Civilinė byla Nr. e2YT-1778-1146/2021

                          Proceso Nr. 2-28-3-00417-2021-2

                          Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.15.2.

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 24 d.

Marijampolė

        Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K.-K., N. K.-P., valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“, valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Registrų centras“, Kazlų Rūdos savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

        Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti faktą, jog J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra įgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). 

Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjos J. K. sutuoktinis A. K. mirė (duomenys neskelbtini). A. K. testamento nesurašė. J. K. su A. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Iki sutuoktinio mirties pareiškėja ir jos sutuoktinis A. K. gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta. Pareiškėja ir šiuo metu gyvena bei deklaruota minėtu adresu. Turtą gyvendama ten pat prižiūrėjo, saugojo, įdirbdavo, tręšė žemę, mokėjo reikiamus mokesčius. Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties instituto pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68-4.71 straipsniai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 533 straipsnis, nes negali notarui pateikti įrodymų apie statinių statybą ar įgijimą, nes jokių dokumentų neturi. Nurodo, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas reikalingas dėl turto nuosavybės teisės įregistravimo VĮ „Registrų centro“ duomenų registre. Pareiškėja neturi informacijos, kada žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pradėta namo statyba, tačiau pareiškėja J. K. atsimena, jog jos tėvai šį namą buvo pirkę, tik nežino iš ko ir kada. Yra manoma, kad šio namo statybos metai gali būti dar prieš pirmąjį pasaulinį karą. Po pareiškėjos J. K. tėvų mirties, gyvendama šiame name, pareiškėja nesusitvarkė jokių palikimo priėmimo dokumentų, nes statiniai ir nebuvo registruoti jos tėvų vardu. Visu gyvenamuoju namu su priklausiniais naudojosi pareiškėja J. K. su šeima. Kada apsigyveno šiame name pareiškėjos J. K. tėvai nėra žinoma, bet pareiškėja J. K. jame gyvena nuo gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini). Kiek yra žinoma, už šį namą nebuvo mokamas joks nuomos mokestis, tačiau buvo mokamas žemės nuomos mokestis. Kiek atsimena pareiškėja, jai gimus ir ten gyvenant, gyvenamasis namas ir statiniai (priklausiniai) jau buvo pastatyti. Apie pastraipą „neišpirktas“ apskritai nėra informacijos, dėl ko ir iš ko galėjo būti vykdomas išpirkimas nėra žinoma. Statinių kadastrinėje byloje įrašyti jų statybos metai - 1987 - 1988 m. yra šių statinių rekonstrukcijos metai, tuomet pirmą kartą jie buvo inventorizuoti. Kadangi statinius rekonstravo pareiškėja santuokoje su sutuoktiniu A. K., šiame pareiškime prašoma pripažinti statinių įgijimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 

Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, duomenų apie surašytus savavališkos statybos aktus dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nerasta.

Iš valstybės įmonė „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad statiniai, esantys  (duomenys neskelbtini), nėra registruoti kieno nors vardu.

Marijampolės savivaldybės 3-jo notaro biuro notarė G. S. 2020 m. spalio 8 d. išdavė liudijimą apie tai, kad po pareiškėjos sutuoktinio A. K. mirties - (duomenys neskelbtini) į notaro biurą nuo 1996 m. niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą, jei jis toks buvo, niekam neišduotas.

Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės skyrius nurodė, kad nuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 1996 metų, nebuvo užvesta paveldėjimo byla.

Prieštaravimų dėl šio fakto nustatymo iš pareiškėjai žinomų kitų mirusiojo giminių pusės nėra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos skyrius atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad prie patikslinto pareiškimo pateikti duomenys ir dokumentai patvirtina, kad yra visos sąlygos konstatuoti faktą, kad pareiškėja statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį, nes yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Pažymėjo, kad statiniai į kuriuos prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra ant valstybinės žemės, žemės sklypas statinių eksploatacijai nesuformuotas. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų nustatytas jos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas. Sutinka, kad civilinė byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. 

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad patvirtina, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisės į namą, lauko virtuvę ir šulinį nėra įregistruota, minėtų patalpų, kaip nekilnojamųjų daiktų, statusas – formuojamas. Jeigu pareiškėja teismui įrodys savo reikalavimų pagrįstumą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamiems daiktams yra suteikti unikalūs numeriai. Pastatai nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. K. (gimusio 1938 m. gruodžio 24 d.) palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, jog neprieštarauja J. K. pareiškimo tenkinimui. 

Suinteresuotas asmuo D. K.-K. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Prieštaravimų dėl šio fakto neturi ir jai žinomų mirusiojo giminių nėra. Su pareiškimu sutinka.

 Suinteresuoti asmenys Kazlų Rūdos savivaldybė ir N. K.-P. nustatytu laiku atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

 Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje pateiktų ir ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. ir J. K. susituokė (duomenys neskelbtini).

A. K. mirė (duomenys neskelbtini).

2019 m. rugpjūčio 2 d. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Kazlų Rūdos seniūnijos išduotoje pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vieta nurodoma, kad J. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

2020 m. spalio 8 d. notarės G. S. liudijime nurodoma, kad nuo 1996 metų iki liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla notaro biure mirus A. K., nebuvo užvesta. 

2021 m. kovo 12 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo rašte nurodoma, kad Marijampolės rajono valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo 1993 metų, Marijampolės 2-ojo notaro biuro archyvinio fondo 1993-1995 metų, Marijampolės rajono 1-ojo notaro biuro archyvinio fondo 1994-1995 metų dokumentuose A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo bylos bei duomenų apie jos užvedimą nėra.

2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje apie turėtus pastatus nurodoma, kad Marijampolės rajono Kazlų Rūdos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas A. K. ūkis. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta – gyvenamasis namas nuoma ½ (1935 m.). Kiti statiniai nepaminėti. Marijampolės rajono seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, Kazlų Rūdos seniūnijos 1991-1997 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje įrašytas A. K. ūkis. Knygos skiltyje apie visiškai išvykusius iš ūkio asmenis įrašyta: A. K. „(duomenys neskelbtini) mirė a/k 69“ Ūkis perrašytas žmonos J. K. vardu. Ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta: „Gyvenamas namas. ½ bendras (naudingas) plotas – kv. metrais 40, iš to skaičiaus gyvenamas plotas – kv. metrais 20.“. Statybos metai ir kiti pastatai nepaminėti. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, Kazlų Rūdos seniūnijos 1998-2002 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygose yra įrašytas J. K. ūkis. Ūkinės knygos skiltyje apie pastatus įrašytas: „Gyvenamųjų pastatų skaičius – 1; kambarių skaičius – 1“. Statybos metai ir kiti pastatai nepaminėti. Papildomų Žinių skiltyje įrašyta „neišpirktas“. Kauno regiono valstybės archyvo Marijampolės filialo 2021 m. rugsėjo 7 d. pažyma apie pastatus Nr. M7-526 patvirtina, kad Kapsuko rajono Guobų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, (duomenys neskelbtini)1980-1985 metų ūkinėse knygose įrašytas A. K., S, s., ir J. K., K, d., ūkis. Knygų skiltyse apie ūkiui priklausančius pastatus įrašyta: 1980-1982 metais: gyvenamas namas „nuoma“. 1983-1985 metais: gyvenamas namas 1/2 „nuoma“ (1935 m.).

Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 22 d. rašte nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, duomenų apie surašytus savavališkos statybos aktus dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nerasta. 

Iš teismui pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos seka, kad byloje nurodyti gyvenamasis namas, lauko virtuvė, kanalizacijos šulinys. Byloje nurodoma, kad gyvenamojo namo statybos metai – 1987 m., statybos būklė – baigta, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Lauko virtuvė: statybos metai – 1988 m., statybos būklė – baigta, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kanalizacijos šulinys: statybos metai – 1988 m., statybos būklė – baigta, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 

Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad J. K. ir A. K. turėjo du vaikus, t. y. N. P. ir D. K..

Pateiktas 2021 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Statinių, registro Nr. 44/2403957, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybė ir kt. neįregistruota.

Pateikti duomenys, patvirtinantys atsiskaitymus už tiektą elektros energiją.

Teismui patekti VĮ „Registrų centras“ atsakymai, sprendimai patvirtina, kad pareiškėja siekė įregistruoti statinius, tačiau priimti neigiami sprendimai.

Suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ pateiktame atsiliepime nurodoma, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Marijampolės skyrius 2020 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. SPR5-1905 (14.4 E) atmesti pareiškėjos įgalioto atstovo prašymą įregistruoti Statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes pateiktoje kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad Namo statybos metai 2009-2016, Lauko virtuvės statybos metai 2019-2019, Šulinio statybos metai 2009-2009. Statiniai pastatyti valstybinėje žemėje. 2020 m. spalio 31 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą statinių statybą leidžiantis dokumentas nenurodytas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33 ir 34 p., statinių statybai valstybiniame žemės sklype privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą) ar Statybos įstatymo nustatytą tvarka leidimą. Pareiškėjas minėtų statybą leidžiančių dokumentų Kadastro tvarkytojui nepateikė. Taip pat nurodoma, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyrius 2020 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-1619 atmesti pareiškėjos įgalioto atstovo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į Namą ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes kadastro tvarkytojo 2020-02-07 sprendimu Nr. SPR5-1905 (14.4 E) minėtų nekilnojamųjų daiktų duomenys neįrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Taip pat, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Marijampolės skyrius 2020 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą Nr. NSPR5-4384 (14.4 E) atmesti pareiškėjos atstovo prašymą įrašyti Namo, Lauko virtuvės ir Šulinio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi 2020 m. vasario 7 d. kadastro tvarkytojo priimtame sprendime Nr. SPR5-1905 (14.4 E) išdėstytos aplinkybės, trukdančios įregistruoti statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Pareiškėjui naujai pateikus prašymą ir dokumentus dėl statinių kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, aplinkybės, dėl kurių kadastro tvarkytojas buvo priėmęs sprendimą Nr. SPR5-1905 (14.4 E) prašymo netenkinti, nepašalintos. Papildomai pateikta 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pažyma apie turėtus pastatus Nr. M7-882 nėra tinkamas juridinis pagrindas aukščiau minėtų statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, įregistravimui. Tokio turinio pažyma nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teiktina registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 (2003-03-03 Vyriausybės nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sąrašo"). Taip pat, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyrius 2020 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. NSPR4-3970 (14.5 E) atmesti pareiškėjos įgalioto atstovo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į Namą, Lauko virtuvę ir Šulinį, nes dėl aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų įregistravimo jau buvo priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas Nr. SPR4-1619 (14.5E) atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į išvardintus nekilnojamuosius daiktus. Aplinkybės ir teisės aktai, dėl kurių prašymas netenkinamas, nurodyti minėtame sprendime. Papildomai pateikta 2019 m. rugpjūčio 14 d. Archyvo pažyma apie turėtus pastatus Nr. M7-882 yra netinkamas juridinis pagrindas aukščiau minėtų pastatų įregistravimui. Taip pat, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Marijampolės skyrius 2020 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. NSPR5-5535 (14.4 E) atmesti pareiškėjos įgalioto atstovo prašymą įrašyti Namo, Lauko virtuvės ir Šulinio kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi pareiškėjas dėl minėtų statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2020 m. sausio ­31 d. ir 2020 m. spalio 9 d. buvo pateikęs prašymus Nr. 23065572 ir Nr. 25109418. Kadastro tvarkytojas 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. spalio 16 d. parengė sprendimus Nr. SPR5-1905 (14.4 E) ir Nr. NSPR5-4384 (14.4 E), kuriuose išdėstytos aplinkybės, trukdančios įregistruoti statinių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Iš pateiktų dokumentų turinio kadastro tvarkytojas padarė išvadą, kad J. K. nėra Statinių statytoja ir šių Statinių nėra išpirkusi. Kadastro tvarkytojas papildomai pažymėjo, kad Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2019 m. rugpjūčio 14 d. pažyma Nr. M7-882 apie turėtus pastatus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2020 m. spalio 29 d. raštas Nr. 20SD-6316 (14.20.104) nėra tinkamas juridinis pagrindas Statinių įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Taip pat, kad Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. NSPR4-4909 (14.5 E) atmesti pareiškėjos įgalioto atstovo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į Namą, Lauko virtuvę ir Šulinį, nes kadastro tvarkytojo 2020 m. lapkričio p d. sprendimu Nr. NSPR5-5535 (14.4E) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Dėl aukščiau minėtų nekilnojamųjų daiktų įregistravimo jau buvo priimti teritorinio registratoriaus sprendimai Nr. SPR4-1619 (14.5E), Nr. NSPR4-3970 (14.5E) atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į išvardintus nekilnojamuosius daiktus. Aplinkybės ir teisės aktai, dėl kurių prašymai netenkinami, nurodyti minėtuose sprendimuose. Papildomai pateiktas 2020­ m. spalio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus raštas Nr. 20SD-6316-(14.20.104.) yra netinkamas juridinis pagrindas aukščiau minėtų pastatų įregistravimui. 

Dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįsta, jog pareiškėja J. K. ir A. K. name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno bent jau nuo 1980 metų, kadangi 1980-1985 metų ūkinėse knygose įrašytas A. K., S. s., ir J. K., K. d., ūkis. Pati pareiškėja nurodo, jog minėtame name gyveno ir pastatais naudojosi nuo gimimo, tai yra nuo (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, statinių kadastrinėje byloje įrašyti jų statybos metai - 1987-1988 m. yra šių statinių rekonstrukcijos metai, tuomet pirmą kartą jie buvo inventorizuoti. Statinius rekonstravo pareiškėja santuokoje su sutuoktiniu A. K.. Taigi, pasak pareiškėjos, nekilnojamąjį turtą pareiškėja kartu su sutuoktiniu A. K. įgijo sąžiningai ir teisėtai. Pareiškėja ir jos sutuoktinis A. K. iki jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), gyveno kartu name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir buvo deklaruota jų gyvenamoji vieta. Pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir iki šiol gyvena minėtame name, t. y. valdo namą su priklausiniais ilgiau kaip 10 metų. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi prašomą įgyti nekilnojamąjį turtą valdo ilgiau nei 10 metų, o A. K. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), taip pat prašomą įgyti nekilnojamąjį turtą valdė ilgiau nei 10 metų.

Įrodymų visuma teismui leidžia pagrįstai manyti, jog J. K. ir A. K. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus statinius nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Pareiškėjai niekur neregistruotus pastatus įgijo sąžiningai – tikėtinai mirus pareiškėjos tėvams ir toliau likus gyventi jų sodyboje, kurios pastatai buvo neįregistruoti ir nuosavybės teisės neišviešintos ir toliau gyveno sukūrus šeimą su A. K.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamieji daiktai buvo pareiškėjų valdomi prieš kurio nors asmens valią ar neteisėtai. Pareiškėjai iki sprendimo šioje byloje priėmimo daugiau kaip dešimt metų pastatus valdo (A. K. valdė) sąžiningai kaip savo, juose gyvena ir naudoja juos savo reikmėms, prižiūri, remontuoja (A. K. tai darė iki savo mirties). Įrodymų, kad pastatai nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Viešame registre pastatai nėra įregistruoti kitų asmenų vardu. Pareiškėja yra įsitikinusi, jog į minėtus pastatus niekas neturi daugiau teisių už ją ir A. K.. Byloje nėra duomenų, kad per visą pastatų valdymo laikotarpį būtų kas reiškęs pretenzijas dėl pareiškėjos ir A. K. valdomų pastatų, o 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus specialiame interneto tinklapyje, per nustatytą terminą dėl pareiškimo niekas nepateikė jokių prieštaravimų ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas vertina, kad pareiškėja ir A. K. šiuos nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savus, nesislapstydami ir šie nekilnojamieji daiktai J. K. ir A. K. buvo valdomi nepertraukiamai, jie elgėsi kaip daiktų savininkai – juos prižiūrėjo, remontavo, naudojosi, užsakė sodybos pastatų kadastrinius matavimus ir juos valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti.

Taigi J. K. ir A. K. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 (dešimt) metų kaip savo valdė pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus ir per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastatų valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis, 533 straipsnis), ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. K. ir A. K. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y.  į namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį - kanalizacijos šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.

Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje patirtos 15,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus tai, kad pareiškėja pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą yra 30 procentų atleista nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl 10,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, priteistina valstybei iš pareiškėjos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 530–533 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise  namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. namą, unikalus numeris 4400-5366-3326, pastatą - lauko virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir inžinerinį statinį - kanalizacijos šulinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                                  Aivaras Naujalis