra teisiškai reikšmingi ir apeliacinio skundo argumentai apie tarpininkus bei naudos gavėjus. Argumentai, kad per tarpininką galutinio naudos gavėjo naudai suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, paneigti šiame atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ paskolos suteikimas savo akcininkei UAB „PEF GP2“ nėra šios bylos dalykas, o atsakovė UAB „Ymmalu“ nurodė ir pagrindė teikiamos paskolos lėšų šaltinius.

14.16.                      Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ir procesinės teisės šiuo pagrindu ginčyti sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnis).

14.17.                      Apskųstas sprendimas atitinka CPK nustatytus teismo procesiniam sprendimui keliamus turinio reikalavimus. Tai, kad teismo argumentai iš dalies sutampa su atsakovių atsiliepimuose nurodytais argumentais, reiškia, jog pirmosios instancijos teismas su šiais argumentais sutiko.

14.18.                      Ieškovės suformuotas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestinas, nes: 1) sandoriai tarp atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „PEF GP2“ nėra ginčo dalykas, todėl prašymas atmestinas CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovė UAB „Ymmalu“ pagrindė, kad atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ buvo skolinamos lėšos, akumuliuotos iš kitų privačių finansuotojų; 2) tokius duomenis ieškovė prašė išreikalauti ir atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje, tačiau teismas prašymus atmetė.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Ymmalu“ prašo atmesti UAB „Prenta“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; atmesti UAB „Prenta“ prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Ieškovė nepaneigė, kad jos reikalavimo teisė ginčijamo sandorio sudarymo metu neproporcinga ginčijamo sandorio sumai, ir kad tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovės teiginiai, kad teismas netinkamai rėmėsi teismų praktikos išaiškinimais, yra nepagrįsti. Šiuo atveju egzistuoja ratio decidendi, o ieškovės nurodytoje teismų praktikoje šioje byloje aktualiais teisiniais klausimais nebuvo pasisakoma. Po ginčo sandorio sudarymo susidariusi ieškovės finansinio reikalavimo dalis actio Pauliana prasme neturi būti vertinama, nes actio Pauliana institutui taikyti svarbu, kad skolininko ir kreditorius prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris.

15.2.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadą ir atsakovių poziciją, kad paskolos ir įkeitimo sutartys atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ buvo naudingos. Ginčo sandoris užtikrino ieškovės teises – leido atsiskaityti ir su ja, ir su kitais kreditoriais. Iki ginčo sandorio sudarymo ieškovės reikalavimo teisė sudarė 2 946,80 Eur, ji buvo nepradelsta, todėl įkeitimo sandoris negalėjo pažeisti ieškovės, kaip kreditorės, teisių. Kadangi ginčo sandoriu turtas perleistas nebuvo, atsakovės UAB „Ymmalu“ naudai nėra suteikta pirmenybė. Paskolos sutartis nėra ginčijama; teisės aktai nenustato draudimo šalims susitarti dėl įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo.

15.3.                      Įkeitimas atliktas 2023 m. kovo 22 d., t. y. po 2023 m. kovo 1 d. papildomo susitarimo, kadangi ilgam laikui atidedamas reikšmingos sumos grąžinimas, be to, paskolos sutartyje numatytas turto įkeitimas. Paskolos sutarties sąlygos įpareigoja sutarties šalis atlikti tai, kas numatyta.

15.4.                      Ieškinio patenkinimas ar nepatenkinimas įtakos atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ kreditorių reikalavimų tenkinimui restruktūrizavimo byloje neturės. Įkeitimo sutartis ieškovės teisių nepažeidžia. Atsakovė UAB „Ymmalu“ leido restruktūrizavimo procese neparduoti jai įkeisto turto, įrengimus ir atsargas naudoti ūkinėje komercinėje veikloje. Atsakovė UAB „Ymmalu“ yra sąžiningas asmuo, sutinka dalyvauti atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo procese lygiomis teisėmis su kitais kreditoriais, įskaitant ieškovę.

15.5.                      Įkeisti turtą atsakovei UAB „Ymmalu“ atsakovę RUAB „VOKĖ-III“ įpareigojo paskolos sutarties 5 straipsnis. Tai, kad buvo įkeistos ne tik AB Šiaulių banko sąskaitoje esančios lėšos, bet ir AB SEB banko sąskaitoje esančios lėšos, atitinka paskolos sutarties nuostatas bei susitarimą dėl turto įkeitimo. Atsakovė UAB „Ymmalu“ nebuvo atsisakiusi pasinaudoti savo kaip kreditorės teisėmis.

15.6.                      Ieškovės argumentas, kad paskolos sutarties sąlygų atsakovės nelaikė galiojančiomis, yra nepagrįstas, nes šalių sudaryta sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), paskolos sutarties šalių valia atsispindi ir papildomuose susitarimuose prie paskolos sutarties. Paskolos sutartis nėra ginčo objektas šioje byloje.

15.7.                      Apeliantės teiginiai, kad įkeitimo sandoris buvo neatlygintinis, prieštarauja kasacinio teismo nutartyse suformuotiems išaiškinimams. Pagal paskolos sutartį atsakovės turėjo (turi) priešpriešinio turtinio pobūdžio pareigų, tai reiškia, kad šis sandoris yra atlygintinis. Apeliacinio skundo teiginiai, kad paskolos sutartis ir po pusantrų metų sudaryta įkeitimo sutartis nėra vientisas teisių ir pareigų kompleksas, nesuprantami ir teisiškai nepagrįsti. Įkeitimo sandorio sudarymo metu atsakovių vadovai buvo skirtingi. Atsakovės buvo ir yra sąžiningi asmenys. Visos lėšos, gautos pagal paskolos sutartį, buvo panaudotos paskolos gavėjos atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ ūkinėje komercinėje veikloje pagal paskolos sutartyje numatytą paskirtį. Nelogiška ir neprotinga teigti, kad atsakovės, sudarydamos įkeitimo sutartį žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčo sandoris pažeis ieškovės teises. Atsakovės UAB „Ymmalu“ elgesys buvo įprastas ir sąžiningas, skolinant reikšmingas lėšų sumas ilgam laikui. Atsakovė UAB „Ymmalu“ veikė ir savo kreditorių interesais.

15.8.                      Nėra duomenų, kad įkeitimo sandorio sudarymo metu atsakovė RUAB „VOKĖ - III“ turėjo finansinių sunkumų. 2023 m. pirmoje pusėje vyko įprasti komerciniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės RUAB „VOKĖ-III“, buvo atsiskaitoma.

15.9.                      Atsižvelgiant į tai, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai ir taikytinos tik akcininkams, o atsakovė UAB „Ymmalu“ ginčo įkeitimo sandorio sudarymo metu nebuvo atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ akcininkė, ieškovės argumentai dėl įkeitimo sutarties prieštaravimo ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui atmestini. Atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ paskolos suteikimas savo akcininkei UAB „PEF GP2“ nėra šios bylos dalykas.

15.10.                      Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ir procesinės teisės šiuo pagrindu ginčyti sandorį (CPK 5 straipsnis).

15.11.                      Ieškovės suformuotas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestinas, nes ieškovė nepagrindė sąsajumo su byla – paskolos santykiai ir sandoriai tarp atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „PEF GP2“ nėra ginčo dalykas. Atsakovė UAB „Ymmalu“ pagrindė, kad atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ buvo skolinamos lėšos, akumuliuotos iš kitų privačių finansuotojų. Be to, su atsiliepimu atsakovės pagrindė, kad iš atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ gautas finansavimas panaudotas jos veikloje, taigi sandoriai tarp atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „PEF GP2“ nėra šios bylos dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymų priimti bei išreikalauti naujus įrodymus

17.       Apeliantė prašo priimti su apeliaciniu skundu pateikiamą 2025 m. sausio 3 d. RUAB „VOKĖ-III“ nemokumo administratorės UAB „Valeksa“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitų pateikimo (su priedais). Nurodė, kad šie duomenys aktualūs, paneigiant pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog apeliantės interesai yra tinkamai apsaugoti ir ginami kitais būdais – atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje. Apeliantė paaiškino, kad šie dokumentai buvo surašyti ir apeliantės gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl jų pateikimo į bylą galimybė atsirado tik šiuo metu.

18.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, kad naujais įrodymais ji nesiekia papildomai pagrįsti savo teisių ir interesų pažeidimo dėl ginčo sandorio sudarymo, taip pat tai, kad šie dokumentai pateikti į restruktūrizavimo bylą, o apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsisako priimti naujus įrodymus.

20.       Atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ 2025 m. balandžio 28 d., t. y. dieną prieš paskirtą teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, pateikė naujus įrodymus: AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį bendrovės atliktus mokėjimus, įskaitant 3 545,49 Eur mokėjimą apeliantei UAB „Prenta“, atsakovės restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitą už 2024 IV ketvirtį bei RUAB „VOKĖ-III“ 2025 m. balandžio 28 d. patvirtinimą pažymą apie atliktus mokėjimus.

21.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad naujai pateikti įrodymai parengti po apskųsto teismo sprendimo priėmimo, jose nurodytos aplinkybės (atlikti mokėjimai, parengta ataskaita) sprendimo priėmimo metu neegzistavo, todėl negalėtų pagrįsti pirmosios instancijos teismo išvadų (ne)teisėtumo, į tai, kad naujų įrodymų priėmimas užtęstų bylos nagrinėjimą (dalyvaujantys byloje asmenys iki paskirto teismo posėdžio neturėjo galimybės pateikti nuomonės dėl šių įrodymų), pateiktus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.

