Civilinė byla Nr. e2A-895-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00105-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir
Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei
„Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecoservice“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovės perkančiosios organizacijos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atviro konkurso būdu vykdomo viešojo tarptautinio pirkimo „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 530480 (toliau – Pirkimas), sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 7.2.11.3 papunktį; 2) panaikinti Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktį;
3) panaikinti Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose numatytą reikalavimą ne vėliau kaip per 5 min. pateikti informaciją / duomenis į užsakovo informacinę sistemą, taip pat – panaikinti atsakovės sprendimą, nurodytą 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S-21-594 dėl pretenzijos 20 dalyje, kuriuo papildomas / keičiamas Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktis ir išdėstomas taip „7.4.6 Paslaugos teikėjas privalo Užsakovui suteikti tiesioginę prieigą prie Paslaugos teikėjo KIS, kad būtų galima patikrinti konteinerių tuštinimo duomenis (kurie sistemoje turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto), konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus. Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais. Paslaugų teikėjas turi suteikti prieigą prie savo gamybinės (PROD) aplinkos peržiūros teisėmis“; 4) panaikinti Techninės specifikacijos 8.3.11, 9.3 ir 11.2.27 papunkčius; 5) panaikinti Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešojo pirkimo sutarties projektas“ (toliau – Pirkimo sutartis) 20.2 papunkčio ir Pirkimo sutarties 36 punkto nuostatas bei pripažinti atsakovės sprendimą, nurodytą 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S-21-594 dėl pretenzijos 34 ir 35 dalyse, dėl ieškovės pretenzijos netenkinimo dalyje dėl Pirkimo sutarties 20.2 papunkčio ir 36 papunkčio, bei neįtvirtinimo Pirkimo sąlygų priede Nr. 5 „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis“ (toliau – PATO sutartis) teikėjo teisės nutraukti Pirkimo sutartį, jei organizacija nemoka paslaugų teikėjui už teikiamas paslaugas, neteisėtu ir jį panaikinti, bei įpareigoti atsakovę nustatyti sutarties nutraukimo sąlygas, kurios leistų teikėjui nutraukti PATO sutartį vienašališkai, jei organizacija nemoka paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas ir neištaiso tokio pažeidimo per teikėjo nurodytą tam terminą, bei leistų teikėjui vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, jei nutraukiamos visos ar bent viena PATO sutartis be sankcijų teikėjui taikymo; 6) panaikinti PATO sutarties 8 punktą bei pripažinti neteisėtu ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, nurodytą 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. S-21-594 dėl pretenzijos 2 dalyje, nenurodyti surinktų atliekų tolesnio sutvarkymo vietos, į kurią atliekos turės būti pristatomos tolesniam jų sutvarkymui; 7) savo iniciatyva spręsti dėl Pirkimo Nr. 530480 nutraukimo; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos įpareigojimas paslaugų teikėjui, numatytas Techninės specifikacijos 7.2.11.3 papunktyje, pagal kurį teikėjas privalo ištuštinti bendro naudojimo konteinerius, net jeigu juose būtų sudėtos neleistinos atliekos, prieštarauja imperatyvių teisės normų reikalavimams. Teikėjas sutarties vykdymo metu privalo vadovautis, be kita ko, minimaliais kokybės reikalavimais, patvirtintais Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D-857, o, esant prieštaravimams tarp sutarties ar Techninės specifikacijos ir minėto teisės akto reikalavimų, paslaugų teikėjas privalo vadovautis pastaraisiais. Šiuose reikalavimuose nedviprasmiškai nustatyta, kad atliekų tvarkytojas kitos rūšies atliekų, kurios neteisėtai paliekamos konteineriuose kartu su pakuočių atliekomis, surinkti negali, todėl perkančiosios organizacijos nurodymas, įpareigojantis paslaugų teikėją elgtis priešingai, dėl jo prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms yra neteisėtas ir negali būti įgyvendinamas. Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktyje numatyta teisė perkančiajai organizacijai netinkamus naudoti konteinerius pakeisti pasinaudojus Pirkimo sutarties užtikrinimo garantu naujų konteinerių įsigijimui yra neteisėta ir neproporcinga, nes:
1) netinkamų naudojimui konteinerių skaičius nebus tikslus (numatyta tikrinti tik dalį konteinerių); 2) tikėtina, kad pritaikius skaičiavimus, o ne tikrinant visus konteinerius, bus reikalaujama apmokėti net už konteinerius, kurie nėra netinkami naudoti; 3) tokiu būdu perkančioji organizacija siekia pasikeisti galimai net visą sutarties galiojimo terminą ar net ilgiau naudotus konteinerius naujais konteineriais, t. y. pasigerinti jai priklausantį turtą; 4) siekiama, kad konteinerius naujais pakeistų paslaugų teikėjas, nors rasti netinkami naudojimui konteineriai, tikėtina, tapo netinkamais naudoti net ne dėl paslaugų teikėjo kaltės, o dėl trečiųjų asmenų, besinaudojančių jais sutarties galiojimo metu, kaltės; 5) tokia kompensavimo tvarka, kai pasinaudojama sutarties įvykdymo užtikrinimu, neatitinka sutarties įvykdymo užtikrinimo paskirties ir tikslų. Ginčijamos nuostatos įtvirtinimu paneigiamos kitos Techninės specifikacijos sąlygos, numatančios paslaugos teikėjo atsakomybę tik už dėl jo kaltės sugadintus konteinerius, ir perkeliama atsakomybė paslaugos teikėjui už konteinerių tinkamumą, nors pastarasis nei juos pirko, nei užtikrino jų tiekimą. Be to, pasinaudojimas užtikrinimu iš anksto neapibrėžta kaina suponuoja nepagrįsto praturtėjimo galimybę, juo labiau, kai net nėra numatyta pareiga atsižvelgti į konteinerių natūralų nusidėvėjimą.
3. Ieškovės teigimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti į užsakovės informacinę sistemą konteinerio pakėlimo, nepakėlimo ir kitus duomenis per 5 min. nuo realaus įvykio, numatytas Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose, yra techniškai neįgyvendinamas, nes šiam procesui įgyvendinti reikia ne mažiau kaip 60 min., o realus laiko tarpas, per kurį tokie duomenys gali būti perduoti į užsakovės informacinę sistemą, yra nuo 120 min. Ieškovės žiniomis, nei viena Lietuvos atliekų surinkimo veiklą vykdanti įmonė neturi tokios programinės ir techninės įrangos ar sprendimo, kuris leistų techniškai (fiziškai) atlikti šią operaciją per 5 min., o jeigu atsakovė žino tokią įmonę, kuri, vis tik, galėtų perduoti Techninėje specifikacijoje nurodytus duomenis į atsakovės informacinę sistemą ne ilgiau kaip per 5 min. terminą, tokiu atveju tai būtų šios įmonės protegavimas ir konkurencijos ribojimas. Be to, dėl įvairių aplinkybių, kurios nepriklauso nuo teikėjo, tokių kaip ryšio sutrikimai ar užsienio partnerių programinės ar techninės įrangos vykdomų atnaujinimo darbų, dėl serverių didesnių apkrovimų, galimos situacijos, kai konteineriai faktiškai bus aptarnauti, tačiau duomenys apie tai į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą bus pateikti tik praėjus tam tikram laiko tarpui, o galimai ir kitą dieną. Tuo tarpu už laiku neperduotus duomenis numatytos sankcijos, todėl palikus galioti šį reikalavimą, tikėtina, daugeliu atvejų teikėjai paslaugas teiks nuostolingai. Ir nors perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją patikslino Techninės specifikacijos 7.4.6 papunktyje nurodyto reikalavimo formuluotę, 5 min. terminas liko nepakeistas. Be to, šios korekcijos, kiek jos susijusios su ryšio sutrikimais, ieškovės nuomone, yra neišsamios, neaiškios ir dėl to neteisėtos bei naikintinos.
4. Taip pat ieškovės įsitikinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai kišasi į paslaugos teikėjo paslaugų teikimo organizacinius reikalus, Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje nustatydama reikalavimą darbuotojams mokėti vidutinį darbo užmokestį. Šis reikalavimas nesuderinamas su atsakovės siekiu išrinkti laimėjusį pasiūlymą pagal mažiausią kainą, nes teikėjui siekiant pateikti konkurencingą pasiūlymą, pasiūlymo dedamosios turi būti kiek įmanoma mažesnės, t. y. negalės būti mokamas reikalaujamas, kelis kartus didesnis už paprastai rinkoje taikomą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis darbuotojams, dirbantiems pagal Pirkimo sutartį. Nustačius didesnį darbo užmokesčio dydį tik tiems darbuotojams, kurie vykdys sutartį Pirkimo laimėjimo atveju, jo nedidinant kitiems bendrovės darbuotojams, reikštų kitų ieškovės darbuotojų, dirbančių tą patį ar jam prilygintą darbą, diskriminaciją. Be to, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis numato mažiausią mokėtiną darbo užmokesčio dydį darbuotojui, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį. Juolab, kad reikalavimas ne tik mokėti vidutinį darbo užmokestį, bet ir teikti duomenis perkančiajai organizacijai apie kiekvieno darbuotojo gaunamą darbo užmokestį, yra nesuderinamas ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, turi būti naikinami ir išvestiniai Techninės specifikacijos reikalavimai, nurodyti
8.3.11 ir 11.2.27 papunkčiuose.
5. Ieškovė taip pat reikalavo, kad Pirkimo dokumentuose būtų įtvirtinta galimybė teikėjui nutraukti PATO sutartį dėl pakuočių tvarkymo organizacijos kaltės, kadangi pagal esamą teisinį reglamentavimą viešuosius pirkimus šių paslaugų įsigijimui turi vykdyti savivaldybės ar jų pavedimu regiono atliekų tvarkymo centrai, o už pakuočių atliekų surinkimą ir vežimą paslaugų teikėjui turi apmokėti licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, proporcingai jų užimamoms / finansuojamoms rinkos dalims. Tačiau, jei bent viena iš organizacijų nemokės paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas jai nustatytos dalies paslaugų teikimo kainos, teikėjas vis vien privalės teikti paslaugas pagal sutartis, nes PATO sutartyje apskritai nenumatyta galimybė paslaugų teikėjui sutartį nutraukti su jam nemokančia organizacija šiuo pagrindu, o taip pat negalės nutraukti Pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija, nes ši sutartis gali būti nutraukta tik tuomet, jei nutraukiamos visos PATO sutartys (Pirkimo sutarties 36 punktas). Tuo atveju, jei paslaugos teikėjas, esant tokiai situacijai, kai jam nemokama už paslaugas bent dalies kainos, nutrauktų Pirkimo sutartį vienašališkai, jis pagal ginčijamą Pirkimo sutarties
20.2 papunktį privalėtų perkančiajai organizacijai atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Ieškovės nuomone, tokios nustatytos sąlygos suponuoja esminę šalių nelygybę, teikėjas yra verčiamas teikti paslaugas jam nepalankiomis sąlygomis, nustatytos sąlygos yra neproporcingos bei nesąžiningos teikėjo atžvilgiu, o taip pat neteisėtos ir naikintinos.
6. Be kita ko, ieškovė mano, kad Pirkimo sąlygose turi būti nurodyta, kur konkrečiai turės būti pristatomos teikėjo surinktos atliekos, kadangi be šios informacijos nėra galimybės įvertinti ir apskaičiuoti paslaugų teikimo kainos. Ir, nors pagal Techninės specifikacijos 7.1.14 papunktį, teikėjai savo pasiūlyme turi pateikti siūlomą pakuočių atliekų vežimo perdirbimui įkainį kiekvienai savivaldybei atskirai atskiru vienos tonos vienam kilometrui įkainiu, kuris bus skaičiuojamas nuo savivaldybės centro iki perdirbimo vietos, o Pirkimo sąlygų Priede Nr. 1 „Pasiūlymo forma“ nurodyta, kad vertinamas transportavimo iki pervežimo vietos atstumas yra – 100 km, ši informacija nėra pakankama, siekiant apskaičiuoti pasiūlyme reikalaujamus įkainius. Pirmiausia, nėra aišku, su kokiomis transporto priemonėmis atliekos po jų surinkimo turės būti vežamos į pristatymo vietą. Antra, ar bus reikalinga atliekų perkrovimo stotis. Trečia, kaip planuoti žmogiškuosius išteklius, pamainų kiekį ir kitus resursus atliekų surinkimui iš konteinerių. Jeigu Pirkimo vykdymo metu iki pasiūlymų pateikimo teikėjams nebus atkleista pakuočių atliekų tolesnio sutvarkymo vieta ir ši vieta būtų nurodyta organizacijų iki pasiruošimo termino pabaigos likus vos 30 dienų, kaip nustatyta PATO sutarties 8 punkte, toks informacijos pateikimas teikėjui jau bus pavėluotas, nes iki šio termino Techninėje specifikacijoje yra numatyta atlikti pasiruošimo paslaugos teikimui darbus, t. y. didžiąją jų dalį, įskaitant tai, kad turi būti įsigyta visa technika ir priemonės paslaugų teikimui, sudaryti paslaugų teikimo grafikai, ir net likus 15 dienų iki pasiruošimo termino pabaigos jau turi būti pateikta pasiruošimo paslaugų teikimui ataskaita užsakovui, patvirtinant, kad paslaugų teikimui yra pasiruošta, nors šiuo metu faktiškai tik paaiškės kaip turi būti teikiamos paslaugos ir teikėjas jau nebegalės įtakoti pasiūlymo pateikimo metu nurodytos paslaugų teikimo kainos / įkainių ir jų keisti. Taigi, PATO sutarties
8 punkto nuostata turi būti panaikinta ir teikėjams iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi būti aišku, kur konkrečiai turės būti vežamos surinktos atliekos. Paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ir tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė, todėl teismas, pripažinęs neteisėtomis ginčo Pirkimo sąlygas, turėtų ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl poreikio apskritai nutraukti šį Pirkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovės vykdomo viešojo pirkimo „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“, kuriam suteiktas Nr. 530480, sąlygų priedo Nr. 2 „Techninė specifikacija“ 7.3.9.3, 7.4.6, 7.4.9, 8.3.11, 9.3, 11.2.27 papunkčiai ir Pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis“ 8 punktas yra neteisėti; nutraukė viešojo konkurso Nr. 530480 „Alytaus regiono teritorijoje susidarančių pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga“ procedūras. Taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Vertindamas Techninės specifikacijos 7.2.11.3 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kad paslaugos teikėjas po vizualios atidaryto konteinerio apžiūros nustatęs, jog konteineryje ar šalia jo sudėtos ne pagal galiojančias savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles leistinos atliekos, privalo šį atvejį fiksuoti informacinėje sistemoje ir „jei neleistinos atliekos BN konteineryje – ištuština konteinerį, jei šalia BN konteinerio – palieka šalia jo“, teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog Aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. D1-857,
16.4 papunktyje yra nedviprasmiškai įtvirtinta, kad atliekų tvarkytojas kitos rūšies atliekų, kurios neteisėtai paliekamos konteineriuose kartu su pakuočių atliekomis, surinkti negali. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad tokiu atveju konteinerio ištuštinimo tvarka yra nustatoma šalių sutartimi, nes minėtas teisės aktas nustato, jog pareiga paslaugos teikėjui surinkti visas atliekas, tačiau, nustačius, kad konteineryje yra neleistinų atliekų, paslaugos teikėjas tokios pareigos nebeturi, t. y. konteineryje esant neleistinų atliekų, paslaugos teikėjas gali, bet neprivalo tokį konteinerį ištuštinti. Taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija nereikalauja tuštinti konteinerių, kuriuose yra neleistinų atliekų, jeigu jos yra individualiame konteineryje arba šalia konteinerio. Teismo vertinimu, visiškai logiška, kad bendrojo naudojimo konteineris, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas atliekų turėtojas, nepaisant jame esančių neleistinų atliekų, vis tik, turi būti ištuštinamas, paslaugos teikėjui paliekant teisę pačiam nuspręsti, kokiu būdu tokį konteinerį jis ištuštins (pavyzdžiui, atvyks jį ištuštinti atskirai). Priešingu atveju, t. y. paslaugos teikėjui neturint pareigos ištuštinti tokį konteinerį, neabejotinai kyla taršos pavojus aplinkai, nes atliekos negali būti konteineryje neribotą laiką.
9. Vertindamas Techninės specifikacijos 7.3.9 papunktį, kuriame numatyta, kad „ne anksčiau nei likus 60 kalendorinių dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos, ARATC atstovai atrankos būdu kiekvienoje Savivaldybėje patikrins ne mažiau kaip 500 vnt. individualių konteinerių, 50 vnt. antžeminių BN konteinerių ir visus įgilinamuosius konteinerius <…> 7.3.9.3. patikrinimo metu rastų netinkamų naudoti konteinerių dalį (pagal konteinerių tipus) pritaikys bendram konteinerių skaičiui (pagal konteinerių tipus) ir pasinaudos Sutarties užtikrinimo garantu kompensuoti apskaičiuoto naujų konteinerių kiekio įsigijimo išlaidas. Pavyzdžiui, patikrinimo metu radus
10 proc. netinkamų naudoti konteinerių pagal kiekvieną tipą, bus laikoma, kad tiek procentų konteinerių nuo bendro konteinerių skaičiaus yra netinkama naudoti ir juos reikia pakeisti naujais pasinaudojus Sutarties užtikrinimo garantu“, teismas konstatavo, jog ši sąlyga yra ydinga, kadangi sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas yra kitoks, nei sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai paslaugos teikėjo lėšomis baigiantis sutarties galiojimui pakeisti tam tikrą dalį konteinerių. Teismo nuomone, perkančioji organizacija, sutarties vykdymo pabaigoje, likus mažiau nei 2 mėnesiams iki sutarties pabaigos, siekia pakeisti dalį konteinerių paslaugos teikėjo lėšomis (pasinaudodama garantu), kas net nėra Pirkimo sutarties objektas šiuo atveju. Teismas pažymėjo ir tai, kad perkančioji organizacija numatė pakeisti naujais ne tik konkrečius netinkamus konteinerius, bet tam tikrą procentą konteinerių nuo atrankos būdu atliktos konteinerių tinkamumo patikros (faktiškai nebus nustatinėjama kiek konkrečiai konteinerių yra netinkami), kas reiškia, jog paslaugų teikėjas galimai turės apmokėti ir už tokių konteinerių keitimą, kurie faktiškai net nebus sugadinti ar remontuotini.
10. Pasisakydamas dėl Techninės specifikacijos 7.4.6 papunkčio aktualioje redakcijoje (po perkančiosios organizacijos atlikto patikslinimo) sąlygos, kurioje numatyta, kad „paslaugos teikėjas privalo ARATC suteikti tiesioginę prieigą prie Paslaugos teikėjo KIS, kad būtų galima patikrinti konteinerių tuštinimo duomenis (kurie sistemoje turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto), konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus. Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais. Paslaugų teikėjas turi suteikti prieigą prie savo gamybinės (PROD) aplinkos peržiūros teisėmis“, ir Techninės specifikacijos 7.4.9 punkto, kuriame numatyta, kad „paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje į ARATC informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiškia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas šioje TS, turi būti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į ARATC KIS, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių, ir Paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti“, teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė Techninės specifikacijos 7.4.6 ir 7.4.9 papunkčiuose numatyto reikalavimo duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikė duomenų apie rinkoje realiai esančius teikėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šį reikalavimą pripažintino neužtikrinančiu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Taip pat nurodė, kad reikalavimas, numatytas aktualioje Techninės specifikacijos 7.4.6 papunkčio versijoje, kiek jis susijęs su įrodymų apie ryšio sutrikimus rinkimu ir teikimu perkančiajai organizacijai yra perteklinis, be to, neaiškus, todėl neteisėtas.
11. Vertindamas Techninės specifikacijos 9.3 papunktyje nustatytą reikalavimą, kad perkančioji organizacija įtvirtino privalomą pareigą paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams, teismas konstatavo, jog tokia sąlyga mažina konkurenciją, apriboja teikėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina. Taip pat šį reikalavimą pripažino kaip kišimąsi į teikėjo organizacinę veiklą. Teismo vertinimu, atsakovės siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendinamas, Pirkimo sąlygose numatant pasiūlymus vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo teikėjas pasiūlys didesnį atlyginimą darbuotojams, viršijantį minimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, pagal esamas Pirkimo sąlygas, Techninės specifikacijos 8.3.11, 9.3 ir 11.2.27 papunkčiuose numatyti reikalavimai, susiję su socialinio pasiūlymo vertinimo kriterijaus įtvirtinimu, yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, todėl neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
12. Analizuodamas Pirkimo sutarties 20.2 papunktyje įtvirtintą sąlygą, kad „paslaugų teikėjas, vienašališkai nutraukęs ar sustabdęs Pirkimo sutartį, nesant Perkančiosios organizacijos kaltės, privalo atlyginti visus Perkančiosios organizacijos dėl to patirtus nuostolius“, ir Pirkimo sutarties 36 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „šalys turi teisę vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį, tuo atveju, jeigu yra nutraukiamos visos PATO sutartys“, teismas nurodė, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti Pirkimo sutarties 20.2 papunktyje ir 36 punkte įtvirtintus reikalavimus neproporcingais, nesąžiningais teikėjo atžvilgiu ir neteisėtais. Jeigu kuri nors pakuočių tvarkymo organizacija nevykdys įsipareigojimų pagal PATO sutartį apmokėti paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, paslaugos teikėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalimi, turės teisę nutraukti PATO sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.
13. Įvertinęs PATO sutarties 8 punktą, kuriame numatyta, kad „organizacija ne vėliau kaip iki Pasiruošimo termino pabaigos, raštu pateiks Paslaugų teikėjui paruošimo naudoti įrenginių ir jų operatorių (-ius) sąrašą kartu su duomenis, būtinais Paslaugų teikėjui sutartims su parinktais operatoriais sudaryti“, teismas konstatavo, jog ieškovė pagrįstai reikalauja, kad dar pasiūlymų rengimo stadijoje Pirkimo dalyviams būtų išviešinta informacija apie tai, kur surinktas atliekas paslaugos teikėjas turės pristatyti. Teismo vertinimu, nesant Pirkimo dokumentuose nurodytos informacijos apie atliekų pristatymo vietą, teikėjas neturi galimybių įvertinti, kuriuo būdu jis transportuos atliekas iki jų iškrovimo vietos ir tuo pačiu kokią paslaugų kainą teikti pasiūlyme. Nežinant tikslios atliekų tolesnio sutvarkymo / išsikrovimo vietos ir atstumo iki jos, teikėjai neturi galimybės apskaičiuoti nei pasiūlymo formoje nustatyto įkainio pakuočių atliekų transportavimo perdirbimui paslaugai, nei kitų paslaugų įkainių.
14. Atsižvelgdamas į tai, kad pripažino Techninės specifikacijos 7.3.9.3, 7.4.6, 7.4.9, 8.3.11, 9.3, 11.2.27 papunkčių PATO sutarties 8 punkte įtvirtintus reikalavimus nepagrįstais ir neteisėtais, teismas konstatavo, jog Pirkimas negali būti tęsiamas, todėl jį nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius pakuočių tvarkymo organizavimą, šiame procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, todėl neatsikleidė bylos esmės. Atsakovė organizuoja specifinį Pirkimą, pagal teisinį reglamentavimą skirtingą nuo komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos viešojo pirkimo, tačiau pirmosios instancijos teismas Pirkimo sąlygas vertino tik kaip atsakovės vykdomą viešąjį pirkimą, tikslu pasirinkti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikėją, sudarant dvišalę viešojo pirkimo paslaugų sutartį. Atsakovės Pirkimo tikslas įsigyti paslaugas, kurios bus finansuojamos ne iš savivaldybių biudžetų, o gamintojų ir importuotojų lėšomis, taigi pasirinkti teikėją teikti paslaugas trišalėje PATO sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
15.2. Teismas buvo pasyvus, sprendime tik pažymėdamas, kad atsakovė nepateikė tam tikrų dokumentų. Teismas vertino vien ieškovės pateiktus dokumentus ir samprotavimus, tačiau nevertino viešojoje erdvėje patalpintų įrodymų bei atsakovės pateiktų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė tik siekia sutrukdyti Pirkimui. Teismas ignoravo tai, jog atsakovė su ieškove yra pasirašiusi sutartį tapačiomis sąlygomis, kurių neginčijo. Ieškovei kilo pareiga įrodyti jos nurodomas aplinkybes, o ne atsakovei jas paneigti, t. y. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
15.3. Paslaugų teikėjui nėra būtina žinoti, kur konkrečiai bus vežamos atliekos, nes bus mokama už pakuočių atliekų transportavimą nuo pasvėrimo vietos iki surinktų atliekų perdirbimo vietos ir mokama už tonkilometrį. Konkurso sąlygose nurodoma, kad vertinamas transportavimo iki pervežimo vietos atstumas yra 100 km, kad būtų galima įvertinti pasiūlymus vienodomis sąlygomis. Teikėjui bus mokama atskirai už pakuočių atliekų transportavimą pagal nuvažiuotą atstumą ir pasiūlyme nurodytą vienos tonos vienam kilometrui įkainį, todėl atstumas iki perdirbimo vietos nedaro jokios įtakos paslaugų kainos apskaičiavimui. Be to, ieškovė neginčijo, o teismas nepripažino negaliojančiomis Pirkimo sąlygų 6.4, 7.1.2 ir 7.1.14 punktų, kuriuose nurodoma, jog atliekos bus pervežamos į užsakovo nurodomą vietą, įkainis skaičiuojamas kiekvienai savivaldybei, skaičiuojant nuo centro iki užsakovo nurodytos vietos, kas prieštarauja skundžiamam sprendimui.
15.4. Duomenų pateikimas į atsakovės informacinę sistemą per mažiau nei 5 min. reikalingas, nes kuo mažesnis laiko tarpas nuo konteinerio ištuštinimo fakto iki informacijos pateikimo, tuo didesnis konteinerio aptaravimo fakto nustatymas, taip pat efektyvesnė automobilio judėjimo kontrolė. Tokią galimybę turi paslaugų teikėjai, veikiantys Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje, įskaitant ir ieškovę, kuri yra pasirašiusi sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis. Teismas netyrė Techninės specifikacijos priedų Nr. 5 ir Nr. 6, pagal kuriuos, dalyvis turi turėti informacinę sistemą, atitinkančią reikalavimus, o ją turint, jokių kliūčių fiksuoti konteinerio aptarnavimą per 5 min. nekyla.
15.5. Atsakovės reikalavimas mokėti vidutinį darbo užmokestį ir teikti duomenis apie jį ataskaitoje atitinka VPĮ 55 straipsnio 11 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų, kuris vis labiau įgyja didelę svarbą. Be to, paslaugos teikėjo darbuotoja teikia viešąsias paslaugas, jiems keliami griežti reikalavimai. Su šia sąlyga ieškovė taip pat sutiko, pasirašydama kitą sutartį.
15.6. Teismas neįvertino Pirkimo sąlygų reikalavimo, jog paslaugos teikėjas atsako už konteinerių trūkumus, kurie atsirado dėl jo kaltės, o kaltė preziumuojama, kai apie trūkumus neinformuoja iš karto, juos nustatęs, prieš teikiant paslaugą. Techninių specifikacijų 7.3.5 punkte numatytas pasiruošimo laikotarpis, per kuri teikėjas turi pasiruošti paslaugas teikti tik tinkamais konteineriais. Ši sąlyga parengta remiantis ilgamete ir sėkmingai veikiančia konteinerių defektų nustatymo sistema.
15.7. Pirkimo sąlygos niekaip nepažeidžia viešųjų pirkimų principų, teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo nutraukti konkursą.
16. Ieškovė UAB „Ecoservice“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Vykdomu pirkimu siekiama įsigyti konteinerių ištuštinimo ir atliekų transportavimo į apdorojimo įrenginius paslaugas, tačiau nustatant pirkimo sąlygas ir vertinant jų teisėtumą, esminės reikšmės, kokios atliekos turės būti renkamos (mišrios komunalinės ar pakuočių atliekos) ir vežamos, nėra. Perkamos paslaugos yra konteinerių ištuštinimo ir atliekų transportavimo, kurios nelaikytinos specifinėmis paslaugoms, kurių įsigijimui turėtų būti taikomos specifinės nuostatos ir jos turėtų būti vertinamos kitaip.
16.2. Teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu – tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingas elgesys akivaizdus – teismas privalo peržengti ginčo ribas, visais kitais atvejais – teismas turi tokią teisę, bet ne pareigą. Šiuo atveju nebuvo jokio akivaizdaus perkančiosios organizacijos veiksmo (sprendimo) neteisėtumo, o bylos nagrinėjimo metu pati atsakovė elgėsi pasyviai, be to nepateikė jokios informacijos apie įrodymus, kuriuos, anot jos, teismas ex officio (pagal pareigas) turėjo surinkti ir ištirti. Be to, byloje pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurios atsakovė nekvestionavo. Ne tik ieškovė byloje turėjo teisę ir pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, bet ir atsakovė turėjo teisę ir pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus. Atsakovė pateikė kitą sutartį, kurią sudarė su ieškove, tačiau pati sau prieštarauja ir teigia, kad ši sutartis įrodo pirkimo sąlygų teisėtumą, kita vertus, kartu tvirtina, jog šis Pirkimas yra specifinis. Perkančioji organizacija atsakinga už konkurso dokumentų parengimą, todėl ji turi turėti argumentus, kodėl nustato tam tikras pirkimo sąlygas, kad esant poreikiui argumentuotų priimtus sprendimus.
16.3. Nesant konkrečios tvarkos kaip teikti transportavimo paslaugas ir nežinant, koks konkretus atstumas iki perdirbimo įrenginių, teikėjas neturi galimybės pasirinkti, kokiu būdu efektyviau, už mažesnę kainą, teikti ne tik transportavimo paslaugas, bet ir kaip konkrečiai organizuoti kitų paslaugų teikimą, kas suponuoja negalėjimą apskaičiuoti pasiūlymo įkainių. Teikėjai ne tik negali apskaičiuoti transportavimo paslaugos įkainio, bet ir apskaičiuoti kitų pasiūlymo formoje nurodytų įkainių (nes neaišku kaip organizuoti paslaugų teikimą ir jas teikti), kadangi nėra aišku, kiek ir ko reikės. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija nežino tikslių atliekų išsikrovimo įrenginių, į kuriuos atliekos turės būti transportuojamos, apskritai kyla abejonės, kaip perkančioji organizacija vykdo viešąjį pirkimą ir kokias pirkimo sąlygas nustato, bei kaip apskaičiavo bei nustatė maksimalią pasiūlymo kainą. Abejonės kyla ne tik dėl tam tikrų pirkimo sąlygų teisėtumo, bet ir dėl paties pasirengimo pirkimo vykdymui bei privalomų atlikti veiksmų iki pirkimo, o taip pat kitų pirkimo sąlygų teisėtumo bei pagrįstumo. Ieškovė, reikšdama ieškinį, renkasi, kokias sąlygas ginčyti, tačiau šiuo atveju neįžvelgia jokių prieštaraujančių išvadų, jei panaikinus PATO 8 punktą, lieka galioti Techninių specifikacijų 6.4, 7.1.3, 7.1.14 punktai.
