Civilinė byla Nr. e2A-1626-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12862-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.18.4; 3.3.1.18.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Billton Property“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „JP interjero studija“ ieškinį atsakovei UAB „Billton Property“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 11 737 Eur skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė (ankstesnis pavadinimas – UAB „Dzūkijos saulė“) 2018 m. liepos 23 d. sudarė projektavimo darbų sutartį. Ieškovė, įvykdžiusi savo įsipareigojimus, pateikė atsakovei apmokėti dvi išankstines sąskaitas-faktūras: 2019 m. kovo 27 d. sąskaitą – 6 534 Eur sumai už III ir IV etapo darbus bei 2019 m. kovo 28 d. – 5 203 Eur sumai už papildomus interjero projektavimo darbus. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 11 737 Eur sumą. Darbų derinimo eigoje atsakovė ieškovei pretenzijų nereiškė, ieškovė pateikdavo atsakymus į atsakovės keliamus klausimus, atlikdavo korekcijas, organizavo susitikimus. Atsakovė 2019 m. kovo 26 d. pranešimu informavo ieškovę, kad ši pažeidė sutartinius santykius bei siūlė atsakovei įsigyti užsienio gamintojų, kuriuos ieškovė atstovauja Lietuvoje, prekes su kelių šimtų procentų antkainiu. Ieškovė nurodė, kad pirmiausia pasiūlė atsakovei ekonominius interjero variantus. Atsakovei išreiškus norą dėl prabangesnio interjero, ieškovė pateikė kitus partnerių pasiūlymus.

3.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad, įsigijusi patalpas, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ieškojo interjero dizaino paslaugų teikėjo. Atsakovė 2018 m. birželio 28 d. išsiuntė elektroninį laišką ieškovei, kuriame nurodė pagrindinius užsakymo parametrus. Šalių atstovai apžiūrėjo patalpas, keletą savaičių vyko derybos ir darbų derinimas, o 2018 m. liepos 23 d. šalys sudarė sutartį. Sutarties 19 punkte šalys sutarė, kad ieškovė iki 2018 m. rugsėjo 23 d. atliks projektavimo darbus. Sutarties 20 ir 21 punkte šalys sutarė, kad projektavimo darbų terminas negali būti pratęsiamas pagal ieškovės reikalavimą, o jeigu būtų pratęsiamas, termino pakeitimas įforminamas šalims pasirašant papildomą susitarimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų. Ieškovė buvo ne kartą žodžiu ir raštu informuota, kad atsakovė negauna to, ko tikėjosi, prieš sudarydama sutartį. Ieškovė, pavėlavusi daugiau negu keturis mėnesius, 2019 m. vasario 1 d. atsiuntė atsakovei interjero projektą. Tuomet atsakovė suprato, kad ieškovė, sudarydama sutartį, ketino ne tik suteikti dizaino paslaugas, bet ir parduoti atsakovei atitinkamų prekių, kurių kaina buvo keletą kartų didesnė už rinkos kainą. Atsakovė, supratusi, kad ieškovė neprofesionaliai ir atmestinai vykdo sutartį ir siekia nepagrįstai praturtėti, elektroniniu paštu pranešė, kad ieškovės siūlytų interjero dizaino sprendimų nenaudos ir daugiau nepirks iš ieškovės paslaugų.

4.       Atsakovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 4 356 Eur tiesioginių nuostolių ir 9 464 Eur negautų pajamų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad po sutarties pasirašymo atsakovė pervedė ieškovei 2 178 Eur pirmą avansinį mokėjimą. Kiti mokėjimai (iš viso – 9 000 Eur + PVM) turėjo būti atlikti atitinkamai: 7 200 Eur + PVM už I–IV etapo darbus bei 1 800 Eur + PVM už V etapo statybos ir montavimo darbų priežiūros darbus. Pasirašius sutartį, ieškovė siūlė neprofesionalius sprendimus (pavyzdžiui, dėl angos iškirtimo nešančioje sienoje) bei pasiūlė tokį išplanavimo variantą, kurio pati atsakovė nebūtų spėjusi įgyvendinti per sutartus terminus. Atsakovė dar 2018 m. spalio 15 d. nurodė ieškovei, kad negauna to, ko tikėjosi pagal sutartį, bet vylėsi, kad ieškovė pasitaisys ir sutartį įvykdys. Atsakovė 2018 m. spalio 29 d. sumokėjo dar vieną avansinę įmoką. Ieškovė pirmų keturių etapų darbus pristatė 2019 m. vasario 1 d., užtrukusi 3 kartus ilgiau negu buvo įsipareigojusi. Ieškovė pasiūlė atsakovei iš jos pirkti prekių už 62 910,10 Eur daug brangesnėmis negu rinkos kainomis. Atsakovė, gavusi projektavimo darbų rezultatą, suprato, kad ieškovė ketina apgauti atsakovę, todėl 2019 m. kovo 26 d. pranešimu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą. Atsakovė ieškovei nurodė, kad nemokės reikalaujamos 11 737 Eur sumos, nes atsakovė neužsakinėjo papildomų darbų. Atsakovė 2019 m. balandžio 12 d. pareikalavo grąžinti jai sumokėtus 3 600 Eur + PVM. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo, atsakovė turėjo nutraukti sutartį ir ieškoti kito dizainerio, pradėti darbus iš pradžių, dėl to patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovė. Sutartis nutraukta vienašališkai dėl esminio jos pažeidimo, ieškovė privalo grąžinti atsakovei jos sumokėtus 4 356 Eur (3 600 Eur + PVM). Ieškovė vėlavo atlikti darbus daugiau negu keturis mėnesius, todėl privalo atlyginti atsakovei už šį laikotarpį negautas pajamas, kurias atsakovė būtų gavusi už patalpų nuomą. Atsakovė paskaičiavo, kad dėl ieškovės kaltės ji negavo 9 464 Eur pajamų (skaičiuojant, kad patalpų, esančių Subačiaus gatvėje, vidutinė 1 kv. m kaina yra 13 Eur), t. y. 182 kv. m. x 13 Eur x 4 mėn. Taigi, bendra atsakovės patirtų nuostolių suma yra 13 820 Eur (4 356 + 9 464).

6.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškove, suteikė netinkamą pirminę informaciją apie pageidaujamą darbų rezultatą, atsakovės norai ir pageidavimai keitėsi daug kartų, tai itin apsunkino sutarties vykdymo eigą. Dėl šios priežasties darbai nebaigti laiku. Sutarties vykdymo terminas pratęstas abiejų šalių konkliudentiniais veiksmais ir valia, nes atsakovė 2019 m. sausio 9 d. laišku siūlė ieškovei atlikti papildomus darbus objekte. Tai reiškia, kad atsakovė neturėjo pretenzijų dėl pasibaigusio sutarties termino. Pateikti šalių susirašinėjimai įrodo, kad ieškovė visą laiką bendradarbiavo su atsakove ir siūlė atsakovei įvairius variantus, siekė kuo kokybiškiau ir profesionaliau suteikti paslaugas. Ieškovė pažymėjo, kad galutinis darbo rezultatas priklausė nuo kitų asmenų, t. y. baldininkų sąmatų paskaičiavimų, kitų įmonių pasiūlymų. Atsakovė žinojo darbų vykdymo eigą, vėlavimo priežastis, nepareiškė pretenzijų. Ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jai nekyla atsakomybė dėl atsakovės neva patirtų nuostolių. Ieškovė nurodė, kad atsakovės patalpų įrengimo projektas nebaigtas, objekte neatliekami jokie statybos darbai, t. y. projektas neįgyvendintas ne dėl ieškovės, bet dėl atsakovės kaltės. Atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio – todėl nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovės paskaičiuotus nuostolius, kurie nepagrįsti jokiais dokumentais. Ieškovė nesutinka su atsakovės reikalavimu grąžinti atsakovei jos sumokėtą 4 356 Eur sumą, su vienašališku sutarties nutraukimu dėl ieškovės kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės 4 356 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį. Taip pat teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1 143 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas vertino, kad į bylą pateikti šalių susirašinėjimai elektroniniais laiškais patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė iš esmės vykdė šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigas – elektroniniais laiškais šalys aptardavo stiliaus koncepcijas, patvirtindavo pasirenkamus variantus; ieškovė atsižvelgdavo į atsakovės pageidavimus – atsakovei buvo nuolat teikiami pakoreguoti pasiūlymai, kurie, kaip matyti iš laiškų turinio, atsakovei iš esmės patiko, nes atsakovė juos patvirtindavo. Be to, šalys kalbėjosi telefonu, buvo susitikusios objekte bei ieškovės kontoroje. Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes (jog ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų ir žadėtos tvarkos, atsakovei reikėdavo ieškovę nuolat skatinti dėl atliekamų darbų eigos, atsakovės 2018 m. spalio 15 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovė nurodė nesanti patenkinta ieškovės suteikiamomis paslaugomis bei teikiamais „sausais“ brėžiniais, nes atsakovė negauna to, ko tikėjosi, pasirašydama sutartį) vertino kaip atsakovės nusiskundimą lėta sutarties vykdymo eiga bei paskatinimas ieškovę veikti greičiau ir produktyviau, bet jos nepatvirtina, kad ieškovė sutartinių įsipareigojimų visiškai nevykdė ar sutartiniai santykiai nutrūko.

9.       Teismas nurodė, kad šalių susirašinėjimai patvirtina, kad šalys, pasibaigus sutarties įvykdymo terminui, toliau aktyviai bendradarbiaudamos tęsė sutartinius santykius, sėkmingai derino, tarėsi dėl tolimesnės darbų eigos bei susitikimų objekte, atsakovė prašydavo pakoreguoti, o vėliau po ieškovės korekcijų, atsakovė pritardavo bei patvirtindavo ieškovės teikiamus pasiūlymus. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovė būtų teikusi projektiniams pasiūlymams bei pateikiamai medžiagai kokias nors esmines pastabas, į kurias ieškovė būtų nesureagavusi ar neatsižvelgusi, neatlikusi atitinkamų korekcijų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, 2018 m. spalio 29 d. sumokėdama įmoką už II etapą, patvirtino, jog jai tiko ieškovės pateikiami darbai. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės parengtus projekto etapus atsakovė atliko vandentiekio, elektros bei grindų šildymo išvedžiojimo darbus, kas patenka į II darbų etapą. 

10.       Visą interjero projekto koncepciją, susistemintus duomenis su sąmatomis, brėžinius ir vizualizacijas ieškovė atsakovei pateikė 2019 m. vasario 1 d. Po šios datos šalys dar kurį laiką susirašinėjo, aptardamos sąmatoje pateiktus baldų, šviestuvų variantus, virtuvės buitinę techniką, sienų apdailą. Tai patvirtina besitęsiančius sutartinius šalių santykius. Atsakovė elektroniniuose laiškuose nurodė, kad ieškovė siekė užsidirbti, siūlydama atsakovei įsigyti savo atstovaujamų gamintojų prekių su kelių šimtų procentų antkainiu, bet nepateikė jokių kitų pastabų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, nenurodė konkrečių darbų trūkumų, nenustatė termino jiems ištaisyti.

11.       Teismo nuomone, neįrodė, kad ieškovės atliktų darbų kokybė neatitiko sutarties sąlygų, pateiktas projektas netinkamas naudoti pagal paskirtį. Pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės pateikta sąmata atitiko atsakovės nurodytą 180 000 Eur sumą ir jos neviršijo. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad jos pateiktoje sąmatoje nurodytų prekių ar gaminių nebuvo privaloma įsigyti, to nenumatė bei neįpareigojo ir šalių sutartis, prekes buvo galima rinktis ir iš kitų gamintojų. Teismas pabrėžė, kad šalių susirašinėjimai patvirtina, jog atsakovė sutiko ir prašė, kad ieškovė atsakovei pasiūlytų tiekėjus savo nuožiūra, o atsakovė pasiūlė tik vieną pageidaujamą tiekėją dėl minkštų baldų. Teismas laikė neįrodytais atsakovės argumentus, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir norėjo pasipelnyti atsakovės sąskaita.

12.       Teismas vertino, kad dvišalio darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašymas nepaneigia ieškovės teisės į atlyginimą už atliktus darbus, nes byloje esančių įrodymų visuma (šalių susirašinėjimai, šalių atstovų žodiniai paaiškinimai posėdžio metu, liudytojos M. Č. paaiškinimai) patvirtina aplinkybę, kad ieškovė, 2019 m. vasario 1 d. atsiųsdama atsakovei visą susistemintą medžiagą, brėžinius, sąmatą ir vizualizacijas, faktiškai atliko sutarties priede Nr. 1 numatytus I–IV etapų darbus. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė motyvuoto atsisakymo priimti darbus, nenurodė priežasčių, atliktų darbų trūkumų, jų ištaisymo terminų, todėl ji neturi teisės gintis tariamais ieškovės darbų trūkumais. Aplinkybė, kad pateikus projektą atsakovės požiūris į interjero vizualizaciją ar kitus elementus, kurie buvo įtraukti atsakovės pageidavimu į projektą, pasikeitė ar neatitiko lūkesčių, nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovės atliktų darbų netinkamumo.

13.       Teismas nustatė, kad nebuvo sudarytas raštiškas susitarimas dėl sutarties termino pratęsimo. Šalys nesiėmė jokių veiksmų dėl teisinių santykių pratęsimo įforminimo, bet tęsė paslaugų teisinius santykius, todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies išlygą, t. y. konstatuoti, jog sutarties galiojimas buvo pratęstas šalių elgesiu: tęsiant šalių bendradarbiavimą elektroniniu susirašinėjimu, atsakovei sumokant už II etapo darbus, ieškovei teikiant pasiūlymus, atsakovei patvirtinant pasiūlytas bei atsakovės pageidavimu pakoreguotas stilistikos koncepcijas, derinant darbų eigoje iškylančius klausimus ir pan.

14.       Teismas nustatė, kad sutarties priede Nr. 1 šalys sutarė dėl apmokėjimo už darbus tvarkos ir terminų, t. y. kad bus mokamos 20 procentų bendros darbų vertės dydžio įmokos už I–IV darbų etapus (4 įmokos) ir 20 procentų sutartyje nurodytos kainos dalis už autorinę darbų priežiūrą, iš viso – 5 įmokos: 1 800 Eur x 5 = 9 000 Eur + PVM. Atsakovė sumokėjo dvi įmokas: 2 178 Eur avansinę įmoką (1 800 Eur + PVM) ir 2 178 Eur įmoką už II etapo darbus (1 800 Eur + PVM), iš viso 4 356 Eur. Ieškovė po projekto pateikimo 2019 m. kovo 27 d. išrašė išankstinio mokėjimo sąskaitą 5 400 Eur + PVM (iš viso 6 534 Eur) sumai, sąskaitoje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už interjero projektavimo darbus (III-IV etapus). Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti 4 356 Eur (2 178 Eur + 2 178 Eur) įmoka už II ir IV etapų darbus, kuriuos ieškovė pilnai įvykdė, pagrįstas.

15.       Teismas nurodė, kad sąskaita išrašyta 6 534 Eur sumai, t. y. likusi 2 178 Eur suma yra penktoji įmokos dalis už autorinę darbų priežiūrą. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog autorinė darbų priežiūra iš tikrųjų buvo vykdoma. Teismas pažymėjo, kad papildomi darbai (vizualizacijos, projektas dėl laiptinės remonto) atskiru susitarimu šalių nesuderinti, kainos neaptartos, projektas dėl laiptinės remonto yra tik vienas lapas, todėl nėra pagrindo ieškovei iš atsakovės priteisti 5 203 Eur.

16.       Teismas nurodė, kad atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji 2019 m. kovo 26 d. pranešimu „Dėl sutarties SUB18 tolimesnio vykdymo“ vienašališkai nutraukė šalių pasirašytą sutartį. Teismas vertino, kad šiuo pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą atlikti teisinį sutarties, atliktų darbų rezultato vertinimą, nurodė, kad bus vertinama, ar ieškovė, vykdydama sutartį, nepažeidė sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitų teisinių principų, normų ir taisyklių, taip pat atsakovė nurodė, kad, įrengdama patalpas, atsakovė nenaudos ieškovės pasiūlytų sprendinių, iš ieškovės nepirks ir neužsakinės jokių priekių ir paslaugų. Teismas pažymėjo, kad šiame pranešime atsakovė nenurodo, kad sutartis vienašališkai nutraukiama dėl to, kad ieškovė pažeidė sutarties terminą – šia aplinkybe atsakovė rėmėsi tik pradėjus ginčą nagrinėti teisme. Atsakovė nurodytame pranešime nesilaikė imperatyvaus įstatymo reikalavimo nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, todėl nutraukti sutarties, nenustačius papildomo termino ieškovei, remiantis bendrosiomis sutarčių nutraukimo nuostatomis nebuvo pagrindo (CK 6.218 straipsnis).

17.       Teismas nurodė, kad atsakovės 2019 m. balandžio 12 d. elektroninis laiškas, kuriame teigiama, kad ieškovė yra nesąžininga šalis, todėl atsakovė sutartį laiko negaliojančia bei prašo per 14 dienų grąžinti pagal sutartį ieškovei pervestą 4 356 Eur sumą, negali būti laikomas įstatymo reikalavimus atitinkančiu pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą, galinčiu sukurti pageidaujamų teisėtų padarinių.

18.       Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė buvo nesąžininga, siekė neteisėtai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teismas atsižvelgė, kad ieškovės pasiūlymai įsigyti prekes nebuvo privalomi atsakovei, dėl kainų buvo galima diskutuoti, ieškovė nurodė kainas pagal savo atstovaujamų gamintojų oficialius kainynus, papildomai įtraukiant PVM ir transportavimo išlaidas. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovė, pateikdama teismui atitinkamų prekių bei įrangos kainų palyginimus, pateikė skirtingos kokybės ir standartų prekes. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė pažeidė esmines sutarties sąlygas, sutartis nutraukta vienašališkai, juolab, kad ir šalys tokio reikalavimo nepateikė.

19.       Teismas pažymėjo, kad nenustačius aplinkybių dėl esminio sutarties pažeidimo, ieškovės nesąžiningumo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai atliko projektavimo darbų I-IV etapus ir perdavė darbų rezultatą, už kurį atsakovė turi pareigą sumokėti, nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 4 356 Eur sumą, atsakovės sumokėtą ieškovei už tinkamai ieškovės atliktus I ir II darbų etapus.

20.       Teismas nustatė, kad po projekto pateikimo, t. y. 2019 m. vasario 1 d., iki sprendimo priėmimo dienos objektas nepabaigtas. Nors atsakovė ir 2019 m. balandžio 5 d. sudarė kitą interjero dizaino sutartį, pagal kurią buvo parengtas naujas apartamentų įrengimo projektas, tačiau ji nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė pagal naują projektą atliko statybos darbus, įrengė ir išnuomojo apartamentus trumpalaikei nuomai. Teismas padarė išvadą, kad apartamentų interjero įrengimo darbai neatlikti dėl kitų priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad objektas nenuomojamas ir atsakovė patyrė nuostolius (negavo pajamų) dėl ieškovės kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir netenkintas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tenkinti atsakovės priešieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovės 4 356 Eur tiesioginių nuostolių, 9 464 Eur negautų pajamų, 6 proc. procesines palūkanas nuo priešieškinio sumos nuo jo pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.                      Teismas padarė dvi klaidingas prielaidas: 1) ieškovė atliko projektavimo darbų sutartyje numatytus I-IV etapų darbus, o atsakovė nenurodė ir neįrodė objektyvių bei pateisinamų priežasčių, kurių pagrindu galima būtų buvę atsisakyti mokėti atlyginimą už ieškovės faktiškai atliktus darbus; 2) nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė pažeidė esmines sutarties sąlygas bei, kad sutartis nutraukta vienašališkai, juolab, kad ir šalys tokio reikalavimo byloje nėra pateikusios.

21.2.                      Ieškovė turėjo atlikti visus sutartyje numatytus darbus. Sutartis būtų laikoma įvykdyta, jei ieškovė būtų tinkamai atlikusi visus darbus (pilnos apimties interjero dizaino projektą) ir juos perdavusi atsakovei. Sutarties priede nurodyta, kad darbų skaidymas etapais yra sąlyginis, jie neatskiriamai susiję. Šalių pasirašytos sutarties 26 punkte nurodyta, kad ieškovei (Projektuotojui) pilnai ir tinkamai atlikus visus sutartyje bei jos prieduose nurodytus darbus, atsakovė (Klientas) su ieškove (Projektuotoju) pasirašo darbų priėmimo-perdavimo aktą.

21.3.                      Jei ieškovė ne visus darbus ar netinkami atlieka dalį darbų, atsakovė negauna sulygto rezultato ir negali juo naudotis. Atsakovė turėtų mokėti ieškovei už rezultatą, kurio negali panaudoti.

21.4.                      Ieškovė elgėsi nesąžiningai. Ieškovė neinformavo atsakovės, kad galutiniame interjero projekte nurodė keturis interjero sprendinius, kuriais pati prekiauja (kilimai; užuolaidos, romanetės, lovatiesės; staliniai, sieniniai, pakabinami šviestuvai; įleidžiami šviestuvai). Šių sprendinių bendra kaina sudaro 62 910,10 Eur. Ieškovė pasiūlė šiuos sprendinius, nes ketino užsidirbti atsakovės sąskaita. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už šias prekes ieškovė nurodė gerokai didesnes nei rinkos kainos.

21.5.                      Ieškovė, reikalaudama priteisti skolą, turėjo įrodyti, kad darbus atliko tinkamai. Ieškovė neįrodinėjo, kad pasiūlyti sprendiniai atitiko atsakovės poreikius. Ieškovės su atsiliepimu į priešieškinį pateikti duomenys (UAB „Laforma“, UAB „Mazgas“ ir UAB „Dstyle“ pasiūlymai) nepaneigia, kad sprendinių kainos atsakovei padidintos. Ieškovė teigė, kad šviestuvų kaina brangesnė dėl DALI sistemos, bet neišskyrė jos kainos, nenurodė šviestuvų savikainų. Ieškovė nenurodė, už kokią kainą įsigijo prekes iš savo tiekėjų, kokį antkainį ketino pritaikyti atsakovei.

21.6.                      Atsakovė nebuvo patenkinta ieškovės darbų rezultatu – tai pagrindžia į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas. Atsakovė nuolat reiškė pretenzijas ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad buvo sudaryti ar bent šalių derinti atskirų etapų perdavimo-priėmimo aktai, galutinis priėmimo-perdavimo aktas, kaip nurodyta sutartyje. Atsakovė niekuomet ieškovės darbų (nei atskirų etapų, nei visumos) nepriėmė, jos darbų rezultatu niekada nesinaudojo, todėl neturi pareigos mokėti už ieškovės atliktus darbus.

21.7.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė užsakė, kad ieškovė parengtų apartamentų, skirtų trumpalaikei nuomai, interjerą. Ieškovė, rengdama dizainą, turėjo veikti išimtinai atsakovės interesais. Ieškovė turėjo siūlyti sprendinius, atitinkančius atsakovės poreikius. Ieškovė neturėjo siūlyti atsakovei neadekvačiai brangių užuolaidų, kilimų, žemesnės klasės santechnikos įrangos, kuri tarnautų ilgiau ir būtų keičiama rečiau nei kilimai, užuolaidos. Ieškovė vykdė sutartį ne ekonomiškiausiu atsakovei būdu, todėl netinkamai atliko darbus, tuo iš esmės pažeidė sutartį.

21.8.                      Aplinkybė, jog atsakovė neprivalėjo įsigyti ieškovės pateiktame projekte nurodytų prekių, bet galėjo rinktis kitus gamintojus, nepaneigia ieškovės netinkamai atliktų darbų fakto ir nepatvirtina atsakovės pareigos mokėti už ieškovės darbus. Tai, kad ieškovė iš esmės neviršijo atsakovės nurodytos maksimalios įrengimo sąmatos (180 000 Eur), nepaneigia fakto, kad į projektą įtraukti sprendiniai (tiek atskiri, tiek jų visuma) nenaudingi ir netinkami atsakovei, todėl atsakovė tokio projekto sprendinių negalėjo realizuoti ir niekuomet nerealizavo. Pareiga parinkti šviestuvus, užuolaidas, baldus, kitas apdailos medžiagas ir kt. teko ieškovei (Sutarties priedas Nr. 1, III ir IV etapų darbų aprašymas), todėl ji turėjo veikti sąžiningai.

21.9.                      Atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo: 1) ieškovė žymiai pažeidė sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą ir tinkamai neatliko darbų per papildomą terminą; 2) ieškovės pateiktas darbų rezultatas neatitiko šalių sudarytos sutarties, t. y. ieškovė, veikdama nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, siekė ne parengti ir perduoti atsakovei geriausiai jos lūkesčius atitinkantį projektą, bet siekė nesąžiningai (nuslėpdama esminius faktus) užsidirbti atsakovės sąskaita, brangiau nei rinkos kaina perparduodama savo (ieškovės) prekes, ir parengė netinkamą projektą su neekonomiškais, nepraktiškais bei atsakovės teisėtų lūkesčių neatitinkančiais sprendiniais.

21.10.                      Atsakovė 2019 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei pranešimą apie sutarties nutraukimą. Atsakovė papildomai 2019 m. balandžio 12 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad sutartį laiko negaliojančia ir prašė grąžinti sumokėtą 4 356 Eur sumą. Ieškovė žinojo, kokius esminius sutarties pažeidimus buvo padariusi (praleistas sutarties terminas ir netinkamai parengtas projektas), todėl atsakovė šių aplinkybių nurodytuose laiškuose nedetalizavo. Tai nepaneigia ieškovės padarytų pažeidimų, nei fakto, kad atsakovė nutraukė sutartį ir tinkamai pranešė apie tai ieškovei. Ieškovė nesutikdama su sutarties nutraukimu, turėjo suformuluoti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo neteisėtu. Ieškovė tokio reikalavimo nepareiškė, todėl darytina išvada, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų.

21.11.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2019 m. kovo 26 d. pranešime atsakovė nesilaikė imperatyvaus įstatymo reikalavimo nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, todėl nutraukti sutarties, nenustačius papildomo termino ieškovei, remiantis bendrosiomis sutarčių nutraukimo nuostatomis, nebuvo pagrindo. Atsakovė nurodo, kad papildomą terminą sutarčiai įvykdyti reikalinga nustatyti tik tuomet, kai kitos šalies daromas sutarties pažeidimas pasireiškia išimtinai termino praleidimu (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Kitais atvejais (pagrindais) nutraukiant sutartį dėl esminio jos pažeidimo nukentėjusi šalis neturi nustatyti sutartį pažeidusiai šaliai papildomą terminą. Be to, atsakovė buvo suteikusi ieškovei papildomą terminą sutarčiai įvykdyti: projektavimo darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 23 d., o atsakovė apie sutarties nutraukimą pranešė 2019 m. kovo 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 mėn. po galutinio darbų atlikimo termino.

21.12.                      Bylos duomenys nepatvirtina, kad, ieškovei vykdant projektavimo darbus, atsakovė paraleliai turėjo vykdyti statybos darbus ginčo objekte. Priešingai – ieškovė sutarties 2 punkte aiškiai patvirtino, kad yra susipažinusi su atsakovės nurodytais pageidavimais bei poreikiais projektavimo darbų rezultatui, taip pat su atsakovės pateiktais dokumentais ir duomenimis, kurie gali būti reikalingi projektavimo darbams atlikti ir juos perduoti laiku. Taigi atsakovė, kad laiku būtų parengtas projektas, neturėjo atlikti jokių veiksmų, darbų.

21.13.                      Ieškovė neatliko darbų per sutartyje numatytą terminą, darbus atliko netinkamai, atsakovė negalėjo naudoti ir nenaudojo ieškovės darbų rezultato. Dėl to atsakovė mano, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovės, kaip verslininkės, kaltė preziumuojama.

21.14.                      Atsakovė reikalauja grąžinti avansines įmokas, nes šalių sutartis nutraukta, atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 4 356 Eur avansines įmokas, atsakovė nepriėmė ieškovės darbų rezultato ir juo nesinaudojo (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė pasamdė kitą dizainerį, kuris parengė naują interjero projektą, kurio darbų vertė – 9 000 Eur (atsakovė sumokėjo 7 500 Eur). Atsakovė turėjo sumokėti kitam asmeniui už tuos pačius darbus, kuriuo ieškovė atliko netinkamai. Dėl to atsakovė patyrė nuostolių.

21.15.                      Atsakovė siekė įrengti apartamentus trumpalaikei nuomai iki 2018 m. pabaigos ir iš šios veiklos ne vėliau kaip nuo 2019 m. sausio 1 d. uždirbti pajamas. Ieškovės darbų (dizaino projekto parengimo) atlikimo terminas buvo viena esminių sutarties sąlygų. Dėl ieškovės pasiūlyto sąlyginai operatyvaus darbų atlikimo termino (2 mėn. nuo sutarties pasirašymo) atsakovė pasirinko ieškovę dizaino projektui parengti. Ieškovė neatliko darbų nustatytu terminu, o jos daugiau nei 4 mėn. pavėluotai pateiktas darbų rezultatas neatitiko sutarties sąlygų, atsakovė negalėjo pradėti ir užbaigti apartamentų įrengimo laiku ir juos nuomoti. Ieškovei neįvykdžius įsipareigojimų, neapibrėžtam terminui nusikėlė atsakovės verslo planai: atsakovė ieškojo naujo dizainerio, laukė, kol jis užbaigs darbus, ieškojo naujų rangovų, tiekėjų. Atsakovė patyrė nuostolius (negautas pajamas) dėl ieškovės padarytų sutarties pažeidimų (t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės negautų pajamų ir ieškovės padarytų sutarties pažeidimų), todėl ieškovė atsakinga už atsakovės patirtus nuostolius (negautas pajamas).

21.16.                      Atsakovė netiesioginius nuostolius grindžia į bylą pateikta statistika, pagal kurią vidutinis kambarių užimtumas Vilniuje 2018 m. sudarė 65 proc. Taip pat 2018 m. atsakovės sudarytomis su juridiniais asmenimis sutartimis dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo, pagal kurias apartamentų apgyvendinimo paslaugų vienos nakties kaina – 100 Eur, 150 Eur ir 200 Eur. Atsakovė teigia, kad jos realiai tikėtinos pajamos iš 4 apartamentų nuomos sudaro 600 Eur per dieną (100 + 150 x 2 + 200 = 600 Eur), t. y. 18 000 Eur per mėnesį (600 x 30 (dienų) = 18 000 Eur). Įvertinus užimtumo statistiką (65 proc.), atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti bent 11 700 Eur pajamų per mėnesį (18 000 x 65 proc. = 11 700 Eur), 46 800 Eur (11 700 X 4 = 46 800 Eur) per keturis mėnesius.

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Sutarties priede Nr. 1 nustatyta, kad darbai bus vykdomi etapais: projektinė dalis sudaryta iš keturių konkrečiai išvardintų etapų; taip pat, kad apie tris mėnesius bus vykdoma autorinė darbų priežiūra.

22.2.                      Šalys susitarė, kad projektavimo darbų kaina – 9 000 Eur + PVM, iš viso –10 890 Eur (sutarties 33 punktas). Šalys sutartyje nurodė, kad projektavimo darbai pradedami vykdyti po sutarties pasirašymo ir klientui sumokėjus 20 proc. avansą – 1 800 Eur (Sutarties 17 punktas, Sutarties priedas Nr. 1). Likusias sumas atsakovė įsipareigojo pervesti dalimis: 1) 20 proc. po ieškovės užbaigto I ir II etapo, 2) 20 proc. po ieškovės užbaigto III etapo, 3) 20 proc. po ieškovės užbaigto IV etapo, 4) 20 proc. po ieškovės užbaigtos autorinės darbų priežiūros.

22.3.                      Ieškovė neturėjo galimybės įvykdyti visų projektavimo darbų etapų, t. y. autorinės darbų priežiūros, dėl atsakovės kaltės, kuri nevykdė objekte statybos darbų, t. y. nebuvo atlikti griovimo darbai, nepastatytos pertvaros. Projektas nebaigtas iki šios dienos. Atsakovė, tinkamai nenutraukusi sutartinių santykių su ieškove, pasamdė kitą dizainerę, be pagrįstos priežasties atsisakė bendradarbiauti su ieškove. Dėl to autorinės darbų priežiūros paslaugos objektyviai negalėjo būti atliktos dėl atsakovės kaltės.

22.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dvišalio akto nepasirašymas nepaneigia ieškovės teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Atsakovės teiginiai apie netinkamą darbų perdavimą yra nepagrįsti. Ieškovė neturėjo realios galimybės perduoti atsakovei darbus ir įforminti šį procesą pasirašant darbų priėmimo - perdavimo aktą, kadangi atsakovė, gavusi galutinį darbo rezultatą, nustojo bendrauti, o gavusi sąskaitą apmokėjimui, pareiškė pretenzijas. Galutinis darbų rezultatas perduotas atsakovei 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku, atsakovė beveik mėnesį nereiškė pretenzijų, derino tam tikras projekto detales; atsakovė pareiškė pretenzijas tik gavusi ieškovės sąskaitą.

22.5.                      Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė neprivalėjo įsigyti ieškovės siūlomų prekių, prekes galėjo rinktis iš kitų gamintojų ar atstovų. Sąmatoje nurodytos prekės –pasiūlymas, kurį buvo galima koreguoti. Atsakovė nepasinaudojo teise pasirinkti kitus gamintojus. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (šalių susirašinėjimą, šalių, liudytojų paaiškinimus), pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė siūlė atsakovei prekes didesnėmis nei rinkos kainomis.

22.6.                      Ieškovė teikė pasiūlymus atsakovei, atsižvelgdama į atsakovės norą sukurti prabangų stilių, panašų į esantį aukštos klasės viešbučiuose („Narutis“, „Stikliai“), nurodytą maksimalios sąmatos dydį – 180 000 Eur. Ieškovei 2018 m. lapkričio 14 d. elektroniniu laišku paprašius pasirinkti norimą iš kelių pasiūlytų santechnikos variantų, atsakovė paliko tai nuspręsti ieškovei. Atsakovė neteikė jokių pageidavimų.

22.7.                      Teismas nenustatė, kad ieškovė atliko darbus netinkamai. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad jos vengimas apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą yra pagrįstas. Gavusi galutinį interjero projektą, atsakovė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovei nepareiškė tol, kol jai nebuvo išrašyta sąskaita už atliktus darbus. Tai rodo atsakovės nesąžiningumą.

22.8.                      Atsakovė reikalauja atskleisti ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, t. y. kokie yra jos susitarimai su gamintojais dėl kainodaros ir sąlygų.

22.9.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jokia bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovei vykdant projektavimo darbus, atsakovė paraleliai turėjo vykdyti statybos darbus ginčo objekte. Atsakovės atstovas ieškovei prisistatė kaip profesionalus nekilnojamojo turto vystytojas, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi jos atitinkamo elgesio. Atsakovės atstovo elgesys sutarties vykdymo metu patvirtino, jog realiai jis neturėjo supratimo apie nekilnojamojo turto vystymo sferą, statybos darbų organizavimą, bet apsiėmė vykdyti statybos darbų vadovo funkcijas, kurioms reikalingos specialios žinios, kompetencija, atestatai. Ieškovė negalėjo numatyti, kad asmuo, siekdamas vystyti verslą, įrengti ir ateityje nuomoti prabangius apartamentus Vilniaus senamiestyje, pats neturės supratimo, kaip tai teisingai padaryti ir be kita ko, dar nesamdys atitinkamų sričių specialistų tokiems darbams organizuoti ir prižiūrėti.

22.10.                      Sutarties vykdymas priklauso nuo abiejų šalių veiksmų, tarpusavio bendradarbiavimo. Šalys sutarė dėl dviejų mėnesių termino, nes ieškovė tikėjosi, kad atsakovė tinkamai bendradarbiaus. Sutarties vykdymas triko, nes objekte nevyko statybos darbai, ieškovė neturėjo galimybės vietoje atlikti tikslių matavimų. Atsakovė neužtikrino, kad statybos darbus kontroliuotų profesionalus darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas, kad darbai vyktų organizuotai ir sklandžiai. Atsakovės objekte epizodiškai dirbo asmenys, nuo kurių dvelkė stiprus alkoholio kvapas. Atsakovė neužtikrino, kad laiku būtų gauti statybos darbų projektai ir leidimai. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo suderinusi darbų su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė nespėjo įvykdyti sutarties, todėl sutarties terminas pratęstas šalių bendrais veiksmais. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu.

22.11.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė teigia, kad Sutartį vienašališkai nutraukė 2019 m. kovo 26 d. pranešimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šiame pranešime atsakovė nenurodė, kad sutartis vienašališkai nutraukiama dėl to, kad ieškovė pažeidė sutarties terminą. Teismas išsamiai nurodė, kad atsakovės 2019 m. balandžio 12 d. elektroninis laiškas negali būti laikomas įstatymo reikalavimus atitinkančiu pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą, galinčiu sukurti pageidaujamus teisėtus padarinius.

22.12.                      Ieškovė tinkamai atliko atsakovei projektavimo darbų paslaugas, jokios žalos ir nuostolių nepadarė. Ieškovė, atsakovei tinkamai nebendradarbiaujant, įvykdė pirmų keturių etapų darbus, atliko papildomai užsakytus darbus ir pateikė teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė, būdama nesąžininga, vengia atsiskaityti su ieškove.

22.13.                      Atsakovė iki šios dienos neįrengė patalpų, nepradėjo jų nuomoti. Atsakovės negautų pajamų rezultatas – ne ieškovės kaltė, o pačios atsakovės neveikimas arba nesugebėjimas tinkamai organizuoti savo ūkinės veiklos.

22.14.                      Atsakovė, teigdama, kad negalėjo keturis mėnesius išnuomoti patalpas dėl ieškovės kaltės, privalėjo šias aplinkybes įrodyti. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog objektas šiai dienai jau yra baigtas, kokie darbai yra atlikti nuo 2019 m. vasario 1 d., nepateikė logiškų paaiškinimų, kodėl objektas neužbaigtas iki šios dienos ir patalpos vis dar nenuomojamos. Nuostolių įrodinėjimas negali būti grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei kilti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

23.       Nagrinėjamoje byloje keliami rangos darbų priėmimo–perdavimo akto surašymo, vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo klausimai.

24.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. birželio 22 d. nuosavybės teise įsigijo 182,93 kv. m ploto patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas L. S. 2018 m. birželio 28 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad ieško interjero dizainerio atnaujinti ir įrengti įsigytas patalpas, t. y. patalpas (4 butus) ketina įrengti trumpalaikei nuomai prancūzišku stiliumi, kaip viešbutis „Narutis“ ar „Stikliai“. Šalys 2018 m. liepos 23 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. SUB18 bei priedą Nr. 1 „Interjero projektavimo, autorinės priežiūros darbų sąrašas ir atsiskaitymo tvarka“. Sutartimi ieškovė (projektuotoja) įsipareigojo atlikti projektavimo darbus ir perduoti juos atsakovei (klientui), o atsakovė –bendradarbiauti su projektuotoja, sudaryti būtinas sąlygas projektavimo darbams atlikti, jei projektavimo darbų rezultatas perduodamas priėmimo-perdavimo aktu, jį tinkamai atliktą priimti, sumokėti projektuotojai sutartyje nustatytą ir joje nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą – 9 000 Eur + PVM (iš viso – 10 890 Eur) (sutarties 1, 33 punktai). Šalys sutarties priede Nr. 1 nustatė, kad darbai bus vykdomi etapais: projektinė dalis sudaryta iš keturių konkrečiai priede Nr. 1 išvardintų etapų, taip pat apie tris mėnesius bus vykdoma autorinė darbų priežiūra. Šalys susitarė, kad projektavimo darbai pradedami vykdyti po sutarties pasirašymo ir klientui sumokėjus 20 proc. avansą – 1 800 Eur (sutarties 17 punktas, sutarties priedas Nr. 1). Likusias sumas atsakovė įsipareigojo pervesti dalimis: 1) 20 proc. po ieškovės užbaigto I ir II etapo; 2) 20 proc. po ieškovės užbaigto III etapo; 3) 20 proc. po ieškovės užbaigto IV etapo, 4) 20 proc. po ieškovės užbaigtos autorinės darbų priežiūros. Sutarties 19 punktu šalys nustatė, kad projektavimo darbai privalo būti baigti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 23 d.

26.       Šalims pasirašius sutartį, atsakovė pervedė ieškovei 1 800 Eur + PVM avansą, taip pat 2018 m. spalio 29 d. sumokėjo ieškovei 1 800 Eur + PVM įmoką. Iš viso atsakovė ieškovei sumokėjo 3 600 Eur + PVM sumą (iš viso – 4 356 Eur).

27.       Ieškovė 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei parengtą apartamentų interjero projektą.

28.       Atsakovė 2019 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie ketinimą atlikti teisinį sutarties, atliktų darbų rezultato vertinimą, nurodė, kad bus vertinama, ar ieškovė, vykdydama sutartį, nepažeidė sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitų teisinių principų, normų ir taisyklių. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad įrengdama patalpas, nenaudos ieškovės pasiūlytų sprendinių, nepirks ir neužsakinės iš ieškovės jokių prekių ir paslaugų.

29.       Ieškovė 2019 m. kovo 27 d. išrašė atsakovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 19/03-27 už interjero projektavimo III ir IV etapo darbus – 5 400 Eur + PVM (iš viso – 6 534 Eur); 2019 m. kovo 28 d. – išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 19/03-28 už papildomus interjero projektavimo darbus 4 300 Eur + PVM (iš viso – 5 203 Eur). Ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. išsiuntė atsakovei šias sąskaitas elektroniniu paštu, taip pat pridėjo raštą – atsakymą į atsakovės 2019 m. kovo 26 d. pranešimą. Ieškovė rašte nurodė nesutinkanti su atsakovės kaltinimu dėl sutarties pažeidimo. Atsakovė nurodytų sąskaitų neapmokėjo.

30.       Atsakovė 2019 m. balandžio 5 d. sudarė su dizainere D. K. sutartį dėl interjero dizaino projekto sukūrimo patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini); darbų kaina – 9 000 Eur, sutarties terminas – 6 mėnesiai. Atsakovė pagal šią sutartį sumokėjo dizainerei 7 500 Eur sumą. Byloje pateikti dizainerės parengti interjero dizaino projekto dokumentai.

Dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo fakto kvalifikavimo

31.       Projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700 straipsnis). Pagal CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktą rangovas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus perduoti užsakovui. Užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus (CK 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

33.       Atsakovė teigia, kad ieškovė turėjo atlikti visus sutartyje numatytus darbus; sutartis būtų laikoma įvykdyta, jei ieškovė būtų tinkamai atlikusi visus darbus (pilnos apimties interjero dizaino projektą) ir juos perdavusi atsakovei. Iš byloje esančio sutarties priedo matyti, kad darbai suskirstyti į keturis etapus, numatyti preliminarūs jų atlikimo terminai. Sutarties priede šalys nurodė, kad darbų skaidymas etapais yra sąlyginis, jie neatskiriamai susiję, todėl jų įvykdymas laike gali sutapti. Be to, šalys susitarė, kad, ieškovei atlikus etape numatytus darbus, atsakovė sumoka 20 proc. sutartyje nurodytos kainos dalies. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė susirašinėjo su ieškove elektroniniu paštu, taip pat susitikdavo objekte. Iš šalių elektroninių laiškų turinio matyti, kad atsakovė prašė koreguoti tam tikras detales bei sutiko su ieškovės atliktais darbais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė ir atsakovė iš esmės vykdė šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareigas – elektroniniais laiškais šalys aptardavo stiliaus koncepcijas, patvirtindavo pasirenkamus variantus; ieškovė atsižvelgdavo į atsakovės pageidavimus – atsakovei buvo nuolat teikiami pakoreguoti pasiūlymai, kurie, kaip matyti iš laiškų turinio, atsakovei iš esmės patiko, nes atsakovė juos patvirtindavo. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė, apmokėdama už II etapo atliktus darbus patvirtino, kad ieškovė šio etapo darbus atliko tinkamai ir atsakovė juos priėmė.

34.       Ieškovė 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu pateikė atsakovei pilną interjero projekto koncepciją, susistemintą medžiagą su sąmatomis, brėžinius ir vizualizacijas. Po to šalys elektroniniais laiškuose aptarė ieškovės pateiktus baldų, šviestuvų variantus, virtuvės buitinę techniką, sienų dažymo ir apdailos klausimus (2019 m. vasario 7, 18 d. kovo 6, 21 d. elektroniniai laiškai). Ieškovė 2019 m. vasario 27 d. išsiuntė atsakovei sąskaitą už III etapą, bet atsakovė jos neapmokėjo. Atsakovė 2019 m. kovo 26 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių nuo pilno interjero projekto koncepcijos gavimo) elektroniniu laišku informavo ieškovę nenaudosianti ieškovės pateiktų sprendinių, nepirksianti ieškovės prekių ir paslaugų, o 2019 m. balandžio 12 d. elektroniniu laišku informavo, kad sutartį laiko negaliojančia, prašė grąžinti atsakovės ieškovei sumokėtą 4 356 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų atsakovės elektroninių laiškų turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog šiais laiškais atsakovė kaltino ieškovę ketinimu užsidirbti siūlydama atsakovei įsigyti savo atstovaujamų gamintojų prekių su kelių šimtų procentų antkainiu, tačiau jokių kitų pastabų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės nepateikė, konkrečių darbų trūkumų nenurodė, termino jiems ištaisyti nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, sutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovė projektavimo darbus pagal šalių pasirašytą sutartį atliko tinkamai. Aplinkybė, kad šalys nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė įvykdė darbus pagal projektavimo darbų rangos sutartį ir perdavė juos atsakovei. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės atlikti darbai yra netinkamos kokybės ir negali būti naudojami pagal paskirtį. Aptariamų įrodymų pakanka faktui, kad atlikti darbai perduoti atsakovei, konstatuoti. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog atsakovė negalėjo priimti ieškovės atliktų dalimis.

35.       Atsakovė kaip esminį argumentą dėl ieškovės darbų trūkumų nurodo aplinkybę, kad ieškovė pasiūlė įsigyti prekes, kuriomis ji pati prekiauja. Be to, atsakovei pasiūlytos prekės didesne negu rinkos kaina. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų įsipareigojusi įsigyti prekes tik iš ieškovės. Atsakovė turėjo galimybę rinktis kitus prekių tiekėjus, išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus. Be to, atsakovė galėjo derėtis dėl prekių kainos. Dėl to aplinkybė, kad ieškovė galutiniame interjero projekte nurodė keturis interjero sprendinius, kuriais pati prekiauja (kilimai; užuolaidos, romanetės, lovatiesės; staliniai, sieniniai, pakabinami šviestuvai; įleidžiami šviestuvai), nepagrindžia jos nesąžiningumo ir siekio pasipelnyti atsakovės sąskaita.

36.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad ji neprivalėjo atskleisti, kokiomis kainomis įsigijo prekes iš gamintojų, kokia yra prekių savikaina, koks yra taikomas antkainis, nes šie duomenys laikytini ieškovės komercine paslaptimi. Ieškovė teikė pasiūlymus atsakovei, atsižvelgdama į atsakovės norą sukurti prabangų stilių, panašų į esantį aukštos klasės viešbučiuose („Narutis“, „Stikliai“), ieškovė paaiškino atsakovei, kad šviestuvus parinko dėl DALI sistemos, jų išskirtinumo bei naujumo. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovė siūlė atsakovei pasirinki norimą iš kelių pasiūlytų santechnikos variantų, bet atsakovė, nenurodydama jokių pageidavimų, tai paliko nuspręsti ieškovei. Ieškovės pasiūlymai neviršijo atsakovės nurodyto maksimalios sąmatos dydžio – 180 000 Eur. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad ieškovė sutartį vykdė ne atsakovės interesais, o pasiūlytos prekės galėtų būti vertintinos kaip netinkamas sutarties vykdymas.

37.       Atsakovės nurodytas argumentas, jog aplinkybė, kad ieškovė iš esmės neviršijo atsakovės nurodytos maksimalios įrengimo sąmatos (180 000 Eur), nepaneigia fakto, kad į projektą įtraukti sprendiniai (tiek atskiri, tiek jų visuma) nenaudingi ir netinkami atsakovei, todėl atsakovė tokio projekto sprendinių negalėjo realizuoti ir niekuomet nerealizavo, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kad ieškovės pasiūlytų prekių rinkos kaina yra žymiai mažesnė. Jų kaina gali būti lyginama tik su atitinkamos kokybės prekių kaina. Be to, atsakovė, nesutikdama su prekių kaina, dėl jų nesiderėjo, nereikalavo pakeisti kitų tiekėjų prekėmis. Atsakovė galėjo nurodyti savo pageidavimus, nustatyti maksimalią kiekvieno sprendimo sąmatą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės pasiūlyti sprendiniai nenaudingi atsakovei, kuri siekė prabangaus stiliaus patalpas. Tai, kad ieškovės ir atsakovės nuomonės išsiskyrė dėl pasiūlytų prekių kainos, nepagrindžia, kad ieškovės pasiūlyto projekto sprendiniai netinkami atsakovei ir negali būti realizuojami.

38.       Ieškovė, vykdydama sutartį, pateikė atsakovei apartamentų interjero dizaino koncepcijas, techninius planus, vizualizacijas, pasiūlymus dėl apdailos medžiagų, baldų, interjero detalių, galutinį interjero projektą, 11 vizualizacijų. Be to, ieškovė pateikė pasiūlymus (sąmatą) su kainomis dėl apartamentų apdailos medžiagų (plytelių, grindų), santechnikos įrangos bei vonios aksesuarų, korpusinių baldų, lovų, durų, minkštų baldų, virtuvės buitinės įrangos, šviestuvų, kilimų, užuolaidų, romanečių, lovatiesių, tapybos ant sienų. Atsakovė atliko vandentiekio, elektros bei grindų šildymo išvedžiojimo darbus pagal ieškovės parengtus projektus. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šalių dvišalio akto nepasirašymas nepaneigia ieškovės teisės į atlyginimą už atliktus darbus.

Dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo

39.       Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis nevykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą.

40.       CK 6.665 straipsnyje reglamentuota rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, gavusi pilną interjero projekto koncepciją, būtų įvardinusi konkrečius ieškovės, kaip rangovės, darbo trūkumus ir pareikalavusi juos pašalinti.

41.       Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

42.       Atsakovė teigia, kad vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, nes: 1) ieškovė žymiai pažeidė sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą ir tinkamai neatliko darbų per papildomą terminą; 2) ieškovės pateiktas darbų rezultatas neatitiko šalių sudarytos sutarties, t. y. ieškovė, veikdama nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, siekė ne parengti ir perduoti atsakovei geriausiai jos lūkesčius atitinkantį projektą, bet siekė nesąžiningai (nuslėpdama esminius faktus) užsidirbti atsakovės sąskaita, brangiau nei rinkos kaina perparduodama savo (ieškovės) prekes, ir parengė netinkamą projektą su neekonomiškais, nepraktiškais bei atsakovės teisėtų lūkesčių neatitinkančiais sprendiniais.

43.       Projektavimo darbų sutarties 19 punktu šalys susitarė, kad projektavimo darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Sutarties 21 punkte šalys susitarė, kad projektavimo darbų termino pakeitimas įforminamas šalims pasirašant papildomą susitarimą. Nors byloje nėra duomenų, kad šalys pasirašė susitarimą dėl sutarties termino pakeitimo, yra pagrindas daryti išvadą, kad sutarties terminas buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pasibaigus sutarties terminui, šalys toliau susirašinėjo elektroniniu paštu, aptarinėjo sutarties vykdymo klausimus, ieškovė derino detales su atsakove, siūlė sprendinius, kuriuos atsakovė tvirtindavo. Šalys įvairius klausimus sprendė telefonu ar susitikusios objekte. Atsakovė 2018 m. spalio 29 d. sumokėjo ieškovei 1 800 Eur + PVM įmoką už II etapo darbus. Ieškovė toliau vykdė sutartį ir 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei parengtą apartamentų interjero projektą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.183 straipsnio 2 dalies išlygą ir konstatavo, jog sutarties galiojimas pratęstas šalių elgesiu: tęsiant šalių bendradarbiavimą elektroniniu susirašinėjimu, atsakovei sumokant už II etapo darbus, ieškovei teikiant pasiūlymus, atsakovei patvirtinant pasiūlytas bei atsakovės pageidavimu pakoreguotas stilistikos koncepcijas, derinant darbų eigoje iškylančius klausimus.

44.       Atsakovė teigia, kad papildomą terminą sutarčiai įvykdyti reikalinga nustatyti tik tuomet, kai kitos šalies daromas sutarties pažeidimas pasireiškia išimtinai termino praleidimu (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Kitais atvejais (pagrindais) nutraukiant sutartį dėl esminio jos pažeidimo nukentėjusi šalis neturi nustatyti sutartį pažeidusiai šaliai papildomą terminą. Be to, atsakovė buvo suteikusi ieškovei papildomą terminą sutarčiai įvykdyti: projektavimo darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 23 d., o atsakovė tik 2019 m. kovo 26 d. pranešė apie sutarties nutraukimą.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad atsakovė suteikė ieškovei papildomą terminą sutarčiai įvykdyti. Pirmiau nustatyti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais toliau vykdė sutartį, bet nenustatė jos įvykdymo termino. Ieškovė 2019 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku atsiuntė atsakovei parengtą apartamentų interjero projektą. Atsakovė nepareiškė iki nurodytos datos jokių pretenzijų atsakovei dėl sutarties vykdymo termino. Tai, kad, kad atsakovė apie sutarties nutraukimą pranešė 2019 m. kovo 26 d., t. y. praėjus daugiau negu 6 mėnesių po galutinio darbų atlikimo termino, savaime nereiškia, kad atsakovė suteikė ieškovei papildomą terminą sutarčiai įvykdyti.

46.       Atsakovė teigia, kad sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo – praleisto sutarties termino ir netinkamai parengto projekto. Iš atsakovės 2018 m. spalio 15 d. elektroninio laiško matyti, kad atsakovė nurodė nesanti patenkinta ieškovės teikiamomis paslaugomis ir „sausais“ brėžiniais, nes atsakovė negauna to, ko tikėjosi, pasirašydama sutartį, reikia proaktyvumo, novatoriškumo, naujoviškų sprendimų. Atsakovė nenurodė konkrečių ieškovės darbo trūkumų. Dėl to pirmosios instancijos teismas šio laiško turinį vertintino kaip atsakovės nusiskundimą lėta sutarties vykdymo eiga bei paskatinimą ieškovę veikti greičiau ir produktyviau. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad sutarties vykdymas triko, nes objekte nevyko statybos darbai, ieškovė neturėjo galimybės vietoje atlikti tikslių matavimų. Atsakovė neužtikrino, kad statybos darbus kontroliuotų profesionalus darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas, kad darbai vyktų organizuotai ir sklandžiai, laiku būtų gauti statybos darbų projektai ir leidimai.

47.       Atsakovė teigia, kad 2019 m. kovo 26 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovei pranešimą apie sutarties nutraukimą. Atsakovė pranešimu „Dėl sutarties SUB18 tolimesnio vykdymo“ informavo ieškovę apie ketinimą atlikti teisinį sutarties, atliktų darbų rezultato vertinimą, nurodė, kad bus vertinama, ar ieškovė, vykdydama sutartį, nepažeidė sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitų teisinių principų, normų ir taisyklių. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad įrengdama patalpas, nenaudos ieškovės pasiūlytų sprendinių, nepirks ir neužsakinės iš ieškovės jokių prekių ir paslaugų. Pranešime atsakovė nenurodo, kad vienašališkai nutraukia sutartį, nes ieškovė pažeidė sutarties terminą, esmines sutarties sąlygas.

48.       Atsakovė teigia, kad papildomai 2019 m. balandžio 12 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad sutartį laiko negaliojančia ir prašė grąžinti sumokėtą 4 356 Eur sumą. Atsakovė nurodo, kad ieškovė žinojo, kokius esminius sutarties pažeidimus padarė (praleistas sutarties terminas ir netinkamai parengtas projektas), todėl atsakovė šių aplinkybių nurodytuose laiškuose nedetalizavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pastarojo elektroninio laiško turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis įrodymas negali būti laikomas įstatymo reikalavimus atitinkančiu pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą, galinčiu sukurti teisėtus padarinius. Atsakovė, siekdama vienašališkai nutraukti sutartį, turėjo vadovautis pirmiau CK 6.217, 6.665 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu ir įvardinti siekį vienašališkai nutraukti sutartį bei aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių ji nutraukiama. Dėl to pirmosios instancijos teismas tokį pranešimą teisingai vertino kaip atsakovės siekį išvengti mokėjimo už atliktus darbus.

Dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo

49.       Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

50.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nustatė, kad ieškovė tinkamai įvykdė projektavimo darbus, numatytus šalių pasirašytoje sutartyje. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė panaudojo dalį ieškovės darbų rezultato, t. y. atliko vandentiekio, elektros bei grindų šildymo išvedžiojimo darbus, priskirtinus II etapo darbams. Be to, pirmiau nurodyta, kad šalių dvišalio darbų priėmimo perdavimo akto nepasirašymas nepaneigia ieškovės teisės į atlygį už atliktus darbus. Aplinkybė, kad atsakovė pasisamdė kitą dizainerį, nepaneigia fakto, kad ieškovė tinkamai atliko darbus pagal šalių pasirašytą projektavimo darbų sutartį. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nevertintini kaip pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą, bet vertintini kaip siekis išvengti mokėjimo už atliktus darbus, nėra pagrindo taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei sumokėtą 4 356 Eur sumą.

51.       Atsakovė teigia, kad, ieškovei laiku neįvykdžius įsipareigojimų, ji patyrė netiesioginių nuostolių, nes negalėjo nuomoti patalpų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pasirašytos sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas bendrais šalių veiksmais. Atsakovė dėl to jokių pretenzijų ieškovei nepareiškė iki galutinio sprendinio pateikimo dienos. Atsakovė nurodo, kad paraleliai su projektavimo darbais neprivalėjo vykdyti statybos darbų. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nebuvo suderinusi darbų su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įrengė pirmiau nurodytas patalpas ir pradėjo jas nuomoti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neįrengė patalpų, nepradėjo jų nuomoti ne dėl ieškovės kaltės. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės), todėl nėra pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei kilti, todėl atsakovės argumentai dėl nuostolių atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti.

52.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

53.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

55.       Ieškovė pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas sumokėjo 800 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl mažinamas. Iš atsakovės ieškovei priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „JP interjero studija“ (kodas 300574674) iš atsakovės UAB „Billton Property“ (kodas 304854912) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.