Civilinė byla Nr. e2A-950-861/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15127-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl baudos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 23 000 Eur baudos. Nurodė, kad šalys 2019 m. balandžio 1 d. sudarė infrastruktūros nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei tam tikras ryšių kabelių kanalų sistemos (toliau – ir RKKS) vietas-dalis. Atlikus patikrinimą, 2024 m. vasario 23 d. paaiškėjo, kad atsakovė be ieškovės leidimo naudojosi 555,3 metrų ilgio RKKS atkarpa (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, kadangi atsakovė be ieškovės leidimo naudojosi ilgesne negu 250 metrų RKKS atkarpa, tai pagal šalių sutartį iš atsakovės priteistina 23 000 Eur bauda. Po pirmojo sutarties pažeidimo nustatymo ieškovė nustatė dar keletą atsakovės padarytų analogiškų sutarties pažeidimų. Ieškovė patyrė apie 19 000 Eur nuostolių, tačiau to negali tiksliai įrodyti, nes tokių pažeidimų nustatymas reikalauja daug laiko ir darbo sąnaudų. Ieškovė pažymėjo, kad baudos dydžio sumažinimas iki atsakovės nurodomo nesumokėto nuomos mokesčio už neteisėtai naudotą RKKS atkarpą neatliktų sutarties vykdymo užtikrinimo funkcijos, nes atsakovė privalėtų sumokėti tik nuomos mokestį už neteisėtai naudotą RKKS atkarpą, neatlygintinai įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitus ryšių operatorius. Ieškovė pabrėžė, kad analogiška sutarties nuostata dėl baudos buvo šalių sutarta ir 2010, 2015 metais.

2.       Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti tiek, kiek jie viršija ieškovės tiesioginius nuostolius – 869,91 Eur be PVM, t. y. ieškovės gautino nuomos mokesčio sumą. Atsakovė pažymėjo, kad ji sutartį su ieškove sudarė prisijungimo būdu, sutarties sąlygos buvo primestos. Prašoma priteisti bauda neatitinka kompensuojamosios funkcijos ir yra būdas lupikauti bei pasipinigauti, todėl turi būti mažinama. Atsakovė nurodė, kad ji nuomojasi apie 100 km kabelių kanalų, todėl aptariama 555,5 m arba 0,5 proc. visų nuomojamų kanalų dalis yra labai nedidelė neatitiktis. Dėl aptariamos RKKS atkarpos atsakovė buvo parengusi atitinkamą darbų projektą, kuris buvo pateiktas ieškovei derinti, tačiau dėl žmogiškos klaidos įforminimas liko neužbaigtas, bet atsakovė deda pastangas sutvarkyti reikiamus dokumentus. 

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

3.1       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. infrastruktūros nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2 priedo 1 priedėlio 3.5 punkte nustatyta, jog nuomininkui pažeidus sutartyje nustatytą draudimą nesinaudoti nuomotojo infrastruktūra be nuomotojo leidimo, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui baudą, kuri šalių susitarimu laikoma minimaliais nuomotojo tiesioginiais nuostoliais, ir pašalinti pažeidimus, pateikiant nuomotojui suderinimui projektą dėl ryšių kabelių tiesimo RKKS, kuria buvo naudojamasi be leidimo, bei darbų baigimo aktą per nuomotojo nustatytą terminą.

3.2       Šalys taip pat susitarė, kad nuomininkas už draudimo nesinaudoti nuomotojo infrastruktūra be nuomotojo leidimo pažeidimą privalo sumokėti nuomotojui baudas, numatytas minėto priedėlio 1-3 lentelėse. 1 lentelėje yra įtvirtinta 23 000 Eur bauda, jeigu be leidimo naudojamas 250 metrų ir daugiau RKKS ilgis.

3.3       Teismas atkreipė dėmesį, kad pažeidimas padarytas aktyviais veiksmais, t. y. atsakovei savavališkai įrengiant ryšių kabelius ieškovės ryšių kabelių kanalų sistemoje, todėl sutiko, kad tokiais veiksmais atliktas pažeidimas negali būti vertinamas nei kaip atsakovės klaida, nei kaip dėl neatsargumo padarytas pažeidimas, o tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip tyčiniai.

3.4       Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ji neturėjo galimybių derėtis dėl baudos dydžio, nes nepateikė jokių įrodymų, kad ji mėgino derėtis, teikė prašymus, pasiūlymus.

3.5       Teismas atmetė atsakovės keliamas abejones dėl nagrinėjamos baudos dydžio neproporcingumo, nes sutartyje įtvirtinta tokia pati 23 000 Eur dydžio bauda tiek už 250 metrų, tiek už, pavyzdžiui, 50 km ilgio kanalų atkarpos neteisėtą naudojimą, leidžia teigti, kad sutarties šalys jau ir patį mažiausią – 250 metrų – ilgį traktuoja kaip sukeliantį mažiausiai 23 000 Eur tiesioginių nuostolių atsiradimą.

3.6       Teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais, kadangi atsakovė sutartį sudarė ir, šią sutartį pažeisdama, be ieškovės leidimo naudojosi atitinkama ryšių kabelių kanalų sistemos dalimi savo verslo tikslais. Atsakovei apeliuojant į ieškovės pareigą įrodyti savo patirtus nuostolius, į tokių ieškovės nuostolių dydį turėjo būti įtraukiama ir iš nagrinėjamo šalių sutarties pažeidimo atsakovės gauta nauda, tačiau atsakovė atsisakė teikti įrodymus, susijusius su jos gautomis pajamomis iš nagrinėjamos kanalų sistemos atkarpos (kiek atsakovės paslaugų vartotojų naudojosi šia ryšių atkarpa, kiek pajamų atsakovė gavo iš šios atkarpos vartotojų ir pan.), laikydamasi nepagrįstos procesinės pozicijos, jog tokie įrodymai neva nesusiję su nagrinėjama byla. Kadangi atsakovė atsisakė teikti aptariamus įrodymus, tai teismas konstatavo, kad būtent atsakovė neįrodė, jog ieškovės reikalaujamas baudos dydis neproporcingai viršija tiek iš nagrinėjamo sutarties pažeidimo atsakovės gautą naudą, tiek ieškovės patirtus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovės naudai priteistas netesybas iki 1000 Eur. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

4.1       Pabrėžė, kad tarp ieškovės ir atsakovės prisijungimo būdu, atsakovei neturint realios derybinės galios, buvo sudaryta atnaujinta infrastruktūros nuomos standartinių sąlygų viešoji sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokią prieigą suteikti ieškovė yra įpareigota viešosios teisės normomis, taip suteikiant galimybę elektroninių ryšių rinkoje sąžiningai konkuruoti visiems rinkos subjektams – operatoriams, tuo pačiu gerinant vartotojų gaunamų paslaugų kokybę ir kainą.

4.2       Teismas pažeidė sąžiningo proceso principus (teismo nešališkumą, dispozityvumą), nes dispozityvios bylos nagrinėjimo metu pasiūlė ieškovei naują ir atsakovei siurprizinį argumentą, kuriuo vėliau pats ir rėmėsi sprendime, jame net neatskleidęs bylos esmės. Ieškovė neįrodė jokio didesnio netesybų dydžio nei nuomos mokestis, tačiau nepaisant pasyvios jos pozicijos (negalėjimo pagrįsti reikalaujamo 26 kartus didesnio už realiai patirtus nuostolius netesybų dydžio), pirmosios instancijos teismas perėmė įrodinėjimo naštą ir  2024 m. gruodžio 6 d. posėdžio metu uždavė siurprizinį klausimą abiem šalims, ar nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CK 6.249 straipsnio 2 dalis, taigi iškėlė nuostolių dydį neva pagrindžiantį argumentą, vykdydamas ieškovės įrodinėjimo pareigą. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, kai atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tokio ieškovės reikalavimo nebuvo.

4.3       Teismas iš esmės netyrė ir nevertino jokių su atsakovės pajamomis susijusių aplinkybių ir rėmėsi prielaida, kad standartinėse sutarties sąlygose numatyta lupikiška netesybų suma yra atsakovės gautos pajamos. Būtent šiomis įstatyme nenumatytomis prielaidomis yra paremtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tenkinant ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Todėl galima teigti, kad sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, t. y. neįvertinus realiai gautų atsakovės pajamų.

4.4       Atkreipė dėmesį, kad 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie gautą naudą iš neteisėtai naudojamos infrastruktūros dalies, tačiau atsakovės atstovas išsakė poziciją, kad ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas, kadangi teismo reikalaujami duomenys yra komercinė paslaptis, kuria disponuoti nuspręsti gali tik atsakovė; visgi teismas šią atsakovės poziciją vertino kaip atsisakymą teikti įrodymus, nors negalėjo taikyti contra spoliatorem taisyklės.

4.5       Teismas sprendime neatsižvelgė į ekonominį sutarties sudarymo kontekstą, šalių derybinę galią ir dėl to toleravo lupikavimą, priteisiant pernelyg didelį, neproporcingą baudos dydį iš atsakovės. Ieškovė yra vienašališkai parengusi infrastruktūros nuomos sutarties nuostatas, kurios yra privalomos visiems ūkio subjektams, siekiantiems gauti reikalingą prieigą prie infrastruktūros. Atsakovei, kuri yra smulki įmonė, užsiimanti elektroninių ryšių paslaugų teikimu, yra reikalinga ieškovės valdoma infrastruktūra, todėl tarp šalių buvo sudaryta standartinių sąlygų sutartis.

4.6       Sutartyje numatyta bauda yra 26 kartus didesnė nei byloje įrodyti realiai ieškovės patirti nuostoliai, t. y. nesumokėtas nuomos mokestis už atsakovės naudojimąsi infrastruktūros objektais. Neaiški ir nesuprantama teismo pozicija sprendime ignoruoti CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teismo teisę neprotingai dideles netesybas sumažinti bei taip pat neatkreipti dėmesio į kompensuojamąją sutartinių netesybų funkciją.

4.7       Pažymėjo, kad atsakovės dėl techninės klaidos įvykdytas sutarties pažeidimas, lyginant su bendrai išnuomotos kabelių atkarpos ilgiu yra mažareikšmis.

4.8       Proporcingumo principo įgyvendinimas nagrinėjamu atveju yra neįmanomas, nes ta pati bauda skiriama tiek už 250 metrų ilgio trasos kabelių (infrastruktūros objektų) naudojimą, tiek už 50 km ilgio trasos naudojimą. Tokiu atveju neindividualizuojama bauda pažeidžia bendruosius CK 1.5 straipsnio principus ir interesų pusiausvyrą. Sprendime pirmosios instancijos teismas į susiklosčiusias aplinkybes neatsižvelgė ir priteisė neproporcingas, lupikiškas netesybas ieškovės monopolistės naudai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas toleravo viešosios tvarkos pažeidimą.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1       Nurodo, kad  byloje atsakovė ginčijo tik už sutarties pažeidimą taikytos baudos dydį bei laikėsi pozicijos, kad bauda turi būti 869,91 Eur be PVM, nes būtent tiek ieškovė dėl atsakovės neteisėto naudojimosi 555,3 m ilgio RKKS dalimi - atkarpa negavo pajamų už nuomą, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo, priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas.

5.2       Ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl sutarties pažeidimo, o prašė tik netesybų, kurios yra nustatytos šalių sudaryta sutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovė tiksliai įrodytų realiai dėl pažeidimo patirtų nuostolių dydį.

5.3       Ieškovei priklausančios RKKS bendras ilgis yra 23 456 kilometrai, ji yra išdėstyta miestų teritorijose ir į ją galima patekti ieškovės nepastebėtam, kuo piktavališkai naudojasi atsakovė, nes 2024 metais nustatyti net 7 neteisėto naudojimosi RKKS atvejai. Ieškovės vertinimu, dėl padaryto sutarties pažeidimo nustatymo ieškovės patirti nuostoliai sudaro apie 19000 Eur, tačiau ieškovė šio nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti.

5.4       Ieškovė, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo nustatyti dėl sutarties pažeidimo jai padarytų nuostolių dydį, kuris šiai bylai yra reikšmingas tik kaip kriterijus prašomos priteisti baudos dydžio pagrįstumui įvertinti, todėl teismas 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje pagrįstai uždavė klausimą, kokią naudą gavo atsakovė iš neteisėto naudojimosi RKKS per visą neteisėto naudojimosi RKKS laikotarpį, nes ieškovė pareiškė prašymą teismui įpareigoti atsakovę pateikti teismui duomenis, kokią naudą gavo atsakovė, neteisėtai naudodamasi RKKS atkarpa. Teismas šį prašymą tenkino, įpareigojo atsakovę pateikti duomenis ir išaiškino atsisakymo pateikti pasekmes (contra spoliatorem taisyklę) bei klausė atstovo, ar jis teiks teismui įrodymus, o atsakovės atstovas atsisakė pateikti teismo reikalaujamus įrodymus.

5.5       Atsakovė yra verslininkė – elektroninių ryšių paslaugų teikėja, veiklą vykdanti daugiau kaip 20 metų, jos pajamos 2022 metais – 3 691 215 Eur, 2023 metais – 4 733 473 Eur, grynasis pelnas 2023 metais sudarė net 1 072 523 Eur. Atsakovė sutartį pažeidinėja sistemiškai. Atsakovė turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų, įskaitant baudų taikymo sąlygas. 

5.6       Be ieškovės ryšių kabelių kanalų sistemas turi UAB „Skaidula“, UAB „Penkių kontinentų investicijos“, UAB „Plačiajuostis internetas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Balticum“, AB „Kauno energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, o elektroninių ryšių paslaugoms teikti reikiamų kabelių tiesimas į klientų objektus per RKKS yra tik vienas iš būdų, bet ne vienintelis, nes tokie kabeliai taip pat yra klojami ir tiesiai į žemės gruntą, t. y. žemėje kasamos tranšėjos, klojami kabeliai ir vėl užkasami, kaip ir dauguma elektros energijos skirstomųjų tinklų, tad sutarties sąlygos nėra nei nesąžiningos, nei primestos, o atsakovė nėra diskriminuojama, nes taikomos vienodos nuomos sąlygos kaip ir kitiems daugiau nei 50 operatorių. Priešingai, atsakovė yra nesąžininga, nes siekia įgyti konkurencinį pranašumą prieš sąžiningus operatorius – klientams mažesnėmis kainomis teikti paslaugas, nes nepatiria nuomos sąnaudų, o taip pat sąnaudų elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo projektų parengimui. 

5.7       Apeliantė kartoja neįrodytą argumentą, kad sutarties pažeidimas padarytas dėl techninės klaidos ir yra mažareikšmis. Atsakovė teismui pateikė ne atsakovės užsakymu 2019 metais parengtą darbų projektą, bet ieškovės parengtas ir atsakovei pateiktas projektavimo sąlygas, kurių pagrindu atsakovė per 4 mėnesius turėjo parengti darbų projektą ir pateikti ieškovei derinti, tačiau to nepadarė. Todėl dar 2019 metais prašytų išnuomoti RKKS atkarpų rezervacija baigėsi po 6 mėnesių, o ne buvo atšaukta dėl techninės klaidos, kaip tai nurodė atsakovė.

5.8       Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad vienas iš kriterijų baudos dydžio pagrįstumo įvertinimui yra dėl sutarties pažeidimo patirti nuostoliai, o tokiais nuostoliais šios bylos kontekste pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį gali būti laikoma atsakovės gauta nauda iš neteisėto naudojimosi RKKS per visą neteisėto naudojimosi laikotarpį. Ieškovė prašė teismo remtis šia nuostata, nustatant ieškovės patirtus nuostolius, kaip vienu iš kriterijų, vertinant reikalaujamos priteisti baudos dydžio pagrįstumą, todėl teismas pagrįstai taikė CK 6.249 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

8.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

9.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

11.       Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus apie jos teikiamų paslaugų kainodarą ir įprastai praktikoje išskiriamas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąnaudas, jeigu teismas įžvelgtų reikalingumą byloje dėl netesybų priteisimo vertinti atsakovės gaunamą pelną. Atkreipia teismo dėmesį, kad bylos pirmojoje instancijoje nagrinėjimo metu atsakovė pagal bylos nagrinėjimo dalyką ir šalių pareikštus reikalavimus bei suformuotas pozicijas neturėjo pareigos teikti įrodymų apie patiriamas sąnaudas teikiant mažmenines elektroninių ryšių paslaugas.

12.       Kaip akcentuoja apeliantė, 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu teismas uždavė siurprizinį klausimą ginčo šalims ar nagrinėjamu atveju negali būti taikoma CK 6.249 straipsnio 2 dalis; klausimas buvo užduotas posėdžio pabaigoje prieš šalių baigiamąsias kalbas. Gavusi siurprizinį klausimą, atsakovė neatsisakė pateikti įrodymų apie gaunamas pajamas, tik išdėstė poziciją, kad įrodymai susiję su komercinėmis paslaptimis, todėl yra būtina pasitarti. Taip pat posėdžio metu atsakovė laikėsi aiškios pozicijos, kad reikalaujami įrodymai nėra nagrinėtinos bylos (dėl netesybų priteisimo) dalyku, o jei net ir būtų, tokiu atveju teismas netinkamai skirsto įrodinėjimo naštą. Be to, prašomi prijungti įrodymai turi esminę reikšmę, siekiant parodyti visišką skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ir atotrūkį nuo realybės.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, jog teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir nebuvo jokių objektyvių kliūčių juos pateikti. Be to, pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tuo tarpu apeliantė teikia parengtą raštą apie teikiamų interneto ir televizijos paslaugų maržą, taigi šis įrodymas yra lygiavertis pačios atsakovės paaiškinimams, todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to pirmosios instancijos teismas net kelis kartus klausė atsakovės advokato, ar atsakovė teiks teismui įrodymus, ar atsisako tai daryti bei išaiškino galimas atsisakymo pateikti teismui įrodymus pasekmes.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktų įrodymų turiniu ir 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašu pažymi, jog su apeliantės motyvais dėl naujų įrodymų priėmimo/nepriėmimo aplinkybėmis sutikti negali, nes jos yra nepagrįstos.

15.       Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje nurodė, jog turėtų vertinti atsakovės gautą naudą ir klausė atsakovės ar yra galimybė tą naudą nustatyti. Ieškovės atstovui paprašius teismo įpareigoti atsakovę pateikti duomenis, kokią naudą/pajamas ji gavo per 58 mėnesius naudodama konkrečią atkarpą (garso įrašo 1:19 val.) ir atsakovės atstovui atsiliepus, jog tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad tai patenka į ginčo ribas ir nurodė, kad žodine nutartimi prašymą tenkina, išsamiai išaiškino contra spoliatorem taisyklę ir paklausė atsakovės advokato ar atsakovė atsisako įrodymus teikti, į ką advokatas atsakė, kad tai išeina už teisingumo gynimo ribų (garso įrašo 1:25 val.). Teismui paklausus ar atsakovė neturi galimybės tų pajamų identifikuoti, advokatas nurodė atsakyti negalintis. Pirmosios instancijos teismui paklausus ar atsakovė į bylą viską pateikė (garso įrašo 1:27 val.), advokatas atsakė, jog taip. Pirmosios instancijos teismui paklausus, ar atsakovė turi papildymų, advokatas atsakė, jog ne. Tuomet pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai priima kaip atsisakymą (teikti įrodymus).

16.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio eigą ir jame spręstą įpareigojimą atsakovei pateikti į bylą įrodymus, pažymi, kad apeliantė net ir pirmosios instancijos teismui išaiškinus atsisakymo teikti įrodymus pasekmes, atsisakė teikti įrodymus, neprašė atidėti teismo posėdžio įrodymams surinkti ir/ar pateikti, iš esmės keletą kartų nurodydama, jog teismo įpareigoti pateikti įrodymai nėra susiję su byla. Kadangi teismui teikiami įrodymai galėjo (ir turėjo) būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui (atsakovė buvo įpareigota juos pateikti), įrodymus atsisakytina priimti.  

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

17.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, iš esmės teigia, kad teismo sprendimo išvados neatskleidė bylos esmės, o sprendimas pažeidė proporcingumo, protingumo principus, taip pat ir viešosios tvarkos principą, nes pirmosios instancijos teismas priteisė lupikiškas netesybas, nors byloje buvo įrodyti ieškovės patirti nuostoliai.

18.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-9-1075/2024). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, taip pat neteisingai paskirstęs tarp šalių įrodinėjimo pareigą, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog teismas nevertino jos pateiktų teisinių argumentų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais. 

21.       Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė sąžiningo proceso principus kai ieškovei pasiūlė siurprizinį argumentą, kuriuo vėliau vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, su tuo sutikti nėra jokių pagrįstų aplinkybių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė be teisėto pagrindo, t. y. nesilaikydama šalių sudarytos sutarties sąlygų, naudojosi 555,3 m ilgio ieškovės RKKS dalimi-atkarpa, t. y. sutarties pažeidimo fakto ir apimties, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra šios bylos nagrinėjimo pagrindas. Iš esmės atsakovė ginčijo už sutarties pažeidimą jai taikytos baudos dydį ir nurodė, kad bauda, jei teismas apskritai nutars baudą priteisti, galėtų būti 869,91 Eur be PVM dydžio, nes tiek pajamų negavo ieškovė už atkarpos nuomą. Tuo tarpu ieškovė laikėsi pozicijos, jog teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, kad vertinant bylos aplinkybes taip, kaip atsakovė, būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas, numatytas CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, 6.156 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovė tiksliai įrodytų jos patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl atsakovės pažeistos sutartinės prievolės, nes reikalavimas byloje buvo pareikštas dėl netesybų, t. y. baudos priteisimo pagal tarp šalių sudarytą sutartį, apskritai neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). 

22.       Ieškovė byloje rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, prašydama teismo nustatyti dėl sutarties pažeidimo padarytų nuostolių dydį, kaip kriterijų baudos dydžio pagrįstumui įvertinti. Tad nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti nuostolių dydį kaip vieną iš prašomos priteisti baudos dydžio pagrįstumo įvertinimo kriterijų, dėl ko 2024 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje įpareigojo atsakovę pateikti į bylą įrodymus, tačiau atsakovė atsisakė juos teikti, kas išsamiai šioje nutartyje aptarta aukščiau. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad pagal contra spoliatorem taisyklę, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).

23.       Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovės reikalaujamas baudos dydis neproporcingai viršija atsakovės gautą naudą ir taip pat ieškovės patirtus nuostolius. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde vadovaujamasi kasacinio teismo praktika dėl žalos atlyginimo priteisimo, kur nurodoma, kad pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga, kas negali būti taikoma šioje byloje, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.

24.       Teismų praktikoje yra ne kartą išsaikinta, kad vienas iš kriterijų baudos dydžio pagrįstumo įvertinimui yra dėl sutarties pažeidimo patirti nuostoliai, o tokiais nuostoliais šioje byloje pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį gali būti laikoma atsakovės gauta nauda iš neteisėto naudojimosi RKKS per visą neteisėto naudojimosi laikotarpį, tad teismas pagrįstai byloje taikė minėto straipsnio normas. Kaip jau ne kartą minėta, atsakovė prisiėmė contra spoliatorem taisyklės taikymo pasekmes, todėl teismas pagrįstai vertino, kad egzistuoja jai nepalankiausi faktai, t. y. iš neteisėto naudojimosi RKKS atsakovės gauta nauda, kuri laikytina ieškovės nuostoliais, yra didesnė nei reikalaujama bauda, todėl baudos dydis nėra neprotingai didelis, taigi nemažintinas.

25.       Teisėjų kolegija negali nesutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė naudojasi ieškovės RKKS piktavališkai – tai įrodo byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė 2024 metais nustatė 7 (septynis) atsakovės padarytus sutarties pažeidimus.

26.       2025 m. kovo 28 d. atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie ieškovės atsakovei iškeltą analogišką bylą bei pažymėjo, kad kooperuodamasi su teismu informuoja apie bylai svarbias aplinkybes, mat 2025 m. sausio 30 d. ieškovė pateikė analogišką kaip nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį atsakovei dėl 34 900 Eur baudos priteisimo, o tai įrodo, kad ieškovė siekia pasipelnyti, yra nesąžininga ir persekioja konkurentus. Apeliantė tikisi, kad ši informacija pasitarnaus teisingumo vykdymui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje. Įvertinusi Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenis, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija vertina atsakovės pateiktą informaciją priešingai nei ji. Teismo nuomone, reiktų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.2 straipsnį, kuris nurodo, jog civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais bei 1.5 straipsnį, kuris nurodo, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tuo tarpu aplinkybių, jog ieškovė dėl dar vieno galimo sutarties pažeidimo kreipėsi į teismą su ieškiniu taip siekdama pasipelnyti ir persekioti konkurentus vertinimas, kaip tai vertina atsakovė, nėra suderinamas nei su civilinių santykių sutarties laisvės, nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais.

27.       Apeliacinės instancijos teismas mano esant būtina pažymėti, jog atsakovė yra verslininkė – elektroninių ryšių paslaugų teikėja, kuri šioje srityje veiklą vykdo virš 20 metų. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės pajamos 2023 metais sudarė 4 733 473 Eur, grynasis pelnas 2023 metais - 1 072 523 Eur, o atsakovės direktorius, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą teigia ieškovė, viešojoje erdvėje yra nurodęs, kad atsakovės teikiamų paslaugų prekės ženklas yra vienas iš sparčiausiai augančių telekomunikacijų paslaugų tiekėjų Lietuvoje, pagal RRT elektroninių ryšių rinkos 2024 m. II ketvirčio ataskaitą sparčiausiai paslaugų šviesolaidinėmis linijomis rinkos dalį auginanti paslaugų teikėja. Tad matyti, jog RKKS neteisėtai įrengtą savo elektroninių ryšių infrastruktūrą atsakovė naudoja savo verslui vykdyti, iš kurio, natūralu, gauna naudą. Manytina, kad tokia įmonė neabejotinai turi patirties tiek elektroninių paslaugų teikimo verslo, tiek ir derybų srityje ir tai patvirtina, kad atsakovė, kuri yra verslininkė, turėjo galimybę derėtis dėl Sutarties sąlygų.

28.       Pažymėtina, kad byloje ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovė 2024 m. birželio 21 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą bei prašė įvertinti sutarties sąlygas, nustatytas baudas. RRT atliko vertinimą ir 2024 m. rugpjūčio 13 raštu Nr. (72.1Mr)1B-2274 pateikė išvadą dėl minėtų baudų teisėtumo ir pagrįstumo ir konstatavo, kad sutartyje numatytos baudos yra pagrįstos ne tik ieškovės siekiu apsaugoti esamą infrastruktūrą bei užkirsti kelią nelegaliai naudotis RKKS, bet ir prevenciškai yra reikalingos siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp operatorių, taip pat operatorių, kurie jau naudojasi prieiga prie RKKS, tinkamą paslaugų kokybę ir pabrėžė, kad baudos numatytos tik sutarties nevykdymo atveju ir baudų dydžiai neužkerta kelio operatoriams legaliai naudotis prieiga prie RKKS (RRT 2024 m. rugpjūčio 13 raštas Nr. (72.1Mr)1B-2274).

29.       Iš esmės teismas laiko byloje nustatyta, kad ieškovė yra įpareigota pateikti standartinį pasiūlymą dėl vietos ryšių kabelių kanalų sistemoje nuomos, toks pasiūlymas yra paskelbiamas viešai ir jis yra standartinis. Visgi, sutiktina su ieškovės motyvais, kad tai nereiškia, jog kontrahentai neturi galimybės derėtis dėl pasiūlytų sąlygų modifikavimo. Akcentuotina, kad ieškovės pareiga ir atitinkamai kontrahentų teisė derėtis dėl prieigos prie elektroninių ryšių tinklo elementų suteikimo sąlygų yra įtvirtinta teisės aktuose - LR elektroninių ryšių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 23 straipsnio 1 dalyje, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 1V-960 patvirtintose Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklėse – o tai patvirtina, kad atsakovė, kuri, kaip jau minėta, yra verslininkė, teikianti elektroninių ryšių paslaugas, turėjo galimybę derėtis dėl sutarties sąlygų, įskaitant taip pat ir baudų taikymo sąlygas. Be to, kaip nurodė ieškovės atstovas, kurio nors operatoriaus iniciatyva pakeitus standartinio pasiūlymo sąlygas, atnaujinti paslaugos teikimo sąlygų pasiūlymai turėtų būti išsiųsti visiems atitinkamos paslaugos naudotojams ir ieškovei taip pat.

30.       Nors apeliantė teigia, kad ji neturėjo ir neturi jokių kitų alternatyvių galimybių vykdyti komercinę veiklą (teikti elektroninių ryšių paslaugas), nesinuomojant ieškovei nuosavybės teise priklausančios infrastruktūros, o taip susikuria monopolinė rinka (infrastruktūros tiekimo kitiems ūkio subjektams grandinėje), kuri lemia derybinės galios disproporciją, teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovė yra vienintelė atitinkamos infrastruktūros tiekėja, kas nėra įrodyta byloje. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė paaiškino, kad be jos ryšių kabelių kanalų sistemas turi UAB „Skaidula“, UAB „Penkių kontinentų investicijos“, UAB „Plačiajuostis internetas“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Balticum“, AB „Kauno energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, o elektroninių ryšių paslaugoms teikti reikiamų kabelių tiesimas į klientų objektus per RKKS yra tik vienas iš būdų, bet ne vienintelis būdas, nes kabeliai taip pat yra klojami ir tiesiai į žemės gruntą. Negana to, elektroninių ryšių paslaugų teikimo rinka yra griežtai reguliuojama tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniais teisės aktais, su kuo apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti. Kaip jau minėta, RRT vykdo priežiūrą, kaip ieškovė veikia rinkoje. RRT direktoriaus 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1V-768 „Dėl ūkio subjekto Telia Lietuva, AB, turinčio didelę įtaką Didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje“, nustatyti  įpareigojimai suteikti prieigą, nediskriminavimo įpareigojimai, kainų kontrolės ir sąnaudų apskaitos įpareigojimai, apskaitos atskyrimo įpareigojimai bei skaidrumo įpareigojimai. Pabrėžtina, kad jokių pažeidimų dėl sutartimi nustatytų netesybų už sutarties pažeidimus priežiūrą vykdanti institucija nėra nustačiusi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog neturėjo galimybių derėtis dėl sutartimi nustatytos baudos dydžio; atsakovė teisme neįrodinėjo, kad mėgino derėtis dėl šios sąlygos. Atsakovės pozicijos nepagrįstumą patvirtina dar ir tai, kad sutartis buvo sudaryta 2019 m. balandžio 1 d., atnaujinta 2023 m. kovo 14 d. ir niekaip nebuvo ginčijamos sutarties sąlygos; ginčas kilo tik nustačius sutarties pažeidimą. 

31.       Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose, tame tarpe ir apeliaciniame skunde teigia, kad sutartyje numatyta bauda yra net 26 kartus didesnė nei byloje įrodyti realiai ieškovės patirti nuostoliai, t. y. nesumokėtas nuomos mokestis. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nurodo, jog ieškovė už neteisėtai naudotą RKKS atkarpą būtų gavusi 869,91 Eur be PVM nuomos mokestį, kas su PVM sudaro 1052,59 Eur, o apeliaciniu skundu prašo teismo nustatyti (ir nusprendus ieškinio neatmesti, priteisti) 1000 Eur netesybas, ko iš esmės niekaip nepagrindžia. Sumažinus baudos dydį iki nesumokėto nuomos mokesčio už neteisėtai naudotą RKKS atkarpą dydžio, bauda neatliktų sutarties vykdymo užtikrinimo funkcijos, nes taip būtų sukurta situacija, jog atsakovė sutarties pažeidimo atveju privalo sumokėti tik nuomos mokestį, kas skatintų tęsti neteisėtą veikimą, nes atsakovė nepatirtų išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nuomone, kad taip būtų pažeisti ne tik jos interesai, bet ir kitų ryšių operatorių teises, nes atsakovė įgytų konkurencinį pranašumą statant savo tinklus ir teikiant paslaugas galutiniams vartotojams prieš kitus operatorius. Sumažinus baudos dydį iki nesumokėto nuomos mokesčio, bauda nebeatliktų ir kompensacinės funkcijos, nes nekompensuotų ieškovės patiriamų išlaidų RKKS naudojimo pažeidimų paieškai ir jų administravimui, kuriam atlikti būtinas pasiruošimas, suderinimas su rangovais, darbuotojų vykimas, RKKS paklotų kabelių tikrinimas, patikrinimo akto paruošimas, informacijos apie patikrinimo rezultatus perdavimas darbuotojams, RKKS nuomos sutarties sąlygų/apimties patikrinimas, informavimas apie patikrinimo rezultatus, komunikacija dėl nustatytų pažeidimų, sąskaitos netesybų už sutarties pažeidimus apmokėjimui išrašymas.

32.       Nors atsakovė nurodo, kad sutarties pažeidimas padarytas dėl techninės klaidos, tokių įrodymų byloje nėra, nes į bylą pateiktos ieškovės parengtos ir 2019 m. lapkričio 6 d. atsakovei teiktos projektavimo sąlygos, kurių pagrindu atsakovė per 4 mėnesius turėjo parengti darbų projektą ir pateikti jį ieškovei derinti, tačiau to nepadarė, todėl RKKS atkarpų rezervacija baigėsi po 6 mėnesių po šių projektavimo sąlygų pateikimo, bet nebuvo, kaip nurodo atsakovė, atšaukta dėl techninės klaidos. Atsakovė pažeidė sutarties nuostatas, kurios aptaria pradėjimo naudotis ir naudojimosi nauja RKKS atkarpa sąlygas/reikalavimus ir nustato, kad pradėti kabelio klojimo darbus galima tik po to, kai ieškovė suderina nuomininko parengtą darbų projektą ir duoda leidimą atlikti darbus, kuris galioja iki jame nurodytos datos. Atsakovė neparengė ir nesuderino su ieškove darbų projekto bei nebuvo gavusi leidimo atlikti darbus ieškovės RKKS, o tai vienareikšmiškai reiškia, kad atsakovė paklojo kabelį ir naudojosi ieškovės RKKS neturėdama teisės pradėti kabelio klojimo darbų. Visi šie teismo aptarti reikalavimai yra įtvirtinti sutartyje, be to atsakovė tokių savo teiginių niekaip neįrodinėjo, - neteikė nei jokių įrodymų, nei išsamesnių paaiškinimų.

33.       Apeliantė apeliaciniu skundu kelia ir netesybų neindividualizavimo bei neproporcingumo klausimą, nes ta pati bauda skiriama tiek už 250 metrų ilgio trasos kabelių naudojimą, tiek už 50 km ilgio trasos naudojimą. Visgi pažymėtina, kad baudos dydžiai yra nustatyti ir individualizuoti pagal nustatyto sutarties pažeidimo mastą – neteisėtai naudojamos RKKS ilgį. Sutartimi 23 000 Eur bauda yra nustatyta už neteisėtą naudojimąsi RKKS, kai neteisėtai naudojamos RKKS atkarpos ilgis ilgesnis nei 250 metrų. Atsakovė naudojo daugiau nei dvigubai ilgesnę RKKS atkarpą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties šalys jau ir patį mažiausią 250 metrų ilgį traktuoja kaip sukeliantį mažiausiai 23 000 Eur tiesioginių nuostolių atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia išvada yra pagrįsta.

34.       Įvertinusi paminėtas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutartimi nustatytų netesybų, o visi kiti klausimai nėra esminiai.

35.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. 

Dėl bylos baigties

36.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

37.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantamas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Consilium optimum“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donata Kravčenkienė

Kristina Lysionok

Renata Volodko