16.4. Tai, kad ieškovė sudarė sutartį su atsakove dėl paslaugų teikimo Varėnos rajono savivaldybėje su analogišką nuostata dėl duomenų teikimo į sistemą per 5 min., nepatvirtina ieškovės galėjimo visus duomenis į sistemą pateikti nustatytu terminu. Nors kiti teikėjai, teikiantys paslaugas, nurodyti atsakovės pateiktoje lentelėje, yra įsipareigoję duomenis teikti per 5 min., tačiau faktiškai tokiu terminu duomenis pateikia tik nuo 10 iki 25 proc. teikėjų.
16.5. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas nustato, kad perkančioji organizacija privalo gebėti pagrįsti kiekvieną nustatytą konkurso sąlygų reikalavimą, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog jos nustatytos konkurso sąlygos yra teisėtos ir įvykdytinos, t. y. būtent atsakovei tenka aktyvus vaidmuo, siekiant patvirtinti jos pačios nustatytų viešojo pirkimo sąlygų ir nuostatų būtinumą, pagrįstumą ir teisėtumą.
16.6. Reikalavimas dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo yra pasiūlymo vertinimo kriterijus, kuris gali būti nustatomas, kai perkančioji organizacija siekia išrinkti laimėjusį pasiūlymą pagal skiriamus balus naudingumo vertinimo kriterijams, tačiau toks pasiūlymo vertinimo kriterijus nebuvo nustatytas ir teikėjui, neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio atlyginimas jo darbuotojams bus mokamas, už tai papildomų vertinimo balų pridėta nebus. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio tam tikro dydžio mokėjimo nėra pasiūlymų vertinimo kriterijus, kai reikalaujama pagal VPĮ 55 straipsnio 11 dalis.
16.7. Techninių specifikacijų 7.3.6.2 punkto nuostata, kurioje nurodoma, jog paslaugos teikėjo kaltė preziumuojama, jei apie konteinerio apgadinimą paslaugų teikėjas nepraneša iki konteinerio ištuštinimo, neatitinka CK nuostatų. Kaltė ir jos prezumpcija negali būti siejama vien su pranešimo / nepranešimo faktu dėl pastebėto konteinerio apgadinimo.
Be to, šiuo atveju vertinama ar apskritai pasinaudoti sutarties įvykdymo užtikrinimu konteinerių pakeitimui naujais, net tokiam jų kiekiui, kuris nėra sugadintas, yra (ne)teisėtas.
16.8. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje
Nr. e2A-749-553/2021 ir 2021 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. e2A-527-236/2021, kuriais pripažino, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos viešojo pirkimo nuostatos (dalis jų) yra neteisėtos ir panaikino jas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
18. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos, perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
19. Apeliaciniu skundu skundžiamos tik tos sprendimo dalys, kuriomis pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės vykdomo viešojo pirkimo sąlygų priedų Nr. „Techninė specifikacija“ 7.3.9.3, 7.4.6, 7.4.9, 9.3, 11.2.27 papunkčiai iš Pirkimo sąlygų priedo Nr. 8 punktas yra neteisėti, taip pat nutraukė viešojo pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, šiame procesiniame sprendime pasisakys dėl kiekvienos iš ginčijamų sąlygų atskirai.
20. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m.
balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).
21. Šiuo atveju nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamos iš esmės analogiškos civilinės bylos, kuriose vyko ginčas tarp ieškovės ir apeliantės dėl kitų apeliantės vykdomų viešųjų pirkimų sąlygų teisėtumo. Pažymėtina, kad dalis iš šioje byloje ginčijamų Pirkimo sąlygų sutampa su apeliantės kituose pirkimuose nustatytose sąlygose, kurios pripažintos neužtikrinančiomis VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021, ir 2021 m. birželio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-749-553/2021, laikytini precedentiniais šioje byloje, todėl nagrinėdama šią bylą, teisėjų kolegija yra saistoma išnagrinėtose analogiškose bylose suformuotų precedentų, t. y. privalo tarp šalių kilusį ginčą spręsti analogiškai.
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
22. Apeliantė tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius pakuočių tvarkymo organizavimą, šiame procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, todėl neatsikleidė bylos esmės. Apeliantės teigimu, ji organizuoja specifinį savo sąlygomis Pirkimą, pagal teisinį reglamentavimą skirtingą nuo komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos viešojo pirkimo, tačiau pirmosios instancijos teismas Pirkimo sąlygas vertino tik kaip apeliantės vykdomą viešąjį pirkimą, tikslu pasirinkti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikėją, sudarant dvišalę viešojo pirkimo paslaugų sutartį. Atsakovės Pirkimo tikslas įsigyti paslaugas, kurios bus finansuojamos ne iš savivaldybių biudžetų, o gamintojų ir importuotojų lėšomis, taigi pasirinkti teikėją teikti paslaugas trišalėje PATO sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
23. Visų pirma, apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, cituojami įvairūs teisės aktai, tačiau konkrečiai nenurodoma, kurią iš apeliantės nurodomų teisės normų pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ar pažeidė. Iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokią įtaką nagrinėjamu atveju, nustatant pirkimo vykdymo sąlygas ir vertinant jų teisėtumą, turi tai, kokios atliekos turės būti renkamos (mišrios komunalinės ar pakuočių atliekos) ir vežamos. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju perkamos paslaugos yra konteinerių ištuštinimo ir atliekų transportavimo paslaugos, kurios nelaikytinos specifinėmis paslaugoms, kurių įsigijimui turėtų būti taikomos specifinės nuostatos ir jos turėtų būti vertinamos kitaip. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir tai būtų lėmę bylos esmės neatskleidimą.
Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo
24. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei įrodinėjimo pareigos paskirstymu. Apeliantės teigimu, teismas buvo pasyvus, sprendime tik pažymima, kad apeliantė nepateikė tam tikrų dokumentų, tačiau teismas nevertino viešojoje erdvėje patalpintų įrodymų bei atsakovės pateiktų įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė tik siekia sutrukdyti Pirkimui.
25. Įvertinusi šalių teiktus procesinius dokumentus, ginčo dalyką ir įrodinėtinas aplinkybes, teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareigos būti aktyviam nepažeidė (CPK 4238 straipsnis). Nors teismas viešųjų pirkimų bylose turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras, tačiau civiliniame procese taip pat galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis, 4231 straipsnio 1 dalis), tačiau teismo teisė būti aktyviam nereiškia profesionalių teisininkų atstovaujamai šaliai tenkančios įrodinėjimo naštos perėmimo, kuomet perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį pirkimą, turi pagrįsti paskelbtų sąlygų pagrįstumą ir atitiktį teisės aktams.
26. Apeliantė, atsikirsdama, kad Techninės specifikacijos sąlygos yra teisėtos ir nėra pritaikytos konkrečiam tiekėjui (ar siauram jų ratui), privalėjo tai įrodyti, pateikti duomenis, pateisinančius tokių reikalavimų pirkimo objektui nustatymą Techninėje specifikacijoje, tačiau šiuo atveju apeliantė iš esmės tik kritikuoja ieškovės pateiktus įrodymus ir teigia, jog ji neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas, o tai pagrįsti turi būtent perkančioji organizacija. Apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų (2020 m. lapkričio 26 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir apeliantės) yra aiškiai nepagrįsti, nes skundžiamame spendime šis įrodymas yra aptariamas bei įvertinta jo reikšmė nagrinėjamai bylai.
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas buvo nepakankamai aktyvus ar būtų netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių.
Dėl atliekų iškrovimo / tolesnio sutvarkymo vietos nenurodymo Pirkimo sąlygose
28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad PATO sutarties 8 punktas, kuriame numatyta, jog organizacija ne vėliau kaip iki pasiruošimo termino pabaigos, raštu pateiks paslaugų teikėjui paruošimo naudoti įrenginių ir jų operatorių(-ius) sąrašą kartu su duomenis, būtinais paslaugų teikėjui sutartims su parinktais operatoriais sudaryti, yra neteisėta, nes nežinant tikslios atliekų tolesnio sutvarkymo / išsikrovimo vietos ir atstumo iki jos, teikėjai neturi galimybės apskaičiuoti nei pasiūlymo formoje nustatyto įkainio pakuočių atliekų transportavimo perdirbimui paslaugai, nei kitų paslaugų įkainių.
29. Apeliantės teigimu, paslaugų teikėjui nėra būtina žinoti, kur bus konkrečiai vežamos atliekos, nes bus mokama už pakuočių atliekų transportavimą nuo pasvėrimo vietos iki surinktų atliekų perdirbimo vietos ir mokama už tonkilometrį. Konkurso sąlygose nurodoma, kad vertinamas transportavimo iki pervežimo vietos atstumas yra 100 km, kad būtų galima įvertinti pasiūlymus vienodomis sąlygomis. Teikėjui bus mokama atskirai už pakuočių atliekų transportavimą pagal nuvažiuotą atstumą ir pasiūlyme nurodytą vienos tonos vienam kilometrui įkainį, todėl atstumas iki perdirbimo vietos nedaro jokios įtakos paslaugų kainos apskaičiavimui.
30. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad jos privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015). Taigi, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose privalo pateikti informaciją, kuri yra būtina, kad teikėjas galėtų pateikti pasiūlymą, tinkamai apskaičiavęs pakuočių atliekų vežimo perdirbimui įkainį.
31. Nors apeliantė tvirtina, kad paslaugų teikėjai turi pareigą įsivertinti galimas perkamų paslaugų apimtis, rizikas, sąnaudas, nes Pirkime bus vertinamas transportavimo iki pervežimo vietos atstumas iki 100 km, jog būtų galima įvertinti pasiūlymus vienodomis sąlygomis, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad nesant Pirkimo dokumentuose nurodytos informacijos apie tikslią atliekų pristatymo vietą, tiekėjas neturi galimybių įvertinti, kuriuo būdu jis transportuos atliekas iki jų iškrovimo vietos ir tuo pačiu kokią paslaugų kainą teikti pasiūlyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sąlyga yra aiškiai neapibrėžta, o tai sudaro prielaidas teikėjams sunkiau ir neracionaliai apskaičiuoti bendrą pasiūlymų kainą.
32. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju transportavimo paslauga gali būti teikiama dviem būdais: (i) surinktas atliekas transportuojant šiukšliavežėmis; (ii) keliomis šiukšliavežėmis surinktas atliekas perkrovimo stotyje perkraunant į didesnės talpos transporto priemonės ir tada didesnį kiekį atliekų transportuojant į atliekų tolesnio sutvarkymo vietas. Akivaizdu, kad šie transportavimo būdai turi įtakos tiek paslaugos kaštams, tiek paslaugos efektyvumui. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks neapibrėžtas pirkimo objekto kainos apskaičiavimas ne tik pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus, tačiau ir suponuoja prielaidas perkančiajai organizacijai permokėti už naudą, kurios galimai negaus, jei vis tik atliekos bus vežamos į artimesnę vietą ir tokiam vežimui reikalingi mažesni kaštai, nei paslaugos tiekėjas apskaičiavo už 1 tonos atliekų nuvežimą 100 km.
33. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė neginčijo, o teismas nepripažino negaliojančiomis Pirkimo sąlygų 6.4, 7.1.2 ir 7.1.14 punktų, kurie, jos vertinimu, prieštarauja skundžiamam sprendimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kuris reiškia reikalavimus teisme, suformuluoja ieškinio dalyką, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko, kurias Pirkimo sąlygas ji ginčija. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad jos nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nevertintos sąlygos prieštarauja skundžiamam sprendimui.
34. Techninių specifikacijų 6.4 punkte nurodyta, kad apeliantės nustatyta maksimali paslaugos kaina apskaičiuota įvertinus, jog paslaugą kiekvienoje savivaldybėje galima nenutrūkstamai teikti viena šiukšliaveže, jeigu ji turi reikiamus įrenginius aptarnauti antžeminius ir įsigilinamuosius konteinerius, šiukšliavežių kėlimo mechanizmai bei susijusios sistemos suteikia galimybę saugiau aptarnauti šiuos konteinerius, jų nesugadinant, nesukeliant pavojaus aptarnaujančio personalo sveikatai ir gyvybei (t. y. paslaugos teikimui nereikalingas skirtingų tipų šiukšliavežės). Techninių specifikacijų 7.1.3 punkte nustatyta, jog surinktos ir pasvertos pakuočių atliekos turi būti vežamos perdirbimui į užsakovo nurodytą vietą. Techninių specifikacijų 7.1.14 punkte nurodyta, kad pakuočių atliekų vežimo perdirbimui įkainis turi būti pateiktas kiekvienai savivaldybei atskiru vienos tonos vienam kilometrui įkainiu, kuris bus skaičiuojamas nuo savivaldybės centro iki užsakovo nurodytos perdirbimo vietos. Nors pati apeliantė skunde išsamiai nepaaiškina, kaip šios sąlygos prieštarauja skundžiamam sprendimui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nė viena iš minėtų ir apeliantės nurodytų sąlygų nėra susijusi su ginčijamu klausimu, t. y. nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog atliekos bus vežamos į perkančiosios organizacijos (apeliantės), o ne kieno nors kito, nurodytą vietą, tačiau dėl to, kada ši vieta bus nurodyta paslaugų teikėjams, norintiems pateikti savo pasiūlymą, t. y. pirmosios instancijos teismas vertino tai, ar pagrįstai PATO sutarties 8 punkte numatyta sąlyga, kad informacija apie galutinę iškrovimo vietą bus pateikta paslaugos teikėjui ne vėliau kaip iki pasiruošimo termino pabaigos.
35. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas išvadas, teisėjų kolegija šioje dalyje neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis).
Dėl reikalavimo ne vėliau kaip per 5 minutes pateikti konteinerio pakėlimo / nepakėlimo duomenis
36. Apeliaciniu skundu nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 7.4.6 punktą (po perkančiosios organizacijos atlikto patikslinimo). Šiame punkte numatyta, kad paslaugos teikėjas privalo apeliantei suteikti tiesioginę prieigą prie paslaugos teikėjo informacinės sistemos, kad būtų galima patikrinti konteinerių tuštinimo duomenis (kurie sistemoje turi matytis ne vėliau negu po 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto), konteinerių netuštinimo, konteinerių pastatymo, keitimo, nuėmimo, šiukšliavežių judėjimo duomenis (kurios turi būti matomos kiekvienu duotuoju laiko momentu, ne retesniais nei 2 min. intervalais (jeigu mašina nejuda) arba ne rečiau kas 50 metrų (jeigu mašina juda)) ir šių duomenų perdavimo procesus. Kai dėl ryšio trukdžių nėra galimybės įvykdyti šiame punkte nustatytus reikalavimus laiku, paslaugos teikėjas turi kiekvieną tokį atvejį pagrįsti faktiniais įrodymais. Paslaugų teikėjas turi suteikti prieigą prie savo gamybinės (PROD) aplinkos peržiūros teisėmis. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Techninės specifikacijos 7.4.9 punktą, kuriame numatyta, kad paslaugos teikėjo KIS turi pateikti visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje į apeliantės informacinę sistemą ne vėliau nei per 5 min. nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Tai reiškia, kad konteinerio pakėlimo, nepakėlimo, priskyrimo, nuėmimo faktas, šiukšliavežės buvimo koordinatė ar kitas įvykęs įvykis, kuris yra apibrėžtas Techninėje specifikacijoje, turi būti perduotas ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio į apeliantės informacinę sistemą, išskyrus atvejus, kai to padaryti nėra galimybės dėl ryšio trukdžių, ir paslaugos teikėjas gali tai pagrįsti.
37. Pirmosios instancijos teismas nurodytas Techninės specifikacijos nuostatas pripažino neteisėtomis, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neįrodė Techninės specifikacijos
7.4.6 ir 7.4.9 punktuose numatyto reikalavimo konteinerio pakėlimo / nepakėlimo duomenis į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 minuts nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, šis reikalavimas pripažintinas neužtikrinančiu
VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, nurodė, kad atsakovės apskrities teritorijoje veikiantiems vežėjams nėra techninių trukdžių teikti duomenis per 5 minutes, o tokia sąlyga pirkimo dokumentuose atkartoja gerąją praktiką, tačiau nėra proteguojanti ar išskirtinė. Tokią galimybę turi paslaugų teikėjai, veikiantys Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje, įskaitant ir ieškovę, kuri yra pasirašiusi sutartį su tokia pačia sąlyga. Taip pat nurodė, kad teismas netyrė Techninės specifikacijos priedų Nr. 5 ir Nr. 6, pagal kuriuos, dalyvis turi turėti informacinę sistemą, atitinkančią reikalavimus, o ją turint, jokių kliūčių fiksuoti konteinerio aptarnavimą per 5 minutes nekyla.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pirmiausia atsižvelgia į dėl analogiškų nuostatų jau suformuotus ir pirmiau minėtus precedentus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2021, ir Lietuvos apeliacinio teismo
2021 m. birželio 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-749-553/2021. Nurodytose bylose analogiško turinio apeliantės reikalavimas kitame pirkime buvo pripažintas neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų.
39. Šioje byloje, atsižvelgiant į bylos duomenis, taip pat nėra pagrindo daryti kitokias išvadas. Vienintelis konkretus įrodymas, kuriuo apeliantė siekia įrodyti vertinamų Techninės specifikacijos sąlygų teisėtumą, yra tai, kad ieškovė jau yra pasirašiusi su atsakove sutartį dėl paslaugų teikimo Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, kurioje yra numatyta tokia pati sąlyga.
40. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantė neįrodė nustatyto reikalavimo pagrįstumo visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio įvykimo fakto, o vien tai, kad ieškovė ir atsakovė yra sudariusi sutartį dėl mišrių komunalinių ir maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje neįrodo nustatyto reikalavimo pagrįstumo visus duomenis, kurie yra surenkami šiukšliavežėje, į perkančiosios organizacijos informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio įvykimo fakto. Be to, kaip nurodo ieškovė, sprendimo priėmimo metu paslaugos pagal 2020 m. lapkričio 26 d. sutartį dar nebuvo pradėtos teikti, nes vyko pasiruošimo paslaugos teikimui laikotarpis, o galėjimas faktiškai įgyvendinti šią nuostatą ir kokia apimtimi, paaiškės tik pradėjus paslaugų teikimą. Šių argumentų atsakovė nepaneigė, o apeliaciniame skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, jog dalyvis turi turėti informacinę sistemą, atitinkančią reikalavimus, o ją turint, jokių kliūčių fiksuoti konteinerio aptarnavimą per 5 minutes nekyla. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog iš tiesų Alytaus regiono savivaldybių teritorijoje yra teikėjų, kurie gali įvykdyti šį reikalavimą, apeliantė teismui neteikė. Apeliantė nepateikė ir jokios protingai pateisinamos priežasties nustatyti tokį trumpą laiko tarpą teikėjams pateikti duomenis, kurie net nėra esminė paslaugos teikimo dalis. Apeliantė nurodo, kad toks laiko fiksavimo laiko tarpas nustatytas, siekiant užtikrinti kuo didesnį konteinerio aptarnavimo fakto patikimumą bei efektyvesnę automobilio judėjimo kontrolę, tačiau, teismo vertinimu, šis siekis gali būti įgyvendinamas duomenis pateikiant ir per ilgesnį nei 5 minučių laiko tarpą. Kadangi toks reikalavimas nėra aiškus ir atrodo objektyviai neįgyvendinamas (CPK 185 straipsnis), ši sąlyga pripažintina neaiškia, kas leidžia ją pripažinti neteisėta.
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei neįrodžius Techninės specifikacijos 7.4.9 punkte numatyto reikalavimo duomenis į apeliantės informacinę sistemą perduoti ne vėliau nei per 5 minutes nuo realaus įvykio įvykimo fakto pagrįstumo, ir nepateikus duomenų apie rinkoje realiai esančius tiekėjus, galinčius įvykdyti šį reikalavimą, pagrįstai šį reikalavimą pripažino neužtikrinančiu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Dėl pirmosios instancijos teismo panaikinto Techninės specifikacijos 7.4.9 punkto teisėjų kolegija nepasisako, nes apeliantė dėl šio punkto (ne)pagrįstumo apeliaciniame skunde argumentų nenurodė.
Dėl reikalavimo mokėti darbuotojams vidutinį darbo užmokestį ir teikti duomenis apie jį ataskaitoje
42. Pirmosios instancijos teismas taip pat panaikino Techninės specifikacijos 9.3 papunktį, kuriame perkančioji organizacija įtvirtino privalomą pareigą paslaugos teikėjo darbuotojams – šiukšliavežių vairuotojams, pagalbiniams, atliekų turėtojų pranešimus registruojantiems ir nagrinėjantiems darbuotojams – paslaugos teikimo metu mokėti ne mažesnį kaip vidutinį darbo užmokestį, mokamą vandens tiekimo nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo darbuotojams (pagal šalies ūkio ekonominės veiklos rūšis E36_TO_E39). Be to, šie duomenys atskirai apie kiekvieną darbuotoją turi būti pateikti perkančiajai organizacijai kartu su mėnesine ataskaita pridedant Valstybinio socialinio draudimo fondo draudėjų portalo suvestinės S32 išrašą tam mėnesiui už kurį teikiama mėnesinė atskaita; jei išraše matosi kitų darbuotojų duomenys, jie turi būti nepermatomai užtušuoti.
43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokia sąlygą mažina konkurenciją, apriboja teikėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina. Taip pat šį reikalavimą pripažino kišimusi į teikėjo organizacinę veiklą. Teismo vertinimu, atsakovės siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendinamas, Pirkimo sąlygose numatant pasiūlymus vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo teikėjas pasiūlys didesnį atlyginimą darbuotojams, viršijantį minimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, pagal esamas Pirkimo sąlygas, Techninės specifikacijos 8.3.11, 9.3 ir 11.2.27 papunkčiuose numatyti reikalavimai, susiję su socialinio pasiūlymo vertinimo kriterijaus įtvirtinimu, yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, todėl neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
44. Teisėjų kolegija šiuo aspektu vėlgi atsižvelgia į dėl identiškos nuostatos kituose pirkimuose jau suformuotus horizontalius precedentus minėtuose Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose. Nurodytose bylose Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tokia sąlyga mažina konkurenciją, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ir dėl to yra neleistina.
