Civilinė byla Nr. 2A-2079-585/12

Proceso Nr. 2-54-3-00826-2011-4

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 18.2.2.; 121.15; 121.21;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 13d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant apelianto atstovei advokatei Akvilei Bužinskaitei, ieškovės atstovei advokatei Kristinai Latožienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Svaita“ apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui UAB „Svaita“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, bei 1 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

           Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo 2001-07-18 iki 2011-07-19 dirbo UAB „Svaita“ pardavėja. 2011-07-19 jai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, už tai, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Ieškovė mano, kad ji nepadarė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. 2011-07-01 D. K. atsakovui priklausančioje parduotuvėje „Nendrė“ pardavė besibaigiančio galiojimo terminų maisto prekes L. Š., kurioms pritaikė 80% dydžio kainų nuolaidas. Tokio dydžio nuolaidas pritaikė atsižvelgusi į parduotuvės vedėjos V. S. nurodymą vengti besibaigiančio ir pasibaigusio galiojimo terminų prekių nurašymų. Iki 2011 -07-01 parduotuvėje nebuvo jokio raštiško nurodymo dėl besibaigiančio galiojimo prekėms taikomų nuolaidų dydžių. Kiekviena pardavėja jai pavestame aptarnauti parduotuvės skyriuje turėjo kontroliuoti besibaigiančio galiojimo prekių terminus ir taikyti tokioms prekėms kainų nuolaidas. Ieškovė nebuvo supažindinta su 2011-07-01 parduotuvėje atlikto patikrinimo aktu. Skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą ieškovei, atsakovas nenurodė, kuriuos D. K. veiksmus laiko šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į galimai padaryto pažeidimo sunkumą, ieškovės ankstesnį darbą. Ieškovė laiko, kad ji visai nepagrįsta nubausta du kartus, nes jai nebuvo išmokėta ir ketvirtinė premija. Dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, D. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą dėl jai mestų kaltinimų padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmėje, ieškovė patyrė 1 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė taip pat prašo pakeisti atleidimo iš darbo teisinį pagrindą, priteisti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.          

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, dirbdama atsakovui priklausančioje parduotuvėje „Nendrė“ pardavėja - kasininke, 2011-06-29 ir 2011-07-01 parduodama prekes parduotuvės kasoje, nepagrįstai pritaikė 90% dydžio kainų nuolaidas parduodamiems maisto produktams. Šias prekes pirko R. G. ir pardavėjos S. M. giminaitis. Be to, ieškovė 2011-06-29 ir 2011-07-01, pati nepagrįstai prisitaikiusi 90% dydžio kainų nuolaidas, pirko įvairius maisto produktus. Atsakovas nebuvo nustatęs pats, taip pat nebuvo leidęs ar pavedęs kitiems savo darbuotojams taikyti besibaigiančio galiojimo maisto produktams kainų nuolaidas iki 90%. Ieškovė neteisėtai taikydama kainų nuolaidas nesibaigiančio galiojimo maisto produktams, bei pati įsigydama tokius maisto produktus, taip pat ir su 90% nuolaida, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Dėl tokių veiksmų D. K. prarado atsakovo pasitikėjimą ja.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė pripažinti tarp UAB „Svaita“ ir D. K. 2001-07-17 sudarytą darbo sutartį Nr. 124, nutrauktą neteisėtai; panaikinti 2011-07-19 UAB „Svaita“ direktoriaus įsakymus Nr. 20110719/1 ir Nr. 2011071 9/2, dalyje dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo D. K.; priteisti iš UAB „Svaita“ D. K. naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją - 4 367,76 Lt atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2011-07-19 iki šio sprendimo įsigaliojimo dienos; 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei bylinėjimosi išlaidas valstybei; nustatyti, kad UAB „Svaita“ ir D. K. 2001-07-17 sudaryta darbo sutartis Nr. 124, nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; įpareigoti UAB „Svaita“ pakeisti D. K. 2001-07-17 darbo sutartyje Nr. 124 atleidimo iš darbo įrašą, įrašant: „pagal DK 297 straipsnio 4 dalį darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos“.

Teismas sprendime padarė išvadą, kad parduotuvėje „Nendrė“ pagal faktiškai galiojusią prekių kainų nuolaidų tvarką, visoms parduodamoms maisto prekėms galėjo būti taikomos kainų nuolaidos viršijančios 50 % prekių kainos. Ieškovė nebuvo išsamiai ir pasirašytinai, t.y. tinkamai, supažindinta su parduotuvėje galiojusia maisto prekių kainų nuolaidų taikymo tvarka, todėl ji negali būti atsakinga dėl galimai netinkamo nurodytos tvarkos taikymo. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė patikimų ir neabejotinų įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė parduotuvėje 2011-06-29, 2011-07-01 pirkdama, o 2011-06-29, 2011-07-01 parduodama maisto produktus su kainų nuolaidomis, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismo nuomone, vertindamas ieškovės galimai padarytą darbo pareigų pažeidimą ir priimdamas sprendimą skirti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsakovas nebuvo nustatęs konkretaus, LR DK 235 str. 2 d. numatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kurį padarė ieškovė. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiškus parduotuvės antros pamainos pardavėjų veiksmus, kurie yra nurodyti kaip ieškovės šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, atsakovas įvertino kaip nešiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šios pamainos pardavėjoms buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimai. D. K. galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimą teismas vertino kaip atliktą neišsamiai, nesilaikant įstatymuose nustatytos darbo drausmės pažeidimo tyrimo ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl konstatavo, kad nenustatęs, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atsakovas neturėjo pakankamo pagrindo skirti D. K. griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kadangi nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad atsakovas atlikdamas ieškovės galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo tyrimą, pažeidė drausminės nuobaudos parinkimo ir skyrimo tvarką, šiuos atsakovo veiksmus, teismas pripažino kaltais veiksmais, dėl kurių ieškovė patyrė neturtinę žalą ir konstatavo, kad ieškinys dalyje dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 18 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog teismas spręsdamas dėl ieškovės atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo, netinkamai taikė LR DK 136 str. 2 d. 3 p., 228 str. ir 235 str. 2 d. 4 p. nuostatas, dėl to netinkamai ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovė nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ir jos atleidimas dėl tokio pažeidimo yra neteisėtas ir nepagrįstas; LR CPK 177 str., 178 str., 185 str. nuostatas, netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, taip pat netinkamai taikė CPK 93 str. 94 str. ir 293 str. nuostatas, netinkamai išsprendė ieškinio reikalavimų apimties tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus; DK 250 str. nuostatas, taip pat LR CK 6.250 str. nuostatas ir nepagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos priteisimo. Apelianto nuomone, teismas, konstatuodamas, kad ieškovė nepažeidė nustatytos darbo tvarkos, nepagrįstai nevertino, kad ieškovė pas apeliantą pardavėjos pareigose dirbo daugiau kaip 10 metų, o darbuotojas, ilgą laiką dirbantis toje pačioje darbovietėje su tais pačiais kolektyvo nariais, kaip protingas ir atidus asmuo, gali ir privalo suvokti, kurie jam duodami pavedimai yra teisėti ir atitinkantys jo pareigas, kurie pavedimai yra privalomi, o kurie rekomendacinio pobūdžio, kokius klausimus jis turi teisę spręsti savarankiškai, o kokių ne, apie kokius atliktus veiksmus reikia informuoti kitus darbuotojus ar vadovus, ir pan. Darydamas išvadą, kad parduotuvėje buvo taikomos parduodamų prekių kainų nuolaidos, nustatytos žodine tvarka, tačiau teismas negali nustatyti  kokiais atvejais, kokiomis sąlygomis ir kokioms maisto prekėms, galėjo būti taikomos kainų nuolaidos viršijančios 50 proc. prekių kainos, teismas ignoravo apelianto atstovo ir apelianto administracijos darbuotojų, kurie į bylą buvo iškviesti liudytojais, paaiškinimus, kad kainų nuolaidos, viršijančios 50 proc. prekių kainos buvo apskritai draudžiamos, galėjo būti taikomos tik išsskirtiniais atvejais suderinus su vadovybe. Byloje nenustatyta, kad darbdavys, o ne pačios pardavėjos savavališkai, būtų leidęs prekėms taikyti 90 proc. ar didesnes nuolaidas. Apelianto teigimu, teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai sprendė dėl ieškovės supažindinimo su nuolaidų taikymo tvarka parduotuvėje, kadangi iš esmės visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad parduotuvėje dirbusioms pardavėjoms buvo žinoma įprastinė nuolaidų taikymo prekėms tvarka, kuri buvo aiški, konkreti, jos buvo laikomasi ilgą laiką, todėl ieškovė privalėjo jos laikytis, o nesilaikydama šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Teismas netyrė ir neatsižvelgė į ieškovės darbo tvarką reglamentuojančius lokalinius teisės aktus  ir netinkamai tyrė bei vertino ieškovės darbines funkcijas. Ieškovė privalėjo tikrinti produktų galiojimo terminus, informuoti parduotuvės vedėją apie prekių galiojimo terminų pabaigą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pardavėjos nuolaidų dydžius konkrečiai prekei galėjo nustatyti, neviršydamos įprastų 30-50 proc. nuolaidų dydžių, taip pat nuolaidas galėjo taikyti tik besibaigiančio galiojimo prekėms ir savarankiškai, su niekuo nepasitarus ir niekam nepranešus, negalėjo taikyti kitokių nuolaidų. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepagrįstai siekia visą atsakomybę dėl ieškovės ir kitų parduotuvės pardavėjų neteisėto nuolaidų taikymo susidariusios situacijos perkelti parduotuvės vedėjai, motyvuojant, kad vedėja nepakankamai kontroliavo nuolaidų taikymą parduotuvėje. Šios bylos ginčo dalyku nėra parduotuvės vedėjos patraukimas drausminėn atsakomybėn. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė privalėjo suvokti parduotuvės darbo organizavimo tvarką ir savo teisėto bei leistino elgesio ribas, vedėjai davus neteisėtą nurodymą, ieškovė privalėjo suvokti, kad jis yra neteisėtas, tad tokio nurodymo įvykdymas nereiškia, kad ieškovės elgesys buvo teisėtas. Taip pat net ir patvirtinus aplinkybę, kad vedėja nepakankamai atliko savo darbines funkcijas, tai ieškovės elgesio nepadaro teisėtu. Teismas taip pat netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su nuolaidų taikymo tvarka parduotuvėje, netinkamai įvertino ieškovės teises ir pareigas, nepagrįstai nesirėmė dalimi byloje esančių įrodymų ir todėl neteisingai išsprendė klausimą dėl nuolaidų taikymo tvarkos parduotuvėje ir ieškovės atliktų su šia nuolaidų taikymo tvarka susijusių pažeidimų. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovė nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nurodydamas, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir ieškovės drausminei atsakomybei atsirasti egzistavo visos būtinosios drausminės atsakomybės sąlygos. Teismas taip pat netinkamai aiškino teisės normas, nesivadovavo LAT suformuota praktika ir nepagrįstai sprendime nurodė, jog apeliantas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei, nesilaikė drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos, nustatytos DK 238 str. ir, skirdamas drausminę nuobaudą, pažeidė DK 240 str. nuostatas. Apelianto teigimu, drausminė nuobauda ieškovei buvo parinkta tinkamai, atsižvelgiant tiek į jos padarytų pažeidimų turinį, tiek į jos darbo pareigų specifiką, tiek į ieškovės suvokimą apie daromą pažeidimą ir jos darbines funkcijas, o priešingas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantas nurodė, kad teismo sprendimas priteisti neturtinę žalą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, yra nemotyvuotas, nepagrįstas, neapsaugo apelianto interesų bei neužtikrina civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisėtumo, todėl naikintinas. Be to, teismas šioje byloje nukrypo nuo CPK 177 str. bei 185 str. nuostatų ir  LAT suformuotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, reikalaujančių, jog teismas patikrintų kiekvieno vertinamo įrodymo tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį bei nesivadovaudamas įrodymų pakankamumo taisykle. Apeliantas pažymėjo, kad sprendime nurodoma, jog teisminio nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir atsisakė reikalavimo laikyti ieškovę atleistą pagal DK 127 str. Ieškovui atsisakius dalies savo reikalavimų ir teismui šį atsisakymą priėmus byla toje dalyje turi būti nutraukiama. Teismas nepasisakė dėl bylos nutraukimo šioje dalyje ir netinkamai paskirstė šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ieškovė iš esmės atsikirto ieškinyje ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje ginčas kilo dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK  235 str. 2 d. 4 p. pagrindu teisėtumo bei darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo.

Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t.y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato griežčiausią drausminę nuobaudą už darbo drausmės pažeidimą – atleidimą iš darbo. Tokia nuobauda pagal DK 136 straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik dviem atvejais: kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos, arba kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Ieškovė buvo atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kuris pagal DK 235 straipsnio 1 dalį yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkštus pažeidimas nustatomas pagal vertinamojo pobūdžio kriterijus. Kasacinis teismas pasisakė, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Š. įmonė „Meškėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Nemuno vaistinė, bylos Nr. 3K-3-57/2011).

Bet kuriuo atveju, vertinant, ar buvo šiurkščiai pažeista darbo tvarka arba konkrečios darbuotojo pareigos, turi būti nustatyta, kad tokia (protingai aiški) tvarka ir/arba pareigos darbdavio buvo nustatytos.

Atsakovas atsikirto, kad tvarkos, pagal kurią darbuotojai savo nuožiūra galėtų taikyti nuolaidas, viršijančias 50 procentų prekės kainos, nebuvo nustatęs ir darbuotojams teisės be atskiro darbdavio nurodymo taikyti tokių nuolaidų nesuteikė. Todėl argumentavo pažeidimo vertinimą šiurkščiu  ieškovės veiksmų savavališkumu.

Tačiau atsakovas pripažino, kad didesnių negu 50 procentų nuolaidų taikymas apskritai buvo galimas, tik tokiam taikymui kiekvienu atskiru atveju darbuotojui nurodymą privalėjo duoti darbdavys. Toks atsakovo paaiškinimas prieštarauja ieškovės teiginiui, kad didesnių negu 90 procentų nuolaidų taikymas buvo numatytas bendru žodiniu parduotuvės vedėjos nurodymu. Šis ieškovės teiginys patvirtinamas byloje apklaustų liudytojų parodymais.

Atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė sumažinta kaina pirko ir pardavė prekes, kurių galiojimo terminas dar nebuvo pasibaigęs ir tai grindė liudytojo A. C. parodymais, kuriais teigiama, kad pardavėja privalo pirmiau parduoti ankstesnio gavimo prekes. Tačiau ieškovė salės darbuotojos pareigas atliko skyriuje, kuriame nebuvo greitai gendančių maisto produktų (tokio ieškovės teiginio atsakovas neneigė, todėl jis laikomas įrodytu), o kaip kasos darbuotoja ieškovė neturėjo pareigos spręsti, kurias salėje esančias greitai gendančias prekes parduoti (išdėstyti pardavimui ar kitaip pateikti pirkėjams) pirmiau. Be to, byloje nėra pakankamų įrodymų, iš kurių galima spręsti apie prekių, už kurių pirkimą ir pardavimą skirta nuobauda ieškovei, priklausymą tam tikrai prekių partijai, galiojimo terminus, todėl atsakovo įsakyme dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodomi ieškovės veiksmai: perkainojimas ir pirkimas nukainotų prekių, kurių galiojimas dar buvo ilgas, - laikomi neįrodytais.

Be to, esant prieštaringiems paaiškinimams dėl reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su galiojančia nuolaidų taikymo tvarka, atsakovui nesudarius darbuotojams paskelbtos rašytinės ir todėl neginčijamai aiškios nuolaidų taikymo tvarkos, kuri turi piniginę išraišką ir neabejotinas turtines pasekmes atsakovui, tokia prieštaringumo ir reikšmingų bylos išsprendimui faktų neaiškumo padėtis, kilus ginčui dėl faktinių aplinkybių įrodytumo, teismo vertinama atsakovo (darbdavio, privalančio nustatyti aiškias darbuotojų pareigas) nenaudai, ir, atitinkamai, darbuotojo, kuriam tokios tvarkos įgyvendinimo pasekmėje taikoma drausminė atsakomybė, naudai.

  Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė, turėdama didelę darbo pas atsakovą patirtį, negalėjo nesuprasti, kad santykinai platus ir beveik nereglamentuotas itin didelių nuolaidų taikymas neatitinka įprastinės nuolaidų taikymo tvarkos. Apie neįprastą nuolaidų taikymą ieškovė neinformavo administracijos darbuotojų, pirko ir pardavė prekes su didesnėmis negu 50 procentų nuolaidomis vengdama atviro ir sąžiningo tokių veiksmų atskleidimo administracijos atstovams, netikrino prekių, kurioms taikomos neįprastai didelės nuolaidos, galiojimo terminų. Ieškovė pripažino, kad taikė virš 80 procentų nuolaidas prekėms, kad pirko prekes sau. Todėl esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė suprato savo veiksmus, susijusius su nepagrįstu nuolaidų taikymu, ir sąmoningai juos atliko, kitų asmenų nebuvo įtakojama ir objektyviai galėjo nuo tokių neteisėtų veiksmų susilaikyti, todėl netinkamai vykdė darbo pareigas ir padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 234 str.). Tačiau dėl jau paminėtų ieškovės pareigų neapibrėžtumo priežasčių toks drausmės pažeidimas negali būti vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį galėjo būti taikyta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu.

Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino darbdavio pareigos atlyginti neturtinę žalą darbuotojui sąlygas. Kiekvieno neteisėto atleidimo iš darbo atveju darbuotojas patiria tam tikrą įtampą, nerimą, sukrėtimą ir kitokius neigiamus išgyvenimus, kurie negali būti visais atvejais savaime pripažinti neturtine žala DK 250str. ir CK 6.250str.1d. prasme. Nagrinėjamu ieškovės atleidimo iš darbo atveju nenustatyti neįprastai didelio intensyvumo ieškovės neigiami išgyvenimai, nenustatytas atsakovo siekis sąmoningai sukurti tokius išgyvenimus ieškovei, taip pat ir kokie nors kiti jo tyčiniai veiksmai, nukreipti į ieškovės asmenį, nustatyti ieškovės veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip drausmės pažeidimas, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso  326 str.1d.3p.,  331str., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria ieškovei D. K. buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Svaita“ 1400 Lt advokato pagalbos išlaidas D. K..

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Vytautas Zelianka

Kolegijos teisėjai                                                                                                           Jelena Šiškina

                                                                                                                            Tatjana Žukauskienė