Administracinė
byla Nr. AS525-418/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00725-2011-1
Procesinio sprendimo
kategorija 67
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2011 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano
Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės
„Litesko“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir
viešajai įstaigai „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl sprendimų panaikinimo
ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Litesko“ (toliau
– ir Pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir
Finansų ministerija) 2011 m. vasario 9 d.
sprendimą (Finansų ministerijos 2011 m. vasario 9 d. raštas Nr.
(24.16-02)-5K-1029590-5K-1029300-K-1100090-5K-1100089-5K-1100088-5K-1100091-6K-1102666);
2) pripažinti neteisėtu Finansų ministerijos neveikimą (vilkinimą)
– per įstatyme nustatytą terminą neišnagrinėjant Pareiškėjo 2011 m.vasario 9 d.
ir 2011 m. vasario 25 d. skundų dėl viešosios įstaigos „Lietuvos verslo paramos
agentūra" (toliau – LVPA) 2011 m. vasario 2 d. (LVPA 2011 m. vasario
2 d. raštas Nr. R4-1895(13.2.3)) ir 2011 m. vasario 22 d. (LVPA 2011 m. vasario
22 d. raštas Nr. R4-3044(13.2.3)) sprendimų;
3) panaikinti šiuos LVPA sprendimus: 3.1) 2010 m. gruodžio 10 d.
sprendimą (LVPA 2010 m. gruodžio 10 d. raštas
Nr. R4-17441 (13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo nustatyta (sumažinta) projekto
„Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos
modernizavimas" tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti lėšų dydis; 3.2) 2010
m. gruodžio 28 d. sprendimą (LVPA 2010 m. gruodžio 28 d. raštas Nr.
R4-18427(13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo pakartotinai nustatytas
projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas" didžiausias leistinas skirti lėšų
dydis ir nustatyti (sumažinti) projektų „Druskininkų šilumos tinklų
rekonstrukcija" bei „Kelmės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas"
didžiausi leistini skirti lėšų dydžiai; 3.3) 2011 m. vasario 2 d. sprendimą
(LVPA 2011 m. vasario 2 d. raštas Nr.
R4-1895(13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo nustatytas (sumažintas) projekto
„Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų
modernizavimas" didžiausias leistinas skirti lėšų dydis; 3.4) 2011 m.
vasario 22 d. sprendimą (LVPA 2011 m.
vasario 22 d. raštas Nr. R4-3044(13.2.3)), ta apimtimi, kuria juo naujai
nustatytas (sumažintas) projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos
tiekimo tinklų modernizavimas" didžiausias leistinas skirti lėšų dydis;
3.5) 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr.
R.4-3413(13.2.3)) dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039 atmetimo; 3.6) 2011
m. vasario 28 d. sprendimą (LVPA 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3412(13.2.3)
dėl paraiškos Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043 atmetimo; 3.7) 2011 m. vasario 28 d. sprendimą
(LVPA 2011 m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3411(13.2.3) dėl paraiškos Nr.
VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045 atmetimo; 3.8) 2011 m. vasario 28 d. sprendimą (LVPA 2011
m. vasario 28 d. raštas Nr. R.4-3410(13.2.3) dėl paraiškos Nr.
VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 atmetimo;
4) įpareigoti LVPA tęsti paraiškų
Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039; Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043; Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045;
Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 vertinimo procedūras, remiantis Pareiškėjo atliekamo
viešojo pirkimo rezultatais;
5) taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemonę – uždrausti LVPA ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
(toliau – ir Ūkio ministerija) priimti bet kokius sprendimus dėl projektų
finansavimo pagal priemonę VP2-4.2-ŪM-02-K „Šilumos tiekimo sistemos
modernizavimas ir plėtra“ (toliau – ir Priemonė), o jei tokie sprendimai
priimti – pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su
pareiškėjais iki teismo sprendimo byloje, pradėtoje pagal skundą, įsiteisėjimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio
1 d. nutartimi, be kita ko, atmetė Pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę.
Nurodė, kad UAB „Litesko" nurodomi argumentai yra pagrįsti
prielaidomis dėl galimai ateityje įvyksiančių veiksmų (Ūkio ministerijai
priėmus sprendimą skirti finansavimą, Priemonės antrojo kvietimo biudžete liktų
vos 883.944 Lt suma; paraiškoms Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039, Nr.
VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047
finansuoti nepakaktų lėšų, nes jos jau būtų paskirstytos kitiems pareiškėjams;
Telšių, Druskininkų, Marijampolės bei Kelmės miestų šilumos ūkių efektyvumui,
saugumui ir patikimumui didinti skirti investiciniai projektai liktų
neįgyvendinti) ir nesudaro pagrindo jų vertinti kaip patvirtinančių reikalavimo
užtikrinimo būtinumą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovams bus žinoma apie Pareiškėjo
skundu keliamus reikalavimus, todėl jie patys turi tinkamai įvertinti tenkančią
riziką priimant sprendimus dėl projektų finansavimo pagal Priemonę. Pažymėjo,
kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas, formuodamas praktiką bylose
Nr. AS502-159/2008, AS63-671/2008, A525-971/2009,
yra konstatavęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal savo prigimtį gali
būti taikomos tik atsakovui ir negali būti taikomos trečiajam suinteresuotam
asmeniui (šiuo atveju Ūkio ministerijai). Teismas padarė išvadą, kad Pareiškėjas
remiasi prielaidomis ir bylos medžiagoje nėra įrodymų, įgalinančių daryti
išvadą, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš esmės
galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje bylos įvykdymas.
II.
Pareiškėjas
pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti
reikalavimo užtikrinimo priemonę LVPA atžvilgiu, ir išspręsti klausimą iš esmės
– uždrausti LPVA priimti bet kokius sprendimus dėl projektų finansavimo pagal Priemonę,
o jei tokie sprendimai priimti – pasirašyti projektų finansavimo ir
administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo byloje, pradėtoje
pagal atskirąjį skundą, įsiteisėjimo. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo
skundo argumentai:
1. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir, remiantis Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2011 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4-160 „Dėl finansavimo
projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę
paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo
veiksmų programą, skyrimo" (toliau – ir Įsakymas), pasirašius
trišales projektų administravimo ir finansavimo sutartis su kitais
pareiškėjais, būtų eliminuotos ne tik teisinės, bet ir finansinės būsimo
teismo sprendimo vykdymo prielaidos, t. y. LVPA ne tik neturės teisinio
pagrindo tęsti Pareiškėjo paraiškų vertinimą, bet ir šio vertinimo pagrindu
priimti tolesnius sprendimus: vykdyti projektų atranką, o ją sėkmingai atlikus
– priimti sprendimus dėl paramos projektams skyrimo bei sutarčių pasirašymo.
2. Neįsivaizduojama, kaip galėtų būti vykdomos Pareiškėjo pateiktų
projektų naudos ir kokybės vertinimo, projektų atrankos procedūros, žinant, kad
jos jau yra įvykdytos visų kitų pareiškėjų pagal Priemonę pateiktų projektų
atžvilgiu, o šio vertinimo pagrindu yra priimti sprendimai dėl šių projektų
finansavimo, pasirašytos ir vykdomos (ar jau įvykdytos) sutartys. Analogiškai
sunku įsivaizduoti, kaip tokiu atveju LVPA galėtų pagrįsti savo teigiamą
sprendimą dėl Pareiškėjo projektų tinkamumo finansuoti iš Europos Sąjungos
(toliau – ir ES) fondų ir sprendimą dėl šių projektų finansavimo. Neatmestina
situacija, kad teismui nusprendus patenkinti Pareiškėjo reikalavimus, Priemonė
apskritai jau bus pasibaigusi ir visos jai skirtos lėšos panaudotos arba,
susidarius likučiui, perkeltos į kitas priemones.
3. Teismas nekvestionavo aplinkybės, kad nepritaikius prašomos taikyti
reikalavimo užtikrinimo priemonės, Priemonės biudžete liks vos 889.945,00 Lt
suma – t. y. net 2.914.855,00 Lt mažiau, nei Pareiškėjo paraiškose Nr.
VP2-4.2-ŪM-02-K-02-039, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-043, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-045
ir Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-02-047 prašoma skirti 3.804.800,00 Lt suma. Vėliau teismui
šioje byloje patenkinus Pareiškėjo reikalavimus, net ir esant visoms teisinėms
prielaidoms tęsti Pareiškėjo paraiškų vertinimą, jų atranką bei skirti joms
finansavimą, tokių sprendimų galimybę eliminuos finansinių prielaidų
nebuvimas – lėšų nebuvimas Priemonės antrojo kvietimo biudžete. Tokiu būdu,
tikrasis paraiškų vertinimo ir atrankos procedūrų tikslas, o kartu ir Pareiškėjo
bei šilumos vartotojų interesas, nebus pasiektas. Galutinis pradėto teisminio
ginčo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo to, ar šioje byloje bus pritaikyta Pareiškėjo
prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo
priemonės, realus būsimo teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas, o tai
neabejotinai pažeistų Pareiškėjo teisę į efektyvią pažeistų teisių gynybą.
Atsakovas viešoji
įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo
atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie
pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1. Pažymi, kad LVPA atlieka visų gautų paraiškų vertinimą pagal
nustatytus kriterijus, nepriklausomai nuo to kokio dydžio finansavimą yra
numatyta skirti pagal konkretų kvietimą, ir nustato, kurie projektai yra
tinkami finansuoti (atitinka nustatytus kriterijus). Rekomendacijas dėl
projektų finansavimo priima Ūkio ministerijos sudarytas projektų atrankos
komitetas, remdamasis LVPA parengtomis projektų paraiškų vertinimo
ataskaitomis, atsižvelgdamas į sprendimo dėl projektų tinkamumo finansuoti bei
projektų naudos ir kokybės vertinimo
rezultatus, kita pateikta informacija bei paaiškinimais, socialinių ir
ekonominių partnerių, kitų institucijų atstovų bei ekspertų pateiktais
argumentais ir informacija. Sprendimą dėl finansavimo priima Lietuvos
Respublikos ūkio ministras.
2. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis
ir nėra pagrindo teigti, kad priėmus Pareiškėjui palankų teismo sprendimą
(panaikinus LVPA skundžiamus sprendimus ir
įpareigojus tęsti vertinimo procedūras), iki jų priėmimo buvusios padėties
atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pagrindas imtis reikalavimo
užtikrinimo priemonių turi būti teismo sprendimo dėl nagrinėjamo (dėl paraiškos
vertinimo), o ne ateityje galinčio kilti ginčo ar ginčų (dėl finansavimo
skyrimo) įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas.
3. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam
tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą,
viešąjį interesą, nes taip būtų sustabdytas visų Priemonės projektų (51
(penkiasdešimt vieno) Kvietimo Nr. 01 projekto bei 40 (keturiasdešimties)
Kvietimo Nr. 02 projektų) įgyvendinimas, t. y. kiltų grėsmė Lietuvai
neįsisavinti iki 163.867.884,37 Lt finansavimo lėšų.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į
atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio
1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai atsiliepimo į
atskirąjį skundą argumentai:
1. Pritaikius Pareiškėjo prašomą reikalavimo
užtikrinimo priemonę uždrausti LPVA priimti bet kokius sprendimus dėl
projektų finansavimo pagal Priemonę ir pasirašyti projektų finansavimo ir
administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, būtų
pažeistos Įsakyme nurodytų pareiškėjų, kurių projektams skirtas finansavimas,
teisės. Kadangi minėtų pareiškėjų pateiktų projektų vertė yra žymiai didesnė už
Pareiškėjo projektų vertę, todėl Pareiškėjo
prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų neproporcingas.
2. Pritaikius Pareiškėjo prašomas
reikalavimo užtikrinimo priemones nukentėtų šilumos vartotojai, kadangi
būtų sustabdytas šilumos tiekimo sistemų modernizavimas, siekiant didinti
šilumos tiekimo patikimumą bei kokybę, todėl reikalavimų
užtikrinimo priemonės pažeistų viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo
priemonės taikymas lėtins ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimą ir tai
sukels grėsmę prarasti Lietuvai skirtas ES struktūrinės paramos lėšas pagal 2006 m. liepos 11d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1083/2006 93 straipsnį. Reikalavimus užtikrinančių priemonių
taikymas sudaro prielaidas neefektyviam valstybės biudžete suplanuotų lėšų
panaudojimui (konkretiems projektams skirtas finansavimas negali būti
panaudojamas kitiems projektams finansuoti, kol nėra baigtas jų įgyvendinimas)
ir kelia grėsmę neįgyvendinti dalies projektų, jų veiklų išlaidų tinkamumo
laikotarpiu.
