Civilinė byla Nr. e2A-697-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01273-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.3.1.11.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ervin“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1718-619/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nolteris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ervin“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

2.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Nolteris“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo atsakovei UAB „Ervin“ 55 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“, ir taikyti restituciją – iš atsakovės UAB „Ervin“ ieškovei UAB „Nolteris“ priteisti 55 000 Eur, 6 (šešių) proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad BUAB „Nolteris“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“, patikrinusi UAB „Nolteris“ buhalterinius dokumentus, nustatė, jog 2015 m. spalio 15 d. UAB „Nolteris“ nepagrįstai sumokėjo UAB „Ervin“ 55 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Ieškovė ir UAB „Ervin“ tiekė ir pirko viena iš kitos produkciją. Tuo metu, kai buvo atliktas ginčo pavedimas, UAB „Ervin“ jau buvo skolinga ieškovei 59 712 Eur. Ginčo suma sumokėta be jokio teisėto pagrindo, nes byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ginčo mokėjimas buvo sudarytas tuo metu, kai ieškovė buvo nemoki, akivaizdžiai neturėjo pakankamai lėšų ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovė taip sumažino savo turto vertę 55 000 Eur suma ir jos kreditorių galimybę susigrąžinti skolą, nes likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais.

4.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad UAB „Nolteris“ ir UAB „Ervin“ yra susijusios įmonės per akcininkus bei vadovus, taigi, ieškovei be jokio pagrindo atlikus ginčo mokėjimą susijusiai bendrovei ir taip pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, neabejotinai įrodomas šalių nesąžiningumas. Ieškovės nuomone, mokėjimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei bendrovės kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis), todėl pripažinintinas negaliojančiu. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančiu 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo atsakovei UAB „Ervin“ 55 000 Eur, taikė restituciją, iš atsakovės ieškovei priteisdamas 55 000 Eur ir 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad ginčo mokėjimo pavedimas atsakovei atliktas ieškovei turint kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, bei pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, kad jau nuo 2014 metų bendrovės įsipareigojimai viršijo 1/2 balanse esančio turto ir bendrovė buvo nemoki. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad minėtoje nutartyje padarytos teismo išvados neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, pažymėdamas, jog išvados padarytos remiantis BUAB „Nolteris“ finansiniais duomenimis, t. y. 2014 m., 2015 m. bei 2016 m. balansais.

7.       Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius gina visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, todėl jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę visų BUAB „Nolteris“ kreditorių vardu.

8.       Teismas nustatė, kad ginčo pavedimo metu atsakovė buvo skolinga ieškovei 111 659,30 Eur, o remiantis 2015 m. liepos 15 d. skolų suderinimo aktu, ieškovės skola UAB „UHB Agro“ siekė 226 926,30 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė įrodinėja, jog ginčo mokėjimo pavedimo metu ieškovė buvo skolinga Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. 169 814,81 Eur ir šis kreditorės reikalavimas buvo pradelstas ankščiau nei kreditorės UAB „UHB Agro“, tai, kurio iš minėtų kreditorių reikalavimas tapo pradelstas anksčiau, teismo vertinimu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes esantys duomenys patvirtina, jog ginčo pavedimo metu bendrovė buvo nemoki. 

9.       Teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o reikalavimas ieškovei grąžinti permokėtą 169 814,81 Eur sumą, ieškovės atsakymas į šį reikalavimą su pasiūlymu atsiskaityti kuru bei Lenkijos įmonės pakartotinis reikalavimas grąžinti skolą pinigais, nes neturi pakrovimo galimybių, taip pat 2015 m. rugsėjo 30 d. Lenkijos įmonės el. laiškas ieškovei, savaime nepagrindžia atsakovės dėstomų ginčo pavedimo aplinkybių, kad ginčo suma yra avansas už ketinamą įsigyti dyzelinį kurą, kurį ieškovė planavo perleisti kreditorei Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o., siekdama padengti 111 659,30 Eur įsiskolinimą. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė iš tiesų kreipėsi į atsakovę dėl kuro, kurį ketino perduoti Lenkijos įmonei, įsigijimo. Be to, atsakovė nepaneigė ieškovės dėstomos pozicijos, kad ieškovės kuro įsigijimas iš atsakovės nebuvo įprasta verslo praktika, nes būtent atsakovė dažniau įsigydavo kurą iš ieškovės. Vertindamas atsakovės nurodomą 2015 m. gruodžio 31 d. trišalį susitarimą, teismas pažymėjo, kad jame nėra įvardijama kokią sumą atsakovė yra skolinga ir kokias pasekmes šis susitarimas sukelia ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams. Minėtas susitarimas tik patvirtina, kad atsakovė perima iš ieškovės 111 659,30 Eur skolą kreditoriui Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. Teismo vertinimu, byloje pateikta skolų apyvarta tarp UAB „Nolteris“ ir UAB „Ervin“, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovės sąsajas per valdymo organus, taip pat negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas.

10.       Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė, žinodama, jog faktiškai yra nemoki ir turi didelės apimties įsipareigojimų UAB „UHB Agro“ ir Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o, neatsižvelgdama į tai, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, pervedė atsakovei didelę 55 000 Eur sumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neginčija, jog šias lėšas gavo, taip pat neginčija, kad nėra pateikusi dyzelinio kuro už šią sumą, pripažino, jog šias lėšas atsakovė įgijo be jokio teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys negali būti laikomas atitinkančiu protingą verslo logiką ir yra neabejotinai pažeidžiantis kreditorių interesus.

11.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškinys pareikštas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino, bei pripažino, jog veiksmai, kuriais ieškovė be jokio teisinio pagrindo pervedė lėšas savo skolininkei, laikytini nesąžiningais, nes ieškovė žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kitų jos kreditorių teises.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės nesąžiningumo, nurodė, kad G. U. UAB „Nolteris“ vadovo pareigas ėjo nuo 2014 m. balandžio 25 d., o nuo 2017 m. gegužės 16 d. eina UAB „Ervin“ vadovo pareigas, o BUAB „Nolteris“ akcininkė B. S. yra V. Ž. (UAB „Ervin“ akcininko) dukra. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neneigė ieškovės argumentų dėl nesąžiningumo, sudarant ginčo sandorį, todėl, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir pačios atsakovės argumentai procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad atsakovė žinojo apie ieškovės finansinę situaciją bei turimus įsipareigojimus kreditoriams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė UAB „Ervin“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.       Teismas, keldamas bendrovei bankroto bylą, nustato jos finansinę būklę būtent bakroto bylos nagrinėjimo metu ir būtent šis bendrovės (ne)mokumo momentas yra reikšmingas keliant bankroto bylą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje padarytos išvados apie galimą ankstesnį ieškovės nemokumą dar 2014 metais neturi teisinės reikšmės šiai bylai bei negali būti laikomos turinčiomis prejudicinę galią, nes tokios teismo išvados atitinka obiter dictum taisyklę. Be to, minėtoje nutartyje nustatyti faktai neatitinka prejudiciniams faktams taikomų kriterijų. Kita vertus, bendrovės nemokumui nustatyti nepakanka nustatyti tik bendrovės pusės turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykio, tačiau svarbu įvertinti jos pajėgumą vykdyti įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais. Nei iš teismo minimo nutarties iškleti bankroto bylą, nei iš šioje byloje pateiktų įrodymų nėra aišku, ar eiškovė vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams. Teismas remiasi aplinkybe, kad ieškovė neatsiskaitė su UAB „UHB Agro “, tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad ši skola buvo pradelsta tik 2015 m, birželį, o tai neturi jokio ryšio su bednrovės padėtimi ir galėjimu vykdyti įsipareigojimus kreditoriams 2014 metais. Jokių įrodymų, kad ieškovė tapo nemokia dėl ginčo pavedimo, ar buvo nemokia pavedimo atlikimo metu, byloje nėra. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, iš kurio matyti, kad iš esmės vienintele ieškovės kreditore yra UAB „UHB Agro“, o tai paneigia teismo išvadą, kad ieškovė tapo nemokia dar 2014 metais.

14.1.                      Atsakovė užsiima didmenine ir mažmenine prekyba naftos produktais, todėl ieškovės ketinimas įsigyti dyzelinį kurą iš atsakovės nepagrįstai traktuotas kaip neįprastas. Iš byloje esančių ir atsakovės su apeliaciniu skundu pateikiamų naujų įrodymų matyti, kad ginčo pavedimo metu ieškovė neturėjo dyzelinio kuro, todėl jos ketinimas įsigyti jo iš atsakovės negali būti laikomas neįprastu. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad pagal avansinius Lenkijos įmonės mokėjimus nebuvo patiekusi reikiamos produkcijos ir liko skolinga šiai įmonei. Paskutinį raginimą apmokėti susidariusią skolą Lenkijos įmonė atsiuntė ieškovei 2015m. birželio 17 d. Aplinkybė, kad Lenkijos įmonės 2015 m. rugsėjo 30 d. elektronins laiškas su pranešimu apie leidimo atnaujinimą bei raginimu siūlyti produkcijos kainas buvo atsiųstas asmeniškai ieškovei bei pačios Lenkijos įmonės patvirtinimas, akivazidžiai rodo, kad Lenkijos įmonė, atgavusi leidimą įsivežti naftos produktus, sutiko priimti produkciją iš ieškovės ir raginimo apmokėti skolą pinigais daugiau nebeteikė. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės poziciją, kad ieškovė ketino įsigyti dyzelinio kuro ir perparduoti jį Lenkijos įmonei. Tarp šalių pasirašytas 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimas ir 2017 m. sausio 5 d, patvirtinimas taip pat patvirtina, kad su Lenkijos įmone buvo atsiskaityta prekėmis, t. y. atsakovei perėmus ieškovės skolą ir pristačius kurą kreditorei. Apytiksliai už pusę susitarime nurodytos skolos sumos (56 124,48 Eur) atsakovė patiekė kuro šiai Lenkijos įmonei dar iki 2015m. gruodžio 31 d, susitarimo pasirašymo, todėl atsakovės apskaitoje 55 000 Eur skola ieškovei buvo užskaityta dar iki 2015 m. gruodžio 31 d.

14.2.                      Nesutiktina su teismo vertinimu, kad 2015 m. gruodžio 31 d. trišalis susitarimas neturi įtakos ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams. Jo 6 punkte aiškiai nurodyta, kad po Lenkijos įmonės prekių gavimo iš atsakovės, šalys bus tarpusavyje atsiskaičiusios. Nesusitarus dėl atsakovės skolos ieškovei įskaitymo, atsakovė neturėjo jokio pagrįsto intereso pasirašyti šio susitarimo ir neatlygintinai dengti ieškovės įsiskolinimą Lenkijos įmonei. Be to, pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neginčija, kad po 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovė nebeliko skolinga ieškovei.

14.3.                      Kadangi nesutiktina su teismo vertinimu, kad ieškovė buvo nemoki dar 2014 metais, įvertinus, jog eiškovė turėjo pakankamai turto pirkimams ir atsiskaitymams su konrahentais vykdyti, nesutiktina ir su teismo išvada, kad pavedimas laikytinas pažeidžiančiu kreidotrių teises ir lemiančių skolininkės nesąžiningumą pavedimo atlikimo metu.

14.4.                      Teismo išvada dėl atsakovės nesąžiningumo padaryta remiantis tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, neįsitikinus, kad jos iš tikrųjų egzistuoja ir tuo labiau egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu. G. U. vadovavo ieškovei iki bankroto bylos iškėlimo, oatsakovės vadovu paskirtas tik 2017 m. gegužės 19 d., t.y. praėjus 1,5 metų po ginčo pavedinimo atlikimo. G. U. į atsakovės vadovus buvo paskirtas pasitraukus iš pareigų buvusiam vadovui K. M.. Aplinkybė, kad vienas ir tas pats asmuo vadovauja dviem skirtingoms bendrovėms skirtingais laikotarpiais, negali būti vertinama kaip nesąžiningumo įrodymas. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių giminystės tarp B. S. ir V. Ž. ryšį, todėl teismas padarė kladingas išvadas. Galiausiai, V. Ž. nevadovauja ir nebėra atsakovės akcininku nuo 2004 metų, o tai taip pat paneigia teismo išvadą apie atsakovės nesąžiningumą.

15.       Ieškovė BUAB „Nolteris“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Nors apeliantė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad nustatant ieškovės nemokumą negalima vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, neteikė. Ginčo pavedimo dieną ieškovės pradelsti įsiskolinimai vien UAB „UHB Agro“ ir Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. sudarė 396 741,11 Eur, kai pagal 2015 m. ieškovės balansą įmonės turtą sudarė 279 911 Eur. Iš ieškovės Didžiosios knygos, kurioje fiksuojama akcizinių prekių apyvarta (pirkimai ir pardavimai) per 2015 metus, matosi, kad UAB „Nolteris“ beveik visą akcizinių prekių kiekį įsigijo 2015 m. pirmąjį pusmetį. Prekių pirkimai sutriko po to, kai ieškovė 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. birželio 19 d. įsigijo didelį kiekį prekių iš UAB „UHB Agro“, už kurias jau nesugebėjo atsiskaityti ir liko šiai bendrovei skolinga 226 926,30 Eur, o visiškai nutrūko po 2015 m. spalio mėnesio, t. y. po to, kai įvyko ginčo sandoris.

15.2.                      Apeliantė nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją, kad ieškovei nebuvo jokio reikalo atlikti 55 000 Eur mokėjimą. Dublike ieškovė buvo nurodžiusi, kad UAB „Nolteris“ parduodavo Lenkijos įmonei didelius kiekius kuro, tačiau šį kurą UAB „Nolteris“ įsigydavo ne iš UAB „Ervin“, o iš kitų įmonių. Šių teiginių atsakovė neneigė. Nei prie procesinių dokumentų, nei prie apeliacinio skundo atsakovė nepateikė jokių įrodymų (susitarimų, užsakymų, raštų, susirašinėjimo ar kt.), kurie patvirtintų UAB „Nolteris“ ketinimus įsigyti kurą iš UAB „Ervin“.

15.3.                      Teismo sprendime yra pagrįstai nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. trišaliame susitarime nėra įvardijama, kokią sumą atsakovė yra skolinga ir kokias pasekmes šis susitarimas sukelia ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams, minėtas susitarimas tik patvirtina, jog atsakovė perima iš ieškovės 111 659,30 Eur skolą Lenkijos įmonei. Be to, trišalis susitarimas buvo sudarytas jau po ginčo pavedimo, todėl šio trišalio susitarimo sudarymas niekaip negalėjo turėti įtakos toms aplinkybėms, kurios buvo ginčijamo sandorio sudarymo dieną – 2015 m. spalio 15 d.

15.4.                      Aplinkybę, kad UAB „Nolteris“ akcininkė B. S. yra atsakovės akcininko V. Ž. dukra, ieškovė nurodė dar ieškinyje ir šios aplinkybės atsakovė savo procesniuose dokumentuose net neneigė, neprašė pateikti tai patvirtinančių įrodymų. Jokių įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę, apeliantė prie apeliacinio skundo taip pat neprideda. Atsakovė taip pat neneigė, kad V. Ž. yra atsakovės akcininkas, o taip pat neteikė šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Atsakovė paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui duomenis apie savo akcininkus teikė 2013 m. lapkričio 12 d., pateikdama 2013 m. birželio 3 d. akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta, kad V. Ž. priklauso 50 proc. bendrovės akcijų. Taigi, apeliantės teiginiai, kad V. Ž. jau nuo 2004 m. nėra atsakovės akcininku neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Ieškovė BUAB ,,Nolteris“ jos 2015 m. spalio 15 d. atliktą 55 000 Eur sumos pervedimą atsakovei UAB ,,Ervin“ ginčijo remdamasi dviem savarankiškais sandorių negaliojimo pagrindais – kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir kaip pažeidžiantį kreditorių teises (CK 6.66 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu netenkino ir dėl šios teismo sprendimo dalies ieškovė apeliacinio skundo nėra padavusi, todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas pagal atsakovės UAB ,,Ervin“ apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

18.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašė pridėti prie bylos – UAB „Verus auditus“ parengtą 2017-12-15 Specialisto išvadą, kuria siekiama paneigti teismo išvadą, kad ginčo sandorio metu UAB ,,Nolteris“ buvo nemoki, UAB ,,Nolteris“ bankroto administratoriaus 2016 m. spalio 17 d. kreditorių susirinkimui pateiktą ataskaitą, kuria siekia pagrįsti savo poziciją dėl dyzelinio kuro įsigijimo būtinybės ir 2015 m. gruodžio 31 d. trišalio susitarimo teisinių pasekmių, 2017 m. vasario 23 d. Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o. patvirtinimą bei UAB ,,Ervin“ dyzelinio kuro tiekimus šiai įmonei pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas – faktūras ir krovinio gabenimo važtaraščius), kuriais siekia pagrįsti trišalio susitarimo įtaką ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams bei atsiskaitymams.

19.       Ieškovė savo ruožtu prašo pridėti prie bylos UAB „Ervin“ 2013-06-03 akcininkų sąrašą ir išrašą iš Registrų centro internetinio puslapio, siekdama atsikirsti į apeliantės argumentus dėl UAB ,,Ervin“ akcininkų sudėties bei jų sąsajų su ieškovės akcininke B. S..

20.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Kasacinis teismas aiškindamas CPK 314 straipsnyje numatytą galimybę apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017 32 punktą, 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-470-687/2018 63 punktą, kt.).

22.       Kaip minėta pirmiau, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias nustatytinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina su apeliaciniu skundu bei su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad su apeliantės pateiktais naujais įrodymais ieškovė turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio bei įrodomosios reikšmės pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą. Ieškovės pateikti nauji įrodymai susiję su atsakove (jos akcininkais), be to, jie gauti iš viešų registrų, jų turinys apeliantei neabejotinai yra žinomas. Todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų ir sudaro prielaidas įgyvendinti esminę teismo funkciją – vykdyti teisingumą.

23.       Dėl pridėtų įrodymų sąsajų su ginčo dalyku byloje, jų leistinumo kaip įrodinėjimo priemonės ir konkrečiu įrodymu pagrindžiamų (arba ne) faktinių aplinkybių bus pasisakyta svarstant konkretų byloje teisiškai reikšmingą klausimą.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų

24.       Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; ir kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

26.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, netinkamai aiškino kreditorių teisių pažeidimo, privalėjimo sudaryti sandorį ir sandorio šalių nesąžiningumo sąlygas. 

Dėl kreditorių teisių pažeidimo ir privalėjimo sudaryti sandorį

27.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

28.       Ieškinyje, apibrėždama faktinį jo pagrindą, t. y. kreditorių, kurių interesus gina bankroto administratorė, interesų pažeidimą, ieškovė nurodė, kad, būdama faktiškai nemoki, ji pervedė 55 000 Eur sumą atsakovei, kuri tuo metu net nebuvo ieškovės kreditorė, nes pati buvo skolinga ieškovei; dėl šio piniginių lėšų pervedimo (kuriam nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes pervedusi šias lėšas, ieškovė iš atsakovės nieko neįgijo), sumažėjo ieškovės galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi, ieškovė neįrodinėja aplinkybės, kad ji tapo nemoki būtent dėl šio sandorio sudarymo, nes remiasi argumentu, kad tokia ji buvo jau sandorio sudarymo metu; taip pat neįrodinėja, kad įmonė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš savo kreditorių, nes nurodo, kad atsakovė nebuvo jos kreditore. Darytina išvada, kad siekiama įrodyti, jog sudarytas sandoris pažeidžia kreditorių interesus kitaip, t. y. kad įmonė, būdama faktiškai nemoki ir be teisinio pagrindo pervesdama lėšas atsakovei, sumažino įmonės kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus, nes įmonės turtas (piniginės lėšos) sumažėjo atsakovei pervesta suma.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

30.       Apeliantė, tiek atsikirsdama į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde, nurodo, kad įmonė ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo nemoki ir dėl sandorio sudarymo tokia netapo; sudarytas sandoris atitinka normalią ir įprastą verslo praktiką, o sudarydama šį sandorį ieškovė siekė įsigyti dyzelinio kuro, kuriuo ketino atsiskaityti su savo kreditore – Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o, kuriai prievolės įvykdymo terminas, pasak apeliantės, suėjo anksčiau negu kitai ieškovės kreditorei – UAB ,,UHB Agro“.

31.       Apeliacinis teismas pirmiausia pasisako dėl apeliantės argumentų, esą sudarydama ginčo sandorį, ieškovė siekė atsiskaityti su savo kreditore Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o.

32.       Byloje nustatyta ir apeliantė to neginčija, kad už pervestus 55 000 Eur, mokėjimo pavedime įvardintus kaip avansas, atsakovė ieškovei jokių prekių, tame tarpe ir dyzelinio kuro, kurį pastaroji dengdama savo skolą būtų perdavusi Lenkijos įmonei, nepateikė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad gavusi šias lėšas iš ieškovės, atsakovė būtų įvykdžiusi ieškovės prievolę už ją Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. (dėl naujai iškeltos versijos apie atsakovės atsiskaitymą su šia ieškovės kreditore ir tai turinčių patvirtinti įrodymų teisėjų kolegija pasisakys vėliau šioje nutartyje). Todėl visos apeliantės aliuzijos į tariamą ieškovės atsiskaitymą ginčo sandorio sudarymu su kreditore Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o, yra niekaip neįrodytos. Dar daugiau, apeliantės argumentai, kad toks piniginių lėšų pervedimas yra įprastas ieškovės ūkinės komercinės veiklos vykdymas, normali verslo praktika, prieštarauja logikai, kadangi pati apeliantė pinigų pervedimo metu buvo skolinga ieškovei, taigi, normalią ir logika pagrįstą verslo praktiką atitiktų situacija, kai atsakovė, būdama skolinga ieškovei, grąžintų skolą ar už ieškovę įvykdytų ieškovės prievolę pastarosios kreditorei, taip mažindama savo skolą, o ne lėšų pervedimas skolininkei, už kurias nieko negaunama ir kurio (pervedimo) pasėkoje su tikrąja kreditore – Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o, nėra atsiskaitoma. Įprastą verslo logiką taip pat labiau atitiktų situacija, kai ieškovė, turėdama piniginių lėšų, jas tiesiog pervestų savo kreditorei taip sumažindama savo įsiskolinimą, o ne jas pervestų atsakovei, kuri už jas dyzelinio kuro ieškovei nepristatė, o pastaroji sudarius ginčo sandorį su atsakove, liko skolinga savo kreditorei Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. tokią pat sumą, kokia buvo ir iki sandorio sudarymo, tačiau, netekusi 55 000 Eur sumos, akivaizdžiai sumažino savo galimybes atsiskaityti tiek su kreditore Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o, tiek su kita savo kreditore – UAB ,,UHB Agro“.

33.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Kitaip tariant, tam, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013, kt.).

34.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl ginčijamo sandorio teisėtumo actio Pauliana aspektu, nėra reikšmingas ieškovės, atsakovės ir Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o 2015 m. gruodžio 31 d. trišalis susitarimas, kadangi sandorio teisėtumas vertinamas pagal sandorio sudarymo metu buvusią situaciją ir būtent iš to konkretaus sandorio kilusias pasekmes, o ne pagal tai, kaip ginčo šalys ir trečiasis asmuo (šiuo konkrečiu atveju – Lenkijos įmonė Utasz Speed Sp.z.o.o) apsprendžia savo tarpusavio santykius, skolų perkėlimus ir kt. praėjus dviem su puse mėnesio po ginčijamo sandorio sudarymo. Todėl tiek šio susitarimo turinys, tiek ir Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o 2017 m. sausio 5 d. patvirtinimas, negali būti vertinami kaip įrodymai, kad sudarydama ginčo sandorį ieškovė tokiu būdu atsiskaitė su Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o.

35.       Apeliantė, siekdama pagrįsti ieškovės, atsakovės ir Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o 2015 m. gruodžio 31 d. trišalio susitarimo sąsajumą su ginčijamu sandoriu, nurodo, kad dar iki trišalio susitarimo sudarymo pateikė Lenkijos įmonei dyzelinio kuro, kurio vertė 56 124,48 Eur. Šiai aplinkybei pagrįsti kartu su apeliaciniu pateikė naujus įrodymus – PVM sąskaitas – faktūras ir krovinio gabenimo važtaraščius (el. b. t. 2, b. l. 68-73). Aptardama šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike apeliantė nebuvo nurodžiusi tokios aplinkybės, kad dar iki 2015 m. gruodžio 31 d. trišalio susitarimo sudarymo ji didžiąja dalimi buvo įvykdžiusi natūra prievolę ieškovės kreditorei – Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. Priešingai, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė : ,,atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas liko skolingas savo kreditoriui – Lenkijos įmonei, o Atsakovas liko skolingas Ieškovui 55 000 Eur už nepristatytą dyzelinį kurą, visos šalys 2015-12-31 pasirašė susitarimą, pagal kurį Ieškovas perleido savo kreditoriui Utasz Speed Sp.z.o.o. Atsakovo įsiskolinimą 111 659,30 Eur (įsiskolinimas sudarė daugiau nei 55 000 Eur, kadangi Ieškovas perleido savo reikalavimo teisę į Atsakovą didesne apimtimi), tuo pačiu Ieškovo įsiskolinimas Utasz Speed Sp.z.o.o. sumažėjo 111 659,30 Eur. Atsakovas įsipareigojo savo įsiskolinimą naujajam kreditoriui grąžinti kuru“ (citata, atsiliepimo į ieškinį 5 punktas). Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė nedviprasmiškai įrodinėjo, kad atsiskaitymas su ieškove įvyko būtent sudarius 2015 m. gruodžio 31 d. trišalį susitarimą. Papildomai pažymėtina, kad atsiliepimo į ieškinį 4 punkte aiškindama ieškovės neatsiskaitymo dyzeliniu kuru su Lenkijos įmone po pastarosios 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešimo, atsakovė nurodė, kad : ,,dyzelinio kuro tiekimas pagal ginčo pavedimą (avansą) neįvyko, kadangi Ieškovo kreditorius – Lenkijos įmonė - atsisakė pirkti dyzelinį kurą iš Ieškovo, motyvuodamas tuo, kad jo netenkina Ieškovo taikomi antkainiai, o dyzelinį kurą jam priimtiniau pirkti tiesiogiai iš Atsakovo“ (citata; išskirta teismo). Taigi, apie jokį atsiskaitymą iki 2015 m. gruodžio 31 d. susitarimo sudarymo apeliantė neminėjo, o taip pat pati patvirtino, kad pardavė Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. dyzelinį kurą, ką beje patvirtina ir apeliantės naujai pateiktų įrodymų turinys : PVM sąskaitose – faktūrose niekur nėra nuorodos į tai, kad parduodamu dyzeliniu kuru yra dengiama UAB ,,Nolteris“ skola Lenkijos įmonei; pardavėju jose aiškiai įvardijama atsakovė UAB ,,Ervin“, sąskaitose yra nurodyta mokėtina suma ir aiškus nurodymas, kad apmokėjimas turi būti per 3 dienas nuo sąskaitos pasirašymo. Apibendrindamas apeliacinis teismas konstatuoja, kad šis argumentas yra naujas, todėl juo remiantis negali būti ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados, antra, apeliantės naujai pateikti įrodymai nepagrindžia prievolės už ieškovę įvykdymo fakto, o tik patvirtina pirkimo – pardavimo santykius tarp atsakovės ir Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o.

36.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus argumentus, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė savo procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, jog ginčijamo sandorio sudarymu buvo atsiskaityta su viena iš ieškovės kreditorių – Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o, todėl neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar prievolės įvykdymo terminas šiai kreditorei suėjo anksčiau negu įvykdymo terminas kitai ieškovės kreditorei – UAB ,,UHB Agro“. Minėta, kad ieškovė kreditorių teisių pažeidimo negrindė tuo, kad ji, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, nes atsakovė, kuriai atiteko ieškovei priklausiusi 55 000 Eur suma, nebuvo ieškovės kreditorė. Aplinkybę, kad tokiu būdu buvo siekta atsiskaityti su ieškovės kreditore Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o, nurodė atsakovė, todėl būtent ji ir turėjo pateikti šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

37.       Analizuojant faktinę situaciją ginčijamo sandorio sudarymo metu, vis dėlto yra aktualu nustatyti, koks tuo metu buvo ieškovės mokumas, t. y. ar ji buvo moki, normaliai ūkinę komercinę veiklą vykdanti įmonė ir dėl to laisva sudarinėti bet kuriuos sandorius, kurie atitinka jos veiklos tikslus, neprieštarauja imperatyvams ir užtikrina normalios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, ar, priešingai – jau buvo susiklosčiusi įmonės faktinio nemokumo būsena, kuriai esant, įmonė nebegali vykdyti įprastos ūkinės komercinės veiklos, įprasta tvarka atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti kitų įsipareigojimų.

38.       Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sudarytas sandoris pažeidė kreditorių interesus, nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog sandorio sudarymo metu UAB ,,Nolteris“ jau buvo nemoki, kaip prejudicinę reikšmę turinčiu faktu nagrinėjamai bylai netinkamai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje, kuria UAB ,,Nolteris“ iškelta bankroto byla, konstatuota aplinkybe, jog UAB ,,Nolteris“ buvo nemoki jau 2014 metais, nes įmonės mokumo būklė 2014 metais nebuvo įrodinėjimo dalyku sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.

39.       Apeliacinis teismas pripažįsta pagrįstu argumentą, kad šiuo atveju nutartyje nurodyta aplinkybė dėl UAB ,,Nolteris nemokumo 2014 metais, nevertintina kaip prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje, nes teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įrodinėjimo dalyką byloje sudaro faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės mokumo nustatymu būtent bankroto bylos iškėlimo momentu, vertinimas. Kita vertus, iš Vilniaus apygardos teismo nutarties turinio matyti, kad pasisakydamas dėl UAB ,,Nolteris“ nemokumo dar 2014 metais, teismas rėmėsi įmonės finansinėje atskaitomybėje (balanse) nurodytu įmonės turto ir įsipareigojimų santykiu, bet detalesnės analizės, kuri dalis iš per vienerius metus mokėtinų sumų (vykdytinų įsipareigojimų) balanso sudarymo dienai (2014 m. gruodžio 31 d.) buvo pradelstos, nutartyje nepateikta, nors įmonės nemokumas nustatomas būtent pagal pradelstų įsipareigojimų santykį su įmonės turtu.

40.       Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad svarbu yra nustatyti, kokia finansinė situacija įmonėje buvo ginčo sandorio sudarymo metu arba prieš jo sudarymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014). Įmonės mokumo būsena 2014 metais nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes sprendžiant dėl sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu, aktuali įmonės mokumo situacija būtent ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne dešimt mėnesių iki jo sudarymo. Atitinkamai, apeliantės argumentai, susiję su įmonės mokumu 2014 metais plačiau neanalizuojami, kaip neturintys jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti.

41.       Nemokumo kriterijai ir / ar samprata CK 6.66 straipsnyje nėra nurodyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, kt.).

42.       Siekdama paneigti UAB ,,Nolteris“ nemokumą sandorio sudarymo metu, t. y. 2015 m. spalio 15 d., atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, esą ieškovės skola Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o nebuvo pradelsta, nes jos mokėjimas buvo atidėtas. Argumentas, kad ieškovės prievolės grąžinti Lenkijos įmonei pastarosios sumokėtą avansą vykdymas buvo atidėtas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytas ir tai taip pat yra naujas argumentas, kuriuo apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

43.       Įrodinėdama ieškovės mokumo sandorio sudarymo metu aplinkybę, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. UAB „Verus auditus“ parengtą specialisto išvadą. Tokios rūšies įrodymo kaip specialisto išvada, civilinio proceso normos nenumato (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tokio pobūdžio įrodymas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada (CPK 212 straipsnis), taigi, ji galėtų būti vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis teismas, vertindamas šio įrodymo turinį, pažymi, kad ekonominio - teisinio pobūdžio išvados dėl įmonės mokumo tam tikru momentu (šiuo atveju – ginčijamo sandorio sudarymo metu) padarytos pagal duomenis apie ieškovę, kuriuos pateikė atsakovės atstovas G. U. Nors G. U. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ieškovės vadovas, iškėlus įmonei bankroto bylą jis neturi įgaliojimų veikti ieškovės vardu, teikti apie ją duomenis tretiesiems asmenims; be to, jis suinteresuotas bylos baigtimi atsakovės naudai, todėl išvados, paremtos tokio pobūdžio nepatikimais duomenimis, negali būti vertinamos kaip patikimos. Įvertinant tai, apeliacinis teismas nesivadovauja aptariama išvada kaip rašytiniu įrodymu, tačiau faktiniai duomenys, esantys šios išvados sudėtine dalimi, kurie gali turėti reikšmės byloje, ir kurie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, gali būti vertinami ir dėl jų teisėjų kolegija pasisakys.

44.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje, kuria UAB ,,Nolteris“ iškelta bankroto byla, nurodoma, kad pagal įmonės 2015 m. balansą, įmonės turto vertė buvo 279 911 Eur, t.y. tokia įmonės turto vertė buvo 2015 m. gruodžio 31 d. Tikslių duomenų, kokia įmonės turto vertė buvo 2015 m. spalio 15 d., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikta nebuvo. Nesant kitų duomenų, apeliacinės instancijos teismas dėl turto vertės remiasi apeliantės naujai pateiktame įrodyme – specialisto išvadoje esančiais faktiniais duomenimis apie įmonės turtą. Pagal atsakovės pateiktas lenteles, įvardintas kaip ,,Darbinės atskaitomybės parengimo lentelė 2015-09-01 – 2015-09-30 laikotarpiu“ įmonės turtas 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo 533 033,99 Eur vertės, o pagal analogišką lentelę 2015-10-01 – 2015-10-31 laikotarpio pabaigoje – 543 772,71 Eur. Nesant kitokių įrodymų apie įmonės turto vertę 2015 m. spalio 15 d., t. y. nesant duomenų, kad turto vertė aptariamu momentu būtų buvusi didesnė negu 543 772,71 Eur, šia verte, kaip maksimalia galima turto verte, remiamasi, sprendžiant dėl UAB ,,Nolteris“ mokumo situacijos ginčijamo sandorio sudarymo metu.

45.       Atsakovė, pateikdama duomenis auditoriui, yra nurodžiusi, kad 169 814,81 Eur skolos mokėjimas Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. buvo atidėtas ir todėl ši skola neturėtų būti vertinama kaip pradelsta (tai ji nurodo ir apeliaciniame skunde). Jau minėta, kad argumentas dėl skolos mokėjimo atidėjimo nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų (susitarimų, Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o. raštų), kuriais skolos mokėjimas atidedamas. Priešingai, iš byloje esančio ieškovės susirašinėjimo elektroniniu paštu su Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o., matyti, kad 2015 m. birželio 17 d. Lenkijos įmonė pareikalavo jos avansu permokėtą sumą grąžinti ir nurodė, kad tai yra galutinis reikalavimas (el. b. t.1, b.l. 113);  ieškovei 2015 m. birželio 18 d. pasiūlius skolą grąžinti ne piniginėmis lėšomis, bet kuru (el. b. t. 1, b.l. 114-115), kreditorė tokio prievolės įvykdymo būdo atsisakė, nurodydama, kad neturi galimybės priimti kurą ir pareikalavo prievolę vykdyti pinigais (el.b. t. 1, b.l. 116-117). Kadangi ieškovės ir Lenkijos įmonės 2014 m. rugsėjo 30 d. sutartyje nebuvo susitarta, per kiek dienų nuo pareikalavimo momento pardavėjas privalo sugrąžinti avansu už kurą sumokėtas sumas, jeigu kuras nėra pristatomas pirkėjui, t. y. šio pobūdžio prievolės įvykdymo terminas sutartyje nebuvo nustatytas, prievolę skolininkas (ieškovė) turėjo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju prievolės grąžinti permokėtas sumas įvykdymo terminas suėjo birželio 24 dieną, todėl nuo birželio 25 d. skola laikoma pradelsta. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė triplike būtent taip aiškino ieškovės mokėjimo prievolės Lenkijos įmonei pradelsimo aplinkybes : ,,todėl laikytina, kad Ieškovo skola šiam kreditoriui vėliausiai tapo pradelsta 2015-06-24“ (citata, žr. tripliko 4 punktą). Ieškovės skolos mokėjimo Lenkijos įmonei atidėjimo fakto neįrodo ir apeliantės akcentuojamas 2015 m. rugsėjo 30 d. elektroninis laiškas (el.b. t. 1, b.l. 119-120), nes jame apie jokį skolos mokėjimo atidėjimą nėra nurodoma; šiuo laišku Lenkijos įmonė Utasz Speed Sp.z.o.o. pranešė, kad sugrįžo į užsienio rinką ir todėl prašo nuolat jai teikti duomenis apie kuro kainas. Taigi, iš šio rašto turinio galima spręsti nebent tai, kad kreditorius galimai būtų sutikęs priimti prievolės įvykdymą ir natūra (kuru), tačiau tai nepatvirtina apeliantės nurodytos aplinkybės, kad dėl tokio kreditorės sutikimo prievolės grąžinti lėšas įvykdymo terminas tapo nepraleistu, o skola – nepradelsta.

46.       Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovė, po Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o 2015 m. rugsėjo 30 d. rašto gavimo pristatė pastarajai dyzelinio kuro už 12 540 Eur sumą (2015 m. spalio 9 d. sąskaita-faktūra NOLT NR. 15/00139), taigi, ginčijamo sandorio sudarymo metu pradelsta ieškovės prievolė kreditorei Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o buvo 157 274,81 Eur (169 814,81 - 12 540). Byloje yra duomenys, kad ir po 2015 m. rugsėjo 30 d. ieškovė yra dar pristačiusi dyzelinio kuro aptarimai kreditorei (ką patvirtina 2015 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita – faktūra NOTLT 15/00149 12 800 Eur sumai). Tuo tarpu apeliantės pateiktame naujame įrodyme – Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o 2017 m. vasario 23 d. patvirtinime nurodoma, kad po leidimo prekiauti dyzeliniu kuru atgavimo UAB ,,Notleris“ skolos nei dyzeliniu kuru, nei pinigais negrąžino. Aptariamas rašytinis įrodymas, gautas atsakovės jau kilus ginčui teisme, kuriame, be kita ko, nurodomos aplinkybės, prieštaraujančios faktiniams duomenims, nustatytiems pagal ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavusius rašytinius įrodymus, vertinamas kaip nepatikimas, neatitinkantis realios situacijos ir juo nesivadovaujama, sprendžiant dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, nes įrodymai, kurie apibrėžia šalių santykius būtent aktualiu laikotarpiu, liudija priešingus faktus.

47.       Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad sandorio sudarymo metu ieškovės skola jos kreditorei UAB ,,UHB Agro“ buvo 226 926 Eur. Be šios skolos UAB ,,Nolteris“ taip pat buvo skolinga Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. 157 274,81 Eur sumą, sumokėtą avansu už dyzelinį kurą, kurio ieškovė nebuvo pristačiusi (žr. nutarties 46 punktą) . Taigi, ginčo pavedimo dieną ieškovės pradelsti įsiskolinimai vien šioms dviem įmonėms (UAB „UHB Agro“ ir Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o.) sudarė 384 200,81 Eur. Taigi, akivaizdu, kad vien šie pradelsti įmonės įsipareigojimai (net neanalizuojant, ar tokių pradelstų įsipareigojimų nebuvo ir kitiems kontrahentams), gerokai viršijo pusę įmonės turto vertės, t. y. įmonė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytą įmonės nemokumo būseną.

48.       Apeliantė taip pat akcentuoja, kad įmonės nemokumą apsprendžia ne vien turto ir įsipareigojimų santykis, bet ir aplinkybė, ar įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais ir nurodo, esą ieškovė neįrodė, kad sandorio sudarymo metu ieškovė nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams.

49.       Jau minėta, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo actio Pauliana aspektu, nėra būtina nustatyti įmonės nemokumą pagal kriterijus, kurie apibrėžia nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja arba nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

50.       Minėta, kad sandorio sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki pagal jos turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, todėl pervedus 55 000 Eur sumą atsakovei, ieškovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais akivaizdžiai sumažėjo. Faktą, kad su vienu iš kreditorių UAB ,,UHB Agro“ taip ir liko neatsikaityta, patvirtina bankroto bylos įmonei iškėlimas ir šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje (beje, šis neatsiskaitymas tęsėsi nuo 2015 m.. birželio mėnesio ir sandorio sudarymo metu skola šiai kreditorei egzistavo, o tai reiškia, kad įmonė įprasta tvarka su savo kreditoriais jau neatsiskaitinėjo). Su kita ieškovės kreditore – Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o taip pat buvo atsiskaityta ne sudarius ginčijamą sandorį, o būtent sudarius vėlesnį – 2015 gruodžio 31 d. trišalį susitarimą, kuriuo ieškovės skola įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o buvo perleista atsakovei už pastarosios skolą (neidentifikuoto dydžio) ieškovei. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, vėlesnis ieškovės atsiskaitymas su viena iš savo kreditorių, nelemia ginčijamo sandorio teisėtumo ir nepaneigia kreditorių teisių pažeidimo fakto.

51.       Pasisakydamas dėl aplinkybės, ar skolininkas (šiuo atveju – ieškovė UAB ,,Nolteris“) privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. sumokėti atsakovei 55 000 Eur avansą, apeliacinis teismas nurodo, kad, kaip jau pasisakyta anksčiau, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės nurodomą aplinkybę, kad sumokėjus šį avansą buvo įsigyta kuro iš atsakovės ir juo atsiskaityta su viena iš ieškovės kreditorių. Dar daugiau, net jeigu toks apeliantės paaiškinimas ir atitiktų tikrąjį ieškovės ketinimą, tokio lėšų pervedimo atitikimas sandorio privalomumo kriterijui negalėtų būti pateisinamas ir dėl to, kad, kaip jau buvo akcentuota, pati atsakovė šio sandorio sudarymo metu buvo skolinga ieškovei, todėl logiškai nepaaiškinamas ieškovės veiksmas ne reikalauti, kad atsakovė dyzeliniu kuru padengtų savo jau egzistuojančią skolą, bet jai dar papildomai mokėti, ypač įvertinant tai, kad ir atlikus šį pavedimą, atsakovė ieškovei dyzelinio kuro nei už šią sumą, nei už visą likusią savo skolos sumą, nepateikė.

52.       Apibendrindama aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sudarydama ginčijamą sandorį ieškovė pažeidė savo kreditorių teises; kad nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių ji šį sandorį privalėjo sudaryti ir, kad skolininkei (ieškovei) tai turėjo būti žinoma.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

53.       Ieškovės, atlikusios ginčijamą piniginių lėšų pervedimą atsakovei, sąžiningumo aspektu jau pasisakyta (žr. nutarties 32, 52 punktus).

54.       Dėl apeliaciniame skunde ginčijamo atsakovės nesąžiningumo pažymėtina, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, numatyta CK 6.66 straipsnio 2 dalyje yra ta, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 

55.       Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės 2015 m. spalio 15 d. atlikto 55 000 Eur sumos pervedimo į atsakovės sąskaitą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad mokėjimas – tai vienašalis sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią pervesti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas arba panaikindamas savo civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1-3 dalys). (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1070/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-491-330/2015, kt.). 

56.       Jau minėta, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės nurodomą faktinę aplinkybę, jog atlikdama lėšų pervedimą į atsakovės sąskaitą, ieškovė siekė atsiskaityti su savo kreditore Lenkijos įmone Utasz Speed Sp.z.o.o, t. y. kad atlikdama ginčijamą mokėjimo pavedimą, ieškovė sukūrė, pakeitė arba panaikino ne tik savo, bet ir atsakovės civilines teises ir pareigas. Taigi, apeliantė nėra pateikusi įrodymų, kad ieškovės ginčijamas sandoris buvo dvišalis. Apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad jos nurodomas sandoris būtų be to ir atlygintinis, o tai reiškia, kad apeliantės (ne) sąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl ginčijamo sandorio negaliojimo.

57.       Konstatavusi, kad šioje konkrečioje situacijoje atsakovės sąžiningumo aspektas įtakos teisiniam bylos rezultatui neturi, teisėjų kolegija mano esant būtina pasisakyti dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neįrodytu apeliantės nesąžiningumu tuo aspektu, kurį ieškinyje buvo nurodžiusi ieškovė, t. y. kad ieškovės ir atsakovės sąsajumą sandorio sudarymo metu patvirtina tai, jog atsakovei vadovauja tas pats asmuo – G. U., kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ieškovės vadovas. Nekvestionuodama aplinkybės, kad asmuo turi teisę laisvai pasirinkti darbo vietą, teisėjų kolegija pažymi, kad faktinė aplinkybė, jog aptariamas asmuo ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ieškovės vadovas, taigi, turėjo pareigą veikti išimtinai ieškovės interesais (lojalumo pareiga), o įmonės būklei blogėjant, – veikti taip, kad būtų užtikrinama visų įmonės kreditorių teisių bei interesų pusiausvyra, šią pareigą įmonei ir jos kreditoriams pažeidė, atlikdamas jokia verslo logika negalimą pagrįsti mokėjimą atsakovei. Šiuo metu byloje atstovaudamas apeliantę ir siekdamas pagrįsti atlikto mokėjimo teisėtumą, šis asmuo nurodo įvairias logikai prieštaraujančias tokio veiksmo teisėtumą turinčias pagrįsti versijas; nebeturėdamas įgaliojimų atstovauti ieškovę, teikia kitiems asmenims (pvz., auditoriui) duomenis apie įmonės, kurios vadovu jis nebėra, turtą, įsipareigojimus ir pan. Tokie faktai akivaizdžiai patvirtina šio asmens nesąžiningumą ir, esant sutapčiai faktų, kad nepagrįstas, kreditorių interesus pažeidžiantis mokėjimas buvo atliktas įmonei, kurios vadovu jis vėliau tapo, sudaro pagrindą spręsti, kad jau ginčijamo sandorio sudarymo metu G. U. veikė ne įmonės, kurios vadovu jis tuo metu buvo (ieškovės), o atsakovės interesais.

58.       Dėl ieškinyje bei teismo sprendime nurodytų ieškovės ir atsakovės sąsajų per ieškovės akcininkę B. S. ir atsakovės akcininką V. Ž., teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes, kaip minėta, šios aplinkybės įtakos teisniam bylos rezultatui neturi. Todėl taip pat detaliau nėra pasisakoma ir dėl ieškovės naujai pateiktų įrodymų turinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

60.       Ieškovė UAB „Nolteris“ pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2018 m. lapkričio 13 d. sumokėjo advokatui 600 Eur sumą, todėl, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) 8.11 punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina visa 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Nolteris“ (juridinio asmens kodas 303290679) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ervin“ (juridinio asmens kodas 120275396) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                

Rasa Gudžiūnienė

Kazys Kailiūnas

Aldona Tilindienė