Administracinė byla Nr. eAS-904-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00446-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Š. L.) dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-1047-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas), NŽT Šilutės skyriaus 2017 m. sausio 10 d. pažymą Nr. 17SD-157-(14.17.33.) (toliau – ir Pažyma) ir įpareigoti NŽT Šilutės skyrių išduoti kitą pažymą, kurioje būtų nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) M. M. turėjo teisę į 0,5 ha asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone.

Pareiškėja nurodė, kad Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 jos motinai M. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas 0,5 ha ginčo žemės sklypas, kurį pareiškėjos motina naudojo iki mirties. NŽT Šilutės skyrius, vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1366-243/2015, išdavė Pažymą, kurioje pagrįstai nurodyta, kad M. M. buvo skirta ir ji iki mirties faktiškai naudojosi 0,5 ha asmeninio ūkio žeme, tačiau Pažymoje nepagrįstai nurodyta, jog M. M. išbraukta iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų, todėl mirusiosios M. M. įpėdiniai neturės teisės gauti nuosavybės neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jos naudotą asmeninio ūkio žemę. Pareiškėja pažymėjo, kad M. M. buvo išbraukta iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų po mirties, tačiau toks išbraukimas negali galioti atgal. Pareiškėjos teigimu, Pažyma siekiama iš anksto užkirsti kelią į turtinių teisių paveldėjimą.

Atsakovas Tarnyba, atstovaujama NŽT Šilutės skyriaus, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą ir administracinę bylą nutraukti.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja siekia notarui nurodyti tik dalį informacijos, o kitą dalį informacijos nori nuslėpti. Atsakovo teigimu, pareiškėja skundą grindžia tais pačiais faktais ir aplinkybėmis, kurie išnagrinėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1366-243/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2064-525/2016. Nurodytose bylose konstatuota, jog M. M. turėta teisė į asmeninio ūkio žemę panaikinta teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėja negali paveldėti teisės į ją. Pareiškėjos šioje byloje suformuluotas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra tapatus Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1366-243/2015 keltam reikalavimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. L. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą ir administracinę bylą nutraukti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jam 2014 metais buvo leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotu (3 ha), esančiu (duomenys neskelbtini), o 2017 metais buvo 25 metams išnuomotas valstybinės žemės sklypas (2,8733 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone. Į dalį šio sklypo (0,5 ha) pretenduoja pareiškėja, tačiau ankstesni šio sklypo nuomotojai juo nesinaudojo pagal paskirtį, vešėjo sumedėjusi augmenija, dalis sklypo buvo užpelkėjusi. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) kaime gyvena nuo 1987 metų, tačiau keliolika metų sklypas, įskaitant ir M. M. suteiktas 0,5 ha asmeninio ūkio plotas, nebuvo naudojamas ar šienaujamas. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jis ginčo žemės sklypą naudoja pagal paskirtį, jį prižiūri.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą ir grąžino pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, kad ši administracinė byla nėra tapati Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtai administracinei bylai Nr. I-1366-243/2015, nes nors šios bylos kilusios iš esmės iš tų pačių teisinių santykių, tačiau skiriasi ginčo dalykas – ginčijami aktai. Teismas nustatė, kad M. M. buvo skirtas naudotis 0,5 ha asmeninio ūkio žemės plotas (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau ji (duomenys neskelbtini) mirė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2064-525/2016 konstatuota, jog NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-800 „Dėl asmeninio ūkio žemės teisės nutraukimo Šilutės rajone“ (toliau – ir Įsakymas) dalis, kuria nutraukta M. M. naudojimo teisė ir į laisvą valstybinės žemės fondą paimtas jai skirtas 0,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, yra pagrįsta ir nėra pagrindo ją panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai aktyvi ir laiku nesiėmė reikiamų veiksmų savo teisei į ginčo žemę išlaikyti, kad pareiškėja prarado teisę į ginčo žemės naudojimą.

Įvertinęs Pažymos turinį, teismas nurodė, kad ji yra skirta notarui, joje yra išdėstyti tik faktai, nėra išdėstyta privalomų nurodymų ar privalomų vykdyti įpareigojimų, nėra išreikšta institucijos valia ar išdėstyta kitų viešojo administravimo institucijos sprendimų, galinčių turėti konkrečią įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Teismas sprendė, jog pati savaime Pažyma pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, nes ji yra informacinio pobūdžio dokumentas notarui, pagal kurį bus sprendžiami paveldėjimo klausimai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Pažyma negali būti bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Pažymos turinys netenkina pareiškėjos, nekeičia Pažymos teisinio vertinimo. Teismas pažymėjo, kad Pažymoje yra nurodytas faktas, kurio pripažinimo siekia pareiškėja ir dėl kurio ginčas nekyla, t. y. jog M. M. mirties momentu turėjo teisę į asmeninį ūkį, tačiau ši teisė panaikinta Įsakymu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas teismine tvarka.

Teismas darė išvadą, kad Sprendimas, kuriame plačiau išdėstytos tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir Pažymoje, taip pat nelaikytinas administraciniu aktu, t. y. Sprendimas laikytinas raštu, o ne sprendimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 dalies požiūriu. Dėl skundo reikalavimo įpareigoti išduoti naują pažymą teismas nurodė, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, nes NŽT Šilutės skyrius įvykdė teismo įpareigojimą ir išdavė Pažymą, o nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus, negalimas ir reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje ginčas kilo ne dėl teisės, o dėl fakto, nes pareiškėja siekia fakto apie motinos turėtą teisę pripažinimo, kuris nėra neigiamas. Teismas pabrėžė, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjama byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu

III.

Pareiškėja R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės: panaikinti Sprendimą, Pažymą ir įpareigoti išduoti kitą pažymą, be papildomų prierašų.

Pareiškėja pakartoja skunde išdėstytus argumentus bei papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjo šią administracinę bylą ir nepagrįstai ją nutraukė, nes nepanoro įsigilinti į teisines šios bylos pasekmes ir turtinius šalių įsipareigojimus. Pareiškėjos teigimu, yra kilęs teisinis ginčas, ar 2013 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo dieną pareiškėja, priimdama palikimą, perėmė ir turtines teises į Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybėje.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl pareiškėja palikimą priėmė visą (be išlygų), t. y. jai perėjo ir turtinės teisės į Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybėje. Nors tai yra įvykęs faktas, tačiau atsakovas, atsisakydamas išduoti tinkamą pažymą, užkerta kelią į nuosavybės teisių įtvirtinimą, o tokios pažymos, kuri neatspindinti tikrosios M. M. mirties dieną buvusios padėties, išdavimas yra neteisėtas. Kadangi Pažyma sukuria teisines pasekmes, ji yra laikytina ne informacinio pobūdžio dokumentu, o institucijos patvirtintu dokumentu, todėl jos netinkamas išdavimas ar neišdavimas yra administracinio teismo nagrinėjimo objektas.

Atsakovas Tarnyba, atstovaujama NŽT Šilutės skyriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, kad Pažymoje pateikta informacija yra teisinga. Atsakovo teigimu, teikiant pareiškėjai Pažymą, buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 6 straipsnyje nustatytais informacijos teikimo principais: dokumentų išsamumo, teisėtumo, objektyvumo, o tenkinant pareiškėjos prašymą pateikti tik dalį informacijos, būtų pažeistas objektyvumo ir išsamumo principas. Pareiškėjos argumentai, kad notaras atsisako atlikti veiksmus dėl teisių paveldėjimo yra nepagrįstas, nes NŽT negali atsakyti už kito subjekto veikimą ar neveikimą. Atsakovas pabrėžia, kad informacinio pobūdžio Pažyma nėra atsakovo administracinis aktas ar sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme, nes Pažyma nėra teisės aktas, nustatantis pareigas, teises, joje nėra išreikšta atsakovo valia, Pažymoje yra pateikta tik informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Š. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos skundą ir administracinę bylą nutraukti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria administracinė byla pagal pareiškėjos R. B. skundą nutraukta pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šiuo atveju pareiškėja administraciniame teisme ginčijo Pažymą, Sprendimą ir skunde buvo suformulavusi išvestinį reikalavimą įpareigoti NŽT Šilutės skyrių išduoti kitokio turinio pažymą.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė šią administracinę bylą nustatęs, kad Pažyma yra nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame yra išdėstyti tam tikri faktai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendimas laikytinas ne administraciniu aktu, o raštu, be to, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra kilęs ginčas, nes nėra atsakovo neveikimo, vilkinimo ar atsisakymo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus.

Pareiškėja savo poziciją, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti administracinę bylą iš esmės, grindžia tuo, jog Pažyma sukelia jai teisines pasekmes paveldėjimo teisinių santykių aspektu, t. y. užkerta kelią į turtinių teisių paveldėjimą.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pagal šias teisės normas administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti juridinio asmens skundą dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto panaikinimo, nurodydamas, kad skundžiamas aktas pasižymi konstatuojamuoju pobūdžiu ir išreiškia institucijos nuomonę dėl vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-525/2017). Nurodytoje nutartyje buvo pripažinta, kad ginčijamas aktas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, nes jis neturi nedelsiamo, tikro ir įpareigojančio poveikio skundą padavusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju NŽT Šilutės skyrius, vykdydamas teismo sprendimą, išdavė Pažymą, kurioje yra nurodyta, kad: M. M. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 24 d. posėdžio sprendimu Nr. 99 buvo skirta ir faktiškai iki mirties naudojosi 0,5 ha asmeninio ūkio žeme, esančia (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone; Įsakymu M. M. išbraukta iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų; M. M. už asmeninio ūkio žemę nėra įmokėjusi. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Pažymos, NŽT Sprendime nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti skunde išdėstytų prašymų dėl Pažymos pripažinimo neteisėta ir NŽT Šilutės skyriaus įpareigojimo išduoti naują pažymą, kurioje būtų nurodyti tik pareiškėjos pageidaujami duomenys.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad aplinkybė, jog šiuo atveju yra skundžiami viešojo administravimo subjekto priimti aktai, pati savaime nepagrindžia ginčo dėl Pažymos bei Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo priskirtinumo administraciniam teismui, nes ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-681-520/2017). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundžiamos notarų biurui adresuotos Pažymos turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog Pažyma iš esmės yra informacinio / konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes joje yra išdėstyti tam tikri faktai, tačiau nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, Pažyma nenustato jokių pareiškėjos teisių ir (ar) pareigų, neišreiškia viešojo administravimo subjekto valinio sprendimo.

Nors Pažymoje taip pat yra išreikšta institucijos nuomonė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalį mirusiosios M. M. įpėdiniai neturės teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jos naudotą asmeninio ūkio žemę CK nustatyta tvarka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šis Pažymos teiginys pats savaime sukelia pareiškėjai apibrėžtas savarankiškas materialines teisines pasekmes. Nurodyta institucijos nuomonė neturi įpareigojančio poveikio nei skundą padavusiam asmeniui, nei notarui, nes dėl paveldėjimo teisės liudijimo (ne)išdavimo į pareiškėjos atskirajame skunde akcentuojamą turtinę teisę sprendimą priima ne NŽT (jo skyrius), o palikimo atsiradimo vietos notaras, kurio sprendimus (veiksmus), jeigu pareiškėja su jais nesutinka, ji turi teisę skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.

Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde nurodomas teisinis ginčas, ar 2013 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo dieną pareiškėja, priimdama palikimą, perėmė ir turtines teises į Šilutės rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 99 skirtą 0,5 ha asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybėje, yra ginčas, kylantis iš paveldėjimo teisinių santykių, todėl nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nepatvirtina ginčo dėl Pažymos ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai bei nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

                                                                      Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas