Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-361/2019

                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46062-2015-9

                      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

25.4.1; 1.1.6.6; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4;

2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2;

2.1.16.1.9; 2.4.6.1; 2.4.7

K L A I P Ė D O S  A P Y G A R D O S  T E I S M A S

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,

dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,

asmeniui, kuriam  byla nutraukta, A. J.,

gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Gerdai Storpirštienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios A. K. atstovo pagal įstatymą A. K. bei jų atstovės advokatės Gerdos Storpirštienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. A. J. laiduotoju paskirti jos sutuoktinį V. J., nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Atmestas civilinio ieškovo A. K. civilinis ieškinys dėl 4 704,07 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Iš A. J. priteista nukentėjusiosios A. K. atstovui A. K. 830,59 Eur jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. A. J. 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 11.30 val., vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Palangoje, (duomenys neskelbtini) gatve, keliu su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties (duomenys neskelbtini) namu, elgdamasi nerūpestingai, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusią pėsčiąją ir partrenkė jai iš dešinės ėjusią A. K.. A. K. šio eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. 

2. Apeliantai skundu prašo pakeisti nuosprendį: priteisti A. K. 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y. iš draudimo kompanijos 2 500 Eur, o iš A. J. – 5 000 Eur, taip pat priteisti A. K. 1 650 Eur turtinę žalą – negautas pajamas, iš civilinio atsakovo „Seesam Insurance“, AS, Lietuvos filialo ir iš už žalą atsakingo asmens A. J. ir priteisti iš A. J. 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme bei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nesutinka su nuosprendžio dalimis dėl nepriteistos neturtinės žalos atlyginimo A. K., dėl turtinės žalos – 1 650 Eur atlyginimo A. K. dėl negautų pajamų ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

2.1. Kaip neatitinkančių bylos aplinkybių vertina teismo teiginius, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų grėsmė A. K. gyvybei neiškilo, dėl šių sužalojimų nukentėjusioji visiškai pagijo, duomenų apie liekamuosius reiškinius nėra. Nurodo, kad A. K. iki eismo įvykio buvo guvi močiutė, viską savarankiškai galėjo atlikti, o po eismo įvykio tapo neįgali, savarankiškai nebevaikšto, be to, garbingo amžiaus moterį ištiko insultas, o socialinė darbuotoja patvirtino, kad A. K. būklė nepasikeitė. Teismas neįvertino liekamųjų reiškinių, jų pobūdžio, sveikatos sutrikdymo sunkumo, jo trukmės, pasveikimo galimybių. A. K. – išsilavinusi moteris ir liudytojai patvirtino, kad ji suvokė, jog po eismo įvykio jos  gyvenimas pasikeitė nebegrįžtamai. 2018-07-04 posėdyje A. K. nurodė, jog kai mama atsigavo, suprato, kad nebegalės vaikščioti (garso įrašas 1.40.20 val.). 2018-07-04 posėdyje liudytoja G. Ž. patvirtino, kad A. K. suvokė, kad nebeatsistos, nebegalės nueiti į sodą (garso įrašas 1.03.25–1.04.06 val.). 2018-07-04 posėdyje L. B. nurodė, jog A. K. suvokė, kad ji nebevaikščios (garso įrašas 1.41.10–1.41.30 val.). A. K. buvo (duomenys neskelbtini), išsilavinusi moteris, savarankiška moteris, ji jautė baimę ir beviltiškumą, suprasdama, kad nebevaikščios. Teismas nurodė, jog A. K. iki 2016-02-02 pasveiko, tačiau realiai ji vis dar guli ligos patale. Todėl draudiko atlygintą A. K. neturtinės žalos sumą – 2 500 EUR – vertina kaip nepakankamą jos patirtiems išgyvenimams atlyginti. 

2.1.1. Nors teismas nurodė, kad priteisiama neturtinės žalos suma įprastai svyruoja nuo 579 Eur iki 2 896 Eur, tačiau pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginama nuo 579 Eur iki 11 584 Eur sumos. Bylose dėl neturtinės žalos, priteistinos iš eismo įvykį sukėlusio asmens, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 500 – 28 273 Lt sumą (kasacinės nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-131/2007; Nr. 3K-3-357/2008; Nr. 3K-3-171/2011; Nr. 3K-3-515/2011; Nr. 3K-3-177/2013; Nr. 3K-3-151/2013 ir kt.). Nuosprendyje nepagrįsta, kodėl draudiko atlyginta A. K. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama.

2.1.2. Eismo įvykis įvyko 2015-08-17, o tiek teismas, tiek draudikas konstatuoja, kad A. K. traumos išgydytos 2016-02-02. Taigi, jeigu tai ir būtų tiesa, tai laikotarpiu nuo 2015-08-17 iki 2016-02-02 yra 6 mėnesiai, kuriuos A. K. praleido nepakildama iš lovos, o tai ilgas gydymosi, baimės, laukimo ir žinojimo, jog ji iš patalo nebepakils, laikotarpis. Nurodo kasacines nutartis, kuriose priteista žymiai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos: byloje Nr. 2K-320/2009 vienai nukentėjusiajai priteista 5 792,40 Eur, kitai – 4 054,68 Eur; byloje Nr. 2K-68/2008 – 11 584,80 Eur; byloje Nr. 2K-551/2013 – 4 344,30 Eur. Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-71-245/2016 priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Tačiau nuosprendžiu A. K. vertybė – sveikata – neapginta.

2.2. Nesutinka su teismo motyvais, jog civilinis ieškovas A. K. nepateikė jokių duomenų, kad jis nuolat, kiekvieną dieną, ar bent jau ilgesniais periodais slaugė ir prižiūrėjo nukentėjusiąją, kad jam buvo suteiktas nedarbingumas slaugai, ar kitų duomenų, dėl kurių jis negalėjo tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų. Teismui, priimant nuosprendį, buvo žinoma, kad tik 2018-03-20 Plungės apylinkės teismo nutartimi neveiksnios A. K. globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. K. ir jis nėra biologinis jos sūnus. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kuriais atvejais yra skiriama nedarbingumo pašalpa, t. y. 1) atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos; 2) susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti; 3) epideminių situacijų atvejais; 4) esant proteziniame- ortopediniame stacionare; 5) laikinai perkėlus į kitą darbą dėl susirgimo profesine liga, tuberkulioze arba dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiojimo. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje yra reglamentuota, kas yra šeimos narys. „Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoka, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.“. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, A. K. neturėjo nei teorinių, nei praktinių galimybių gauti nedarbingumo pašalpą dėl A. K. slaugos, nes jis nėra biologinis pastarosios sūnus.

2.2.1. Nesutinka ir su teismo motyvais, kad nukentėjusiajai A. K. buvo taikoma profesionali medicininė slauga, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad A. K. neturėjo sąlygų išvykti į visas trumpalaikes komandiruotes, kurios nurodomos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paaiškinamajame rašte. A. K. yra vairuotojas, dirba ir Lietuvoje, ir užsienyje, veža žmones, o kuo daugiau dirba, tuo daugiau užsidirba. A. K. po eismo įvykio nevyko į užsienį, kad galėtų būtų Lietuvoje arčiau mamos, šalia, nes situacija nuolat kito ir buvo neaišku, ar mama išgyvens, ir tik stabilizavusis padėčiai jis vėl pradėjo dirbti. Kiek A. K. prarado pajamų, yra nurodyta darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“  paaiškinamajame rašte – 1 650 Eur. A. K. prašo priteisti tą sumą, kurios jis negavo. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Kadangi A. K. buvo patekusi į eismo įvykį, A. K. realiai negavo minėtos 1 650 Eur sumos. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vairuotojams darbo užmokestis skaičiuojamas skirtingais tarifais, atsižvelgiant į tai, ar žmonės ir kroviniai vežami Lietuvoje ar užsienyje, o dirbant užsienyje atlyginimas tiesiog yra didesnis.

2.2.2. Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad nėra pagrindo teigti, kad A. K. negalėjo išvykti, neatsižvelgia į tai, jog A. K. nėra biologinė A. K. mama, tačiau yra moteris, kuri užaugino A. K., ir todėl ji yra jo mama tikrąja to žodžio prasme, nes biologinė mama mirė, kai jam buvo keleri metai. A. K. buvo šalia A. K., juo rūpinosi, kai jis augo, brendo, taip pat dalyvavo jo vestuvėse ir kartu šventė visas šventes ir net mirus A. K. tėvui buvo artimiausias ir brangiausias A. K. žmogus. 2015-08-17 A. K. pateko į eismo įvykį, po to į reanimaciją Klaipėdoje, tačiau, teismo vertinimu, nuo 2015-08-18 iki 2015-08-23 A. K. galėjo vykti į komandiruotes užsienyje. Be to, laikotarpiu nuo 2015-08-28 iki 2018-08-31 ir nuo 2015-09-01 iki 2015-09-03 mama buvo ligoninėje, taigi ir kitomis A. K. komandiruočių dienomis.

2.3. Teismas nepagrįstai žymiai sumažino prašomas priteisti proceso išlaidas A. K.. Už advokatės atstovavimą teisme, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir kitas teisines paslaugas A. K. patyrė 1 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 2 040 Eur, kaip nurodė teismas. Teismas iš A. J. priteisdamas civiliniam ieškovui sumažintą iki 800 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, vadovavosi 2016 m. balandžio 13 d. Vyriausybės priimtomis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“. Pažymi, kad advokatė G. Storpirštienė, neteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, negauna užmokesčio iš valstybės, todėl neturi pareigos vadovautis minėtomis taisyklėmis.

2.3.1. Teismo sprendimas sumažinti ginčo išlaidas nemotyvuotas. Teismas tik išvardijo kriterijus, pagal kuriuos galima sumažinti proceso išlaidų dydį, ir priteisė A. K. žymiai mažesnes procesines išlaidas. Teismas du teismo posėdžius intensyviai rinko dokumentus, siekdamas išsiaiškinti, ar laiduotojas V. J. yra tinkamas laiduotojas, o pažyma apie jo teistumą atsirado tik po teisiamojo posėdžio pabaigos, praėjus keletui dienų. Tačiau dėl šio procesinio pažeidimo A. K. neskundžia nuosprendžio dalies dėl A. J. atleidimo pagal laidavimą, nes nebenori bylinėtis iš naujo. 

2.3.2. Teisme buvo surengti net trys teisiamieji posėdžiai, juose dalyvavo civilinio ieškovo atstovė, kuri aktyviai atstovavo jo interesams. Į posėdžius Palangos m. atstovė advokatė vyko iš Kauno m., kiekvienam posėdžiui ruošėsi, teikė konsultacijas, rengė civilinį ieškinį, gilinosi į A. K. civilinį ieškinį, iki sudarant atstovavimo sutartį. A. K. pasirinko advokatę iš kito miesto, nes pats gyvena Kaune, o Palangoje advokatų, galinčių teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą, yra žymiai mažiau. Be to, advokatė G. Storpirštienė dalyvavo ir globos A. K. nustatymo byloje. Minėtiems trims posėdžiams advokatė skyrė po vieną savo darbo dieną, taigi iš viso tris darbo dienas buvo užimta išimtinai tik šioje byloje. Į prašomas priteisti išlaidas įskaičiuotas ne tik trijų advokatės darbo dienų užimtumas, tačiau ir civilinio ieškinio surašymas. Už civilinio ieškinio parengimą civilinėje byloje, pagal 2004 m. balandžio 2 d. Rekomendacijas dėl priteistino darbo užmokesčio advokatams ar jų padėjėjams apmokėti, gali būti priteisiama iki 1 200 Eur. Tačiau teismas priteisė tik 830,59 Eur iš prašytos priteisti 1 240 Eur išlaidų sumos.

2.3.3. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali aptariamų išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys sunkią A. J. finansinę padėtį. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, nesiaiškino, kad A. J. dėl finansinės padėties, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką gali sumokėti civiliniam ieškovui jo patirtas procesines išlaidas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ir dėl paties teismo, t. y. dariusio posėdžių pertraukas, rinkdama duomenis apie laiduotojo teistumą, skirdamas kitus teismo posėdžius, darydamas pertraukas baigiamosiose kalbose ir tokiu būdu neužtikrindamas operatyvaus bylos nagrinėjimo. Tai, jog priteisiamos žymiai didesnės procesinių išlaidų sumos, patvirtina ir teismų praktika (pvz., Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-229-397/2018). Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bylinėjimosi išlaidų A. K. priteisimo turėtų būti pakeista ir nukentėjusiosios atstovui bei civiliniam ieškovui turėtų būti priteista visa jo patirta procesinių išlaidų suma – 1 240 Eur. 

3. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistos A. J. gynėjas advokatas R. Girevičius atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.

3.1. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį. Nesant pačios nukentėjusiosios išreikštos valios dėl jai padarytos neturtinės žalos fakto ir dydžio, nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas ne pagal subjektyvius suinteresuoto asmens – A. K. – norus ir pageidavimus, o pagal objektyvias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus. 

3.1.1. A. J. padarytos nusikalstamos veikos pasekmė – nesunkus A. K. sveikatos sutrikdymas – buvo sąlygotas ir konstatuotas tik dėl eismo įvykio padarinių – kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo, kairio šlaunikaulio distalinio galo intrasąnarinio lūžimo išsivysčius ūmiai posthemoraginei anemijai. Šie sveikatos sutrikdymai buvo išgydyti ir dėl jų A. K. jau buvo pasveikusi 2016-02-02 (2016-02-10 Papildoma specialisto išvada Nr. pG 257/2016)(03)). Tokiu būdu, sprendžiant klausimą dėl A. K. patirtos neturtinės žalos fakto ir dydžio, turi būti vertinamos tik su konkrečiais dėl eismo įvykio jos patirtais sužalojimais susijusios aplinkybės. Kiti A. K. sveikatos sutrikimai – dėl buvusių ligų paūmėjimo sąlygotas insultas ir liekamosios jo pasekmės (sutrikusi kalba, judėjimo sutrikimai ir kt.), šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi nėra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų A. K. sveikatos sutrikimas truko apie 6 mėnesius, lūžę kaulai sugijo ir nukentėjusioji, nesant kitų amžiaus ir lėtinių ligų sąlygotų sveikatos sutrikimų, būtų galėjusi laisvai judėti. Pati A. K. jokiems asmenims nėra minėjusi, jog nori, kad jai A. J. atlygintų neturtinę žalą, o juolab nėra įvardijusi jos globėjo A. K. prašomos priteisti 10 000 Eur sumos. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu daugybė liudytojų (slaugos namų darbuotojai, A. K. draugai ir pažįstami) nurodė, kad A. J. po įvykio nuoširdžiai gailėjosi, nuolat ir dažnai A. K. lankė globos namuose, atveždavo jai lauktuvių, su ja bendravo, jos palaikė šiltą ryšį, dėl to A. K. nesijautė vieniša, laukdavo ir džiaugdavosi šiais susitikimais.

3.1.2. Dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų A. K. patyrė fizinį skausmą ir neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus kompensavo ir emocinę būklę žymiai pagerino būtent pati įvykio kaltininkė A. J., kuri  dažnai ir nuoširdžiai lankė, bendravo su A. K. ir dėl to pastaroji nesijautė vieniša, patyrė daug džiaugsmingų akimirkų, jos emocinė būklė buvo pakankamai gera, jos bendravimo galimybės nesumažėjo. Apeliaciniame skunde, siekiant kuo didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimo, sąmoningai sudedami tiek dėl eismo įvykio, tiek dėl senatvinių ir lėtinių ligų kilę A. K. sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės. Iš A. J. nukentėjusiosios A. K., o faktiškai jos globėjo pagal įstatymą A. K. naudai siekiama gauti piniginę satisfakciją dėl visų ir su eismo įvykiu priežastiniu ryšiu nesusijusių A. K. sveikatos sutrikimų ir jų pasekmių, nors, kaip patvirtina bylos įrodymai, A. K. „iš ligos patalo nepakyla“ dėl insulto, o ne dėl kaulų lūžių pasekmių.

3.1.3. Apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose pagal faktines aplinkybės nesutampa ir nepanaši į šios bylos situaciją, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007 eismo įvykį padarė neblaivus asmuo, jo metu buvo nepataisomai sugadintas kitas automobilis ir sužaloti du juo važiavę asmenys, iš kurių vienas dar vaikas ir pastarajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011 darbingo amžiaus nukentėjusiajam, turinčiam ir išlaikančiam šeimą, buvo padaryti labai sunkūs sveikatos sužalojimai, dėl to jis tapo visiškai neįgaliu ir nebegalėjo dirbti, išlaikyti šeimos. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013 nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas darbingo amžiaus moteriai, išlaikančiai nepilnametį vaiką, ji neteko darbo, neteko 45 proc. darbingumo. Kitose skunde nurodomose bylose nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteistos dar mažesnės nei 2 500 Eur sumos. Apeliantai sąmoningai ar nesąmoningai klaidina teismą, nurodydami, kad byloje Nr. 2K-320/2009 nukentėjusiesiems buvo priteista 5 792,40 Eur ir 4 054,68 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes tokias sumas priteisė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas sumažino šias sumas ta dalimi, kuri priteistina pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą iš draudiko. Be to, pastaruoju atveju kaltininkas važiavo nesaugiu greičiu, vairavo techniškai netvarkingą automobilį.

3.1.4. Mano, kad draudimo kompanija, išmokėdama A. K. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, tinkamai atlygino dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patirtą neturtinę žalą, o nepinigine išraiška ši žala kompensuota aptartais A. J. veiksmais. Toks atlygintos žalos dydis atitinka nuosprendyje nurodytą teismų praktiką, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra per mažai, tuomet dar 2 500 Eur galėtų būti priteisti A. K. iš draudimo kompanijos, t. y. iš viso 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas tikrai būtų pakankamas, o apeliacinio skundo dalis dėl dar 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš A. J. turėtų būti netenkinta.

3.2. Apeliantas A. K., be kita ko, skundžia tik nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas jo ieškinys dėl dalies – 1 650 Eur – turtinės žalos atlyginimo ir neskundžia nuosprendžio dėl likusios turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos jam priteisimo.

3.2.1. Reikšdamas reikalavimą dėl 1 650 Eur turtinės žalos priteisimo, A. K. ieškinyje nurodė, kad tai yra negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei A. K. nebūtų patekusi į eismo įvykį, o dėl A. K. slaugymo negalėjo vykti į komandiruotes ir gauti komandiruotpinigių. A. K. į bylą pateikė 2018-07-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą ir 2016-04-21 paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad dėl A. K. slaugos A. K. 2015 m. rugpjūčio–2016 m. balandžio mėnesiais (12 atvejų) neišvyko į komandiruotes Slovakijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Austrijoje, dėl to negavo 1 650 Eur komandiruotpinigių. Motyvuoja, jog iki 2017-07-01 galiojusio Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalis numatė, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę (maitinimosi, apgyvendinimo ir pan.), kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyta, kad dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūta užsienyje laiką įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas, taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas. Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymas (2008-04-01 įsakymo Nr. 1K-123 redakcija) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“. Taigi dienpinigiai ir su komandiruote susijusios išlaidos nėra darbuotojo pajamos (darbo užmokestis). Šiuo atveju aktualus CPK 739 straipsnio 2 punktas, įtvirtinantis draudimą išieškoti iš sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę.

3.2.2. A. K. į komandiruotes išvykęs nebuvo, todėl jam pagrįstai komandiruotės išlaidoms kompensuoti neišmokėti dienpinigiai. Tačiau A. K. 2016-04-21 paaiškinamajame rašte nurodytais laikotarpiais dirbo ir gavo užmokestį (kitaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė), todėl apeliantas visiškai nepagrįstai teigia negavęs 1 650 Eur pajamų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nesant duomenų, kad A. K. dėl A. K. slaugos negavo darbo užmokesčio, t. y. neteko pajamų, neturi teisinės reikšmės skundo argumentai apie tai, kad A. K. nėra A. K. šeimos narys ir dėl to jam nebuvo suteikta nedarbingumo pašalpa už A. K. slaugą. Apeliantas skunde teigia, kad jam dirbant vairuotoju ir vežant žmones į užsienį jam yra apmokama „kitu tarifu“, tačiau nei jis pats, nei jo darbovietė nepateikė jokių skaičiavimų bei duomenų, kurie leistų teigti, kad išvykus į komandiruotę A. K. būtų mokamas didesnis darbo užmokestis. Pagal 2015-04-21 paaiškinamąjį raštą, komandiruočių trukmė turėjo / galėjo būti 3–5 dienos. Kadangi A. K. nuolat buvo slaugos įstaigoje, profesionaliai prižiūrima medikų ir slaugytojų, manytina, kaip teisingai nurodė teismas, jog A. K. nebuvo kliūčių kelioms dienoms išvykti į komandiruotes. Be to, svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotoja S. E. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad per septynis A. K. gydymo mėnesius A. K. buvo atvykęs aplankyti tik kelis kartus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 2015-04-21 paaiškinamajame rašte nurodytais laikotarpiais jis slaugė A. K..

3.3. Priteistas 830,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas vertina kaip pagrįstas ir pakankamas. Teigia, jog ši byla nebuvo sudėtinga įrodinėjimo prasme. A. J. nuo pat pradžių kaltę pripažino ir byloje buvo sprendžiamas tik jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje spręstinas civilinės atsakomybės klausimas taip pat nebuvo sudėtingas, o advokatės parengtas ieškinys elementarus, vos dviejų lapų apimties, jame nedėstomos sudėtingos faktinės aplinkybės arba sudėtingi teisiniai klausimai. Byloje nebuvo reikalingos kokios nors naujos ar specialios žinios, ginčo suma nedidelė, be to, advokatė atstovavo A. K. civilinėje byloje dėl A. K. pripažinimo neveiksnia, todėl situaciją puikiai žinojo ir šioje byloje laiko sąnaudos susipažinti su bylos medžiaga buvo nedidelės, advokatė vyko į tris teisiamuosius posėdžius. Nors teismas nuosprendyje atskirai nenurodė, tačiau yra reikšminga ir A. J. turtinė padėtis bei jos elgesys proceso metu. Pagal byloje esančią 2018-05-08 pažymą A. J. darbo užmokestis vos siekia 500 Eur, sutuoktinio darbo užmokestis – 700 Eur, jie augina du nepilnamečius vaikus. Taigi A. J. šeimos gaunamų pajamų vos pakanka pragyvenimui. Kelerius metus po įvykio A. J. geranoriškai nuolat lankė A. K., pati pirko jai vaistus, maistą, vitaminus ir pan., todėl patyrė nemažas išlaidas. Vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, mano, kad A. J. už savo neatsargų elgesį vairuojant transporto priemonę jau yra pakankamai nubausta ir kaltę nukentėjusiajai išpirko (ir toliau žada močiute rūpintis), pati patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

4. Civilinė atsakovė Seesam Insurance, AS, Lietuvos filialas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka.

4.1. Pagal teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-215/2010). 2015-10-22 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1954/15(03)) patvirtina, jog A. K. patirti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Papildomoje 2016-02-10 teismo medicinos išvadoje Nr. pG257/2016 (03) nurodyta, kad A. K. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, ir pažymima, jog 2016-02-02 atliktose kairio šlaunikaulio ir dubens kaulų rentgenogramose šlaunikaulio lūžio linijų nematyti. Išeminio insulto išsivystymą kairėje vidurinės smegenų arterijos baseine su hemipiegija dešinėje sąlygojo buvusių ligų paūmėjimas (nepalankus fonas), tačiau jis nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirta žala. Taigi A. K. po eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o išeminį insultą ir dėl jo atsiradusį staigų sveikatos pablogėjimą lėmė ne eismo įvykis, o buvusių ligų paūmėjimas. Nors civilinė atsakovė neginčijo, jog dėl įvykusio eismo įvykio A. K. patyrė stresą bei dvasinius išgyvenimus (atsižvelgiant į tai bei į nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą išmokėta jai 2 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti), tačiau didžioji dalis išgyvenimų, nepatogumų yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ištikusiu ją insultu. Teismo posėdyje dalyvavęs teismo ekspertas P. P. pažymėjo, kad nukentėjusiosios funkcijos neatsikūrė ne dėl eismo įvykio, o dėl insulto, dėl paūmėjusios būklės, kurias lėmė kitos ligos. Todėl, akivaizdu, jog draudikės išmokėta 2 500 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir pagrįsta.

4.2. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei dienpinigiai, nei kitos su komandiruote susijusios išlaidos nėra darbuotojo pajamos. Tai lėšos, kuriomis darbdavys kompensuoja padidėjusias darbuotojo išlaidas maitinimuisi, pragyvenimui ir pan., kylančias dėl jo darbo, atliekamo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė to darbuotojo darbo vieta. Civiliniam ieškovui A. K. nesant komandiruotėje ir dėl šios priežasties nurodytų išlaidų nepatyrus, nėra pagrindo negautus komandiruotpinigius pripažinti negautomis pajamomis. Kadangi A. K. nurodė, jog į komandiruotes vykti negalėjo, išlaidos, kurias būtų kompensavę komandiruotpinigiai, nebuvo patiriamos. Komandiruotpinigiai negali būti išmokami asmeniui, nevykusiam į komandiruotę.

5. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė teismo posėdyje prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. ir jos gynėjas – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

6. Apeliantai kvestionuoja nuosprendžiu nukentėjusiajai A. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą ir teisėtumą, motyvuodami tuo, kad teismas neįvertino eismo įvykio metu A. K. patirtų sužalojimų pobūdžio, sveikatos sutrikdymo sunkumo, jo trukmės, pasveikimo galimybių, liekamųjų reiškinių, neatsižvelgė į A. K. asmenybę – buvusi (duomenys neskelbtini), garbingo amžiaus moteris. Be to, po įvykio A. K. ištiko insultas, ji tapo neįgali, todėl priešingai nei nurodė teismas, ji iki 2016-02-02 nepasveiko, o realiai guli ligos patale. 

7. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5 792 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-29/2011).

7.1. Nagrinėjamu atveju A. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

7.2. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas kiekvienu atveju yra sąlygotas ne kokio nors vieno kriterijaus, o jų visumos ir kartu konkrečių faktinių bylos aplinkybių viseto įvertinimu. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

7.3. Akcentuotina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis A. K. nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – kairio šlaunikaulio distalinio galo intrasąnarinio lūžimo, kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo, išsivysčius ūmiai posthemoraginei anemijai. Teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog būtent tokių sužalojimų sukeltas fizinis skausmas, turėti nepatogumai, patirti emociniai išgyvenimai realiai išnyko arba itin sumenko, be kita ko, sustiprina 2015-10-22 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1954/15(03) bei 2016-02-10 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG257/2016(03) nurodytos A. K. gydymosi po eismo įvykio aplinkybės, iki įvykio jai diagnozuotų ligų pobūdis ir ankstesnių susirgimų reikšmė sužalojimo mastui, sunkumui. Pažymėtina, jog 2016-02-10 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG257/2016(03), apibendrinus duomenis iš A. K. asmens sveikatos istorijos, be kita ko, įvertinus aplinkybę, jog dar iki eismo įvykio A. K. sirgo koronarinė širdies liga su stabilia krūtinės angina, širdies nepakankamumu, II tipo cukriniu diabetu, aterosklerotinės kilmės encefalopatija, senatvine katarakta, padaryta išvada, jog buvusių ligų paūmėjimas (nepalankus fonas) sąlygojo išeminio insulto išsivystymą kairės vidurinės smegenų arterijos baseine su hemiplegija dešinėje ir nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirta A. K. trauma. Be to, 2016-02-02 gydytojai, atlikę A. K. kairiojo šlaunikaulio ir dubens kaulų rentgenogramą, konstatavo, jog rentgenologiškai lūžio linijų nematyti. 2016-02-03 A. K. apžiūrėjęs psichiatras nustatė, jog Blessed‘o demencijos skalė: 15 (10–22 – vidutinis pablogėjimas); MMSE 14 balų (vidutinio sunkumo (maksimali 30 balų).

7.4. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip faktiškai nepagrįstą apeliantų skundo argumentą, jog po eismo įvykio A. K. ištiktas insultas ir neįgalumas yra įvykio metu patirtų sužalojimų priežastis ir pasekmė. Patirtos dėl eismo įvykio žalos (turtinės ar neturtinės) bei jos dydžio įrodinėjimo našta tenka būtent civiliniam ieškovui, šiuo atveju siekiančiam visos prašomos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Akcentuodamas A. K. liekamųjų reiškinių aplinkybę, apeliantas nepateikia ir su civiliniu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, jog tokių reiškinių realiai kilo ar jie priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio metu patirtais kūno sužalojimais. Taigi eismo įvykio metu jokie sužalojimai, kurie būtų tiesiogiai susiję su A. K. ištikusiu insultu, jai nepadaryti, ir tuo leidžia įsitikinti minėtos specialistų išvados bei jas priėmusio eksperto R. P. P. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme duoti išsamūs, motyvuoti paaiškinimai.

7.5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo remtis apeliantų nurodyta kasacinio teismo praktika. Pažymėtina, jog teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje kasacinio teismo nutartyje suformuotu precedentu. Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Apeliantų nurodytose, kasacinio teismo teisės taikymo aspektu tikrintose žemesnės instancijos teismų sprendimuose neturtinės žalos atlyginimo klausimai spręsti esant netapačioms kaip nagrinėjamu atveju faktinėmis aplinkybėms ir kartu vertinant kitokių teisiškai reikšmingų neturtinės žalos dydžiui teisingai nustatyti kriterijų visumą.

7.6. Apibendrindama išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. K. būtent dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nekilo grėsmė netekti gyvybiškai svarbių žmogaus elgsenos ir judėjimo funkcijų, nes tokie sužalojimai faktiškai išnyko. Esminę įtaką ir liekamųjų ar negrįžtamų sveikatai pokyčių grėsmę lemia A. K. ligų, turėtų dar iki eismo įvykio, paūmėjimas. Šios ligos sąlygojo A. K. insultą ir jos neįgalumą. Apylinkės teismas nepažeidė kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teismas, be kita ko, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog 2 500 Eur neturtinės žalos A. K. atlygino civilinės atsakovės draudikė. Be to, draudikė A. K. atlygino turtinę žalą – 1 709,60 Eur, o Teritorinei ligonių kasai kompensavo 5 224,57 Eur (t. 2, b. l. 11–26). Remdamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog draudimo kompanijos išmokėta neturtinės žalos atlyginimo suma dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų užtikrina atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. bei nukentėjusiosios A. K. interesų pusiausvyrą, kompensuoja nukentėjusiosios dvasinius išgyvenimus ir turėtus nepatogumus.

Dėl turtinės žalos  

8. Apeliacinio skundo argumentai dėl A. K. nepriteistų 1 650 Eur negautų pajamų atmestini.

8.1. Apylinkės teismas pagrįstai, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, jog A. K. 12 kartų negalėjo išvykti į komandiruotes dėl A. K. traumos ir jos slaugymo po eismo įvykio, papildomai neužsidirbo 1 650 Eur, sistemiškai aiškindamas Darbo kodekso 107 straipsnio 2, 3 dalyse reglamentuotą darbuotojo komandiruotės instituto ir jam mokėtinų už buvimą komandiruotėje dienpinigių tvarką, padarė teisingą išvadą, jog nei dienpinigiai ir nei kitos su komandiruote susijusios išlaidos nėra darbuotojo pajamos. Be to, A. K. nepateikė duomenų, jog už tas darbo dienas, kuriomis jis būtų galėjęs vykti į komandiruotes, tačiau neišvyko, jis negavo darbo užmokesčio.

8.2. Darbo kodekso 220 straipsnyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2005-07-14 iki              2016-07-01) nustatyta, jog pasiųstiems į tarnybines komandiruotes darbuotojams per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Pirmiau nurodytoje Darbo kodekso normoje nustatytų garantijų dėl dienpinigių mokėjimo esmė atskleidžiama ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų normose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2009-03-06 iki 2017-02-01), patvirtintose Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyta, kad dienpinigių išlaidos apskaičiuojamos už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienos), taikant Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas. Dienpinigių normas reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymas (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01) „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes patvirtinimo“.

8.3. Atsižvelgdama į išdėstytas anksčiau aplinkybes, teisinius dienpinigių mokėjimo aspektus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė civilinio ieškovo A. K. reikalavimą dėl 1 650 Eur negautų pajamų priteisimo. Beje, A. K. faktiškai nė vienoje iš darbdavės nurodytų komandiruočių nebuvo, o duomenų, jog A. K. gydymosi laikotarpiu negavo iš darbdavės darbo užmokesčio, byloje nėra. Skunde akcentuodamas A. K. slaugymo aplinkybę, apeliantas A. K. nutyli, kad A. K. nuo 2015-08-17 iki 2015-08-31 gydėsi stacionare, vėliau perkelta į medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, o dėl eismo įvykio metu patirtų traumų visiškai išgijo 2016-02-02. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigiama skunde, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog A. K. turėjo sąlygas išvykti į visas trumpalaikes komandiruotes. Taigi, byloje įrodžius, kad A. K. reikalavimas dėl kvestionuojamos turtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nėra pagrindo pastarojo negautus iš darbdavės komandiruotpinigius pripažinti negautomis pajamomis ir juos jam priteisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

9. Apeliantai skunde pagrįstai pastebi, jog nuosprendyje teismas suklydo nurodydamas, jog už atstovės advokatės G. Storpirštienės atstovavimą teisme, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir kitas teisines paslaugas A. K. patyrė 2 040 Eur nuostolio. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, jog faktiškai A. K. šiai advokatei už atstovavimą teisme, teisines konsultacijas, pasirengimą bylos nagrinėjimui, civilinio ieškinio parengimą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 1 240 Eur (t. 3, b. l. 62–67, 118, 119).

9.1. Nors apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas minėtą 2 040 Eur išlaidų sumą, tačiau iš teismo motyvų matyti, jog sprendimas sumažinti iki 800 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti yra iš esmės motyvuotas. Teismas pagrįstai nustatė ir įvertino aplinkybę, jog advokatė G. Storpirštienė nukentėjusiosios atstovui atstovavo tik nuo 2018-04-27 (t. 2, b. l. 144) (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2015-08-18, t. 1, b. l. 3). Šios baudžiamosios bylos pobūdis leidžia pritarti apylinkės teismo vertinimui, jog byla nesudėtinga tiek procesine, tiek teisine prasme, teisminė tokių bylų praktika gausi, neatsargaus nusikaltimo atskleidimas ir A. J. veiksmų kvalifikavimas sunkumų nesukėlė, ji pripažino kaltę, dėl įvykio labai gailėjosi. 

9.2. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog didinti kvestionuojamas išlaidas iki 1 240 Eur pagrindo nėra. Priteista iš viso 830,59 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, dera su aptartu bylos sudėtingumu, apimtimi, teisinės pagalbos teikimo trukme, kiekiu bei mastu ir dera su orientaciniais, advokatams už faktinį teisinės pagalbos teikimą mokamais dydžiais, reglamentuotais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintose Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse. Be to, apeliantai neįvertina aplinkybės, jog civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, todėl prašomų priteisti   1 240 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios, atstovaujamos A. K., ir jų atstovės advokatės apeliacinį skundą. Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. ar civilinės atsakovės Seesam Insurance, AS, Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajai išlaidas, turėtas advokatės paslaugoms – už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą teisme – apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nukentėjusiosios A. K. atstovo pagal įstatymą A. K. bei jų atstovės advokatės Gerdos Storpirštienės apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti apeliantų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                 Dalius Jocys

                                                         Savinijus Katauskas

                                                        Aurelija Sadauskaitė