Administracinė byla Nr. AS-809-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02008-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų rajono savivaldybei, atstovaujamai Trakų rajono savivaldybės administracijos, dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas T. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. K3-105 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo T. P.“ nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos ir priteisti 656,11 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė teismui prašymą atlyginti 1 795,64 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašė priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme: 1 016,4 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, 381,15 Eur už atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir 398,09 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Pareiškėjas T. P. atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė bylinėjimosi išlaidų nepriteisti arba ženkliai sumažinti jų dydį kaip neproporcingą. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai į bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukė išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kadangi atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo paduotas pasibaigus atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo terminui. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas pateikė dokumentus, kurių teisine prasme įvertinti neįmanoma ir sunku nustatyti, ar šie dokumentai teisiniai, ant dokumentų nėra Administracijos direktoriaus parašų, be to, ant mokėjimo kvitų nėra jokių apmokėjimų suderinimų.

Pareiškėjas rašte „Dėl naujos ir papildomos informacijos pateikimo administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo“ atkreipė dėmesį, kad atsakovas neskelbė viešųjų pirkimo konkurso teisinėms paslaugoms įsigyti, todėl atstovavimas ir atliktos teisinės paslaugos buvo teikiamos neteisėtai ir negali būti atlygintos. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, kuris turi savo darbuotojų teisininkų, kurie galėjo atstovauti bylai. Byla nebuvo sudėtinga, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, byloje nebuvo reikalinga turėti jokių specifinių teisinių žinių. Pareiškėjas nurodė, kad buvo sprendžiamas su neturtiniu reikalavimu susijęs ginčas, todėl, jo manymu, tokia neproporcinga ir nepagrįstai didelė ginčo suma visiškai neatitinka ginčo pagrindo ir dalyko. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad atsakovo atstovas nebuvo pasiruošęs teismo posėdžiui, neatsakė nei į vieną pareiškėjo klausimą, galimai su byla atvyko nesusipažinęs. Pareiškėjas nurodė, kad neturi darbo ir jokių pajamų, išskyrus bedarbio pašalpą, todėl neturi jokių galimybių atlyginti atsakovo nepagrįstai pateiktos bylinėjimosi išlaidų sumos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkino iš dalies ir priteisė atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai iš pareiškėjo T. P. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, teismas perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) 45 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 įsiteisėjo 2017 m. balandžio 28 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl 2017 m. vasario 1 d. sprendimo. Teismas paskutine prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo diena šioje byloje laikė 2017 m. gegužės 12 d. ir darė išvadą, kad atsakovas, 2017 m. gegužės 12 d. paduodamas teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepraleido įstatyme nustatyto termino tokio pobūdžio prašymui pareikšti.

Teismas vadovavosi ABTĮ (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu, nustatė, kad advokatas A. P. parengė ir 2016 m. liepos 7 d. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Teismas rėmėsi Rekomendacijų 8.2 punktu ir, atsižvelgęs į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą, taikė Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2016 m. pirmojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 748 Eur. Teismas darė išvadą, kad maksimali priteistina suma už atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo skundą surašymą sudarytų 1 870 Eur (2,5 x 748 Eur), todėl atsakovo prašoma priteisti išlaidų suma už atsiliepimo į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą – 1 016,40 Eur, neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių.

Teismas nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-445-790/2017 vyko du teismo posėdžiai. Pirmasis 2016 m. spalio 18 d. (trukmė apie 13 minučių). Antrasis 2017 m. sausio 12 d. teismo posėdis, kuriame buvo išnagrinėta administracinė byla, truko apie 4 val. 7 min. Sudėjęs abiejų posėdžių trukmę (4 val. 20 min.) teismas taikė apvalinimo taisyklę, numatytą Rekomendacijų 9 punkte, ir laikė, kad bendra atstovavimo teisme trukmė – 4 valandos. Šiuo atveju teismas taikė Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2016 m. trečiojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 793,3 Eur. Teismas konstatavo, kad maksimali priteistina suma už vieną atstovavimo Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje valandą sudarytų 79,33 Eur (0,1 x 793,3 Eur). Už 4 valandų atstovavimą maksimali priteistina suma būtų 317,32 Eur (79,33 x 4 Eur), todėl ji mažesnė nei atsakovo prašoma 381,15 Eur suma.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymo dalį dėl patirtų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovas turi teisininkų, neeliminuoja galimybės samdyti advokato bylos nagrinėjimui. Atsakovas turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises. Šiuo atveju ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos ir jos tarnautojo, todėl, teismo vertinimu, advokato samdymas tokio pobūdžio bylai vesti yra pateisinamas.

Teismas rėmėsi Rekomendacijų 2 punktu, pažymėjo, kad byla yra didelės apimties (trijų tomų), byloje buvo apklausiami liudytojai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo elgesį proceso metu. Pareiškėjui patikslinus skundą, atsakovo atstovas teikė atsiliepimą į patikslintą skundą, dėl ko patyrė papildomų sąnaudų. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad ant suteiktų teisinių paslaugų perdavimo priėmimo aktų nėra Administracijos direktoriaus parašo, tačiau kiti byloje pateikti duomenys (teisinių paslaugų sutartis, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymai), patvirtina, kad atsakovas faktiškai priėmė suteiktas paslaugas ir patyrė nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad ant suteiktų teisinių paslaugų perdavimo priėmimo aktų nėra Administracijos direktoriaus parašo, teismo manymu, negali paneigti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas nevertino pareiškėjo argumento, kad atsakovas galimai pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą, įsigydamas teisines paslaugas, kadangi tokių aplinkybių vertinimas nėra teismo kompetencijoje, be to, nėra susijęs su sprendžiamu klausimu.

Teismas konstatavo, kad maksimali atsakovui iš pareiškėjo priteistina suma gali būti 1 333,72 Eur (1 016,40 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą + 317,32 Eur už atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme). Teismas pažymėjo, kad, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pareiškėjas šiuo metu yra nedirbantis, todėl padengti visas bylinėjimosi išlaidas jam gali būti sudėtinga. Teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdamas į faktą, kad pareiškėjas yra nedirbantis, sumažino iš pareiškėjo atsakovo naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas šiuo metu negauna darbo pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl turės galimybę ateityje gauti pajamas ir atlyginti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas T. P. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą atmesti, o, teismui pripažinus, kad išlaidos buvo patirtos – ženkliai sumažinti bylinėjimosi išlaidų dydį kaip neproporcingai didelį.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas, turtintis darbuotojų teisininkų, neracionaliai, neproporcingai ir neteisėtai švaistė savivaldybės biudžeto lėšas bylai, kurios reikalavimas buvo neturtinis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pasirinktas atsakovo teisių gynimo būdas nebuvo teisėtas, nes nebuvo atlikti viešieji pirkimai, tačiau teismas to neįvertino. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo prašyme pateikti dokumentai nebuvo pasirašyti Administracijos vadovybės, mokėjimo pavedimai nesuderinti. Pareiškėjo manymu, nesant oficialių pasirašytų paslaugų priėmimo perdavimo aktų, nebuvo galima atlikti ir mokėjimų pavedimų, nes jie galėjo būti atlikti savavališkai. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas nepagrindė savo patirtų išlaidų realumo, pažeidė Vietos savivaldos įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme numatytus principus, taip pat teisėtumo principą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Rekomendacijos nėra imperatyvią galią turintis teisės aktas. Pareiškėjo teigimu, byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo jokių specifinių teisinių žinių, teisiniai klausimai nebuvo nauji, esminis reikalavimas buvo neturtinis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo samdomas atstovas atstovavo prieš pareiškėja vykstančiose kitose bylose dėl nepagrįstai paskirtų tarnybinių nuobaudų. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovas nebuvo pasiruošęs teismo posėdžiui, neatsakė į nei vieną pareiškėjo klausimą, galimai atvyko nesusipažinęs su byla ir jai nepasiruošęs. Pareiškėjas nurodo, kad privalėjo būti pateiktas detalizuotas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas, pagrįstas įrodymais. Pareiškėjo teigimu, teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais bei pažeidė šalių procese lygiateisiškumo principą.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo.

Atsakovo manymu, pareiškėjo teiginiai nėra grindžiami jokiais objektyviais bylos duomenimis, o paremti išskirtinai subjektyviais ir deklaratyviais pareiškėjo samprotavimais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas niekuomet nereiškė pretenzijų dėl atsakovo atstovavimo teisėtumo, neteigė ir neįrodinėjo, kad advokato atstovavimas yra neteisėtas. Atsakovas pažymi, kad institucijos, į kurias kreipėsi pareiškėjas, nenustatė, kad būtų pažeisti teisės aktai ar kad būtų švaistomos savivaldybės lėšos ar daromi kiti teisės pažeidimai, valstybės institucijos nekonstatavo, kad teisinių paslaugų sutartis būtų sudaryta ar teisinės paslaugos teikiamos neteisėtai. Atsakovas paaiškina, kad šią administracinę bylą iniciavo pareiškėjas, byloje buvo ginčijamas Administracijos vadovo įsakymas dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos dėl jo netinkamo, neetiško, nesuderinamo su valstybės tarnyba elgesio kolegės atžvilgiu, dėl įvykių, kurie vyko atsakovo patalpose, byloje liudytojais buvo apklausiami pareiškėjo bendradarbiai. Atsakovo teigimu, tokios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog advokato samdymas tokio pobūdžio bylai vesti yra pateisinamas. Atsakovas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos, šias paslaugas atsakovas faktiškai priėmė ir jas apmokėjo. Atsakovas pažymi, kad byla buvo sudėtinga: trijų tomų, apklausiama daug liudytojų, pareiškėjas ne kartą reiškė įvairius prašymus, pildė bylos medžiagą didelės apimties dokumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant Administracijai iš pareiškėjo T. P. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, tvirtindamas, kad atsakovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos nėra teisėtos, pagrįstos ir realios, todėl neturėtų būti iš jo priteisiamos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Atitinkamai, ir Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Taigi kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp Administracijos ir jo tarnautojo. Pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda dėl jo elgesio Administracijos darbuotojos atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais buvo apklausiami Administracijoje dirbantys asmenys, tarp kurių ir skyriaus, kuriame dirbo pareiškėjas, vedėjas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog advokato samdymas tokio pobūdžio bylai vesti yra pateisinamas. Tai, kad pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodomą lygiateisiškumo principo pažeidimą. Administracinė byla pradėta pareiškėjo iniciatyva, be to, kaip pareiškėjas nurodo atskirajame skunde, dirbdamas Administracijoje, jis atstovaudavo atsakovą teismuose kaip teisinį išsilavinimą turintis tarnautojas ir laimėdavo beveik visas bylas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prie jo pridėtus dokumentus, taip pat byloje esančią tarp atstovo ir Advokatų profesinės bendrijos P. ir partneriai advokato A. P. 2016 m. liepos 1 d. sudarytą atstovavimo sutartį, pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolus, iš kurių matyti, kad atstovą atstovavo advokatas A. P., sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas faktiškai priėmė suteiktas paslaugas ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo atskirajame skunde keliamos abejonės dėl „pinigų plovimo“, patirtų išlaidų realumo, teisėtumo ir pagrįstumo stokos, nėra pakankami kitokiam atsakovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, vertinimui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, vadovaujantis Rekomendacijomis. Pirmosios instancijos teismo atlikto išsamaus bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į skundą parengimo ir atstovo dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, apskaičiavimo teisingumas teisėjų kolegijai abejonių taip pat nekelia. Tačiau, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos yra per didelės, nustatytos tinkamai neįvertinus Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas prašė priteisti beveik perpus mažiau nei Rekomendacijose nustatyta maksimali bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą. Pareiškėjo teiginiai, susiję su atsakovo atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose kokybe, nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsakovo atstovavimo teismo posėdžiuose, nei tai atliko apygardos administracinis teismas. Pabrėžtina, kad administracinė byla buvo išnagrinėta pareiškėjo nenaudai, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovą ir kitose administracinėse bylose tarp pareiškėjo ir atsakovo, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti iš pareiškėjo atsakovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šioje administracinėje byloje keltas ginčas yra savarankiškas, nesusijęs su kitose administracinėse bylose nagrinėtais ginčais. Pareiškėjo teiginiai dėl jo atlyginimo dirbant Administracijoje dydžio, nepaneigia Administracijos patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo sunkios finansinės padėties ir atsakovo prašomų bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dar labiau mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas, remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovui iš pareiškėjo priteista suma turėtų būti vertinama kaip neatitinkanti Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo išlaidų priteisimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui iš pareiškėjo priteistos 1 000 Eur teismo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paliktina nepakeista.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už tokio atsiliepimo parengimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas tik bendrai nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.