3. Esant Pareiškėjui palankiam teismo sprendimui, teismo sprendimo
įvykdymas dėl to, kad panaudotos visos šiuo metu Priemonei skirtos ES struktūrinės paramos lėšos, nepasunkėtų
ir nepasidarytų neįmanomu, kadangi ES struktūrinės paramos lėšos teisės aktų
nustatyta tvarka gali būti perskirstomos, tokiu būdu kompensuojant atitinkamoje
srityje trūkstamas lėšas.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į
atskirąjį skundą sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m.
balandžio 1 d. nutartyje išdėstytais motyvais dėl reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo Ūkio ministerijos ir LVPA atžvilgiu.
Atsiliepime,
be kita ko, nurodoma, kad Ūkio ministerija byloje yra trečiasis suinteresuotas
asmuo, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ)
71 straipsnio 2 dalyje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas trečiojo
suinteresuoto asmens atžvilgiu nenumatytas. Pažymi, kad Pareiškėjas atskirajame
skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria
atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsakovo LVPA atžvilgiu ir
neginčija nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo
priemonę trečiojo suinteresuoto asmens Ūkio ministerijos atžvilgiu.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio
1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti
proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje,
jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų
arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti
prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė,
jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų
negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo
priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ
92 str.).
Sprendžiant dėl
reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo
užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu
suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems
asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal
nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų
proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų
principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007).
Pareiškėjas prašymą
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad nepritaikius
reikalavimo užtikrinimo priemonės, realus būsimo galimai palankaus teismo
sprendimo vykdymas taptų neįmanomas: teismui įpareigojus LPVA tęsti Pareiškėjo
paraiškų vertinimo procedūras, o vertinimo metu pripažinus, kad minėtos
paraiškos atitinka tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės kriterijus,
sprendimas skirti finansavimą, nesant finansavimo šaltinių, negalėtų būti
priimtas.
Remiantis Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS858-602/2010,
AS858-13/2011), reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos
tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo
priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas,
atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal
nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų
proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo
intereso. Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę,
privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei
pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Atskiruoju skundu
Pareiškėjas, be kita ko, prašo uždrausti LPVA pasirašyti projektų finansavimo
ir administravimo sutartis su pareiškėjais iki teismo sprendimo byloje,
pradėtoje pagal atskirąjį skundą, įsiteisėjimo.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų
atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos
2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir
veiksmų programas taisyklių 10.5 punkte nustatyta, kad Ministerijos ir (ar)
kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už bendrai
finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, priima sprendimus dėl valstybės,
regionų ir projektų, atrinktų konkurso būdu, finansavimo ir sudaro arba
įgalioja įgyvendinančiąją instituciją sudaryti su pareiškėjais sutartis. Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų
projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 100 punkte nustatyta, kad sprendimą
dėl projekto tinkamumo finansuoti iš ES fondų priima įgyvendinančioji
institucija, jį įformindama projekto tinkamumo finansuoti vertinimo
ataskaitoje. Atsižvelgdama į šio sprendimo ir projektų atrankos rezultatus,
ministerija ir (ar) kita valstybės institucija priima sprendimą dėl projekto
finansavimo. Tų pačių taisyklių 108 punkte nustatyta, kad su pareiškėjais, kurių projektus nuspręsta bendrai
finansuoti iš ES fondų lėšų, atsakingos ministerijos ir (ar) kitos valstybės
institucijos ir įgyvendinančiosios institucijos sudaro projektų finansavimo ir
administravimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad Priemonėje nurodyta, kad už
priemonę atsakinga Ūkio ministerija, o Priemonės įgyvendinančioji institucija –
LVPA. Atsižvelgiant į tai, taip pat į anksčiau aptartą reglamentavimą, seka
išvada, kad galutinius sprendimus dėl projekto
finansavimo priima ir projekto finansavimo ir administravimo sutartis su
pareiškėjais sudaro Ūkio ministerija.
Reikalavimo užtikrinimo
priemonės, kurių gali imtis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą,
išvardintos ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali
būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo
pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas
sustabdymas.
Aiškinant ABTĮ
71 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos, kaip vieną iš reikalavimo užtikrinimo
priemonių numatančios uždraudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, turinį,
matyti, kad ši reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti taikoma tik
atsakovui. Šioje byloje atsakovas yra LVPA, o reikalavimo užtikrinimo priemonę
prašoma taikyti inter alia uždraudžiant LPVA pasirašyti projektų
finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais, kas priklauso trečiojo
suinteresuoto asmens Ūkio ministerijos kompetencijai. Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata,
netgi atsižvelgiant į bylos specifiką, negali būti aiškinama plečiamai, t. y.
kaip, priklausomai nuo faktinės situacijos, taikytina ir trečiajam
suinteresuotam asmeniui.
Pažymėtina,
kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios reikalavimo
užtikrinimo priemonės turinį, yra nustatęs, kad nėra pagrindo uždrausti atlikti
tam tikrus veiksmus trečiajam suinteresuotam asmeniui (administracinės bylos Nr.
AS4- 644/2006, Nr. AS502-159/2008, AS63-671/2008).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Pareiškėjo prašymas uždrausti LPVA
pasirašyti projektų finansavimo ir administravimo sutartis su pareiškėjais,
laikytinas nepagrįstu.
Atskiruoju
skundu Pareiškėjas taip pat prašo uždrausti LPVA priimti bet kokius sprendimus
dėl projektų finansavimo pagal Priemonę. Prašydamas taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tais
pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Įvertinusi
bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio
teismo išvada, kad Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo
priemonių taikymo būtinumo yra daugiau pagrįsti prielaidomis dėl galimai
ateityje įvyksiančių veiksmų. Kaip jau minėta, subjektas, siekiantis, jog būtų
pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, privalo pateikti įrodymus,
pagrindžiančius tokių priemonių taikymo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo
argumentai, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės
ir vėliau teismui šioje byloje patenkinus Pareiškėjo reikalavimus, net ir esant
visoms teisinėms prielaidoms tęsti Pareiškėjo paraiškų vertinimą, jų
atranką bei skirti joms finansavimą, tokių sprendimų galimybę eliminuos finansinių
prielaidų nebuvimas – lėšų nebuvimas Priemonės antrojo kvietimo biudžete,
šiuo atveju vertintini kaip pagrįsti išimtinai prielaidomis.
Atkreiptinas
dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu
Nr. 1225 patvirtintų veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 24.4.7.4 punkte nustatyta, kad konkrečiai priemonei įgyvendinti nustatyta ES
fondų lėšų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, gali
būti keičiama atsižvelgiant į to paties prioriteto šios ir kitų priemonių
įgyvendinimo rezultatų ir socialinės ekonominės situacijos pokyčius, kad būtų
pasiekti prioriteto tikslai ir uždaviniai ir ES fondų lėšos nebūtų prarastos.
Taip pat gali būti numatyta lėšų suma (priemonei skirtų ES fondų lėšų
procentais), dėl kurios galima sudaryti sutartis viršijant konkrečiai priemonei
finansuoti nustatytą ES fondų lėšų sumą. Atsižvelgiant į tai, ES struktūrinės
lėšos gali būti perskirstomos, tokiu būdu kompensuojant atitinkamoje srityje
trūkstamas lėšas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepritaikius Pareiškėjo
prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pasunkėtų ir pasidarytų neįmanomas
Pareiškėjui palankus teismo sprendimas dėl to, kad būtų panaudotos visos
Priemonei skirtos ES struktūrinės paramos lėšos. Taip pat atkreiptinas dėmesys,
kad nors teismas negali viešojo administravimo subjektams uždrausti vykdyti jiems
suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, manytina, kad žinodamos apie
Pareiškėjo keliamus reikalavimus, priimančios sprendimus dėl projekto
finansavimo pagal Priemonę institucijos, turėtų pasilikti tam tikrą šiai
Priemonei skirtų ES fondų lėšų rezervą tam, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų
sprendimą nebūtų užkirstas kelias Pareiškėjui gauti siekiamą ES finansavimą.
Remiantis tuo, kas
išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai
taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl
pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo
prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliktina nepakeista, o
atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a
Pareiškėjo
uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas