Civilinė byla Nr. 3K-3-287-706/2016

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00395-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. A. S., K. F. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais, suinteresuoti asmenys: A. A. S., K. F. ir uždaroji akcinė bendrovė „Šilingės poilsio namai“, ir pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Palangos miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. A. S., K. F.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įgyjamąja senatimi, aiškinimo ir taikymo.
2. Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti statinius, nurodytus 2010 m. rugpjūčio 27 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte Nr. 1, esančius Palangoje, (duomenys neskelbtini), bešeimininkiais ir perduoti juos valstybės nuosavybėn.
3. Kitoje civilinėje byloje UAB „Šilingės poilsio namai“ prašė nustatyti faktą, kad ji įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą su priklausiniais ir kitus statinius ant suteikto statybai žemės sklypo Palangoje, (duomenys neskelbtini), pažymėdama, kad daugiau nei 10 metų teisėtai, atvirai ir sąžiningai valdo, naudojasi ir prižiūri nurodytus nebaigtus statyti statinius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą tenkino: pripažino 2010 m. rugpjūčio 27 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte Nr. 1 nurodytus statinius Palangoje, (duomenys neskelbtini), bešeimininkiais ir perdavė juos valstybės nuosavybėn.
5. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte Nr. 1 nurodyti statiniai, esantys Palangoje, (duomenys neskelbtini), neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, nenustatyta, kad jie yra žinomi. UAB „Šilingės poilsio namai“ nepateikė įrodymų, kad ginčo statinius įgijo sąžiningai ir juos teisėtai valdė. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ civilinėje byloje Nr. 2-191-83/2012 prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nebaigti statyti ginčo statiniai yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurių nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota suinteresuotam asmeniui UAB „Šilingės poilsio namai“, tačiau pareiškimas buvo atmestas, konstatavus, kad byloje nenustatyta, jog statiniai, į kuriuos prašoma pripažinti nuosavybės teises, buvo sukurti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
6. Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl pripažinimo įgijus nuosavybės teises į statinius įgyjamąja senatimi.
7. Teismas nurodė, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ statybos teisėtumo faktą kildina iš netiesioginių įrodymų, t. y. fakto, kad buvo priimtas sprendimas dėl žemės sklypo suteikimo bei išduotas darbo projektas, be to, bendrovė ne kartą kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, Klaipėdos apskrities archyvą, AB „Elfa“, prašydama pateikti statybos leidimą, statinio projektą ir kitus dokumentus, tačiau paaiškėjo, kad dokumentai nėra išlikę. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ neįrodė, jog nebaigta statyti 250 vietų valgykla su priklausiniais gali būti privačios nuosavybės teisės bei valdymo teisės objektas, taigi nėra visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. UAB „Šilingės poilsio namai“ nepateikė duomenų, kad statiniai buvo teisėtai pradėti statyti ar kad ji ėmėsi kokių nors priemonių ginčo statiniams įteisinti, o neinicijavus jokios viešojo administravimo procedūros statiniams įforminti ir įteisinti pasirinktas būdas savo teisėms į ginčo pastatus apginti įgyjamosios senaties instituto pagrindu nėra teisingas.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi sujungė civilines bylas, iškeltas pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimus.
9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal UAB „Šilingės poilsio namai“ apeliacinius skundus, 2015 m. spalio 16 d. sprendimu panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. ir 2015 m. sausio 7 d. sprendimus bei priėmė naują sprendimą: tenkino UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą ir nustatė, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą su priklausiniais ir kitais statiniais ant statybai suteikto žemės sklypo Palangoje (Šventojoje), (duomenys neskelbtini); atmetė Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą pripažinti 2010 m. rugpjūčio 27 d. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos akte Nr. 1 nurodytus statinius Palangoje, (duomenys neskelbtini), bešeimininkiais ir perduoti juos valstybės nuosavybėn.
10. Kolegija nurodė, kad byloje nustatyta, jog Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985 m. birželio 27 d. sprendimu elektros variklių gamybiniam susivienijimui „Elfa“ buvo suteiktas 3500 kv. m dydžio žemės sklypas Šventosios detalaus išplanavimo projekte nurodytame K-3 komplekse 250 vietų valgyklai statyti. Nebaigta 250 vietų valgyklos statyba ir suteiktas žemės plotas buvo perduoti kaip turtinis AB „Elfa“ įnašas steigiant UAB „Šilingės poilsio namai“, įrašyta į jos balansą, už ją ir žemės sklypą buvo mokami mokesčiai. Nurodytus daiktus UAB „Šilingės poilsio namai“ įgijo sąžiningai, byloje nėra duomenų, kad kas nors turėtų daugiau teisių į nebaigtus statyti statinius. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ nesiėmė priemonių viešojo administravimo procedūroms inicijuoti, nes bendrovė kreipėsi į savivaldybę dėl adreso suteikimo, tačiau ši nurodė pateikti registro pažymėjimą. Registruoti statybos be projekto neįmanoma, nes reikia pateikti pažymą, jog statyba vyko nenukrypstant nuo projekto. Projekto UAB „Šilingės poilsio namai“ neturi, nes nebuvo ginčo objekto statytoja. Tiek Klaipėdos apskrities archyvas, tiek Palangos miesto savivaldybės administracija informavo, kad nei statybos leidimas, nei statinio projektas nerasti. Akivaizdu, kad UAB „Šilingės poilsio namai“, sąžiningai ir atvirai valdydama ginčo pastatą, negali jo tinkamai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, jos galimybės inicijuoti viešojo administravimo procedūras yra ribotos. Iš UAB „Šilingės poilsio namai“ pateiktų netiesioginių įrodymų: Palangos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1985 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 90 dėl žemės sklypo suteikimo 250 vietų valgyklos statybai, Valstybinio projektavimo instituto darbo projekto dėl 250 vietų valgyklos, 1995 m. birželio 8 d. turto perdavimo akto priedo, kuriame nurodyta, jog UAB „Šilingės poilsio namai“ perduodamas žemės plotas ir nebaigta statyba Šventojoje, (duomenys neskelbtini), pagrindu teisėjų kolegija sprendė, kad labiau tikėtina išvada, jog 250 vietų valgyklos statyba vyko teisėtai, todėl būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai valgyklą valdžiusiam nuo 1995 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę į ginčo objektą įgyjamosios senaties pagrindu. Nustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas pripažinti ginčo statinius bešeimininkiais ir perduoti juos valstybės nuosavybėn naikintinas kaip nepagrįstas, nes bešeimininkiu laikomas tik toks daiktas, kuris neturi savininko ar kurio savininkas nerastas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Esant įrodymų, kad egzistuoja asmuo, atsakingas už daiktą, klausimas dėl statybos įteisinimo arba neteisėtos statybos padarinių šalinimo turi būti sprendžiamas ne paimant tokį daiktą kaip bešeimininkį, o pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančius neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys K. F. ir A. A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimas, ir šį pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006). Apeliacinės instancijos teismas nuo šių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos nukrypo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos nustatyti nuosavybės teisę į ginčo statinius įgyjamąja senatimi. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2 punktą, nustatant statinių kadastro duomenis, išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą (32.2.4 punktas), o 32.2.4.2 punkte išskirti nebaigtų statyti ar pažeistų statinių kadastrinių duomenų nustatymo ypatumai. Šioje byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, t. y. neaišku, į kokius statinius, kurie sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardyti kaip priklausiniai ir kiti statiniai, teismas pripažino nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad nėra nei nuosavybės teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra visų CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
2. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytas faktas, kad nėra įrodyta, jog ginčo statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra tų pačių ginčo statinių pastatymo ir įforminimo teisėtumo klausimas, o ši sąlyga yra būtina pripažįstant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi CPK XXXIV skyriaus III skirsnyje nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostata, kad iš naujo nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Šis proceso teisės normos pažeidimas turėjo esminę įtaką priimant neteisėtą sprendimą, nes nesant jokių naujų duomenų ir (ar) įrodymų dėl tų pačių statinių pastatymo teisėtumo ar įteisinimo po Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 12 d. sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad statyba vyko teisėtai.
12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
13. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
14. Pareiškėja UAB „Šilingės poilsio namai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatorių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:
1. UAB „Šilingės poilsio namai“ nuo 1995 m. birželio 8 d. teisėtai, atvirai ir sąžiningai ir nepertraukiamai valdo, naudojasi, prižiūri nebaigtus ginčo statinius ir daugelį metų siekė įteisinti nuosavybės teises į ginčo objektą, tačiau negalėjo to padaryti dėl neišlikusių svarbių dokumentų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. vasario 15 d. pateikė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, jog ginčo statiniai neteisėti, ir pripažįstama, kad jie gali būti vertinami kaip nebaigta statyba. 2005 m. liepos 29 d. atlikta statinių techninė ekspertizė, iš jos akto matyti statinio techninė charakteristika, atlikta topografinė nuotrauka.
2. Apeliacinės instancijos teismas byloje teisingai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. UAB „Šilingės poilsio namai“ pateikti netiesioginiai įrodymai ir faktinės aplinkybės lemia, kad labiau tikėtinas ginčo statinių teisėtumo faktas. Palangos miesto savivaldybė, kreipdamasi dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, ir nagrinėjamos bylos kasatorės, sutikdamos su tokiu reikalavimu, pripažino, kad ginčo statiniai yra nekilnojamojo turto objektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įgyjamosios senaties instituto normų aiškinimo ir taikymo

15. Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Galimybė įgyjamąja senatimi fizinio ar juridinio asmens nuosavybėn įgyti daiktą yra vienas iš nuosavybės teisių į daiktą įgijimo teisinių pagrindų, ji įtvirtinta CK 4.47 straipsnio 11 punkte. Šiai galimybei įgyvendinti nepakanka vien daikto valdymo tam tikrą laikotarpį fakto, bet būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011).
16. Pagal nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl nuosavybės teisių atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų, teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas.
17. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011).
18. Šioje byloje kasatorės atkreipia dėmesį į įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, konstatuotą aplinkybę, kad pareiškėja UAB „Šilingės poilsio namai“ neįrodė, jog valgyklos su pagalbinėmis patalpomis statyba, į kurią pareiškėja prašė pripažinti nuosavybės teises, buvo pradėta ir vykdoma laikantis nustatytos tvarkos, turint statybos leidimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė analogišką išvadą, pažymėjęs, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog ėmėsi kokių nors priemonių ginčo statiniams įteisinti. Pareiškėja, nesutikdama su kasatorių argumentu dėl ginčo statinių statybos neteisėtumo, teigia, kad pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 15 d. išvadą nėra jokių įrodymų, jog ginčo statiniai neteisėti, ir pripažįstama, kad jie gali būti vertinami kaip nebaigta statyba.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos nurodytoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 15 d. išvadoje pažymėta, jog ginčo statiniai pagal faktinę padėtį galėtų būti vertinami kaip nebaigta statyba, tačiau toks vertinimas nėra galimas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi statinio projekto, ir į nebaigtos statybos teisinį reglamentavimą Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo statiniai atsirado statybos būdu, tačiau neįrodytas jos teisėtumas, t. y. kad ji vykdyta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos – pagal statinio projektą. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nustatė, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius, priimta neatsižvelgiant į įstatymo reikalavimų įgyjant nuosavybės teises į statinį visumą, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina. Kadangi kita apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo statinių pripažinimo bešeimininkiais kasaciniu skundu neskundžiama, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.
21. Jei ginčo statiniai neatitinka įstatymo reikalavimų ir dėl to nėra galimybės į juos įgyti nuosavybės teises, gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal R. Volkovo įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžiant šį klausimą, svarbios CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. ar ginčo turtas nėra valstybės ar savivaldybės, net jei jų teisės į šį turtą neįregistruotos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D. N. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-55-378/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Kasaciniame teisme patirta 11,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinant kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Paliekant galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą, sumažintina apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareiškėjai priteista žyminio mokesčio suma (atimant 41,71 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą, ir 41,71 Eur už apeliacinį skundą sumas). Taip pat iš pareiškėjos priteistinas už kasacinį skundą sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis jį sumokėjusiai kasatorei (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimas ir tenkinant UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą nustatyta, kad UAB „Šilingės poilsio namai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti 250 vietų valgyklą su priklausiniais ir kitais statiniais ant statybai suteikto žemės sklypo, esančius Palangoje (Šventojoje), (duomenys neskelbtini).

Palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą – UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu UAB „Šilingės poilsio namai“ iš Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 41 Eur.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. A. S. iš UAB „Šilingės poilsio namai“ 41 (keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš UAB „Šilingės poilsio namai“ 11,20 Eur (vienuolika Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Donatas Šernas