Civilinė byla Nr. e2A-1502-1041/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00602-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.10; 2.6.26; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024  m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valseta“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos translogistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valseta“ dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti 2 500,00 Eur skolą, 499,73 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 40,00 Eur baudą, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė 2021 m. liepos 13 d. transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto užsakymas), kuriuo ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovė krovinius pristatė, tačiau atsakovė už paslaugas neatsiskaitė. Ieškovės reikalavimas teikiamas nepraleidus senaties termino, nes senatis buvo sustabdyta ieškovei pareiškus reikalavimą dėl atsiskaitymo, be to, atsakovės vengimas atsiskaityti vertinamas kaip tyčinis neveikimas, todėl yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

3.       Utenos apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu (toliau – preliminarus sprendimas) ieškinį tenkino.

4.       Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir preliminarų sprendimą panaikinti. Atsakovė nurodė, kad šalys transporto užsakymo nepasirašė ir susitarė, kad ieškovė ne organizuos krovinio pervežimą, bet jį perveš. Ieškovės reikalavimui taikomas vienerių metų senaties terminas, kuris baigėsi 2022 m. spalio 14 d. Atsakovė buvo ekspeditorė ir ieškovei nepateikus originalaus CMR važtaraščio ji negali gauti atlygio iš užsakovo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Utenos apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 497,38 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės 2021 m. gruodžio 29 d. elektroninis (toliau – el.) laiškas atsakovei yra pretenzija, nes iš jo turinio yra aišku, jog vyksta dalykinis susirašinėjimas, atsakovei siunčiama sąskaita, kurią prašoma apmokėti, ir ieškovė reiškia aiškią pretenziją dėl sąskaitos neapmokėjo. Atsakovė suprato, dėl ko yra teikiama pretenzija, ir prieštaravimų neteikė. Todėl teismas darė išvadą, kad pretenzijos pateikimas pristabdė senaties termino veikimą.

7.       Šalių susirašinėjimas ir aplinkybė, kad atsakovė prašė ieškovės atsiųsti CMR važtaraščio originalą, atsiųsti sąskaitos ir užsakymo numerius, banko rekvizitus, sukūrė ieškovei regimybę, kad su ja bus atsiskaityta. Tokius veiksmus teismas vertino kaip tyčinius ir nesąžiningus, todėl nusprendė, kad yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nebuvo praleistas.

8.       Transporto užsakyme nebuvo reikalavimo perduoti atsakovei CMR važtaraščio originalą. Ieškovė pranešė atsakovei, kad dokumentai yra siunčiami ir byloje nesant duomenų, kad atsakovė jų negavo, šio klausimo šalių susirašinėjime daugiau nekeliant teismas, vertino, kad atsakovė CMR važtaraščio originalą gavo.

9.       Atsakovė neįrodė, kad transporto užsakymas negalėjo būti sudarytas ir jam esant įvykdytam atsakovė turi pareigą apmokėti už paslaugas.

10.       Teismas nepasisakė dėl kitų priteistų sumų, nes atsakovė jų neginčijo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Ieškovės 2021 m. gruodžio 29 d. el. laiškas nėra laikytinas pretenzija pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnio 2 dalį, nes jame nenurodytas reikalavimo dydis, jo atsiradimo pagrindas, taip pat nepateikti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar prievolę pripažinti. Šis el. laiškas yra neformalus pasiteiravimas dėl sąskaitos apmokėjimo.

1.2.       Teismas nevertino, kad transporto užsakymas atsakovės (apeliantės) nebuvo pasirašytas, atsakovė (apeliantė) paprašė pateikti CMR važtaraštį kaip būtinąją atsiskaitymo sąlygą ir ieškovė šios sąlygos neginčijo, kas leidžia spręsti, kad šalys vadovavosi atsakovės (apeliantės) tipinės sutarties nuostatomis.

1.3.       Teismas pripažino šalis buvus susitarusiomis dėl CMR važtaraščio originalo pateikimo.

1.4.       Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes ne atsakovė (apeliantė) turėjo įrodyti, kad CMR važtaraščio negavo, bet ieškovė turėjo įrodyti, kad bent jau jį išsiuntė. Šalių susirašinėjimas taip pat verčia abejoti, ar ieškovė dokumentą išsiuntė ir kada, nes iš jo galima spręsti, kad pažadėjusi išsiųsti važtaraštį po švenčių, ieškovė 2022 m. vasario 4 d. dar to nebuvo padariusi. Tai, kad atsakovė (apeliantė) šio klausimo daugiau susirašinėjime nekėlė, nepatvirtina, kad ji CMR važtaraštį gavo.

1.5.       Atsakovė (apeliantė) objektyviai negalėjo atsiskaityti su ieškove, kol neturėjo CMR važtaraščio ir jo nepateikė užsakovui.

1.6.       Ieškovės reikalavimui turėjo būti taikoma ne trejų, bet vienerių metų ir trijų mėnesių ieškinio senatis, kuri suėjo 2022 m. spalio 14 d. Kitas šalių susirašinėjimas vyko 2022 m. vasario 4 d. ir jo turinys nesudaro pagrindo laikyti stabdančiu senaties skaičiavimą. Dar kitas susirašinėjimas vyko ir jau esant pasibaigusiam ieškinio senaties terminui.

1.7.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjami civilinės atsakomybės elementai ir nebuvo pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo. Todėl teismas, konstatavę atsakovės (apeliantės) nesąžiningus veiksmus, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų ir skolą už krivinio pervežimą priteisė kaip ieškovės patirtą žalą. Taip pat teismo argumentai apie atsakovės (apeliantės) nesąžiningus veiksmus yra abstraktūs ir iš jų nėra galimybės nustatyti, kokiais veiksmais atsakovė (apeliantė) ieškovei sukėlė lūkesčius. Be to, tarp ieškovės el. laiškų buvo nuo poros mėnesių iki pusantrų metų pertraukos ir tai leidžia manyti, kad ieškovė suprato, jog nepateikus CMR važtaraščio originalo ji negali reikalauti užmokesčio. Tai ieškovė sukėlė atsakovei (apeliantei) lūkesčius, kad CMR važtaraščio originalas bus išsiųstas.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovė pareiškė atsakovei (apeliantei) pretenzijas, kurios sustabdė ieškinio senaties eigą, o atsakovės (apeliantės) veiksmai liudijo, kad ji prievolę pripažįsta.

2.2.       Bylą nagrinėjantis teismas, nepažeisdamas CMR konvencijos nuostatų, turi teisę sustabdyti arba nutraukti senaties terminą taikydamas nacionalinę teisę. Atsakovė (apeliantė) neginčijo skolos fakto ar dydžio ir sukėlė ieškovei atsiskaitymo lūkestį.

2.3.       Ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. reiškė aiškų reikalavimą dėl neapmokėtos sąskaitos, o atsakovė (apeliantė) visą laiką suprato, dėl ko yra reiškiama pretenzija. Ieškinio senaties termino eiga nutrūksta skolininkui pripažinus prievolę.

2.4.       Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad CMR važtaraščio originalo pateikimas buvo esminė vežimo sutarties ar atsiskaitymo sąlyga.

2.5.       CMR konvencijos nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikoma bet kurios iš vežimo sutarties šalių ieškiniui, jeigu konstatuojami atsakovo tyčiniai veiksmai.

2.6.       Atsakovė (apeliantė) nuo ieškovės reikalavimo gynėsi tik ieškinio senatimi, tačiau nenurodė kitų aplinkybių, be CMR važtaraščio originalo pateikimo, kurios būtų trukdžiusios tinkamai atsiskaityti. Toks atsakovės (apeliantės) sąmoningas vengimas atsiskaityti vertinamas kaip tyčinis neveikimas pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį.

2.7.       Byloje nėra nustatyti jokie ieškovės veiksmai, kurie būtų trukdę atsakovei (apeliantei) atsiskaityti.

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

13.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto užsakymas) (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l. 9) įsipareigojo atsakovei (apeliantei) pervežti krovinį. Krovinio pasikrovimo vieta ir data – (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 13 d., o iškrovimo – Rusija, (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos 26 d. Krovinio pervežimo kaina – 2 500,00 Eur, apmokėjimo forma – mokestinis pavedimas, apmokėjimo terminas – 30 kalendorinių dienų po krovinio pristatymo. Ieškovė krovinio pervežimo paslaugas atsakovei (apeliantei) suteikė, ką patvirtina CMR važtaraščio kopija (e. b. l. 16, 17). Už krovinio pervežimą ieškovė išrašė atsakovei (apeliantei) 2021 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sąskaita) už 2 500,00 Eur sumą (e. b. l. 10), kurios apmokėjimo terminas nurodytas 2021 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovė (apeliantė) 2024 m. vasario 4 d. el. paštu nurodė ieškovei siųsti laišką adresu „(duomenys neskelbtini)“, į ką ieškovė atsakė tos pačios dienos el. laišku, nurodydama, kad originalą siunčia nurodytu adresu. Ieškovės darbuotoja S. M. (toliau – ieškovės darbuotoja) 2023 m. liepos 11 d. el. laišku kreipėsi į atsakovę (apeliantę), nurodydama, kad atsakovės (apeliantės) skola ieškovei yra 2 500,00 Eur ir ragindama ją apmokėti per septynias dienas. Į šį el. laišką atsakovės (apeliantės) direktorius atsakė tą pačią dieną, nurodydamas, kad reikia sąskaitos numerio ir užsakymo numerio, nes neranda tokios skolos. Ieškovės darbuotoja šią informaciją (sąskaitą ir CMR važtaraščio kopiją) pateikė kitą dieną. Apie tai, kad atsakovė (apeliantė) į šią informaciją būtų sureagavusi, byloje duomenų nėra, tačiau 2023 m. rugsėjo 26 d. ieškovės darbuotoja vėl el. laišku kreipėsi į atsakovę (apeliantę), nurodydama, kad laukiama apmokėjimo. Atsakovė (apeliantė) 2023 m. lapkričio 7 d. el. laišku paprašė ieškovės atsiųsti banko rekvizitus, kuriuos ieškovės darbuotoja pateikė (e. b. l. 12–15, 37–43).

14.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė suteikė atsakovei (apeliantei) krovinio pervežimo paslaugas, kurių sutarta kaina buvo 2 500,00 Eur, taip pat kad atsakovė (apeliantė) už paslaugų suteikimą pateiktos sąskaitos nėra apmokėjusi. Byloje kilo ginčas, ar ieškovės ir atsakovės (apeliantės) susirašinėjimas el. laiškais, konkrečiai – 2021 m. gruodžio 29 d. ieškovės siųstas el. laiškas – gali būti laikomas pretenzija pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį, kurios pateikimas pristabdo senaties termino veikimą, taip pat ar ieškovė ieškinį teismui pateikė (ne)praleidusi CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų senaties termino ir ar esamu atveju ieškiniui gali būti taikomas trejų metų senaties terminas.

15.       Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir šalys pritarė, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad ginčui yra taikoma CMR konvencija, nes krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose (atitinkamai Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje), krovinys vežtas kelių transporto priemone ir bent viena iš šalių yra CMR konvencijos narė (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių susirašinėjimo (ne)vertinimo kaip pretenzijos pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį

16.       Skundžiamame galutiniame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atsakovei (apeliantei) siųstas 2021 m. gruodžio 29 d. el. laiškas (e. b. l. 39) yra pretenzija, nes iš jo turinio aišku, jog atsakovei (apeliantei) yra siunčiama sąskaita ir yra reiškiama pretenzija dėl jos neapmokėjimo. Atsakovė (apeliantė) su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, nes, jos teigimu, minėto el. laiško turinys neatitinka pretenzijai keliamų reikalavimų.

17.       CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.

18.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pretenzija pagal CMR 32 straipsnio 2 dalį pripažįstamas ne bet koks ieškovės atsakovei (apeliantei) pateiktas rašytinis pranešimas / raštas / el. laiškas ar kita, bet toks, kuris atitinka tam tikras pretenzijos turiniui keliamas sąlygas, t. y. jame aiškiai nurodomas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011). Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės (apeliantės) pozicija, kad 2021 m. gruodžio 29 d. el. laiškas šių sąlygų neatitinka – nors jame nurodoma, kad kartu teikiama neapmokėta ginčo sąskaita, tačiau el. laiško turinys nėra suformuluotas taip, kad jame būtų aiškiai pateiktas ieškovės reikalavimas sąskaitą apmokėti (el. laiške tik nurodoma, kad prašomą sąskaitą pažiūrėti ir informuoti, kada bus mokėjimas) bei reikalavimo pagrindas (pavyzdžiui, nuoroda į transporto užsakymą), taip pat atsakovei (apeliantei) taikytina atsakomybė už reikalavimo neįvykdymą. Atsižvelgiant į tai, ginčo el. laiškas nėra laikomas pretenzija, pristabdančia senaties termino veikimą, kaip tai numatyta CMR 32 straipsnio 2 dalyje.

Dėl senaties taikymo

19.       Skundžiamu galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškiniui yra taikomas ne vienerių, bet trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinys pateiktas jo nepraleidus. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo prieiti prie minėtos išvados, nes atsakovė (apeliantė) negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl objektyvių aplinkybių (nepateikto CMR važtaraščio originalo), o teismas, konstatavęs nesąžiningus veiksmu, išėjo už ieškinio ribų. Atsakovės (apeliantės) manymu, ieškinio senatis suėjo 2022 m. spalio 14 d., t. y. praėjus metams ir trims mėnesiams nuo vežimo sutarties pasirašymo.

20.       CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda, be kita ko, praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktas).

21.       Minėta, kad apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovės (apeliantės) neatsiskaitymą su ieškove vertindamas kaip nesąžiningą (ne)veikimą, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinys nebuvo pateiktas dėl nuostolių atlyginimo ir byloje nebuvo įrodinėjami civilinės atsakomybės elementai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CMR konvencijoje nėra nurodyta, jog ieškinio senaties (vienerių ir / ar trejų metų) taisyklės yra netaikomos reikalavimams dėl skolos priteisimo. Priešingai, teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad sąmoningas vengimas atsiskaityti pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintinas kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti CMR konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-881/2023). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės (apeliantės) veiksmų / neveikimo tyčią ir (ne)sąžiningumą dėl ginčo skolos ieškovei nemokėjimo, už ieškinio ribų neišėjo. Atsižvelgiant į tai, toliau apeliacinės instancijos pasisako, ar atsakovės (apeliantės) neatsiskaitymas su ieškove gali būti vertinamas kaip tyčinis veiksmas (neveikimas), sudarantis pagrindą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

22.       Atsakovė (apeliantė) savo neatsiskaitymo su ieškove pagrįstumą motyvuoja tuo, kad pastaroji, suteikusi krovinio pervežimo paslaugą, jai nepateikė CMR važtaraščio originalo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neturėdama CMR važtaraščio originalo atsakovė (apeliantė) negavo užmokesčio iš jos užsakovo ir objektyviai negalėjo atsiskaityti su ieškove.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, jog važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. CMR konvencija nenumato, kad CMR važtaraščio originalo egzistavimas ir / ar perdavimas užsakovui yra viena iš būtinų atsiskaitymo su vežėju sąlygų.

24.       Atsakovė (apeliantė) nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad su vežėjais visada pasirašydavo savo pavyzdinę sutartį (e. b. l. 33, 34), kurioje numatyta, kad krovinio pervežimo paslaugų apmokėjimo terminas yra trisdešimt kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde ir parašu originalų perdavimo. Tačiau nagrinėjamu atveju tokia sutartis sudaryta nebuvo. Tarp šalių buvo sudarytas transporto užsakymas, kuriame minėta sąlyga dėl apmokėjimo už paslaugas susiejimo su CMR važtaraščio originalo pateikimu nebuvo numatyta. Atsakovė (apeliantė) nurodo, kad transporto užsakymas nebuvo šalių pasirašytas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai nesudaro pagrindo manyti, jog šalys susitarė dėl kitokių krovinio pervežimo sąlygų, nei jame numatyta. Atkreipiamas dėmesys, kad byloje esanti CMR važtaraščio kopija patvirtina krovinio pervežimą ir pristatymą būtent pagal šiame transporto užsakyme numatytas sąlygas (transporto priemonės numeris, pasikrovimo ir išsikrovimo data bei vietos), taip pat atsakovė (apeliantė) pripažino, jog sutarta pervežimo kaina buvo 2 500,00 Eur, t. y. tiek, kiek nurodyta transporto užsakyme. Jokių kitų duomenų, be atsakovės (apeliantės) pateiktos pavyzdinės su ieškove dėl kito krovinio pervežimo sudarytos sutarties kopijos, kurie pagrįstų atsakovės (apeliantės) poziciją, kad būtent ginčo krovinio pervežimo atveju atsiskaitymas su ieškove yra siejamas su CMR važtaraščio originalo pateikimu, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad tarp šalių buvo sutarta dėl kitokių, nei nurodyta transporto užsakyme, pervežimo paslaugų apmokėjimo sąlygų.

25.       Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. vykusiame šalių susirašinėjime atsakovė (apeliantė) nė karto nenurodė, kad ieškovei už pervežimo paslaugas nemoka dėl to, kad pastaroji jai neperdavė CMR važtaraščio originalo. Šalys dėl CMR važtaraščio siuntimo el. laiškais susirašė 2021 m. gruodžio 30 d., kai ieškovės direktorius nurodė, kad „prisega“ CMR ir originalą perduos po švenčių, taip pat 2024 m. vasario 4 d., kai atsakovė (apeliantės) direktorius nurodė, kuriuo adresu siųsti originalą, o ieškovės direktorius patvirtino, kad juo ir yra siunčiama. Tačiau nei nurodytame, nei kitame byloje pateiktame el. susirašinėjime, kaip minėta, atsakovė (apeliantė) neteikė ieškovei jokių pretenzijų dėl CMR važtaraščio originalo neatsiuntimo, taip pat nenurodė, kad negali atsiskaityti su ieškove būtent dėl to, kad minėto originalo neturi ir su ja pačia neatsiskaito užsakovas. Priešingai, nors ieškovė siųsdavo atsakovei (apeliantei) pranešimus apie susidariusią skolą, atsakovė (apeliantė) vieną kartą prašė patikslinti sąskaitos ir užsakymo numerį (e. b. l. 42), o kitą kartą prašė atsiųsti ieškovės banko sąskaitos numerį, ką ieškovės darbuotoja ir padarė (e. b. l. 40), tačiau jokių neatsiskaitymo ar nesutikimo su skola priežasčių nepateikė. Toks atsakovės (apeliantės) neveikimas, t. y. vengimas apmokėti ginčo sąskaitą, pirmos instancijos teismo buvo teisingai įvertintas kaip tyčinis ir nesąžiningas, sąlygojantis trejų metų ieškinio senaties termino taikymą. Tokią išvadą pavirtina ir pirmiau nutarties 21 punkte nurodyta teismų praktika, kurioje suformuota pozicija, kad sąmoningas vengimas atsiskaityti pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą vertintinas kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti CMR konvencijoje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

26.       Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinio pateikimo senaties terminas nagrinėjamu atveju būtų suėjęs 2024 m. spalio 13 d. (trys mėnesiai nuo transporto užsakymo sudarymo plius treji metai, CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktas). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad ieškinio senaties termino, nustatyto CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje, eigos sustabdymui ir nutraukimui remiantis CMR konvencijos 32 straipsnio 3 dalimi taip pat yra taikytina ir bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė, kiek ji neprieštarauja CMR konvencijos 32 straipsnio 1 daliai (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nagrinėjamu atveju atsakovės (apeliantės) direktorius el. susirašinėjimo metu ne tik neginčijo skolos dydžio ir pagrįstumo, bet ir 2023 m. lapkričio 7 d. el. laišku paprašė ieškovės atsiųsti jos banko rekvizitus (e. b. l.40). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks prašymas rodo skolos pripažinimą, nes akivaizdu, kad, nesutinkant su reikalavimu, ieškovės banko sąskaitos numeris, į kurį būtų galima atlikti mokėjimą, atsakovei (apeliantei) nebūtų aktualus. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas 2023 m. lapkričio 7 d. ir nuo 2023 m. lapkričio 8 d. pradėjo eiti iš naujo. Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2024 m. vasario 28 d., taigi, senaties nepraleidus, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neatmesti ieškinio pritaikius senaties institutą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės (apeliantės) argumentus, susijusius su įrodinėjimo paskirstymo taisyklių pažeidimu nustatant aplinkybes dėl CMR važtaraščio originalo išsiuntimu, kaip neturinčius teisinės reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui, nes, kaip minėta, atsiskaitymas su ieškove nėra siejamas su tuo, ar atsakovei (apeliantei) buvo perduotas originalas, ar ne.

28.       Taigi, iš pirmiau nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo, ieškovė paslaugas suteikė ir įgijo teisę į apmokėjimą. Atsakovei (apeliantei) vengus atsiskaityti, pirmosios instancijos teismas teisingai tokį neveikimą vertino kaip tyčinį ir nesąžiningą bei šalių ginčui taikė trejų metų senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat įvertinus, kad atsakovė (apeliantė) nagrinėjamoje byloje neginčijo nei skolos, nei išvestinių reikalavimų dėl kompensacinių palūkanų, baudos ir procesinių palūkanų dydžio, konstatuojama, kad galutiniu sprendimu Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

30.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nors nepagrįstai 2021 m. gruodžio 29 d. ieškovės el. laišką vertino kaip pretenziją, pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį pristabdančia senaties eigą, tačiau iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytą trejų metų senaties institutą. Atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą galutinį sprendimą, todėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 907,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2024 m. liepos 31 d., maksimali suma sudarytų 2 809,30 Eur (2 161,00 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apeliantės (atsakovės) ieškovei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos translogistika“ (juridinio asmens kodas 303190547) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valseta“ (juridinio asmens kodas 302449420) 907,50 Eur (devynių šimtų septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Simona Dementavičienė