Civilinė byla Nr. e2YT-3364-1101/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24840-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.19; 3.4.5.20
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. sausio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,
dalyvaujant pareiškėjai O. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja O. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko N. M. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo G. M. mirties.
2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir nepilnamečio vaiko N. M. tėvas G. M.. Pareiškėja dėl teisinio išsilavinimo stokos nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu reikia į teismą kreiptis per įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą po palikėjo mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Be to, sutuoktinio mirtis pareiškėjai buvo itin skaudi, ji patyrė skaudžius išgyvenimus, buvo itin sutrikus, todėl negalėjo pasirūpinti savo įstatyminėmis pareigomis, t. y. kreiptis į teismą per 3 mėn. terminą.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja O. M. ir turėdamas nepilnametį sūnų N. M., kuris yra įstatyminis G. M. įpėdinis. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). 2022 m. gruodžio 22 d. testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjo G. M. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja (palikėjo sutuoktinė), o nepilnametis N. M. palikimo po tėčio mirties per įstatyme nustatytą terminą nėra priėmęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi N. M. yra nepilnametis, jo interesus pagal įstatymą atstovauja mama O. M.
6. Pareiškėja tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko N. M. vardu nesikreipė dėl sunkių emocinių išgyvenimų po sutuoktinio mirties ir nežinojimo, jog palikimui priimti nepilnamečio sūnaus vardu būtinas teismo leidimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pareiškėja į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu kreipėsi jau suėjus įstatymo nustatytam 3 mėn. terminui, todėl jos pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti.
7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, kuri taip pat yra įstatyminė G. M. įpėdinė, į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 25 d. Nurodytą dieną pareiškėja negalėjo priimti palikimo nepilnamečio sūnaus vardu, kadangi neturėjo teismo leidimo, apie kurio būtinumą, priimant palikimą nepilnamečio vaiko vardu, nežinojo. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pati pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 25 d., teismo vertinimu, jau tuo metu iš notarės turėjo sužinoti apie tai, kad siekiant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, reikalingas teismo leidimas. Nepaisant to, pareiškėja dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu į teismą kreipėsi tik 2022 m. lapkričio 9 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis), t. y. jau suėjus įstatyme nustatytam 3 mėn. terminui.
8. Kita vertus, kaip nurodė pareiškėja, po sutuoktinio mirties ji patyrė sunkius emocinius išgyvenimus, dėl ko laiku nesikreipė į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Teismo vertinimu, papildomo įrodinėjimo nereikalauja faktas, kad sutuoktinio mirtis sukelia didelį stresą ir neigiamus psichologinius išgyvenimus. Pats nepilnametis N. M. negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes jis neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ta aplinkybė, jog nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė pagal įstatymą laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo palikėjo nepilnamečiam vaikui.
9. Kaip minėta, palikimą po G. M. mirties priėmė tik jo sutuoktinė – pareiškėja. Vienintelė įstatyminė įpėdinė, priėmusi palikimą, t. y. pareiškėja, siekia, kad nepilnametis sūnus priimtų palikimą, atsiradusį po tėčio mirties.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis).
11. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti N. M. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po G. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškimą tenkinti.
A. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė