Baudžiamoji byla Nr. 2K-45-303/2018

                                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00278-2014-9

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.; 2.8.4.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. A. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl nuosavybės teisių į D. D. žemę atkūrimo) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl nuosavybės teisių į K. O. žemę atkūrimo) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (atkuriant nuosavybės teises į D. D. žemę) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (atkuriant nuosavybės teises į K. O. žemę) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį neišeiti iš namų nuo 24 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas atėmimas ketveriems metams.

Taip pat skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo paliktas nepakeistas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendis dėl J. A. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Nuosprendžiai, priimti A. V. ir A. Š., kasacine tvarka neapskųsti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. J. A. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su A. V. ir A. Š., apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą; kad, būdama prilyginta valstybės tarnautojai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelę žalą patyrė valstybė; kad suklastojo tikrus dokumentus, laikė ir juos panaudojo, taip pat laikė ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, dėl to padarė didelę žalą.

Pagal teismų nuosprendžiuose pateiktą platų nusikalstamų veikų aprašymą J. A., būdama prilyginta valstybės tarnautojai, eidama (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas, privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, pagal kurį valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, <...> nepiktnaudžiauti tarnyba (15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai), įgyvendindama (duomenys neskelbtini) priskirtus uždavinius, įtvirtintus 2010 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2P-54 patvirtintuose (duomenys neskelbtini) nuostatuose, t. y. vykdyti <...> valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo <...> srityse (6.1 punktas), vykdydama (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybių aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 2P-55, nustatytas funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos srityse, kurios įpareigojo tikrinti žemės reformos projektų atitiktį teisės aktų nuostatoms (5.1 punktas), rengti sprendimų projektus dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai perdavimo (5.4 punktas), skyriaus vedėjo pavedimu pagal kompetenciją nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai perdavimo bei rengti atsakymų projektus fiziniams ir juridiniams asmenims (5.5 punktas), konsultuoti asmenis nuosavybės teisių atkūrimo klausimais (5.6 punktas), tyčia pažeidė šiuos įstatymus:

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas;

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, II dalies „Prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarka“ 5 punktą, kuriame nustatyta, kad  prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. pateikia <...> piliečiai, praleidę nustatytuosius prašymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi <...>;

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, kad asmuo turi teisę turėti atstovą, veikiantį asmens vardu;

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 20 punktą, kuriame nustatyta, kad kai asmens prašymą institucijai paduoda asmens atstovas, jis institucijai pateikia atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir asmens prašymą, atitinkantį šių Taisyklių 19 punkte nustatytus reikalavimus. Kai atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipiasi asmens atstovas, jis savo prašyme turi nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, taip pat atstovaujamo asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (jeigu kreipiamasi fizinio asmens vardu) arba pavadinimą, kodą, buveinės adresą (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu) ir pridėti atstovavimą patvirtinantį dokumentą,

nes J. A., turėdama informaciją bei archyvinius dokumentus apie buvusius žemės savininkus (duomenys neskelbtini), kurie iki nacionalizacijos valdė žemės ir miško sklypus, tačiau neatkūrė nuosavybės teisių į turėtą žemę ar mišką, 2011 m. birželio–liepos mėn., tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini) A. V. neteisėtai suteikė informaciją apie neatkurtas nuosavybės teises į D. D. priklausiusį 76,68 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir netrukus iš A. V., nepateikusio atstovavimą patvirtinančio dokumento, priėmė suklastotą, žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentą, tariamai 1991 m. spalio 11 d. K. J. Š. pasirašytą prašymą grąžinti buvusios savininkės D. D. 76,68 ha žemę (išmokėti kompensaciją), iki 1940 m. liepos 22 d. turėtą (duomenys neskelbtini), ir ne vėliau kaip 2011 m. spalio 12 d. ant prašymo uždėjo antspaudą „Gauta“ bei užrašė tikrovės neatitinkančią gavimo datą „1991-10-11“, registracijos Nr. „518“, bei pasirašė savo parašu, taip melagingai patvirtino šio dokumento gavimo laiką (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnyboje.

Be to, J. A., siekdama įtvirtinti, kad šis tariamai K. J. Š. prašymas buvo pateiktas 1991 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai, nenustatytu laiku suklastojo šiuos dokumentus:

1991 m. gyventojų pareiškimų registracijos žurnalą, kuriame įregistravo 1991-10-11, reg. Nr. 518, šį K. J. Š. prašymą kaip gautą;

žurnalą „(duomenys neskelbtini)“, kurio  skyriuje „(duomenys neskelbtini)“, eilutėje ties Nr. 8, grafoje „Savininkas“ ir „Pretendentai“ panaikino ten esančius pirminius įrašus, o vietoje jų grafoje „Savininkas“ įrašė „D. D.“, grafoje „Pretendentai“ įrašė „Š. K. K.“;

D. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kurią suformavo tariamai gauto K. J. Š. prašymo pagrindu, suteikė jai numerį „8“ ir viršelyje įrašė „(duomenys neskelbtini), D. D.“;

2009 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo aktą, kurio 1 lapą sukeitė su naujai perspausdintu, nes eilutėje „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, 4 lapai“ perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas, padidindama jų skaičių į „151 byla“, taip pat 39 lapą sukeitė su naujai perspausdintu, nes jame papildomai įregistravo 25 numeriu tariamai perduodamą D. D. nuosavybės bylą Nr. 8, bei šio akto 40 lapą sukeitė su naujai perspausdintu, nes eilutėje „Iš viso perduota (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės <...>“ perspausdino pirminius duomenis apie perduodamas bylas, padidindama jų skaičių į „151 byla“.

Be to, J. A., gavusi per A. V. pateiktą 2011 m. liepos 27 d. A. Š. prašymą, kuriuo prašoma atkurti nuosavybės teises į D. D. valdytus žemės sklypus, iš viso 76,68 ha, skyriaus vedėjui pavedus, žinodama, kad A. Š., K. J. Š. sūnus, neturi teisės atkurti nuosavybės teises į D. D. žemę, išnagrinėjo šį A. Š. neteisėtą prašymą Nr. 14FP-1587 ir 2011 m. rugpjūčio 5 d. parengė raštą „Dėl atsakymo“ Nr. 14SS-(14.14.45.)-372, kuriuo informavo A. Š., jog jis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminus, šiuos terminus praleido. Tokiu būdu ji sudarė sąlygas A. Š. ir A. V. kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.

A. Š. kartu su A. V., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, 2011 m. spalio 14 d. per A. V. parinktą A. Š. atstovą advokatą R. J. pateikė pareiškimą Kretingos rajono apylinkės teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininke patvirtinančius dokumentus bei pateikė suklastotą 1991 m. spalio 11 d. K. J. Š. pirminio prašymo grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) nuorašą ir kitus archyvinius dokumentus. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. Š., gim. 1939 m. gruodžio 22 d., 1941 m. įvaikino D. D., bei A. Š. atnaujino praleistą terminą (duomenys neskelbtini) pateikti nuosavybės teises, giminystės ryšį su žemės savininke D. D. patvirtinančius dokumentus.

Po to A. V., nepateikęs atstovavimą patvirtinančio dokumento, pateikė 2012 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) A. Š. 2012 m. vasario 6 d. prašymą dėl nuosavybės atkūrimo, reg. Nr. 14NT-9, pareiškimą bei K. J. Š. mirties liudijimo, A. Š. gimimo liudijimo nuorašą. Tada J. A. neteisėtai parengė, o 2012 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) vedėjas D. V. pasirašė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 14PAŽ-8, kad pagal A. Š. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą A. Š. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei, 2012 m. kovo 29 d. UAB „D“ atlikus išvadai parengti dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – Išvados) juridinę ir techninę dokumentaciją, J. A. parengė žinomai neteisėtas Išvadas: 2012-04-13 Nr. 14IP-20, 2012-04-13 Nr. 14IP-19, 2012-04-27 Nr. 14IP-26 ir 2012-05-07 Nr. 14IP-27, kurias iš anksto suderino su A. V., dėl žemių atitinkamo kiekio perkėlimo į atitinkamas kadastrines vietoves. Po to Išvadų originalus perdavė A. V., kad pasirašytų A. Š., po to pasirašytas Išvadas A. V. grąžino J. A.. Tada ji išdavė A. V. Išvadų kopijas, o jų originalus ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 7 d. išsiuntė prašyme nurodytiems kadastrines vietoves aptarnaujantiems (duomenys neskelbtini) skyriams įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimą. A. V. A. Š. vardu išduotas Išvadas pardavė per J. S., nesuprantantį jo ir A. Š. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir esmės, pirkėjams, ketinantiems įsigyti žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, ir už tai gavo atlygį, iš viso ne mažiau kaip 651 000 Lt (188 542,62 Eur) grynaisiais.

Be to, J. A., žinodama, kad pagal jos priimtą iš A. V. suklastotą, tariamai 1991 m. spalio 11 d. K. J. Š. pateiktą prašymą grąžinti buvusios savininkės D. D. žemę, 76,68 ha, iki 1940 m. liepos 22 d. turėtą (duomenys neskelbtini), bei pagal jos suklastotus (duomenys neskelbtini) dokumentus buvo pradėtas neteisėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir išduotos žinomai neteisėtos išvados dėl žemės, miško perdavimo A. Š. neatlygintinai nuosavybėn, 2012 m. gegužės mėn., ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 29 d., (duomenys neskelbtini) patalpose A. V. neteisėtai suteikė duomenis apie D. D. brolio kunigo K. O. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę, 75,64 ha (iš jų 47,10 ha miško), buvusią (duomenys neskelbtini), į kurią nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, ir tokiu būdu sudarė sąlygas A. V. ir A. Š. dar kartą kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kretingos rajono apylinkės teismui 2012 m. rugpjūčio 2 d. civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 tenkinus A. Š. pareiškimą ir nustačius juridinį faktą, kad D. D., mirusi (duomenys neskelbtini), ir K. O., miręs (duomenys neskelbtini), buvo brolis ir sesuo, kad D. D. po brolio K. O. mirties 1933 m. birželio 19 d. paveldėjo jo turtą ir nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. valdė 75,64 ha žemės, iš jų 47,10 ha miško, buvusio (duomenys neskelbtini), bei atnaujinus praleistus terminus (duomenys neskelbtini) pateikti prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į D. D. valdytą 75,64 ha žemės sklypą, iš jų 47,10 ha miško, pateikti giminystės ryšį su D. D. įrodančius dokumentus ir D. D. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančius dokumentus, A. V., nepateikęs atstovavimą patvirtinančio dokumento, 2012 m. rugsėjo 27 d. pateikė (duomenys neskelbtini) A. Š. 2012 m. rugsėjo 26 d. prašymą dėl nuosavybės atkūrimo, reg. Nr. 14NT-45, ir 2012 m. rugpjūčio 2 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą. Po to J. A. neteisėtai parengė 2012 m. spalio 9 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 14PAŽ-42, kurią pasirašė (duomenys neskelbtini) vedėjas D. V., nurodydama, kad pagal A. Š. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą A. Š. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. O 2012 m. spalio 29 d. UAB „D“ atlikus išvadai parengti dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn juridinę ir techninę dokumentaciją, J. A. parengė žinomai neteisėtas Išvadas: 2012-10-30 Nr. 14IP-40, 2012-11-06 Nr. 14IP-41, 2012-11-06  Nr. 14IP-42, 2012-11-06 Nr. 14IP-43, 2012-11-06 Nr. 14IP-44, 2012-11-06 Nr. 14IP-45, 2012-11-06 Nr. 14IP-46, 2012-11-06 Nr. 14IP-47, 2012-11-06 Nr. 14IP-48, 2012-11-06 Nr. 14IP-49, 2012-11-06 Nr. 14IP-50, 2012-11-06 Nr. 14IP-51,            2012-11-13 Nr. 14IP-55, kurias iš anksto suderino su A. V., dėl žemių atitinkamo kiekio perkėlimo į atitinkamas kadastrines vietoves. Po to Išvadų originalus laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d. perdavė A. V., kad pasirašytų A. Š., po to pasirašytas Išvadas A. V. grąžino J. A.. Tada ji išdavė A. V. Išvadų kopijas, o jų originalus ne vėliau kaip laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. išsiuntė prašyme nurodytiems kadastrines vietoves aptarnaujantiems (duomenys neskelbtini), įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimą. A. V. A. Š. vardu išduotas Išvadas pardavė V. Ž., A. U. ir G. J. bei per J. S. surastiems pirkėjams, ketinantiems įsigyti žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės, ir už tai gavo atlygį, iš viso ne mažiau kaip 717 580 Lt (207 825,53 Eur) grynaisiais.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą valstybei, nes, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, remiantis (duomenys neskelbtini) disponuojamais archyviniais dokumentais, surinkusi informaciją apie buvusius žemės savininkus – D. D., kuri neatkūrė nuosavybės teisių  į turėtus 76,68 ha žemės, ir K. O., kuris neatkūrė nuosavybės teisių į turėtus 75,64 ha žemės (iš jų 47,10 ha miško), pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus, ją neteisėtai perdavė A. V., priėmė iš jo suklastotą žinomai tikrovės neatitinkantį dokumentą, jį laikė ir panaudojo tarnybinėje veikloje bei pati suklastojo didelį kiekį (duomenys neskelbtini) esančių oficialių tikrų dokumentų, sudarė pagrindą A. V. ir A. Š. kreiptis į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo; teismui tenkinus A. Š. prašymą ir vykdydama Kretingos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 priimtą sprendimą neteisėtai nagrinėjo A. Š. prašymus, pateikė neteisėtus atsakymus, rengė neteisėtus dokumentų projektus, neteisėtai perdavė Išvadas A. V., tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir, veikdama bendrininkų grupe su A. V. ir A. Š., sukčiavo, apgaule įgijo svetimą turtinę teisę į didelės vertės svetimą – Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį turtą: 76,68 ha valstybės išperkamos miško žemės, kurios išvadinė vertė 162 722 Lt (47 127,55 Eur), dėl to, atkūrus nuosavybės teises į buvusios savininkės D. D. (duomenys neskelbtini), valdytą žemę A. Š. vardu, VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 12 žemės sklypų A. Š. vardu ir tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyta 123,1124 ha valstybinės žemės, 120 448 Eur vertės; taip pat 75,64 ha valstybės išperkamos žemės, kurios išvadinė vertė 207 468 Lt (60 086,88 Eur), dėl to, atkūrus nuosavybės teises į buvusio savininko K. O. (duomenys neskelbtini), valdytą žemę, VĮ Registrų centre buvo įregistruoti 25 žemės sklypai A. Š. vardu ir tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyta 62,5952 ha valstybinės žemės, 129 645 Eur vertės, ir taip padaryta didelė turtinė žala Lietuvos Respublikai.

Be to, J. A. padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, iškraipė (duomenys neskelbtini), kaip valstybinės institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse, politiką – uždavinius, funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu bei teisėtumu.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeitė, be kita ko, ir dalyje dėl nuteistosios J. A.. Šis teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria J. A. skirta pareiga be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms per visą bausmės atlikimo laiką. 
3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrė jai tarpusavyje nesuderintas pareigas (vienu atveju draudžiama kiekvieną parą išeiti iš namų nuo 24 iki 6 val., kitu – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos tik ilgiau kaip septynioms paroms), taip pažeidė BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta ne pareiga nuteistajam be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, o pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kitoje dalyje nuteistosios J. A. ir jos gynėjo advokato A. Jokūbausko apeliacinio skundo netenkino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistoji J. A. ir jos gynėjas advokatas A. Jokūbauskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir, atsižvelgus į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatoriai skunde nurodo:
1. Abiejų instancijų teismai, pripažindami J. A. kalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį). J. A. buvo nuteista vien už tai, kad rankraštiniais įrašais spaude patvirtino, jog 1991 m. spalio 11 d. gautas K. J. Š. prašymas grąžinti jam, kaip sūnui, 76,68 ha žemės (išmokėti kompensaciją), kurią iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė D. D.. Tačiau abiejų instancijų teismai teisės taikymo aspektu nenagrinėjo ir nevertino esminės aplinkybės, kad nuosavybės teisės į žemę buvo tiesiogiai atkurtos ne K. J. Š. (mirusiam (duomenys neskelbtini)), dėl kurio pareiškimą buvo priėmusi J. A., bet A. Š.. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies l, 2, 3, 4 punktuose ar nutarimo 2.1–2.4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja R. K., išnagrinėjusi A. Š. atstovo advokato pareiškimą, 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir 2012 m. balandžio 6 d., 2012 m. balandžio 16 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. Š. 1941 metais įvaikino D. D., atnaujino A. Š. praleistą terminą (duomenys neskelbtini) pateikti prašymą į nuosavybės teises, giminystės ryšį su žemės savininke D. D. patvirtinančius dokumentus. Pagal teisėjos R. K. sprendimą nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos tik mirusio K. J. Š. vardu, tačiau A. Š. nebuvo savo tėvo K. J. Š. turto paveldėtojas, nes K. J. Š. jo paties kreipimusi buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,57 ha žemės (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos valdytos jo motinos K.-Š. P., K.. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas K. J. Š. (mirusiam) negalėjo būti realizuotas, nes, atkūrus nuosavybės teises į motinos nuosavybę, nebegali būti atkurtos nuosavybės teisės į įmotės (D. D.) nuosavybę. Kasatoriai pažymi, kad abiejų instancijų teismai netyrė Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjos R. K. procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011 priėmimo aplinkybių, nesiaiškino su tuo susijusių asmenų veiksmų, nevertino bendrininkavimo sukčiaujant ar klastojant dokumentus, nors teisėjos R. K. veiksmais buvo realizuotas nusikalstamas tikslas – atkurtos nuosavybės teisės į žemę A. Š. vardu. Baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad J. A. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su sprendimu atnaujinti A. Š. praleistą terminą (duomenys neskelbtini) pateikti prašymą dėl nuosavybės į D. D. nacionalizuotą žemę atkūrimo.
2. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjos R. K. 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimas neatitiko jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo pateikti dokumentus dėl nuosavybės surašytas ir pasirašytas advokato R. J., A. Š. kategoriškai paneigė aplinkybes, nurodytas pareiškime, pasakojęs advokatui ir teismui, todėl tariamo J. Š. ir P. K.-Š. ištrėmimo 1941 m. birželio mėnesį faktas galėjo būti patikrintas. Apie įvaikinimo aplinkybes teismui pakako duomenų iš nerišlaus liudytojų E. V. ir J. J. pasakojimo apie tai, ką jie girdėjo iš savo mamos ir senelių. Sukčiavimas bendrininkaujant pasireiškė leidimu A. Š. atkurti nuosavybės teises. Toks leidimas buvo suteiktas teisėjos R. K. 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi. 
3. A. Š. 2012 m. gegužės 31 d. pareiškimas ir 2012 m. liepos 10 d. patikslintas pareiškimas Kretingos rajono apylinkės teismui dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (dėl nuosavybės teisių į K. O. žemę atkūrimo) argumentuoti teisėjos R. K. 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ir 2012 m. balandžio 6 d., 2012 m. balandžio 16 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-1839-206/2011. Šie pareiškimai taip pat buvo paskirti nagrinėti teisėjai R. K. ir, bylą formaliai išnagrinėjus, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-876-206/2012 patikslintas pareiškimas patenkintas. Teisėjos R. K. nustatytu faktiniu pagrindu, priežastiniu ryšiu visiškai nesusijusiu su J. A. veiksmais, A. Š. vardu atkurtos nuosavybės teisės į iki 1933 metų K. O. valdytą žemę. Abiejų instancijų teismai tokį nuosavybės teisių A. Š. vardu atkūrimą nepagrįstai priskyrė J. A. nusikalstamiems veiksmams. Tačiau J. A., dirbdama (duomenys neskelbtini) vyresniąja specialiste, neturėjo prieigos prie archyve saugomų dokumentų, todėl negalėjo pati klastoti ar organizuoti 1991 m. spalio 11 d. K. J. Š. prašymo grąžinti buvusios savininkės D. D. 76,68 ha žemės sklypą, žurnalo „(duomenys neskelbtini)“, D. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos, 2009 m. rugsėjo 30 d. nuosavybės teisių atkūrimo bylų perdavimo–priėmimo akto suklastojimo. Abiejų instancijų teismų sprendimai dėl šios aplinkybės nepagrįsti jokia faktine medžiaga, taip pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos.
4. Bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas, be kita ko, yra Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjos R. K. priimti procesiniai sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-1839-206/2011, 2-876-206/2012 ir jų medžiaga. Dėl to, Kretingos rajono apylinkės teismui, kuriam teisminga ši baudžiamoji byla, nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, siekdamas užtikrinti, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Skuodo rajono apylinkės teismui. Keliamos abejonės dėl bylą nagrinėjusios Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjos S. V. nešališkumo, nes ji ir Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja R. K. yra gimusios Skuodo rajone, be to, šios teisėjos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja G. V., kurios sūnus A. V. šioje byloje nuteistas kartu su J. A., daugiau nei šešerius metus dirba Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, be to, 2004–2006 metais dirbdama Klaipėdos apygardos teisme teisėjo padėjėja galimai dalyvavo ruošiant procesinius dokumentus dėl apeliacine tvarka apskųstų teisėjų R. K. ir G. V. priimtų sprendimų. Pirmosios instancijos teismo šališkumą rodo ir tai, kad teisėja S. V., priimdama J. A. apkaltinamąjį nuosprendį, Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjos R. K. priimtų procesinių sprendimų civilinėse bylose Nr. 2-1839-206/2011, 2-876-206/2012 ir jų medžiagos nevertino. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėja R. B. nusišalino nuo apeliacinių skundų dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio nagrinėjimo motyvuodama tuo, kad pažįsta nuteistojo A. V. motiną teisėją G. V., todėl ši aplinkybė gali būti vertinama kaip teismo šališkumas objektyviąja prasme. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, gavęs Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kreipimąsi dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, kuriame buvo nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra pažįstami su teisėja G. V. arba kartu dirbę, todėl proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo, 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą su nuteistosios J. A. ir jos gynėjo bei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniais skundais dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio perdavė nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas konstatavo, kad šią baudžiamąją bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme proceso dalyviams ar bet kuriam kitam asmeniui gali kilti abejonių šio teismo teisėjų nešališkumu ir tai gali sudaryti pagrindą pareikšti nušalinimą (nusišalinti) iš esmės bet kuriam Klaipėdos apygardos teismo teisėjui. Ši nuostata taip pat turi būti taikoma ir Skuodo rajono apylinkės teismo, kuris yra Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje, teisėjai S. V..
5. Keliamos abejonės ir dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Z. P. sprendimo Kretingos rajono apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Skuodo rajono apylinkės teismui. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Z. P. neabejotinai pažįsta teisėjas R. K., G. V. ir S. V., todėl, tik gavus baudžiamąją bylą ir nustačius, kad šios bylos viena iš proceso šalių yra teisėjos G. V. sūnus A. V. ir bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su teisėjos R. K. priimtų sprendimų civilinėse bylose vertinimu, turėjo kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl bylos perdavimo nagrinėti nešališkam kitos apygardos teismui. Tai atitiktų formuojamą teismų praktiką, pagal kurią baudžiamosios bylos, kuriose proceso šalys yra teisėjai ar jų artimi giminaičiai, jau pirmąja instancija nagrinėjamos kitų apygardų teismuose.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Eidukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
1. Baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja S. V. šioje byloje nebuvo jokia proceso dalyve, taip pat kaip teisėja nebuvo priėmusi jokių procesinių sprendimų, t. y. nei kasaciniame skunde nurodyta, nei nustatyta kokių nors duomenų, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja būtų šališka ir neobjektyvi. Pradėjus bylą nagrinėti Skuodo rajono apylinkės teisme nė vienas iš proceso dalyvių nušalinimų teismui nereiškė, o teisiamojo posėdžio protokolų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad Skuodo rajono apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė objektyviai ir išsamiai. Bylos perdavimas iš vieno apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui buvo išspręstas teisėtai, byloje nėra jokių duomenų apie BPK 58 straipsnyje išdėstytas aplinkybes, dėl kurių bylą pirmąja instancija nagrinėjusi teisėja nebūtų galėjusi dalyvauti procese. Tai, jog teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistoji bei jos gynėjas, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališki teismai. Kasatorių teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra analogiški tiems, kurie buvo keliami nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos argumentus išnagrinėjo bei motyvuotai atmetė.
2. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Pagal šią įstatymo nuostatą – turto savininko (D. D.) įvaikiui (K. J. Š.) mirus, jo vaikui (A. Š.) galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į mirusiajam (K. J. Š.) tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Būtent tai ir įvyko dėl nuteistosios J. A. bei kitų bendrininkų bendrų nusikalstamų veiksmų. Nuteistoji J. A. sudarė A. Š. ir A. V. sąlygas kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo. Būtent dėl J. A. atliktų veiksmų Kretingos rajono apylinkės teismas buvo suklaidintas ir vėliau, remiantis jau bendrininkų apgaulės paveiktais teismo sprendimais, atliktas neteisėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, padarant didelę turtinę žalą valstybei. Tarp J. A. atliktų veiksmų bei kilusių pasekmių – valstybei padarytos didelės turtinės žalos yra priežastinis ryšys.
3. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ištyrė bei įvertino Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjos R. K. sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-1839-206/2011 ir 2-876-206/2012. Kad nuteistoji J. A. nėra kalta, o už viską yra atsakinga atitinkamus valinius sprendimus priėmusi Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja R. K., buvo nurodoma ir nuteistosios J. A. bei jos gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir motyvuotai nurodė, kad būtent dėl J. A. atliktų veiksmų Kretingos rajono apylinkės teismas buvo suklaidintas ir priėmė atitinkamus sprendimus, remiantis kuriais vėliau atliktas neteisėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir padaryta didelė turtinė žala valstybei. Dėl nuteistosios J. A. bei kitų bendrininkų bendrų nusikalstamų veiksmų priimti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimai, nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškėjus jų neteisėtumui ir nepagrįstumui, niekaip neeliminuoja J. A. ir kitų nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės, nes sprendimai buvo priimti dėl nuteistųjų prieš teismą panaudotos apgaulės, kuri buvo dalis iš anksto aptarto nusikalstamo plano. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjos R. K. sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-1839-206/2011 ir 2-876-206/2012 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo susiję su A. Š., atitinkamai 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. liepos 30 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimai buvo panaikinti civiline tvarka. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamas veikas būtų padaręs teisėjas ar kitas BPK 225 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo, apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo šio klausimo nagrinėti ir dėl jo pasisakyti.
4. Iš nuteistosios J. A. parodymų matyti, kad ji ne tik galėjo prieiti prie archyve esančių dokumentų, bet ir juos iš ten paėmė, perdavė bendrininkui A. V. bei nurodė, kur, kaip ir kokius reikiamus pataisymus daryti, t. y. J. A. prisipažino, kad organizavo dokumentų klastojimą bei padėjo juos suklastoti, duodama patarimus ir nurodymus. Taigi pačios nuteistosios J. A. parodymai paneigia kasacinio skundo teiginius, kad ji neturėjo prieigos prie archyve saugomų dokumentų, todėl pati negalėjo klastoti ar per kitus organizuoti nuosprendžiuose nurodytų dokumentų suklastojimo. Įvertinus tai, kad iš suinteresuotų bendrininkų tik J. A. turėjo prieigą prie archyve saugomų dokumentų, vienintelė turėjo specialių žinių ir žinojo ne tik kur, kaip ir kokius reikiamus pataisymus daryti, bet ir tai, jog be dokumentų suklastojimo nebūtų pasiekiamas pagrindinis nusikalstamos veikos tikslas (sumanymas) – neįvyktų nuosavybės teisių atkūrimo procesas bei nebūtų išduotos išvados dėl žemės bei miško perdavimo A. Š. neatlygintinai nuosavybėn. Šis tikslas lėmė visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus), t. y. dokumentų suklastojimas yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininkės J. A. veikos dalis, kurios nepadarius nebūtų pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas). Abiejų instancijų teismų išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir jokių BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimų nepadaryta.
5. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistosios J. A. ir jos gynėjo apeliacinio skundo esmės. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus ir padarytas išvadas, pripažino, kad J. A. kaltė įrodyta ir nėra pagrindo kitaip vertinti apskųsto nuosprendžio įrodymus bei teismo padarytas išvadas. Kasatorių subjektyvia nuomone paremtas nepritarimas nuosprendyje išdėstytoms teismo išvadoms nėra pagrindas pripažinti BPK reikalavimų pažeidimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistosios J. A. ir jos gynėjo advokato A. Jokūbausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
9. Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, pripažindami J. A. kalta dėl jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį). Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, šį savo teiginį kasatoriai grindžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teismų padarytų išvadų, taip pat ir dėl J. A. kaltės, neigimu. Ir nors kasatoriai siekia, kad įrodymai byloje būtų įvertinti kitaip, nei juos šioje byloje įvertino abiejų instancijų teismai, tačiau jokių esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų savo kasaciniame skunde nenurodo. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nuteistosios J. A. kaltės neigimu, byloje esančių įrodymų vertinimo ginčijimu, selektyviai teikiant savą atskirų įrodymų vertinimo interpretavimą (t. y. kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos ne K. J. Š. (mirusiam (duomenys neskelbtini)), dėl kurio pareiškimą buvo priėmusi J. A., o šio sūnui A. Š.; kad sprendimus dėl leidimo atkurti nuosavybės teises į žemę A. Š. priėmė Kretingos rajono apylinkės teismas, ir su tuo, anot kasatorių, J. A. niekaip nėra susijusi, taip netiesiogiai darant kitą prielaidą (t. y. keliant kitą versiją) dėl šių Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimų bylose Nr. 2-1839-206/2011, 2-876-206/2012 priėmimo aplinkybių ir šiuos sprendimus priėmusios teisėjos veiksmų, ir neva dėl jos galimų santykių su kitais bylos kaltininkais ir pan.), taip siekiant daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą dėl J. A., nei tai padarė abiejų instancijų teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to tokie argumentai paliekami nenagrinėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 2 straipsnį baudžiamąjį persekiojimą vykdo prokuroras; konkrečios bylos nagrinėjimo ribas nustato kaltinamasis aktas (BPK 219 straipsnis) ir teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis). Vadinasi, teismai gali spręsti klausimą tik dėl tų asmenų baudžiamosios atsakomybės, kuriems byloje buvo pareikšti kaltinimai, ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnis).
10. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės tie patys argumentai buvo pateikti ir apeliaciniame skunde ir jie išsamiai išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavo byloje ištirtus įrodymus, be kita ko, ir nurodytus kasaciniame skunde (t. y. kaltinamųjų, taip pat ir J. A., liudytojų parodymus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimų bylose Nr. 2-1839-206/2011, 2-876-206/2012 priėmimo aplinkybių ir kt.), išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, taip pat aptarė apeliantų skunde keliamą versiją ir ją motyvuotai atmetė, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. A. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), 228 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), 300 straipsnio 3 dalį, yra pagrįsta ir teisinga.
11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasaciniame skunde nenurodyti BPK esminiai pažeidimai, kurie būtų lėmę netinkamą bylos aplinkybių byloje nustatymą ir surinktų  įrodymų vertinimą, todėl minėti kasacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo 

12. Kasaciniame skunde nuteistoji J. A. ir jos gynėjas teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
13. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-137/2008). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.).
14. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl šioje byloje apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjos S. V. (taip pat ir dėl visų kitų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių teismų teisėjų) nešališkumo. Tai argumentuojama galimomis teisėjos S. V. sąsajomis (pagal teisėjų gimimo vietą, bendrą darbo (teismų) veiklos teritoriją ir kt.) su Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja R. K. bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja G. V. (šioje byloje nuteisto A. V. motina), neišsamiu byloje surinktų įrodymų ištyrimu (teisėja R. K. priėmė sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-1839-206/2011, 2-876-206/2012, kurių, anot kasatorių, pirmosios instancijos teismas, priimdamas J. A. nuosprendį, neva nevertino), baudžiamosios bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui tvarkos pažeidimais, taip pat su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties argumentais.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai šališkas; tokių argumentų nenurodo ir kasatoriai. Taigi toliau vertinamas nešališkumo reikalavimo laikymasis objektyviuoju aspektu.
16. Nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Vadinasi, šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šiame straipsnyje pateiktas nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis aplinkybėmis, kurios kelia pagrįstų abejonių, taip pat ir teisėjo, nešališkumu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tokios aplinkybės gali būti susijusios, be kita ko, su bylą nagrinėjančio teisėjo ir vienos iš proceso šalių arba su šalimi susijusio asmens (asmenų) (pavyzdžiui, jų šeimos narių) esančiais ar buvusiais kolegiškais, profesiniais ryšiais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2014, 2K-132/2015, 2K-253-693/2017; EŽTT 2016 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Mitrov prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, peticijos Nr. 45959/09; Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10; 2015 m. liepos 9 d. sprendimas byloje A.K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 75; 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Walston prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37372/97). Tačiau vien tokių ryšių fakto savaime nepakanka išvadai, kad abejonės dėl teisėjo nešališkumo yra objektyviai pagrįstos, padaryti. Kiekvienoje konkrečioje byloje turi būti nuspręsta, ar svarstomi santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad rodo teismo nešališkumo trūkumą. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, kad, vertinant tai, gali būti reikšmingos, be kita ko, tokios aplinkybės, kaip konkrečios atitinkamų asmenų pareigos; jų profesinio tarpusavio ryšio pobūdis; hierarchinių ar kitokio pavaldumo ryšių buvimas; darbo kartu trukmė; kitų (ypač analogiškas funkcijas vykdančių) kolegų skaičius toje darbovietėje; darbovietės organizacinė struktūra (įskaitant teritorinių padalinių buvimą) ir atitinkamų asmenų pozicija šioje struktūroje; tai, ar tarp jų užsimezgė ir asmeniniai ryšiai, tokių ryšių pobūdis; proceso, kuriame ginčijamas teisėjo nešališkumas, reikšmė asmeniui, dėl ryšių su kuriuo kvestionuojamas jo nešališkumas; to asmens procesinis statusas ir kt. Jeigu kolegiški santykiai, grindžiami darbu toje pačioje darbovietėje, tuo metu, kai ginčijamas teisėjo nešališkumas, jau pasibaigę, reikšmingos, be kita ko, ir tokios aplinkybės kaip laikas, praėjęs nuo šių santykių pabaigos, tęstinių santykių palaikymas darbui pasibaigus ir pan.
17. Nagrinėjamos bylos kontekste galėtų būti aktualu ir tai, kad objektyvių abejonių dėl teisėjo nešališkumo gali kilti situacijose, kai teisėjas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje sprendžiami klausimai yra glaudžiai susiję su jo pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje jau įvertintomis aplinkybėmis (pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 22 d. sprendimas byloje Fatullayev prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 40984/07). Vienareikšmiškai negalima atmesti ir galimybės, kad tokių abejonių galėtų kilti išimtiniu atveju ir, pavyzdžiui, kai tokią civilinę bylą išnagrinėjo kitas teisėjas, kurį su susijusią baudžiamąją bylą nagrinėjančiu teisėju sieja itin glaudūs profesiniai ir (ar) tuo pagrindu susidarę asmeniniai ryšiai. Tačiau tai byloje turi būti objektyviai nustatyta.
18. Svarstant nagrinėjamoje byloje analizuotinus nušalinimo pagrindus aktualu ir tai, kad vertinant, ar proceso metu buvo imtasi visų pagrįstų priemonių bet kokioms abejonėms dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo pašalinti, teismų praktikoje atsižvelgiama ne tik į procesinius pagrindus, bet ir į objektyvias galimybes perduoti bylą kitam teismui. Šiuo aspektu EŽTT praktikoje, be kita ko, atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundai dėl tariamo šališkumo negali paralyžiuoti valstybės teisinės sistemos; mažose valstybėse pernelyg griežti standartai dėl tokių prašymų gali nederamai kliudyti teisingumo vykdymui (pvz., 2018 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Nicholas prieš Kiprą, peticijos Nr. 63246/10, par. 63).
19. Vadovaujantis išdėstytais principais, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo abejoti baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos (Skuodo rajono apylinkės) teismo teisėjos S. V. nešališkumu dėl neva jos tariamų profesinių ryšių su sprendimus prieš tai minėtose civilinėse bylose priėmusia Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja R. K. bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja G. V. (t. y. vieno iš nuteistųjų motina). Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisėjų darbas to paties apygardos teismo teritorijai priklausančiuose, tačiau skirtinguose miestuose esančiuose apylinkės teismuose savaime netraktuotinas kaip aplinkybė, leidžianti pagrįstai abejoti vieno iš tokių teisėjų nešališkumu su kitu teisėju susijusioje byloje, nesant kitų konkrečių tokias abejones keliančių faktų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokių faktų nėra.
20. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjos S. V. artimai kolegiškus (profesinius) ir (ar) dėl to tarp jų susidariusius asmeninius ryšius su Kretingos rajono ar Klaipėdos miesto apylinkių teismuose dirbančiomis teisėjomis (R. K. ar (ir) G. V.), kurie galėtų būti traktuojami kaip objektyvus pagrindas abejoti teisėjos S. V. nešališkumu nagrinėjamoje byloje. Kasaciniame skunde nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės, kaip šių teisėjų gimimo vieta, jų darbas Žemaitijos regione, to paties apygardos teismo teritorijoje; tai, kad teisėja S. V. prieš dešimtį metų, t. y. 2004 m. spalio – 2006 m. vasario mėnesių laikotarpiu, dirbo teisėjo padėjėja Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjančiame, be kita ko, skundus dėl Klaipėdos apygardai priklausančių apylinkės teismų sprendimų, savaime nerodo jokių tiesioginių, o juolab artimų, teisėjos S. V. profesinių ar asmeninių ryšių su kitomis dviem teisėjomis (netgi nepatvirtina, kad ši apskritai jas tiesiogiai pažįsta) ir nesuteikia pagrindo abejoti šios teisėjos nešališkumu nagrinėjamoje byloje.
21. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, abejonių dėl visų Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijai priklausančių teismų teisėjų nešališkumo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties dėl baudžiamosios bylos perdavimo kitam apygardos teismui turinys nepagrindžia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta vadovaujantis BPK 229 straipsniu, savaime netraktuotina kaip konkrečių Klaipėdos apygardos teismo, kuriam buvo teisminga baudžiamoji byla, teisėjų nušalinimas ar jų šališkumo patvirtinimas. Iš nutarties priėmimo teisinio pagrindo ir motyvų matyti, kad byla kitam apygardos teismui buvo perduota atsižvelgiant į bet kokias potencialiai galinčias kilti abejones dėl šio teismo teisėjų nešališkumo objektyviąja prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-693/2017), taip pat kelių teisėjų dalyvavimą sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo klausimą šioje baudžiamojoje byloje ir vienos teisėjos nusišalinimą. Kita vertus, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių, ją priėmusio teismo nuomone, galėtų kilti tam tikrų abejonių dėl šio teismo teisėjų nešališkumo objektyviąja prasme, bet kuriuo atveju nėra susijusios su kitais Klaipėdos apygardos teritorijai priklausančių teismų teisėjais.
22. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad klausimus dėl nagrinėjamos bylos perdavimo iš vieno teismo kitam dėl tikslingumo teismai išsprendė nepažeisdami BPK 229 straipsnio nuostatų, kartu atmesdama kasatorių skundo argumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Z. P. šališkumo priimant sprendimą dėl nagrinėjamos bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam, t. y. Skuodo rajono apylinkės teismui. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (kuris, minėta, nebuvo nušalintas ar nusišalinęs nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos) iš esmės neturi jokių įgalinimų, kurie jam leistų daryti bet kokį poveikį nagrinėjamos bylos baudžiamajam procesui ar bylos baigčiai, be kita ko, ir skiriant bylą konkrečiam teisėjui.
23. Kasatoriai pirmosios instancijos teismo šališkumą, be kita ko, sieja ir su neva neišsamiu Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjos R. K. priimtų sprendimų civilinėse bylose              Nr. 2-1839-206/2011, 2-876-206/2012 ir jų medžiagos ištyrimu, netinkamu vertinimu ir dėl to padarytomis neteisingomis išvadomis dėl nuteistosios J. A. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie kasatorių argumentai taip pat nepagrįsti. Minėta, kad procesiniai pažeidimai patys savaime nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu, o šioje byloje tokių pažeidimų apskritai nepadaryta. Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes šis teismas nustatė remdamasis teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtais ir patikrintais įrodymais (taip pat ir kasatorių nurodytais kasaciniame skunde), vertindamas jų visetą. Todėl vien tai, kad įrodymai įvertinti kitaip ir padarytos kitokios išvados, nei to norėtų kasatoriai, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

24. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjos S. V. šališkumą ar daryti išvadą dėl nešališkumo principo pažeidimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme subjektyviuoju ar objektyviuoju aspektais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios J. A. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Jokūbausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                      Rima Ažubalytė

                                                                                                                                                    Alvydas Pikelis

                                                                                                                                                    Audronė Kartanienė