22.       Apeliantė taip pat prašo įpareigoti atsakovę RUAB „Vokė-III“ pateikti duomenis apie RUAB „VOKĖ-III“ paskolos akcininkei UAB „PEF GP2“ išmokėjimo aplinkybes – paskolos sutartį ar kitus susitarimus, kurių pagrindu paskola buvo išmokėta, mokėjimo pavedimus ar kitus paskolos išmokėjimo datą, faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus.

23.       Atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „Ymmalu“ nesutinka su tokiu prašymu, teigia, kad apeliantė nepagrindė prašomų išreikalauti dokumentų sąsajumo su byla; RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „PEF GP2“ sandoriai nėra šio ginčo dalykas.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodydama, jog RUAB „VOKĖ-III“ paskolos akcininkei UAB „PEF GP2“ išmokėjimo aplinkybės reikšmingos vertinant, ar iš UAB „Ymmalu“ gauta paskola (kurios grąžinimo užtikrinimui sudarytas ginčo sandoris) nebuvo išmokėta panaudojant tas pačias (bendrovės akcininkei suteiktos paskolos) lėšas, apeliantė nenurodė, kokias ginčijamo įkeitimo sandorio actio Pauliana sąlygas tokios aplinkybės (gautos paskolos panaudojimo) galėtų pagrįsti. UAB „VOKĖ-III“ ir UAB „PEF GP2“ paskolos teisiniai santykiai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Nėra pagrindo nepritarti atsakovių argumentams, kad prašomi išreikalauti dokumentai nėra susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, todėl šis apeliantės prašymas netenkinamas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

25.       Byloje nustatyta, kad atsakovės 2021 m. rugpjūčio 2 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Ymmalu“ įsipareigojo suteikti atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ iki 500 000 Eur paskolą, o atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ įsipareigojo ją grąžinti sutartyje numatytomis sąlygomis (paskolos sutarties 1.1 papunktis). Paskolos paskirtis – RUAB „VOKĖ-III“ apyvartinėms lėšoms finansuoti (paskolos sutarties 1.3 papunktis). Paskolos terminas – 2022 m. rugsėjo 30 d. (paskolos sutarties 3.1 papunktis). Paskolos sutarties 5.1 papunktyje nustatyta, kad RUAB „VOKĖ-III“ iš sutarties kylančių prievolių įvykdymas užtikrinamas skolininkei priklausančio turto įkeitimu: a) prekės ženklo „VOKĖ-III“; b) visų įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini) (sutartyje yra išvardinti konkretūs įkeičiami įrengimai); c) atsargų, esančių tuo pačiu adresu; d) lėšų banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke. Paskolos sutartyje numatyta, kad paskola užtikrinama maksimaliu turto įkeitimu, kurio suma yra 600 000 Eur (paskolos sutarties 5.2 papunktis).

26.       2022 m. gruodžio 31 d. sutarties šalys sudarė susitarimą dėl paskolos sutarties termino pratęsimo ir paskolos sumos pakeitimo. Šiuo susitarimu paskolos dydis pakeistas į 750 000 Eur, iš kurių 390 000 Eur yra suteikta paskolos gavėjai ir papildomai gali būti suteikta iki 360 000 Eur, laikantis paskolos sutarties sąlygų. Šalys susitarė pratęsti paskolos terminą iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (susitarimo 1–2 punktai).

27.       2023 m. kovo 1 d. susitarimu Nr. 2 atsakovės UAB „Ymmalu“ ir RUAB „VOKĖ-III“ susitarė pratęsti paskolos terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.

28.       2023 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu Nr. 3 prie 2021 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutarties šalys susitarė pakeisti sutarties 1.1 papunktį ir nustatyti, kad nuo sutarties sudarymo dienos paskolos dydis keičiamas į 850 000 Eur, iš kurių 623 040 Eur yra suteikta paskolos gavėjai ir papildomai gali būti suteikta iki 226 960 Eur, laikantis sutarties sąlygų (susitarimo 1.1 papunktis). Šalys susitarė pakeisti sutarties 5.2 papunktį, numatydamos, kad maksimalaus turto įkeitimo suma yra 1 200 000 Eur (šio susitarimo 1.2 papunktis).

29.       Įkeitimo duomenų išrašo iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymų registro duomenimis, 2023 m. kovo 22 d. įregistruotas sutartinis įkeitimas (įkeitimo objektas – lėšos bankų sąskaitose, atsargos ir įrengimai; bendra įkeitimo objektų vertė 1 933 151 Eur; užtikrinama prievolė – 2021 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartis su vėlesniais pakeitimais ir papildymais; maksimaliojo įkeitimo dydis – 650 000 Eur. 

30.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2756-981/2023 (dabartinis bylos Nr. eB2-1019-981/2024) atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas apeliantės UAB „Prenta“ 93 954,50 Eur finansinis reikalavimas RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje. 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1019-981/2024 patvirtintas atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo planas.

31.       Apeliantė ieškiniu ginčija 2023 m. kovo 22 d. atsakovių RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „Ymmalu“ sudarytą įkeitimo sandorį actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) pagrindu, taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu – kaip prieštaraujantį imperatyviai ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto normai. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs apeliantės nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų, ieškinį atmetė.

Dėl actio Pauliana sąlygų

32.        CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

33.        Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas, laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). 

Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

34. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad 2 946,80 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimas neproporcingai ir neprotingai skiriasi nuo ginčijamo sandorio vertės (825 428,95 Eur), todėl padarė išvadą, jog šiuo atveju neegzistuoja viena iš actio Pauliana sąlygų – neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė. Apeliantė, nesutikdama su tokia išvada, nurodo, kad įstatyme nėra nustatytas minimalus kreditoriaus reikalavimo dydis ar santykis su ginčijamo sandorio verte, kuris ribotų kreditoriaus teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė nuoroda į prieš daugiau nei dešimt metų priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurios ratio decidendi kitokio pobūdžio. 

35.        Pažymėtina, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, – pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas; 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-1075/2024, 37 punktas).

36.        Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-684/2012, kurioje nurodyta, kad nors minimalus kreditoriaus reikalavimo dydis, kuris ribotų teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį, CK 6.66 straipsnyje nenustatytas, tačiau vadovaujantis protingumo kriterijumi kreditoriaus reikalavimo dydis sietinas su prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio verte, t. y. kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės.

37.        Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės akcentuojami nagrinėjamos bei paminėtos bylos skirtumai (tai, kad minėtoje byloje buvo ginčijamas turto perleidimo, o ne įkeitimo sandoris, atsakovas byloje buvo fizinis asmuo, tai, kad ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas ir kitais pagrindais, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą) nelaikytini reikšmingais, turinčiais įtakos analizuojamos actio Pauliana sąlygos aiškinimui. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi pateiktu teisiniu actio Pauliana sąlygų aiškinimu, o ne konkrečiomis tos bylos aplinkybėmis, lėmusiomis atitinkamą teismo sprendimą.

38.        Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi, apeliantės pastebėjimas, kad nutartis priimta apeliacinės instancijos, o ne kasacinės instancijos teismo, kuris pagal CPK 4 straipsnį turi teisę formuoti teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat nesudaro pagrindo nesivadovauti pirmosios instancijos teismo nurodytais teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.

39.        Apeliantė teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-872-459/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-719-661/2024 CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčijami sandoriai, nepaisant atsakovų akcentuojamo proporcingumo ir protingumo kriterijaus, buvo pripažinti negaliojančiais. 

40. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-872-459/2021 buvo sprendžiama dėl kitų actio Pauliana sąlygų, t. y. atsakovų nesąžiningumo ir poreikio sudaryti ginčo sandorį, dėl ieškinio senaties termino, taip pat pasisakyta dėl restitucijos taikymo. Be to, iš nutarties turinio matyti, kad buvo prašoma panaikinti sandorį, kuriuo perleistas 28 180 Eur vertės turtas, o atsakovo skola ieškovui siekė 15 000 Eur. Akivaizdu, kad skolos (kreditoriaus reikalavimo) ir perleisto turto vertės santykis negali būti laikomas panašiu į nagrinėjamoje byloje analizuojamą santykį (maksimaliojo įkeitimo dydis 650 000 Eur, kreditorės reikalavimas įkeitimo metu – 2 946,80 Eur). 

41. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-719-661/2024 taip pat nebuvo ginčo dėl kreditoriaus reikalavimo ir sandorio vertės neproporcingumo. Šioje nutartyje nurodyta, kad ieškovė turi mažiausiai 50 000 Eur dydžio reikalavimo teisę atsakovei, o duomenys apie perleisto (padovanoto) turto vertę nenurodyti. Pažymėtina, kad šiame teismo sprendime, be kita ko, pacituota teismų praktika, pagal kurią, vadovaujantis protingumo kriterijumi, kreditoriaus reikalavimo dydis sietinas su prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio verte, t. y. kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydis neturėtų neprotingai skirtis nuo ginčijamo sandorio vertės.

42.        Taigi, apeliantės nurodytuose procesiniuose sprendimuose nėra pateikti išaiškinimai dėl proporcingumo ir protingumo kriterijaus netaikymo aktualiu klausimu ir nepagrindžia Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pateikto išaiškinimo netaikymo.

43.        Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-695/2017).

44.        Apeliantė neneigia aplinkybės, kad jos reikalavimo dydis atsakovei UAB „VOKĖ-III“ įkeitimo sutarties sudarymo metu buvo 2 946,80 Eur. Kitos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo grindžiamas apeliantės finansinis reikalavimas RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje, išrašytos 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir vėliau, t. y. po 2023 m. kovo 22 d. sandorio sudarymo. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantę ir bendrovę siejo nuolatiniai verslo santykiai, kad bendra apeliantės reikalavimo bendrovei suma yra 93 954,50 Eur ir ginčijamo sandorio pasekmės gali turėti įtakos viso reikalavimo tenkinimo apimčiai ir sąlygoms, neturi teisinės reikšmės actio Pauliana sąlygų vertinimui.

45.        Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip vienos iš actio Pauliana ieškinio sąlygos, buvimo, nepagrįstai rėmėsi teismų praktikoje pateiktu išaiškinimu dėl reikalavimo dydžio ir prašomo pripažinti negaliojančiu sandorio vertės santykio vertinimo.

Dėl apeliantės (kreditorės) teisių pažeidimo 

46.        Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

47.        Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktą formuluotę „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, yra nurodęs, jog skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus ir įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis), ar sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo; ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013, 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2015). Sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

48.        Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino atsakovų procesiniuose dokumentuose akcentuotas aplinkybes, jog ginčo sandoriu skolininkės (bendrovės) turtas perleistas nebuvo ir turto kiekis nesumažėjo, taip pat pabrėžia, kad kreditoriaus interesų pažeidimas CK 6.66 straipsnio taikymo kontekste turi būti vertinamas ne tik restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tačiau iki tol, kol kreditoriaus reikalavimas bus įvykdytas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria tokiai apeliantės pozicijai. Minėta, kad skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus ir įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas. Kita vertus, bet kuriuo atveju būtina vertinti, ar būtent dėl sandorio sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę, atsiskaitymas užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Apeliantės nurodyti argumentai neatskleidžia faktinio ryšio tarp įkeitimo sandorio ir neatsiskaitymo su ieškove (atsiskaitymo delsimo ar atsiskaitymo galimybės praradimo).

49.        Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įkeitimo duomenų išrašo iš nekilnojamojo turto registro ir sutarčių ir teisių suvaržymų registro išrašo duomenimis, vien atsargų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 1 633 151 Eur (bendra įkeitimo objektų vertė – 1 933 151 Eur), o maksimaliojo įkeitimo dydis – 650 000 Eur. Taigi, įkeitimo dydis žymiai mažesnis už turto vertę, o tai reiškia, kad į likusios vertės turtą visi kreditoriai turi vienodas galimybes nukreipti išieškojimą. 

50.        Įkeitimo sutarties sudarymo dieną apeliantė turėjo 2 946,80 Eur reikalavimo teisę į atsakovę RUAB „VOKĖ-III“, jo mokėjimo terminas nebuvo suėjęs (apeliantė, pateikdama finansinį reikalavimą nemokumo administratorei, nurodė duomenis, pagal kuriuos 2022 m. lapkričio 16 d. 2 946,80 Eur PVM sąskaitos faktūros Nr. PCA296453 apmokėjimo data – 2023 m. lapkričio 11 d.). Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas bei restruktūrizavimo plano patvirtinimas lemia atsiskaitymo su kreditoriais terminų ir kitų sąlygų pasikeitimus. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, išieškoti skolas iš juridinio asmens. Vėliau atsiskaitymas su kreditoriais vyksta pagal restruktūrizavimo planą. Iš nemokumo administratoriaus į restruktūrizavimo bylą Nr. eB2-453-981/2025 2025 m. sausio 3 d. pateiktų ataskaitų (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys) matyti, kad 2024 metų antrą bei trečią ketvirtį atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ vykdė veiklą, jos pardavimo pajamos viršijo 1 700 000 Eur, t. y. buvo didesnės nei įkeitimo sutarties vertė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat įkeitimo sutarties sudarymo metu buvusios apeliantės reikalavimo teisės dydį, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad būtent dėl ginčijamo sandorio sudarymo 2022 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. PCA296453 apmokėjimas užtruko ar buvo prarasta atsakovės galimybė atgauti 2 946,80 Eur skolą ir tuo pažeistos apeliantės (kreditorės) teisės.

Dėl (ne)privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį

51.        Įstatymų leidėjas CK 6.66 straipsnyje įtvirtino kreditoriaus teisę ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

52.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 išaiškinta, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), priklausanti nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio, pabaigos galiojimo, todėl galiojant pagrindinei prievolei nėra teisinio pagrindo hipotekos vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. Privilegijuotos padėties sudarymu galėtų būti pripažinta tik situacija, jei skolininkas be pagrindinės sutarties ar neteisėto tokio sandorio pagrindu sudarytų hipoteką. <...>Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra konstatuota, kad nepagrindus paskolos sutarties ar konkrečių jos sąlygų neteisėtumo, nepaneigtas ginčijamo hipotekos sandorių sudarymo privalomumas ir negalima išvada, jog skolininkė buvo laisva suteikti kreditorei įkaitą ar jo nesuteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

53.        Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įkeitimo sutartimi turtas įkeistas ne be pagrindo, o pagal paskolos sutartį, tam, kad atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ gautų apyvartinių lėšų. Apeliantė pabrėžia, kad šalys nevykdė ir nesilaikė paskolos sutarties sąlygų (2022 m. gruodžio 31 d. susitarimu pratęstas terminas, kuris buvo pasibaigęs 2022 m. rugsėjo 30 d., įkeitimas atliktas dar vėliau – 2023 m. kovo 22 d.), todėl daro išvadą, jog paskolos sutarties šalys nelaikė privalomomis ir įpareigojančiomis sutarties nuostatų dėl paskolos limito, dėl paskolos grąžinimo termino, dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo ir nėra pagrindo teigti, kad tokia paskolos sutarties sąlyga tapo privaloma ir įpareigojanti. Pasak apeliantės, paskolos sutarties šalys, įvertinusios skolininko (bendrovės) finansinius sunkumus ir numatomą nemokumo (restruktūrizavimo) procesą, nusprendė papildomai, kitų kreditorių sąskaita, apsaugoti paskolos davėjos interesus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

54.        Atkreiptinas dėmesys, kad šalys, pasirašydamos papildomus susitarimus, t. y. keisdamos paskolos sutarties sąlygas, užtikrinimo priemonių taikymo neatsisakė. Apeliantės argumentai neteikia pagrindo padaryti išvados, kad atsakovė UAB „Ymmalu“ neturėjo teisinio pagrindo reikalauti vykdyti nurodytą paskolos sutarties sąlygą. Apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad įkeitimo sandoris sudarytas sužinojus apie bendrovės sunkumus atsiskaityti su kreditoriais, nekeičia paminėtos išvados – tai nėra teisinis pagrindas, panaikinantis atsakovės pareigą užtikrinti sutarties įvykdymą.

55.        Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad AB SEB banke sąskaitoje esančių lėšų įkeitimas atitinka paskolos sutarties nuostatas. Akcentuoja, kad paskolos sutarties 5.1 papunktyje buvo nurodyta, jog turi būti įkeičiamas ne visas, o konkrečiai išvardintas bendrovės turtas, atitinkamai (d) papunktyje numatytas tik AB Šiaulių banke esančių lėšų įkeitimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantės pozicijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad paskolos sutarties 5.1 papunktyje pavartota daugiskaitos forma, t. y. tai, kad įkeičiamos lėšos „banko sąskaitose“. Pažymėtina, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju paskolos sutarties 5.4 papunktyje detalizuotos vieno iš 5.1 papunktyje numatytų įkeičiamų objektų sąlygos, t. y. nurodyta, kad įrengimų įkeitimas apima ir visus kitus įrengimus, saugomus kitais adresais, jei tokių atsirastų, nepriklausomai nuo įrengimų vertės, įsigijimo datos ar kitų savybių. Nors papildomi paaiškinimai dėl banko sąskaitų paskolos sutartyje nepateikti, tačiau pirmiau nurodyta sąlyga dėl įkeičiamų objektų sąrašo išplėtimo, taip pat aktualaus paskolos sutarties papunkčio gramatinė išraiška, paskolos grąžinimo užtikrinimo sąlygų visuma, leidžia pritarti apskųstame teismo sprendime padarytai išvadai, kad AB SEB banko sąskaitoje esančių lėšų įkeitimas atitinka paskolos sutarties nuostatas.

Dėl įkeitimo sutarties šalių (ne)sąžiningumo

56. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininkų, vengiančių vykdyti savo turimas prievoles. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį būtina sąlyga sandoriui actio Pauliana pagrindu nuginčyti – sandorį sudariusio skolininko nesąžiningumas, t. y. turi būti įrodyta, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Be to, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

57.        Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš paskolos sutarties kylantis įkeitimo sandoris yra atlygintinis. Tačiau tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimus.

58.        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015, pasisakydamas dėl svetimo turto hipotekos sandorio atlygintinumo, nurodė, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šios prievolės akcesoriškumas pasireiškia per jos priklausomumą nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio ir pabaigos galiojimo. Hipotekos akcesoriškumas reiškia, kad nesant pagrindinės prievolės ir būtinumo (siekio) užtikrinti jos įvykdymą, neatsirastų ir papildomos įkeitimo prievolės. Nurodytoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pagrindinis sandoris yra atlygintinis, taip pat minėtą svetimo daikto hipotekos sandorio specifiką (akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole), nusprendė, jog ginčijamas svetimo turto hipotekos sandoris CK 6.66 straipsnio 2 dalies aspektu yra atlygintinis. Kadangi ginčijamas hipotekos sandoris yra atlygintinis, tai, siekiant šį sandorį nuginčyti actio Pauliana pagrindu, kaip vieną iš būtinųjų sandorio nuginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų būtina nustatyti kasatoriaus, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą sudarant šį sandorį.

59.        Nagrinėjamoje byloje įkeistas bendrovės turtas, t. y. asmens, kuris yra sutarties, iš kurios kilo pagrindinė prievolė, šalis, todėl išaiškinimas dėl hipotekos sandorio atlygintinumo taikytinas ir šiuo atveju. Apeliantės teigimu, teismas išvadą, kad atsakovai prisiėmė priešpriešines turtinio pobūdžio pareigas, padarė neatsižvelgdamas ir nevertindamas duomenų, jog paskolos sutarties nuostatos nebuvo vykdomos. Nurodo, kad nėra pagrindo su pusantrų metų skirtumu atsakovių sudarytus sandorius vertinti kaip vientisą priešpriešinių teisių ir pareigų kompleksą. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. UAB „Ymmalu“ ir RUAB „.VOKE-III“ pasirašytų susitarimų turinys atskleidžia, kad šalys siekė tęsti paskolos teisinius santykius, juos atitinkamai modifikuodamos. Įkeitimo duomenų išraše aiškiai nurodyta, kad užtikrinamos prievolės – 2021 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartis su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais. 

60.        Taip pat apeliantė nurodo, kad apskųstame sprendime nepasisakyta dėl CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos.

61.        Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

62.        Pagal apeliantės nurodytą CK 6.67 straipsnio 7 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.).

63.        Bylos duomenimis nustatyta, kad įkaito gavėjos UAB „Ymmalu“ vadovas ir vienintelis akcininkas ginčo sandorio sudarymo metu buvo A. C.. Taip pat A. C. yra RUAB „VOKĖ-III“ akcininkės UAB „PEF GP2“ naudos gavėjas (netiesioginis savininkas; akcijų dalis – 72,50 proc.), t. y. šio juridinio asmens akcininkės UAB „LAMA Capital“ savininkas. Tačiau šiuo atveju, net jeigu ir galima įžvelgti sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos taikymo galimybę, svarbu tai, kad nesąžiningumas reikšmingas tik nustačius, jog sandoris pažeidė kreditoriaus interesus. Nesant kreditoriaus teisių pažeidimo, nėra galimybės įvertinti, ar skolininkas apie tokį pažeidimą žinojo (galėjo žinoti). Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė kreditoriaus teisių pažeidimo. Be to, šioje byloje nėra ginčijama paskolos sutartis, o įkeitimo sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine prievole. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021). Teisėjų kolegija pritaria apskųstame sprendime padarytai išvadai, kad nelogiška teigti, jog atsakovės, sudarydamos įkeitimo sutartį, žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčo sandoris pažeis apeliantės, turėjusios teisę į 2 946,80 Eur skolą, teises.

64.        Apeliantė teigia, kad atsakovės ginčo sandorio sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti apie blogėjančią bendrovės finansinę padėtį ir prognozuojamą nemokumo procesą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekis restruktūrizuoti bendrovę rodo ketinimus atkurti bendrovės mokumą ir grąžinti skolas kreditoriams. Kadangi restruktūrizavimo byla iškelta ir byloje patvirtintas restruktūrizavimo planas, nėra pagrindo manyti, kad sudarydamos ginčo sandorį, atsakovės siekė išvengti mokėjimo kreditorei (ieškovei).

65.        Apeliantės teiginys, kad teismas ginčo sandorį sudariusių asmenų (ne)sąžiningumą turėjo vertinti visų bendrovės finansinių, ne tik apeliantės (ir jos 2 946,80 Eur reikalavimo) atžvilgiu, atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti kreditoriai sandorio neginčija, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su kitais kreditoriais, įtaka actio Pauliana sąlygų egzistavimo nustatymui, negali būti vertinama.

66.        Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria apskųstame teismo sprendime padarytai išvadai, kad apeliantė neįrodė sąlygų actio Pauliana instituto taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti įkeitimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Dėl ginčo sandorio (ne)prieštaravimo imperatyvioms įstatymo (ABĮ straipsnio 1 dalies 5 punkto) normoms

67.        ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad akcininkai turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.

68.        Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019 pateiktu išaiškinimu, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata negali būti aiškinama plečiamai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ši teisės norma negalėtų būti taikoma kitiems asmenims, kurie nors ir yra galutiniai naudos gavėjai, bet nėra tiesioginiai besiskolinančio juridinio asmens akcininkai. Apeliantė teigia, kad tikrosios šalių valios nustatymas ir tikrųjų naudos gavėjų iš ginčo sandorio nustatymas negali būti suprantamas kaip plečiamasis imperatyvios įstatymo normos aiškinimas. Mano, kad ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas draudimas, atsižvelgiant į reguliavimo dalyką ir tikslą, negali būti aiškinamas ir suprantamas tokia prasme ir apimtimi, kuria būtų sudaromos sąlygos bendrovės akcininkams ar kitiems bendrovę kontroliuojantiems asmenims išvengti įstatyme nustatyto draudimo, ūkines operacijas ir sandorius įforminant per tarpinius asmenis. Pasak apeliantės, akivaizdu, kad A. C. (kaip tiesioginis ir netiesioginis akcininkas) gali daryti (ir ginčijamo sandorio sudarymo metu galėjo daryti) lemiamą įtaką ginčo sandorius sudariusių įmonių – bendrovės ir UAB „Ymmalu“ sprendimų priėmimui; galutinis tokių sandorių naudos gavėjas taip pat yra A. C..

69. Byloje nustatyta, kad RUAB „VOKĖ-III“ akcininkė nuo 2022 m. sausio 25 d. yra UAB „PEF GP2“; atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ vadovu A. C. tapo 2023 m. liepos 18 d. 

70. UAB „PEF GP2“ vadovu nuo 2012 m. lapkričio 14 d. buvo A. C.; šios bendrovės akcininkai: 1) UAB „LAMA Capital“ (akcininkė nuo 2022 m. gruodžio 14 d.; iki 2022 m. gruodžio 14 d. 7 250 vnt. akcijų savininkas buvo A. C.) – 7 250 vnt.; 2) UAB „Custodio“ (akcininkas nuo 2021 m. rugsėjo 13 d.) – 2 750 vnt. Duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus išrašo duomenimis (sąrašo patvirtinimo data – 2023 m. rugsėjo 5 d.) juridinio asmens UAB „PEF GP2“ naudos gavėjas – A. C. (netiesioginis savininkas; 72,50 proc. akcijų dalis) ir A. M. (netiesioginis savininkas; 21,60 proc. akcijų dalis). A. C. įrašytas netiesiogiai kontroliuojančiu subjektu, t. y. naudos gavėju dalyvyje UAB „LAMA Capital“ (tiesioginis dalyvio savininkas; akcijų dalis – 100 proc.).

71.        Teisės doktrinoje pripažįstama, jog plečiamasis ar siaurinamasis teisės aiškinimas galimas tada, kai įstatymų leidėjas pavartoja žodį ar frazę, bendrinėje kalboje turinčią platesnę ar siauresnę prasmę nei ta, kurią iš tikrųjų turėjo omenyje įstatymų leidėjas ir kuri išplaukia iš norminio teisės akto analizės. Taip pat pažymima, kad plečiamai negali būti aiškinamos teisės normos, kurios įtvirtina bendrosios taisyklės, numatytos kitoje teisės normoje, išimtis. Tokia pozicija grindžiama tuo, jog išimtys visada turi būti suformuluotos aiškiai ir negali būti jokių abejonių dėl jų turinio (Liekytė. Ž. Pažodinio, plečiamojo ir siaurinamojo teisės aiškinimo teoriniai ir praktiniai aspektai. Teisė, 2001, p. 111).

72. ABĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Tiek šioje normoje, tiek ginčui aktualiame ABĮ 15 straipsnyje, reglamentuojančiame akcininkų turtines teises, nėra nurodoma apie kitus asmenis, kurie atitinkamu būdu susiję su akcininku. Minėta, kad šiuo atveju kasacinis teismas, kuris formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019 nurodė, jog ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto norma yra imperatyvi, įtvirtinanti tam tikrus apribojimus iš esmės dispozityvios prigimties civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl negali būti aiškinama plečiamai ir taikytina tik akcininkams.

73.        Nagrinėjamu atveju RUAB „VOKĖ-III“ akcininke ginčo sutarties sudarymo metu ir dabar yra UAB „PEF GP2“, ginčo įkeitimo sutartis sudaryta su UAB „Ymmalu“, kuri nėra bendrovės akcininkė. Atsižvelgiant į ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę (bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto) apeliantės nurodytų aplinkybių dėl tikrosios šalių valios nustatymo ir tikrųjų ginčo sandorio naudos gavėjų nėra pagrindo vertinti kaip akivaizdaus sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiu įkeitimo sandorį dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, esančioms ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

74.        Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

75.        Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliantės argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

76.        Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Ymmalu“ pateikė prašymą iš apeliantės UAB „Prenta“ priteisti 1 633,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo 2025 m. vasario 14 d. 1 633,50 Eur advokato T. B. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TB Nr. 2025-02-14 (už atsiliepimo į UAB „Prenta“ apeliacinį skundą parengimą) bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2025 m. kovo 14 d. mokėjimo dokumentą. Atsakovė RUAB „VOKĖ-III“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo UAB „Prenta“ 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėjo advokatės J. G. 2025 m. vasario 24 d. išrašytą 1 573 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADD202502-05 už atsiliepimo į UAB „Prenta“ apeliacinį skundą parengimą bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį 2025 m. kovo 14 d. mokėjimo dokumentą. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos atsakovių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Prenta“ (juridinio asmens kodas 124107079) atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „VOKĖ-III“ (juridinio asmens kodas 120959622) 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Prenta“ (juridinio asmens kodas 124107079) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ymmalu“ (juridinio asmens kodas 305765142) 1 633,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                               Giedrė Čėsnienė

                                                                               Dalia Kačinskienė

                                                                               Jadvyga Mardosevič