45. Tiek šioje byloje, tiek nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo bylose apeliantė nepagrindė, kodėl tiekėjas turėtų mokėti didesnį darbo užmokestį darbuotojui už nekvalifikuotą darbą, nei bendrovės darbuotojui, dirbančiam specialių žinių ir įgūdžių, išsilavinimo reikalaujantį darbą. Tokiu reikalavimu perkančioji organizacija taip pat eliminuoja galimybę nedidelėms įmonėms ir vidutiniam verslui teikti pasiūlymus ir laimėti pirkimą, nes už nekvalifikuotą darbą tokios įmonės negali sau leisti mokėti visiems savo darbuotojams didesnį nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydį. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiami argumentai, pagrindžiantys teismo sprendimo išvadas, o tik akcentuojama socialinio kriterijaus reikšmė, tačiau kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantės siekiamas tikslas galėtų būti įgyvendinamas, Pirkimo sąlygose numatant pasiūlymus vertinti pagal naudingumo kriterijus, tame tarpe numatant, kad kuo tiekėjas pasiūlys didesnį atlyginimą darbuotojams, viršijantį minimalų užmokestį, nustatytą Lietuvos Respublikoje, tuo didesnis balas jam bus skiriamas, tačiau šiuo atveju Techninės specifikacijos 8.3.11, 9.3 ir 11.2.27 papunkčiuose numatyti reikalavimai, susiję su socialinio pasiūlymo vertinimo kriterijaus įtvirtinimu, yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, todėl neatitinka VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
46. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Techninės specifikacijos 9.3 punkte numatytas reikalavimas yra dirbtinai ribojantis konkurenciją, todėl neatitinka
VPĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
Dėl netinkamų naudoti konteinerių pakeitimo pasinaudojus sutarties užtikrinimo garantu naujų konteinerių įsigijimui
47. Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma – 10 000 Eur. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi galioti 90 dienų nuo paskutinės pasiūlymų pateikimo termino dienos imtinai. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikiamas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotas garantijos rašto originalas atitinkantis šiame skyriuje nurodytus reikalavimus. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi būti išduotas banko ar draudimo bendrovės. Jei pasiūlymą užtikrinanti institucija yra ne Lietuvos Respublikoje, tiekėjas privalo įsitikinti, kad ji priimtina perkančiajai organizacijai. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo gavus informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė. Pasiūlymo galiojimo užtikrinime turi būti numatyta, kad užtikrintojas neturi teisės reikalauti, jog perkančioji organizacija pagrįstų savo reikalavimą (Pirkimo sąlygų 7 skyrius).
48. Pirmosios instancijos teismas panaikino Techninės specifikacijos 7.3.9 papunktį, kuriame numatyta, kad ne anksčiau nei likus 60 kalendorinių dienų iki Sutarties galiojimo pabaigos, apeliantės atstovai atrankos būdu kiekvienoje savivaldybėje patikrins ne mažiau kaip 500 vnt. individualių konteinerių, 50 vnt. antžeminių bendrojo naudojimo konteinerių ir visus įgilinamuosius konteinerius <…> patikrinimo metu rastų netinkamų naudoti konteinerių dalį (pagal konteinerių tipus) pritaikys bendram konteinerių skaičiui (pagal konteinerių tipus) ir pasinaudos Sutarties užtikrinimo garantu kompensuoti apskaičiuoto naujų konteinerių kiekio įsigijimo išlaidas. Pavyzdžiui, patikrinimo metu radus 10 proc. netinkamų naudoti konteinerių pagal kiekvieną tipą, bus laikoma, kad tiek procentų konteinerių nuo bendro konteinerių skaičiaus yra netinkama naudoti ir juos reikia pakeisti naujais pasinaudojus Sutarties užtikrinimo garantu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ši sąlyga yra ydinga, kadangi sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas, yra kitoks, nei sudaryti galimybę perkančiajai organizacijai paslaugos teikėjo lėšomis baigiantis sutarties galiojimui pakeisti tam tikrą dalį konteinerių. Teismo nuomone, perkančioji organizacija, sutarties vykdymo pabaigoje, likus mažiau nei
2 mėnesiams iki sutarties pabaigos, siekia pakeisti dalį konteinerių paslaugos teikėjo lėšomis (pasinaudodama garantu), kas net nėra Pirkimo sutarties objektas šiuo atveju. Teismas pažymėjo ir tai, jog perkančioji organizacija numatė pakeisti naujais ne tik konkrečius netinkamus konteinerius, bet tam tikrą procentą konteinerių nuo atrankos būdu atliktos konteinerių tinkamumo patikros (faktiškai nebus nustatinėjama kiek konkrečiai konteinerių yra netinkami), kas reiškia, jog paslaugų teikėjas galimai turės apmokėti ir už tokių konteinerių keitimą, kurie faktiškai net nebus sugadinti ar remontuotini.
49. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, nurodo, kad teismas neįvertino Pirkimo sąlygų reikalavimo, jog paslaugos teikėjas atsako už konteinerių trūkumus, kurie atsirado dėl jo kaltės, o kaltė preziumuojama, kai apie trūkumus neinformuoja iš karto, juos nustatęs, prieš teikiant paslaugą. Techninių specifikacijų 7.3.5 punkte numatytas pasiruošimo laikotarpis, per kuri teikėjas turi pasiruošti paslaugas teikti tik tinkamais konteineriais. Ši sąlyga parengta remiantis ilgamete ir sėkmingai veikiančia konteinerių defektų nustatymo sistema.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktyje nustatyta apeliantės teisė nepagrįstai ir neteisėtai išplečia prievolės užtikrinimo ribas ir iškreipia garantijos instituto paskirtį. Priešingai nei nurodo apeliantė, Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktis nenumato konkrečių perkančiosios organizacijos nuostolių ir tiekėjo kaltės ar pagrindo ją preziumuoti. Sisteminis Pirkimo sąlygų aiškinimas taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad tiekėjo įsipareigojimai, susiję su konteinerių eksploatavimu, turi tiesioginį ryšį su Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktyje numatyta perkančiosios organizacijos teise. Iš atsakovės pateiktų procesinių dokumentų ir Pirkimo sąlygų lieka neaišku, kokiu pagrindu preziumuojama tiekėjo kaltė, kai pagal Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunkčio lingvistinę konstrukciją tokios sąlygos nėra, o iš kitų Techninės specifikacijos sąlygų yra akivaizdu, kad Techninės specifikacijos 7.3.9.3 papunktis neapima tų konteinerių, kurie tapo netinkamais naudoti dėl tiekėjo kaltės – tiekėjo atsakomybė už netinkamus naudoti konteinerius ir atitinkamas atskaitymo nuo mokėtino atlygio mechanizmas yra įtvirtintas atskirame Techninės specifikacijos
7.3.6.1 papunktyje. Kiti įsipareigojimai jau nėra susiję su tiekėjo kalte dėl netinkamų konteinerių, pvz., tiekėjas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, informuoti atsakovę apie visus netinkamais naudoti tapusius konteinerius (Techninės specifikacijos 7.3.5.1 papunktis).
51. Taip pat pažymėtina, kad šios sąlygos dėl netinkamų naudoti konteinerių pakeitimo pasinaudojus sutarties užtikrinimo garantu vertinimas taip pat jau buvo atliktas Lietuvos apeliaciniame teisme, civilinėje byloje Nr. e2A-749-553/2021, kur taip pat buvo pripažinta, kad šia nuostata siekiama pakeisti dalį konteinerių paslaugos teikėjo lėšomis (pasinaudojant suteikta garantija), o toks garantijos taikymas neatitinka garantijos, iškreipia Pirkimo vertę bei prieštarauja bendriesiems proporcingumo ir konkurencijos skatinimo principams (VPĮ 17 straipsnio 1, 3 dalys).
52. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas išvadas, teisėjų kolegija šioje dalyje neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 185 straipsnis).
Dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo
53. Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė Pirkimą, kadangi tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
54. Nagrinėjamu atveju pripažinus Pirkimo sąlygas neteisėtomis kyla esminė teisinė pasekmė – apeliantės vykdomas Pirkimas turi būti nutrauktas. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu
VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti, nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).
55. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantės vykdomo viešojo pirkimo sąlygas neteisėtomis, todėl teisingai konstatavo, kad Pirkimas negali būti tęsiamas, taigi Pirkimą nutraukė.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Atsižvelgdama į visa tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas dėl ginčo esmės, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei proceso teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė. Kadangi ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, teisėjų kolegija ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.
58. Be to, CPK nustato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant tarptautinius pirkimus, išskyrus tarptautinius pirkimus, skirtus ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – mokamas 3 000 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto
c papunktis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo mažesnį, nei įstatymo nustatytas, žyminį mokestį, t. y. 1 500 Eur, o pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė nenustatęs šio trūkumo, iš atsakovės valstybei priteisiama trūkstama žyminio mokesčio dalis – 750 Eur (2 250 Eur – 1 500 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 250135860) valstybei 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) trūkstamo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjos Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė