Civilinė byla Nr. e2A-1040-390/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02667-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.5;; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1;
3.4.3.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, H. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „KDS grupė“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“, dėl įpareigojimo vykdyti sutartį, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, H. L., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. L., P. D., V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 8 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2015 m. sausio 26 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 4-DP pagal, 2015 m. liepos 29 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-150729-00099 atlikti statybos užbaigimo procedūras bei perduoti sukurtą daiktą ieškovei.
2. Nurodė, kad šalys 2015 m. sausio 26 d. sudarė infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 4-DP, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savanoriškai ir neatlygintinai pagal specialųjį planą, galiojančias statybos normas ir reglamentus parengti T. gatvės, akligatvio nuo Š. gatvės, su visais inžineriniais tinklais statybos techninį projektą bei pagal suderintą T. gatvės statybos techninį projektą, nustatyta tvarka gavęs statybas leidžiantį dokumentą, nutiesti T. gatvėje inžinerinius tinklus ir įrengti gatvės kietąsias dangas nuo Š. gatvės iki T. gatvės 52 šiaurinės sklypo ribos bei teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos užbaigimo procedūras. Projektas buvo parengtas, statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas, gatvė nutiesta, tačiau užbaigimo procedūros neįvykdytos ir darbai neperduoti ieškovei. Statybos darbai pagal pasirašytą infrastruktūros sutartį turėjo būti atlikti pagal 2015 m. liepos 29 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-33-150729-00099. Nors atsakovė yra bankrutuojanti, tačiau ji nėra išregistruota iš juridinių asmenų registro, juridiškai statybos darbai tebevykdomi ir nėra užbaigti, statybos leidimas yra galiojantis, nėra pabaigtos užbaigimo procedūros – deklaracijos, kad viskas užbaigta.
3. Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų ieškovė nurodė, kad tokie reikalavimai turi būti sprendžiami kitoje byloje, nes inžineriniai tinklai buvo pastatyti kito statytojo, ne atsakovės, pagal atskirą projektą, kitą statybos leidimą; savarankiškų reikalavimų klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
5. Nurodė, kad ginčo sutartis jau yra pasibaigusi, ieškovė nebeturi teisės reikalauti sutarties vykdymo natūra dėl savo neveikimo, o kartu su ieškiniu pateikti dokumentai suponuoja faktinį sutartyje numatytų statybos darbų atlikimą. Atsakovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, kuriam taikoma likvidavimo procedūra, todėl negali sudaryti sandorių su trečiaisiais asmenimis dėl sutarties vykdymo natūra. Sutartis sudaryta 2015 m. sausio 26 d., joje numatyti darbai užbaigti 2015 m. liepos 10 d., o statybos leidimas išduotas tik 2015 m. liepos 29 d. Buvo priimti statybos darbai gatvės kietosios dangos tiesimo, ieškovei patvirtinus tinkamą sutarties vykdymą. Statybos užbaigimo aktas statiniams buvo išduotas dar 2015 m. liepos 10 d., o ieškovė beveik 7 metus delsė ir nereikalavo sutarties vykdymo iš atsakovės, kas neabejotinai viršija protingą terminą reikalavimui įvykdyti sutartį.
6. Atsakovė trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų prašė netenkinti, nes jie pareikšti ne tam asmeniui.
7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė dėl ieškovės ieškinio spręsti teismo nuožiūra.
8. Dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo nurodė, kad 2009 m. buvo paruoštas bendrasis Palangos miesto planas, jame yra P. kvartalas, kuriam buvo paruoštas architektūrinių reikalavimų ir inžinerinių infrastruktūros reikalavimų specialusis planas, 2013 m. birželio 6 d. miesto tarybos sprendimu šis planas buvo patvirtintas. Pagal jį buvo ruošiamas gatvės projektas. Buvo gauti visų sklypų palei projektuojamą gatvę savininkų sutikimai, kadangi tuo metu, kur dabar yra trečiojo asmens nuosavybė, ten buvo valstybinė žemė, tvenkinys, todėl buvo gautas NŽT sutikimas.
9. Trečiasis asmuo P. D. prašė dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
10. Trečiasis asmuo H. L. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad gatvės kietosios dangos ir kiti ginčo sutartyje sulygti darbai vis dar nėra perduoti.
11. Trečiasis asmuo H. L. pareiškė savarankiškus reikalavimus – įpareigoti atsakovę, kad ji per 120 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), pašalintų kelią, pažymėtą UAB „Domo planas“ 2017 m. gruodžio 11 d. asfaltuotos gatvės situacijos schemoje, ir visas su juo susijusias dalis, pašalintų kelio atitvarą ir visas su juo susijusias dalis; pašalintų nuotekų vamzdyną ir visas su juo susijusias dalis, pašalintų hidrantą ir visas su juo susijusias dalis; įpareigoti atsakovę, kad ji per 150 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atstatytų (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vakarinę dalį į padėtį, kuri buvo iki pradedant reikalavime minimų daiktų - kelio, kelio atitvaro, nuotekų, hidranto - statybos darbus.
12. Nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-478-(5.63) nurodyta: „Patikrinimo metu nustatyta: Vakarinėje žemės sklypo pusėje kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutiestas kelias, pastatytas kelio atitvaras, suvestos komunikacijos - nuotekos, 3 apšvietimo stulpai, pastatytas hidrantas, uždarytas pravažiavimas į sklypą“. Iš UAB „Domo planas“ 2017 m. gruodžio 11 d. asfaltuotos gatvės situacijos schemos matyti kokiais atstumais ir kokiose vietose asfaltuotos T. gatvės dalys patenka į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad įrengti nuotekų šuliniai, hidrantas patenka į trečiojo asmens žemės sklypo ribas. Įvestos komunikacijos, nuotekų tinklai, nutiestas kelias, kelio atitvarai, pastatytas hidrantas, uždarytas privažiavimas į sklypą, dėl ko negalima patekti į sklypą. Visi šie darbai buvo atlikti be H. L. sutikimo. Nei ieškovė, nei atsakovė neturėjo teisės vykdyti darbus trečiojo asmens nuosavybės teise priklausančiame sklype.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus. Priteisė atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais 1306,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos po 653,40 Eur. Priteisė valstybei iš ieškovės 75 Eur žyminį mokestį ir 48,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė valstybei iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais 48,55 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl sutartinių prievolių vykdymo, iškėlus atsakovei bankroto bylą
14. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja, kad būtų įvykdyta ginčo sutartis natūra. Atsakovei yra iškelta bankroto byla ir įmonė teismo nutartimi pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms. Nors ĮBĮ neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d., tačiau šį įstatymą pakeitusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 bei 61 straipsniuose įtvirtintos nuostatos juridinio asmens prievolių vykdymo iškėlus nemokumo bylą iš esmės yra analogiškos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 bei 4 punktuose nurodytam teisiniam juridinio asmens prievolių vykdymo iškėlus nemokumo bylą reglamentavimui. Sutinkamai su ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalimi, nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą.
15. Teismas sutiko su atsakove, kad statybos darbų vykdymas ir (ar) užbaigimas yra specialių žinių reikalaujanti veikla, kurios atlikti nepasitelkus atitinkamą kompetenciją turinčių darbuotojų nėra galimybės. Pažymėjo, kad bankroto proceso metu tokiems darbams vykdyti atsakovės kreditoriai nėra skyrę jokių lėšų, kad atsakovė yra likviduojama ir negali sudaryti sandorių su trečiaisiais asmenimis (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovės ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų atsakovė faktiškai įvykdyti negali.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuo 2015 m. iki pat 2019 m. nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų rezultatų ir/ar dokumentacijos netinkamo perdavimo, o statybos procedūrų užbaigimo buvo pareikalauta tik 2022 m. vasario 25 d. ieškiniu, be to, esant 2015 m. balandžio 16 d. sudarytam atsakovės ir UAB „Egavis ir Ko“ susitarimui dėl teisių ir pareigų pagal ginčo sutartį perleidimo ir neturint informacijos, kad Palangos miesto savivaldybė nėra davusi sutikimo ginčo sutarties šalies pakeitimui, bankroto administratorius turėjo pagrindą manyti, jog sutartiniai įsipareigojimai pagal ginčo sutartį ieškovei buvo įvykdyti tinkamai ir yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
17. Teismas, atsižvelgęs, kad atsakovei yra taikomas specialusis teisinis režimas bei taikytinos CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktų nuostatos, nusprendė, jog atsakovė negali būti įpareigojama įvykdyti ginčo sutartį natūra, be to, teismo sprendimas (patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus) pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnio nuostatas, kadangi toks teismo sprendimas neįvykdytinas. Pažymėjo, kad negalintis įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra, kreditorius turi teise reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.60 straipsnio 1 dalis).
Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų
18. Teismas nurodė, kad gatvės kietųjų dangų statytoja pagal T. g. akligatvio nuo Š. g. (duomenys neskelbtini) naujos statybos techninį projektą Nr. TP-14/04-1-S yra atsakovė, o statytoja pagal Lauko vandentiekio, buitinio ir lietaus nuotakyno tinklai T. – Š. g. (duomenys neskelbtini) Nr. 2014.01.14-NS-TP-VN techninį projektą yra išregistruotas juridinis asmuo UAB „Egavis ir Ko“. Atsakovė 2015 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido UAB „Egavis ir Ko“ nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
19. Teismas darė išvadą, kad trečiasis asmuo H. L. įrodė, kad ji yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies savininkė, kad nedavė statytojai sutikimo greta jos sklypo ir jos sklype vykdyti statybos darbus. Trečiojo asmens Inspekcijos atstovas A. D. nurodė, kad techninis projektas buvo darytas pagal 2008 m. ar 2009 m. topografinę nuotrauką, tuo metu H. L. sklypas priklausė NŽT, todėl buvo gautas NŽT, o ne trečiojo asmens sutikimas statyti statinius. Teismas nesutiko su Inspekcijos atstovu, kad statytojai turėjo teisę 2014 m. – 2015 m. statyti statinius šalia ar per tretiesiems asmenims priklausančius sklypus neturėdami jų sutikimo. Jau nuo 2012 m. liepos 13 d. žemės sklypas priklausė ne NŽT, o tretiesiems asmenims.
20. Teismas pažymėjo, kad statybos techninis projektas Nr. TP-14/04-1-S (kaip matyti iš suderinimo žymų) ir techninis projektas Nr. 2014.01.14-NS-TP-VN buvo rengiami 2014 m. ir 2015 m., todėl projektuotojams naudojant 2008-2009 m. senumo topografinį geodezinį planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (projektų rengimo metu galiojančios 2014 m. kovo 6 d., 2015 m. sausio 1d., 2015 m. balandžio 17 d., birželio 27 d. redakcijos) 26 punktu, 29.2 papunkčiu projekto rengimo metu topografinis geodezinis planas privalėjo būti patikslintas pagal aktualius duomenis, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai atlikti 2011 m., daikto kadastro duomenų byla įregistruota 2011 m. rugpjūčio 26 d.
21. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas dėl aplinkybės, jog statytojos su prašymais išduoti statybą leidžiantį leidimą (toliau – SLD) nepateikė statytojų nuosavybės teise nevaldomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimų. Pagal teisinį reguliavimą, gauti sklypo savininkų rašytinį sutikimą ir jį pateikti projektuotojams buvo statytojų pareiga, kurios statytojos neįgyvendino. Savivaldybės administracija negalėjo, nesant visų privalomai pateikti dokumentų, priimti prašymo dėl SLD, juo labiau negalėjo SLD išduoti. Teismas darė išvadą, dėl to kaltos yra statytojos ir savivaldybės administracija.
22. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo P. D. buvo statinių pagal Lauko vandentiekio, buitinio ir lietaus nuotakyno tinklai T. – Š. g. (duomenys neskelbtini) Nr. 2014.01.14-NS-TP-VN techninį projektą projekto vadovas ir pasirašė projektą, kuriame lietaus nuotekos, jų tinklų bei vandentiekio tinklų dalis, bei apsaugos zonos (sprendimo 13.23 punktas) patenka į trečiųjų asmenų sklypą, nesant privalomo jų rašytinio sutikimo. O trečiasis asmuo E. L. buvo T. g. akligatvio nuo Š. g. (duomenys neskelbtini) naujos statybos techninio projekto Nr. TP-14/04-1-S projektuotojas ir projekto vadovas ir parengė bei pasirašė projektą, kuriame suprojektuota (duomenys neskelbtini) T. gatvės dalis, gatvės kietosios dangos, gatvės atitvaras, patenka į trečiųjų asmenų žemės sklypą nesant privalomo jų rašytinio sutikimo. Teismas darė išvadą, kad tretieji asmenys P. D. ir E. L. taip pat yra kalti, nes jie netinkamai įgyvendino teisės aktuose reglamentuotas projektuotojo ir projekto vadovo pareigas.
23. Teismas pažymėjo, kad statytojos neturėdamos teisės būti statytojomis trečiųjų asmenų sklype (duomenys neskelbtini), neturėdamos žemės sklypo, savininkų sutikimo, pastatė ginčo statinius, dėl to yra statytojų kaltė.
24. Teismas darė išvadą, kad trečiojo asmens H. L., kaip žemės sklypo dalies savininkės teisės yra pažeistos ta apimtimi, kiek pastatyti statiniai ir jų apsaugos zonos įeina į jos naudojimui priskirtą nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį, nors ginčo žemės sklypo dalį ji valdo nuosavybės teise tik nuo 2016 m. spalio 7 d.
Dėl atsakovo, kuriam trečiasis asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus
25. Teismas nurodė, kad nors šioje byloje nėra ginčijamas SLD, tačiau renkantis atsakovą turi būti laikomasi ir Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, pagal kuriuos teismo įpareigojimai orientuoti pirmiausiai į statytoją ar statinio savininką, toliau į valdytoją, naudotoją ir pan.
26. Teismas nurodė, kad statytoja pagal projektą Lauko vandentiekio, buitinio ir lietaus nuotakyno tinklai T. – Š. g. (duomenys neskelbtini) Nr. 2014.01.14-NS-TP-VN buvo UAB „Egavis ir Ko“, todėl H. L. reikalavimus susijusius su nuotekų bei hidranto pašalinimu turėjo reikšti UAB „Egavis ir Ko“, o kadangi šis juridinis asmuo išregistruotas, tai pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą eiliškumą – inžinerinių statinių eksploatuotojui (valdytojui/naudotojui) UAB „Palangos vandenys“. O dėl reikalavimo pašalinti nutiestą kelio dalį, kelio atitvarą, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad nors formaliai atsakovė yra (duomenys neskelbtini) T. gatvės kietųjų dangų statytoja, tačiau dėl specialaus teisinio režimo ji negali įvykdyti H. L. reikalavimų, todėl turėjo būti pakeista į atsakovę – T. gatvės savininkę – Palangos miesto savivaldybę.
27. Trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, H. L. nesutikus pakeisti atsakovės, jos pareikštus reikalavimus teismas atmetė (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Teismas, atmetęs ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas 1306,80 Eur laikė pagrįstomis ir lygiomis dalimis priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, kaip ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Apeliaciniu skundu ieškovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti arba šalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad „kartu su prašymais išduoti SLD privalėjo būti pateikti to žemės sklypo savininkų (pastaba, (duomenys neskelbtini)) sutikimai. Savivaldybės administracija negalėjo, nesant visų privalomai pateikti dokumentų, net priimti prašymo dėl SLD, juo labiau SLD išduoti. Dėl to savivaldybės administracija yra kalta“ bei motyvą „atsakovė nebūdama šios gatvės savininke, turėjo būti pakeista į atsakovę - Palangoje T. gatvės savininkę - Palangos miesto savivaldybę“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Teismas atmetė ieškinį remdamasis motyvais, kad atsakovo statusas yra bankrutuojanti bendrovė ir ieškovas per vėlai kreipėsi į teismą. Tačiau ieškovė senaties termino nepraleido, o atsakovės statusas pagal teismų praktiką yra tinkamas statybos darbams užbaigti per Infostatybą.
29.2. Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos motyvais (sprendimo 39 p.), kad Savivaldybės administracija yra kalta, jog išdavė SLD, nors pačio SLD nė vienas proceso dalyvis neginčija ir tai yra galiojantis individualus teisės aktas, kuriam galioja teisėtumo prezumpcija. Savivaldybės administracija nedavė leidimo statyti privačiame sklype, todėl (duomenys neskelbtini) savininkų sutikimas nebuvo reikalingas.
29.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atestuoto projektuotojo E. L. projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, būdami atidūs, taip pat turėjo teisę, pamatę, kad nukrypta nuo projekto, prašyti stabdyti statybos darbus, laiku kreiptis į VTPSI arba teismą. Teismas dėl tokio trečiojo asmens pasyvumo nepasisakė.
29.4. Teismo motyvas, kad svetimoje žemėje esanti akligatvio dalis priklauso Palangos miesto savivaldybei ir atsakovas turi būti Palangos miesto savivaldybė yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Šiuo metu statinio statusas yra nebaigta statyba. Nėra jokių įrodymų, kad statytojas baigė užbaigimo procedūras ir perdavė akligatvį savivaldybei.
29.5. Teismo išvados, kad kalti yra kiti asmenys, o pajamas įsisavinęs investuotojas negali atsakyti, yra siurpriziniai, todėl pradėjus nagrinėti bylą nebuvo keliamas gyventojų, kurie naudojasi pasistatytu turtu, įtraukimo į bylą klausimas. Teismas turėjo būti aktyvus ir į bylą įtraukti (duomenys neskelbtini) gyventojus, nes keliamas klausimas dėl jų naudojamos infrastruktūros išardymo ir vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo nutraukimo. Ieškovė būtų neprieštaravusi, kad darbus pagal ginčo sutartį įsipareigotų padaryti gyventojai, dėl kurių privatus investuotojas įrengė komunikacijas.
30. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, H. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti nusprendžiant: 1) nepriteisti iš trečiojo asmens, H. L., bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, 2) iš ieškovės priteisti H. L. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Nors teismas atsisakė tenkinti trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, tačiau tik bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyti konkrečių asmenų kalti veiksmai ir tik teismui priėmus sprendimą trečiajam asmeniui paaiškėjo atsakingas asmuo, kuris atsakytų pagal negatorinio ieškinio reikalavimus.
30.2. Teismo sprendimas iš esmės dėl ieškinio dalyko ir pagrindo yra teisingas, tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas pilnai neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį byloje bei tai, kad būtent šalys yra kaltos dėl gatvės dalies įrengimo trečiojo asmens žemės sklype neturint trečiojo asmens sutikimo.
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Ieškovė savo skunde nepagrįstai susiaurina pirmosios instancijos teismo motyvus, interpretuodama juos išimtinai atsakovės teisiniu statusu ir ieškovės delsimu įgyvendinti tariamai pažeistas savo teises. Teismo motyvai dėl atsakovės kaip bankrutavusio juridinio asmens teisinio statuso ir visų iš to išplaukiančių teisinių pasekmių yra itin išsamūs, o apeliaciniu skundu nei vienas iš jų nėra ginčijamas ir nėra įrodinėjamas jų neteisėtumas ir/ar nepagrįstumas. Taip pat sprendimas motyvuojamas ieškovės neveikimu, CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu užkertančiu galimybę ieškovės reikalavimų tenkinimui, tačiau ieškovė jokių argumentų šiuo aspektu nepateikia, dėl ko jie turi būti atmesti (CPK 178 straipsnis).
31.2. Nors byloje susiklostė netipinė situacija, kuomet SLD nėra nuginčytas ir yra teisėtas, jo išdavimo proceso analizė pagrįstai leido konstatuoti ieškovės kaltę. Tačiau nors byloje buvo nustatyti tam tikri ieškovės padaryti pažeidimai SLD išdavimo procese, teismas nei pripažino šio dokumento neteisėtai išduotu, nei jo panaikino, nei kokiu nors būdu nusprendė dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
31.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nei karto nereiškė ir neįrodinėjo, jog statybos darbais buvo nukrypta nuo projekto. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarties 32 punktas (civilinė byla Nr. e2-770-1120/2022) yra konstatuotas darbų ieškovei perdavimo faktas, todėl pirmosios instancijos teismas netgi negalėjo nustatyti kitokių faktinių aplinkybių.
31.4. Teismas nepadarė pažeidimų, į bylą neįtraukdamas (duomenys neskelbtini), gyventojų. Ieškovė jokių prašymų dėl minėtų gyventojų neteikė nei ieškinyje, nei daugkartiniame bylos nagrinėjime žodinio proceso tvarka, t. y. nemanė, jog bylos nagrinėjimas kaip nors galėtų paveikti jų teises ir/ar pareigas.
32. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo H. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
32.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė netinkamai vykdė įstatymo leidėjo jai pavestas funkcijas ir pareigas, savo neveikimu neužtikrino tinkamo valstybės turto valdymo - statybos metu sukurtos gatvės kaip statinio tinkamo įrengimo, perėmimo ir įregistravimo.
32.2. Nors teisme nebuvo nagrinėjamas SLD panaikinimo klausimas, tačiau teismas tinkamai vertino byloje esančius dokumentus, pateikė išsamų ir tikslų išaiškinimą dėl SLD išdavimo procedūrų atitikties teisės aktams, tinkamai nustatė kaltus asmenis. Teismas nustatė teisines ir faktines aplinkybes dėl neteisėtai atliktų statybų (duomenys neskelbtini) žemės sklype.
33. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. L. prašo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad jam nesuprantama, kokių dokumentų pagrindu teismas nustatė, esą E. L. suprojektavo gatvę privačiame sklype, todėl su tokiais teismo motyvais nesutinka kategoriškai, kadangi privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kelio neprojektavo, todėl (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų sutikimų nereikėjo.
34. Atsiliepimu į trečiojo asmens H. L. apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė H. L. atžvilgiu nėra priešinga šalis. H. L. reikalavimus atsakovei BUAB „KDS grupė“ reiškė savo iniciatyva ir atsakovą taip pat pasirinko pati. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, kuriai H. L. jokių reikalavimų nereiškė.
35. Atsiliepimu į trečiojo asmens H. L. apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje atsakovės atžvilgiu buvo atmesti visi reikalavimai, atsakovė nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios siūlė pakeisti proceso šalis, todėl jos elgesys buvo procesiškai tinkamas, visomis teisėmis naudotasi sąžiningai, dėl ko jokių pagrindų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bendrųjų principų ir neatlyginti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra visiškai jokio teisinio pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
37. Byloje yra nustatytos ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės, kad 2015 m. sausio 26 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „KDS grupė“ buvo sudaryta Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) sutartis Nr. 4-DP, kuria šalys susitarė, kad savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atsakovė: įsipareigoja, bendradarbiaudama su ieškove, savanoriškai ir neatlygintinai atlikti: 1) pagal Specialųjį planą, kurį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183, ir galiojančias statybos normas ir reglamentus, parengti T. gatvės (akligatvio nuo Š. gatvės) su visais inžineriniais tinklais statybos techninį projektą (akligatvis, gatvės kategorija - D2, plotis - 6m, RL - 12m); 2) pagal suderintą T. gatvės (akligatvio nuo Š. gatvės) statybos techninį projektą ir nustatyta tvarka gavęs statybą leidžiantį dokumentą, nutiesti T. gatvėje inžinerinius tinklus ir įrengti gatvės kietąsias dangas nuo Š. gatvės iki (duomenys neskelbtini) šiaurinės sklypo ribos bei teisės aktų nustatyta tvarka atlikti statybos užbaigimo procedūras.
38. Šalys 2015 m. sausio 26 d. sutarties Nr. 4-DP 1.2, 3.1. punktais susitarė įrengti gatvės kietąsias dangas ir nutiesti inžinierinius tinklus iki statinių, numatytų statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimo procedūrų atlikimo dienos.
39. 2015 m. liepos 29 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. RPP-33-150729-00099 dėl statybos darbų atlikimo.
40. 2018 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovei UAB „KDS grupė“ yra iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjusi. Šiuo metu įmonė likviduojama dėl bankroto.
41. Ieškovė 2022 m. vasario 25 d. pateiktu ieškiniu teismui įrodinėjo, kad projektas buvo parengtas, statybą leidžiantis dokumentas gautas, gatvė nutiesta, tačiau užbaigimo procedūros neįvykdytos ir darbai ieškovei atsakovės neperduoti. Ieškovė prašė teismą įpareigoti bankrutuojančią įmonę per 8 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2015 m. sausio 26 d. pasirašytą infrastruktūros plėtojimo sutartį Nr. 4-DP pagal 2015 m. liepos 29 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-150729-00099 atlikti statybos užbaigimo procedūras bei perduoti sukurtą daiktą Palangos miesto savivaldybės administracijai.
42. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais H. L. prašė teismą įpareigoti bankrutuojančią bendrovę, kad ji per 120 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pašalintų kelią, pažymėtą UAB Domo planas 2017 m. gruodžio 11 d. asfaltuotos gatvės situacijos schemoje, ir visas su juo susijusias dalis, pašalintų kelio atitvarą ir visas su juo susijusias dalis; pašalintų nuotekų vamzdyną ir visas su juo susijusias dalis, - pašalintų hidrantą ir visas su juo susijusias dalis; įpareigoti atsakovę, kad ji per 150 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atstatytų (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vakarinę dalį į padėtį, kuri buvo iki pradedant 2 reikalavime minimų daiktų - kelio, kelio atitvaro, nuotekų, hidranto - statybos darbus. Trečiasis asmuo nurodė, kad savarankiškas reikalavimas yra susijęs su jos materialinės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimu, nes atsakovė be jokio civilinio teisinio pagrindo iš dalies suvaržė trečiojo asmens nuosavybės teisę visa apimtimi valdyti bei naudotis savo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-478-(5.63) nurodyta, kad „patikrino žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) <...> Patikrinimo metu nustatyta: Vakarinėje žemės sklypo pusėje kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nutiestas kelias, pastatyti kelio atitvaras, suvestos komunikacijos - nuotekos, 3 apšvietimo stulpai, pastatytas hidrantas, uždarytas pravažiavimas į sklypą“. Iš UAB Domo planas 2017 m. gruodžio 11 d. asfaltuotos gatvės situacijos schemos M 1:500, kurią parengė ir pasirašė inžinierius - geodezininkas G. G., matyti kokiais atstumais ir kokiose vietose asfaltuotos T.gatvės dalys patenka į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kad įrengti nuotekų šuliniai, hidrantas patenka į trečiojo asmens žemės sklypo ribas.
43. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų netenkino.
44. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija priimtą teismo sprendimą nurodydama, kad atsakovės teisinis statusas yra tinkamas statybos darbams užbaigti per Infostatybą, ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, taip pat visiškai nepagrįsti teismo motyvai, dėl ieškovės kaltės išduodant SLD, dėl projektuotojo E. L. projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, dėl Palangos miesto savivaldybės, kaip tinkamo atsakovo pagal trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus.
45. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, teikdama, kad teismas neatsižvelgė į šalių procesinį elgesį byloje, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės, paaiškėjo tinkamas atsakovas pagal trečiojo asmens reikalavimus, kad būtent bylos šalys yra kaltos dėl trečiojo asmens teisių pažeidimo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia, kad atsakovė įvykdytų 2015 m. sausio 26 d. ginčo sutartį natūra. Tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovės teisinis statusas yra specifinis, nes vyksta teisminis atsakovės bankroto procesas, t. y. 2018 m. sausio 24 d. teismo nutartimi iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo nuo 2018 m. vasario 7 d. galiojant ĮBĮ), proceso stadija – įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
47. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės teisinį statusą, pagrįstai taikė specialiųjų teisės aktų – Įmonių bankroto įstatymo ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo normas, pažymėjo, kad JANĮ 28 bei 61 straipsniuose įtvirtintos nuostatos iš esmės yra analogiškos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 bei 4 punktuose nurodytam teisiniam juridinio asmens prievolių vykdymo iškėlus nemokumo bylą reglamentavimui. Pagal skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad teismas ne tik pasisakė dėl atsakovei taikomo specialaus teisinio režimo, ribojančio iki bankroto bylos iškėlimo prisiimtų įsipareigojimų vykdymą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), tačiau išsamiai išanalizavo ir kokioms sąlygoms esant jis netaikomas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 17 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad statybos darbų vykdymas ir (ar) užbaigimas yra specialių žinių reikalaujanti veikla, kurios atlikti nepasitelkus atitinkamą kompetenciją turinčių darbuotojų nėra galimybės, atsakovė neturi nė vieno darbuotojo, yra likviduojama, o trečiųjų asmenų pasitelkimas prievolių vykdymui nėra sandoris, susijęs su atsakovės veiklos nutraukimu, bei tai nėra numatyta teismo nutartyje dėl atsakovės pripažinimo likviduojama (JANĮ 84 straipsnio 2 dalis), taip pat ieškovo reikalavimo įvykdymas pareikalautų finansinių likviduojamos įmonės lėšų, o tai pažeistų bankrutavusios įmonės bei jos kreditorių interesus. Pažymėjo, kad nors atsakovės atstovė tik bylos nagrinėjimo metu 2022 m. kovo 17 d. pranešimu informavo ieškovę, kad visų prievolių pagal ginčo sutartį įvykdymo terminai yra suėję, prievolės pasibaigę, nurodė atsiradusių finansinių reikalavimų teikimo tvarką (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas), tačiau tokį nesavalaikį pranešimą įtakojo objektyvios priežastys: administratoriui buvo pateiktas atsakovės ir UAB „Egavis ir Ko“ 2015 m. balandžio 16 d. susitarimas dėl teisių ir pareigų pagal ginčo sutartį perleidimo, kas sudarė pagrindą manyti, jog sutartiniai įsipareigojimai ieškovei buvo įvykdyti tinkamai ir dėl to yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), taip pat ir pačios ieškovės neveikimas, ilgą laiką delsiant su reikalavimu įvykdyti prievolę. Teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimų įvykdymo natūra galimybę šiuo atveju riboja ne tik specialiosios juridinių asmenų nemokumą (bankrotą) reguliuojančios teisės normos, bet ir CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, o administratoriaus nesavalaikis pranešimas apie sutarties su ieškove nevykdymą pats savaime ieškovės interesų nepažeidžia. Nors ieškovė apeliaciniu skundu prašo ieškinį tenkinti, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies ne pagrįstumo ir neteisėtumo, išskyrus aplinkybę, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieškinio senaties termino praleidimo klausimo, tik pasisakė dėl CK 6.213 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos reikalavimo įvykdyti sutartį išimties, t. y. jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus atvejus, kai turinti teisę gauti įvykdymą sutarties šalis nereikalauja įvykdyti prievolės per protingą terminą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie sutarties nevykdymą. Teismas šiuo atveju ją taikė ir nusprendė, kad atsakovė negali būti įpareigojama įvykdyti ginčo sutartį natūra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl ieškovės apeliacinio reikalavimo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą netenkina.
48. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo ginčijamas išduoto SLD teisėtumas, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodydamas skundžiamus motyvus teismo sprendimo 39 punkte, konstatavo, jog SLD išduotas neteisėtai ir dėl to kalta ieškovė, todėl negalima situacija, kad SLD yra teisėtas ir galiojantis, tačiau ieškovė kalta dėl jo išdavimo. Taip pat teismas nevertino, kad statinio (akligatvio) statusas yra nebaigta statyba, kad statinys nėra statytojo perduotas savivaldybei, nurodė skundžiamus motyvus teismo sprendimo 54 punkte, kad atsakovė pagal trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus turėjo būti pakeista į atsakovę – (duomenys neskelbtini) T. gatvės savininkę – Palangos miesto savivaldybę.
49. Pasisakydamas dėl galimybės skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus atskirai nuo jo rezoliucinės dalies, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kvestionuoti procesinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017).
50. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
51. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus pačiame įstatyme nustatytas išimtis – pavyzdžiui, CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015).
52. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl teismo motyvų pašalinimo, kadangi pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės veiksmų teisėtumą išduodant galiojantį SLD, nesat pareikšto materialinio reikalavimo ir ginčo dėl jo SLD teisėtumo nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, taip suteikdamas šalims galimybę tokius teismo sprendimo motyvus naudoti kitose bylose. Taip pat, jog atsakovė turėjo būti pakeista į Palangos miesto savivaldybę, kadangi byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl ginčo sutarties įvykdymo, statinio perdavimo Palangos miesto savivaldybei ir tiriami jas pagrindžiantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti nepagrįstų išvadų, atitinkamai, jog atsakovė turi būti Palangos miesto savivaldybė.
53. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamų teismo motyvų pašalinimo laiko pagrįstais, kas sudaro pagrindą iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti ieškovės prašomus motyvus.
Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais apeliacinio skundo
54. CPK 93 straipsnio 1–2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-122-403/2023).
55. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis numatyta to paties straipsnio 4 dalyje yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
56. Taigi, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, turi būti konstatuotas šalies ne bet kokio, o būtent netinkamo procesinio elgesio faktas. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 42 straipsnio 1, 5 dalys).
57. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių netinkamo procesinio elgesio. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti apeliantės argumentai, jog tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą paaiškėjo atskiros aplinkybės dėl šalių atliktų veiksmų ar neveikimo, dėl tinkamo atsakovo, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti šalių netinkamą procesinį elgesį. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama, kad trečiasis asmuo H. L. byloje pareiškė savarankiškus materialinius reikalavimus savo iniciatyva ir pasirinktai atsakovei BUAB „KDS grupė“, kurie skundžiamu teismo sprendimu buvo atmesti visiškai, byloje nenustatytas šalių netinkamo procesinio elgesio faktas, bei į nutarties 54-55 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką aptariamu klausimu, sprendžia, kad šiuo atveju taikyti jokių pagrindų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bendrųjų principų ir taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies išimtį, nėra visiškai jokio teisinio pagrindo. Todėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus H. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Kadangi kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
59. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau iš jo motyvuojamosios dalies šalinami pertekliniai motyvai: (sprendimo 39 punkte) „kartu su prašymais išduoti SLD privalėjo būti pateikti to žemės sklypo savininkų (pastaba, (duomenys neskelbtini)) sutikimai. Savivaldybės administracija negalėjo, nesant visų privalomai pateikti dokumentų, net priimti prašymo dėl SLD, juo labiau SLD išduoti. Dėl to savivaldybės administracija yra kalta“ bei (sprendimo 54 punkte) „atsakovė nebūdama šios gatvės savininke, turėjo būti pakeista į atsakovę - (duomenys neskelbtini) T. gatvės savininkę - Palangos miesto savivaldybę“. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, o trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, H. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
60. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. Šiuo procesiniu sprendimu yra tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas (tenkinamas vienas iš ieškovės apeliacinio skundo alternatyvių reikalavimų). Abi bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktų pagrindu, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis, jog sumokėjo 146 Eur žyminį mokestį, todėl 2023 m. gegužės 11 d. sumokėtas 146 Eur žyminis mokestis grąžinamas ieškovei (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, H. L. apeliacinį skundą atmetus, jai turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: (sprendimo 39 punkte) „<...> kartu su prašymais išduoti SLD privalėjo būti pateikti to žemės sklypo savininkų (pastaba, (duomenys neskelbtini)) sutikimai. Savivaldybės administracija negalėjo, nesant visų privalomai pateikti dokumentų, net priimti prašymo dėl SLD, juo labiau SLD išduoti. Dėl to savivaldybės administracija yra kalta“ bei (sprendimo 54 punkte) „<...> atsakovė nebūdama šios gatvės savininke, turėjo būti pakeista į atsakovę - (duomenys neskelbtini) T. gatvės savininkę - Palangos miesto savivaldybę“.
Grąžinti ieškovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 125196077) 2023 m. gegužės 11 d. sumokėtą 146 Eur žyminį mokestį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Tomas Romeika