Civilinė byla Nr. e2-688-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00196-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.5.23
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PADREMAS“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgaus atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgaus prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PADREMAS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tilžės turgui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. O. komercinė firma, uždaroji akcinė bendrovė „Autkeva“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „PADREMAS“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgaus (toliau – ir atsakovė), dalį, kuria pardavėjui parduotas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), negaliojančia ab initio (nuo pradžios), taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 147 969 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovės priteisė 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: ieškovės iš atsakovės pagal 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgyto Pastato kainą sumažino nuo 147 969 Eur iki 20 715,66 Eur; ieškovei iš atsakovės priteisė 127 253,34 Eur Pastato kainos skirtumą; ieškovei iš atsakovės priteisė 4 884,92 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, atsakovei iš ieškovės priteisė 5 961,69 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė UAB Tilžės turgus 2023 m. kovo 21 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, kuriame prašo atgręžti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo įvykdymą ir atsakovės naudai iš ieškovės išieškoti: 132 138,26 Eur pagrindinę sprendimu priteistą sumą, 275,62 Eur vykdymo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo pagrindu ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 132 138,26 Eur sumos, kurio pagrindu antstolis A. S. 2022 m. balandžio 20 d. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00545 ir iš atsakovės išieškojo 132 138,26 Eur sumą bei vykdymo išlaidas. 2022 m. gegužės 4 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo grąžintas teismui. Kadangi atsakovė priteistą sumą sumokėjo per raginimo terminą, susidarė 275,62 Eur vykdymo išlaidos. Vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą atsakovė sumokėjo iš viso 132 413,88 Eur sumą.
7. Atsakovė UAB Tilžės turgus 2023 m. gegužės 9 d. pateikė teismui papildomą prašymą iš ieškovės priteisti 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-286-798/2023 priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad ieškovė naudojasi atsakovės piniginėmis lėšomis be jokio teisinio pagrindo, todėl privalu iš ieškovės priteisti procesines palūkanas už neteisėtą piniginių lėšų naudojimą. Prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis apskaičiuotinas vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.
8. Atsakovė taip pat prašė leisti nutartį dėl sprendimo vykdymo atgręžimo vykdyti skubiai, remdamasi tuo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, vengia grąžinti išieškotas pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo patenkino iš dalies: atgręžė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-192-567/2022 įvykdymą ir atsakovės naudai iš ieškovės nutarė išieškoti 132 138,26 Eur pagrindinę sprendimu priteistą sumą, 275,62 Eur vykdymo išlaidas; atsakovės prašymo priteisti procesines palūkanas ir leisti nutartį dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo vykdyti skubiai netenkino.
10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys ir atsakovei iš ieškovės priteistos 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-192-567/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: ieškovės UAB „PADREMAS“ iš atsakovės UAB Tilžės turgaus pagal 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį įgyto pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainą sumažino nuo 147 969 Eur iki 20 715,66 Eur, ieškovei iš atsakovės priteisė 127 253,34 Eur kainos skirtumą už Pastatą ir 4 884,92 Eur pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis teismo sprendimas atsakovės buvo įvykdytas. Vykdomojo rašto pagrindu antstolis A. S. 2022 m. balandžio 20 d. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0010/22/00545 ir iš atsakovės išieškojo 132 138,26 Eur sumą bei 275,62 Eur vykdymo išlaidas (iš viso – 132 413,88 Eur). 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. S1g-25516 vykdomasis dokumentas buvo grąžintas teismui. 2022 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo 130 000 Eur, 2022 m. balandžio 25 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 2 413,88 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-286-798/2023 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės 5 961,69 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai buvo įvykdytas įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimas, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi panaikintas, tai sudaro prielaidas taikyti panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimą, todėl atsakovei turi būti grąžinta iš ieškovės pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. panaikintą sprendimą sumokėta suma – 132 138,26 Eur. Be to, vykdant sprendimo atgręžimą, ieškovė turi grąžinti atsakovei ne tik tai, ką gavo iš atsakovės pagal panaikintą teismo sprendimą, bet ir atlyginti išlaidas, kurias atsakovė patyrė dėl vykdyto pagal panaikintą teismo sprendimą išieškojimo, t. y. 275,62 Eur vykdymo išlaidas.
12. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas teismas pažymėjo, kad atsakovė reiškia naują reikalavimą dėl faktinio neįmanomumo atlikti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis ne CPK 760 straipsnyje nustatyta tvarka, bet reiškiant naują reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Teismo vertinimu, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo normos netaikytinos, taikant sprendimo vykdymo atgręžimo institutą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
13. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. (teismo pastaba – turėtų būti 2023 m. gegužės 24 d.) nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia būtent tas teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, šiuo atveju – Lietuvos apeliacinis teismas.
13.2. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, t. y. yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
14. Atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 proc. baudos dalį skiriant atsakovei. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos ar kasaciniam teismui nepateikus nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, tokius nurodymus pateikti turi teisę pirmosios instancijos teismas.
14.2. Grąžinus bylą nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo, 2023 m. kovo 17 d. civilinėje byloje Nr. e2A-286-798/2023 priimta nutartis, kuria Klaipėdos apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, tačiau sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nebuvo išspręstas. Vadovaudamasi CPK 761–762 straipsniais, atsakovė kreipėsi į civilinę bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą – Klaipėdos apygardos teismą – dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.
14.3. Ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, reikšdama visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą ir siekdama vilkinti (išvengti) sprendimo įvykdymo atgręžimo, todėl jai privalu taikyti 5 000 Eur baudą, skiriant 50 proc. baudos sumos atsakovei už jos patiriamus papildomus nuostolius (bylinėjimosi išlaidas), rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
15. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovei iš ieškovės priteisti 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-286-798/2023 priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pagal teismų praktiką, kreditoriui pareikalavus, priteisiant procesines palūkanas taikytinas Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas, kaip lex specialis (specialusis įstatymas), jeigu sandoris yra komercinis. Tuo tarpu pačių procesinių palūkanų esmė yra skatinti skolininką įvykdyti prievolę ir kiek įmanoma atlyginti kreditoriaus nuostolius už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.
15.2. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-286-798/2023 priėmimo dienos ieškovė privalo grąžinti atsakovei 132 138,26 Eur sumą. Atsakovė nuo 2023 m. kovo 16 d. neteisėtai naudojasi atsakovės piniginėmis lėšomis, todėl privalu iš jos priteisti procesines palūkanas už neteisėtą piniginių lėšų naudojimą.
15.3. Prašomos priteisti procesinės palūkanos skatintų ieškovę kuo skubiau grąžinti pinigines lėšas ir kiek įmanoma padengtų jų nuvertėjimą, jeigu ieškovė ir toliau vengtų grąžinti lėšas.
16. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Nustatytas teisinis reglamentavimas aiškiai nurodo, kad dėl panaikinto įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo tarp ginčo šalių neatsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai, o pats atgręžimo institutas – specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas, išieškant sumas, sumokėtas pagal teismo sprendimą.
16.2. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Taigi įstatymas nereglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo proceso ar palūkanų civiliniame procese priteisimo klausimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo ribų
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
19. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas.
Dėl prašymo atgręžti teismo sprendimo įvykdymą teismingumo
20. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014).
21. Sprendimo įvykdymo atgręžimas yra reglamentuotas CPK LVI skyriuje (760-762 straipsniai). Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal šio Kodekso 760 ir 761 straipsnių nuostatas (CPK 762 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą ir galutinai išsprendęs ginčą dėl teisės, 2023 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-286-798/2023, neišsprendė sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, taip pat neperdavė šio klausimo sprendimo pirmosios instancijos teismui, todėl pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą atsakovė įgijo teisę pasinaudoti CPK 762 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise prašyti pirmosios instancijos teismo, kad šis išspręstų įvykdyto sprendimo atgręžimo klausimą pagal CPK 760, 761 straipsnių nuostatas. Pirmąja instancija šalių ginčą nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, todėl atsakovė pagrįstai kreipėsi būtent į šį teismą su pareiškimu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.
23. Pažymėtina tai, kad apeliantė (ieškovė), atskirajame skunde teigdama, jog sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia būtent tas teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti (šiuo atveju aptariamą klausimą, anot apeliantės (ieškovės), turėjo spręsti Lietuvos apeliacinis teismas), be kita ko, vadovaujasi CPK 761 straipsnio 1 dalimi. Tačiau CPK 761 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 761 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriam, panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo. Šis teismas privalo savo iniciatyva atgręžti sprendimo įvykdymą, nurodydamas tai naujame sprendime, ir taip užbaigti bylą (CPK 761 straipsnio 1 dalis). Jeigu iš naujo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo (CPK 761 straipsnio 2 dalis).
24. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimui išnagrinėti taikytinos CPK 762 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimą apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, nes, jau nurodyta, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi pakartotinai išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir galutinai išsprendė ginčą dėl teisės, tačiau nutartyje neišdėstė jokių nurodymų dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, todėl atsakovė, vadovaudamasi CPK 762 straipsnio 2 dalimi, su pareiškimu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrįstai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, t. y. Klaipėdos apygardos teismą. Tokią praktiką formuoja tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-222/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1964/2013).
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliantės (ieškovės) atskirojo skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
26. Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde, be kita ko, remiasi CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Šioje teisės normoje įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK I dalies VI skyriaus teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta yra tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą priėmė ir pasirašė teisėjas (teisėjai), kurus nėra pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, teisėjas nagrinėjo bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams, taip pat jeigu konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeidė CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Apeliantė (ieškovė) atskirajame skunde pirmiau nurodytų aplinkybių neįrodinėja, o teismo sudėties neteisėtumą grindžia argumentais dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. Tačiau jau nustatyta, kad atsakovės pareiškimas dėl įvykdymo atgręžimo pagrįstai paduotas Klaipėdos apygardos teismui, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
Dėl atsakovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas (ne)pagrįstumo
27. CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie pagrindai atgręžti sprendimo įvykdymą: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-222/2014).
28. Pažymėtina tai, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas, išieškant sumas, sumokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).
29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi buvo panaikintas, pagrindu ieškovei buvo išduotas vykdomasis dokumentas, o antstolis A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/00545 ieškovės naudai išieškojo iš atsakovės 132 138,26 Eur sumą bei 275,62 Eur vykdymo išlaidas (iš viso – 132 413,88 Eur). Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, atgręždamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo įvykdymą civilinėje byloje Nr. e2A-192-567/2022, atsakovės naudai iš ieškovės nutarė išieškoti – 132 138,26 Eur pagrindinę sprendimu priteistą sumą ir 275,62 Eur vykdymo išlaidas, o atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-286-798/2023 priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, netenkino.
30. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo, kad atsakovė reiškia naują reikalavimą, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis ne CPK 760 straipsnyje nustatyta tvarka, bet reiškiant naują reikalavimą dėl palūkanų priteisimo; be to, teismo vertinimu, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo normos netaikytinos taikant sprendimo vykdymo atgręžimo institutą.
31. Apeliantė (atsakovė) atskirajame skunde nurodo, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-286-798/2023 priėmimo dienos ieškovė privalo grąžinti atsakovei 132 138,26 Eur sumą. Ieškovė nuo 2023 m. kovo 16 d. neteisėtai naudojasi atsakovės piniginėmis lėšomis, todėl yra pagrindas iš jos priteisti procesines palūkanas už neteisėtą atsakovės piniginių lėšų naudojimą. Anot apeliantės (atsakovės), prašomos priteisti procesinės palūkanos skatintų ieškovę kuo skubiau grąžinti pinigines lėšas ir kiek įmanoma padengtų piniginių lėšų nuvertėjimą, jei ieškovė ir toliau vengtų jas grąžinti.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad atsakovės prašymas priteisti iš atsakovės 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas iš esmės reiškia reikalavimą priteisti kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, kurių paskirtis – kompensuoti kreditoriaus minimalius nuostolius už naudojimąsi jo pinigais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą (CK 6.210 straipsnis).
33. Jau nurodyta, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas, kurio taikymo atveju skolininkui yra grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas. Jokie papildomi reikalavimai, nesusiję su panaikinto teismo sprendimo vykdymu (išreikalavimu to, kas buvo gauta vykdant panaikintą teismo sprendimą), įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu negali būti tenkinami. Atsakovė (skolininkė), manydama, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškovei gera valia negrąžinant viso to, kas buvo išreikalauta iš atsakovės vykdant panaikintą teismo sprendimą, savo teises gali apginti CK 1.138 straipsnyje nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais (pvz., prisiteisiant nuostolius), o ne taikant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.
34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atgręžimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti dėl atskiruosiuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo. Dėl to atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Ieškovė į bylą duomenų apie turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nėra pateikusi, todėl jai šios išlaidos neatlyginamos.
38. Atsakovė pateikė duomenis apie turėtas 9 300,84 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (už atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą).
39. Atsakovės atskirąjį skundą atmetus, jai turėtos bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovės atskirąjį skundą atmetus visiškai, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.16 punktų nuostatas rekomenduojamo priteistino maksimalaus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (taip pat ir atsiliepimą į atskirąjį skundą) apskaičiuojamas pagal 0,4 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju už advokato teisines paslaugas sumokėta 2023 m. III ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti taikytinas 2023 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 959,90 Eur. Taigi už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimali atlygintina suma – 783,96 Eur (0,4 x 1 959,90 Eur). Pažymėtina ir tai, kad, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, todėl nenustatyta pagrindo pagrįstomis pripažinti atsakovės išlaidas, kurios viršija maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atskirasis skundas parengtas atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatui buvo gerai žinomos ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys, spręstini teisės klausimai). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo keliamas tik vienas teisės klausimas – dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, šiuo klausimu teismų praktika yra nuosekli ir išplėtota. Įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta 783,96 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą skundo parengimą sumą, kuri ir priteistina atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
41. Atsakovė atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo paskirti jai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu, padavusi visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą, taip siekdama vilkinti (išvengti) sprendimo įvykdymo atgręžimo. Ieškovė procese dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nepateikė nė vieno atsiliepimo į atsakovės pareiškimą ir (ar) prašymus (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinių palūkanų priteisimo), taip pat nedalyvavo 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje ir net nereagavo į Klaipėdos apygardos teismo raginimus (telefonu) dalyvauti teismo procese. Ieškovės nepagrįstas pasyvumas teismo procese, sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, tačiau akivaizdžiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, pagrindžia ieškovės nesąžiningumą ir tikslingą veikimą prieš sklandų teismo procesą.
42. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).
44. CPK nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
45. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti ieškovės veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesu (procesinėmis teisėmis). Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovė aktyviai nedalyvavo procese pirmosios instancijos teisme, o vėliau pateikė atskirąjį skundą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovės teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo numato įstatymas. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas.
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog ieškovė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ir teikdama dėl jos atskirąjį skundą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu atmetamas (CPK 95 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Tilžės turgus (juridinio asmens kodas 300983557) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PADREMAS“ (juridinio asmens kodas 141957158) 783,96 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 96 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Tilžės turgaus prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo atmesti.
Teisėja Laima Ribokaitė