LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. E. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4019-852/2016 pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovui J. E. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė G. K.,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui J. E. P. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais 2004 m. liepos 15 d. vekselį, Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 233) ir šio vykdomojo įrašo 2015 m. liepos 24 d. dublikatą (notarinio registro Nr. 5165), priteisė ieškovui iš atsakovo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės biudžetą iš atsakovo 2 778 Eur žyminio mokesčio ir 11,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. 
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą ir į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisė 4 778 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi į valstybės biudžetą priteistos 7 567,06 Eur sumos mokėjimo išdėstymo, prašydamas leisti kiekvieną mėnesį atlikti     50 Eur dydžio įmokas. Prašymą motyvavo tuo, jog šiuo metu dirba UAB „KUKABARA“ ne visą darbo dieną ir gauna 100 Eur dydžio darbo užmokestį. Be to, 2017 m. pavasarį mirus jo motinai jis patyrė daug išlaidų.
4. Išieškotoja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašė atsakovo prašymą spręsti teismo nuožiūra.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra nepakankamos pripažinti, jog sprendimo vykdymą būtina išdėstyti, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį ir neatskleidė turimo turto Lietuvoje ir užsienyje.

3. Atskirojo skundo argumentai

7. Atsakovas J. E. P. atskirajame skunde prašo patenkinti jo prašymus: 1) kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas atsakovo ieškinys prieš Lietuvos Respubliką; 3) netenkinus ankstesnių prašymų, leisti į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį mokėti dalimis. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki: gaunamos pajamos yra 150 Eur darbo užmokestis, mirus motinai atsakovas negavo jokio palikimo, visos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, yra areštuotos, teigia, kad neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, nors vėliau nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios yra taip pat areštuotos.
2. Žyminis mokestis buvo paskaičiuotas neteisėtai, kadangi atsakovas buvo neteisingai nuteistas už netikro vekselio panaudojimą, todėl teisminis procesas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu buvo neteisėtas atsižvelgiant į tai, kad Danijos Karalystės kompetentingos institucijos nekvestionavo ginčo vekselio teisėtumo.
3. Žyminis mokestis paskaičiuotas neteisingai, kadangi ieškiniu buvo reiškiamas neturtinio pobūdžio reikalavimas, tačiau teismas jį vertino kaip turtinį.
4. Prašo stabdyti žyminio mokesčio išieškojimą iki bus išnagrinėtas atsakovo ieškinys prieš Lietuvos Respubliką, kadangi sumokėjus žyminį mokestį ir patenkinus atsakovo ieškinį, valstybei vėliau tektų jį grąžinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis,        338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 180 straipsnis).
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pridėjo papildomus įrodymus: VĮ „Regitra“ pažymą apie turimas transporto priemones, UAB „KUKABARA“ pažymas apie darbo užmokestį, UAB „KUKABARA“ 2017 m. rugsėjo 21 d. aiškinamąjį raštą, C. E. P. studento paskyros duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovui priklausančios banko sąskaitos 2014 m. vasario 24 d. ataskaitą, 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškinį, 2008 m. vasario 28 d. Danijos teismo nutartį bei 2009 m. kovo 24 d. Kratos protokolą.
12. Civilinio proceso įstatyme nurodoma, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Nors atskirajame skunde nesuformuluotas prašymas priimti naujus įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutaria priimti atsakovo J. E. P. naujai pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį (VĮ „Regitra“ pažymą, UAB „KUKABARA“ pažymas bei aiškinamąjį raštą ir Nekilnojamojo turto registro duomenis), nes šiais įrodymais grindžiama atsakovo pozicija. Tuo tarpu likusius įrodymus atsisakytina pridėti prie bylos medžiagos, kaip nesusijusius su byloje sprendžiamu klausimu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
13. Ieškovas A. B. jau prasidėjus bylos nagrinėjimui teismo posėdyje (2018 m. sausio 25 d. 9.32 val.) pateikė procesinį dokumentą, pavadintą rašytiniais paaiškinimais. Įstatymas numato apeliaciniame procese, kuriame byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teikti šalims rašytinius paaiškinimas, teismas šį dokumentą laiko atsiliepimu į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas praleido terminą pateikti atsiliepimą, prašymo terminui atnaujinti nepateikė, ieškovo procesinį dokumentą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo / neteisėtumo

14. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą, teismas išsprendžia ginčą iš esmės, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto, teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK    284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).
15. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas pamatinis teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
17. Apeliantas (atsakovas) prašė teismo valstybės naudai priteistas 7 567,06 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas mokėti dalimis kas mėnesį mokant 50 Eur dydžio įmokas, motyvuodamas prasta savo turtine padėtimi.
18. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Atskirajame skunde apeliantas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, savo turtinę padėtį sieja išimtinai tik su jo gaunamomis pajamomis. Šiuo atveju byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad apeliantas yra UAB „KUKABARA“ akcininkas, apelianto gaunamas darbo užmokestis UAB „KUKABARA“ yra 150 Eur per mėnesį, per 2016 m. UAB „KUKABARA“ iš viso jam išmokėjo 1 301,82 Eur darbo užmokesčio, apeliantui nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinės G. P. vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, leidžia vertinti, jog apeliantas turi ir kitų finansinių galimybių sprendimui įvykdyti per trumpesnį laikotarpį, nepaisant gaunamų kasmėnesinių pajamų dydžio. Šiuo atveju atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie jam priklausančio turto ir piniginių lėšų areštą nėra patvirtintos jokiais pateiktais duomenimis.
19. Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kliudančių jam atsiskaityti su valstybe, neįvardija, kad teismo sprendimu priteistos sumos išieškojimas priverstine tvarka būtų itin komplikuotas, nerezultatyvus ir / ar ekonomiškai nepagrįstas. Šiuo aspektu skolininkas privalo būti pakankamai aktyvus ir dėti reikalingas pastangas tam, kad su išieškotoju būtų atsiskaityta.
20. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad į bylą nebuvo pateikti ir jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog atsakovas per visą laikotarpį nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos  27 d. nutarties įsiteisėjimo dienos būtų atlikęs kokius nors mokėjimus, be kita ko atskirąjį skundą grindžia ir aplinkybe, jog žyminis mokestis priteistas neteisėtai, kas suponuoja išvadą apie tai, jog, atsakovas nesielgia sąžiningai.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal atsakovo nurodytas aplinkybes bei į bylą pateiktus įrodymus nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog sprendimo vykdymą būtina išdėstyti dėl atsakovo sunkios turtinės padėties. Šiuo atveju apeliantas nepateikė duomenų, jog jo sutuoktinė negauna pajamų ir (ar) jos vardu nėra registruoto turto, kuris būtų bendroji jungtinės sutuoktinių nuosavybė, taip pat, jog jam priklausantis turtas ir banko sąskaitose esančios piniginės lėšos yra areštuoti, duomenų apie piniginių lėšų likutį banko sąskaitose, turimas turtines teises bei turtą užsienyje.
22. Pažymėtina, jog taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus pažeisti kreditoriaus (išieškotojo) lūkesčiai. Įvertinus tai, kad 7 567,06 Eur dydžio sumą atsakovas nori mokėti kas mėnesį po 50 Eur, reiškia, jog bylinėjimosi išlaidų mokėjimas būtų išdėstytas beveik   13 metų laikotarpiui, todėl pažeistų išieškotojo teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo, interesų pusiausvyros bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
23. Atskirojo skundo teiginiai, susiję su jame minima baudžiamąja byla, teismo sprendimu, priimtu šioje civilinėje byloje, bei jo pagrįstumu, žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimu ir pateiktu skundu prieš Lietuvos Respubliką dėl tarptautinių teisės aktų pažeidimo neturi jokios reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl apelianto prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

24. Apeliantas atskirajame skunde prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nekilo neaiškumų dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pagrindų nenustatyta (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas, motyvuodamas būtinybę kreiptis į ESTT remiasi aplinkybėmis nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne konkrečiu klausimu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Dėl bylos sustabdymo

25. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą tuo pagrindu, jog apeliantas yra pateikęs ieškinį prieš Lietuvos Respubliką. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškinio pateikimas prieš Lietuvos Respubliką savaime nesustabdo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties vykdymo. Apeliacinis teismas šiuo atveju sprendžia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl minėto ginčo tarp apelianto ir Lietuvos Respublikos išnagrinėjimas neturės įtakos šioje byloje sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, todėl prašymas stabdyti bylos nagrinėjimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                               Romualda Janovičienė