Administracinio nusižengimo byla Nr. II-3-667/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00417-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.12; 21.10.4; 21.11.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant pareiškėjui K. V., jo atstovei advokatei R. A.,  

institucijos priėmusios nutarimą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui T. P.,

nukentėjusiajai J. N.,

liudytojams R. K., T. S., P. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atstovės advokatės R. A. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

K. V. (toliau – ir Pareiškėjas) Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6534-2023  administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad  2021 m. balandžio 10 d., 16.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu pėsčiųjų ir dviračių taku, nedavė kelio taku einančiai pėsčiajai J. N. ir ją partrenkė, dėl ko J. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais K. V. pažeidė Kėlių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 57 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 4 dalyje, už ką jam paskirta 115 Eur bauda.

2023 m. gegužės 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas K. V. atstovės advokatės R. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą bei priteisti K. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodyta, kad kategoriškai nesutiktina su 2023 m. balandžio 7 d. Institucijos Nutarimu, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nutarimas nepagrįstas, neanalizuotos aplinkybės. Skunde cituojami ANK 569, 567 straipsniai. Dėl teisės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėti gynėją nurodyta, kad Pareiškėjas informavo administracinį tyrimą kontroliuojantį pareigūną, kad administracinio nusižengimo metu pageidaus dalyvauti su advokate. Advokatei raštu informavus skyrių, kad artimiausias neužimtas laikas yra balandžio 17 d., pareigūnas nurodė, kad jis nuo sekančios savaitės atostogaus, kito posėdžio laiko neskirs, kadangi baigiasi ANK nustatytas terminas skundo nagrinėjimui, todėl jeigu Pareiškėjas nesutinka, nusižengimas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. K. V. į žodinį nagrinėjimą atvyko vienas, be advokato. Tokiu būdu administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas grubiai pažeidė ANK 577 straipsnio 6 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio įvykio buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, kadangi su J. N. ėjęs R. K. panaudojo fizinį smurtą K. V. atžvilgiu, tai yra, K. V. nukritus nuo dviračio ant žemės, R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 promilių girtumas), savo įžūliu elgesiu ir grasinimais bei plūsdamas K. V. necenzūriniais žodžiais, tyčia gulinčiam ant žemės K. V. kojomis ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą ir atsistojusiam rankos kumščiu sudavė į veidą. Byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis R. K. (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamoji byla Nr. 1-2281 -720/2021). Šioje byloje nustatytos aplinkybės yra svarbios nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. K. V. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2021 m. balandžio 10 d. jis su savo draugu T. S. dviračiais važinėjo po Kauną. Apie 16 val. jie leidosi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), važiavo dviračiais pėsčiųjų taku, kuriame pažymėtas ir dviračio ženklas. Iš priekio, maždaug 50 metrų atstumu, prieš juos tuo pačiu taku per jo vidurį ėjo pora – vyriškis ir moteris. Jis ir jo draugas abu važiavo dešine tako puse, T. S. važiavo pirmas, jis važiavo iš paskos gal už 30-70 metrų, važiavo apie 7 km/val. greičiu. Jis priartėjo prie einančių žmonių, jis juos matė, jie taip pat jį matė. Jis paskambino dviračio skambučiu, tačiau žmonės nepasitraukė. Jis važiavo dešine tako puse ir atsitrenkė į einančią moterį. Moteris nenugriuvo, vyras stovėjo, o jis su dviračiu nukrito ant žemės, ant tako. Nutarime nurodyta, jog K. V. pažeidė KET 57 punktą, tai yra, važiuodamas dviračiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, nedavė kelio taku einančiai pėsčiajai J. N. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta J. N. sveikata. Skunde cituojamas KET 57 punktas. Kaip matyti iš K. V. parodymų duotų teisminio nagrinėjimo metu, dėl šio įvykio, jis nurodė, jog pro pėsčiąją J. N. važiavo nedideliu apie 7 km/h greičiu, tačiau dėl susidariusios situacijos, (jog pro J. N. pirmas važiavo T. S., kuris netyčia užkabino jos nešamą pirkinių maišą) ji pasisuko ir atsitrenkė į K. V.. Apie tai, kad J. N. pati atsisuko į K. V. ji patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu liudytoja J. N. nurodė, kad ji yra R. K. sugyventinė. 2021 m. balandžio 10 d., apie 15 val. ji su R. K. ėjo apsipirkę iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų ir dviračiu taku į kalną į (duomenys neskelbtini), abu laikė po vieną maišą su pirkiniais. Eidami pamatė priešais juos atskriejančius du dviratininkus, kurie dideliu greičiu važiavo vienas paskui kitą kaire tako puse. Juos pamatę ji su sugyventiniu pasitraukė į dešinę tako pusę, ji ėjo įsikibusi į sugyventinio ranką. Pirmasis dviratininkas pro juos pravažiavo, važiuodamas kliudė jos laikomą pirkinių maišą, tačiau ji tik pasisuko, pirkinių maišą rankose išlaikė. Iš paskos atvažiavęs dviratininkas atsitrenkė į kairę jos kūno pusę ir parvertė ją ant žemės, jie abu nugriuvo. 2021 m. balandžio 12 d. protokole – pareiškime K. V. taip pat nurodė, jog 2021 m. balandžio 10 d., apie 16 val. su draugu T. S. važiavo dviračiais ir leidosi (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Leidžiantis nuo kalno pamatė, kad prieš juos ateina vyras su moterimi. Jo draugas T. S. pro juos pravažiavo, o jis atsitrenkė į moterį, kuri staiga pakeitė ėjimo kryptį. Po atsitrenkimo jį pastūmė ir jis pargriuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apie tai, kad J. N. galėjo pati atsitrenkti į K. V. patvirtina ir liudytojo R. Š. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, jog J. N. atrodė ženkliai neblaivi („Moteris ir vyras atrodė neblaivūs, moteris atrodė ženkliai neblaivi, vyriškis atrodė pagiringas“) ir nors J. N. nebuvo nustatinėtas neblaivumas, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų, akivaizdu, jog ji buvo itin neblaivi, todėl eidama dviračių taku ji ne tik, jog nepasitraukė važiuojantiems dviratininkams, tačiau ir pati atsitrenkė į K. V., kuris nuo smūgio krito ant žemės. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašu nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota: 1 min. 29 sek. matosi pilkas dviratininkas, žalias dviratininkas, juodas pėsčiasis, mėlynas dviratininkas; 23 sek. matosi, kaip 1 dviratininkas juoda striuke pravažiuoja; 58 sek. matosi, kad nė vienas žmogus nepraeina. Darytina išvada, kad apytiksliai per beveik 3 minutes pravažiavo 4 dviratininkai, vadinasi per valandą pravažiuoja apie 80 dviračių. Pagal Statybos techninius reglamentus (toliau – ir STR) kelio plotis turi būti 3,5 m, o ne minimalusis 2,5 m. Įvykio vietoje net nėra 2,5 m pločio, pažymėtina, kad šeštadienį, piko metu, dviratininkų gali būti ir daugiau. Pėstiesiems būtinas plotis išskirtiniais atvejais yra 1,1 m (2x0,55), minimaliais atvejais – 1,6 m (2x0,6). Darytina išvada, kad J. N. ir R. K. įvykio metu nesilaikė saugaus eismo. Skunde cituojamas Įsakymas „Dėl pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų r PDTP 12 patvirtinimo“, pridėtos dviračių takų parametrų, pagrindinių šaligatvių ir pėsčiųjų takų techninių parametrų lentelės. Skunde nurodyta, kad nei iš J. N., nei iš R. K. nebuvo savitarpio pagarbos, iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų girdisi grasinimai bei necenzūriniai žodžiai. Pažymėtina, kad J. N. ir R. K. buvo neatsargūs, tai yra, nėjo vienas paskui kitą, kad būtų daugiau vietos prasilenkti, be to, J. N. nėjo dešine kelio puse, o ėjo dviračiams skirta puse. Skunde cituojama KET 126 punktas. Atsižvelgiant į cituojamą punktą darytina išvada, kad važiuojant 40 km/h greičiu atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip 20 m, važiuojant 20 km/h – 10 m, važiuojant 15 km/h – 7,5 m, važiuojant 7 km/h (pėsčiojo greitis) – 3,5 m. Pagal projektinius paskaičiavimus akivaizdžiai matosi, kad eismo dalyviai užtvėrė kelią ir neleido prasilenkti, taip pažeisdami KET 10 punktą. Administracinės bylos teisme nagrinėjimo metu J. N. parodė, kad dviratininkas griuvo kartu su dviračiu, tai taip pat patvirtina vaizdo medžiagoje matoma ant žemės esančio dviratininko buvimo vieta. 2021 m. spalio 28 d. duodama parodymus J. N. teigė, kad ėjo susikibusi už parankių, pamatė, kad atvažiuoja du dviratininkai vienas paskui kitą, su draugu spėjo šiek tiek prasiskirti, o baudžiamojoje teigė, kad kliudė ir parvertė ją ant žemės, krito kartu su dviratininku, nuo smūgio ji nusivilko kartu ir R. neštą maišą. Tokie J. N. parodymai, duoti baudžiamojoje ir administracinėje byloje, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, kadangi, žiūrint iš dviratininko važiavimo krypties, J. N. nurodyta susidūrimo vieta negali būti dešinėje kelio pusėje, nes pėstieji užima daugiau vietos, nei nurodyta plane. Svarbu paminėti ir tai, kad J. N. nurodyta įvykio vieta Eismo įvykio vietos plane neatitinka išilgai tako dešimtimis metrų, tai rodo vaizdo įrašuose matomas akmuo, šlaitas ir t. t., o plane šių objektų nėra. Pagal naujai atliktas įvykio vietos schemas nustatyta: K. V. lape 1 nurodyta, kad tako plotis – 2,1 m. Matavimas netikslus, kadangi permatavus asmeniškai su baltomis juostomis yra beveik 1,99 m, be baltų juostų – 1,77 m. Neteisingai nurodyta (duomenys neskelbtini) g. kryptis, kadangi nurodyta važiavimo kryptis link (duomenys neskelbtini)g., o tai yra į priešingą pusę; J. N. 2 lape nurodyta, kad vieta neatitinka vaizdo įrašo, kadangi jame matomas akmuo, šlaitas, o plane šių objektų nėra, susidūrimo vieta nurodyta neteisingai. Kliūties sudarymą patvirtina šie KET punktai: 62 (dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos dešiniojo krašto Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Išvada: kadangi pėstieji privalo eiti kuo dešiniau, KET 9 punktas teigia, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui“, vadinasi pėstieji privalo eiti kaire puse, kad jie galėtų prasilenkti, išskyrus tuos atvejus jeigu tai yra vienkryptis kelias); 36 (pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu), 99 (eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Tai yra tam, kad priešingų krypčių eismo dalyviai galėtų prasilenkti. Pėstieji taip pat yra eismo dalyviai ir dalyvaujantys eisme. Pėstieji pasišalino iš įvykio vietos). J. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 15 straipsnį (pėstiesiems draudžiama pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo). Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog K. V. važiuodamas dviračiu laikėsi KET, nekėlė pavojaus eismo saugumui ir nekliudė kitiems eismo dalyviams, todėl nepažeidė jam inkriminuoto KET 57 punkto reikalavimų, taigi neatliko neteisėtų veiksmų. Iš bylos surinktų duomenų padaryti neabejotiną ir kategorišką išvadą, jog eismo įvykis, kurio metu susidūrė pėsčioji ir dviratininkas įvyko dėl dviratininko kaltės, negalima. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis administracinių nusižengimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą bei išnagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą. Teismų praktika pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti - administracinio nusižengimo byla privalo būti nutraukta.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų ir pateikta faktų apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, o apskųsdamas nutarimą pareiškėjas siekia išvengti numatytos administracinės atsakomybės. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas dėl to, kad 2021 m. balandžio 10 d. 16.00 val. Kaune (duomenys neskelbtini) pareiškėjas važiuodamas dviračiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, nedavė kelio taku einančiai pėsčiajai J. N. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta J. N. sveikata. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 57 punktą. Atsiliepime cituojamas KET 57 punktas. Atsižvelgiant į kelių eismo taisyklėse reglamentuotą eismo tvarką matyti, kad dviračių vairuotojai neturi pėstiesiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas vairuodamas dviratį, tai yra padidintos rizikos šaltinį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, ko pasekoje važiuodamas pro pėsčiąją ją partrenkė. Pareiškėjas važiuodamas pro pėsčiąją turėjo judėti tokiu greičiu, kad esant tokioms aplinkybėms bet kuriuo metu išvengti pavojaus sukėlimo pėsčiajai. Iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai daryti išvada, kad pareiškėjas važiavo didesnių greičiu pro nukentėjusiąją nei tai numato kelių eismo taisyklė, tai yra, 3-7 km/h, nes jei būtų važiavęs tokiu ar mažesniu greičiu, tikrai nebūtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenys patvirtina, kad abu važiavę dviratininkai elgėsi nesaugiai, nesulėtinę greičio iki maksimaliai saugaus greičio. Bylos duomenys patvirtina, ir tai kad būtent pareiškėjas kaltas dėl įvykio, tai yra, pareiškėjo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Skunde išsakyti argumentai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu K. V. atžvilgiu buvo pažeistos ANK 577 straipsnio 6 punkto nuostatos, suteikiančios galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėti teisę naudotis teisine advokato pagalba vertintina kritiškai, kadangi teisine advokato pagalba asmuo aktyviai naudojosi viso proceso metu, pareiškėją procese atstovavusio advokato užimtumas neužkerta kelio asmeniui bylos nagrinėjimo metu turėti kitą atstovą (jį atstovavusios advokatės padėjėją ar kitą advokatą). Skunde pateikti skaičiavimai ir teiginiai, kad pėsčiųjų – dviračių takas neatitinka 2012 m. spalio 18 d. įsigaliojusio Lietuvos automobilių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-294 patvirtintų „Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų R PDTP 12“ reikalavimų taip pat vertintini kritiškai. Atkreiptinas Teismo dėmesys į tai, kad pėsčiųjų ir dviračių takas įvykio vietoje įrengtas gerokai anksčiau nei įsigaliojo minimos Rekomendacijos ir tai akivaizdžiai patvirtina viešai prieinama www.geoportal.lt 1995-1999 m. žemėlapio iškarpa (pateikiama kartu su atsiliepimu), o vėlesniais laikotarpiais danga būdavo tik atnaujinama. Institucija taip pat atkreipia Teismo dėmesį, kad papildomo tyrimo metu eismo įvykio vietų (kurias skirtingai nurodė proceso dalyviai) schemose esantis netikslumas, kad pėsčiųjų – dviračių tako plotis yra 2,1 m ištaisomas darant foto nuotraukas su masteline liniuote per visą tako plotį, kuriose matosi, kad tako plotis - 2,8 m (pagal išorines tako ribų ženklinimo linijas), o toks tako plotis pilnai atitinka skunde minimų rekomendacijų reikalavimus (pėsčiųjų ir dviračių tako dangos plotis, m – 2,5-3,5). Institucija atkreipia Teismo dėmesį, kad pareiškėjo atstovė teikiamame skunde teikdama eilę skaičiavimų ir duomenų iš anksčiau paminėtų rekomendacijų siekia apsunkinti teismą nusižengimą vertinant teisiniu požiūriu. Institucijos nuomone, jei pėsčiųjų – dviračių takas ir neatitiktų techninių anksčiau paminėtų rekomendacijų reikalavimų tai nesuteiktų teisės dviračių vairuotojams, o šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui važiuojant dviračiu kliudyti pėstįjį. KET 4 punkte nurodoma, kad „Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu“. Akivaizdu, kad pareiškėjo neatsargumas ir KET 57 punkto pažeidimas ir sudarė pagrindines sąlygas eismo įvykiui kilti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta manome, kad pareigūnas priėmęs nutarimą elgėsi teisėtai ir pagrįstai todėl teismo prašome netenkinti pareiškėjo atstovės advokatės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje visa apimtimi. Juo labiau, kad teikdami skundą nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių išlaidų dydį. Jeigu visgi būtų pateikti dokumentai įrodantys patirtas išlaidas ir jeigu teismas nuspręstų patenkinti pareiškėjo atstovės skundą, prašoma atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir priteisti kuo mažesnę sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos, tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismuose yra išaiškinta, kad teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. 

Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. V. nurodė, kad sudarant eismo įvykio schemas dalyvavo, taip pat dalyvavo I. R., vyras, kurio vardo nežino. Pareiškėjo prašė parodyti įvykio vietą, kurią jis nurodė. Įvykio metu ėjo du pėstieji, Pareiškėjas su T. S. važiavo dviračiais. T. S., sudarant įvykio vietos schemą, nedalyvavo. Schema buvo klaidinga, kadangi buvo neteisingai nurodyta (duomenys neskelbtini)g. kryptis, tako plotis buvo nurodytas netiksliai. Tako plotis be baltų linijų yra 1,77 m, su baltomis linijomis – 1,99 m, pamatavus buvo nustatyta, kad tako plotis yra 2,1 m. Tyrėjai nenurodė, kad matavimai neteisingi, nes pats neturėjo galimybės pamatuoti, tai padarė tik po eismo įvykio schemos sudarymo. Kai I. R. matavo plotą, Pareiškėjas skaičių nematė. Norėjo, kad matavimuose dalyvautų ir advokatė.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė advokatė R. A. nurodė, kad tą dieną, kai I. R. paskyrė matavimus, ji dalyvauti negalėjo, todėl dalyvavo tik Pareiškėjas. Kadangi Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad matuojant ir skaičius fiksuojant, jis turėjo dalyvauti. Kai buvo paskirtas posėdis Institucijoje, advokatė negalėjo dalyvauti, todėl prašė posėdį atidėti, tačiau posėdis atidėtas nebuvo. Advokatės nuomone, atliekant matavimus turėjo dalyvauti ir Pareiškėjas, ir nukentėjusioji, ir jų atstovai, jeigu būtų būtinybė.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas T. P. nurodė, kad normalu, jog abiejų asmenų parodymai, nurodant įvykio vietą skiriasi. Dėl matavimų nurodė, kad byloje yra viena nuotrauka su matavimu, todėl iš esmės atstumą galima sužinoti. Tako plotis iš 2,1 m ištaisytas į 2,8 m. Paskutiniu matavimu nustatyta, kad takas yra 2,14 m pločio.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. S. nurodė, kad 2021 m. balandžio 10 d. įvykį atsimena. Tą dieną leidosi nuo kalno, Kaune, (duomenys neskelbtini), dviračių ir pėsčiųjų taku. Pamatė, kad į kalną eina du pėstieji, dešinėje pusėje ėjo moteris, kairėje pusėje ėjo vyras, abu nešėsi maišus. Vyras nešė „(duomenys neskelbtini)“ maišą, o moteris nešė „Lidl“ maišą. Liudytojas važiavo pirmas, už jo važiavo K. V.. Su K. V. yra draugai. Likus maždaug 30 m iki pėsčiųjų, liudytojas paskambino skambučiu, tačiau jie nesitraukė, todėl paskambino dar kito skambučiu. Pėstieji ėjo kaip ir per visą taką, kadangi takas buvo siauras, iš kraštų juo apvažiuoti galimybės nebuvo. Priartėjus prie pėsčiųjų sumažino greitį iki maždaug 5 km/h. Greitį įvertino „iš akies“. Automobilių kelias buvo dešinėje pusėje. Pastebėjo, kad tarp pėsčiųjų yra apie 70 cm tarpas, pagalvojo, kad jeigu šie dar truputį pasitrauktų, turėtų pravažiuoti, todėl ir važiavo pro tarpą. Pravažiavus pėsčiuosius pastebėjo, kad ant kairės dviračio vairo pusės liko maišo atplaiša, tačiau nepajautė pačio smūgio. Dar pavažiavo apie 10 m, sustojo pažiūrėti, kaip pravažiuos K., ir atsisukęs pamatė, kad K. yra ant žemės ir K. jį spardė. Pamatęs nusprendė, kad reikia nufilmuoti, todėl išsitraukė telefoną. Kadangi telefonas senesnis, norėjo išjungti blykstę. Kol viską sutvarkė, užtruko, todėl tikriausiai pačio spardymo ir nenufilmavo, tačiau nufilmavo, kai trenkė iš kumščio į nosį. Tuo metu N. rinko nuo žemės skardines ir lyg stumtelėjo K. kažką sakė, lyg norėjo apraminti. Pravažiuojant pro pėsčiuosius galbūt jie keikėsi, tačiau nieko konkretaus neatsimena. Kai filmavo, ir vyras, ir moteris daug šaukė. Su pėsčiaisiais nebuvo kaip prasilenkti, nes jie užėmė visą taką, o sustoti ir praleisti pėsčiuosius tuo metu nepagalvojo. Liudytojo dviračio plotis yra apie 70 cm. Kadangi pėstieji ėjo atsisukę, matė, net nebuvo minties, kad jie galėtų nepasitraukti. Moters drabužiai buvo tvarkingi, nesimatė, kad būtų išsitepusi nuo kritimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė T. S. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2281-720/2021 duotus parodymus, kurių metu jis nurodė, kad turi draugą K. V.. 2021 m. balandžio 10 d. su minėtu draugu buvo susitikę, važinėjo dviračiais Kauno mieste. Apie 16.00 val. su draugu važiavo dviračių – pėsčiųjų taku, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune. Važiavo minėtu taku, link (duomenys neskelbtini), kairiąja (duomenys neskelbtini)puse. Jiems važiuojant (jis važiavo priekyje, o draugas paskui jį), priešais juos pastebėjo einančius du asmenis, tai yra, vyras apie 40-50 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su mėlynos spalvos striuke (daugiau jokių požymių neįsidėmėjo) ir moteris, kuri buvo apie 40-50 metų amžiaus, apie 160 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, juodos spalvos plaukų (daugiau jokių požymių neįsidėmėjo). Žiūrint į priešais esančius asmenis, vyras buvo jiems dešinėje, o moteris – kairėje pusėje. Asmenys eidami užėmė visą taką ir įvertinus situaciją, suprato, kad bus sunku pravažiuoti. Jis (liudytojas)  ėmė signalizuoti savo dviračio garsiniu signalu, tačiau asmenys nesitraukė. Galiausiai, pamanė, kad tilps pravažiuoti tarpu, esančiu tarp minėtų žmonių. Jis važiavo tarp minėtų asmenų ir vairo kairiąja puse kliudė maišą, kurį nešė minėta moteris. Dalis maišo liko ant jo vairo. Kaip suprato, maišas nukrito ant žemės. Po to, kai kliudė maišą, sustojo ir atsigręžė atgal. Atsigręžęs atgal pastebėjo, kad jo draugo K. V. vairuojamas dviratis guli ant žemės, kur taip pat guli ir pats jo draugas. Kuria kūno dalimi draugas gulėjo ant žemės, nurodyti negali. Matė, kad minėtas nepažįstamas vyras spardo jo (T. S.) gulintį draugą. Kuria koja spardė ir į kurias kūno vietas, nurodyti negali. Matė, kad spyrė ne mažiau kaip du kartus. Netrukus K. atsistojo, o tada nepažįstamasis rankos kumščiu (negali nurodyti, kurios rankos) sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį draugui į nosį. Nuo smūgio draugui iš nosies ėmė tekėti kraujas. Įvykio metu tiek nepažįstama moteris, tiek vyras, šūkavo (ką tiksliai, nurodyti negali). Įvykio metu, pro šalį, (duomenys neskelbtini)važiavo automobiliai, kurių keletas sustojo (automobilio duomenų neįsidėmėjo). Ar automobilių vairuotojai buvo išlipę, tiksliai nurodyti negali, tačiau girdėjo, kad automobiliuose buvę asmenys prašė nurimti, mėgino nutraukti konfliktą. Jis (liudytojas), būdamas įvykio vietoje, atsigręžė į sustojusius automobilius ir paprašė iškviesti policiją. Įvykio metu, pro įvykio vietą ėjo ir daugiau praeivių. Pro įvykio vietą taip pat važiavo pašaliniai asmenys, su dviračiais. Dėl ko nepažįstamasis pasiuto ir smurtavo prieš jo draugą, nežino. Tikėtina, kad vyras pasiuto dėl to, kad ji (T. S.)  kliudė minėtą maišelį. Ar K. V. dviračiu kliudė nors vieną iš minėtų asmenų, nežino. Galiausiai, šūkaudami, nepažįstamieji pasišalino iš įvykio vietos, link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pats konfliktas buvo (duomenys neskelbtini), ant dviračių – pėsčiųjų tako, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie K. V. įsisodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė iki greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuris buvo atvykęs galimai į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią Kaune. Nepažįstamuosius atpažinti galėtų. Daugiau jokių įvykio aplinkybių nurodyti negali. Jis pats asmeniškai jokių pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 123–126).

Papildomos liudytojo apklausos metu T. S. nurodė, kad patikslina ir papildo savo ankstesnę, apklausą, jog kartu su draugu K. V. dviračiais važiavo (duomenys neskelbtini) esančiu pėsčiųjų ir dviračių taku, kuriame yra kelio ženklas, kad galima važiuoti dviračiais ir šonuose jis buvo paženklintas dvejomis ištisinėmis juostomis. Kaip jau nurodė,  jam su K. dviračiais važiuojant nuokalne, jis važiavo pirmas, tai yra priekyje K.. Priekyje, maždaug už 30 metrų, pamačius tuo taku einančius nepažįstamus vyrą ir moterį, kurie ėjo veidu į juos, jis (liudytojas) pradėjo jiems „signalinti“ dviračio skambučiu ir „signalino“ ne mažiau kaip tris kartus. Moteris ir vyras ėjo asfaltuoto tako viduriu, tarp jų buvo maždaug apie 70 cm. tarpas. Moteris ėjo jam iš dešinės pusės, o vyras – iš kairės pusės. Pėsčiųjų ir dviračių tako toje vietoje nebuvo galimybės apvažiuoti, nes dešinėje buvęs (duomenys neskelbtini) buvo su metaline kelio apsaugine tvora, o kairėje – kalno šlaitas. Pirminėje apklausoje buvo nurodęs, kad maišą nešė tik moteris, tačiau geriau pagalvojęs ir prisiminęs įvykio aplinkybes, prisiminė, kad maišą nešė ir vyras, mano, kad kairėje rankoje, tačiau ar rankoje, ar ant peties, neįsižiūrėjo. Po „pasignalinimo“ nei moteris, nei vyras nepasitraukė į šalį. Tuomet jis pamanė, kad pravažiuos tarp jų. Važiuojant tarp jų, dviračio kairė rankena kliudė vyro, kuris buvo jam iš kairės, maišą, kuris plyšo, iš jo ant tako išbyrėjo kažkokios maisto prekės, alaus skardinės. Ant jo dviračio kairės rankenos liko balto plastikinio maišo dalis, mano, kad maišas buvo su užrašu „Maxima“. Išgirdo vyrišku balsu sakomus kažkokius keiksmažodžius, todėl pabijojo iškart sustoti ir pavažiavęs apie 10 metrų, sustojo ir iškart atsisuko. Pamatė, kad jo draugas K. nugriuvęs prie pat apsauginės tvoros, prie jo gulėjo dviratis. K. buvo pusiau sėdintis ant šono, ant dešinio šono. Prie jo stovėjo minėtas nepažįstamas vyras, kuris ne mažiau kaip du kartus spyrė į K., tačiau kur pataikė, nematė, nes iškart iš kišenės traukė mobilųjį telefoną, kad juo užfiksuoti įvykį. Vyras buvo labai piktas ant K., jį plūdo kažkokiais necenzūriniais žodžiais ir rusiškais keiksmažodžiais, tiksliai prisimena „kurva, žertva tu“. Vyras, pamatęs, kad jis (liudytojas)  filmuoja, pradėjo link jo eiti ir įžūliai nusiteikęs jam sakė, „ką tu čia nachui filmuoji, pyderas blet“. Jis įžūliai nusiteikęs artinosi link jo, o jis atsitraukdamas sakė, kad „tik priliesk, iškviesiu policiją iškart“. Tai išgirdęs, vyras link jo nebėjo, o nuėjo prie K., kuris buvo labai išsigandęs ir atsistojęs bei pakėlęs nuo tako dviratį, jį laikė rankomis, o vyras, įžūliai nusiteikęs, priėjo prie jo ir ant jo šaukdamas „ką tu galvoji“ dešinės rankos kumščiu sudavė K. tiesiai į veidą. Mano, smūgis buvo stiprus, nes iškart K. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu pamatė gatvėje sustojusį automobilį, kurio markės, modelio ir valstybinio numerio nežiūrėjo, kuriame sėdintis prie vairo vyras per atidarytą langą žodžiais ramino vyrą, mušusį K.. Jis (T. S.)  toliau filmavo įžūlų vyrą ir vairuotojo paprašė iškviesti policiją. Ar įvykį matė daugiau pašalinių žmonių, nežino, filmuotoje medžiagoje neužfiksuota. Vyro elgesys buvo labai įžūlus, buvo išsigandęs, iškart nėjo arčiau draugo K., nes manė, kad vyras ir prieš jį panaudos fizinį smurtą ir jį filmavo. Po to įžūlus vyras kažką aiškino K. bei sakė, kad „jei tu palietei mano žmogų, aš tave užkasiu daune tu“. Jam dėl įvykio padaryta moralinė žala yra mažareikšmė, todėl atsisako byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 129–131).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. S. nurodė, kad parodymai teisingi. Po pusmečio nuo tada, kai davė parodymus baudžiamojoje byloje, liudytojui buvo iškelta administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo nurodyta, kad liudytojas užkliudė N.. Liudytojas dalyvavo bylos nagrinėjime, pati N. į nagrinėjimą neatvyko. Po kelių dienų gavo atsakymą, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdžiu metu liudytojas R. K. nurodė, kad nuo įvykio pradėjo daug laiko, kažkiek atsimena. Einant Kaune, (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų ir dviračiu taku, į kalną, pravažiavo du dviratininkai, iš kurių vienas užkliudė liudytojo gyvenimo draugę ir ją nubloškė. Liudytojo dviratininkai neužkliudė. Matė atvažiuojančius dviratininkus. Su drauge ėjo vienas paskui kitą, nešėsi po vieną maišą. Po to, nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje sudavė, nes pasikarščiavo. Pravažiavęs dviratininkas suplėšė J. maišą, nes viskas pažiro, dėl savo maišo atsakyti negali. Draugei su dviračio vairu užkabino kairį šoną, turėjo mėlynes. Į medikus nesikreipė, nes ji nesijautė blogai. Kai grįžo namo, už poros valandų pradėjo skaudėti. Vėliau kreipėsi į teismo medicinos tarnybą. Iki tol nesikreipė į medikus, nes gėrė vaistus nuo skausmo. Pirmasis pravažiavęs dviratininkas liudytojo nekliudė. T. S. pravažiavo su dviračiu, o K. V. kliudė J. ir ją nubloškė ant grindinio. Su drauge ėjo dešiniu šonu, dviratininkai galėjo pravažiuoti pro kairę pusę. Abu dviratininkai važiavo vienas paskui kitą dideliu greičiu. Kai J. kabino su dviračio vairu, ją nusinešė keletą metrų ir kartu su dviratininku jie krito, gulėjo vienas šalia kito. Kaip draugė krito nematė, matė ją tik nukritusią. J. sakė, kad ji sveika, nes norėjo, kad liudytojas nepridarytų „nesąmonių“. K. V. buvo iškviesta medicininė pagalba nematė. Kodėl J. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo vėliau, nei buvo gauta specialisto išvada pasakyti negali. Dviratininkas pravažiavo pro kairę pusę, ne tarp liudytojo ir jo draugės.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė R. K. 2021 m. lapkričio 25 d. teisminio posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2281-720/2021 duotus parodymus, kuriais jis nurodė, kad 2021 m. balandžio 10 d., apie 16.00 val., su gyvenimo drauge J. N. ėjo namo pėsčiųjų ir dviračių taku, ir pravažiuojantys dviratininkai juos užkabino. Ėjo link (duomenys neskelbtini), kilo kalnu. Vienas iš dviratininkų kliudė J. maišelį, o kitas ją nubloškė. Dviratininkai važiavo prieš juos, vienas paskui kitą gal 5 m atstumu. R. K. taip pat nešė maišą. Dviratininkai pravažiavo iš šono, J. iš kairės pusės. J. partrenkė ant žemės bei pats dviratininkas taip pat nugriuvo, įsirėžė į atitvarą. Iš maišų iškrito juose buvę maisto produktai ir alus. R. K. puolė prie J., ją pakėlė, dviratininkas gulėjo, jo kelnės buvo suplyšusios, dviratis buvo palūžęs. Kraujo nesimatė. Antrasis dviratininkas sustojo ir pradėjo filmuoti. R. K. nesusivaldė ir smūgiavo dviratininkui, sugniaužtais pirštais smogė nukentėjusiajam į veidą vieną kartą, garsiai šūkavo necenzūrinius žodžius, nesusivaldė, kadangi jį pasiuntė „ant trijų raidžių“, spyrė vieną kartą į petį, koją bakstelėjo, sakė „ką tu padarei“. Padaręs veiką prisipažįsta, tačiau spyrė tikrai ne tris kartus. Kai pasakė, kad iškvies policiją, priėjo prie dviratininko, kad niekur nenuvažiuotų, laukė policijos, tačiau nesulaukė ir išsiskirstė. J. išgėrusi nebuvo, tik R. K.. Sunku pasakyti, kaip būtų pasielgęs, jei būtų buvęs blaivus. Savo veiksmus vertina neigiamai, supranta, kad taip daryti negalima, jam gaila ir gėda (2 t., b. l. 107–110).

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. nurodė, kad parodymai teisingi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. N. nurodė, kad R. K. sakė tiesą. Su K. ėjo į kalną, dviratininkai leidosi nuokalne. Greitis buvo nemažas, pirmasis dviratininkas šiek tiek užkliudė, važiavo kairiuoju šonu, o K. V. kliudė labiau, abu nukrito. Automobilių kelias buvo iš dešinės, nukentėjusioji buvo kairėje, šone dar buvo tarpas. Signalo galėjo neišgirsti. Dviratininkus matė, šiek tiek pasitraukė, kad jie pravažiuotų. Dviratininkai važiavo vienas paskui kitą, kad pristabdė nepasakytų. T. S. gerokai pavažiavo į priekį ir tuomet sustojo. Su V. nukrito ir gulėjo vienas šalia kito. Kad viskas gerai nukentėjusioji sakė dėl to, kad jai buvo šokas, norėjo nuraminti vyrą, kadangi jis buvo įpykęs. Dėl smūgio buvo nuėjusi pas greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie suleido nuskausminamųjų vaistų. Buvo kraujosruva ant pilvo, juosmens ir nubrozdintas delnas. Vartojo vaistus nuo skausmo, nebuvo reikalinga medikų priežiūra. Kitoje pusėje gatvės ėjo nukentėjusiosios dukra, nenorėjo jos gąsdinti. Ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdžio metu apklausiama sakė tiesą. Atsimena, kad kreipėsi į policiją su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną T. S. atžvilgiu. Per vidurį dviratininkai pravažiuoti negalėjo, galbūt buvo suklysta. 2021 m. balandžio 13 d. kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. V. atžvilgiu. Nėra, žinoma, kad priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo nepradėti.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė J. N. 2021 m. spalio 21 d. teisminio posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2281-720/2021 duotus parodymus, kuriais ji nurodė, kad viskas įvyko 2021 m. balandžio 10 d., apie 15.00 val. Su K. ėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kilo (duomenys neskelbtini). Tuo metu du vaikinai važiavo su dviračiais dideliu greičiu. Jie atvažiavo nuo kalno. Vienas šiek tiek ją kliudė, kliudė jos nešamą maišą, o kitas ją krisdamas nusivilko. Tai buvo pėsčiųjų ir dviračių take. Abu su K. nešė po vieną maišą. Liudytoja maišą nešė kairėje rankoje, o draugas buvo iš dešinės. Po antrojo susidūrimo viskas išbyrėjo. Buvo įsikibusi į draugą, kairėje pusėje buvo labai mažai vietos. Kai pamatė pirmą dviratininką, pasitraukė link dešinės pusės, vėliau pasitraukti nespėjo. Antras dviratininkas ją kliudė ir parvertė ant žemės, abu nukrito. Buvo didelis šokas. Draugas ją pakėlė, dviratininkas liko prie savo dviračio, jis gulėjo, vėliau atsikėlė. Toliau buvo pykčiai, tiesiog apsižodžiavo, ji, draugas ir dviratininkas „koliojosi“. Dviratininkas pradėjo filmuoti, jos draugas labai pyko. Draugas „koliojo“ dviratininką, kuris ją parvertė, gal ir trenkė jam į ausį, kumščiu nesudavė, kojomis nespardė. Dar apsižodžiavo, susirinko daiktus ir išsiskirstė. Nieko nejuto, kad skauda, nes buvo šoke. Buvo greitoji. Juos pagavo neužilgo. Apšaukė ir susirinko daiktus į šiukšlių maišą, toliau kilo į kalną, ėjo namo. Pas dviratininką nuo kritimo nuo dviračio kraujavo nosis, kadangi atsitrenkė į gatvės atitvarą. Kelnės jo buvo suplyšusios. Padėjo jam surinkti dviračio detales. Kitas dviratininkas filmavo. Niekas nieko neatsiprašė, neatsisveikino. Greitosios medikai suleido jai nuskausminamųjų, kadangi dukra ėjo kita gatvės pusė, sakė, kad į medicinos įstaigą nevažiuos. Po to pasijuto blogai ir kreipėsi pagalbos (2 t., b. l. 100–101).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. N. nurodė, kad parodymus tvirtina. Ėjo susikibę už parankių, dviratininkas kliudė iš kairės pusės, kliudė maišą, kurį laikė kairėje pusėje. Ar galėjo pakelti maišą negali pasakyti, tyčia to nedarytų. 2023 m. lapkričio 15 d. buvo surašomas parodymų patikrinimo vietoje protokolas, tas aplinkybes atsimena.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. D. nurodė, kad dirba Kauno VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje. Surašė 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą, kuriuo K. V. paskirta bauda. Bylos nagrinėjime dalyvavo K. V., advokatė nedalyvavo. Jeigu gerai pamena, K. V. neprisipažino, priimdamas nutarimą rėmėsi bylos medžiaga, surinktais liudytojų parodymais, schema, kuri buvo pateikta. K. V. dalyvavo, tačiau atsisakė teikti parodymus. Priimdamas nutarimą neturėjo dokumentų, kurie pateikti teismui. Vadovavosi medžiaga, kuri buvo surinkta policijoje iki nutarimo priėmimo. Prašymas apklausti T. S. buvo patenkintas, kadangi jis parodymus teigė.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaitė Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 7 d. nutarime Nr. 20-ANR_N-6534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), esančius T. S. parodymus. T. S. nurodė, kad važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini). Paskui jį su dviračiu važiavo K. V.. Besileisdamas priekyje savęs pamatė į kalną tuo pačiu taku einančius pėsčiuosius. Liudytojo teigimu, pėstieji užėmė visą tako plotį ir jų nebuvo galimą apvažiuoti. Todėl pamatęs, kad tarp pėsčiųjų yra tarpas, jis dviračiu važiavo pro tarpą ir pajautė, kad pajautė, kad dviračio rankena kliudė vieno iš pėsčiųjų neštą pirkinių maišą, kuris plyšo, pirkiniai iškrito ant žemės, o nuo maišelio atplyšusi dalis liko ant dviračio rankenos. Tarp pėsčiųjų važiavo apie 3-5 km/h greičiu. Nuo susidūrimo vietos sustojo 10 m atstumu ir atsisukęs pamatė, kad K. V. su dviračiu yra parkritęs ant žemės. Pačio kritimo nematė, vėliau įvyko konfliktas, dėl kurio vyko tyrimas. Eismo įvykis įvyko kalno apačioje, ties (duomenys neskelbtini)namu (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 2 lapas).

Teismo posėdžio metu liudytojas P. D. nurodė, kad po nutarimo priėmimo neatsimena ar jam buvo žinoma, kad vyko dar vienas matavimas. Koks takelio plotis bebūtų, važiuojantis dviratis negali kliudyti, nutrenkti pėsčiojo. Esmė yra saugus važiavimas pėsčiojo atžvilgiu. Einantys pėstieji kelio neužtveria, o dalyvauja eisme. Tai nėra fizinis barjeras, kuriuo pėstieji užtveria kelią. Reikėtų nulipti nuo dviračio ir prasilenkti, jei ir taip nepavyksta, galima skambinti bendruoju pagalbos skambučiu. Eismo saugumas grindžiamas ir savitarpio pagarba ir atsargumu. Jeigu nėra atskiro kelio ženklinimo, nėra išskirtos dalys, eismas vyksta kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu du pėstieji eina takeliu, eina kuo įmanoma dešiniau, pareigos trauktis neturi. Važiuoti tarp žmonių – yra pavojingas manevras.

Skundas netenkinamas 

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6534-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) K. V. už ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 115 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad K. V. 2021 m. balandžio 10 d., 16.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), važiuodamas dviračiu pėsčiųjų ir dviračių taku, nedavė kelio taku einančiai pėsčiajai J. N. ir ją partrenkė, dėl ko J. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 57 punktą.

Pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį pėsčiųjų judėjimas per važiuojamąją kelio dalį arba judėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių, motorinių dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas arba dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymas užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.

Pagal ANK 428 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklių 57 punktas važiuoti dviračiu leidžia tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 10 d., 16.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), K. V., važiuodamas dviračiu pėsčiųjų ir dviračių taku, nedavė kelio taku einančiai pėsčiajai J. N. ir ją partrenkė, dėl ko J. N. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Iš įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nei vienas įvykio dalyvis neneigia, jog po susidūrimo K. V. nukrito nuo dviračio, o J. N. nešti pirkiniai pažiro ant tako. Minėtas aplinkybes patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 145 lapas).

Iš liudytojo T. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. balandžio 10 d., važiuodamas su draugu K. V. dviračiais, dviračių ir pėsčiųjų taku Kaune, (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pamatė du pėsčiuosius, nešančius pirkinių maišus. Liudytojas nurodė, kad likus maždaug 30 m iki pėsčiųjų, jis garso signalu kelis kartus perspėjo pėsčiuosius, kad šie pasitrauktų, tačiau jie nesitraukė. Kadangi įvykio vietoje dviračių ir pėsčiųjų takas siauras, nebuvo galimybės apvažiuoti pėsčiųjų iš kraštų. Pastebėjęs, kad tarp pėsčiųjų yra apie 70 cm tarpas, nusprendė pro juos pravažiuoti, kliudė J. N. nešamą maišą. Pavažiavęs maždaug 10 m sustojo, norėjo pažiūrėti kaip pravažiuos K. V.. Minėtas aplinkybes, kad T. S., pravažiuodamas pro pėsčiąją J. N., kliudė jos neštą pirkinių maišą, patvirtina ir R. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek baudžiamosios bylos Nr. 1-2281-720/2021 teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog 2021 m. balandžio 10 d., apie 16.00 val., su drauge J. N. einant Kaune, (duomenys neskelbtini), dviračių ir pėsčiųjų taku, vienas iš dviratininkų, pravažiuodamas pro pėsčiuosius, kliudė J. N. neštą maišą, o kitas ją nubloškė. J. N. ir R. K. duotais parodymais teisminio nagrinėjimo metu, būtent K. V., važiuodamas dviračiu, partrenkė ir pačią J. N., dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra, buvo kraujosruva kairiame šone ant juosmens, nubrozdintas delnas. Teismo posėdžio metu J. N. nurodė, kad į medikus nesikreipė, kadangi įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos medikai suleido nuskausminamųjų, vėliau nuskausminamuosius gėrė namuose. Į valstybinę teismo medicinos tarnybą kreipėsi tik po 5 dienų. 

Valstybinė teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. G 644/2021 (02) patvirtina, kad J. N. nustatyta kraujosruva kairėje plaštakoje, kraujosruva pilvo kairėje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2021 m. balandžio 10 d., apie 16.00 val. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tai yra, į J. N. atsitrenkus dviratininkui ir jiems abiem nukritus ant žemės. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (ar) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) 19–20 lapai).

KET priedo „Kelio ženklai“ 4 skyriuje yra pateikti du skirtingi kelio ženklo Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ pavyzdžiai, tai yra, pirmas, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu, ir antras, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu. Šio ženklo paaiškinimo skirtyje nurodyta, kad „Leidžiama eiti pėstiesiems ir važiuoti dviračiais. Jeigu dviračio ir pėsčiųjų simboliai kelio ženkle yra ne vienas po kitu, o vienas šalia kito ir skiriami vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai privalo naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta (parodyta kelio ženkle)“. Iš tokio paaiškinimo, darytina išvada, kad tik antras kelio ženklas Nr. 413 nustato pareigą pėstiesiems naudotis jiems skirta tako puse, gi pirmas kelio ženklas Nr. 413 tokios pareigos pėstiesiems nenustato. Pažymėtina tai, kad nei SEAKĮ 15 straipsnyje „Pėsčiųjų pareigos“, nei KET VI skyriuje (36-48 punktai) „Pėsčiųjų pareigos“ nėra nurodyta jokių pėsčiųjų elgesio taisyklių būtent pėsčiųjų ir dviračių take. Tuo tarpu SEAKĮ 17 straipsnio „Reikalavimai dviračių vairuotojams“ 3 dalyje nurodyta, kad jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems. Vėlgi KET 57 punkte nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Be to, KET 62 punkte nurodyta, kad jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje horizontaliuoju ženklinimu (dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad esant pirmam kelio ženklui Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu, pėstieji jokių pareigų dviratininkams neturi, tai yra, jie gali laisvai vaikščioti bet kuria jos dalimi, taip pat ir dviračiams skirta juosta, jei tokia yra nubrėžta, tuo tarpu dviratininkų pareigos pėstiesiems yra pakankamai aiškiai apibrėžtos – jie privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Iš to seka, kad dviratininkai, galintys judėti ženkliai didesniu greičiu nei pėstieji, aptartame pėsčiųjų ir dviračių take turi būti itin atidūs ir atsargūs, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti bei gebėti išvengti bet kokių galimų susidūrimų su pėsčiaisiais, kurie, kaip minėta, turi pirmenybę prieš juos.

Šioje administracinio nusižengimo byloje, remiantis byloje esančiais duomenimis, bei liudytojų, Pareiškėjo, nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad K. V. kartu su T. S. dviračiais važiavo nuo kalno žemyn, matė einančius pėsčiųjų taku pėsčiuosius, tačiau nesumažino greičio iki saugaus, kuris būtų lygus 3-7km/h greičio, kuris artimas pėsčiojo greičiui ir buvo saugus sustoti esant kliūčiai ar saugiai pravažiuoti pro pėsčiuosius, o važiavo toliau, ko pasekoje K. V. važiuodamas dviračiu partrenkė nukentėjusiąją J. N. pėsčiųjų ir dviračių take, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 413, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu. Nors minėtame pėsčiųjų ir dviračių take važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako dalis, tačiau, kaip jau aptarta, esant anksčiau paminėtam kelio ženklui Nr. 413, K. V. turėjo elgtis pagal KET 57 punkte nustatytas taisykles ir ne tik važiuoti dviračių eismui skirta tako dalimi (ką jis ir darė), bet ir nepriklausomai nuo to, kurioje tako dalyje buvo ar judėjo nukentėjusioji, privalėjo stebėti ją ir numatyti, kad ji yra ar net staiga gali atsirasti jo judėjimo trajektorijoje, bei jai duoti kelią.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pats liudytojas T. S. nurodė, kad jo dviračio plotis yra apie 70 cm. Ši aplinkybė patvirtina, kad tiek T. S., tiek už jo važiavęs K. V. nesilaikė KET 57 punkte bei SEAKĮ 17 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų dviračių vairuotojams, tai yra, nesilaikė saugaus eismo. Kaip jau minėta, nei SEAKĮ 15 straipsnyje „Pėsčiųjų pareigos“, nei KET VI skyriuje „Pėsčiųjų pareigos” nėra nurodyta jokių pėsčiųjų elgesio taisyklių būtent pėsčiųjų ir dviračių take. Šiuo atveju įvykis įvyko pėsčiųjų ir dviračių take, kuriame, pagal kelio ženklinimą (KET priedo „Kelio ženklai“ 4 skyriuje yra pateiktas kelio ženklas Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, kuriame dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra vienas po kitu), dviratininkai, galintys judėti ženkliai didesniu greičiu nei pėstieji, turi būti itin atidūs ir atsargūs, pasirinkti saugų važiavimo greitį, numatyti bei gebėti išvengti bet kokių galimų susidūrimų su pėsčiaisiais, kurie, kaip minėta, turi pirmenybę prieš juos. Iš aptartų aplinkybių nustatyta, kad K. V. nepasirinko saugaus greičio, nenumatė ir neišvengė galimo susidūrimo su pėsčiąja J. N., todėl jis pažeidė KET 57 punkto reikalavimą, bei padarė ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo atstovė advokatė R. A. skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atmetamas Pareiškėjo atstovės advokatės skundas ir konstatuojama, kad K. V. pagrįstai pripažintas kaltu padariusiu ANK 428 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kadangi Institucijos Nutarimas paliekamas galioti, o administracinio nusižengimo teisena K. V. atžvilgiu nėra nutraukiama, dėl to nėra pagrindo spręsti klausimo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. V. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6534-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

K. V. atstovės advokatės R. A. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6534-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                              Alvydas Rimkevičius