Administracinė byla Nr. A-195-556/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09781-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją – pritariu teikimui, konstatuoju pažeidimą ir neskiriu nuobaudos, kuria pritarta
2022 m. lapkričio 15 d. teikimui Nr. VT-685 dėl tarnybinio nusižengimo konstatavimo (toliau – ir Rezoliucija).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Generalinės prokurorės sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiam tyrimui
Nr. 01-1-16158-22.
2.2. Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė R. M.
2022 m. spalio 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT-651 (toliau – ir Išvada) pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau pasiūlė tarnybinės nuobaudos neskirti. 2022 m. lapkričio 15 d. teikime Nr. VT-685 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo (toliau – ir Teikimas) nurodyta, kad pareiškėjas, organizuodamas, kontroliuodamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kaimo miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Kauno m. Žaliakalnio PK) Veiklos skyriuje atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16158-22 ir jam vadovaudamas, netinkamai atliko prokuroro pareigas, nes žinodamas, kad asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, Generalinėje prokuratūroje buvo suteiktas pranešėjo statusas, nesiėmė priemonių užtikrinti jo konfidencialumą ir, priešingai nei numatyta Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme, generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110
(2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1-391 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios) IX skyriuje, teikė informaciją asmenų, dėl kurių galbūt neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24815-21, atstovams.
2.3. Generalinė prokurorė Rezoliucija pritarė Teikimui, kuriuo siūloma konstatuoti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės nuobaudos jam neskirti.
2.4. Tačiau pareiškėjo veiksmais nebuvo neteisėtai paviešinta konfidenciali informacija bei pranešėjui nebuvo daromas neigiamas poveikis. Pareiškėjas informacijos, susijusios su Pranešėjo konfidencialiais duomenimis, neatskleidė ir negalėjo atskleisti, kadangi pats Pranešėjas pateikdamas civilinį ieškinį dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „D.“ padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris buvo įteiktas UAB „D.“, teismui pateikė šią konfidencialią informaciją.
2.5. Pareiškėjui ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16158-22 aukštesniojo prokuroro buvo pavestas organizuoti ir vadovauti, kai visi Pranešėjo konfidencialūs duomenys ir duomenys dėl jo pripažinimo pranešėju UAB „D.“ atstovams jau buvo žinomi. Todėl tolesnis konfidencialumo principo laikymasis būtų buvęs tik formalus, nes neatliktų savo ir paties įstatymo paskirties – konfidencialumo užtikrinimo. Ir Išvadoje, ir Teikime konstatuota, kad neigiami padariniai kilo ne dėl prokuroro veiksmų ir neveikimo, o todėl, kad pats Pranešėjas pateikdamas civilinį ieškinį teismui atskleidė savo konfidencialią informaciją. Pareiškėjas leisdamas UAB „D.“ atstovams susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiaga, vertino, kad Pranešėjui objektyviai negalėjo būti daromas joks neigiamas poveikis, kaip įtvirtinta Pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, kadangi E. K. iš įmonės buvo atleistas dar 2021 m. liepos 13 d.
2.6. Pareiškėjas leisdamas UAB „D.“ atstovams susipažinti su ikiteisminio tyrimo
Nr. 01-1-16158-22 medžiaga vertino ir tai, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas E. K. atžvilgiu dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. Atitinkamai manytina, kad reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją. Leisdamas UAB „D.” atstovui susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiaga, pareiškėjas jokių naujų konfidencialių E. K. duomenų neatskleidė, t. y. Pranešėjo E. K. 2021 m. liepos 7 d. pranešimas apie pažeidimą UAB „D.” atstovui buvo žinomas dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16158-22.
2.7. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į prokuroro statusą, nepriklausomumo principą, ne kiekvienas prokuroro padarytas formalus pažeidimas reiškia tarnybinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo veiksmuose nėra tyčios, nerūpestingumo ar kitų požymių, galėjusių padaryti žalą Pranešėjui. Atsakovui turėtų būti žinoma ir teismų praktikoje suformuota pozicija, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl pripažinimo padarius tarnybinį pažeidimą turi būti nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, ko šiuo atveju nebuvo nustatyta ir apsiribota tik bendro pobūdžio frazių ir teisės aktų išvardinimu be pagrindimo. Todėl tarnybinio patikrinimo Išvada yra nepagrįsta, taip pat tarnybinio patikrinimo metu nebuvo konstatuota pareiškėjo procesinės veiklos šiurkščių ar sistemingų pažeidimų, apgaulės elementų, nepagarbos įstatymui ir proceso dalyviams.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Tarnybinis pažeidimas pareiškėjui konstatuotas dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytų reikalavimų dėl pranešėjo konfidencialumo apsaugos, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios nuostatų.
3.2. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis neatskleidė pranešėjo E. K. konfidencialių duomenų, pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad E. K. civiliniame ieškinyje dėl atleidimo iš darbo nurodė, kad buvo pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, dar nereiškia, kad gali būti viešinamas E. K. pranešimo turinys, o juo labiau – jo pareiškimo dėl neigiamo poveikio turinys. Būtent prokuroras R. M. (t. y. pareiškėjas) prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiagos prijungė 2022 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku E. K. advokato A. J. jam atsiųstą pareiškimą, adresuotą generalinei prokurorei dėl E. K. daromo neigiamo poveikio bei nepagrįstai leido su šiuo pareiškimu susipažinti UAB „D.“ atstovui. Minėtas pareiškimas buvo adresuotas ne Kauno apygardos ar apylinkės prokuratūrai, o generalinei prokurorei ir pareiškėjas nebuvo įgaliotas šio skundo nagrinėti ar kitaip juo disponuoti.
3.3. Nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad jis neprivalėjo užtikrinti Pranešėjo konfidencialumo, nes ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16158-22 buvo pradėtas Pranešėjo atžvilgiu dėl galbūt melagingo pranešimo apie nusikalstamą veiką. Nebaigus ikiteisminio tyrimo tokios aplinkybės negalėjo būti konstatuotos. Be to, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad nagrinėjamu atveju Pranešėjo veiksmuose nėra nusikaltimo privalomojo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios pateikti teisėsaugos institucijoms informaciją apie melagingai padarytą nusikaltimą. Taigi, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 metu nebuvo nustatyta, kad Pranešėjas pateikė žinomai melagingą informaciją.
3.4. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat buvo įvertinta ta aplinkybė, kad dėl prokuroro R. M. veiksmų bei neveikimo realių neigiamų padarinių nekilo, tačiau pažymėtina, kad tai nėra pagrindas konstatuoti, jog prokuroras nepadarė tarnybinio pažeidimo. Sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės atsižvelgta į duomenis apie jo tarnybą ir tarnybinę charakteristiką, atsakovės vertinimu tarnybinis pažeidimas konstatuotas pagrįstai, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Generalinio prokuroro rezoliucijos panaikinimas šiuo atveju lemtų ateityje tam tikrą neapibrėžtumą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Todėl manytina, kad aptariamu atveju buvo nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai ir nėra aplinkybių, dėl kurių padarytas norminių aktų pažeidimas neturėtų būti pripažintas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikini generalinės prokurorės 2022 m. lapkričio 15 d. Rezoliuciją.
5. Teismas, be kita ko, nustatė šias faktines aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą dėl to, kad būdamas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroru, organizuodamas, kontroliuodamas Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16158-22 ir jam vadovaudamas, netinkamai atliko prokuroro pareigas, nes žinodamas, kad asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, Generalinėje prokuratūroje buvo suteiktas pranešėjo statusas, nesiėmė priemonių užtikrinti jo konfidencialumą, priešingai nei numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme ir Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios IX skyriuje, teikė informaciją asmenų, dėl kurių galbūt neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atstovams.
5.2. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiagoje esančių dokumentų žinodamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24815-21 buvo pradėtas gavus pranešimą apie UAB „D.“ direktorės pažeidimus ir kad Pranešėjui, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, Generalinėje prokuratūroje buvo suteiktas pranešėjo statusas, 2022 m. birželio 6 d. į Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (toliau – ir IBPS) įkėlė Pranešėjo gynėjo advokato E. J. 2022 m. birželio 5 d. pareiškimo (iš kurio matyti, kad Pranešėjui yra suteiktas pranešėjo statusas) dėl konfidencialumo neužtikrinimo ir daromo neigiamo poveikio Pranešėjui, adresuoto generalinei prokurorei, kopiją, o UAB „D.“ atstovui advokatui pateikus prašymą leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiaga ir daryti jos kopijas, 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-327066-22 šį prašymą patenkino ir nurodė, kad UAB „D.“ atstovas susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiaga ir gauti dokumentų kopijas (nenurodant jokių išimčių) gali Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyriuje. Dėl to UAB „D.“ atstovui advokatui 2022 m. birželio 17 d. buvo pateiktos visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos, taip pat ir 2021 m. liepos 7 d. Pranešėjo pranešimas apie pažeidimą ir 2022 m. birželio 5 d. pareiškimas, adresuotas generalinei prokurorei, dėl konfidencialumo neužtikrinimo ir daromo neigiamo poveikio.
5.3. Teikime dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo nurodyta, kad nurodytais veiksmais ir neveikimu prokuroras R. M. pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 180 punkto reikalavimus, dėl to buvo neteisėtai paviešinta konfidenciali informacija. Teikime dėl pažeidimo konstatavimo nurodyti padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūlymas neskirti nuobaudos ir šio siūlymo motyvai.
5.4. Generalinė prokurorė 2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucija pritarė 2022 m. lapkričio 15 d. teikimui Nr. VT-685 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.
6. Teismas analizavo Prokuratūros įstatymo nuostatas (3 str. 2 d., 15–16 str., 391 str. 2 d., 41 str. 5 d.), Pranešėjų apsaugos įstatyme įtvirtintus pranešėjo konfidencialumo apsaugos reikalavimus ir jo taikymo išimtis. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 180 punktą pranešimas apie pažeidimą, prokuroro sprendimas dėl pranešėjo statuso suteikimo (nesuteikimo) ir kiti informaciją pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas pateikusiam asmeniui siunčiami pranešimai saugomi atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos – užantspauduotame voke, kartu su asmens duomenimis.
7. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinti tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindai ir ypatumai. Teismas pabrėžė, kad nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė už priimant proceso sprendimus (taip pat ir valstybinio kaltinimo palaikymo metu) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, sukėlė itin neigiamas pasekmes ir pan.
8. Įvertinęs bylos duomenis teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad tarnybinis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, t. y. aplaidumo, aiškinant pranešėjų konfidencialumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų normas ir jų netaikant, neįvertinant galimų padarinių kilimo rizikos, nors pagal nustatytas aplinkybes ir turimą profesinę kompetenciją turėjo ir galėjo savo pareigas atlikti tinkamai. Konstatuota, jog prokuroro veikoje yra visi būtini tarnybinės atsakomybės elementai, tačiau neigiami padariniai kilo ne dėl prokuroro veiksmų ir neveikimo, o todėl, kad pats Pranešėjas, 2021 m. spalio 15 d. pateikdamas civilinį ieškinį teismui, dar prieš tai atskleidė šią konfidencialią informaciją; t. y. realių neigiamų padarinių dėl prokuroro pareiškėjo veiksmų nekilo.
9. Pažymėjęs, kad skundžiam Rezoliucija pritarta Teikimui, teismas pabrėžė, jog ne kiekvienas prokuroro padarytas pažeidimas reiškia tarnybinio nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai ar tyčia pažeidinėjo baudžiamojo proceso nuostatas, t. y. pareiškėjas neveikė aplaidžiai. Priešingai, teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtinto, kad prokuroras, priimdamas sprendimą, rėmėsi savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu ir
UAB „D.“ atstovui pateikus prašymą leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti jos kopijas, šį prašymą patenkino, kadangi žinojo, jog konfidencialūs duomenys ir duomenys dėl Pranešėjo pripažinimo pranešėju UAB „D.“ atstovams jau buvo žinomi. Teismas konstatavo, jog buvo pagrįsta manyti, kad jokio neigiamo poveikio leidimas susipažinti su medžiaga negali Pranešėjui sukelti, o konfidencialūs duomenys UAB „D.“ buvo žinomi, kadangi pats Pranešėjas 2021 m. spalio 15 d. pateikdamas civilinį ieškinį teismui atskleidė šią konfidencialią informaciją. Minėtos aplinkybės patvirtino, kad prokuroras sąžiningai siekė geriausio rezultato, veikdamas savo kompetencijos ribose.
10. Teismas kartu vertino, kad byloje nėra duomenų, jog prokuroras būtų sąmoningai siekęs neatlikti ikiteisminiam tyrimui būtinų procesinių veiksmų ar atlikti juos netinkamai. Atitinkamai, net ir tarnybinio patikrinimo Išvadoje nurodoma, jog realių neigiamų padarinių dėl prokuroro veiksmų nekilo. Nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, tačiau teismas akcentavo, kad toks prokuroro procesinių veiksmų vertinimas (tinkamai ar netinkamai jis vertino teisės aktų nuostatas), atliekamas tarnybinio patikrinimo metu, turėtų būti itin preciziškas, nes, priešingu atveju, vidaus tyrimą atliekantys pareigūnai galėtų pažeisti prokuroro nepriklausomumą, galbūt sudarytų neteisėtą praktiką, nepagrįstai ribojančią prokurorų galimybę savo kompetencijos ribose atlikti procesinius veiksmus.
11. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, nenustatęs tarnybinio pažeidimo sudėties, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, todėl jo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą generalinės prokurorės Rezoliuciją.
III.
12. Atsakovas Generalinė prokuratūra (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
13. Generalinė prokuratūra apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė nepakankamai motyvuotą ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą, dėl to skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra naikintinas.
13.2. Apeliantė nekvestionuoja kilusiam ginčui aktualios teismų jurisprudencijos, tačiau pabrėžtina, kad prokuroro savarankiškumas procese nėra absoliutus. Prokuroro diskrecija ir procesinė veikimo laisvė turi būti suderinta su siekiu atskleisti nusikalstamą veiką, išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus, surinkti ir tinkamai užfiksuoti įrodymus, taip pat užtikrinti asmens, pripažinto pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, konfidencialumą baudžiamajame procese.
13.3. Nagrinėjamu atveju tarnybinis pažeidimas pareiškėjui konstatuotas dėl to, kad jis nesilaikė Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytų reikalavimų dėl pranešėjo konfidencialumo apsaugos, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios nuostatų. Akcentuotina Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta pranešėjo konfidencialumo sąvoka, konfidencialumo užtikrinimo principai, įtvirtinti aptariamo įstatymo 9 straipsnyje.
13.4. Pakartotinai pažymėtina, kad aplinkybė, jog E. K. civiliniame ieškinyje dėl atleidimo iš darbo nurodė, kad buvo pripažintas pranešėju pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, dar nereiškia, kad gali būti viešinamas pareiškėjo pranešimo turinys, o juo labiau jo pareiškimo dėl neigiamo poveikio turinys. Nebaigus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 negalėjo būti konstatuota, kad E. K. pateikė žinomai melagingą informaciją apie nusikalstamą veiką.
13.5. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktą prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Būtent atsižvelgiant į visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjui nebuvo skirta drausminė nuobauda.
13.6. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą byloje atliko formaliai, sprendimas grindžiamas bendromis teorinėmis nuostatomis dėl prokuroro nepriklausomumo ir tarnybinio pažeidimo definicijos turinio, teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl tarnybinio patikrinimo dokumentuose ir Generalinės prokuratūros atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytų svarbių aplinkybių, kad ginčijamu atveju, pareiškėjas, organizuodamas ikiteisminį tyrimą nesilaikė Pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, atliko konkrečius veiksmus, kurie yra prieštaraujantys minėtų teisės aktų reikalavimams. Todėl toks aplaidus veikimas negali būti tapatinamas su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir negali būti siejamas su prokuroro Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintu nepriklausomumu.
13.7. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjo, kaip savarankiško ir nepriklausomo prokuroro, priimto procesinio sprendimo, o dėl konkrečių veiksmų (teikė informaciją asmenų, dėl kurių galbūt neteisėtų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24815-21, atstovams), susijusių su pranešėjo konfidencialumo neužtikrinimu, nors konkretūs norminiai aktai nurodo, kaip tokiu atveju konfidencialumas turi būti užtikrinamas (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios 180 p., generalinio prokuroro 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 1-207 patvirtinto Pranešimų apie pažeidimus įstaigose pateikimo Lietuvos Respublikos prokuratūrai tvarkos aprašo 27 p.).
13.8. Nagrinėjamu atveju pranešimas dėl daromo neigiamo poveikio buvo adresuotas generalinei prokurorei, R. M. jo nagrinėjimas nebuvo pavestas, tačiau, nepaisant to, jis atliko aktyvius veiksmus – pats įkėlė šį pareiškimą dėl neigiamo poveikio į IBPS bei leido juridinio asmens, dėl kurio veiksmų ir buvo paduotas skundas, atstovui susipažinti su jo turiniu.
13.9. Tarnybiniu pažeidimu nagrinėjamu atveju laikoma tai, kad prokuroras atliko tam tikrus veiksmus, kurių atlikimas pats savaime reiškia konfidencialios informacijos atskleidimą tretiesiems asmenims ir kas yra uždrausta Pranešėjų apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais.
13.10. Aptariamu atveju administracinio nusižengimo teisena nebuvo inicijuota atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia pats Pranešėjas atskleidė savo darbdaviui (UAB „D.“) konfidencialią informaciją pateikdamas civilinį ieškinį dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo bei nurodydamas tik faktą, kad jis Generalinės prokuratūros sprendimu yra pripažintas pranešėju. Šioje stadijoje asmens pranešimo apie pažeidimą turinys darbdaviui nebuvo atskleistas. Vertinant, ar prokuroras R. M. nepadarė tarnybinio pažeidimo, būtina atsižvelgti į tai, kad įkėlus į IBPS E. K. pranešimą apie pažeidimą bei jo pareiškimą dėl neigiamo poveikio bei šiuos dokumentus davus susipažinti UAB „D.“ atstovui, buvo paviešintas ne tik pats faktas, kad E. K. yra pripažintas pranešėju, bet ir jo pranešimo turinys bei pareiškimo dėl neigiamo poveikio turinys ir faktas, kad Pranešėjas kreipėsi dėl neigiamo poveikio, nors saugant Pranešėjo konfidencialumą šios aplinkybės negalėjo būti atskleistos tretiesiems asmenims.
13.11. Teismo padarytos išvados, kad prokuroras pareiškėjas, viešindamas konfidencialius duomenis, veikė sąžiningai, siekdamas geriausio rezultato veikdamas savo kompetencijos ribose, nagrinėjamu atveju yra visiškai nepagrįstos. Be to, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų – nusikaltimų, todėl prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai; kt.
13.12. Tarnybinio nusižengimo aplinkybės yra atskleistos Teikime dėl pažeidimo konstatavimo – nurodomi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūlymas neskirti nuobaudos ir šio siūlymo motyvai, t. y. Teikimas atitinka Nuostatų 39.2 punkto reikalavimus.
13.13. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas sąmoningai siekė neatlikti ikiteisminiam tyrimui būtinų veiksmų ar atlikti juos netinkamai, tačiau iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, kad prokuroras nebuvo pakankamai rūpestingas ir pareigingas, faktiškai atliko veiksmus, kurie uždrausti Pranešėjų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, kituose teisės aktuose, todėl akivaizdu, kad jo veiksmuose yra aiškiai aplaidus konkrečios prokuroro procesinės pareigos, kylančios iš įstatymo ir kitų norminių aktų, neatlikimas be pateisinamos priežasties, o tai, apeliantės nuomone, pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.
13.14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados sudaro prielaidas manyti, kad esant tiksliam ir apibrėžtam teisiniam reguliavimui, prokurorai gali ignoruoti ir nevykdyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Apeliantės nuomone, tokia praktika būtų ydinga.
14. Pareiškėjas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjas informacijos, susijusios su Pranešėjo konfidencialiais duomenimis, neatskleidė ir negalėjo atskleisti, kadangi, kaip konstatuota pačioje Išvadoje, pats Pranešėjas, pateikdamas civilinį ieškinį teismui, atskleidė šią konfidencialią informaciją. Pranešėjo pranešime dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos bei Pranešėjo atstovo advokato A. J. pareiškime dėl neigiamo poveikio Pranešėjui jokių konfidencialių duomenų, kurie nebūtų žinomi UAB „D.“ atstovams, nebuvo. Šios aplinkybės buvo nukopijuotos ir išdėstytos Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės S. Z. 2022 m. sausio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24815-21 ir pateiktos UAB „D.“ atstovams susipažinti.
15.2. Pareiškėjas nedavė nurodymo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-16158-22 atliekančiai tyrėjai prie ikiteisminio medžiagos tyrimo prijungti 2022 m. birželio 5 d. elektroniniu laišku advokato A. J. atsiųstą pareiškimą dėl Pranešėjui daromo neigiamo poveikio ar E. K. pranešimą apie pažeidimą.
15.3. Pareiškėjas į IBPS įkėlė A. J. atsiųstą pareiškimą dėl Pranešėjui daromo neigiamo poveikio, kad, esant reikalui, galėtų pagrįsti, kodėl ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16158-22 neatliekami procesiniai veiksmai. Teisės aktai nenustato imperatyvaus draudimo įkelti aptariamą pranešimą į IBPS.
15.4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra atsakingi už supažindinimo su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiaga tvarkos laikymąsi. Tai suponuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-57 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso dalyvių supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga nuostatos. Todėl atlikdama supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tyrėja supažindinimui privalėjo pateikti tik procesinius dokumentus.
15.5. Bet kuriuo atveju, UAB „D.“ advokatui nebuvo pateikta jokia nauja, konfidenciali informacija. Apeliaciniame skunde akcentuojamas pranešimas dėl pranešėjo statuso suteikimo E. K., kuris turėjo būti saugomas atskirame voke, turėjo būti saugomas atskirame voke ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24815-21.
15.6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pateiktą medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog ne kiekvienas prokuroro padalytas pažeidimas reiškia tarnybinio nusižengimo padarymą. Teismo pagrįstai įvertino, jog byloje nėra duomenų, kad prokuroras sąmoningai ar tyčia pažeidinėjo baudžiamojo proceso nuostatas, veikė aplaidžiai. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo
15.7. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo apsiribota tik tarnybinio pažeidimo konstatavimu, tačiau pareiškėjui šis konstatavimas sukėlė neigiamas pasekmes, be kita ko, pareiškėjui neišmokėta premija.
15.8. Dėl apeliantės pozicijos, kad panaikinus Rezoliuciją sudaromos prielaidos ignoruoti imperatyvius reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tik akivaizdūs, šiurkštūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės
2022 m. lapkričio 15 d. rezoliucijos – pritariu teikimui, konstatuoju pažeidimą ir neskiriu nuobaudos – kuria pritarta 2022 m. lapkričio 15 d. teikimui Nr. VT-685 dėl tarnybinio nusižengimo konstatavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą byloje atliko formaliai, sprendimas grindžiamas bendromis teorinėmis nuostatomis dėl prokuroro nepriklausomumo ir tarnybinio pažeidimo definicijos turinio, teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl tarnybinio patikrinimo dokumentuose ir Generalinės prokuratūros atsiliepime pirmosios instancijos teismui išdėstytų svarbių aplinkybių, kad ginčijamu atveju pareiškėjas, organizuodamas ikiteisminį tyrimą, nesilaikė Pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, atliko konkrečius veiksmus, kurie yra prieštaraujantys minėtų teisės aktų reikalavimams.
18. Gautoje patikrinti administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo, kad pareiškėjas
2022 m. birželio 6 d. į IBPS įkėlė Pranešėjo gynėjo 2022 m. birželio 5 d. pareiškimo (iš kurio matyti, kad Pranešėjui yra suteiktas pranešėjo statusas) dėl konfidencialumo neužtikrinimo ir daromo neigiamo poveikio Pranešėjui, adresuoto generalinei prokurorei, kopiją, o UAB „D.“ atstovui advokatui pateikus prašymą leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiaga ir daryti jos kopijas, 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. IBPS-S-327066-22 šį prašymą patenkino ir nurodė, kad UAB „D.“ atstovas susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16158-22 medžiaga ir gauti dokumentų kopijas (nenurodant jokių išimčių) gali Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK Veiklos skyriuje. Tokiu būdu UAB „D.“ atstovui 2022 m. birželio 17 d. buvo pateiktos visos ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijos, taip pat ir 2021 m. liepos 7 d. Pranešėjo pranešimas apie pažeidimą ir 2022 m. birželio 5 d. pareiškimas (žr. sprendimo 2. 4 p–2.6 p., 9 p., 15.5 p.).
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir pažeidimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn. (1 str. 1 d.; redakcija, galiojusi nuo
2022 m. vasario 15 d.).
20. Pranešėjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pagrindinės asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemonėms. Viena iš jų – konfidencialumo užtikrinimas (konfidencialumas – įstaigų ir kitų subjektų bei jų darbuotojų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslais ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus – 2 str. 5 d.).
21. Pranešėjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje dėstoma, jog informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens ar pranešėjo konfidencialumas turi būti užtikrinamas viešojo administravimo, tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrimo procedūrų ar administracinio arba baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su informaciją apie pažeidimą pateikiančiu asmeniu ar pranešėju. Informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens, pranešėjo ar susijusio su pažeidimu asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jų tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą (9 str. 3 d.).
22. Išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad pranešėjų vaidmuo yra svarbus atskleidžiant bei užkertant kelią teisės pažeidimams, siekiant apsaugoti visuomenės gerovę, todėl siekiant apsaugoti tokius asmenis (pranešėjus), įstatymų leidėjas numatė jų apsaugos priemones ir kada tokios apsaugos priemonės turi būti taikomos, taip užkertant kelią galimam pranešėjų persekiojimui. Pranešėjų apsaugos įstatymas subjektui, disponuojančiam informacija apie galimą pažeidimą bei apie jį pateikusį asmenį, neeliminuoja pareigos taikyti apsaugos priemones, jei informaciją apie galimą pažeidimą pateikęs asmuo vienokiu ar kitokiu būdu pats atskleidžia save kaip pranešėją. Tai tokio asmens valinė išraiška, kuri nedaro įtakos kompetentingai institucijai, turinčiai informaciją apie galimą pažeidimą bei informaciją apie galimą pažeidimą pateikusį asmenį, dėl teisės aktų leidėjo kompetentingai institucijai priskirtų privalomojo pobūdžio veiksmų, numatytų Pranešėjų apsaugos įstatyme, t. y. jei teisės aktuose yra įtvirtinti imperatyvai neatskleisti pranešėjo tapatybės, tai tokio įpareigojimo ir turėtų būti laikomasi. Formalusis tokios nuostatos laikymasis užtikrina įstatymų leidėjo Pranešėjų apsaugos įstatyme numatytus tikslus bei paskirtį, užkerta kelią teisinėms interpretacijoms.
23. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (redakcija nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d.) 5 įtvirtinta, kad tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, kaltė (tyčia ar neatsargumas), neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs, jog, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019).
25. Išdėstytas teisinis reguliavimas bei administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas (teisei priešingą veiką padaręs asmuo – teisės pažeidimo subjektas), atlikdamas veiksmus, apibrėžtus Išvadoje ir Teikime (taip pat žr. sprendimo 5.2 p.), t. y. leisdamas susipažinti su 2021 m. liepos 7 d. Pranešėjo pranešimu apie pažeidimą ir
2022 m. birželio 5 d. pareiškimu (objektyvioji pusė), suvokdamas savo veiksmų esmę (subjektyvioji pusė), pažeidė teisės normų nustatytą, reguliuojamą ir saugomą tvarką (objektas – teisės teorijoje teisės pažeidimo objektu yra laikomi tie teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi teisei priešingu veikimu ar neveikimu). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti tarnybinio pažeidimo sudėties nebuvimo (žr. sprendimo 11 p.).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi sprendime išdėstytu aktualiu šiam ginčui teisiniu reguliavimu bei susiformavusia teismų praktika, pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė konkrečias, aiškiai ir imperatyviai suformuluotas pareigas, kurias pažeidė pareiškėjas, pagrindė priežastinį ryšį bei kitus privalomus tarnybinio nusižengimo elementus, taigi, suteikė teisinį pagrindą vertinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 7 d.).
27. Be kita ko teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad prokurorų funkcijos yra apibrėžtos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
28. Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (Prokuratūros įstatymo 41 str. 5 d.) –priimant Rezoliuciją (žr. sprendimo 1 p.) išdėstytoms nuostatoms prieštaravimų nenustatyta.
29. Dėl išdėstytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl apskųstas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti – apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Virginija Volskienė