Civilinė byla Nr. e2-576-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00330-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.2.2.6; 3.1.14.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį atsakovėms Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai Elektrėnų vandens sporto klubui, uždarajai akcinei bendrovei „Veiksmo poilsinė“, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuomos aukciono procedūrų nutraukimo, įpareigojimo pašalinti statinius ir administracinių teisės aktų panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.                      pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Elektrėnų savivaldybės administracijos ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį Nr. 03S-386;

1.2.                      pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo ir UAB „Veiksmo poilsinė“ (buvęs pavadinimas UAB „Vytenio investicijos“) 2017 m. lapkričio 3 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį;

1.3.                      pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento Elektrėnų savivaldybės administracijos, VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubo ir UAB „Veiksmo poilsinė“ 2020 m. birželio 10 d. sudarytą susitarimą Nr. 03S-254;

1.4.                      panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1 dalies 1.6 punktą;

1.5.                      panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 03V-644 „Dėl reikalavimų viešosioms prekybos vietoms (duomenys neskelbtini) patvirtinimo“;

1.6.                      panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. VI.TS-136 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos“;

1.7.                      nutraukti VĮ Valstybės žemės fondo vykdomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukciono procedūras;

1.8.                      įpareigoti VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubą ir UAB „Veiksmo poilsinė“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir vandens telkinyje – (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento patikrinimo akte Nr. FAK-273 bei situacijos schemose nustatytus faktiškai pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą), atstatant šią teritoriją į pradinę padėtį; per nustatytą terminą atsakovėms įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir VTPSI pagal kompetenciją organizuoti minėtų statinių ir įrenginių pašalinimą iš žemės sklypo.

2.       Ieškovė nurodė, kad NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu suformuotas 1,0792 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagrindinė jo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo patikėjimo teisė nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2020 m. vasario 27 d. buvo registruota NŽT, nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo įregistruota ir žemės sklypo panaudos sutartis, panaudos gavėjas – Elektrėnų savivaldybė.

3.       Elektrėnų savivaldybės administracija ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė terminuotą (dešimčiai metų) bendradarbiavimo sutartį Nr. 03S-386, pagal kurią VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas įsipareigojo: tvarkyti, prižiūrėti ir saugoti ginčo žemės sklype – (duomenys neskelbtini) esančius želdynus ir želdinius; reguliariai pjauti žolę, rinkti ir šalinti atliekas; prižiūrėti sklypo ribose esančią krantinę; savo lėšomis įrengti mažųjų burlaivių ir motorinių laivų prieplauką, ją prižiūrėti ir aptarnauti; įrengti WC ir dušo patalpas, mažosios architektūros objektus; įrengti vandenlenčių parko įrangą, ją naudoti ir prižiūrėti; kt. Elektrėnų savivaldybės administracija atitinkamai įsipareigojo: leisti sklype įrengti elektros komunikacijas, vaizdo stebėjimo sistemą, geriamojo vandens tiekimo sistemą, nuotekų šalinimo sistemą; pastatyti iki 210 kv. m ploto statinį gyventojų poilsiui organizuoti ir turizmo veiklai.

4.       VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ 2017 m. lapkričio 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį. Šalys susitarė, kad sutarties Nr. 03S-386 įsipareigojimų vykdymui kooperuos savo turtą, darbą, žinias, patirtį. VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas įsipareigojo suteikti UAB „Veiksmo poilsinė“ 1/2 dalį ginčo žemės sklypo, o UAB „Veiksmo poilsinė“ vystyti vandenlenčių parką, įrengiant visą šiam parkui būtiną infrastruktūrą, taip pat vykdyti ūkinę–komercinę veiklą, įrengti laikinus statinius, skirtus vandens sporto populiarinimui ir skatinimui (inventoriaus nuomos, administracijos, pardavimo, kavinės ar viešojo maitinimo).

5.       Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ nustatė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias vietas, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) (1 dalies 1.6 punktas). Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 03V-644 „Dėl reikalavimų viešosioms prekybos vietoms (duomenys neskelbtini) patvirtinimo“ nustatė žemės sklypo užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis reikalavimus – intensyvumą, lokalizaciją, vizualinį apipavidalinimą, prekių asortimentą.

6.       Elektrėnų savivaldybės administracija, VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ 2020 m. birželio 10 d. pasirašė susitarimą Nr. 03S-254, kuriame nurodė, kad UAB „Veiksmo poilsinė“ į veiklą ginčo žemės sklype investavo 604 222,21 Eur ir toliau siekia plėsti veiklą, tačiau veiklos plėtrai reikalinga registruoti statinius Nekilnojamojo turto registre. Kadangi UAB „Veiksmo poilsinė“ nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise ar nuomos pagrindu, todėl neturi teisinio pagrindo statinių registracijai. Elektrėnų savivaldybės administracija pasiūlė žemės sklypą nuomoti aukciono būdu. Aukciono nugalėtojas negali būti žinomas iš anksto ir UAB „Veiksmo poilsinė“, nelaimėjusi aukciono, patirtų finansinių nuostolių. Todėl pasiūlyta nustatyti nuomos aukciono nugalėtojui, jei jis bus ne UAB „Veiksmo poilsinė“, privalomą sąlygą, t. y. prieš sudarant nuomos sutartį kompensuoti UAB „Veiksmo poilsinė“ turėtas išlaidas.

7.       Elektrėnų savivaldybės taryba 2020 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. VI.TS-136 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ nusprendė 40 metų laikotarpiui išnuomoti žemės sklypą, taip pat patvirtinti pradinį metinį žemės nuomos mokesčio dydį, nustatyti papildomas žemės nuomos sąlygas (nuomininkas nuomoja sklypą su visa jame ir vandens akvatorijoje esančia įranga bei statiniais, vykdo esamą vandens pramogų veiklą ne mažiau kaip penkerius metus, į Elektrėnų savivaldybės nurodytą banko sąskaitą sumoka 604 222,21 Eur už žemės sklype esančią įrangą, statinius bei investicijas). Elektrėnų savivaldybės administracija 2020 m. liepos 1 d. raštu kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą dėl žemės sklypo nuomos aukciono organizavimo. VĮ Valstybės žemės fondas 2020 m. spalio 12 d. paskelbė nuomos aukcioną, kurio pradžia – 2020 m. gruodžio 14 d. 11.00 val., o pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 15.00 val.

8.       NŽT Elektrėnų skyrius 2021 m. vasario 18 d. atliko žemės sklypo bei (duomenys neskelbtini) ties žemės sklypu naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype vykdoma sezoninė vandens pramogų ir viešojo naudojimo poilsio veikla, žemės sklype yra neregistruotų statinių. Be to, NŽT Elektrėnų skyrius 2021 m. kovo 5 d. rašte, adresuotame prokuratūrai, nurodė, kad NŽT naudoti statinius (duomenys neskelbtini) greta žemės sklypo, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus, jokiems asmenims nėra išdavusi, žemės sklype galimai vykdoma komercinė veikla, t. y. žemės sklypas naudojamas ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą – kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos.

9.       Teisės aktai aiškiai reglamentuoja, kad valstybės turtas perduodamas neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Toks turtas negali būti perduotas naudotis tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju Elektrėnų savivaldybės administracija, sudariusi ginčijamą bendradarbiavimo sutartį perdavė valstybės turtą VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubui įstatymo nenustatytu būdu ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Be to, vandens telkinys – (duomenys neskelbtini) yra priskirtas prie valstybinės reikšmės vandens telkinių, kuris gali būti naudojamas tik įstatymo numatytu pagrindu. Nėra duomenų, kad šis vandens telkinys atsakovėms naudotis buvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinė nebuvo ir nėra jokiems asmenims išdavusi sutikimų naudotis (duomenys neskelbtini) ar jų dalimi. Nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą pripažinti, kad šalių sudarytos sutartys ir susitarimai pažeidžia imperatyvaus reguliavimo nuostatas, todėl turi būti teismo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

10.       Akivaizdu, kad žemės sklypą VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas ir UAB „Veiksmo poilsinė“ naudoja ne poilsio paskirties pastatų statybai bei eksploatacijai, o paslaugų, tame tarpe ir pramogų (atrakcionų), sporto bei maitinimo veikloms, su šiomis veiklomis susijusių statinių bei įrenginių statybai bei eksploatacijai. Tai pažeidžia teisės aktų nuostatas, nes sutarties šalys savo nuožiūra žemės sklypo naudojimo būdo pakeisti negali. Atitinkamai Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimti administraciniai aktai, kuriais suteikta teisė žemės sklype teikti paslaugas ir vykdyti prekybą, yra neteisėti.

11.       Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalies nuostatas valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties bei naudojimo būdo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. VI.TS-136 nustatytas žemės sklypo nuomos sąlygas, akivaizdu, kad paskelbto aukciono sąlygos prieštarauja nurodytam teisės akto reikalavimui. Valstybinės žemės sklypas išnuomojamas tam, kad ir toliau būtų vykdoma neatitinkanti žemės sklypo naudojimo būdo vandens pramogų veikla, eksploatuojami ten esantys statiniai ir įrenginiai. Kaip nurodyta atsakovių sudarytame susitarime Nr. 03S-254, žemės sklypo nuoma aukciono būdu siekiama UAB „Veiksmo poilsinė“ suteikti galimybę įregistruoti be teisinio pagrindo pastatytus statinius arba kompensuoti šių statinių statybos išlaidas. Todėl tiek susitarimas Nr. 03S-254, tiek žemės sklypo nuomos aukciono organizavimas neatitinka visuomenės interesų ir sudaromos prielaidos sukurti teisę į ginčo žemės sklypą neturinčiam tokios teisės asmeniui. Dėl išdėstytų aplinkybių susitarimas Nr. 03S-254 pripažintinas negaliojančiu, sprendimas Nr. VI.TS-136 neteisėtu, o žemės sklypo nuomos aukciono procedūros nutrauktinos, nepaisant to, kad aukcionas dar nėra įvykęs dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1329-567/2021 pagal UAB ,,Sagatėja“ 2020 m. lapkričio 24 d. ieškinį atsakovėms Elektrėnų savivaldybės administracijai ir VĮ Valstybės žemės fondui dėl viešojo aukciono dalies papildomų sąlygų panaikinimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui; išaiškino, kad ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

13.       Teismas nurodė, kad ieškinys yra pareikštas ne dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Ieškinyje minimas aukcionas dar nėra įvykęs dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1329-567/2021. Taigi, aplinkybės dėl viešojo aukciono dalies papildomų sąlygų panaikinimo yra nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje ir nėra šios bylos dalykas.

14.       Teismas pažymėjo, kad pagal civilinių bylų rūšinį teismingumą nustatančias civilinio proceso normas, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia neturinio pobūdžio reikalavimus ir nėra aplinkybių, dėl kurių ieškinys būtų teismingas Vilniaus apygardos teismui.

III.        Atskirojo skundo argumentai

15.       Ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ginčas, be kita ko, yra kilęs dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu Nr. VI.TS-136 nustatytų aukciono sąlygų teisėtumo. Aukciono būdu siekiama valstybės turtą išnuomoti kitaip, nei numatyta imperatyviu reglamentavimu. Todėl ieškiniu yra ginčijamas minėtas sprendimas, atsakovių susitarimas Nr. 03S-254, kartu prašoma panaikinti sprendimu nustatytas žemės sklypo nuomos sąlygas. Ieškiniu prašoma nutraukti ir žemės sklypo nuomos aukciono procedūras, nes žemės sklypo nuomos aukciono tolimesnė eiga yra negalima ir nurodytos aplinkybės bus kliūtimi sudaryti nuomos sutartį bei ją vykdyti.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Ieškinio reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės yra susiję su viešo konkurso teisiniais santykiais, todėl ieškinys teismingas apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 3 punktas).

15.3.                      Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1329-567/2021, kurioje yra ginčijamos žemės sklypo nuomos aukciono papildomų sąlygų bei Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimo Nr. VI.TS-136 dalys. Vilniaus apygardos teismas priėmė ir nagrinėja tokį ieškinį, kuris iš dalies sutampa su prokurorės ieškinio reikalavimais (prokurorė aukciono teisėtumą ginčija visa apimtimi, o minėtoje byloje ginčijama dalis papildomų jo sąlygų). Todėl darytina išvada, kad teismas privalo vadovautis minėtoje byloje sukurtu precedentu, kad byla dėl dar neįvykusio aukciono sąlygų nagrinėtina apygardos teisme.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą, be kita ko, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų.

19.       Taigi, civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, kadangi jame ieškovė pareiškė neturinio pobūdžio reikalavimus, kurie pagal bendrąsias teismingumo taisykles nagrinėtini apylinkės teisme (CPK 26 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju netaikytina ir CPK 27 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kadangi ieškinys yra pareikštas ne dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija.

21.       CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Civilinių bylų rūšinio teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 26, 27 ir 28 straipsniai. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instanciją nagrinėja apylinkės teismai. Išimtiniai atvejai, kai dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, yra nustatyti atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

22.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 27 straipsnio 3 punkte apibrėžiama civilinių bylų kategorija, susijusi su viešu konkursu, vartotina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.947 – 6.952 straipsniuose reglamentuojamiems viešo konkurso sandoriams (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-632/2006).

23.       Įstatymas viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju (CK 6.947 straipsnio 1 dalis).

24.       Taigi, viešas konkursas yra suprantamas kaip kelių asmenų varžybos, kurių tikslas yra atrinkti geriausią vykdytoją, t. y. geriausią pasiūlymą pagal nustatytas konkurso sąlygas. Konkurso institutu siekiama konkurso būdu pasiekti geriausią rezultatą už tam tikrą atlyginimą.

25.       Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė, be kita ko, jame suformulavo reikalavimą nutraukti VĮ Valstybės žemės fondo vykdomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukciono procedūras, pradėtas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. VI.TS-136 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Nurodytas sprendimas priimtas ir aukcionas paskelbtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261.

26.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad ginčai dėl valstybinio turto perleidimo privatiems asmenims viešo aukciono būdu yra priskiriami prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Tokiuose santykiuose siekiama sudaryti konkurso dalyvių konkurenciją, kad perleidžiant valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą atitinkami sandoriai būtų sudaryti kuo naudingesnėmis valstybei ir savivaldybei sąlygomis. Viena iš naudingumo pasekmių gali būti tai, kad daugiau lėšų gaunama į atitinkamą biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2114-236/2016).

27.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pagal nurodytas teismingumo taisykles ieškinio reikalavimas nutraukti VĮ Valstybės žemės fondo vykdomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukciono procedūras yra teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 27 straipsnio 3 punktas). Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1329-567/2021 yra ginčijamos to paties nuomos aukciono papildomos sąlygos (jų dalis) šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Ieškovė jokiu procesiniu statusu nedalyvauja nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje ir, kaip pagrįstai nurodė atskirajame skunde, paskelbto aukciono teisėtumą šioje byloje pareikštu ieškiniu kvestionuoja kitokia apimtimi ir skirtingais faktiniais bei teisiniais argumentais. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nurodyto ieškinio reikalavimo teismingumo apygardos teismui nekeičia ir aplinkybė, kad pats aukcionas nėra įvykęs. Kaip minėta, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Elektrėnų savivaldybės tarybai 2020 m. birželio 17 d. priėmus sprendimą Nr. VI.TS-136 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir VĮ Valstybės žemės fondui 2020 m. spalio 12 d. paskelbus aukcioną, civiliniai viešo konkurso (aukciono) teisiniai santykiai tarp aukciono organizatorių ir (potencialių) dalyvių laikomi atsiradusiais.

28.       Pažymėtina, kad bylos teismingumas iš esmės yra nulemtas pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdžio, kuris priklauso nuo paties ieškovo pasirinkimo, nes civiliniame procese vyraujantys rungimosi ir dispozityvumo principai suponuoja išimtinę ieškovo teisę nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, juos keisti, padidinti ar sumažinti (CPK 12, 13 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalis). Kelių ieškinio reikalavimų sujungimo arba išskyrimo klausimus reglamentuoja CPK 136 straipsnio normos. Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis). 

29.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpusavio sąsajų buvimas, leidžiantis pagal CPK 136 straipsnio 1 dalį sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, neinicijuojant kelių skirtingų procesų, gali būti konstatuotas ir tuomet, kai savarankiški reikalavimai atsiranda iš teisinių santykių, siejančių tas pačias šalis, nepriklausomai nuo šių teisinių santykių pobūdžio skirtingumo ar atsiradimo pagrindo (reiškiami turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, arba reikalavimai, kildinami iš delikto ir iš prievolinių teisinių santykių ir pan.), taip pat nepriklausomai nuo to, kad skyrium nagrinėjami reikalavimai turėtų būti reiškiami skirtingiems teismams pagal rūšinį teismingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-311-464/2018).

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė viename ieškinyje sujungė kelis savarankiškus reikalavimus, kurie teismingai tiek bendrosios kompetencijos apylinkės teismui – reikalavimai pripažinti sandorius niekiniais ir negaliojančiais, įpareigoti atsakoves pašalinti pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (CPK 26 straipsnis), tiek bendrosios kompetencijos apygardos teismui – aptartas reikalavimas nutraukti nuomos aukciono procedūras (CPK 27 straipsnio 3 punktas), tiek apygardos administraciniam teismui – reikalavimai panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos ir Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus administracinius aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31.       Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kelių tarpusavyje susijusių bylų (reikalavimų) teismingumą bendrosios kompetencijos teismams reglamentuoja CPK 33 straipsnis. Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis). Taigi, CPK 33 straipsnio 4 dalis taikoma keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, teismo nagrinėjamiems vienoje byloje, kai dalis vienoje byloje sujungtų reikalavimų yra teisminga apygardos teismui, o dalis – apylinkės.

32.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais atsakovių sudarytus civilinius sandorius, panaikinti šiems sandoriams įgyvendinti priimtus administracinius teisės aktus, taip pat nutraukti viešo konkurso (aukciono) procedūras, kuriomis, ieškovės teigimu, siekiama sukurti teisę į ginčo žemės sklypą tokios teisės pagal įstatymą neturinčiam asmeniui – UAB „Veiksmo poilsinė“. Įvertinus nurodytų ieškinio reikalavimų pobūdį ir jų tarpusavio ryšį, ieškinį pagrindžiančius argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Kadangi vienas iš ieškinio reikalavimų – reikalavimas nutraukti nuomos aukciono procedūras išimtinai teismingas apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 3 punktas), vadovaujantis CPK 33 straipsnio 4 dalies norma visi ieškinyje pareikšti reikalavimai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pirmąja instancija priskirtini nagrinėti ne apylinkės, o bendrosios kompetencijos apygardos teismui.

33.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą apygardos teismui, todėl skundžiama nutartis naikinama. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl jis grąžinamas Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareikšto ieškinio priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė