Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-02-08][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-138-1086-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-138-1086/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
NŽT prie LR ŽŪM Pasvalio skyrius suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

                                                                                         Civilinė byla Nr. 2YT-138-1086/2019

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00437-2018-5

                                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.;

                                                                                             3.4.5.2.; 3.2.6.1.;  

(S)

 

 

img1 

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. vasario 8 d.

Biržai

 

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,

sekretoriaujant Žydrei Kabelienei, Almidai Gurklienei, Irmai Oržekauskienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. S., suinteresuotam asmeniui K. J.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui G. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. patikslintą pareiškimą, suinteresuotiems asmenims K. J., G. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

        Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėja patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir prašo nustatyti, kad ji po savo motinos A. J., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – po mirties likusį turtą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad pareiškėja galėtų paveldėti po motinos mirties likusį turtą.

Pareiškėja J. S. pateiktame patikslintame pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad mama A. S., mirė (duomenys neskelbtini). A. J. vadovaujantis LR Įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1996-02-01 sudarė sutartį pagal kurią perleido pareiškėjai išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises į 8,76 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) r. Ta pačia sutartimi pareiškėja perleidžiamą teisę priėmė. Po A. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) jai 1998-09-29 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 0,25 ha miško, adresu (duomenys neskelbtini)r. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini)jos vardu liko jai atkurtas 25/100 miško ūkio žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. Po mamos mirties faktiškai pradėjo valdyti ir iki šiol valdo mamos palikimą 0.25 ha miško, (duomenys neskelbtini) r. sav. Suinteresuoti asmenys nėra pareiškę jokių reikalavimų į mamos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - 0.25 ha miško, nes visi įsitikinę, kad mama kartu su žeme, perleido ir mišką, kurį iki šiol faktiškai disponuoja kaip savo turtu pareiškėja. Po mamos mirties, pareiškėja visą mamos nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir 25/100 miško žemės sklypą faktiškai pradėjo valdyti ir iki šiol valdo, juo naudojasi kaip savo asmeniniu turtu, atlikdama miško sanitarinį valymą, prižiūri. Juridinis faktas nustatytinas su tikslu, kad galėtų kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo K. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka visiškai. Paaiškino, jog jo sutuoktinei po mirties (duomenys neskelbtini) vadovaujantis įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ pagrindu 1998-09-29 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 25/100 miško žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)r. Po sutuoktinės mirties pareiškėja šį sklypą faktiškai pradėjo valdyti ir iki šiol valdo, juo naudojasi kaip savo asmeniniu turtu, atlikdama miško sanitarinį valymą, prižiūri.

Suinteresuotas asmuo G. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo spręsti teismui savo nuožiūra, pagal byloje nustatytas aplinkybes. Bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirusios A. J. įstatyminis įpėdinis ir pirmos eilės paveldėtoja yra jos vienas iš vaikų – J. S.. (duomenys neskelbtini)Panevėžio apskrities viršininko sprendimu A. J. atkurta nuosavybės teisė į 0,25 ha mišką, adresu (duomenys neskelbtini). P. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis mirusiosios vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: 25/100 žemės sklypas (paskirtis – miško ūkio), adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. Testamentų registro ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu mirusioji testamento nepaliko ir po A. J. mirties dėl palikimo atsiradimo niekas nesikreipė, palikimo priėmimo ir atsisakymo priimti palikimą faktų nėra registruota.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėja po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, t. y. į 0,25 ha miško sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) r., jį prižiūrėjo tvarkė, organizavo miško tvarkymo reikalus.

Teismo vertinimu pareiškėja prižiūrėjo, rūpinosi 0,25 ha miško sklypu, o tai reiškia, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku faktiškai valdydama jį po palikėjos mirties. Atsižvelgdamas į pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimus, rašytinius įrodymus, esančius byloje, į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teismas laiko įrodytu, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja per tris mėnesius atliko veiksmus, kurie patvirtina palikimo priėmimo nuosavybėn faktą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str., CPK 185 str.). Šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 29,05 Eur (dvidešimt devynių eurų 05 euro ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660).

 

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

 

 

Teisėjas                                                            Vaidas Steckys


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK5 5.50 str. Palikimo priėmimas
  • CK5 5.51 str. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas