Civilinė byla Nr. e2A-550-513/2023                                        Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00507-2021-9

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.7; 2.8.2.8; 3.1.7.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

        

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 22 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. F. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Timberhouse“ apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. F. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Timberhouse“ dėl netinkamos kokybės daikto kainos sumažinimo, trūkumų nustatymo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Bolsta“.

 

 Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė I. F. ieškiniu prašė 5 360 Eur suma sumažinti pirties kainą, priteisti 403,99 Eur už kokybės trūkumų įvertinimą, 1 000 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

2.       Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei I. F. iš atsakovės UAB „Timberhouse“ priteista 1340 Eur sumažintos pirties kainos, 403,99 Eur kokybės trūkumų įvertinimo išlaidų, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos ir nuo priteistos 1340 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. balandžio 20 d. iki teismo spendimo visiško įvykdymo, kita ieškinio dalis atmesta.

3.       Teismas nustatė, kad ieškovė I. F. ir atsakovė UAB „Timberhouse“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei pilnai įrengtą medinį namelį su pirtimi (toliau – pirtis), pagamintą pagal ieškovės (užsakovės) brėžinius, o ieškovė įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją sutartyje nustatytą kainą. Sutartimi atsakovė UAB „Timberhouse“ patvirtino, kad parduodamų prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus ir šioje sutartyje nustatytas sąlygas (Sutarties 2 punktas). Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

4.       Teismas nurodė, kad, reikšdama pretenzijas dėl parduoto daikto kokybės ir neatitiko saugumo reikalavimų trūkumų, ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – sumažinti netinkamos kokybės daikto kainą (80 proc.) bei kompensuoti patirtas daikto kokybės trūkumų įvertinimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

5.       Teismas nurodė, kad savo reikalavimams pagrįsti ieškovė rėmėsi specialisto Ž. P. 2020 m. gruodžio 4 d. statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 10-24, kuriuo specialistas konstatavo, kad pirtis turi neleistinų defektų, kurie atsirado dėl atsakovės atliktų darbų (t. y. varstomos stiklintos konstrukcijos sumontuotos nesilaikant esminių Lietuvos statybos taisyklių, tvirtinimo elementai nėra saugūs, neapsaugota mediena po pakura, stogo dangos ir dūmtraukio išvesties netinkamas sujungimas, suvedimas, naudota nekokybiška mediena, nepateikti pardavėjo medžiagų kokybės sertifikatai), todėl pirties tolimesnė eksploatacija negalima; taip pat nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaita, kuria konstatuota, kad dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 proc. pagamintos pirties vertės sumažėjimas, kadangi pirties stogas įrengtas be išsikišimų kraštuose (dėl to lietaus vanduo teka tiesiogiai ant pastato), sienose nėra profesionaliai įrengtos izoliacijos, ventiliacijos ir ventiliacijos angų, pastatui gali kilti gaisro grėsmė, be to, yra pagrindas manyti, kad taip pat gali būti ir daugiau paslėptų neprofesionaliai atliktų pastato statybos darbų.

6.       Teismas nustatė, kad iki sutarties sudarymo šalys bendravo telefonu, atsakovas siuntė savo gaminių nuotraukas, ieškovė išsirinko gaminamos pirties pavyzdį, pateikė savo pageidavimus dėl papildomo lango įstatymo, varstomų durų, rankenų. Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktuose gaminamų pirčių pavyzdžiuose namelio–pirties langai neturi apskardintų palangių, jos neįėjo į pirties komplektaciją, ieškovė nei iki sutarties pasirašymo, nei po to neišreiškė pageidavimo apskardinti palanges, todėl teismas šio ieškovės nurodyto trūkumo nepripažino pirties defektu.        

7.       Ieškovė taip pat nurodė, kad lauko siena apkalta nekokybiškai (per trumpos lentelės) bei „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje nurodyta, jog pirties stogas įrengtas be išsikišimų kraštuose, tačiau teismas nustatė, kad pirties stogas buvo nupjautas ieškovės sutuoktinio prašymu dėl pigesnio ir paprastesnio pirties transportavimo į Norvegiją. Ieškovė pageidavo stogelį pailginti Norvegijoje savo pajėgomis, todėl buvo sutarta, kad nupjautos stogelio vietos bus paliktos atviros, kad ieškovei būtų patogiau sumontuoti stogelį. Nupjaunant stogelį reikėjo demontuoti visus keturis išorinių kampų apvadus, dėl to jie buvo pažeisti, atsakovė apie tai informavo ieškovės sutuoktinį ir siūlė naujus apvadus, bet ieškovės sutuoktinis atsisakė nurodęs, kad jis juos pasikeis pats. Teismas konstatavo, kad lauko siena buvo apkalta kokybiškai, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirties siena buvo apkalta nekokybiškai, šių defektų savo aktuose nenurodė ir ieškovės pasirinkti specialistai.

8.       Ieškovė taip pat nurodė, jog po gultais neužkaltos dailylentės, palikta atvira siena, trūksta apie 5 kv. m lentų. Atsakovė teigė, kad šis ieškovės nurodytas defektas neįėjo į pirties komplektaciją bei kainą, atsakovė siūlė ieškovei apkalti dailylentes pilnai, bet palikti atvirus gultus, tačiau ieškovė pasirinko ekonomiškesnį variantą. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog dėl šių darbų apimties, jų atlikimo ir kaštų ji nebuvo informuota, kad minėti darbai nebuvo su ja derinami, šių aplinkybių teismo posėdyje ji nepaneigė jokiais įrodymais, todėl teismo konstatavo, kad dailylenčių neužkalimas po gultais buvo aptartas su ieškove ir nelaikytinas paslėptu pirties defektu, dėl kurio pirtis negalėtų būti naudojama pagal paskirtį.

9.       Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, jog pirties krosnis pastatyta ant degaus pagrindo, neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Teismas nustatė, kad krosnis pastatyta ant nerūdijančio plieno lakštų, tokie patys lakštai pritvirtinti ant sienų prie krosnelės. Ieškovė nedetalizavo ir nenurodė, kokių priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitinka pirties krosnis, o atsakovė pateikė įrodymus, kad krosnis pirkta iš sertifikuoto gamintojo UAB „Kalvis“, pateikė krosnies techninį pasą, todėl teismas laikė, kad ieškovė krosnies defekto neįrodė. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovė, teigdama, kad trūksta ventiliacijos angos, šio trūkumo nepagrindė, nenurodė, kur ir kokia ventiliacinė anga neįmontuota, o atsakovė teigė, kad pirtyje yra dvi ventiliacinės angos – viena viršuje, kita grindyse, be to dvi ventiliacinės angos yra priešpirtyje.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė įsipareigojo pirtį ieškovei perduoti iki 2020 m. rugsėjo 10 d. adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nebuvo įsipareigojusi pirtį pristatyti ieškovei, priešingai, pirties pasiėmimą iš gamintojo ir jos transportavimą į Norvegiją organizavo pati ieškovė savo lėšomis. Ieškovei teigiant, kad apžiūrėjus iš Lietuvos į Norvegiją atgabentą pirtį pastebėjo, jog pirties lauko durys įstatytos nekokybiškai, sulankstyti durų lankstai, durys neužsidaro, pro tarpus leidžia vandenį, vidaus saunos durys įstatytos nekokybiškai, neužsidaro, lieka dideli tarpai. Teismas pažymėjo, kad nurodydama šiuos trūkumus ieškovė jų nedetalizavo ir nekonkretizavo, o atsakovė pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad prieš pirties transportavimą pirties durys įstatytos kokybiškai, durų lankstas nepažeistas, nuotraukos išsiųstos ieškovei, be to, ieškovei buvo žinoma, kad saunos durų apačioje tarp grindų buvo specialiai paliktas tarpas ventiliacijai. Teismas nurodė, kad šių ieškovės nurodytų defektų nekonstatavo ir ieškovės pasitelkti specialistai savo ataskaitose, tikėtina, kad šie defektai atsirado pirties transportavimo, nėra jokių įrodymų, kad dėl šių defektų yra kalta atsakovė.

11.       Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad užkūrus pirtį pradėjo rūkti ir lydytis stogo danga, sprendė, kad ieškovė dėl kilusios gaisro grėsmės negalėjo pirtimi naudotis dėl nustatytų atsakovės pagamintos pirties defektų. Teismas nurodė, kad prieš krosnelės pakurą nėra sumontuotos apsauginės skardos, po pakura nebuvo apsaugota mediena, kaminas liečiasi su stogo danga, kamino aukštis neatitinka saugos reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas iš esmės patvirtino, kad prieš pirties užkūrimą buvo reikalingi ir paruošiamieji (papildomi) darbai – ieškovei prieš pradedant eksploatuoti pirtį reikėjo sumontuoti kaminą (iš dviejų dalių), nuo krosnelės išvesti per stogą, atitinkamu perimetru (žiedu) įdėti nedegią vatą, kuri buvo papildomai sukomplektuota, taip pat patvirtino, kad gaisras galėjo kilti būtent dėl neįdėtos vatos prie kamino, kuri turėjo būti prie supakuotų kamino detalių. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė, jog buvo pateikusi ieškovei detales (kamino apsauginį žiedą, nedegią vatą), reikalingas saugiam pirties naudojimui, bei pateikusi reikalingą informaciją (instrukciją) šių darbų atlikimui. Teismas nusprendė, kad atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos atskleisti informaciją, susijusią su būtinybe pirtyje sumontuoti kamino žiedą ir nedegią vatą aplink jį, taip pat nepritvirtino prieš pakurą apsauginės skardos, dėl to vartotoja įsigijo nesaugią prekę. Teismas vertino, kad būtent šis prekės trūkumas lėmė tai, kad ieškovė neturėjo galimybės saugiai naudotis gaminiu.

12.       Teismas nurodė, kad užsakydama prekę ieškovė turėjo suprasti, jog jos užsakyta pirtis yra vidutinės rinkos kainos gaminys, o siekiant nepriekaištingos, aukštos kokybės prekės, reikalingos aukštesnės kokybės medžiagos bei papildomas darbas, dėl to žymiai išaugtų pirties kaina. Teismas nustatė, kad atsakovė netinkamai, po dušo kabinos padu išvedžiojo elektros laidus bei saunos viduje įmontavo langą, kurio stiklas sprogo nuo karščio, tačiau dėl šių reikalavimų ieškovė ieškinio nereiškė, nors naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, dėl to teismas negali išeiti už ieškovės ieškinyje suformuluoto ieškinio dalyko ribų. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje ekspertas nepasisakė dėl visų ieškovės nurodytų trūkumų, be to, ataskaita parengta remiantis „Norsk takst“ instrukcijomis ir taisyklėmis, o iš dokumento turinio negalima nustatyti, kuo remdamasis ekspertas atliko kokybės tikrinimo ir kontrolės procedūras, kokią metodiką naudojo, todėl šią išvadą vertino kritiškai.

13.       Teismas nurodė, kad pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ieškovė (vartotoja) iš dalies negavo to, ko siekė sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį – turėti kokybišką namelį su saugiai veikiančia pirtimi, įvertinęs šalių paaiškinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, taip pat į pateiktus byloje įrodymus, aplinkybę, kad pirtis negalėjo būti naudojama pagal paskirtį dėl galimo gaisro rizikos, sprendė, kad yra pagrindas mažinti pirties kainą 20 procentų jos vertės, t. y. 1340 Eur. Teismas taip pat nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

14.       Teismas nurodė, kad dėl pirties neatitikimo standartams ir techniniams reikalavimams ieškovė neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, todėl vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais ieškovei iš atsakovės priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15.       Teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsakovei ginčijant pirties trūkumus ieškovei teko kreiptis į nepriklausomus Norvegijos ir Lietuvos vertintojus, rengti pretenzijas, ieškovė patyrė 403,99 Eur ikiteisminių išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė šių išlaidų dydžio neginčijo, todėl teismas jas priteisė ieškovės naudai.

16.       Teismas nurodė, kad patenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų. Iš viso byloje ieškovė patyrė 3452 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė 3593,80 Eur. Atsižvelgęs į šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, įvertinęs advokatų darbo sąnaudas, teismo posėdžių trukmę, tai, kad teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas sumažino ir taikęs įskaitymą konstatavo, kad atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

 

17.       Ieškovė I. F. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo dalį, kuria jai iš atsakovės priteista 1340 Eur sumažintos pirties kainos ir priteisti iš atsakovės 5 360 Eur sumažintos pirties kainos bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašymo sumažinti netinkamos kokybės daikto kainą, netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės prekę nusipirkusio vartotojo teisių gynybos būdus, neatsižvelgė į tai, kad ieškovei nebuvo pateikta pirties detalizacija, pagaminta pirtis buvo kitokių matmenų nei sutarta šalių, netinkamai vertino įrodymus – nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitą, o dėl eksperto Ž. P. akto iš viso nepasisakė. Be to, teismas, vertindamas pirties kokybės trūkumus, be jokio pagrindo laikė, kad ieškovė neva atsisakė atitinkamos dalies pirties komplektacijos bei nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei, kuri buvo silpnesnė teisinių santykių šalis.

19.       Nurodo, kad su atsakove 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei visiškai įrengtą medinį namelį su pirtimi (6 x 2,5 m; h 2,7 m), pagamintą pagal ieškovės (užsakovės) brėžinius, o ieškovė įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją sutartyje nustatytą kainą. Atsakovė užtikrino, kad statinys atitinka vežėjų reikalaujamus standartus ir su transportavimu į Norvegiją nekils problemų, taip pat patvirtino, kad parduodamų prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus ir šioje sutartyje nustatytas sąlygas (sutarties 2 punktas). Sutarties 5 punktu buvo sulygta, kad pirties kaina 6 250 Eur. Ieškovės pasitelkta vežėja UAB „Bolsta“ ieškovės sąskaita 2020 m. lapkričio 3 d. pristatė atsakovės pagamintą pirtį į ieškovės gyvenamąją vietą Norvegijoje.

20.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog sudarant sutartį atsakovė ieškovei nesiuntė detalaus pirties projekto kuriame būtų nurodytas pirties dydis, spalva, sudedamųjų dalių komplektacija, specifikacija, kiekiai, matmenys, medžiagų aprašymai. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad žinojo, jog pirtis bus transportuojama į Norvegiją, tačiau atsakovės pagamintos pirties matmenys buvo 6,17 m x 2,58 m, taigi neatitiko sutartyje šalių aptartų matmenų, be to, gamintoja / atsakovė nežinojo pirties svorio. Dėl išsikišusio stogelio ir didesnių nei sutartų matmenų kilo sunkumų dėl pirties transportavimo (vežėjams netiko svoris arba matmenys), dėl to suderinta, kad stogelis bus demontuotas (nupjautas) ir dėl šio fakto pretenzijų nereiškia. Atsakovė parengė pirtį transportavimui ir atliko pirties pakrovimo darbus į ieškovės surasto vežėjo transporto priemonę. Nurodo, kad pirtis buvo atvežta lyjant smarkiam lietui, dėl to negalėjo iš karto išpakuoti pirties, ją apžiūrėjo po savaitės ir pastebėjo, kad pirties lauko durys įstatytos nekokybiškai, sulankstyti durų lankstai, durys neužsidaro, pro tarpus leidžia vandenį, po stogelio demontavimo per paliktas atviras vietas skverbėsi vanduo. Pažymi, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų (brėžinių, planų, detalizacijų ar kt.), kurių pagrindu butų galima spręsti, jog pati ieškovė atsisakė dalies pirties komplektacijos (pvz. skardinių palangių, po gultais neužkaltų dailylenčių ir kt.), kurios nebuvimą jos pasitelkti vertintojai traktavo kaip daikto kokybės trūkumus. Priešingai, parduodama prekę atsakovė patvirtino, kad parduodamos pirties kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus ir šioje sutartyje nustatytas sąlygas ir įrodinėjimo našta negali būti perkeliama vartotojai. Argumentuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad parduota pirtis neatitiko kokybės reikalavimų ir buvo nesaugi naudotis, taigi neatitiko ieškovės kaip vartotojos pagrįstų lūkesčių įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą.

21.       Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovei pateikė pretenziją prašydama atsiimti pirtį ir grąžinti visą sumokėtą sumą, t. y. 6250 Eur + muito mokestį ir atvežimo išlaidas, t. y. 3030 Eur, iš viso 9280 Eur arba kompensuoti 80 proc. žalą nuo 6250 Eur pirties kainos, t. y. 5000 Eur. Atsakovė sutiko nutraukti sutartį ir kad ieškovė grąžintų pirtį, tačiau su sąlyga, kad ieškovė kompensuotų (prisiimtų) pirties parvežimo iš Norvegijos į Lietuvą išlaidas. Dėl to ieškovė pasirinko kitą alternatyvų savo teisių gynimo būdą – atitinkamai sumažinti netinkamos kokybės daikto kainą bei kompensuoti patirtas daikto kokybės trūkumų įvertinimo išlaidas.

22.       Dėl apskardintų palangių ir po gultais neužkaltų dailylenčių nurodo, jog nors sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti pilnai įrengtą medinį namelį su pirtimi, padarytą pagal ieškovės (užsakovės) brėžinius (sutarties 1 punktas), tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų (brėžinių, planų, detalizacijų), iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė būtų atsisakiusi atitinkamos dalies pirties komplektacijos, taip pat ir skardinių palangių ar dailylenčių po gultais. Nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ narys O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje tai nurodė kaip pirties defektus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių defektų įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei, kaip silpnesnei teisinių santykių šaliai.

23.       Dėl nekokybiškai apkaltos pirties lauko sienos, t. y. per trumpų lentelių, teigia, kad viena pirties siena buvo apkalta daug trumpesnėmis lentelėmis nei likusios sienos. Taigi, net ir uždėjus apvadus, akivaizdu, kad dėl per trumpų lentelių lyjant būtų drėkusi pirties siena. Įvertinus tai, kad atsakovė žinojo, jog pirtis bus transportuojama į Norvegiją, kurioje oro sąlygos daug atšiauresnės nei Lietuvoje šis pirties trūkumas laikytinas taip pat esminiu.

24.       Dėl nupjauto pirties stogelio nurodo, kad pirtis neatitiko sutartyje aptartų parametrų, t. y. buvo ilgesnė, aukštesnė nei buvo sutarta, dėl to atsirado nepatogumų pirtį transportuoti. Teismas šiuo atveju visiškai nevertino aplinkybės, kad teismo posėdžio metu ieškovė ir liudytoju apklaustas jos sutuoktinis akcentavo, jog dėl stogelio nupjovimo (demontavimo) fakto jokių pretenzijų nereiškia, o kokybės trūkumu laiko tai, kad po stogelio demontavimo buvo paliktos atviros vietos, pro kurias skverbėsi vanduo į pirties vidų. Teigia, kad turėjo visiškai pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad stogelis bus demontuotas tinkamai ir apdirbtas taip, kad būtų užtikrinta, jog į pirties namelį nepateks drėgmė. Taigi, nupjautos stogelio vietos neturėjo būti paliktos atviros.

25.       Nurodo, kad neatitikimai gaisrinės saugos reikalavimams nustatyti tiek „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje, tiek eksperto Ž. P. akte, t. y. abu ekspertai nurodė, kad pirties krosnelė buvo pastatyta netinkamai, neužtikrinant, kad medinės grindys po krosnele nekaistų ir nekiltų gaisro pavojus ją kūrenant. Pažymi, kad pretenzijų dėl pačios krosnelės kokybės nereiškė. Pretenzijas reiškė dėl to, kad nebuvo išlaikytas atstumas tarp krosnelės ir degių medžiagų, nerūdijančio plieno lakštas, esantis po šildymo krosnele, padėtas tiesiai ant medinių grindų, dėl to kyla gaisro grėsmė. Taip pat nurodo, kad atsakovė iš pradžių sutiko su ieškovės argumentais dėl daikto kokybės trūkumais ir siūlė atsiųsti kamino angos komplektą, kamino pailginimą bei apsaugą medienai po pakura ir kompensuoti 450 Eur sumą, reikalingą šių darbų atlikimui.

26.       Be to, buvo nustatyta, kad ir po dušo padu netinkamai sumontuota elektros instaliacija, o pirmosios instancijos teismas šių trūkumų nevertino, nurodė, kad ji nereiškia dėl to pretenzijų. Tai tik įrodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir bylos esmę.

27.       Nurodo, kad „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje pateikta ir pirties stogo krašto, nuo kurio teka lietaus vanduo, fotonuotrauka, taip pat ataskaitoje nurodyta, kad sienose nėra profesionaliai įrengtos izoliacijos, ventiliacijos ir ventiliacijos angų, dėl to šis defektas laikytinas netinkama konstrukcija, taip pat nurodyta, kad netinkamai sumontuotos (labai pakrypusios) lauko durys. Ekspertas Ž. P. akte taip pat konstatavo, kad varstomos stiklintos konstrukcijos plokštumos sumontuotos nesilaikant esminių montavimo taisyklių, tvirtinimo elementai nėra saugūs.

28.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad pirties parengimu transportuoti, įpakavimu ir jos pakrovimu į transporto priemonę rūpinosi atsakovė, o teismo motyvai, kad pirties defektai (pvz., durų lankstų išsikraipymas) galbūt atsirado dėl netinkamo transportavimo, yra deklaratyvūs. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pateikusi instrukcijas apie statinio transportavimą, sandėliavimą ir laikymą, taip pat nėra duomenų, kad pirties transportavimo metu buvo incidentų ar buvo pažeistos transportavimo taisyklės, dėl kurių pirtis galėjo būti apgadinta. Jeigu ieškovė kaip vartotoja turėtų prisiimti riziką dėl pirties transportavimo, tokia situacija turėtų būti vertintina kaip iš esmės pažeidžianti ieškovės teises ir teisėtus interesus įsigyti kokybišką daiktą ir būtų paneigta pardavėjo atsakomybė už daikto kokybės trūkumus, kurių prekės priėmimo metu pirkėjas neturėjo protingos galimybės pastebėti. Mano, kad pirties parengimo transportavimui rizika taip pat tenka atsakovei, kaip verslininkei, kuri užsiima transportavimui tinkamų mobilių medinių karkasinių pirčių gamyba, juo labiau, kad prekė (pirtis) buvo pateikta, gabenama ir pristatyta originalioje pakuotėje, t. y. buvo supakuota plėvele, apkalta lentelėmis ir nebuvo galima pamatyti jokių išorės defektų ar patekti į vidų. Taigi, žinodama, jog pirtis bus transportuojama į Norvegiją, atsakovė privalėjo sudaryti ieškovei ar jos įgaliotam atstovui (vežėjui) tinkamas sąlygas apžiūrėti pagamintą daiktą, bet to nepadarė. Tai, kad atsakovė teigia pirtį nufotografavusi ir 2020 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku išsiuntusi ieškovei fotografijas, neįrodo, kad transportuoti buvo perduota kokybiška pirtis.

29.       Mano, kad visiems žinoma aplinkybė, jog saunos durys yra skirtos sulaikyti karščiui ir garams naudojantis pirtimi, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad saunos durų apačioje tarp grindų buvo specialiai paliktas tarpas ventiliacijai, ir tik įrodo, kad buvo perduota nekokybiška pirtis.

30.       Pažymi, jog atsakovės vadovas bylos teisme nagrinėjimo metu patvirtino, kad prieš pirties užkūrimą buvo reikalingi paruošiamieji (papildomi) darbai – sumontuoti kaminą (iš dviejų dalių) nuo krosnelės išvedant per stogą, atitinkamu perimetru (žiedu) įdėti nedegią vatą. Taigi atsakovė, išsiuntusi pirtį, kurioje prieš naudojimą dar turėjo būti atlikti ir papildomi (paruošiamieji) darbai, ir nepateikusi jokios detalizacijos (instrukcijos), ieškovei taikė ne vidutinės vartotojos, o aktyvios papildoma informacija turinčios pasirūpinti vartotojos standartus. Byloje nustatyta, kad atsakovė nepateikė ieškovei detalių (kamino apsauginio žiedo, nedegios vatos), reikalingų saugiam pirties naudojimui, be to nepateikė reikalingos informacijos ir / ar instrukcijų šių darbų atlikimui. Atsakovei tinkamai neįvykdžius pareigos atskleisti informaciją, taip pat nepritvirtinus prieš pakurą apsauginės skardos, ieškovė (vartotoja) įsigijo nesaugią prekę.

31.       Skundžiamu sprendimu teismas padarė išvadą, kad ieškovė (vartotoja) iš dalies negavo to, ko siekė sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. turėti kokybišką namelį su saugiai veikiančia pirtimi, tačiau nusprendė, kad pirties kaina mažintina tik 20 procentų jos vertės. Argumentuoja, kad tai nėra adekvati jos teisių gynybos priemonė, teismas nepagrindė, kaip sumažinus pirties kainą tik 20 proc., įgyvendinami adekvatumo ir proporcingumo principai. Mano, kad nustatyti daikto trūkumai neatitiko mažareikšmiškumo kriterijų, o ji, prašydama sumažinti įsigyto daikto kainą 80 proc., rėmėsi vertintojo išvada, kurią pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, o dėl eksperto akto, kuris paaiškinimus davė ir teisme, iš viso nepasisakė.

32.       Nurodo, kad pirties trūkumų pašalinimo darbai atliekami Norvegijos Karalystėje, ji pateikė įrodymus, patvirtinančius būsimus nuostolius, kuriuos patirs siekdama pašalinti daikto trūkumus, taigi, įrodė, kad jai parduotas daiktas yra su trūkumais, kurie atsirado iki daikto pardavimo momento, bei didžiąja dalimi įrodė daikto pirkimo kainos mažinimo dydį. Be to, esminė aplinkybė yra tai, kad pirtis turėjo daugiau paslėptų defektų, kuriuos ieškovė taip pat privalėjo pašalinti, norėdama pirtimi saugiai naudotis.

33.       Atsakovė UAB „Timberhouse“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priimti naują sprendimą ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 3561,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžių teisės taikymo ir skaičiavimo klaidų.

34.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad tenkino tik 25 proc. ieškovės reikalavimų, tačiau bylinėjimosi išlaidų nė vienai šaliai nepriteisė. Pažymi, kad pateikė įrodymus, jog iš viso byloje patyrė 4748,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas nurodė, kad atsakovė patyrė tik 3610,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir nepagrįstai nusprendė jas mažinti, tačiau sprendime nenurodė, kuri teisinė paslauga įkainota netinkamai ir iki kokio dydžio mažina išlaidas. Pažymi, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių ir jų net nesiekia, advokatų darbo sąnaudos tikrai pagrįstos ir racionalios. Be to, teismas turėjo įvertinti, kad 4748,25 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos bylą pagal ieškovės ieškinį nagrinėjant net du kartus pirmoje instancijoje ir vieną kartą apeliacinėje instancijoje.

35.       Nurodo, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus 25 proc. ieškinio reikalavimų ieškovei turėjo būti priteista 863 Eur (3452 Eur x 25 proc.), o atsakovei 3561,19 Eur (4748,25 Eur x 75 proc.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad taiko įskaitymą ir nė vienai šaliai išlaidų nepriteisė, taigi, laikė, kad ieškovės ir atsakovės išlaidų suma vienoda, o tai reiškia, kad teismas neproporcingai atsakovės bylinėjimosi išlaidas sumažino žymiai labiau. Toks teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas.

36.       Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas skirstyti kitaip, kaip tik pagal proporciją 25 proc. : 75 proc., kadangi atsakovė procesu nepiktnaudžiavo, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino, be to, dar iki bylos iškėlimo ir viso proceso metu sutiko ginčą baigti taikiai, siūlė ieškovei net kelis taikaus ginčo sprendimo variantus, tačiau ieškovė byloje buvo kategoriška ir į derybas nesileido.

37.       Argumentuoja, kad skirstant bylinėjimosi išlaidas esminės reikšmės neturi ir tai, kad šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai. Vartotojo teisės nėra absoliučios – vartotojas turi pats pasirinkti proporcingą savo teisių gynimo būdą ir savo pasirinkimu nesukelti neadekvačių pasekmių verslo subjektui. Šiuo atveju ieškovė pasirinko neproporcingą savo teisių gynimo būdą – siekė įsigytos pirties kainą sumažinti 80 procentų, dėl to turi prisiimti savo nepagrįsto reikalavimo pasekmes (atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas).

38.       Atsakovė UAB „Timberhouse“ atsiliepimu ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39.       Pažymi, jog ieškovė ieškinyje ir viso proceso metu labai aiškiai įvardijo defektus, dėl kurių prašė pirties kainą sumažinti 80 procentų, tačiau apeliaciniame skunde kelia papildomus klausimus dėl tariamai netinkamos elektros izoliacijos duše, nors šio defekto neįrodinėjo.

40.       Dėl ieškovės nurodytų laukos ir vidaus (saunos) durų defektų nurodo, kad prieš išvežant pirtį ieškovei buvo pateiktos detalios pirties nuotraukos, kuriose matyti, kad durų lankstai nesulankstyti, durys sandarios. Taigi, įrodyta, kad priėmimo–perdavimo metu pirtis buvo tinkamos kokybės ir ieškovė nepagrįstai siekia perkelti atsakomybę už pirties transportavimą. Pažymi, kad ieškovė gyvena užsienyje ir pirties pasiimti atvyko ne pati, todėl atsakovė, kaip atsakinga pardavėja, pirtį prieš transportavimą nufotografavo ir nusiuntė ieškovei nuotraukas. Taigi, ieškovė turėjo visas galimybes apžiūrėti pirtį, nuotraukos labai detalios, o jei ieškovei trūko kokios nors informacijos, vykdydama bendradarbiavimo pareigą, ji galėjo tokios informacijos paprašyti. Jokių pastabų gavusi nuotraukas ieškovė nereiškė.

41.       Pažymi, kad pirtį buvo galima apžiūrėti jos paėmimo metu ir ieškovės įgaliotam asmeniui (vairuotojui), kadangi nuotraukose matosi, jog ties pirties durimis yra pakavimo plėvelės įpjovimas, taigi, buvo padarytas įėjimas į pirtį net ir ją supakavus. Be to, šalys labai aiškiai sutarė, kad pirties transportavimą į Norvegiją organizuosis pati ieškovė, dėl to ir pirties pristatymo adresas buvo ne Norvegijos Karalystė, o (duomenys neskelbtini) (Sutarties 8 punktas). Sutartyje buvo numatyta, jog prekių (šiuo atveju pirties) kiekį, nomenklatūrą ir kokybę pirkėjas kruopščiai patikrina priimdamas prekes. Visas pastabas dėl akivaizdžių prekių trūkumų pirkėjas privalo pareikšti priimdamas prekes (Sutarties 10 punktas). Sutartu adresu ieškovė ar jos įgaliotas asmuo turėjo pasiimti pirtį ir nuo perdavimo momento visa su pirtimi (jos transportavimu, perkėlimu ant Ieškovės žemės sklypu ir kt.) rizika atiteko ieškovei.

42.       Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad užsakovė gyvena Norvegijoje ir pati asmeniškai neatvyko apžiūrėti ir priimti užsakyto gaminio, pasitikėjo savo užsakytos transporto priemonės vairuotoju ir būtent jam suteikė teisę apžiūrėti ir priimti užsakytą pirtį. Ieškovė, kaip pirkėja, turėjo pareigą priimti prekę ir priimant ją apžiūrėti. Ieškovė ir jos įgaliotas asmuo jokių pastabų priimant pirtį nepareiškė, jokių defektų dėl durų nenurodė, šių defektų nematyti ir pagamintos pirties nuotraukose, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad priėmimo–perdavimo metu defektų, susijusių su durimis nebuvo, ir jie galėjo atsirasti transportavimo metu.

43.       Dėl ieškovės nurodomų defektų, susijusių su lauko siena, t. y. viena siena apkalta per trumpomis dailylentėmis, pažymi, kad apeliaciniame skunde ieškovė kelia naują versiją, jog uždėjus apvadus dailylentės tariamai buvo per trumpos. Nurodo, kad šio teiginio ieškovė niekaip neįrodinėjo, byloje nėra jokio įrodymo apie per trumpas ir kiek konkrečiai centimetrų lenteles.

44.       Nurodo, kad ieškovės pasirinktos pirties gultai yra uždari (apkalti gultų lentelėmis), todėl dailylenčių po gultais nesimato. Siūlė ieškovei apkalti dailylentes pilnai, bet palikti atvirus gultus, tačiau ieškovė (jos sutuoktinis) pasirinko uždarus gultus, nes tai ekonomiškesnis variantas. Taip pat į komplektaciją neįėjo skardinės palangės ir tai ieškovei buvo žinoma. Šį faktą patvirtina aplinkybė, kad ieškovė, gavusi pagamintos pirties nuotraukas, kuriose aiškiai matosi, kad palangės nėra apskardintos, jokių pretenzijų nereiškė. Pažymi, jog nė vienoje specialisto išvadoje, kuriomis remiasi ieškovė, nėra nurodyta, kuo remdamiesi specialistai sprendė, kad šios detalės yra privalomos pirčiai pagal kokius nors statybinius reikalavimus arba kad šios detalės įėjo į pirties komplektaciją. Nėra jokio pagrindo teigti, kad šių specialistų išvados yra teisingos, gali būti, kad jos paremtos pačios ieškovės subjektyviais teiginiais. Ieškovei vis akcentuojant, kad ji yra vartotoja, pažymi, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys aktyviai komunikavo el. paštu ir žodžiu, todėl nepaisant to, kad papildomai nebuvo pasirašyti brėžiniai ar panašūs dokumentai, tai, dėl ko susitarė šalys, galima spręsti iš kitų aplinkybių – prieš sudarant sutartį ieškovei siųstos pavyzdinės pirties nuotraukos, pagal kurias ieškovė pasirinko pirtį ir nurodė tik minimalius savo pakeitimus dėl lango ir pan., taip pat po sutarties pasirašymo buvę šalių veiksmai, kai ieškovė nepateikė jokių pastabų dėl pagamintos pirties gavusi jos nuotraukas, nors iš jų akivaizdžiai matėsi, kad palangės neapskardintos ir pan.

45.       Nurodo, kad krosnis buvo pastatyta ant nerūdijančio plieno lakšto, t. y. ant nedegaus paviršiaus, tokie patys nedegūs nerūdijančio plieno lakštai pritvirtinti ir ant sienų prie krosnelės. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė patvirtino, kad pirtimi jau naudojasi, o krosnis yra ta pati, kurią sumontavo atsakovė. Ieškovė nenurodė ir nedetalizavo, kokių priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitiko krosnis. Nurodo, kad pirtyje yra dvi ventiliacinės angos – viena viršuje, kita – grindyse, dar dvi papildomos angos priešpirtyje, o ieškovė nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl, jos vertinimu, trūksta ventiliacinės angos, kiek pagal teisės aktus ventiliacijos angų turėtų būti, jokių teisės aktų reikalavimų negalėjo nurodyti ir liudytojas, todėl šis defektas laikytinas neįrodytu.

46.       Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė įrodė, jog prieš pradedant eksploatuoti pirtį buvo problemų su jos pakūrimu ir galėjo kilti gaisro grėsmė. Nors teigia, kad jokios gaisro rizikos nebuvo, pažymi, kad pasirinko neskųsti šios teismo sprendimo dalies, nes siekė geranoriškai spręsti situaciją ir sutiko neatlygintinai atsiųsti naują komplektą ir kompensuoti 450 Eur už naujo kamino komplekto įrengimo darbus, taip pat sutiko ištaisyti trūkumą dėl medienos po pakura, tačiau ieškovė šio pasiūlymo atsisakė. 

47.       Nors ieškovė nurodė itin daug pirties defektų, tačiau iš esmės visi jie buvo neįrodyti ir paremti tik subjektyvia ieškovės nuomone ir specialistų išvadomis, kurios, manytina, padarytos taip pat tik remiantis ieškovės paaiškinimais. Didžiąją dalį defektų paneigia byloje esantys įrodymai – pirties nuotraukos. Realių keblumų kilo tik dėl kamino papildomų dalių montavimo ir nors ieškovei apie tai buvo puikiai žinoma, ne kartą apie tai kalbėta su ieškovės sutuoktiniu, tačiau esant apsunkintoms galimybėms įrodyti, kada kamino dalys tikrai buvo ir jas ieškovės sutuoktinis turėjo sumontuoti pats (taip buvo sutarta žodžiu), šių defektų byloje neginčijo. Teismas juos taip pat konstatavo, todėl tinkamai pirties kainą sumažino 20 proc. Pažymi, kad ieškovė pirtimi naudojasi, tačiau nori, kad jos kaina būtų sumažinta iki 890 Eur, nors tai yra akivaizdžiai neproporcinga ir nesąžininga, ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Taip pat pažymi, kad nors ieškovė teigia, jog pirties defektų taisymas jai kainavo 3581,78 Eur, iš pateiktų sąskaitų matyti, kad didžioji dalis darbų net nesusiję su pirties defektų taisymu, o yra pagerinimo, pritaikymo ieškovės poreikiams darbai (pavyzdžiui, dušas išklotas plytelėmis).

48.       Pažymi, jog nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo vartotojo teisių gynimo pakeitimai (CK 6.3641str.), pagal kuriuos vartotojo teisė reikalauti kainos sumažinimo nėra absoliuti ir tokia teise vartotojas gali pasinaudoti tik tada, kai pardavėjas pats prekės nepataiso ar nepakeičia. Tokie įstatymo pakeitimai padaryti galbūt siekiant išvengti tokių iš esmės neteisingų situacijų, kai patys vartotojai nebendradarbiauja su pardavėjais, nepagrįstai atmeta jų pasiūlytus problemos sprendimo būdus ir bando, pasinaudojant ginču, praktiškai nemokamai įsigyti daiktą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Apeliaciniai skundai atmestini.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

49.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

50.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

51.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patekintas ieškovės ieškinio reikalavimas ir 20 procentų sumažinta įsigytos prekės kaina dėl jos netinkamos kokybės, teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė prašė prekės kainą sumažinti 80 procentų.

52.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, atsižvelgdama į jo ribas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

53.       Nustatyta, kad ieškovė I. F. ir atsakovė UAB „Timberhouse“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei pilnai įrengtą medinį namelį su pirtimi (toliau – pirtis), pagamintą pagal ieškovės (užsakovės) brėžinius, o ieškovė įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją sutartyje nustatytą kainą (sutarties 1 punktas). Sudaryta sutartimi atsakovė UAB „Timberhouse“ patvirtino, kad parduodamų prekių kokybė atitinka standartus, techninius reikalavimus ir šioje sutartyje nustatytas sąlygas (sutarties 2 punktas). Sutarties 5 punktu sulygta pirties kaina 6 250 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. 

54.       Ieškovės pasitelkta vežėja UAB „Bolsta“ ieškovės sąskaita 2020 m. lapkričio 3 d. pristatė atsakovės pagamintą pirtį į ieškovės gyvenamąją vietą Norvegijoje.

55.       Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022).

56.       Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 27 punktas).

57.       Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas). Taigi, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas jai perkėlė įrodinėjimo naštą. Priešingai, vartotojai nepakanka pareikšti, kad įsigyto daikto kokybė netinkama, ji turi įrodyti savo teiginius ir ieškiniu reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.

58.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl nekokybiškai sumontuotos krosnelės bei kamino yra nustatyta didelė gaisro tikimybė; pirties lauko durys įstatytos nekokybiškai, sulankstyti durų lankstai, durys neužsidaro, pro tarpus leidžia vandenį; vidaus (saunos) durys įstatytos nekokybiškai, durys neužsidaro, lieka dideli tarpai; pirties krosnis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų, krosnis pastatyta ant degaus pagrindo; po pakura matyti neapsaugota mediena; krosnelės apdailos detalė nesilaiko (varžtai persukti); prieš krosnelės pakurą nėra apsauginės skardos; užkūrus pirties krosnelę po 30 min. pradėjo lydytis stogo danga, kadangi kaminas liečiasi su stogo danga, krosnį ieškovė turėjo užgesinti, nes pirtis galėjo užsidegti, lauko kamino aukštis neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų; po gultais nėra užkaltos dailylentės, siena palikta atvira, trūksta apie 5 kv. m lentų; pirtyje trūksta ventiliacinės angos, virš langų ir po jais nėra skardinių palangių, iena lauko siena apkalta nekokybiškai (per trumpos lentelės). Ieškovės nuomone, pirtis turi didelių kokybės trūkumų, kuriuos būtina pašalinti, kad pirtimi galima būtų naudotis pagal tiesioginę paskirtį ir remdamasi šių defektų visuma reikalavo pirties kainą sumažinti 80 procentų.

59.       Ieškovė įsigytos pirties trūkumus įrodinėjo nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaita apie padarytus nuotolius / pretenzija dėl saunos pastato bei eksperto Ž. P. 2020 m. gruodžio 4 d. statinio konstrukcijų vertinimo aktu Nr. 10-24. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog nė vienas iš šių vertintojų ar, kaip nurodė ieškovė, ekspertų, nebuvo paskirtas teismo ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo pavesta atlikti ekspertizę, ieškovė jos neprašė. Abu vertinimai atlikti ieškovės iniciatyva ir užsakymu ir nė vienam iš šių dokumentų negali būti ir nėra suteikiama didesnė įrodomoji galia. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos dokumentus vertino kaip paprastus rašytinius įrodymus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste.

60.       Nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje apie padarytus nuotolius / pretenzijoje dėl saunos pastato (toliau – ataskaita) nurodyta, kad pastatas privalo būti demontuotas ir perstatytas darbus atliekant profesionaliai ir negali būti naudojamas kaip sauna tol, kol jis nebus pataisytas, izoliuotas ir apsaugotas nuo gaisro; dėl neprofesionaliai atliktų saunos statybos darbų skaičiuojamas apie 80 proc. vertės sumažėjimas. Ataskaitoje detalizuoti saunos (pirties) trūkumai: stogo izoliacija su bitumine stogo danga neturi jokių išsikišimų kraštuose, todėl lietaus vanduo teka tiesiogiai ant pastato, taip pat už išorinės medžio apdailos nėra įrengta ventiliacija. Tai ataskaitoje įvertinta kaip netinkama konstrukcija. Taip pat nurodyti kiti trūkumai, ataskaitoje įvardyti kaip „neprofesionalu“: langai ir lauko durys be viršutinio ar apatinio apskardinimo, netinkamai sumontuotos lauko durys – jos labai pakrypusios, dušo patalpoje neprofesionaliai įrengti kampai ir perėjimai, naudojantis dušu į greta esančias patalpas gali patekti drėgmė, saunos patalpoje trūksta vidinės apdailos po suolais, užfiksuotas plyšys, einantis tiesiai į sienos izoliaciją, dėl kondensato susikaupimo gali būti padaryta žala, už apdailos nėra įrengta ventiliacija. Nurodyta, kad kyla gaisro grėsmė, nes kaminas įrengtas neišlaikant atstumo iki degių stogo konstrukcijos bei izoliacijos medžiagų, privalo būti mažiausiai 300 mm atstumas tarp degių medžiagų ir izoliuoto kamino, neišlaikytas atstumas tarp krosnelės ir degių medžiagų, nerūdijančio plieno lakštas, esantis po šildymo krosnele, padėtas tiesiai ant medinių grindų, o medienos kaitimas vertinamas kaip gaisro grėsmė, nebuvo laikomasi krosnelės montavimo vadovo.

61.       Ž. P. surašyto 2020 m. gruodžio 4 d. statinio konstrukcijų vertinimo akte Nr. 10-24 nurodyta, kad vertinimo tikslas – neeilinis statinio konstrukcijų (sienų, angų, izoliacijos), eksploatuojamo pastato atliktų montavimo darbų techninis vertinimas dėl savalaikio pastato – pirties uždegimo; vertinimo užduotis – pateikti eksploatuojamo pastato techninį vertinimą dėl pastato užsidegimo ir tolimesnės negalimos eksploatacijos dėl nustatytų paslėptų ir kitų tiekėjo – gamintojo defektų. Nurodyta, kad aktas surašytas remiantis turima vizualine medžiaga ir ieškovės prašymu. Akte nurodyta, kad varstomos stiklintos konstrukcijos, plokštumos sumontuotos nesilaikant esminių montavimo taisyklių pagal Lietuvos statybos taisykles, tvirtinimo elementai nėra saugūs ir neatitinka keliamų reikalavimų pagal statybos techninius reglamentus STR 2.04.01:2018 ir statybos taisykles – nustatyti defektai ir atsiradusios pažaidos įtakotos pirminio statinio – pirties tiekėjo; montuojant konstrukcijas pagal gaisrinės saugos reikalavimus buvo pažeista technologija, nesivadovauta STR 1.06.01:2017, neapsaugota mediena po pakura, stogo danga ir dūmtraukis netinkamai sujungti, išvesti, netinkamas dūmtraukio aukštis, nustatytas ventiliacijos angų neatitikimas – šie defektai prieštarauja esminiams statinio reikalavimams, rekomenduojama atlikti būtinus remonto darbus pagal statybos reikalavimus; medžiagos, medienos gaminiai nekokybiški, nepateikti pardavėjo medžiagų kokybės sertifikatai, kiti dokumentai, patvirtinantys medžiagų techninius, kokybinius rodiklius, o apdailos darbai, kiti medienos užbaigimo darbai nėra atlikti tinkamai pagal ST 121895674.06:2009, pirties pastatui naudotos medžiagos netenkina keliamų reikalavimų, pastato kokybė netinkama, o paslėpti montavimo darbai prieštarauja saugios eksploatacijos reikalavimams STR 1.01.04:2002, sumontuoti elektros ir kiti įrengimai kelia abejonių dėl atitinkamos saugios ir techniškai tvarkingos eksploatacijos; UAB „Timberhouse“ darbų apimčių dokumentacija nepateikta, darbų vykdymas nebuvo kontroliuojamas, kitaip fiksuojamas statytojo (pardavėjo), nepateikti medžiagų atitikties techniniai dokumentai, pastatas – pirtis kelia abejonių dėl atitikties ir neatitinka keliamų Lietuvos statybos techninių normų pagal techninius reglamentus ir statybos taisyklių rekomendacijas. Akte pateikta išvada, jog 1) „atliktas vertinimas pagal statybos techninį reglamentą STR 2.01.07:2003 statinys turi neleistinų defektų, kurie atsirado dėl pardavėjos UAB „Timberhouse“ netinkamai atliktų darbų, tolimesnė pastato eksploatacija negalima, nes nekokybiškai atlikti darbai įtakoja saugią eksploataciją, gaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus, RSN 134-92 4.7 punktas, STR 2.01.04:2004; 2) pastato pardavėjas perleisdamas pastatą kitam naudotojui turi vadovautis statinio esminiais reikalavimais, kuriuose pažymima, kad statinys turi tenkinti mechaninio stabilumo ir saugios eksploatacijos sąlygas, 6.697 straipsnis. Darbų kokybės garantija Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga Prievolių teisė“.

62.       Pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 8 d. posėdyje Ž. P. parodė, kad vertinimą atliko iš jam ieškovės pateiktų foto nuotraukų, pats vertinamo objekto nematė, priešingai, aktas surašytas remiantis ieškovės prašymu iš jos pateiktų foto nuotraukų, jokių techninių dokumentų, sertifikatų, specifikacijų iš atsakovės neprašė, o ieškovė tokių dokumentų neturėjo ir jam nepateikė, nors teismo posėdyje pripažino, kad šie dokumentai yra svarbūs ir reikalingi atliekant tokio pobūdžio vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pati vertinimo užduotis, nurodyta akte, yra suformuluota nekorektiškai, iš jos galima suprasti, jog siekiama ne įvertinti, ar pastatas saugus, ar galima jį eksploatuoti, ar jis turi trūkumų, bet, priešingai, siekiama pagrįsti, jog pastatas buvo užsidegęs, yra nekokybiškai ir jo eksploatuoti negalima dėl paslėptų ir kitų tiekėjo – gamintojo padarytų defektų. Pažymėtina, jog vertintojas teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog nežino, ar pastatas buvo užsidegęs, jam taip sakė vertinimo užsakovė (ieškovė), sutiko, kad galbūt vertinimo užduotis netiksliai suformuluota, taip pat sutiko, kad akte yra klaidų, nurodyti netinkami ar negaliojantys teisės aktai, bet pažymėjo, kad jų reikalavimai vis tiek yra perkelti į galiojančius aktus, mintinai jų nežino, bet statinys ir jo sauga turi atitikti reikalavimus, tačiau detaliau negalėjo nurodyti, nei kokių konkrečių reikalavimų neatitinka jo vertinta pirtis ir jo akte nurodyti jos trūkumai, nei kur konkrečiai tie reikalavimai įtvirtinti. Taip pat akcentuotina, jog teismo posėdyje vertintojas teigė, kad jam buvo pateikti pirties projektas ir brėžiniai su juose nurodytais išmatavimais, todėl nustatė, kad, pavyzdžiui, kamino aukštis yra netinkamas, tačiau negalėjo atsakyti, koks yra tinkamas kamino aukštis, tuo tarpu, pačiame akte nurodyta, kad projektas, brėžiniai nepateikti, taip pat nepateikti naudotų medžiagų kokybės techniniai dokumentai, sertifikatai, dėl to jis ir konstatavo, kad pirties statybai naudota netinkama mediena ir medžiagos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad vertintojo aktas turi kritinių trūkumų, yra nekonkretus, išvados padarytos pačiam vertintojui nemačius vertinamo objekto, tik iš ieškovės atsiųstų nuotraukų ir teiginių, dalis išvadų, pavyzdžiui, dėl netinkamos medienos, grindžiamos tik aplinkybe, jog nepateikti medienos kokybės sertifikatai, tačiau plačiau nesiaiškinta, nei kokia mediena naudota pirties gamybai, nei to, ar pardavėja turi jos kokybės sertifikatus, padarytos nuorodos į negaliojančius ar neaktualius teisės aktus, ką pripažino ir pats vertintojas, nenurodyti konkretūs reikalavimai ir neatitikimai jiems. Teisėjų kolegijos nuomone, toks vertinimo aktas negali būti laikomas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės nurodytus jos įsigytos pirties defektus. Pažymėtina, jog nors teisėjų kolegija ir neabejoja vertintojo išsilavinimu ir kvalifikacija, jis nurodė, kad jokios specialios kvalifikacijos, atestatų tokio statinio vertinimui nereikia, pakanka turėti inžinerinį išsilavinimą (aukštojo mokslo), jis tokį diplomą turi, tačiau byloje nėra pateikęs, taip pat turi ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, tačiau ginčo statinys nėra ypatingas.

63.       Nepriklausomų vertintojų organizacijos „Norsk takst“ nario O. J. 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje nurodyta, kad ieškovės įsigyta pirtis ieškovės užsakymu apžiūrėta 2021 m. sausio 18 d., taigi, praėjus dviem su puse mėnesio nuo jos pristatymo ieškovei. Ataskaitoje nurodyta, kad ji parengta remiantis „Norsk takst” instrukcijomis ir taisyklėmis, turinys surašytas laisva forma, o visas kokybės tikrinimo ir kontrolės procedūras vertintojas atliko remdamasis savo sudaryta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šio dokumento vertinimu ir išvadomis, jog iš jo turinio negalima nustatyti, kuo remdamasis ir kokiais metodais naudodamasis vertintojas atliko kokybės tikrinimo procedūras, kaip nustatė trūkumus, kaip apskaičiavo vertės sumažėjimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nesuabejojo dokumento tikrumu ir autentiškumu, tačiau pagrįstai nesuteikė jam didesnės įrodomosios galios ir sukritikavo padarytų išvadų pagrįstumą, kadangi ataskaitoje nėra nurodyti jokie konkretūs reikalavimai, kurių neatitikimus konstatavo vertintojas, nenurodyti metodai, vertės sumažėjimo skaičiavimo būdas, priešingai, kaip minėta, pačioje ataskaitoje nurodyta, jog išvados padarytos remiantis vertintojo sudaryta tvarka. Dėl to nėra galimybės objektyviai patikrinti vertintojo padarytų išvadų pagrįstumo, o surašytas aktas taip pat nėra konkretus.

64.       Pažymėtina, jog nė vienas vertintojas nevertino ir nesiaiškino jų nurodytų pirties trūkumų priežasčių, tik lakoniškai ir deklaratyviai nurodė „neprofesionalu”, „netinkama konstrukcija”, „gaisro grėsmė” („Norsk takst” ataskaitoje), „nustatyti defektai ir atsiradusios pažaidos įtakotos pirminio statinio – pirties tiekėjo”, „nustatyti defektai, kiti trūkumai prieštarauja statinio esminiams reikalavimams”, „statinys turi būti patvarus ir techniškai saugus eksploatuoti ir neturėti jokių kitų defektų” ir pan. (Ž. P. akte). Nė vienas vertintojas nesiaiškino šalių susitarimo turinio ir apimties, nors nustatyta ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pabaigti sumontuoti pirtį šalių susitarimu turėjo pats ieškovės sutuoktinis, nevertino aplinkybės, kad pirtis buvo transportuojama iš Lietuvos į Norvegiją, nesiaiškino, ar transportuota tinkamai ir panašių aplinkybių, galinčių lemti vertintojų išvadas.

65.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinė byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje konstatuota, jog nė vienoje ataskaitoje nepasisakyta dėl visų ieškovės ieškinyje nurodytų pirties trūkumų, pažymėta, jog nėra duomenų apie Norvegijos įmonės tikrinimo ir kontrolės procedūras, jos nustatytą tvarką, neaišku, kokiais teisės aktais vadovavosi vertintojas, kokia jo nustatomų trūkumų bei kainos sumažinimo metodika ir pan., pažymėta, kad ieškovė turėjo išsamiai nurodyti trūkumų atsiradimo pagrindą, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokius trūkumus turėjo statinys, ir pagrįsti 80 procentų pirties vertės sumažėjimą. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškovės atstovas advokato padėjėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose kritikuoja apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas ir nutartyje nurodytus ieškovės pateiktų įrodymų trūkumus, teigė, jog teismo „argumentai padriki, nenuoseklūs ir prieštaraujantys sveikai logikai” ir pan. Iš naujo nagrinėjant bylą ieškovė jokių naujų įrodymų neteikė, atlikti ekspertizę neprašė, laikėsi pozicijos, jog visos abejonės, net ir dėl faktinių aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo, t. y. dėl nurodytų pirties kokybės trūkumų, turi būti vertinamos jo, kaip vartotojos ir dėl to silpnesnės sutartinių santykių šalies, naudai, tačiau, kaip minėta, net ir kaip vartotoja ieškovė turi procesinę įrodinėjimo pareigą ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste konstatuotina, kad tinkamai jos neįvykdė.

66.       Nustatyta, kad pirties užsakymą ir gamybos darbus su atsakove derino ieškovės sutuoktinis E. F., tačiau sutartį su atsakove pasirašė ieškovė, kadangi, kaip paaiškino pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 10 d. posėdyje apklaustas E. F., mokėjimas už pirtį buvo atliktas iš ieškovės sąskaitos. Užsakovai pirtį išsirinko pagal atsakovės elektroniniu paštu atsiųstus pavyzdžius, taip pat iš interneto svetainėje pateiktos informacijos ir pavyzdžių, papildomai derino detales – paprašė įstatyti dar vieną langą, padaryti varstomas, su rankena uždaromas duris, pritvirtinti kampuočius ant visų gegnių ir pan. Taigi, pirties projektas neabejotinai buvo suderintas su užsakovais, juo labiau, kad ir šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovė pagamins prekę pagal užsakovės brėžinius. Nors byloje nėra pateikti konkretūs brėžiniai ir apeliantė teigia, kad atsakovė nesiuntė jai detalaus pirties projekto, kuriame būtų nurodytas pirties dydis, spalva, sudedamųjų dalių komplektacija, specifikacija, kiekiai, matmenys, medžiagų aprašymai, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad šalys aktyviai bendravo elektroniniu paštu, skambučiais telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis ir suderino užsakomo gaminio detales. Be to, atsakovė siuntė ieškovei ir pagamintos pirties foto nuotraukas, nei ieškovė, nei jos sutuoktinis jokių pretenzijų ar pastabų jas gavę atsakovei, bent jau dėl vizualiai matomų detalių, nereiškė. Pažymėtina, jog atsakovei pagaminus šiek tiek didesnę pirtį (6,17 m x 2,58 m) nei nurodyta sutartyje (6 m x 2,5 m, aukštis 2,7 m) ir iškilus jos transportavimo sunkumų, atsakovė sutiko pagaminti naują pirtį, o apie pagamintos ieškovei pirties pardavimą paskelbė socialiniame tinkle, tačiau vėliau ieškovės sutuoktinis sutiko su pagamintos pirties dydžiu, paprašė nupjauti jos stogelį ir stogelio pailginimą, kad būtų patogiau transportuoti, nurodė, kad stogelį vietoje pritaisys pats, sumontuos kaminą. Ieškovė šias aplinkybes pripažino, jas parodė ir E. F., taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai dėsto pretenzijas dėl pagamintos pirties matmenų neatitikimo sutartiems, juo labiau, kad neatitikimas itin nežymus, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, gamybos procese yra normalus. Taip pat, nors apeliantė teigia, kad nėra įrodymų, jog su ja buvo suderinta pirties komplektacija, t. y. konkrečiai, kad virš langų ir po jais nebus skardinių palangių, kad po gultais nebus užkaltos dailylentės, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą ir kaip liudytoju apklausto E. F. parodymus bei pačios ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šalys aptarė ir susitarė dėl būsimos pirties projekto, juo labiau, kad E. F. parodė, jog pats yra statybininkas, supranta šiuos klausimus, visą laiką bendravo su atsakove ir derino detales bei darbus. Be to, atsakovės teigimu, užsakovai ieškojo ekonomiškesnio varianto, todėl po gultais dailylenčių nekalė, nors atsakovė siūlė gultus palikti atvirus, tačiau būtent užsakovė pageidavo uždarų gultų be dailylenčių po jais, kad būtų pigiau. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija ieškovės pretenzijas dėl skardos aplink langus ir dailylenčių po gultais nebuvimo būtent vertina kaip pirties komplektacijos, aptartos su užsakovais, o ne kokybės trūkumo klausimus.

67.       Taip pat nelaikytinas defektu stogo išsikišimo (pailginimo) nebuvimas, nupjautas pačių užsakovų prašymu, kad pirtį būtų galima patogiau transportuoti iš Lietuvos į Norvegiją, kurio nebuvimą „Norsk takst“ vertintojas 2021 m. sausio 25 d. ataskaitoje ir ieškovė ieškinyje nurodė kaip trūkumą. Taip pat nors apeliantė nurodo, kad dėl stogelio nupjovimo (demontavimo) jokių pretenzijų nereiškia, o kokybės trūkumu laiko tai, kad po stogelio demontavimo buvo paliktos atviros vietos, pro kurias skverbėsi vanduo į pirties vidų, t. y., apeliantės teigimu, stogelis nebuvo demontuotas tinkamai, šių teiginių plačiau nekonkretizavo. Tuo tarpu iš atsakovės atsakymo į pretenziją matyti, kad stogelio ardymas atliktas užsakovų prašymu, suderinus su ieškovės sutuoktiniu, atviros vietos paliktos tam, kad ieškovės sutuoktiniui būtų patogiau pabaigti sumontuoti stogelį. Aplinkybę, kad pagamintos pirties ardymo klausimai, kad būtų galima ją patogiau transportuoti, buvo derinti su ieškovės sutuoktiniu, patvirtina byloje esantys atsakovės atstovo elektroniniai laiškai ieškovės sutuoktiniui prašant paskambinti, nes „noriu pasitarti“, paties E. F. parodymai teisme, taip pat pridėtos pirties ardymo bei pakrovimo transportavimui nuotraukos, siųstos užsakovams, iš kurių matyti, jog prieš išvežant į Norvegiją pirtis buvo supakuota į plėvelę, kad būtų apsaugota nuo galimos drėgmės, bei apkalta medinėmis lentelėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai tik patvirtina, jog atsakovė su užsakovės sutuoktiniu bendravo ir bendradarbiavo, derino visus esminius klausimus ir detales, taip ir pagamintos pirties ardymo bei paruošimo transportavimui į Norvegiją klausimus, vykdė užsakovų nurodymus, o ieškovės sutuoktiniui prisiėmus pareigą pačiam pabaigti stogelio montavimo darbus, atsakovė negali būti atsakinga už jų neatlikimą ar netinkamą atlikimą.

68.       Apeliantei reiškiant pretenzijas dėl nekokybiškai apkaltos pirties vienos lauko sienos, t. y. per trumpų vienos lauko sienos lentelių, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių šias pretenzijas pagrindžiančių įrodymų, o iš atsakovės ieškovei siųstų pagamintos, taip pat ir supakuotos bei krovimo transportavimui metu padarytų pirties nuotraukų tokių aplinkybių nenustatyta ir vizualiai nematyti. Priešingai, iš pagamintos pirties nuotraukų matyti, jog visos pirties lauko sienos tvarkingai apkaltos, nematyti jokių per trumpų lentelių. Pažymėtina, jog ieškovė niekaip nedetalizuoja šio nurodomo trūkumo, nenurodo nei kurios lauko sienos, nei kurioje vietoje, nei kiek, jos teigimu, yra per trumpos lentelės, nors ir argumentuoja, kad šis trūkumas yra esminis.

69.       Teigdama, kad pirtyje nėra profesionaliai įrengtos izoliacijos, ventiliacijos ir ventiliacijos angų ir šiuos trūkumus įrodinėdama aptartomis vertintojų ataskaitomis, ieškovė taip pat plačiau nedetalizuoja ir kitais įrodymais neįrodinėja šių, jos teigimu, pirties trūkumų, juo labiau, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog ventiliacinės angos pirtyje įrengtos yra, ant jų uždėtos ventiliacijos grotelės matyti tiek išorinėse, tiek vidinėse pagamintos pirties sienose. Nors Ž. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog tokios medžiagos ventiliacijai negali būti naudojamos ir to, kas įrengta pirtyje, negalima vadinti ventiliacija, tačiau plačiau šių teiginių nekonkretizavo ir jokiais konkrečiais reikalavimais niekaip nepagrindė, teigdamas, jog advokatai gali netinkamai interpretuoti jo žodžius, dėl to nenori konkrečiai įvardyti.

70.       Dėl nekokybiškai įrengtų lauko durų, o būtent dėl deformuotų durų lankstų, dėl to neužsidarančių durų ir pro jas praleidžiamo vandens, teisėjų kolegija pažymi, jog iš atsakovės ieškovei atsiųstų pagamintos pirties nuotraukų, kiek įmanoma vizualiai nustatyti, durų lankstų deformacijos nematyti, nors nuotraukos yra pakankamai detalios. Byloje nėra ginčo, kad pirtis buvo vežama iš Lietuvos į Norvegiją, kad atsakovė apie šią aplinkybę žinojo. Atsakovė sutiko pasirūpinti pirties supakavimu ir perdavimu ieškovės nurodytam vežėjui, tačiau ieškovė nepagrįstai siekia už pirties transportavimą atsakomybę perkelti atsakovei. Kaip pagrįstai akcentuoja atsakovė, šalių sudarytoje sutartyje pirties perdavimo ieškovei vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o ne ieškovės gyvenamoji vieta Norvegijoje. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi pristatyti pirtį ieškovei ir rūpintis jos pervežimu, priešingai, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirties pasiėmimą iš gamintojos ir jos transportavimą į Norvegiją organizavo pati ieškovė savo lėšomis, susitarusi su trečiuoju asmeniu UAB „Bolsta“. Iš atsakovės pateiktų pirties pakrovimo transportavimui nuotraukų matyti, jog transporto priemonė (priekaba), ant kurios buvo vežama pirtis, nėra lygi, pabaigoje yra nuožulni (žemėja į apačią), plokštumos lygumui išlaikyti po pirties galu padėta medinės paletės dalis, tačiau pats pirties galas nėra ant priekabos plokštumos, o šiek tiek nuo jos pakilęs, t. y. po pirties galu nėra stabilaus paviršiaus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nereikia specialių žinių logiškai išvadai, jog taip vežamas didelis ir sunkus krovinys, kaip minėta 6,17 m ilgio, 2,58 m pločio, 2,7 m aukščio, neabejotinai vibruoja ir nėra stabilus, ypač įvertinus ilgą atstumą nuo Lietuvos iki Norvegijos. Iš pateiktų pirties pakrovimo vežimui nuotraukų matyti, jog priekabos, ant kurios buvo vežama pirtis, nuožulna prasideda būtent toje vietoje, kurioje įtaisytos pirties durys, durų lankstai būtent ir deformavosi vežimo metu nepaisant aplinkybės, jog nebuvo jokių kitokių incidentų kelyje. Pažymėtina, jog ir trečiojo asmens (vežėjos) UAB „Bolsta“ vairuotojas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad atvežus pirtį ieškovei į Norvegiją ir ją iškraunant pastebėjo, jog atsilaisvino vienas skersinis (lentelė, kuria buvo prikalta plėvelė) prie pirties, „tikriausiai nuo vibracijos“. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija vertina, jog ieškovės pretenzijos atsakovei dėl nekokybiškai įrengtų pirties lauko durų, yra nepagrįstos. Įrodymų apie kitokius ieškovės ir atsakovės susitarimus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė prisiėmė atsakomybę už pagamintos pirties pristatymą / transportavimą į Norvegiją, byloje nėra, todėl, kaip minėta, ieškovė nepagrįstai siekia perkelti atsakovei atsakomybę už savo pačios sudarytus kitus susitarimus, kuriuose atsakovė nedalyvauja. Šiuo atveju visiškai nėra teisiškai reikšminga, kad ieškovė yra vartotoja. 

71.       Nors apeliantė argumentuoja, kad jeigu ji, kaip vartotoja, turėtų prisiimti riziką dėl pirties transportavimo, tokia situacija turėtų būti vertintina kaip iš esmės pažeidžianti jos teises ir teisėtus interesus įsigyti kokybišką daiktą, nes būtų paneigta pardavėjos atsakomybė už daikto kokybės trūkumus, kurių prekės priėmimo metu pirkėja neturėjo protingos galimybės pastebėti, teisėjų kolegija pažymi, jog pati apeliantė akcentuoja, kad jos įgaliota vežėja prekės paėmimo metu turėjo apžiūrėti priimamą daiktą, bet neturėjo tam tinkamų sąlygų. Tuo tarpu, trečiasis asmuo (vežėja) UAB „Bolsta“ neigė bet kokius įgaliojimus ir įpareigojimus apžiūrėti vežti priimamo daikto kokybę, akcentavo savo atsakomybę tik už tinkamą vežimo paslaugos suteikimą, t. y. prekės pristatymą ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės ir trečiojo asmens sudaryti susitarimai ir jų turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliantės teiginius apie nesudarytas galimybes apžiūrėti paimamą prekę paneigia byloje esantys įrodymai ir faktinės aplinkybės. Kaip minėta, ieškovei (jos sutuoktiniui) siųstos pagamintos, taip pat pakraunamos vežimui prekės nuotraukos, derintos transportavimo detalės tiek, kiek jos susijusios su pagamintos prekės paruošimu vežti, byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina atsakovės teiginius, jog matyti, kad ties pirties lauko durimis plėvelėje, į kurią suvyniota transportavimui paruošta pirtis, yra įpjovimas, taigi, sudarytos sąlygos įeiti į vidų apžiūrėti pirtį. Nors apeliantė teigia, kad nuotraukos neįrodo, jog transportuoti buvo perduota kokybiška pirtis, tačiau šiose nuotraukose užfiksuotus duomenis ir aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė bei pati pripažino, kad prekė jai buvo pristatyta originalioje pakuotėje, t. y. supakuota plėvele ir apkalta lentelėmis. Kaip minėta, ieškovei nepakanka pareikšti, kad jos įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, bet ji, kaip vartotoja, turi pareigą įrodyti savo teiginius. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė apžiūrėti perkamų daiktą nepanaikina pardavėjo atsakomybės, kuri numatyta įstatyme, dėl netinkamos kokybės parduoto daikto (pirties), tačiau apeliantei argumentuojant, kad atsakovė nesudarė sąlygų jai pagamintą pirtį apžiūrėti ir įsitikinti jos kokybe, jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad atsakovė būtų nesudariusi sąlygų ar trukdžiusi ieškovei ar jos įgaliotam asmeniui apžiūrėti pagamintą pirtį, byloje nėra ir ieškovė nepateikė.

72.       Ieškovė teigė, kad pirtis neatitiko gaisrinės saugos reikalavimų, nes krosnelė buvo pastatyta netinkamai, neužtikrinant, kad medinės grindys po krosnele nekaistų ir nekiltų gaisro pavojus ją kūrenant, t. y. po pakura nėra apsaugos, be to, prieš pirties užkūrimą buvo reikalingi paruošiamieji (papildomi) darbai – sumontuoti kaminą (iš dviejų dalių) nuo krosnelės išvedant per stogą, įdėti nedegią vatą, tačiau atsakovė nepateikė detalių (kamino apsauginio žiedo, nedegios vatos), reikalingų saugiam pirties naudojimui, be to, nepateikė reikalingos informacijos ir / ar instrukcijų šių darbų atlikimui, dėl to pirmą kartą užkūrus pirtį ji vos neužsidegė, pradėjo lydytis stogo danga. Atsakovė pripažino, kad dėl kamino papildomų dalių montavimo ieškovei galėjo kilti realių keblumų ir nors ieškovė argumentuoja, kad šiuo atveju atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos atskleisti informaciją, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai. Kaip minėta, pirmą kartą nagrinėjant bylą 2022 m. kovo 10 d. teismo posėdžio metu apklaustas E. F. parodė, jog pats užsakymą ir visus darbus derino su atsakove, žinojo, kad reikės sumontuoti kaminą, kadangi dėl aukščio vežėjai neapsiėmė transportuoti pirties į Norvegiją, dėl to sutarė su atsakove, kad pats sumontuos kaminą, taip pat parodė, kad atsakovė įdėjo kamino detales – du vamzdžius ir kepurėlę, o jis suprato ir žinojo, ką su jais reikia daryti, kadangi pats yra statybininkas. Taigi, nėra pagrindo ieškovės pretenzijoms apie papildomus pirties naudojimui reikalingus paruošiamuosius darbus, kadangi apie juos ieškovė buvo informuota tinkamai ir su jais sutiko. Tačiau atsakovė taip pat pripažino, kad užsakovai galėjo nepastebėti kamino montavimui reikalingos nedegios vatos, nors tvirtino ją įdėjusi, pripažino, kad jos nesumontavus ir užkūrus pirtį jos stogas galėjo pradėti lydytis nuo karščio. Atsakovė siūlė atsiųsti kamino angos komplektą, kamino pailginimą ir apsaugą medienai po pakura, nors tvirtino, kad ši apsauga nebuvo numatyta, bei kompensuoti 450 Eur už šių darbų atlikimą, ieškovė su pasiūlymu nesutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei pripažįstant kai kuriuos ieškovės nurodytus trūkumus, tačiau kitų trūkumų apie netinkamą įsigytos pirties kokybę neįrodžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būtent dėl atsakovės pripažįstamų trūkumų ieškovė, neatlikusi papildomų pirties montavimo darbų, neturėjo galimybės saugiai ja naudotis.

73.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti trūkumai nesudaro 80 procentų pirties vertės, kaip teigia ieškovė. Kaip minėta, tokio dydžio vertės praradimą ieškovė įrodinėjo „Norsk takst“ 2021 m. sausio 25 d. ataskaita, tačiau didžioji dalis joje fiksuotų pirties trūkumų yra paneigti. Be to, kaip minėta, ieškovė nepagrįstai atsakomybę už savo sudarytus susitarimus su vežėja siekia perkelti atsakovei, taip pat nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis sutiko prisiimti kai kurių pirties montavimo darbų atlikimo riziką, taigi, atsakovė negali būti už juos atsakinga. Dėl to sprendžiant dėl reikalavimo pagrįstumo svarbus yra įrodytų pirties defektų ir pirties kainos santykis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovei pareiškus pretenzijas atsakovė sutiko išsiųsti ieškovei reikalingas detales ir kompensuoti 450 Eur už jų montavimo darbus, ieškovei su šiuo pasiūlymu nesutikus atsakovė sutiko nutraukti šalių sudarytą sutartį ir grąžinti ieškovei jos sumokėtus pinigus, jeigu ieškovė savo sąskaita grąžins pirtį į Lietuvą. Ieškovė su tokiu pasiūlymu taip pat nesutiko teigdama, kad neproporcingai dideli pirties transportavimo kaštai ir pareikalavo 80 procentų sumažinti pirties kainą. Nustatyta, jog už pirties pervežimą iš Lietuvos į Norvegiją ieškovė vežėjai sumokėjo 1 280 Eur, t. y. maždaug šeštadalį pirties kainos, vis dėlto apeliantė pasirinko pasilikti įsigytą pirtį. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, pati ieškovė nevertino pirties trūkumų kaip esminių, dėl kurių būtų, kaip ji teigė, neįmanoma naudotis įsigyta pirtimi. Priešingai, nustatyta, kad pirtis iki šiol yra naudojama ir nors ieškovė teigė, kad pirties remontui jau patyrė 3581 Eur išlaidų, tačiau tai dar ne pabaiga, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atliko ne būtiną pirties remontą, neišvengiamai reikalingą, kad ji būtų tinkama naudoti, bet nebūtinus pagerinimus, pavyzdžiui, dušo patalpose sienas išklijavo plytelėmis ir pan. Taip pat pažymėtina, jog nors ieškovė reiškė pretenzijas ir dėl netinkamai įrengtų pirties vidinių durų ir būtinumo jas pakeisti, pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 8 d. posėdžio metu pripažino, kad šių durų nekeitė, jos yra naudojamos, keitė tik laukines, tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtinai reikėjo naujų laukinių durų, kad jų pataisyti nebuvo įmanoma pakeitus tik transportavimo metu deformuotus vyrius ir pan. Įvertinus visą sutarties vykdymo eigą, šalių susitarimus ir bendradarbiavimą, atsakovės siūlytus ginčo sprendimo būdus, ieškovės sutuoktinio prisiimtą pirties kamino ir stogelio sumontavimo riziką, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai protinga, proporcinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nurodyta 20 procentų vertės dalies kompensacija ieškovei už nustatytus įsigytos pirties trūkumus. Pažymėtina, jog kompensuoti ieškovės patirtus nepatogumus jai taip pat yra priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas, tačiau dėl šios sprendimo dalies ginčo nėra ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Konstatuotina, kad pažeista ieškovės teisė yra apginta.

74.       Apeliantei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kitų trūkumų, pavyzdžiui, po dušo padu netinkamai sumontuotos elektros instaliacijos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė tokių pretenzijų nereiškė. Nors ieškovė vis akcentuoja, kad yra vartotoja, tai nereiškia, kad ji dėl to neturi procesinės pareigos suformuluoti savo ieškinio pagrindo ir dalyko. Kaip minėta, ieškovė turėjo aiškiai nurodyti, kokius trūkumus turėjo statinys ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė.

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje reikšmingų įrodymų visumos. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, juo labiau, kad šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Vien ieškovės subjektyvus bylos medžiagos vertinimas ir kritika nesudaro pagrindo priešingoms, nei pirmosios instancijos teismo, išvadoms. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. 

76.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

77.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad apskųsta sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir bylinėjimosi išlaidų

78.       Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jai nepriteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir prašo iš ieškovės priteisti 3561,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

79.       Atsakovei argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl išlaidų nepriteisimo nemotyvuotos, iš dalies sutiktina su apeliante, jog pirmos instancijos teismo motyvai nėra pakankami, tačiau motyvacijos trūkumas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teismo ir nebūtinai lemia absoliutaus procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

80.       Pagal bendrąją taisyklę vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog aptartoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas.

81.       Atsakovė argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad patenkinta 25 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, nepagrįstai netaikė 25 proc. : 75 proc. išlaidų paskirstymo proporcijos, nepagrįstai iš viso atsakovei nepriteisė išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su atsakovės argumentais nesutinka ir pažymi, jog EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvencijos nuostatas pirmiausiai tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10; 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 49083/18). EŽTT nuomone, jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Taigi, EŽTT jurisprudencija atskleidžia, kad mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Toks teisės kreiptis į teismą ribojimas negali būti laikomas per se (pats savaime) nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tačiau konkrečiu atveju konkrečiomis aplinkybėmis priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis yra reikšmingas veiksnys nustatant, ar asmuo pasinaudojo teise kreiptis į teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10, par. 82). 

82.       Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ gali būti vertinama kaip ribojimas, varžantis teisę kreiptis į teismą, kuriuo siekiama atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių ar perdėtų reikalavimų teikimo teismams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 18 d. sprendimas, peticijos Nr. 28963/10, par. 81 ir 84; 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 72152/13, par. 95–96, 119 ir 121; 2022 m. kovo 15 d. sprendimas, peticijos Nr. 53977/14 41902/15, par. 32).

83.       Taigi, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ teismas turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023).

84.       Nors aptarti išaiškinimai ir praktika suformuota bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju kilo vartojimo teisinių santykių ginčas, kuris turi viešojo intereso elementų ir kuriame vartotojas yra silpnesnė teisinių santykių pusė, be to, vienas iš ieškovės (vartotojos) pareikštų reikalavimų buvo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat yra aktualūs ir taikytini nurodyti EŽTT ir Lietuvos aukščiausiojo Teismo išaiškinimai.

85.       Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, taigi, iš esmės yra konstatuota, kad ieškovės, kaip vartotojos, teisė buvo pažeista ir turi būti ginama. Dėl to iš ieškovės priteisus atsakovei proporcingą atmestų reikalavimų daliai išlaidų atlyginimą, teismo sprendimo efektas būtų toks, kad ieškovė prarastų visą jai priteistą kompensaciją (1340 Eur sumažintos kainos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui) ir dar turėtų sumokėti atsakovei 2021,19 Eur, nepaisant fakto, kad teismas nusprendė, jog ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl įsigyto netinkamos kokybės daikto ir patirtos neturtinės žalos. Taigi, susidarytų netoleruotina teisinė situacija, jog ieškovės teisė į teisminę gynybą būtų visiškai paneigta ir taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas neužtikrintų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų.

86.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovei iš atsakovės taip pat nėra priteistas išlaidų atlyginimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija užtikrina šalių pusiausvyrą ir lygiateisiškumą, nes atsakovė taip pat neturi atlyginti ieškovei jos bylinėjantis patirtų išlaidų.

87.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad atsakovės apskųsta sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

88.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo nei ieškovės, nei atsakovės apeliaciniai skundai netenkinti, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Kiti proceso dalyviai išlaidų atlyginti neprašo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

 

n u t a r i a :

 

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos Raimonda Andrulienė

 

                                                                                                    

                                                                                                                            Irma Čuchraj

                                                                                                                                                                                                                             

 

                                                                                                                            Aušra Maškevičienė