Civilinė byla Nr. e2-598-407/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00593-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant apeliantės atstovams advokatui R. K., direktoriui P. R., pareiškėjo įgaliotiems atstovams V. K., A. L., 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kirtikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Kirtikas“ iškelta bankroto byla pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyrius prašė iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kirtikas“. Nurodė, kad nuo 2019 m. II ketvirčio pabaigos pradėjo formuotis privalomųjų Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už darbuotojus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. UAB „Kirtikas“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, remiantis paskutine finansine ataskaita už 2019 m. IV ketvirtį, yra 4 183,35 Eur. Per IV ketvirtį sumokėta tik 466,85 Eur skolos.

2.       Nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius, siekdamas išieškoti UAB „Kirtikas“ įsiskolinimą, nuo 2019 m. liepos mėnesio teikė mokėjimo nurodymus į įmonės sąskaitas, paskutinis buvo pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d., tačiau UAB „Kirtikas“ skolos nesumokėjo. Remiantis paskutinio pateikto (2018 m.) balanso duomenimis, įmonės turtas yra 57 318 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 53 365 Eur. Taigi, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

3.       VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu įpareigojo UAB „Kirtikas“ per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolą (1 681,39 Eur) ir įspėjo, kad nesumokėjus skolos per nurodytą laikotarpį, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pranešimas įmonei siųstas registruotu laišku ir 2019 m. rugsėjo 18 d. įteiktas UAB „Kirtikas“ vadovui. Skola nebuvo sumokėta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-676-265/2020 pareiškėjo VSDFV Utenos skyriaus prašymą tenkino ir iškėlė UAB „Kirtikas“ bankroto bylą.

5.       Teismas nustatė, kad UAB „Kirtikas“ neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Kadangi atsakovė neišreiškė nuomonės dėl įmonės mokumo (nemokumo), teismas konstatavo, kad UAB „Kirtikas“ yra nemoki, negali ir negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai iškeltina bankroto byla.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

6.       Apeliantė UAB „Kirtikas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – VSDFV Utenos skyriaus pareiškimą iškelti UAB „Kirtikas“ bankroto bylą atmesti; priimti teikiamus dokumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Apeliantė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. pranešimą pateikti dokumentus gavo 2020 m. sausio 20 d. Tai buvo trumpas laiko tarpas ir ji tikėjosi iki teismo posėdžio pradžios pateikti prašomus duomenis. Tačiau teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka ir apie teismo posėdžio vietą bei laiką įmonei nebuvo pranešta. Nors apeliantė neneigia, kad praleido terminą, pažymi, kad teismui nebuvo kliūčių išsireikalauti viešai prieinamus duomenis, reikšmingus bankroto bylai iškelti.

6.2.                      Bankroto bylos iškėlimo klausimas neturi būti nagrinėjamas formaliai, turi būti analizuojamos reikšmingos ginčo aplinkybės. Nors atsakovė nekilnojamųjų daiktų neturi, jos vardu yra registruota transporto priemonė – traktorius, ji vykdo veiklą, yra sudariusi miškų kirtimo liekanų pusmetinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuri galioja iki 2020 m. birželio 20 d. Be to, įmonėje dirba šeši darbuotojai, jiems mokamas užmokestis.

6.3.                      Įmonės veikla yra specifinė – miško medžių ruoša ir jos vykdymas priklauso nuo oro sąlygų. Atsižvelgiant į nepalankias oro sąlygas šią žiemą, ji negalėjo vykdyti savo veiklos.

7.       Pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

7.1.                      UAB „Kirtikas“ neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Iškeldamas bankroto bylą teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė nereiškė nuomonės dėl jos mokumo (nemokumo), todėl padarė teisingą išvadą, kad UAB „Kirtikas“ yra nemoki, negali ir negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

7.2.                      Remiantis UAB „Kirtikas“ balansu, įmonė turėjo turto už 8 982 Eur (iš jų 1 647 Eur sudaro trumpalaikis turtas), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 121 214 Eur. Taigi, įmonės finansiniai įsipareigojimai yra didesni už turimą turtą. Be to, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 120 765 Eur sumą, kurių mokėjimo terminas yra pradelstas. Apeliantės įmokų skola biudžetui toliau auga ir 2020 m. vasario 13 d. pasiekė 6 232,56 Eur.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

9.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstas 2019 m. gruodžio 31 d. gautas VSDFV Utenos skyrius pareiškimas iškelti UAB „Kirtikas“ bankroto bylą. Todėl sprendžiant klausimą įmonės bankroto bylos iškėlimo taikomas įstatymas, galiojęs teisės kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo įgyvendinimo metu (ĮBĮ).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

10.       Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti savo įsipareigojimų.

11.       Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

12.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

13.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

14.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Kirtikas“ neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti visus įmonės atskaitomybės dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kirtikas“ neišreiškė nuomonės dėl savo mokumo (nemokumo), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

15.       Apeliantė teisingai nurodo atskirajame skunde, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą terminą reikalaujamiems duomenims pateikti ir nepranešė apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimas. Be to, anot apeliantės, teismas pats galėjo išsireikalauti viešai prieinamus duomenis.

16.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 2 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbė pranešimą apie priimtą VSDFV Utenos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kirtikas“, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priims nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Tokia nuostata įtvirtinta ir ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje. Kadangi pareiškimas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, minėtas teismo pranešimas iš esmės atitinka CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimus. 

17.       Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2020 m. sausio 20 d. apeliantei buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame, be kita ko, apeliantei buvo nustatytas 5 dienų terminas pateikti duomenis, kaip numatyta pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 4 punktus. Apeliantė neprašė pratęsti šio termino, kuris skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo pranešimą pateikti įmonės finansinius dokumentus gavo, tačiau paskirtas terminas buvo per trumpas taip padaryti.

18.       Kartu su atskiruoju skundu pateikti aktualiausi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, t. y. 2019 metų balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Iš pastarųjų dokumentų matyti, kad apeliantės visas turtas sudaro 8 982 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 121 214 Eur; apeliantės nuostoliai sudaro 116 317 Eur. Iš pateikto apeliantės kreditorių sąrašo (2019 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad pradelstų įsipareigojimų suma yra 120 765,46 Eur. Pagal apeliantės ilgalaikio turto žiniaraščio duomenis, apeliantės ilgalaikį turtą sudaro dvi transporto priemonės, kurių bendra likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 7 336 Eur. Apeliantės per vienus metus iš debitorių gautina bendra suma yra 1 035 Eur.

19.       Pradelsti UAB „Kirtikas“ įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl apeliantė yra nemoki įmonė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtą išvadą.

20.       Atskirajame skunde nurodoma, kad įmonė vykdo veiklą, turi šešis darbuotojus, yra sudariusi miškų kirtimo liekanų pusmetinę pirkimo–pardavimo sutartis. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad dėl nepalankių oro sąlygų šią žiemą įmonė negalėjo vykdyti savo veiklos – miško medžių ruošos. Tačiau vien šių argumentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka konstatuoti, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų, paaiškinimų, kaip ji ketina patenkinti kreditorių reikalavimus, vystyti veiklą ir atkurti mokumą.

21.       UAB „Kirtikas“ yra 2017 m. pabaigoje įsteigta įmonė. Iš byloje esančių apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus matyti, kad apeliantė tiek ataskaitiniais metais (t. y. 2018 m.), tiek ir praėjusiais ataskaitiniais metais (t. y. 2017 m.) gavo grynojo pelno – atitinkamai 159 Eur ir 1 294 Eur, tačiau tokių įmonės pelningumo rodiklių akivaizdžiai nepakaktų likviduoti šiuo metu susidariusius pradelstus apeliantės įsiskolinimus. Šios aplinkybės, įvertinus įmonės pradelstus įsipareigojimus ir turimą turtą, leidžia daryti išvadą, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikini.

22.       Apeliantės pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės atžvilgiu ne vienas kreditorius yra pradėjęs skolų išieškojimą. Pareiškėjas VSDFV Utenos skyrius taip pat pateikė duomenis, kad apeliantės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir toliau didėja (2020 m. vasario 13 d. pasiekė 6 232,56 Eur).

23.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju bankroto bylos iškėlimo apeliantei klausimas iš esmės išspręstas teisingai. Nors pirmosios instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje yra nepakankami, apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtos aplinkybės ir nustatytas apeliantės nemokumas leidžia daryti išvadą, kad UAB „Kirtikas“ yra nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį ir tai yra pagrindas iškelti įmonės bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl apeliantės skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis