Administracinė byla Nr. eA-1719-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01244-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 12.17
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Būsto administravimo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. A51-121179/19 (3.3.2.26E-BŪS) „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio pastatui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 17 d. Raštas); 2) panaikinti Administracijos 2020 m. kovo 3 d. raštą Nr. A63-49/20 (3.2.1E-AD24) „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio pastatui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020 m. kovo 3 d. Raštas); 3) įpareigoti Administraciją išbraukti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), iš Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-2241/19 patvirtinto nekilnojamojo turto, kuriam 2020 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad gavęs Administracijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kreipėsi į Administraciją nurodydamas, kad Statinys negali būti naudojamas dėl objektyvių priežasčių, jis nekelia jokio pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai – jo konstruktyvas yra stabilus, o pats Statinys stovi nuošaliame žemės sklype, prie kurio nėra nei pėstiesiems įprasto priėjimo, nei privažiavimo automobiliams, pastato angos užsandarintos. Tai patvirtina pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pareiškėjas prašė išbraukti Statinį iš Sąrašo, tačiau Administracija 2019 m. gruodžio 17 d. Raštu prašymą atmetė. Apskundus 2019 m. gruodžio 17 d. Raštą, Administracija skundą atmetė 2020 m. kovo 3 d. Raštu.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Statinys neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-2241/19 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam 2020 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, Tvarkos aprašas) 2.1 ir 2.2 punktuose išvardytų kriterijų. Nurodė, jog tiek, kiek jam leidžia aplinkybės, pareiškėjas organizuoja ir atlieka Statinio priežiūrą. Statinys yra nenaudojamas, o jo nugriovimas ir rekonstrukcija nėra galimi dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių priežasčių, t. y. negavus statybą leidžiančių dokumentų ir nesant galimybės įsirengti įvažiavimą į žemės sklypą, kuriame yra Statinys, kadangi teritorija, kurioje suplanuotas įvažiavimas į sklypą, buvo pripažinta valstybinės reikšmės mišku. Pareiškėjas ėmėsi teisinių priemonių, kad problema būtų išspręsta. Nepaisant to, jam nėra išduoti statybą leidžiantys dokumentai, jis neturi teisės įvažiuoti į sklypą ir vykdyti Statinio naudotojo pareigų. Be to, pareiškėjas ėmėsi būtinų priemonių, kad Statinio būklė nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui: Statinio angos užsandarintos ir į jį nėra galimybės patekti pašaliniams asmenims, prie Statinio yra įspėjimai, kad eiti į jį ir būti šalia draudžiama.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Statinys neturėjo būti įtrauktas į Sąrašą ir remiantis Aprašo 3 punktu, t. y. dėl to, kad Statinio naudojimas, valdymas, priežiūra negalima dėl nuo savininko nepriklausančių aplinkybių. Statinys į Sąrašą įtrauktas nepagrįstai, nes Administracija ir kitos institucijos savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu šeštus metus nepagrįstai riboja savininko nuosavybės teises į Statinį ir nuomos teisę į sklypą. Pareiškėjas pažymėjo, kad vienintelis taikomas ir aktualus techninės priežiūros dokumentas šiuo atveju yra Statinio techninės priežiūros žurnalas, kuris 2019 m. spalio 30 d. ir buvo pateiktas Administracijos Būsto administravimo skyriui kartu su prašymu išbraukti Statinį iš Sąrašo. Be to, pareiškėjas manė, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį Aprašo 3 punktas numato baigtinį sąrašą atvejų, kai nekilnojamas turtas gali būti neįtraukiamas į Sąrašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintam mokesčių mokėtojų lygybės principui, todėl turėtų būti pradėtas Aprašo teisėtumo tyrimas.
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad Administracijos Būsto administravimo skyriaus specialistai kelis kartus patikrino pareiškėjui priklausančio Statinio būklę, nustatytas aplinkybes fiksuodami 2019 m. birželio 27 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-2568/19(2.1.15-UK9) bei 2019 m. gruodžio 16 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-676/19(2.1.15-BŪS). Pirmojo patikrinimo metu nustatyta, kad Statinys yra itin blogos būklės, neprižiūrimas. Pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad Statinio būklė nuo pastarojo tikrinimo iš esmės nepakito, Statinio savininko atlikti veiksmai pastato priežiūrai organizuoti yra nepakankami, neužtikrinantys pastato atitikimo esminiams statinio reikalavimams. Blogą Statinio būklę patvirtina ir paties pareiškėjo užsakymu uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Resums“ 2019 m. spalio 7 d. atlikta Statinio tikslinė apžiūra, kurios akte užfiksuoti defektai, deformacijos ir gedimai.
7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad Statinio saugą užtikrinantys darbai būtų atlikti. Statinio būklė atitinka Aprašo 2.2 punkte įtvirtintą kriterijų. Dėl to Statinys į Sąrašą buvo įtrauktas pagrįstai. Netinkama Statinio priežiūra lemia ir tai, kad nagrinėjamo yra aktualus ir Aprašo 2.1 papunktyje įtvirtintas kriterijus (patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį). Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad pastatų techninę priežiūrą naudotojai privalo organizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017) V skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią pastatų techninę priežiūrą sudaro ne vien tik pastato techninės priežiūros žurnalo pildymas. Šie dokumentai pradėti pildyti tik 2019 m. spalio 7 d., t. y. jau po to, kai 2019 m. birželio 27 d. buvo nustatyta pavojinga Statinio būklė, ir po to, kai 2019 m. rugsėjo 5 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Statinys buvo įtrauktas į Sąrašą.
8. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nėra susijusios su Aprašo 3 punkte įtvirtintomis išimtimis, dėl kurių Statinys galėtų būti netraukiamas į Sąrašą. Be to, pareiškėjo dėstomos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kliudančiomis pareiškėjui vykdyti statinių naudotojų pareigas (pareiškėjas nesikreipė į Administraciją dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, o įvažiavimo į sklypą nebuvimas nėra priežastis apleisti Statinį).
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
10. Teismas nustatė, kad Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai, vadovaudamiesi Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, patikrino pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Statinio būklę ir surašė 2019 m. birželio 27 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-2568/19, kuriame nustatė, kad Statinys nenaudojamas, apleistas, angos neužsandarintos. Tokiu būdu Statinio savininkai nevykdo Statybų įstatymo 47 straipsnyje numatytų statinio naudotojo pareigų, ir kad patikrintą Statinį yra siūloma įtraukti į nekilnojamojo turto, kuriam 2020 metais bus taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą.
11. Administracijos Būsto administravimo skyriaus 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. A51-66226/19(3.3.10.2-EM4) „Dėl statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nepriežiūros“ pareiškėjas buvo informuotas apie atlikto patikrinimo rezultatus ir įpareigotas nedelsiant imtis būtinų laikinų apsaugos priemonių, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į Statinį, taip pat suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti Statinį ir sutvarkyti sklype esančias atliekas, o apie šio įpareigojimą įvykdymą informuoti Savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros poskyrį iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas taip pat informuotas ir apie tai, kad už Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje statinių naudotojams įtvirtintų pareigų nevykdymą ir statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos piniginės baudos. Administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. A51-95927/19(2.14.1.45-AD25) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad Statinys buvo įtrauktas į Nekilnojamojo turto, kuriam 2020 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-2241/19. Šiame pranešime pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad turtas gali būti išbrauktas iš Sąrašo, jei ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos Savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyriui bus pateikti dokumentai, įrodantys, kad turtas neatitinka Apraše išvardytų kriterijų arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto Aprašo 4.1–4.3 punktuose išvardytų aplinkybių.
12. Pareiškėjui papildomai pateikus Statinio priežiūros aktą bei techninės priežiūros žurnalą, Administracijos Būsto administravimo skyriaus specialistai 2019 m. gruodžio 13 d. atliko pakartotinį Statinio patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad Statinio būklė nepakito, konstrukcijos apirusios, pažeistos drėgmės, Statinio angos uždengtos tinkleliu, tačiau tinklelis neapsaugo nuo kritulių patekimo į pastato į vidų, kas sąlygoja tolimesnį spartų konstrukcijų būklės blogėjimą, jokie kiti tvarkybos darbai neatlikti. Dėl šių nustatytų trūkumų 2019 m. gruodžio 16 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-676/19 buvo padaryta išvada, jog Statinio savininko atlikti veiksmai pastato priežiūrai organizuoti yra nepakankami, neužtikrinantys pastato atitikimo esminiams statinio reikalavimams, dėl to išvadoje pasiūlyta palikti Statinį sąraše nekilnojamojo turto objektų, kurie 2020 metais apmokestinami padidintu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu.
13. Skundžiamu 2019 m. gruodžio 17 d. Raštu, atsižvelgiant į pakartotinį Statinio patikrinimą, pareiškėjas buvo informuotas, kad Statinys atitinka Aprašo 2.1 ir 2.2 punktuose nurodytus kriterijus ir dėl to nėra pagrindo išbraukti jo iš Sąrašo, pažymėta, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 V skyriaus nuostatomis, pastatų techninę priežiūrą sudaro ne vien tik pastato techninės priežiūros žurnalo pildymas. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto rašto, Administracija 2020 m. kovo 3 d. Raštu pareiškėjo skundą atmetė nurodydama, kad Statinio savininkas nėra atlikęs veiksmų Statinio būklei pagerinti ir Statinio atitikimui esminiams statinio reikalavimams užtikrinti.
14. Teismas nurodė, kad Aprašo 2.1 ir 2.2 punktuose įtvirtintų kriterijų buvimą pagrindžia Administracijos specialistų surašyti 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, kurie patvirtina, kad pirminio patikrinimo metu nustatyta, jog Statinys nenaudojamas, apleistas, angos neužsandarintos, o po pakartotinio patikrinimo nustatyta, kad nors angos uždengtos tinkleliu, kitų tvarkybos darbų nebuvo atlikta; Statinio būklė nepakito, konstrukcijos apirusios, pažeistos drėgmės, Statinio angos uždengtos tinkleliu, tačiau tinklelis neapsaugo nuo kritulių patekimo į pastato į vidų, kas sąlygoja tolimesnį spartų konstrukcijų būklės blogėjimą, jokie kiti tvarkybos darbai neatlikti. Statinio trūkumus patvirtina ir paties pareiškėjo Administracijai bei teismui pateiktas UAB „Resums“ parengtas Statinio tikslinės apžiūros 2019 m. spalio 7 d. aktas, kuriame užfiksuota, kad Statinys pažeidžia atitinkamus statybos techninius reikalavimus, yra galimai avarinės būklės, dėl ko savininkui buvo rekomenduojama atlikti viso Statinio techninę ekspertizę ir remiantis jos išvadomis paruošti projektą kapitaliniam Statinio remontui ar rekonstrukcijai,, nurodyta, kad iki kol nebus atlikti išvardinti darbai, yra būtina užtikrinti pašalinių žmonių nepatekimą į Statinį ir aplink jį ne mažiau kaip 5 metrų atstumu.
15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad jis organizuoja ir atlieka Statinio priežiūrą tiek, kiek jam leidžia aplinkybės, negali būti pateisinimu nustatytai ir įrodymais nenuginčytai iš esmės avarinei pastato būklei pateisinti. Teismas atsižvelgė į Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 51 punktą ir pažymėjo, kad pareiškėjas kaip vieną iš Statinio tinkamos priežiūros elementų nurodo pastato techninės priežiūros žurnalo pildymą, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pastatų techninę priežiūrą sudaro ne vien tik pastato techninės priežiūros žurnalo pildymas. Be to, žurnalas pradėtas pildyti po to, kai buvo nustatyta pavojinga Statinio būklė ir Statinys buvo įtrauktas į Sąrašą. Iki tol Statinio techninė priežiūra nebuvo atliekama – nevestas priežiūros žurnalas, nevykdytos turto apžiūros, nerengti aktai ir nevykdytos aktuose turimos teikti rekomendacijos dėl Statinio būklės, taip pažeidžiant Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą statinio naudotojo pareigą organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Teismas taip pat atsižvelgė į Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 35 punktą ir nurodė, jog iš pareiškėjo Statinio techninės priežiūros žurnalo matyti, kad fiksuotos tik dvi apžiūros datos (2019 m. spalio 7 d., 2019 m. spalio 21 d.), todėl negalima daryti išvados, kad Statinio būklės stebėjimas dažniau kaip kartą per mėnesį yra vykdomas nuolat.
16. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo skundžiamuose raštuose nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Administracija dar iki 2019 m. gruodžio 17 d. Rašto surašymo tinkamai bendradarbiavo su pareiškėju, informavo jį apie Statinio patikrinimus ir jų išvadas, atsižvelgdama į jo pranešimus, išdėstytą nesutikimą dėl Statinio įtraukimo į padidinto tarifo nekilnojamojo turto mokesčio objektų sąrašą, Administracija ragino pareiškėją šiuo klausimu kaip galima greičiau susisiekti su atitinkamu Administracijos specialistu, pateikti duomenis, kurie sudarytų pagrindą Statinio netraukti į minėtą sąrašą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo imtasi esminių veiksmų Statinio būklei pagerinti ir jo saugumui užtikrinti. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Statinys neatitinka Aprašo 2.1 ir 2.2 punktuose išvardytų kriterijų.
17. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Statinys stovi nuošaliame žemės sklype, prie kurio nėra nei pėstiesiems įprasto priėmimo, nei privažiavimo automobiliams, taip pat negalėjo būti pagrindu konstatuoti, kad pastatas yra saugus ir nekelia grėsmės aplinkiniams. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, galimybę patekti į sklypą, kuriame yra Statinys, patvirtina ir paties atsakovo atlikti angų apkalimo darbai. Be to, Statinys ne kartą buvo tikrinamas tiek atsakovo, tiek paties pareiškėjo nefiksuojant jokių kliūčių patekti prie pastato. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Aprašo 3 punkto taikymo, teismas nurodė, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad yra neišspręstas privažiavimo prie sklypo, kuriame yra Statinys, klausimas negali pateisinti pareiškėjo, kaip Statinio savininko, pareigos naudoti ir tvarkyti Statinį taip, kad jis atitiktų galiojančio teisinio reguliavimo reikalavimus. Be to, kaip pažymėta atsakovo 2020 m. kovo 30 d. Rašte, šiuo metu yra koreguojamas teritorijos detalusis planas, kurį patvirtinus pareiškėjas turėtų teisę įsirengti privažiavimą prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo motyvai, kad jis negali tvarkyti Statinio dėl objektyvių priežasčių, siejamų su atitinkamų institucijų neveikimu, yra nepagrįsti.
18. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog Aprašo 3 punkte įtvirtintas baigtinis išimčių sąrašas, kuris užtikrina, kad apmokestinimo išimtys realiai būtų tik visiškai išimtiniai, objektyviais kriterijais paremti atvejai, o ne atvejai, priklausantys nuo subjektyvios asmens valios tvarkyti ar netvarkyti statinius. Todėl pareiškėjo argumentai, kad toks teisinis reglamentavimas prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnyje numatytam mokesčių mokėtojų lygybės principui ir dėl to turėtų būti pradėtas nurodyto teisės akto teisėtumo tyrimas, atmesti.
19. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracija skundžiamuose raštuose išsamiai atskleidė visas reikšmingas aplinkybes, jie atitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus raštus, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
20. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Statinys neatitinka Aprašo 2.1 ir 2.2 punktuose išvardytų kriterijų. Statinys negali būti naudojamas, suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių: jis neturi įvažiavimo ir jokių kitokių susisiekimo komunikacijų, leidžiančių patekti į žemės sklypą, ir pareiškėjas neturi teisės vykdyti jokių su Statiniu susijusių statybos darbų. Neaišku, kaip šių teisių neturintis Statinio, prie kurio privažiavimo klausimas bus išspręstas ateityje, savininkas, gali vykdyti Statybos įstatyme numatytas Statinio naudotojo pareigas, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Vieninteliai veiksmai, kurių gali imtis Statinio savininkas, tai – priemonės, susijusios su Statinio technine priežiūra, ir su tuo, kad Statinys nekeltų pavojaus aplinkiniams, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Statinio techninė priežiūra yra vykdoma, Statinio angos užsandarintos, prie Statinio pastatyti informaciniai įspėjimai, jog į Statinį įeiti ir šalia jo būti draudžiama. Pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės pakeisti Statinio būklės, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad jis ėmėsi būtinų priemonių, kad Statinio būklė nekeltų pavojaus šalia gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui. Pareiškėjui nustatyti nebuvo priežiūros vykdytojų terminai Statiniui suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti.
20.2. Statinio būklė yra tokia, kad bet koks užsandarinimas neužtikrins kritulių nepatekimo į Statinio vidų. Statinio savininkas ėmėsi racionalių ir protingų priemonių, kurios pirmiausia užtikrintų, kad Statinys nekeltų pavojams aplinkiniams, todėl užsandarinimas tinkleliu laikytinas tinkamu.
20.3. Priešingai nei nurodoma teismo sprendime, atsakovas ne tik tinkamai nebendradarbiavo, bet ir darė procedūrinius pažeidimus nepateikdamas pareiškėjui susipažinti faktinio patikrinimo vietoje akto, nepranešdamas apie Statinio įtraukimą į Sąrašą, kaip tą numato Aprašo 12 punktas, teikdamas nuolat besikeičiančius nurodymus pareiškėjui. Pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas bendradarbiaudamas su atsakovu – dalyvavo Statinio apžiūroje vietoje, operatyviai įvykdė visus apžiūros vietoje gautus Administracijos atsakingų darbuotojų nurodymus, pateikė dokumentus ir įrodymus.
20.4. Statinys neturėjo būti įtrauktas į Sąrašą ir remiantis Aprašo 3 punktu. Teismas, net ir nusprendęs, kad formaliai taikant Aprašo nuostatas yra pagrindas įtraukti Statinį į sąrašą, turėjo atsižvelgti į nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes ir plečiamai aiškinti Aprašo 3 punktą, ir remdamasis šiuo punktu bei bendraisiais teisės principais pareiškėjo skundą patenkinti.
20.5. Jei būtų laikoma, kad Aprašo 3 punktas numato baigtinį sąrašą atvejų, kai nekilnojamas turtas gali būti neįrašomas į Sąrašą, Aprašo 3 punkte nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsniui. Teismas, atsisakydamas pradėti tyrimą dėl Aprašo 3 punkto atitikties Mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsniui, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Nekilnojamojo turto savininkai, kurių turtas negali būti naudojamas kompetentingos institucijos sprendimu (Aprašo 3.1 p.), ir savininkai, kurių turtas negali būti naudojamas dėl to, kad kompetentingos institucijos neišduoda leidimo atlikti su turto naudojimu ir valdymu susijusius veiksmus, kaip yra nagrinėjamu atveju, mokestinės sankcijos taikymo požiūriu atsiduria skirtingoje padėtyje. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės principą.
21. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Statinys į Sąrašą buvo pagrįstai įtrauktas remiantis ir Aprašo 2.1 punkte įtvirtintu kriterijumi, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Statinio savininkas nevykdo Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos vykdyti nuolatinę (o ne epizodinę) statinio techninę priežiūrą. Padarydamas išvadą apie Statinio nepriežiūrą, teismas rėmėsi ir tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
21.2. Nebuvo užregistruotų jokių prašymų išduoti kokį nors statybą (griovimą, rekonstrukciją ar remontą) leidžiantį dokumentą pareiškėjo nurodomame žemės sklype.
21.3. Patikrinimo aktuose užfiksuotos faktinės aplinkybės atitinka Aprašo 2.2 punkte įtvirtintą kriterijų, kuriam esant turtas traukiamas į Sąrašą: turtas yra apleistas ar neprižiūrimas, jo būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui ir kuris per priežiūros vykdytojų nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.
21.4. Pareiškėjui skundžiamuose raštuose buvo paaiškinta, kad pastatų techninę priežiūrą naudotajai privalo organizuoti Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 V skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią techninę priežiūrą sudaro ne vien tik techninės priežiūros žurnalo pildymas.
21.5. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės, susijusios su Statiniu, niekaip nesusijusios su kokios nors kompetentingos institucijos sprendimu nustatytu apribojimu naudoti/valdyti Statinį arba tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo. Dėl to pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra neaktualios Tvarkos aprašo 3.1 punkto kontekste. Be to, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas statinių naudotojai privalo vykdyti nepriklausomai nuo, ar turi galimybę statinius naudoti pagal savo asmeninius, verslo ar kitus poreikius bei ar turi įvažiavimą į sklypą.
21.6. Pareiškėjo vertinimas, kad Aprašo 3 punkte įtvirtintas išimčių sąrašas prieštarauja mokesčių lygybės principui, laikytinas nepagrįstu ir siekiančiu ne apmokestinimo lygybės, o apmokestinimo vengimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kurios nauja, šiai bylai aktuali, redakcija įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d., nustatyta, kad apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra toks nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
23. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretų mokesčio tarifą, galiojantį atitinkamos savivaldybės teritorijoje, nustato savivaldybės taryba, kuri gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, diferencijuojamus tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
24. Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos samprata – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms.
25. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 37 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra inter alia (be kita ko) mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
26. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-39 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo“ patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 2 punktu, į objektų, apmokestinamų 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifu sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš Tvarkos aprašo 2 punkto 2.1 – 2.3 papunkčiuose nurodytus kriterijus.
27. Tvarkos aprašo 2.1 papunktyje įtvirtintas kriterijus, kad turtas į Sąrašą traukiamas tuomet, kai patalpų ir statinių savininkai arba naudotojai nevykdo Statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį. Tvarkos aprašo 2.2 papunktyje įtvirtintas kriterijus, kuriam esant turtas traukiamas į Sąrašą, kai turtas yra apleistas ar neprižiūrimas, jo būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui ir kuris per priežiūros vykdytojų nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.
28. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 5 punktu, Miesto ūkio ir transporto departamentas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. įvertina nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato nekilnojamąjį turtą, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 2 punktą, bei, atsižvelgdamas į 3.1–3.3 papunkčiuose nurodytas aplinkybes, sudaro jų sąrašus. Įsakymą dėl nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo tvirtinimo pasirašo Savivaldybės administracijos direktorius ir paskelbia ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 2 d. (Tvarkos aprašo 10 p.)
29. Šioje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išbraukti statinį, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-2241/19 patvirtinto nekilnojamojo turto, kuriam 2020 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo. Toks reikalavimas teisinių padarinių vertinimo požiūriu yra tapatus reikalavimui panaikinti ginčijamą individualų administracinį teisės aktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimas turi garantuoti efektyvų teisinės gynybos priemonių veikimą, pasisako būtent dėl tokio – patikslinto – skundo dalyko.
30. Savivaldybės tarybos funkcija nustatyti konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, be kita ko, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto naudojimą, jo technines savybes, priežiūros būklę, yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Imperatyvaus pobūdžio pareiga sudaryti ir tvirtinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įstatymu nustatyta savivaldybės tarybai (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str. 1 d.). Tai, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 9 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu ir 6 dalimi, priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kuri negali būti perduota jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
31. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-2241/19 pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Statinį įtraukdamas į nekilnojamojo turto, kuriam 2020 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), nepaisant to, kad tokia administracijos direktoriaus kompetencija jam buvo nustatyta tarybos sprendimu patvirtinto Tvarkos aprašo 10 punktu, kuris 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus šio teismo Sprendimo 22 punkte nurodytam išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją tokiuose santykiuose įtvirtinančiam teisiniam reglamentavimui, nebuvo pakeistas ar panaikintas.
32. Ši, teismo Sprendimo 31 punkte išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo išvada yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-2241/19 patvirtinto nekilnojamojo turto, kuriam 2020 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo 115 punktą. Ginčijamo individualaus administracinio teisės akto neteisėtumas pripažįstamas kitu teisiniu pagrindu – jį priėmęs savivaldybės administracijos direktorius veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (ultra vires), nei skunde nurodė pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi. Iš imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimo kylanti mokestinė prievolė (padidinto tarifo taikymo apimtimi) iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises, o tai yra teisinis pagrindas peržengti skundo ribas.
33. Teisėjų kolegija, be to, pažymi, kad pirmieji du skundo reikalavimai, nurodyti šio Sprendimo 1 punkte, yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, dėl kurių teismas turi pasisakyti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, tačiau nėra savarankiškais skundo dalykais. Pareiškėjo pareigos mokestiniame teisiniame santykyje kyla Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 30-2241/19 pagrindu, todėl būtent šis individualus administracinis aktas ir yra ginčo byloje dalykas, o jį (atitinkamą jo dalį dėl pareiškėjui priklausančio Statinio) panaikinus pasibaigia pareiškėjui kilusios mokestinės pareigos ta apimtimi, kurią suponuoja nekilnojamojo turto, kuriam 2020 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, įtraukimas į sąrašą.
34. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
35. Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (sąskaitos, banko sąskaitos išrašai) patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 700 Eur išlaidų skundui parengti, taip pat 740 Eur apeliaciniam skundui parengti. Be to, pareiškėjas sumokėjo žyminius mokesčius už skundo ir apeliacinio skundo pateikimą (atitinkamai 22,50 Eur ir 11,25 Eur). Pareiškėjo prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, sprendžia, kad jam iš atsakovo priteistinos visos nurodytos dokumentais pagrįstos, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – viso 1 473,75 Eur (700 + 740 + 22,50 + 11,25 = 1 473,75).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 30-2241/19 patvirtinto nekilnojamojo turto, kuriam 2020 m. taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo 115 punktą.
Pareiškėjo A. Š. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti ir priteisti jam iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 473,75 Eur Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys