Civilinė byla Nr. e2-392-1200/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17052-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė,

sekretoriaujant Jolantai Možeiko-Kodzis, Raimondai Vičienei,

dalyvaujant ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovui advokatui Laurynui Jurgaičiui,

atsakovui J. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. J. ir jų atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje ieškinį atsakovui J. J. dėl skolos priteisimo, daikto išreikalavimo ir atsakovo J. J. priešieškinį ieškovei Taivaniečių atstovybei Lietuvoje dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. J., kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovo 10 200 Eur užstato sumą; 2) išreikalauti iš atsakovo ieškovei priklausantį „Starlink“ įrenginį; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad su atsakovu J. J. 2022 m. sausio 12 d. sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovas ieškovei išnuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Sutartis iš esmės paruošta atsakovo. Pagal sutartį ieškovė atsakovui sumokėjo 10 200 Eur užstatą, kurį grąžinus patalpas atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei. Šalims sutarus, atsakovui pasisiūlius padengti įrengimo kaštus, patalpose buvo įrengta ieškovės įsigyta palydovinė interneto sistema „Starlink“. Ieškovei 2023 m. kovo 31 d. pateikus atsakovui pranešimą apie numatomą sutarties nutraukimą, atsakovas pateikė sąskaitą už komunalinius patarnavimus, į kurią buvo įtraukta ir kompensacija už gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM kompensacija), kuri sudaro 8 625,89 Eur, tačiau dėl jos sutartyje nebuvo susitarta, todėl ieškovė atsisakė ją mokėti; atsakovas pateikė įspėjimą, vėliau ir pranešimą apie vienašališką GPM kompensacijos išskaičiavimą iš užstato. Patalpos 2023 m. liepos 31 d. su tam tikromis išlygomis perduotos atsakovui, pasirašant du skirtingus perdavimo akto egzempliorius. Šalims iš esmės sutikus su pačiu perdavimo faktu, pasirašius patalpų perdavimo–priėmimo aktus, o taip pat atsakovui nepateikus jokių sąskaitų už vėlesnius laikotarpius bei nepareiškus jokių pretenzijų, laikytina, jog patalpos buvo grąžintos pilna apimtimi, o sutartis buvo nutraukta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo susitarusios dėl GPM kompensacijos, atsakovas turėjo iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. grąžinti užstatą, tačiau negrąžino, taip pat nėra grąžinęs ir „Starlink“ įrenginio. Nurodo, kad sutarties 1.8.8 papunktis, kuriame aptarti papildomi mokesčiai, turi būti aiškinamas sistemiškai su sutarties 6.2.2 papunkčiu, įtvirtinančiu nuomos mokesčio būdus, t. y. sutartyje nurodyti du nuomos mokesčio mokėjimo būdai: 1) 5 100 Eur nuomos mokestis, jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis, ir 2) 4 335 Eur nuomos mokestis + 765 Eur GPM, jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos A klasės pajamomis ir kai nuomininkas yra registruotas juridinis asmuo Lietuvoje. Vertinant nurodytas alternatyvas matyti, kad tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovė kas mėnesį sumokėtų po 5 100 Eur (t. y. pirmuoju atveju 5 100 Eur pervestų atsakovui, antruoju atveju atsakovui būtų pervedama 4 335 Eur, o likusi 765 Eur dalis – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI). Vertinant nurodytas sumas, patį sutarties 6.2.2 papunktį, atsižvelgiant į tai, jog nuomos mokestis yra skaičiuojamas už tą patį turtą bei už tą patį laikotarpį bei remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog abiem atvejais nuomos mokestis yra nurodytas jau su gyventojų pajamų mokesčiu (pirmuoju atveju jis yra įtrauktas į bendrą nuomos mokesčio sumą ir šį mokestį sumoką nuomotojas, antruoju atveju – šį mokestį išskaičiuoja ir sumoka nuomininkas). Pagal atsakovo aiškinimą susidaro situacija, kuomet ieškovei mokant pagal pirmąją alternatyvą papildomai prie 5 100 Eur turi būti priskaičiuotas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (765 Eur per mėnesį); ieškovei mokant pagal antrąją alternatyvą, gyventojų pajamų mokestis yra sumokamas už atsakovą ir dėl šios priežasties preziumuojama, jog papildomai iš ieškovės šio mokesčio nebus prašome padengti. Taigi, tas pats nuomos mokestis gali būti 5 100 Eur (t. y. 4 335 Eur nuomos mokestis + 765 Eur GPM); arba 5 865 Eur (t. y. 5 100 Eur + 765 Eur GPM). Todėl, aiškinant sutarties 1.8.8 papunktį kartu su 6.2.2 papunktyje nurodytomis sąlygomis bei jas vertinant kartu su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, manytina, kad ieškovė tokios sutarties nebūtų sudariusi arba būtų bandžiusi derėtis dėl sutarties sąlygų. Ieškovei kyla abejonė, ar pats atsakovas, sudarydamas sutartį, tikėjosi GPM kompensacijos. Ieškovės vertinimu, atsakovas, reikalaudamas, kad ieškovė sumokėtų GPM kompensaciją, iš esmės tik siekia pasipelnyti ar nubausti ieškovę dėl anksčiau termino teisėtai nutrauktos sutarties. Tokią išvadą ieškovė daro įvertinusi aplinkybę, kad gyventojų pajamų mokestį atsakovas deklaravo tik po to, kai ieškovė informavo apie sutarties nutraukimą. Ieškovės nuomone, GPM kompensacijos reikalavimas neatitinka tikrosios šalių valios, šios kompensacijos iš ieškovės neturi būti reikalaujama bei ši GPM kompensacija neturėtų būti išskaičiuota iš užstato, kuris turėtų būti grąžinamas ieškovei. Net pripažinus, kad atsakovas, sudarydamas sutartį tikėjosi GPM kompensacijos, negalima ignoruoti fakto, jog sutarties 6.2.2 papunktis leidžia pagrįstai tikėtis, kad tokios GPM kompensacijos ieškovė neturės padengti, o sutarties 1.8.8 papunktis negali būti aiškinamas izoliuotai nuo 6.2.2 papunkčio. Sutartis, jos turinys bei sąlygos iš esmės buvo paruoštos paties atsakovo, todėl remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai nėra galimybės nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, būtina taikyti contra proferentem taisyklę, t. y. visi neaiškumai turėtų būti aiškinami sąlygą pasiūliusios sutarties šalies nenaudai.

3.       Prašydama CK 4.95 straipsnio pagrindu išreikalauti „Starlink“ įrenginį ieškovė nurodo, kad Starlink“ įrenginys priklauso ieškovei nuosavybės teise, patalpose įrengtas atsakovo lėšomis, siekiant išvengti konfliktų dėl galimai padarytos žalos, montavimo darbus organizavo atsakovo atstovė L. J. Šalims nutraukiant sutartį, siekiant išvengti konflikto, perdavimo akte ieškovė nurodė sąlygą dėl „Starlink“ įrenginio išmontavimo; tačiau nutraukus sutartį atsakovas savo pareigos grąžinti „Starlink“ įrenginį neįgyvendino. Ieškovei „Starlink“ įrenginys priklauso nuosavybės teise ir šios teisės ieškovė niekaip neperleido, nebuvo suteikusi atsakovui teisės naudotis „Starlink“ įrenginiu, jį patalpose paliko laikinai su tikslu išmontuoti, o atsakovas ignoruoja ieškovės prašymus atsiimti „Starlink“ įrenginį, todėl laikytina, jog daikto valdymo teisę ieškovė prarado be savo valios, ir daiktas yra valdomas neteisėtai. Be kita ko, pats įrenginys yra atsakovui priklausančiose patalpose, todėl preziumuojama, jog daiktas yra valdomas paties atsakovo. Šiuo atveju dėl „Starlink“ įrenginio šalių nesieja ir nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Šalis siejo nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta dėl patalpų, kuriose ir yra pats „Starlink“ įrenginys. Ieškovė daro išvadą, kad atsakovas neteisėtai valdo ieškovei priklausantį daiktą, kurį iš neteisėto valdymo ieškovė turi teisę išsireikalauti.

4.       Atsakovas J. J. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidas, apmokant už advokato pagalbą (atsiliepimo parengimas); 249,26 Eur ginčo nuomos sutarties vertimo išlaidas; 363 Eur išlaidas teisinių paslaugų konsultacijoms dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo.

5.       Pažymi, kad ieškovės iniciatyva buvo nustatytas 5 m. nuomos terminas, visgi nuo sutarties sudarymo praėjus tik vieneriems metams ir dviem mėnesiams atsakovui 2023 m. kovo 31 d. buvo pateiktas pranešimas apie numatomą sutarties nutraukimą. Kadangi ieškovė, nors ir yra juridinis asmuo, tačiau namą naudojo ne komerciniams tikslams, o gyvenamajai paskirčiai, pareiga mokėti GPM kyla atsakovui, kuris turi deklaruoti ir sumokėti paminėtą mokestį savarankiškai. Prievolė mokėti GPM yra priskiriama fiziniam asmeniui, kuris nuomoja patalpas juridiniam asmeniui ne ūkinei veiklai vykdyti, todėl laikoma papildomomis išlaidomis. Nuomotojui dėl sutarties vykdymo patiriant papildomas išlaidas, šalys turi objektyvų pagrindą susitarti dėl jų atlyginimo. Ieškovė nesąžiningai, ne pagal tikruosius šalių ketinimus, aiškina sutarties nuostatas. Sutarties šalys sulygo dėl to, kad pagal sutartį mokamas nuomos mokestis neapima mokėtinų kitų papildomų mokesčių, kurie bendrai vadinami mokėjimais (nuomos mokestis ir papildomi mokesčiai). Šalys numatė, kas yra papildomi mokėtini mokesčiai bei juos nedviprasmiškai apsibrėžė sutartimi. Papildomai mokėtiniems mokesčiams buvo priskirti visi VMI mokėtini mokesčiai, įskaitant ir atsakovo mokėtiną GPM. Sistemingai aiškinant sutarties 1.6, 1.8, 1.11, 6.2.2, 6.2.4, 6.2.3 punktus matyti, kad šalys susitarė dėl dviejų mokėtinų mokesčių grupių, t. y. nuomos mokesčio ir papildomų mokesčių. Atitinkamai kartu jie buvo vadinami mokėjimais, o tai reiškia, kad nuomos mokestis neapėmė jokių papildomų mokesčių. Taigi, tai, kad ieškovė tinkamai mokėjo nuomos mokestį, nereiškia, kad ji tinkamai atliko visus mokėjimus pagal sutartį. Nuomos mokestis šalių buvo suvokiamas kaip siekiantis 5 100 Eur dydžio sumą, nenumatant jokių išimčių. Užstatas nebuvo siejamas nei su mokėtinu GPM, nei su tuo, kas jį moka. Sumokėdama nustatyto dydžio užstatą ieškovė konkliudentiniais veiksmais sutiko tiek su nuomos mokesčio dydžiu, tiek su užstato dydžiu. Ieškovės pateikiamas aiškinimas, kad sutartyje numatyti du būdai, kuriais gali būti padengiama GPM kompensacija neatitinka sutarties nuostatų, šalių tikrųjų ketinimų bei teisėtų lūkesčių. Iš sutarties sąlygų akivaizdu, kad atsakovas turi reikalavimo teisę kompensuoti jam mokėtiną GPM. Ieškovė neprieštaravo ir nereiškė jokių pretenzijų nei dėl sutarties teksto, nei atliekant mokėjimus. Be to, ieškovė turėjo teisę ir galimybę derėtis dėl sutarties teksto, jį keisti bei įtakoti; ieškovę atstovavo profesionali nekilnojamo turto agentė, kuri ieškovės vardu ir vedė derybas dėl sutarties sudarymo ir pačios sutarties teksto. Atsakovas yra fizinis asmuo ir mokėtinas GPM jam yra didelis, todėl nebūtų sulygęs dėl sutarties sąlygų, kuriose būtų numatyti du nuomos mokesčio mokėjimo būdai, iš kurių vienas nenumatytų GPM kompensacijos. Toks susitarimas ne tik, kad neatitiktų atsakovo interesų bei jo sutartimi siektų tikslų, tačiau ir akivaizdžiai sukeltų jam žalą.

6.       Atsakovas nurodo, kad ieškovė reiškia vindikacinio pobūdžio ieškinį, kuriuo siekia išreikalauti „Starlink“ įrenginį iš neva atsakovo neteisėto valdymo, tačiau toks reikalavimas ne tik, kad nepagrįstas, bet ir nėra teisinės galimybės taikyti vindikacijos institutą, todėl ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nėra tinkamai suformuotas. Atsakovas pažymi, kad įvertinęs, jog sutartis buvo sudaryta penkerių metų terminui, t. y. ilgalaikei nuomai, nusprendė „Starlink“ įrenginio išlaidas padengti kaip papildomą naudą ieškovei. Atsakovo teigimu, nutraukusi terminuotą nuomos sutartį ieškovė ne tik pažeidė atsakovo ir jo sutuoktinės teisėtus lūkesčius, tačiau privalo atlyginti patirtas išlaidas „Starlink“ įrenginio išmontavimui, kadangi jis buvo įrengtas tenkinant būtent ieškovės pageidavimus ir interesus. Atsakovas patyrė nuostolius tiek dėl įrenginio „Starlink“ įrengimo, tiek ir dėl jo pašalinimo, ieškovė reikalavo įrenginį grąžinti, o be jo išmontavimo to neįmanoma padaryti, todėl atsakovas patyrė 651 Eur išlaidas, kaip tai nurodyta 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitoje Nr. 2023/05. Pažymi, kad išreikalavimas iš atsakovo yra negalimas, nes pastarasis pasinaudojo teisėta sulaikymo teise, kadangi ieškovė atsisako įvykdyti atsakovo reikalavimą.

7.       Atsakovas nurodo, kad ieškovė yra nesąžininga, nes nurodo skirtingus registracijos kodus, kyla klausimas, kokiu pagrindu ir forma ieškovė veikia Lietuvoje. Taip pat pažeidė atsakovo teisėtus lūkesčius. Nesąžiningumą rodo ir tai, kad ieškovė iki šiol, grubiai praleidusi mokėjimo terminus, numatytus sutarties 6.3.3 papunktyje, nekompensavo atsakovui nekilnojamojo turto mokesčio už 2023 m., kaip jis numatytas sutarties 1.8.6 papunktyje.

8.       Trečiasis asmuo L. J. atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; įpareigoti ieškovę raštu pateikti nuomos sutarties nutraukimo priežastį; įpareigoti ieškovę sunaikinti turimus vaizdo ir garso įrašus apie atsakovą ir trečiąjį asmenį ir šį veiksmą patvirtinti raštu; nurodyti, kokiu tikslu ieškovė naudoja įrašus ir kam juos perduoda; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.       Nurodo, kad su ieškiniu nesutinka pilna apimtimi ir palaiko atsakovo J. J. atsiliepimą. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nemoraliai, negerbia Lietuvos įstatymų. Įvairiais būdais siekia kenkti atsakovui ir trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė sutartį nutraukė nesant svarbių priežasčių, o ją pasirašydama nuslėpė reikšmingas aplinkybes, kurias žinodamas atsakovas ir trečiasis asmuo nebūtų sudarę sutarties arba sudarę kitomis sąlygomis. Aiškindama sutarties nuostatas ieškovė neteisingai ir nesąžiningai aiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nuostatas; GPMĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostata yra perkelta į sutarties 6.2.2 papunktį. Įvertinant faktines aplinkybes, kad atsakovas iš ieškovės gavo B klasės pajamas, atsakovas turėjo prievolę išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM, kuris yra 15 proc., arba 765 Eur per mėn. nuo gautų pajamų, už 2022 m. iki 2023 m. gegužės 1 d. ir už 2023 m. 7 mėnesius, todėl atsakovas turėjo teisę pateikti sąskaitą GPM kompensacijai, o ieškovė pareigą kompensuoti atsakovo sumokėtą GPM. Ieškovė nesąžiningai ir neteisėtai, pati nevykdydama pareigų, reikalauja atsakovą grąžinti sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją. Atsakovas, sutikdamas įrengti „Starlink“ įrenginį, esant 5 metų sutarties terminui 5 metai, atliko veiksmus, kurie, ieškovui nutraukus sutartį po vienerių metų ir keturių mėnesių, padarė žalos turtui, kurios minimalūs nuostoliai yra lygūs 651 Eur, kaip tai nurodyta 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitoje. Atsakovas turi teisę sulaikyti daiktą, kol bus sumokėta jo įrengimo ir išmontavimo (žala turtui), o dabar ir sandėliavimo išlaidos. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė neturi teisės taikyti ir naudoti contra proferentem taisyklę, nes yra ekonomiškai stipresnė sutarties šalis.

10.       Teisme gautas atsakovo J. J. priešieškinis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi priėmė atsakovo J. J. priešieškinio dalį, kuria reiškiami reikalavimai: 1) priteisti iš ieškovės 5 026,16 Eur gyventojo pajamų mokesčio kompensaciją; 2) priteisti iš ieškovės 326 Eur dydžio sumą, kuri susidarė už atsakovo atliktus kiemo priežiūros darbus; 3) priteisti iš ieškovės 667,23 Eur 2023 m. sausio–liepos mėn. nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją; 4) priteisti iš ieškovės 901 Eur išlaidas, patirtas dėl „Starlink“ įrenginio sumontavimo, išmontavimo ir sandėliavimo; 5) priteisti iš ieškovės 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas; 6) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; kitą priešieškinio dalį teismas atsisakė priimti. Teismas taip pat grąžino atsakovui J. J., dalį – 440 Eur, žyminio mokesčio.

11.       Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad ieškovė pilnai neįvykdė visų mokėjimų pagal sutarties sąlygas, todėl jis įgijo teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovo vertinimu, ieškovė sutarties 1.8.8 papunkčiu įsipareigojo kompensuoti atsakovo mokėtiną GPM: 8 625,89 Eur už 2022 m. ir 6 600,27 Eur už 2023 m. 7 mėnesius. Dalį mokėtinos kompensacijos atsakovas įskaitė į ieškovės sumokėtą užstatą, tad ieškovė iki šiol nesumokėjo 5 026,16 Eur GPM kompensacijos (10200-(8625,89+6600,27)=-5026,16 Eur). Prievolė mokėti GPM yra priskiriama fiziniam asmeniui, kuris nuomoja patalpas juridiniam asmeniui ne ūkinei veiklai vykdyti, todėl laikoma papildomomis išlaidomis, dėl kurių šalys susitarė sutartyje. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės ir 326 Eur sutartą atlygį už kiemo priežiūros darbus, remdamasis sutarties 1.8.9, 7.1.7.4 papunkčių nuostatomis. Nurodo, kad kiemo priežiūros darbus atliko vieną kartą per savaitę, ketvirtadieniais, ir pasirašant sutartį su ieškove, susitarė dėl 250 Eur dydžio atlygio per mėnesį, kuris buvo indeksuotas pagal Vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI), bendra indeksuota suma 304 Eur per mėnesį už 2023 m. Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir nepagrįstai nevertinusi, kad liepos 6 d. Lietuvos Respublikoje yra valstybinė šventė, t. y. nedarbo diena, todėl darbus atsakovas atliko sekantį kartą, nesumokėjo 76 Eur už liepos mėnesį. Pažymi, kad sutartas atlygis už kiemo priežiūros darbus yra ne už dieną, o už mėnesį, todėl nesumokėdama atsakovui 76 Eur už dieną, ieškovė elgėsi ne tik neteisėtai, bet ir nesąžiningai, nepagrįstai nevertino atsakovo atsakingai prižiūrimo kiemo. Be to, kiemo priežiūros paslaugos ir darbai buvo atlikti, todėl ieškovė gavo naudą, o atsisakant atsiskaityti, laikytina siekiančia nepagrįstai praturtėti atsakovo ir trečiojo asmens sąskaita. Taip pat nurodo, kad 250 Eur sąskaitą už 2022 m. vasario mėnesio kiemo priežiūros darbus pateikė 2023 m. liepos 31 d., atsakovo vertinimu, atliktų kiemo priežiūros darbų sąskaitai pateikti nėra suėję senaties terminas. Atsakovas prašo priteisti 667,23 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2023 m. sausio–liepos mėnesius, remdamasis sutarties 1.8.6 papunkčiu ir tuo, kad nekilnojamojo turto mokestį už 2022 m. ieškovė yra kompensavusi. Atsakovas pažymi, kad patyrė 651 Eur išlaidas dėl „Starlink“ įrenginio, kuris buvo įrengtas ieškovės pageidavimu, montavimo ir išmontavimo ir nuomos sutarties objekto atstatymo į buvusią prieš sumontavimą padėtį. Nors atsakovas buvo sutikęs padengti montavimo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartis nutraukta anksčiau laiko ir pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai, tokias išlaidas turi apmokėti ieškovė. Akcentuoja, kad išmontavus įrenginį ieškovė jo neatsiėmė, tačiau pateikė ieškinį, dėl to atsakovas patyrė ir 250 Eur sandėliavimo išlaidų, iš viso 901 Eur.

12.       Ieškovė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje atsiliepime į priešieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su atsakovo pateikiamu sutarties nuostatų aiškinimu (atsakovas savo teiginius dėl tariamai mokėtinos gyventojo pajamų mokesčio kompensacijos grindžia išimtinai sutarties 1.8.8 papunkčiu, tačiau sutartis privalo būti aiškinama atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, jos sudarymo aplinkybes) ir laikosi pozicijos, kad nėra skolinga GPM kompensacijos. Pažymi, kad sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, ar ieškovė įgis Lietuvoje registruoto juridinio asmens statusą, kas nulėmė, jog sutarties sudarymo metu nebuvo aišku, kokiai kategorijai, pagal GPMĮ, bus priskirtos atsakovo pagal sutartį gautos pajamos. Todėl sutartyje buvo nurodyti du nuomos mokesčio dydžiai. Sistemiškai vertinant sutarties nuostatas, darytina išvada, jog sutarties šalys susitarė dėl galutinio atsakovui mokėtino nuomos mokesčio dydžio (įskaitant gyventojo pajamų mokestį), kuris yra lygus 5 100 Eur, o B klasės pajamų atveju šis mokestis apima 4 335 Eur nuomos mokestį ir 765 Eur gyventojo pajamų mokesčio dalį. Priešingas sutarties aiškinimas būtų nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Sutarties 7.1.7.4 papunkčiu šalys susitarė, kad kiemo priežiūra atliekama kartą per savaitę, atsakovas pripažįsta, kad 2023 m. liepos 6 d. (ketvirtadienį) darbų neatliko, jų neatliko ir jokią kitą tos savaitės dieną, todėl ieškovė atsisakė mokėti 76 Eur (304:4) kiemo priežiūros išlaidų. Pažymi, kad sąskaitą už kiemo priežiūros darbus 2022 m. vasario mėn., atsakovas pateikė paskutinę sutarties galiojimo dieną, praėjus 18 mėn. nuo tariamai atliktų ir neapmokėtų kiemo priežiūros darbų ir nepateikė jokių paaiškinimų. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovas savo iniciatyva pasiūlė padengti „Starlink“ įrenginio montavimo darbų išlaidas ir tai darydamas nenurodė, kad toks jo sprendimas nulemtas ilgo nuomos sutarties termino, o nutraukus sutartį prieš terminą, šias išlaidas turės atlyginti ieškovė. Sutartyje šalys sutarė, kad jos nutraukimas prieš terminą yra galimas, jeigu tenkinamos joje numatytos sąlygos.

13.       Trečiasis asmuo L. J. atsiliepime į priešieškinį jį visiškai palaiko.

14.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Laurynas Jurgaitis palaikė ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, kurios nurodytos procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, prievolės užtikrinimui buvo sumokėtas 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio užstatas – 10 200 Eur. Ieškovės atstovė kreipėsi į atsakovą su prašymu peržiūrėti nuomos sutartį dėl nuostatos, kurioje nurodyta, kad kiekvienais metais nuomos mokesčio dydis yra indeksuojamas. Šalys derėjosi dėl sutarties nuostatų pakeitimo, tačiau susitarti nepavyko. Todėl ieškovė pasinaudojo sutartyje nustatyta teise nutraukti sutartį apie tai įspėjus atsakovą prieš 4 mėnesius. Tą pačią dieną ieškovė sulaukė sąskaitos už komunalinius mokesčius, taip pat kompensaciją už gyventojų pajamų mokestį, kuri sudarė 8 625 Eur. Ieškovė manydama, kad toks mokestis neišplaukia iš sutarties ir yra nepagrįstas, jo nesumokėjo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovo reikalavimas kompensuoti GPM yra nepagrįstas. Nurodo, kad sudarant nuomos sutartį nebuvo aiškus ieškovės juridinio asmens statusas Lietuvos Respublikoje, todėl nebuvo aišku, kokiai kategorijai bus priskirtos atsakovo mokėtinos sumos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Sutartyje buvo įtvirtinti du alternatyvūs nuomos mokesčio dydžiai, nurodyta, kad nuomos mokesčio suma mokama eurais ir ji yra lygi 5 100 Eur, jeigu nuomotojo gyventojų pajamų mokestis yra B kategorijos; nuomos mokesčio suma yra lygi 4 335 Eur jei nuomotojo gyventojų pajamų mokestis yra A kategorijos, tuo atveju kai mokėtojas yra registruotas kaip juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje. Nesutinka su atsakovo aiškinimu, kad prie mokėtinų mokesčių priskirtina ir GPM kompensacija, toks atsakovo aiškinimas nesąžiningas. Aiškinant sutarties nuostatas išimtinai pažodiniu ir lingvistiniu būdu, realus ieškovės mokėtinas nuomos mokesčio dydis būtų skirtingas priklausomai nuo atsakovo gaunamų pajamų. Vienu atveju būtų 5 100 Eur ir papildomai 15 proc. GPM arba kitu atveju 4 335 Eur ir papildomai 15 proc. GPM. Toks skirtingas nuomos mokesčio dydis, kuris padidina ieškovės mokamą nuomos mokesčio dydį neturi jokio teisinio ir loginio pagrindimo. Ieškovė, sudarydama sutartį, tikėjosi, kad galutinis nuomos mokesčio dydis yra 5 100 Eur. Ieškovė mano, kad užstatas ieškovei turi būti grąžintas, taip pat grąžintas „Starlink“ įrenginys. Kiekvieną mėnesį ieškovė gaudavo sąskaitą iš atsakovo 5 100 Eur sumai. Nurodo, kad šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovo priklausantis „Starlink“ įrenginys privalo būti grąžintas. Pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad montavimo išlaidas padengia atsakovas, be to atsakovas nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių objektyvių įrodymų.

15.       Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas Karolis Rugys nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Nesutinka su ieškovės vertinimu, jog neaiškias nuostatas reikėtų vertinti ieškovės naudai, nes sutartis sudaryta tarp atsakovo kaip fizinio asmens ir ieškovės kaip juridinio asmens, sudarant sutartį ieškovei atstovavo profesionalus atstovas, visos nuostatos buvo derinamos su ieškove. Visą sutarties vykdymo laikotarpį šalys vadovavosi sutarties punktais, buvo mokama nuoma ir papildomi mokėjimai. Pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestį ieškovė už 2022 m. sumokėjo, o už 2023 m. dalį jau nebe. Palaiko poziciją dėl GPM kompensacijos mokėjimo prievolės ieškovei, iš to ir kilo priešieškinis, nes nepakako užstato visoms įmokoms. Į bylą pateikti atsakovo pranešimai apie atliekamą įskaitymą. Akcentuoja, kad vindikacinis reikalavimas dėl „Starlink“ įrenginio suformuluotas netinkamai, nėra sąlygų jo patenkinimui. Nurodo, kad ieškovė neturi teisinio subjektiškumo, todėl negalėjo pareikšti ieškinio. Nurodo, kad kelia abejonių ir atstovavimo sutarties sudarymo data, kyla klausimas, ar dabartinė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovė palaiko reikalavimus.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovas J. J. palaiko advokato poziciją.

17.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. J. nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, su priešieškiniu sutinka. Nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, neteisingai ir neteisėtai aiškina GPMĮ nuostatas, sutarties sąlygas. Nuomos mokestis buvo 5 100 Eur, nuo šios sumos ir turi būti mokamas gyventojų pajamų mokestis, kurį pagal sutartį turi kompensuoti ieškovė. Atsakovas pateikė pranešimus apie įskaitymą. Ieškovė nuo pat pradžių buvo nesąžininga. Nurodo, kad pateikė sutarties projektą ir nusiuntė ieškovei atstovavusiai nekilnojamojo turto brokerei J. K. Buvo derinti gal 5 sutarties variantai. Su pačia ieškove nebuvo kalbama apie kompensaciją, bet turi būti kompensuojama, kaip numatyta 1.8.8 papunktyje. Nurodo, kaip ir sutinkanti, kad ieškovė turi subjektiškumą, jai suteiktas akreditacijos kodas. Pasisakydama dėl kiemo tvarkymo nurodo, kad 2022 m. ieškovė įsikėlė sausio antroje pusėje, todėl sąskaita už vasario mėnesį geranoriškai nebuvo pateikta, bet įvertinus ieškovės nesąžiningumą pateikta vėliau. 2023 m. liepos 6 d. buvo šventinė diena, be to labai lijo, todėl atsakovas tą dieną kiemo tvarkymo darbų neatliko, bet atliko po to. Akcentuoja, kad sutartis nenumatė darbų kainos už savaitę, todėl ieškovė skolinga 76 Eur. Pasisakydama dėl „Starlink“ įrenginio nurodo, kad dėl geranoriškumo ir sutarties ilgalaikiškumo pažadėjo sumontuoti „Starlink“ įrenginį; reikėjo montuoti ant stogo, pragręžti sieną, buvo padaryta tam tikra žala namui, kurią reikėjo atstatyti, ir tai kainavo. Ieškovė nesąžiningai ir neteisėtai nesumoka už tai, kas padaryta. Nurodo, kad už 2022 m. ieškovė nekilnojamojo turto mokestį sumokėjo, o už 2023 m. – ne.

Teismas

k o n s t a t u o j a: 

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

18.       Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tarp šalių ginčo nekyla, kad ieškovė Taivaniečių atstovybė Lietuvoje (nuomininkas) ir atsakovas J. J. (nuomotojas) 2022 m. sausio 12 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui iki 2027 m. sausio 11 d. Tarp šalių nekyla ginčas, kad ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 10 200 Eur dydžio sutarties vykdymo saugumo garantą (užstatą) pagal sutarties 1.19 ir 6.2.4 papunkčius.

19.       Ieškovė, remdamasi sutarties 10.2.2 papunkčiu, numatančiu vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nesant nuomotojo kaltės, apie tokį nutraukimą įspėjus likus 4 mėn. iki sutarties pabaigos datos, 2023 m. kovo 31 d. pateikė atsakovui pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2023 m. liepos 31 d.

20.       Atsakovas 2023 m. kovo 31 d. pateikė ieškovei 9 766,80 Eur sumos sąskaitą, kurioje be kita ko įtraukta 8 625,89 Eur gyventojų pajamų mokesčio kompensacija už 2022 m. pagal sutarties 1.8.8 papunktį.

21.       Atsakovas 2023 m. balandžio 18 d. pranešimu apie įskaitymą pranešė ieškovei, kad ieškovės nesumokėta 8 625,89 Eur suma mažina sutarties vykdymo užtikrinimo garantiją.

22.       Atsakovas į 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitą įtraukė 651 Eur žalą namo eksterjero ir interjero sienoms dėl „Starlink“ įrenginio montavimo / išmontavimo.

23.       Atsakovas, remdamasis sutarties 1.8.8 papunkčiu 2023 m. liepos 13 d. išrašė 6 517,04 Eur sumos sąskaitą faktūrą gyventojų pajamų mokesčio kompensacijai už 2023 m. sausio–liepos mėn.

24.       2023 m. liepos 19 d. pranešimu apie įskaitymą (įsipareigojimų vykdymą) atsakovas informavo apie tai, kad panaudojo 1 574,11 Eur sumą, kurios ieškovė tinkamai neapmokėjo pagal 2023 m. liepos 13 d. sąskaitą GPM kompensacijai ir sumažina sutarties vykdymo užtikrinimo garantijos sąskaitą, kuri po įskaitymo lygi 0 Eur. 

25.       Į bylą pateikti 2023 m. liepos 31 d. patalpų ir jų priklausinių priėmimo–perdavimo aktai (vienas pasirašytas ieškovės, kitas atsakovo su pastabomis ir ieškovės nesutikimu su pastabomis) patvirtina, sutarties nutraukimo ir patalpų perdavimo atsakovui faktą.

26.       2023 m. liepos 31 d. išrašė 250 Eur sąskaitą už kiemo priežiūros darbus 2022 m. vasario mėn.

27.       Atsakovas 2023 m. liepos 31 d. pateikė ieškovei sąskaitą, kurioje be kita ko įtraukti kiemo priežiūros darbai liepos mėn. – 304 Eur.

28.       2023 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu dėl sutarties vykdymo garantijos atsakovas informavo ieškovę, kad 10 200 Eur sumą panaudojo nuomininko skolai padengti. Po nurodyto įskaitymo nuomininko skola 2023 m. liepos 31 dienai yra 5 911,31 Eur. Nuomotojas prašo nuomininko pervesti į nuomotojo atsiskaitomąją sąskaitą pagal 2023 m. balandžio 30 d. sąskaitą 60,38 Eur, 2023 m. gegužės 31 d. sąskaitą 651 Eur ir 133,70 Eur, pagal 2023 m. liepos 1 d. sąskaitą 4 942,93 Eur, 2023 m. birželio 30 d. sąskaitą 123,30 Eur iki 2023 m. rugpjūčio 16 d., išskyrus sąskaitos už liepos mėnesio papildomas paslaugas apmokėjimą.

29.       Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 8 d. raštu nurodė nepritarianti reikalavimui dėl GPM išskaičiavimo iš užstato ir pareikalavo jį grąžinti remiantis sutarties 6.2.4 papunkčio nuostatomis.

30.       Atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. išrašė sąskaitą 667,23 Eur sumai nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijai už 2023 m.

31.       Ieškovė, remdamasi sutarties 6.2.4 papunkčio nuostatomis prašo grąžinti sumokėtą sutarties vykdymo saugumo garantą (užstatą) – 10 200 Eur, o taip pat jai priklausantį, atsakovo sumontuotą „Starlink“ įrenginį; nurodo, kad pagal sutartį jai nekyla pareiga mokėti GPM kompensaciją. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė tinkamai pagal sutartį neatsiskaičiusi, iš nurodyto užstato išskaičiavo nesumokėtas sumas (GPM kompensaciją) bei pateiktu priešieškiniu prašo priteisti užstato neapimtą GPM sumą ir kitas ieškovės nesumokėtas sumas (nekilnojamojo turto mokestį, išlaidas už kiemo tvarkymo darbus, „Starlink“ įrenginio montavimo ir sandėliavimo išlaidas), teigia, kad sulaikė „Starlink“ įrenginį priešpriešinių prievolių įvykdymui. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties sąlygų aiškinimo bei vykdymo.

32.       Vadovaujantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nuomos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.576 straipsnio nuostatas gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

33.       Kaip nustatyta, šalys 2022 m. sausio 12 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei gyvenamąsias patalpas (pastatą, kiemą, baseiną) su turtu (baldais, kt. kilnojamaisiais daiktais) laikotarpiui iki 2027 m. sausio 11 d. su galimybe jį pratęsti (sutarties 1.3, 1.4–14.3, 1.5, 5.4 papunkčiai).

34.       Sutarties 1.6 papunktyje apibrėžta mokėjimų sąvoka – visa nuomos ir papildomų mokesčių suma, mokama pagal sutartį. Nuoma – reiškia mėnesinį mokestį, mokėtiną už teisę nuomos laikotarpiu naudotis nuomojamomis patalpomis (sutarties 1.7 papunktis). Pagal sutarties 1.8 papunktį papildomi mokesčiai reiškia mėnesinius mokėjimus už komunalines bei papildomas paslaugas, kuriuos nuomininkas moka tiesiogiai nuomotojui pagal nuomotojo sąskaitas, išrašytas nuomininko vardu; sutarties 1.8.1–1.8.11 papunkčiuose detalizuoti papildomi mokesčiai, tarp kurių: 1.8.6 – metinis nekilnojamojo turto mokestis (išrašoma pagal nuomotojo deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai; 1.8.8 – gyventojo pajamų mokesčio kompensacija (išrašoma pagal nuomotojo deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai); 1.8.9 – nuomojamų patalpų bei įrangos, išvardytos 7.1.7 papunktyje, priežiūros išlaidos bei kiemo priežiūros paslaugos, skaičiuojamos kompensacijos pagrindu (pagal paslaugų teikėjo sąskaitas ir (ar) nuomotojo sąskaitas); 1.8.11 – kitos faktinės ir pagrįstos nuomojamų patalpų bei jų įrangos priežiūros išlaidos. Pagal sutarties 1.19 papunktį sutarties vykdymo saugumo garantas reiškia dviejų mėnesių nuomos sumą, nuomininko mokėtiną nuomotojui, kuria nuomotojas disponuoja iki nuomos laikotarpio pabaigos ir kurios nuomininkas nenaudoja siekiant padengti šioje sutartyje nurodytus mokėjimus.

35.       Sutarties 6 punkte ir jo papunkčiuose taip pat nustatyti mokėjimai: 6.1.1 pateiktas mokėjimų apibrėžimas – atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas visapusiškai naudojasi nuomojamomis patalpomis, jis kiekvieną mėnesį į nuomotojo banko sąskaitą, nurodytą sutarties 6.1.2 papunktyje, moka nuomotojui mokėjimus, kuriuos sudaro nuoma ir papildomi mokesčiai, pagal sąskaitas, kurias nuomotojas pateikia nuomininko vardu laikydamasis tvarkos, nurodytos šios sutarties 6.2–6.3 papunkčiuose. 6.1.2 – kaip nurodyta šios sutarties 1.8 papunktyje, nuoma ir papildomi mokesčiai mokami į nuomotojo banko sąskaitą, gavėjas J. J. Pagal sutarties 6.1.2 papunktį – nuomojamų patalpų nuoma apibrėžiama šios sutarties 1.7 papunktyje. Sutarties 6.2.6 papunktyje įtvirtinta, kad nuomos suma mokama eurais ir per mėnesį sudaro 5 100 Eur, jei nuomotojo gyventojų pajamų mokestis yra B klasės. Nuomos suma mokama eurais ir sudaro 4 335 Eur, jei nuomotojo gyventojų pajamų mokestis yra A klasės, bei tuo atveju, jei mokėtojas (nuomininkas) yra registruotas Lietuvoje kaip juridinis asmuo. Lietuvoje registruotas juridinis asmuo privalo valstybės institucijoms atskaityti, sumokėti ir deklaruoti nuomotojo gyventojų 15 procentų pajamų mokestį, kuris sudaro 765 Eur per mėnesį. Nuomininkas pradeda mokėti minėtąją nuomą nuomojamų patalpų bei jų turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dieną, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 26 d. pagal 6.2.3 papunktį nuomininkas sumoka nuomotojui nuomą už einamąjį kalendorinį nuomos laikotarpio mėnesį iki 5 (penktos) to mėnesio dienos pagal nuomotojo išrašytą sąskaitą.

36.       Sutarties 6.2.4 papunktyje įtvirtinta, kad per 3 (tris) darbo dienas po sutarties pasirašymo nuomininkas perveda nuomotojui 10 200 Eur vertės sutarties vykdymo saugumo garantą. Pasibaigus nuomos laikotarpiui, nuomotojas visą nurodytą sutarties vykdymo saugumo garantą grąžina nuomininkui per 5 (penkias) darbo dienas po nuomojamų patalpų bei jų turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo, jei nuomininkas tinkamai vykdė sutartį (nuomojamoms patalpoms ir (ar) turtui nebuvo padaryta jokia reali žala arba, jei buvo padaryta, tokia žala buvo atitaisyta ir (ar) buvo tinkamai kompensuota nuomotojui; ir tik su ta sąlyga, kad nuomininkas neliko skolingas nuomotojui ir (ar) paslaugų teikėjams). Nuomos laikotarpiu nuomotojas turi teisę naudoti sutarties vykdymo saugumo garantą įsipareigojimams, kuriuos nuomininkas vykdo netinkamai, padengti bei informuoja nuomininką. Tokiu atveju nuomininkas papildomai sumoka panaudotą sutarties vykdymo saugumo garanto sumą per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo pateikimo datos. Nuomininkas neturi teisės į sutarties vykdymo garantą įtraukti (užskaityti) kokių nors nuomotojui mokėtinų sumų.

37.       Sutarties 6.3.1 papunktyje nurodyta, kad papildomi mokesčiai yra apibrėžti šios sutarties 1.8 papunktyje. Pagal sutarties 6.3.2 papunktį nuomotojas pateikia nuomininkui paslaugų teikėjų ir (ar) savo paties sąskaitų kopijas, kad pagrįstų patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas kaip nurodyta šios sutarties 1.8 papunktyje. Sutarties 6.3.3 papunktyje nurodyta, kad kaip apibrėžta šios sutarties 1.8 papunktyje, nuomininkas sumoka nuomotojui papildomus mokesčius už ankstesnį nuomos laikotarpio kalendorinį mėnesį per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai gauna nuomotojo išrašytą sąskaitos originalą kartu su šios sutarties 6.3.2 papunktyje nurodytais dokumentais.

38.       Sutarties 7.1.7.4 papunktyje nuomotojas įsipareigojo kiemo priežiūrą (sezoninės gėlės nėra įskaičiuotos, mokama papildomai) atlikti visus metus kartą per savaitę (reikia suderinti darbo valandas) (mėnesinis mokestis yra 250 Eur, o tuos darbus atlieka nuomotojas.

39.       Nuomininkas sutarties 7.2.1 papunkčiu įsipareigojo mokėti nuomotojui kaip nurodyta sutarties 6 punkte.

Dėl sutarties vykdymo garanto (užstato)

40.       Tarp šalių kilo ginčas dėl 10 200 Eur užstato, kurį, ieškovės teigimu, vadovaujantis sutarties 6.2.4 papunkčiu ieškovei turėjo grąžinti atsakovas. Atsakovas teigia, kad iš užstato sumos buvo išskaičiuoti ieškovei priklausę mokėti mokesčiai, kurių ieškovė nesumokėjo, konkrečiai: priskaičiuota GPM kompensacija už 2022 m. bei dalis kompensacijos už 2023 m. sausio–liepos mėn., kurią atsakovas apskaičiavo ir išrašė ieškovei sąskaitą, remdamasis sutarties
1.8.8 papunkčiu, bei kurios dalį – 5 026,16 Eur (kurios neapima užstatas), prašo priešieškiniu priteisti iš ieškovės. Šalys, skirtingai aiškindamos sutarties nuostatas, nesutaria, ar ieškovei pagal sutartį kyla pareiga mokėti GPM kompensaciją.

41.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas).

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

43.       Papildomai pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad ateityje ji būtų aiškinama vienodai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 79 punktą; 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022 32 punktą).

44.       Pagal ginčui aktualios redakcijos GPMĮ 3 straipsnio nuostatas pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal GPMĮ nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B (GPMĮ 22 straipsnio 1 dalis). GPMĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir B klasės pajamoms.

45.       GPMĮ 23 straipsnyje reglamentuojama pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka: nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPMĮ nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal GPMĮ nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms (GPMĮ 23 straipsnio 1 dalis).

46.       GPMĮ 25 straipsnis reglamentuoja nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką: 1) pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo (straipsnio 1 dalis); pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

47.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis. Taigi pareiga deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį kyla atsakovui. Atsakovas teisus, kad sutarčių laisvės principas įgalina sutarties šalis susitarti, jog ir B klasės pajamų atveju GPM sumokėtų nuomininkas, šiuo atveju ieškovė, tačiau tai turi būti aiškiai aptarta sutartyje.

48.       Nagrinėjamu atveju, remiantis sutarties 1.8.8 papunkčiu gyventojo pajamų mokesčio kompensacija (išrašoma pagal nuomotojo deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai) priskirta papildomiems mokesčiams, kuriuos moka nuomininkas. Tačiau šis punktas negali būti aiškinamas atsietai nuo sutarties 6.2.2 papunkčio, kuriame, kaip teisingai nurodo ieškovė, įtvirtinti du nuomos mokesčio mokėjimo variantai: 1) 5 100 Eur dydžio nuomos mokestis (jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis); 2) 4 335 Eur nuomos mokestis + 765 Eur GPM (jeigu nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos A klasės pajamomis ir, kai nuomininkas yra įregistruotas kaip juridinis asmuo Lietuvoje). 

49.       Taigi nurodytame papunktyje įtvirtinta, kad tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovė kas mėnesį turėtų sumokėtų po 5 100 Eur, t. y. pirmuoju atveju visą 5 100 Eur sumą pervestų atsakovui, antruoju atveju atsakovui būtų pervedama 4 335 Eur suma, o kita dalis – 765 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Aiškinant sutarties 6.2.2 papunkčio nuostatas kartu su 1.8.8 papunkčiu tokiu būdu, kaip tai daro atsakovas ir trečiasis asmuo, ieškovei mokant pagal pirmąją alternatyvą, faktiškai išeina, kad prie mokėtinos 5 100 Eur nuomos mokesčio sumos prisideda 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (kuris, sudaro 765 Eur per mėnesį) ir mokėtina nuomos mokesčio suma sudaro – 5 865 Eur (5 100 Eur + 765 Eur GPM). 

50.       Šalys nepateikė įrodymų apie ikisutartinį šalių bendravimą, neatskleidė išsamių aplinkybių apie sutarties sudarymą, kurios leistų teismui įvertinti tikruosius sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį (CPK 178 straipsnis). Ieškovės atstovas nurodė, kad sutartį parengė atsakovas su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad parengė sutarties projektą ir nusiuntė ieškovei atstovavusiai nekilnojamojo turto brokerei J. K.; kad buvo derinti gal 5 sutarties variantai; su pačia ieškove nebuvo kalbama apie kompensaciją, bet, trečiojo asmens teigimu, turi būti kompensuojama, kaip numatyta 1.8.8 papunktyje. Todėl esant skirtingam sutarties nuostatų interpretavimui, teismas vertina patį sutarties tekstą ir GPMĮ nuostatas.

51.       Teismo vertinimu, aptartas GPMĮ reglamentavimas, numatantis atsakovo pareigą mokėti GPM mokestį esant B klasės pajamoms, sutarties nuostatų visuma leidžia spręsti, kad sutarties 1.8.8 papunkčiu šalys susitarė dėl GPM kompensacijos kaip papildomo mokesčio, tačiau 6.2.2 papunkčiu šį mokestį jau įtraukė į mokėtiną nuomos mokesčio sumą, kai nuomotojo gaunamos pajamos yra laikomos B klasės pajamomis. Todėl ieškovei, nuomos mokestį mokėjusiai pagal pirmąjį variantą, t. y. į jo sumą jau įtraukus atsakovo mokėtiną GPM, jau nebekyla pareiga papildomai kompensuoti atsakovui jo sumokėtą GPM. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo apskaičiuoto ir jo VMI sumokėto gyventojų pajamų mokesčio išskaičiuoti iš 10 200 Eur vertės sutarties vykdymo saugumo garanto sumos nei priešieškiniu reikalauti neįskaitytos dalies priteisimo. Nesant ginčo dėl to, kad sutartis nutraukta laikantis joje nustatyto įspėjimo termino, patalpos perduotos (grąžintos) atsakovui, jam kyla pareiga pagal sutartį (6.2.4 papunktį) grąžinti sumokėtą užstatą ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys dėl 10 200 Eur užstato sumos priteisimo tenkinamas, o priešieškinio reikalavimas dėl 5 026,16 Eur GPM kompensacijos priteisimo atmetamas.

Dėl „Starlink“ įrenginio išreikalavimo

52.       Ieškovė CK 4.95 straipsnio pagrindu prašo išreikalauti „Starlink“ įrenginį, nurodo, kad jis priklauso ieškovei nuosavybės teise, patalpose įrengtas atsakovo lėšomis, tačiau nutraukus sutartį atsakovas savo pareigos grąžinti „Starlink“ įrenginį neįgyvendino. Atsakovo vertinimu, ieškovės reiškiamas vindikacinis reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas ir negali būti tenkinamas.

53.       Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu kiekviename ieškinyje turi būti įvardintas ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Būtent pastarieji ieškinio turinio elementai apibrėžia byloje vykstančio ginčo ribas, kurių teismas neturi teisės peržengti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

54.       Vadinasi, tuo atveju, jei ieškovas pasirenka konkretų savo pažeistų teisių gynybos būdą, pavyzdžiui, CK 4.95 straipsnyje vindikacinio ieškinio pareiškimą, siekiant išreikalauti ieškovui priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, teismas, neperžengdamas byloje vykstančio ginčo ribų (bei užtikrindamas šalių lygiateisiškumo principą procese), vertina tik ar egzistuoja visos įstatyminės sąlygos tenkinti vindikacinį ieškinį (ir nenagrinėja kitų alternatyvių ieškovo nepasirinktų gynybos būdų pagrįstumo) (CPK 17 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

55.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.95 straipsnyje įtvirtinto vindikacinio ieškinio kaip daiktinio savininko teisių gynimo būdo sampratą, konstatavo, kad toks ieškinys reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktą, 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 27 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Lietuvos civilinė teisė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nenumato daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009 ir joje nurodyta praktika). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

56.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko vindikacinio ieškinio pareiškimą kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą ir reikalauja grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį „Starlink“ įrenginį iš atsakovo. Tačiau ieškovė ieškinio faktiniame pagrinde pati nurodo, kad ją ir atsakovą nuomos sutarties pagrindu siejo sutartiniai prievoliniai santykiai, ir būtent dėl šių santykių buvimo ieškovė papildomu žodiniu susitarimu, savo laisva valia perdavė „Starlink“ įrenginį atsakovui, kad jis įrenginį sumontuotų jam priklausančiose, ieškovei išnuomotose patalpose. Taigi, teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, daro išvadą, kad ieškovė, pasirinkdama vindikacinį ieškinį kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą, neįrodė dviejų teismo privalomų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų – prievolinių santykių tarp bylos šalių nebuvimo ir reikalaujamo grąžinti daikto praradimo be savo valios. Todėl ieškovės vindikacinis ieškinys dėl ginčo „Starlink“ įrenginio išreikalavimo iš atsakovo valdymo atmetamas, ieškovei neįrodžius visų privalomų jos teisę reikšti vindikacinį ieškinį sukuriančių sąlygų (CK 4.95 straipsnis,
CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Dėl atsiskaitymo už kiemo priežiūros darbus

57.       Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 326 Eur sutartą atlygį už kiemo priežiūros darbus, remdamasis sutarties 1.8.9, 7.1.7.4 papunkčių nuostatomis. Atsakovas nurodo, kad kiemo priežiūros darbus atliko vieną kartą per savaitę, ketvirtadieniais, ir pasirašant sutartį su ieškove, susitarė dėl 250 Eur dydžio atlygio per mėnesį, kuris buvo indeksuotas pagal VKI, bendra indeksuota suma 304 Eur per mėnesį už 2023 m. Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir nepagrįstai nevertinusi, kad liepos 6 d. Lietuvos Respublikoje yra valstybinė šventė, t. y. nedarbo diena, todėl darbus atsakovas atliko sekantį kartą, nesumokėjo 76 Eur už liepos mėnesį. Pažymi, kad sutartas atlygis už kiemo priežiūros darbus yra ne už dieną, o už mėnesį, todėl nesumokėdama atsakovui 76 Eur už dieną, ieškovė elgėsi ne tik neteisėtai, bet ir nesąžiningai, ir nepagrįstai, nevertino atsakovo atsakingai prižiūrimo kiemo. Be to, kiemo priežiūros paslaugos ir darbai buvo atlikti, todėl ieškovė gavo naudą, o atsisakant atsiskaityti, laikytina siekiančia nepagrįstai praturtėti atsakovo ir trečiojo asmens sąskaita. Taip pat nurodo, kad atsakovas sąskaitą už 2022 m. vasario mėnesio kiemo priežiūros darbus pateikė 2023 m. liepos 31 d.

58.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovo reikalavimais teigia, kad liepos 6 d. atsakovas neatliko kiemo tvarkymo darbų; o sąskaitą už 2022 m. vasario mėn. atsakovas pateikė paskutinę sutarties galiojimo dieną, praėjus 18 mėn. nuo tariamai atliktų ir neapmokėtų kiemo priežiūros darbų ir nepateikė jokių paaiškinimų.

59.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino, kad sąskaitos už 2022 m. vasario mėnesį išrašymą lėmė sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva prieš terminą.

60.       Sutarties 6.3.1 papunktyje nurodyta, kad papildomi mokesčiai yra apibrėžti šios sutarties 1.8 papunktyje. Pagal sutarties 6.3.2 papunktį nuomotojas pateikia nuomininkui paslaugų teikėjų ir (ar) savo paties sąskaitų kopijas, kad pagrįstų patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas kaip nurodyta šios sutarties 1.8 papunktyje. Sutarties 6.3.3 papunktyje nurodyta, kad kaip apibrėžta šios sutarties 1.8 papunktyje, nuomininkas sumoka nuomotojui papildomus mokesčius už ankstesnį nuomos laikotarpio kalendorinį mėnesį per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai gauna nuomotojo išrašytą sąskaitos originalą kartu su šios sutarties 6.3.2 papunktyje nurodytais dokumentais. Sutarties 7.1.7.4 papunktyje numatyta, kad kiemo priežiūra (sezoninės gėlės nėra įskaičiuotos, mokama papildomai) atliekama visus metus kartą per savaitę (reikia suderinti darbo valandas) (mėnesinis mokestis yra 250 Eur), o tuos darbus atlieka nuomotojas.

61.       Taigi, paminėti sutarties punktai patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo atlikti kiemo priežiūros darbus kartą per savaitę, ir sąskaitą išrašyti už ankstesnį nuomos laikotarpio kalendorinį mėnesį. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis asmuo pripažino, kad 2023 m. liepos 6 d. kiemo tvarkymo darbai buvo neatlikti, jie nebuvo atlikti ir jokią kitą tos savaitės dieną. Taigi ieškovei nekyla pareiga apmokėti už neatliktus darbus, juolab kad sutarties nuostatos lemia, jog sutartimi apibrėžta kiemo darbų atlikimo dažnumas – kartą per savaitę, o ne apimtis (kiekis), be to, nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo ir trečiojo asmens nurodomas aplinkybes, kad kitą savaitę kiemo tvarkymo darbų atliko dvigubai daugiau. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai neapmokėjo 76 Eur (304:4) už neatliktus kiemo priežiūros darbus. Taip pat teismas, įvertinęs sutarties 6.3.3 papunkčio nuostatas sprendžia, kad atsakovas sąskaitą papildomiems mokesčiams apmokėti įsipareigojo pateikti iš karto pasibaigus einamajam laikotarpiui, t. y. sąskaita už 2022 m. vasario mėn. kiemo tvarkymo darbus, turėjo būti apmokėjimui pateikta 2022 m. kovo mėn. Duomenų, kad nurodytą sąskaitą būtų išrašęs ir pateikęs apmokėjimui 2022 m. kovo mėn., o ieškovė jos neapmokėjo, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta, sąskaitos už 2022 m. vasario mėn. kiemo priežiūros darbus išrašymą ir pateikimą tik 2023 m. liepos 31 d. lėmė ieškovės sutarties nutraukimas prieš terminą, kurį atsakovas vertina kaip nesąžiningą ieškovės elgesį, nepaisant to, kad toks nutraukimo atvejis buvo numatytas pačioje sutartyje.

62.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir argumentus teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 326 Eur dydžio sumą už kiemo priežiūros darbus, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Dėl nekilnojamo turto mokesčio kompensacijos už 2023 m.

63.       Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 667,23 Eur nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją už 2023 m. sausio–liepos mėn. Ieškovė nei atsiliepime į priešieškinį, nei teismo posėdžio metu šiuo aspektu argumentų neteikė. Atsakovas akcentavo, kad už 2022 m. ieškovė nekilnojamojo turto mokesčio kompensaciją pagal sutartį yra sumokėjusi.

64.       Šalių sutarties 1.8.6 papunktyje apibrėžta, kad vienas iš papildomų nuomininko mokėtinų mokesčių yra metinis nekilnojamojo turto mokestis (išrašoma pagal nuomotojo deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai). Į bylą pateikta 2023 m. gruodžio 12 d. sąskaita 667,23 Eur sumai nekilnojamojo turto mokesčio kompensacijai už 2023 m. sausio–liepos mėn. Ieškovė neginčija, kad tuo laikotarpiu šalis tebesiejo faktiniai nuomos teisiniai santykiai, todėl remiantis sutarties 1.8.6 papunkčiu ir 11.1.2 papunkčio nuostatomis, kad sutarties nutraukimas neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo, teismas sprendžia esant pagrindui tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 667,23 Eur nekilnojamojo turto mokesčio priteisimo.

Dėl „Starlink“ įrenginio sumontavimo, išmontavimo, sandėliavimo išlaidų

65.       Priešieškiniu atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 901 Eur patirtų išlaidų dėl „Starlink“ įrenginio, kuris buvo įrengtas ieškovės pageidavimu, montavimo ir išmontavimo ir nuomos sutarties objekto atstatymo į buvusią prieš sumontavimą padėtį (651 Eur) bei sandėliavimo (250 Eur).  Atsakovas pažymi, kad nors buvo sutikęs padengti montavimo išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartis nutraukta anksčiau laiko ir pažeisti atsakovo teisėti lūkesčiai, tokias išlaidas turi apmokėti ieškovė pagal sutarties 7.2.15 ir 7.2.16 papunkčius.

66.       Ieškovė pabrėžia, kad atsakovas savo iniciatyva pasiūlė padengti „Starlink“ įrenginio montavimo darbų išlaidas ir tai darydamas nenurodė, kad toks sprendimas nulemtas ilgo nuomos sutarties termino, o nutraukus sutartį prieš terminą, šias išlaidas ieškovė turės atlyginti. Sutartyje šalys sutarė, kad jos nutraukimas prieš terminą yra galimas, jeigu tenkinamos joje numatytos sąlygos, todėl atsakovas, savanoriškai sutikdamas padengti „Starlink“ įrenginio montavimo darbų išlaidas ir žinodamas apie egzistuojančią riziką, jog sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, prisiėmė tokių padarinių riziką ir neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti šias išlaidas.

67.       Sutarties 7.2.15 papunktyje įtvirtintas nuomininko įsipareigojimas kompensuoti nuomotojui nuomojamų patalpų remonto darbus, jei nustatoma, kad remonto darbų poreikis atsirado dėl nuomininko kaltės. Kompensacija sumokama per 10 (dešimt) darbo dienų po to, kai nuomotojas pateikia sąskaitas. Jei reikalingi remonto darbai, nuomininkas turi teisę dalyvauti renkantis remonto paslaugų teikėją. Sutarties 7.2.16 papunktyje numatyta nuomininko pareiga nutraukus šią sutartį, palikti visus nuomojamų patalpų| patobulinimus, kurie buvo atlikti be išankstinio rašytinio nuomotojo sutikimo ir kurių neįmanoma pašalinti nepadarius žalos nuomojamoms patalpoms.

68.       CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus tas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant, tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo įrodyti patirtus nuostolius.

69.       Teismo vertinimu „Starlink“ įrenginio montavimo darbai nepatenka į aptartuose sutarties 7.2.15 ir 7.2.16 papunkčiuose nurodytus remonto ar patobulinimo darbus. Atsakovas pats nurodo, kad trečiasis asmuo suorganizavo šio įrenginio įrengimą name bei nurodė, kad sutinka padengti šio įrenginio įrengimo išlaidas; kad tai nėra nei namo pagerinimo darbai, nei šio įrenginio įrengimas prisideda prie namo naudojimo pagal tiesioginę paskirtį. Į bylą pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė pateikė užklausą sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu korespondencijai – trečiajam asmeniui L. J., nurodydama, kad ambasadorius norėtų įsiversti „Starlink“ internetą ir teiraujasi, dėl patikimo inžinieriaus, kuris galėtų padėti įrengti. Trečiasis asmuo, L. J., pasiūlė IT ekspertą. Atsakydama ieškovė nurodė, kad už darbą sumokės, kiek reikės, vėlesniuose laiškuose teiravosi, kiek kainuos įrengimas. Trečiasis asmuo nurodė, mananti, jog įrengimas kainuotų tarp 200–250 Eur, J. (atsakovas) nusprendė, kad įrengimas bus jų sąskaita (atsakovo ir trečiojo asmens). Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ilgalaikės nuomos sutartis, pagal joje numatytas sąlygas nutraukta prieš terminą, ir esant šalių susitarimui, kad „Starlink“ įrenginio įrengimo išlaidas prisiima atsakovas, savaime nelemia išvados, kad pažeistas atsakovo ir trečiojo asmens teisėtas lūkestis dėl nuomos santykių ilgalaikiškumo ir todėl ieškovei kyla pareiga nurodytas išlaidas atlyginti, vien dėl to, kad nutraukus sutartį atsakovui neliko valios šias išlaidas prisiimti sau. Taip pat atsakovas nepagrindė montavimo / išmontavimo išlaidų dydžio – 651 Eur, nei 250 Eur sandėliavimo išlaidų sumos (CPK 178 straipsnis), nes įrenginio montavimo darbus atliko pats, kaip nurodė ūkio būdu, duomenų, kur nurodytas įrenginys sandėliuojamas ir kokie kaštai taip pat nepateikta. Esant nurodytų aplinkybių visumai priešieškinio reikalavimai dėl 901 Eur „Starlink“ montavimo ir sandėliavimo išlaidų atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl ieškovės statuso

70.       Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas bei trečiasis asmuo kėlė abejones dėl ieškovės teisinio subjektiškumo, kvestionavo ieškinyje nurodytą ieškovės kodą, su ieškiniu pateiktos atstovavimo sutarties galiojimą dėl joje nurodytos datos ir esant pasikeitusiam ieškovės vadovui.

71.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinyje nurodytas 9002581909 kodas yra VMI suteiktas mokesčių mokėtojo kodas, įsipareigojo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Taip pat įsipareigojo pateikti advokatų kontoros duomenis apie atstovavimo sutarties su ieškove registraciją kontoroje, siekiant pašalinti abejones dėl atstovavimo sutarties datos.

72.       Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovės atstovą aptartus įrodymus pateikti iki kito teismo posėdžio. Išklausęs šalių paaiškinimus, teismas sprendė atidėti bylos nagrinėjimą nurodytų įrodymų pateikimui ir baigiamųjų kalbų išklausymui, tačiau šalys prašė užbaigti bylos nagrinėjimą, išklausyti baigiamąsias kalbas. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėjus bylą iš esmės jokie įrodymai nebegali būti priimami. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas Karolis Rugys patvirtino nebepalaikantis prašymo dėl duomenų apie registracijos kodą pateikimo. Trečiasis asmuo L. J. patvirtino, kad sutinka su ta atstovavimo sutartimi, kokia pateikta į bylą, nebeįpareigojant ieškovės atstovo pašalinti abejonių dėl sudarymo datos.

73.       Teismas pažymi, kad įvertinęs specifinį ieškovės teisinį statusą (pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 4 patvirtintų Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, tarptautinių organizacijų atstovybių, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių narių akreditavimo Lietuvos Respublikoje nuostatų 2 punktą Kita atstovybė – pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčio subjekto atstovybė ar kito subjekto, su kuriuo Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimu akredituota prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos), byloje esančius duomenis ir teisinį reglamentavimą, 2024 m. spalio 24 d. nutartimi įpareigojo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją pateikti teismui duomenis ir paaiškinimus apie ieškovės – Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, teisinį subjektiškumą, leidžiančius nuspręsti, ar ji kaip specifinis subjektas tarptautinės teisės prasme – Kita atstovybė, gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

74.       Teisme 2024 m. lapkričio 5 d. gautas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 4 d. raštas, kuriame nurodyta, kad Taivaniečių atstovybė Lietuvoje yra akredituota prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuo 2021 m. lapkričio 11 d. Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove nuo 2024 m. sausio 8 d. paskirta p.-i. H.-H. W. (C.W., akreditacijos kodas 01865E9338; atstovybės vadovei yra išduotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos akreditacijos pažymėjimas Nr. 09284. Kartu paaiškinta, kad Taivaniečių atstovybės statuso specifiškumą lemia ir tai, kad jos steigėjas – Taivanas – pagal tarptautinę teisę yra specialus subjektas, su kuriuo Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, tačiau šio subjekto užsienio valstybėse įsteigtoms atstovybėms (įskaitant ir Taivaniečių atstovybę Lietuvoje) nėra taikoma 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinta, kad Taivaniečių atstovybė Lietuvoje yra priskirtina kitai atstovybei pagal Akreditavimo nuostatų 2 punkte įtvirtintą „Kitos atstovybės“ sampratą, ir, ministerijos nuomone, ji turi specialųjį teisinį subjektiškumą.

75.       Viešai prieinamais duomenimis (https://www.vmi.lt/evmi/rinkmenos/lt/mokesciu-moketoju-informacija) teismas nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškinyje nurodytas ieškovės kodas – 9002581909, yra mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas, kaip kad nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu.

76.       Esant nustatytoms aplinkybėms ir teismo posėdžio metu atsakovui ir trečiajam asmeniui pakeitus poziciją, teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose yra nustatomas nuo ieškinio sumos. Teismas pažymi, kad ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal ieškomą sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį pateikiant teismui procesinius dokumentus ir jų priedus tik elektroninių ryšių priemonėmis bei sumokant 75 procentus už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, turi būti išreikštas pageidavimas procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė elektroninių ryšių priemonėmis pateiktame ieškinyje pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus: dėl 10 200 Eur sumos priteisimo ir 450 Eur vertės daikto išreikalavimo, taigi bendra ieškinio reikalavimų suma – 10 650 Eur, už ją mokėtinas žyminis mokestis sudaro 240 Eur. Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 252 Eur žyminį mokestį, todėl jai grąžinama už ieškinį permokėto žyminio mokesčio dalis – 12 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

78.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 95,78 proc., o priešieškinis – 9,64 proc.

79.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atėmus ieškovei grąžintą 12 Eur žyminio mokesčio permoką ieškovė yra sumokėjusi 240 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8 480 Eur išlaidas už advokato padėjėjo ir advokato teisines paslaugas (ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdyje), pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) už atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą nustatytų dydžių. Todėl proporcingai patenkintai ieškinio daliai (95,78 proc.) ieškovei iš atsakovo priteisiama 8 352 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((240+8480)x95,78 proc.)(CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

80.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas, atėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi jam grąžintą 440 Eur žyminio mokesčio dalį, yra sumokėjęs 156 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas 7 907,26 Eur išlaidas už vertimo ir advokato paslaugas (ginčo nuomos sutarties vertimą, sutarties vertinimą, atsiliepimo, priešieškinio, prašymų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose). Teismas pažymi, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2023 m. lapkričio 22 d., priimtas 2023 m. lapkričio 28 d. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovo išlaidų už ginčo nuomos sutarties vertimą bei analizę ir teisines paslaugas, patirtas iki ieškovės pateikto ieškinio, neskaičiuoja, tokiu būdu laikytina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas patyrė 7 139 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal byloje atstovaujančio advokato Karolio Rugio pateiktas sąskaitas ir jas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus (2904+2299+484+484+968) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurios neviršija Rekomendacijose už atitinkamų procesinių veiksmų atlikimą nustatytų dydžių. Todėl proporcingai patenkintai priešieškinio daliai (9,64 proc.) atsakovui iš ieškovės priteisiama 703,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((156+7139)x9,64 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

81.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J. byloje dalyvavo atsakovo pusėje, pateikė duomenis apie patirtas 363 Eur teisinės pagalbos išlaidas, todėl priešieškinį tenkinus iš dalies (9,64 proc.) iš ieškovės jai priteisiama 35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

82.       Byloje patirtos 4,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl šalims neskirstomos ir valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Taivaniečių atstovybei Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 200 Eur (dešimt tūkstančių dviejų šimtų eurų) skolą, 8 352 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, 667,23 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt septynių eurų, 23 centų) skolą, 703,24 Eur (septynis šimtus tris eurus, 24 centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Taivaniečių atstovybės Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei Taivaniečių atstovybei Lietuvoje, mokesčių mokėtojo identifikacinis kodas 9002581909, 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. lapkričio 22 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZN02845. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Aušra Mazaliauskienė