Civilinė byla Nr. 2-244-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01525-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inulta“ bankroto bylą, civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. (V. B.) ir V. R. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inulta“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. B. (V. B.) ir V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Inulta“ bankroto bylą.
2. Nurodė, kad atsakovė V. B. yra skolinga 1 801,87 Eur, o V. R. 2 993,16 Eur. Atsakovei 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo išsiųsti pranešimai atsiskaityti su pareiškėjais, nurodyta, kad neatsiskaičius bus inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas. Atsakovė nustatytu terminu neatsiskaitė, nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, todėl pareiškėjai įgijo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Inulta“ bankroto bylą; atsakovei iš pareiškėjų priteisė po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien tai jog atsakovė neatsiskaito su pareiškėjais, nėra pagrindas kelti atsakovei bankroto bylą, nes yra būtina įvertinti visą atsakovės turtinę padėtį. 2022 m. balanso duomenimis, bendrovė 2022 m. lapkričio 30 d. turėjo iš viso 181 582 Eur vertės turto (ilgalaikio turto neturėjo, visas turimas turtas – trumpalaikis), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 9 246 Eur. Taigi mokėtinos sumos buvo daug kartų mažesnės už visą įmonės turimą turtą. Atsakovės 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2022 finansiniais metais gautinas pelnas – 148 434 Eur, 2021 m. atsakovė gavo 2 895 Eur pelno. Dvejus metus iš eilės atsakovė dirba pelningai, jos 2022 metais gautas pelnas daug kartų viršija skolas pareiškėjams bei ir kreditoriams, t. y. vien atsakovės gauto pelno pakaktų atsiskaityti su kreditoriais.
5. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, priėjo prie išvados, kad bendrovė nėra nemoki, t. y. neatitinka nemokumo kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 punkte. Dėl to teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai savo teises gali ginti kitais būdais, pavyzdžiui inicijuodami priverstinio vykdymo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) sprendimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą arba klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atmesti atsakovės prašymą priteisti iš pareiškėjų po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylai reikšmingų aplinkybių, atsakovės finansinę būklę įvertino formaliai.
7.2. Atsakovės su atsiliepimu pateikta informacija yra neteisinga ir klaidinanti. Pavyzdžiui, atsakovės pateiktuose kreditorių ir debitorių sąrašuose nenurodyta, kada atsirado skola ir kada suėjo sumokėjimo terminas. Atsakovė nepateikė įrodymų apie sudarytas statybos rangos sutartis. Nors atsakovė tvirtina, kad jos veikla yra pelninga, tačiau neatsiskaito su pareiškėjais, todėl yra pagrindas teigti, jog atsakovės pateikti finansiniai dokumentai neatitinka tikrovės. Pareiškėjai ne kartą bandė susisiekti su bendrovės direktoriumi, tačiau į skambučius niekas neatsakė. Skolų išieškojimo paslaugas teikianti įmonė (UAB „Conlex“) siuntė atsakovei registruotus laiškus, kurie grįžo neįteikti, taip pat siuntė elektroninius laiškus ir skambino, tačiau niekas neatsakė.
7.3. Pareiškėjai buvo atsakovės darbuotojai, kurie nukentėjo finansiškai ir patyrė sunkumų, nes atsakovė, atleidusi pareiškėjus iš darbo, neišmokėjo darbo užmokesčio. Kreiptis į antstolius ir sumokėti vykdymo išlaidas pareiškėjai neturi galimybės, nes tam neturi lėšų. Be to, atsakovė tuo metu nevykdė veiklos, nes neatsakė į skambučius, turėjo skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), o vidutinis visų darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 200 Eur (neatskaičius mokesčių).
7.4. Atsakovės direktorius A. B. (vadovavo bendrovei nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2022 m. spalio 20 d.), kuris šioje byloje atstovauja atsakovei, priėmė sprendimus atleisti pareiškėjus iš darbo, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo, jog su atleistais darbuotojais (pareiškėjais) neatsiskaityta. Be to, A. B. yra vadovavęs dar trims įmonėms (BUAB „Darvilė“, BUAB „Belitava“ ir BUAB „Alesora“), kuriose pakeitus direktorių (A. B.) įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos. Šiuo metu bankroto byla yra keliama UAB „Inoda“, kurios direktorius buvo A. B.. Aplinkybės, kad nurodytas asmuo ir toliau atstovauja atsakovei kaip komercijos direktorius, įgalioja advokatą atstovauti atsakovei, gali būti įrodymas, kad direktoriaus pakeitimas yra formalus. Taip bankroto byloje siekiama išvengti atsakomybės, perkeliant ją naujai pasamdytiems direktoriams. Tai įrodo sistemingą verslininkų veikimo būdą, vengiant atsakomybės, nemokant skolų ir išnaudojant savo darbuotojus.
7.5. Pirmosios instancijos teismas atsakovei iš pareiškėjų nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neatsiskaito su pareiškėjais ir neketina atsiskaityti, taip sunkina jų finansinę padėtį.
7.6. Atsakovė laiku nevykdo (negali vykdyti) įsipareigojimų, yra įsiskolinusi pareiškėjams, taip pat turi kitų kreditorių, todėl atsakovė yra nemoki, nes negali laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
8. Atsiliepimu į pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atsakovė UAB „Inulta“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė nežinojo apie priimtus Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimus, jų negavo. Apeliantas bendrovėje dirbo trumpai (nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. kovo 4 d.), jam buvo apskaičiuotas 730 Eur dydžio darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), tačiau jis neatvyko į darbą ir neatsiėmė darbo užmokesčio.
8.2. Apeliantas nesikreipė į antstolius dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, nors 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė su UAB „Conlex“ skolų išieškojimo sutartį Nr. 2022/08/30-2, kurioje įsipareigojo sumokėti už teikiamas skolos išieškojimo paslaugas. Dėl to apelianto tvirtinimas, kad sumokėti vykdymo išlaidas neturėjo galimybės, nes tam neturi lėšų, prieštarauja pirmiau nurodytoms aplinkybėms. Be to, išieškant skolą per antstolius, visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko.
8.3. Atsakovė per praėjusį laikotarpį visų pirma dengė reikalavimus pirmosios eilės kreditorių, tarp jų – mokesčius valstybei. Daug skolininkų ir užsakovų praėjusių metų pabaigoje nesumokėjo už atliktus darbus bei skolų, todėl atsiskaitymas su visais kreditoriais užtruko.
8.4. Apelianto teiginiai, kad atsakovė nevykdė jokios veiklos ir dėl to negalėjo jam sumokėti skolos, neatitinka tikrovės. Atsakovė 2022 m. lapkričio 30 d. turėjo turto iš viso 181 582 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo tik 9 246 Eur. 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės 2022 finansiniais metais gautinas pelnas – 148 434 Eur. Bendrovės turimas nuosavas kapitalas – 172 336 Eur (2021 m. – 23 902 Eur). Atsakovė neturi mokestinės nepriemokos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), skolos SODRAI. Bendrovėje 2022 m. dirbo 16 darbuotojų, šiuo metu – 11 darbuotojų. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto tvirtinimus ir rodo jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
8.5. Aplinkybė, kad atsakovės direktorius A. B. anksčiau vadovavo kitoms įmonėms, nėra susijusi su šia byla. Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą, to nenustatė.
8.6. Tauragės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-6283-377/2022 atsakovės UAB „Inulta“ atžvilgiu 2022 m. lapkričio 29 d. priimtas teismo įsakymas panaikintas, UAB „Klaipėdos verslo centras“ nepareiškė ieškinio. Šiuo metu nėra daugiau bylų, kuriose UAB „Inulta“ būtų atsakovė.
8.7. Pirmosios instancijos teismas atsakovei pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjų. Pareiškėjai, užuot pateikę atsakovei Darbo ginčų komisijos sprendimus ar iniciavę priverstinio vykdymo veiksmus pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus, akivaizdžiai nepagrįstai kreipėsi dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėjai dirbo bendrovėje, todėl žinojo apie įmonės vykdomą veiklą, dirbančius asmenis. Toks jų elgesys rodo piktnaudžiavimą procesu. Apeliantas, susipažinęs su bylos dokumentais, skundžiama teismo nutartimi, suvokė reikalavimų nepagrįstumą. Atskirajame skunde pateikti motyvai nepaneigia byloje nustatytų ir dokumentais patvirtintų aplinkybių dėl bendrovės veiklos ir jos mokumo. Apelianto siekis iškelti bankroto bylą yra nesąžiningas, todėl jis privalo atlyginti ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
9. Apeliantas V. B. su atskiruoju skundu pateikė kaip naujus įrodymus: UAB „Inulta“ 2022 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašą; UAB „Inulta“ 2022 m. lapkričio 30 d. debitorių sąrašą; UAB „Inulta“ atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2022 m. gruodžio 21 d. atstovavimo sutartį Nr. 14; UAB „Creditreform Lietuva“ informaciją apie UAB „Inulta“, UAB „Darvilė“, UAB „Belitava“, UAB „Alesora“, UAB „Inoda“ kreditinės rizikos reitingą.
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (žr., inter alia (be kita ko, be to), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021 10 punktą, kt.).
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, t. y. UAB „Inulta“ 2022 m. lapkričio 30 d. kreditorių sąrašas, UAB „Inulta“ 2022 m. lapkričio 30 d. debitorių sąrašas, UAB „Inulta“ atsiliepimas į pareiškėjų ieškinį ir 2022 m. gruodžio 21 d. atstovavimo sutartis Nr. 14, buvo pateikti pirmosios instancijos teisme (b. l. 71–77), todėl šie dokumentai nelaikytini naujais įrodymais ir jų priimti į bylą pakartotinai nėra pagrindo.
13. Apeliacinės instancijos teismui pateikti UAB „Creditreform Lietuva“ duomenys apie UAB „Inulta“, UAB „Darvilė“, UAB „Belitava“, UAB „Alesora“, UAB „Inoda“ kreditinės rizikos reitingą yra vieša informacija, kuria, prireikus, teismas gali naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Atsakovė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį, pateikė papildomų dokumentų: UAB „Inulta“ banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašą ir banko pažymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateikti įrodymai gali būti reikšmingi kilusiam klausimui dėl įmonės (ne)mokumo išspręsti, šiuos įrodymus priima (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Inulta“. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.
Dėl pagrindo iškelti UAB „Inulta“ bankroto bylą (ne)buvimo
18. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama esant dviem sąlygoms: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.
19. Vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1878-381/2020; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 245- 407/2021).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą konstatavo remdamasis tuo, kad iš UAB „Inulta“ pateikto tarpinio 2022 m. lapkričio 30 d. balanso matyti, jog bendrovė turi iš viso 181 582 Eur vertės turto (ilgalaikio turto neturi, visas turimas turtas – trumpalaikis), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – tik 9 246 Eur; bendrovė 2021 ir 2022 m. dirbo pelningai; atsakovė turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais.
22. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad atsakovės finansinę būklę teismas įvertino formaliai, neatskleidė reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas apelianto (pareiškėjo) argumentus pripažįsta pagrįstais.
23. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant šį klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
24. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali įmonės turtinė padėtis, teismas turi remtis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausiai rodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022, kt.).
25. Nagrinėjamu atveju išvadą dėl atsakovės UAB „Inulta“ mokumo pirmosios instancijos teismas grindė vien tik bendrovės 2021 ir 2022 metų balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis, visiškai nesiaiškindamas kitų aplinkybių ir neprašydamas iš atsakovės papildomų duomenų, kurie padėtų visapusiškai ir objektyviai įvertinti realią atsakovės finansinę būklę. Teismas, remdamasis tuo, kad pagal 2022 m. balanso duomenis atsakovė 2022 m. lapkričio 30 d. turėjo iš viso 181 582 Eur vertės turto, neatsižvelgė į tai, kad bendrovė neturi ilgalaikio turto, visas turimas turtas – trumpalaikis, visiškai nesiaiškino trumpalaikio turto sudėties ir jo realumo. Nurodydamas, kad dvejus metus iš eilės atsakovė dirba pelningai, o pagal atsakovės 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2022 metais gautinas pelnas – net 148 434 Eur, teismas visiškai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių pelningai dirbanti bendrovė pakankamai ilgą laiką neatsiskaito su darbuotojais, kurie yra pirmosios eilės kreditoriai ir kuriems mokėtinos sumos, vertinant jas bendrovės deklaruojamo pelno kontekste, yra nedidelės.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas du kartus pasiūlė atsakovei pateikti papildomų dokumentų, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti bendrovės faktinį mokumą. Atsakovė pateikė tam tikrų papildomų įrodymų, tačiau jie nėra pakankamai informatyvūs bendrovės realios finansinės padėties nustatymo aspektu. Tuo tarpu tokio pobūdžio duomenų, kokius buvo pasiūlyta pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. ir 2023 m. kovo 2 d. nutartyse, atsakovė nepateikė.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, koks konkretus turtas yra atsargos, kurių vertė, nurodyta balanse, – 83 175 Eur, nėra įrodymų apie šio turto realumą.
28. Iš atsakovės pateikto 2022 m. lapkričio 30 d. debitorių sąrašo matyti, kad atsakovei jos debitoriai turėtų sumokėti iš viso 98 406,99 Eur: UAB „Almava“ – 687,20 Eur, UAB „ATP sprendimai“ – 949,25 Eur, UAB „Justana“ – 9 908,78 Eur, UAB „Orminda“ – 1 940 Eur, UAB „Rijelis“ – 8 158,70 Eur, UAB „SV prekyba“ – 5 600 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 2 948,06 Eur, UAB „Inoda“ – 68 215 Eur.
29. Teismų praktikoje dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).
30. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių atsakovės pateiktų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada yra atsiradusios įvardytos debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms, kurių sumokėjimo terminai yra suėję, išieškoti, be to, duomenų apie galimybių išsiieškoti skolas iš debitorių realumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), didžiausią debitorinį įsipareigojimą atsakovei turinčiai UAB „Inoda“ yra siekiama inicijuoti bankroto bylą; teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo numatytas 2023 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo ir nevertino atsakovės deklaruotų debitorinių skolų išieškojimo realumo.
31. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė kreditorių sąrašą: UAB „IT verslo sprendimai“ – 3 020 Eur, UAB „Lunegra“ – 572,08 Eur, MB „Interdalys“ – 54 Eur, UAB „Ermitažas“ – 363,44 Eur, UAB „Depo DIY LT – 161,85 Eur, UAB „Diagnostik Service“ – 1 052,70 Eur, SODRA – 649,99 Eur, UAB „Klaipėdos verslo centras“ – 1 784,48 Eur, V. B. – 306,98 Eur, V. R. – 675,07 Eur, UAB „Moki veži“ – 157,72 Eur, UAB „Mproducts“ – 63,45 Eur, UAB „Apskaitos analizė“ – 384,24 Eur. Pabrėžtina tai, kad pati atsakovė, pateikdama šį kreditorių sąrašą, nurodė, jog skolas ketinama padengti iki 2022 m. gruodžio 31 d. (b. l. 75). Apeliacinės instancijos teismas du kartus pasiūlė atsakovei pateikti duomenis, kaip pavyko atsiskaityti su kreditoriais, tarp jų – ir pareiškėjais (buvusiais darbuotojais), kuriems su darbo santykiais susijusios sumos iš atsakovės priteistos Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimais, tačiau tokių duomenų atsakovė iki 2023 m. kovo 7 d. 9:00 val. teismo posėdžio pradžios nepateikė.
32. Sutiktina su apeliantu, kad iš pateiktų atsakovės kreditorių sąrašo nėra įmanoma nustatyti, kada atsirado įsipareigojimai kreditoriams, kada suėjo jų įvykdymo terminai. Tokie duomenys yra reikšmingi tam, kad būtų galima įvertinti, kaip sistemingai ir kiek ilgai neatsiskaitoma su kreditoriais, nes pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas juridinio asmens nemokumo būsena konstatuojama ne tik tuo atveju, kai įsipareigojimai viršija visą jo turto vertę, bet ir tuo atveju, kai juridinis asmuo negali laiku įvykdyti savo turtinių prievolių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad atsakovės įsipareigojimai gerokai mažesni už turimo turto vertę, tačiau visiškai nenustatinėjo ir nevertino atsakovės būsenos pagal kitą savarankišką nemokumo būsenos požymį – atsakovės laiku nevykdomų turtinių prievolių aspektu.
33. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad atsakovė laiku nevykdo savo turtinių prievolių: apeliacinės instancijos teismo siūlymu nepateikė įrodymų, jog iki pačios atsakovės nurodytos datos (2022 m. gruodžio 31 d.) ji atsiskaitė su teismui pateiktame sąraše įvardytais kreditoriais, tarp jų – apeliantu ir kitu buvusiu darbuotoju, kuriems su darbo santykiais susijusios išmokos priteistos dar 2022 m. birželio 21 d. Darbo ginčų komisijos sprendimais. Pirmosios instancijos teismas neatliko jokio tyrimo tam, kad objektyviai išsiaiškintų, kaip sistemingai ir kiek ilgai atsakovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, ar turtinių prievolių nevykdymas laiku neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo būseną (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
34. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, nesutikdama su buvusių darbuotojų, siekiančių inicijuoti bankroto bylą, pozicija dėl bendrovės nemokumo, be kita ko, rėmėsi tuo, jog atsakovė nežinojo apie Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimus, todėl ir neatsiskaitė su buvusiais darbuotojais. Pabrėžtina tai, kad apie nurodytiems darbuotojams priteistas sumas atsakovė neabejotinai sužinojo po to, kai šie 2022 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau su buvusiais darbuotojais atsakovė neatsiskaitė iki šiol. Atsakovės pozicija, kad buvę darbuotojai turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio jiems priteistų sumų išieškojimo, prieštarauja pačios atsakovės tvirtinimui, jog su buvusiais darbuotojais ji neatsiskaitė tik dėl nežinojimo apie priimtus sprendimus, bet ne dėl faktinio nemokumo. Be to, tokia pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo – jeigu atsakovė yra geros turtinės padėties ir pelningai dirbanti bendrovė, kodėl nesumoka buvusiems darbuotojams iš esmės nedidelių sumų, bet siūlo jiems kreiptis į antstolius dėl priverstinio skolų išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas tam, kad išsiaiškintų tikrąją atsakovės bendrovės finansinę situaciją, nenagrinėjo ir nevertino tokių aplinkybių.
35. Pažymėtina tai, kad atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, susiję su apelianto (pareiškėjo) sudaryta skolų išieškojimo sutartimi ir galimybėmis kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, atsižvelgiant į viešojo intereso buvimą nemokumo (bankroto) bylose, yra teisiškai nereikšmingi bankroto bylos (ne)kėlimo klausimui išspręsti.
36. Pažymėtina ir tai, jog pati atsakovė, atskirajame skunde nurodydama, kad per praėjusį laikotarpį ji visų pirma dengė pirmosios eilės kreditorių reikalavimus, todėl atsiskaitė ne su visais kreditoriais, taip pripažįsta, jog bendrovės finansinė padėtis nėra gera. Be to, tvirtindama, kad pirmiausiai atsiskaito su pirmosios eilės kreditoriais, atsakovė apeliacinės instancijos prašymu nepaaiškino, kodėl iki šiol neatsiskaityta su bankroto bylą siekiančiais inicijuoti buvusiais darbuotojais, kurie taip pat yra pirmosios eilės kreditoriai. Ta aplinkybė, kad atsakovė aštuonis mėnesius (nuo Darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 21 d. priimtų sprendimų) neatsiskaito su pirmosios eilės kreditoriais, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės, kuri remiasi vien balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, nepateikdama jokių kitų tikrąją turtinę padėtį galinčių patvirtinti įrodymų, deklaruojamos geros bendrovės turtinės padėties ir realaus mokumo.
37. Aptartoms abejonėms išspręsti būtina pakartoti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, nes apskųsta nutartis priimta nebuvus tinkamo proceso, didele apimtimi neišsiaiškinus reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, ją atliko formaliai: visiškai neatsižvelgė į tai, kad bendrovė neturi ilgalaikio turto, visas turimas turtas – trumpalaikis, be to, visiškai nesiaiškino trumpalaikio turto sudėties, debitorinių skolų išieškojimo galimybių realumo, neatsiskaitymo su pirmosios eilės kreditoriais priežasčių, turtinių prievolių nevykdymo laiku kitiems kreditoriams priežasčių, neprašė duomenų, ar UAB „Inulta“ atsiskaitė su kreditoriais iki jos pačios teismui nurodytos datos (2022 m. gruodžio 31 d.).
38. JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
39. Atsakovė, įrodinėdama veiklos vykdymą, į bylą pateikė tarpinį 2022 m. lapkričio 30 d. balansą, trumpą pelno (nuostolio) ataskaitą, 2022 m. lapkričio 30 d. UAB „Inulta“ sudarytą kreditorių ir debitorių sąrašus. Jau nurodyta, kad pateiktų įrodymų nepakanka tam, jog būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles. Atsakovė turėtų pateikti duomenis, kada atsirado piniginės prievolės kiekvienam iš kreditorių, kada suėjo kiekvienos iš prievolių įvykdymo terminai; kada atsirado kiekvieno iš debitorių skolos, kokių veiksmų atsakovė ėmėsi skoloms išieškoti, pagrįsti galimybių išsiieškoti skolas iš debitorių realumą.
40. Atsakovė, atsižvelgdama į apeliacinės teismo nutartis dėl papildomų duomenų, siekdama pagrįsti savo mokumą, pateikė UAB „Infes“ ir UAB „Inulta“ sudarytą 2022 m. liepos 11 d. rangos sutartį Nr. 236S-220718-1, UAB „Inulta“ ir UAB „Infes“ sudarytą 2022 m. liepos 22 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 247S- 220711 01, UAB „Inulta“ 2023 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija INT Nr. 23/01 24-1, išrašytą UAB „Infes“, 2023 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 6, UAB „Inulta“ 2023 m. sausio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą serija INT Nr. 23/01/24, išrašytą UAB „Infes“, 2023 m. sausio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 5, UAB „Inulta“ 2023 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija INT Nr. 23/01/05, išrašytą UAB „Invus“, 2023 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 3, UAB „Inulta“ 2022 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija INT Nr. 22/12/27, išrašytą UAB „Invus“, 2022 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1, įmonės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išrašą, banko pažymą. Šie apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai, sprendžiant dėl atsakovės tikrosios turtinės padėties ir realių finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, turi būti ištirti ir įvertinti visų bylos duomenų kontekste, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
41. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 380- 690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos faktinius duomenis, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens, nesiaiškino ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, realių bendrovės finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams. Dėl to apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovės UAB „Inulta“ būsena neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nemokumo apibrėžties, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas pasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų, nemokumo bylos atsakovei (ne)kėlimo klausimas negali išspręstas iš esmės, nes dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Be to, apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų priežasčių, panaikinus apskųstą teismo nutartį, atsakovės nemokumo bylos iškėlimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
43. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį ir nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inulta“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Laima Ribokaitė