Civilinė byla Nr. 3K-3-555/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00186-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija 128.16 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Minera“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje aktualūs procedūrų ne ginčo tvarka išieškant iš įkeisto turto bei bylų sujungimo galimybės kasaciniame teisme teisinio reguliavimo klausimai.
J. G. 2007 m. vasario 27 d. hipotekos lakštu su vėlesniais pakeitimais, užtikrindama 12 900 000 Lt paskolos, suteiktos uždarajai akcinei bendrovei ,,Gratus“ pagal 2007 m. vasario 13 d. kreditavimo sutartį Nr. IL-2007-01-16, grąžinimą kreditoriui akcinei bendrovei Šiaulių bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – 55,45 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 600 000 Lt.
2010 m. kovo 26 d. kreditoriaus reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius AB Šiaulių bankas perleido finansinį reikalavimą UAB ,,Minera“.
Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Gratus“ bankroto bylą.
Kreditorius UAB ,,Minera“ prašė priverstinai išieškoti 12 464 709,96 Lt skolą pagal kreditavimo sutartį ir 133 Lt žyminio mokesčio, areštuoti J. G. priklausantį įkeistą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir nukreipti į jį išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi areštavo J. G., įkeisto turto savininkei, nuosavybės teise priklausantį turtą – 55,45 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007 m. vasario 27 d. hipotekos lakštu, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui UAB „Minera“.
Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Gratus“ bankroto bylą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad nuo bankroto iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Bankrutuojančios UAB „Gratus“ įkeistas turtas bus parduodamas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Skolininkas BUAB „Gratus“ tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui UAB „Minera“ pagal 2007 m. vasario 13 d. kreditavimo sutartį, todėl teismas įkeistą turtą areštavo, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2011 m. sausio 6 d. nutartį Nr. G-1420-L paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne visiškai tokią prievolę įvykdo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pagal 2007 m. vasario 13 d. kreditavimo sutartį skolininkas UAB „Gratus“ 12 202 771,15 Lt kreditą turėjo sugrąžinti kreditoriui iki 2011 m. rugpjūčio 1 d., tačiau, Kauno apygardos teismui 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlus skolininkui bankroto bylą, kreditorius UAB „Minera“ kreipėsi į teismą su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų. Kadangi skolininkui UAB „Gratus“ priklausantis įkeistas turtas gali būti parduodamas tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 560 straipsnio 3 dalis), tai Kauno apylinkės teismo Hipotekos skyrius pagrįstai, pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi, 2011 m. sausio 6 d. nutartimi areštavo skolininko ir įkeisto turto savininkės turtą, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės nurodymas, kaip kad nustatyta CK 4.183 straipsnyje, neturi prasmės, nes skolininko UAB „Gratus“ įkeisto turto realizavimas bus vykdomas pagal Įmonių bankroto įstatymą. CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra, t. y. kreiptis dėl priverstinės skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, pateikdamas pareiškimą hipotekos teisėjui pagal CPK XXXVI skyriaus taisykles.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo J. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir hipotekos kreditoriaus UAB ,,Minera“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo palikti nenagrinėtą; bylą pagal V. G. kasacinį skundą sujungti su šia byla pagal J. G. kasacinį skundą į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Kasatorės įkeistas butas su rūsiu buvo įkeistas bendrąja hipoteka su BUAB ,,Gratus“ įkeistu pastatu Birštone, V. G. įkeistu butu Kaune, negyvenamosiomis patalpomis Kaune ir dviem žemės sklypais Kaune. Bendrosios hipotekos dalyviai skolininko pusėje yra skolininkas BUAB ,,Gratus“ su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, J. G. su jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, V. G. su jam ir J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Dėl to, kad to paties skolinio įsipareigojimo vykdymui užtikrinti yra įkeisti kelių atskirų asmenų keli atskiri nekilnojamojo turto objektai, yra pagrindas kvalifikuoti šiuos hipotekos teisinius santykius kaip bendrąją hipoteką (CK 4.183 straipsnio 1 dalis).
Hipotekos skyrius prie Kauno apylinkės teismo nekvalifikavo materialiųjų hipotekos santykių, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2010, suformuotos teisės taikymo praktikos, kad hipotekos teisėjas privalo kvalifikuoti materialiuosius hipotekos santykius, nustatyti hipotekos rūšį, o matydamas, kad turtas įkeistas bendrąja hipoteka, tačiau nėra sudaryto susitarimo dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilės, turi atsisakyti vykdyti išieškojimą ypatingosios teisenos tvarka palikdamas prašymą nenagrinėtą pagal CPK 542 straipsnio 1 dalį ir 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas.
2. Nors Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi kvalifikavo materialiuosius hipotekos santykius kaip bendrąją hipoteką, tačiau netaikė CPK 542 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto. Teismas nenustatė, kad hipotekos sandorio šalys būtų sutarę dėl galimybės priverstinio skolos išieškojimo atveju parduoti bendrąja hipoteka įkeistus nekilnojamuosius daiktus vienu metu, taip pat nenustatė, kad tokia sąlyga būtų nustatyta teismo CK 6.162 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama tvarka. Nesant šalių susitarimo dėl bendrąja hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo vienu metu, teismas be pagrindo taikė CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą, kurio neturėjo taikyti.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius UAB ,,Minera“ prašo palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį ir Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2011 m. sausio 6 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Nagrinėjamu atveju išieškojimo iš įkeisto turto eilė neturėjo būti nustatyta, nes šalys savo veiksmais siekė sukurti svetimo turto hipotekos, o ne bendrosios hipotekos teisinius santykius. Hipoteka – tai sandoris, dėl kurio susitaria hipotekos sutarties šalys. Jeigu šalys susitarė dėl bendrosios hipotekos, tai ji bus bendroji hipoteka iki jos pasibaigimo, jeigu – dėl svetimo turto hipotekos, tai bus svetimo turto hipoteka iki hipotekos pabaigos momento. Viena hipotekos rūšis negali transformuotis į kitą rūšį be hipotekos sutarties šalių suderintos valios suderinimo. CK 4.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė hipoteka gali būti paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji ir sąlyginė. Remiantis CK 4.183 straipsnio 1, 3 dalimis, akivaizdu, kad tiek hipotekos kreditorius, tiek asmenys, įkeičiantys savo turtą, iš anksto deklaruoja savo siekius nustatyti bendrąją hipoteką, susitariant dėl įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarkos ir ją įrašant į hipotekos sutartį. Valia susitarti dėl bendrosios hipotekos negali būti neišreikšta, nutylėta ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra jokių požymių, kad hipotekos kreditorius būtų taręsis su G. dėl bendrosios hipotekos sudarymo. Šalys nesitarė dėl bendrosios hipotekos, bet tarėsi dėl svetimo turto hipotekos, kai nėra įstatyme nustatyto reikalavimo susitarti dėl turto pardavimo eilės. G. turtas buvo įkeistas kaip svetimas turtas jų šeimos valdomos įmonės padidėjusioms finansinėms prievolėms garantuoti. Kasatorė ne karto nepareikalavo ir net nesiūlė tartis dėl priverstinio išieškojimo iš turto eilės.
2. Kasatorės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-433/2010, kurioje buvo priimta 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, ratio decidendi nesutampa su šios bylos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinių bylų sujungimo
Teisėjų atrankos kolegijos 2011 birželio 17 d. nutartimi yra priimtas kasatoriaus V. G. kasacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarčių ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarties, priimtų pagal hipotekos kreditoriaus UAB „Minera“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, peržiūrėjimo. Kasatorės šioje byloje J. G. kasacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 6 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutarties pagal hipotekos kreditoriaus UAB „Minera“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo peržiūrėjimo priimtas teisėjų atrankos kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartimi. Kasatorė prašo kasacines bylas pagal minėtus kasacinius skundus sujungti į vieną bylą ir išnagrinėti kartu.
CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta procesinė kelių vienarūšių bylų sujungimo galimybė. Tokio bylų sujungimo ir nagrinėjimo kartu tikslas užtikrinti, kad bylas sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimo procesinis atvejis taikomas ir tuo atveju, kada nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Iniciatyva dėl bylų sujungimo paskirta bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) diskrecijai. Kolegija, įgyvendindama jai įstatymu suteiktą diskrecijos teisę, netenkina kasatorės prašymo dėl bylų sujungimo kasaciniame procese. Hipotekos kreditoriaus prašymai dėl priverstinio skolos iš skolininkų išieškojimo buvo pateikti atskirose bylose ir atskiruose teismo procesuose, tarp jų ir instancine tvarka, išnagrinėti. Kasaciniame teisme bylas pagal minėtus kasacinius skundus nagrinėja tos pačios sudėties teisėjų kolegijos teisėjai, bylos nagrinėjamos tos pačios dienos kasacinio teismo posėdžiuose. Taigi procesinis bylų sujungimo tikslas – išnagrinėti greičiau ir teisingai – yra užtikrinamas ir be bylų sujungimo. Aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę išnagrinėti bylas skyrium, taip pat nėra. Dėl to laikantis procesinio nuoseklumo ir kasacinės instancijos teisme bylos pagal pirmiau nurodytus kasacinius skundus nagrinėtinos atskirai, t. y. jų nesujungus.
Dėl procedūrų ne ginčo tvarka išieškant iš įkeisto turto
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.
Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, reglamentuojami CPK 558 straipsnyje, kuriame nustatytos hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Kreditoriui kreipiantis CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nereikalaujama pateikti hipotekos lakšto, nes areštuotas įkeistas turtas dar neperduodamas realizuoti. Per CPK 558 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą terminą pakartotiniam pareiškimui dėl skolos išieškojimo pateikti skolininkas gali įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, todėl kreditoriui nebebūtų pagrindo pakartotinai kreiptis dėl tolesnių išieškojimo veiksmų. Pareiškimas, pateikiamas pagal CPK 558 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB bankas „Hansabankas“ prašymą pakartotinai realizuoti įkeistą M. B. turtą, bylos Nr. 3K-3-573/2004).
Pagal aptariamą teisinį reguliavimą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (CPK 558 straipsnis 1 dalis). Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti.
Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją ir tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Inrent“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta taikant CPK 558 straipsnio 1 dalį, gali būti ir kasacinio bylos nagrinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, bylos Nr. 3K-7-272/2011).
CPK 558 straipsnio 1 dalies taikymo atveju areštuojant hipotekos lakštu įkeistą daiktą užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas, nes įkeisto daikto savininkui iš esmės suvaržoma įkeisto daikto disponavimo teisė, t. y. išsaugoma status quo padėtis (CK 4.192 straipsnis 2 dalis), o skolininkas ir įkeisto daikto savininkas įspėjamas apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą skolos negrąžinimo atveju. Minėta, priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, tarp jų ir hipotekos teisėjui tenkanti pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, bylos Nr. 3K-7-272/2011).
Taigi CPK 558 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos procedūros paskirtis – sukurti prielaidas pradėti realų skolos išieškojimą, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 straipsnis 2 dalis). Būtent hipotekos kreditoriaus CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateikto pakartotinio kreipimosi patenkinimas sukelia materialių padarinių – įkeisto daikto savininko pasikeitimą, nes hipotekos teisėjui priėmus atitinkamą nutartį pradedamas įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. Būtent šioje stadijoje tampa aktualus hipotekos rūšies nustatymas ir atitinkamai įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko BUAB ,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-205/2011; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, bylos 3K-7-272/2011). Nagrinėdama hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo CPK 558 straipsnio 1 dalies nustatytoje stadijoje būtent apylinkės teismo hipotekos teisėjas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nustatė reikšmingas aplinkybes, kurios būtinos pareiškimui dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikti, ir dėl skolininko pritaikė CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, taip sukurdamas prielaidas realiam skolos išieškojimui hipotekos kreditoriui kreipusis CK 558 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kuriais analizuojama sudarytos hipotekos sutarties rūšis – bendroji ar svetimo daikto hipoteka, nagrinėjamoje priverstinio skolos išieškojimo proceso stadijoje yra neaktualūs, neteikiantys pagrindo panaikinti priimtus teismų procesinius sprendimus ir priimti procesinį sprendimą pagal kasatorės prašymą (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kasacinis teismas turėjo 39,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. gruodžio 16 d. pažyma. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš kasatorės J. G. (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens J. G. (duomenys neskelbtini) 39,80 Lt (trisdešimt devynis litus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidijus Laužikas
Pranas Žeimys