Administracinė byla Nr. A-268-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00037-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė  žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. 19-70(4.5.) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl laisvo 0,2687 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo valstybinės žemės sklypas), prijungimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu nepritarta jo prašymui prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prijungti valstybinės žemės plotą. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl nepagrįstas ir neteisėtas, nes Sprendime nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą bei kitus teisės aktus buvo suformuotas 0,2687 ha ploto ginčo valstybinės žemės sklypas. Taip pat nenurodyta, kokios priežastys trukdo keisti ginčo valstybinės žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, kuo grindžiama atsakovo pozicija, jog ginčo valstybinės žemės sklypas nėra laisvas, nepaisant to, kad jame  nėra pastatyta jokių objektų, nenutiesta miesto komunikacinių tinklų.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jis ginčo valstybinės žemės sklypo dalį užėmė ne savavališkai, o nusipirko, statybas vykdė pagal sužymėtas sklypo ribas. Faktas, jog tvora pastatyta ginčo valstybinės žemės sklype paaiškėjo, kai buvo rengiamas šio sklypo detalusis planas. Pareiškėjas tvirtino, kad jo valdomo žemės sklypo riboženkliai yra seniai įkalti, sutampa su pastatyta tvora. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. prašymu į Savivaldybės administraciją kreipėsi siekdamas prie jam priklausančio žemės sklypo prijungti ne visą ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik tą jo dalį, kurioje pastatyta tvora, ir kuri sudaro apie 2,2 aro. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo prašomas prijungti žemės plotas atitinka visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytas sąlygas.              
4. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, jog Sprendimas teisėtas, pagrįstas teisės normomis, jame aiškiai ir konkrečiai suformuluoti argumentai, kuriais Savivaldybės administracija grindė nepritarimą pareiškėjo prašymui prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prijungti valstybinės žemės plotą. Savivaldybės administracija, remdamasi Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatomis, teigė, kad pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas jokiais požymiais neatitinka nurodytame nutarime pateikto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos.
6. Savivaldybės administracija pabrėžė, kad ginčo valstybinės žemės sklypas nėra laisvas, jis suplanuotas Teritorijos į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) g. iki Panevėžio miesto ribos detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 1-10-17 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas). Pagal Detaliojo plano sprendinius, ginčo valstybinės žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), ginčo sklypas skirtas D1 kategorijos gatvei įrengti. Be to, aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas nėra laisvas, patvirtina ir tarp Savivaldybės administracijos bei Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. vasario 3 d. sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. S27/09-0001. Atsakovas tvirtino, kad jis Sprendime neprivalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su Detaliojo plano rengimu ir ginčo valstybinės žemės sklypo formavimu, ir pabrėžė, jog Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtintam Panevėžio miesto bendrajam planui, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330 patvirtintam Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiajam planui.
7. Teismo posėdžio metu Adakavo atstovė akcentavo, kad laisvos valstybinės žemės plotus privačion nuosavybėm galima įsigyti tik esant visoms keturioms Nutarime Nr. 692 nurodytoms sąlygoms. Atsakovo atstovės teigimu, nagrinėjamo ginčo atveju tokių sąlygų nėra: pirma, ginčo valstybinės žemės sklypas nėra laisvas, kadangi jis suformuotas Detaliuoju planu, dėl nurodyto sklypo yra sudaryta panaudos sutartis, kuria yra perduoda teisė naudoti, valdyti šį žemės sklypą; antra, Kadastro žemėlapio ir kiti dokumentai patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės sklypas ribojasi ne tik su suformuotais žemės sklypais, bet ir su laisva valstybine žeme; trečia, ginčo valstybinės žemės sklypo plotas viršija nustatytus dydžius; ketvirta, ginčo valstybinės žemės sklype atskirų žemės sklypų negalima suformuoti, nes šis sklypas jau suformuotas D1 kategorijos gatvei tiesti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, apibrėžia Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas. Kadangi NŽT Panevėžio skyrius, įvertinęs duomenis, jog valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, suplanuotas Detaliuoju planu, pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, o Savivaldybės administracijos priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II.

10. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. L. skundą.
11. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro ir Kadastro žemėlapio duomenimis, ginčo valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve; vakarinėje dalyje – su Lietuvos valstybei priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei laisva valstybine žeme, šiaurinėje dalyje – su privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje – su laisva valstybine žeme, privačios nuosavybės teise valdomais sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 183–196). Be to, ginčo valstybinės žemės sklypas detaliai suplanuotas Detaliuoju planu, 2007 m. lapkričio 21 d. įregistruotu Teritorijų planavimo dokumentų registre (b. l. 37–72). Pagal Detaliojo plano sprendinius, Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330, ginčo valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suplanuotas 78 m ilgio dviejų eismo juostų, D1 kategorijos gatvei nuo esančios (duomenys neskelbtini) gatvės iki Panevėžio miesto ribos tiesti (I t., b. l. 45, 175). Ginčo valstybinės žemės sklypas, kaip Lietuvos Respublikai priklausantis nekilnojamasis daiktas, 2008 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šį žemės sklypą nutarta neatlygintinai perduoti naudoti Panevėžio miesto savivaldybei vietinės reikšmės keliui tiesti (I t., b. l. 157–158). Dėl ginčo valstybinės žemės sklypo panaudos 20-iai metų tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės 2009 m. vasario 3 d. sudaryta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. S27/09-0001, kuri 2009 m. vasario 13 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 154). Per ginčo valstybinės žemės sklypą nutiesti dujotiekio, vandens ir kanalizacijos tinklai į pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos tinklai į Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) kaimą (I t., b. l. 67, 69–70, 152, 176).
12. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Nutarime Nr. 692 įtvirtintą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad ginčo valstybinės žemės sklypas, kuris suplanuotas Detaliuoju planu, nustatyta tvarka suformuotas ir kaip nekilnojamasis daiktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, panaudos teise perduotas Panevėžio miesto savivaldybei, negali būti pripažintas laisvos valstybinės žemės plotu Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto prasme, todėl šis valstybinės žemės sklypas ar jo dalis negali būti parduota ne aukciono būdu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams. Be to, teismas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas tvora aptvėrė žemės teritoriją, sudarančią Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Lietuvos Respublikai priklausančio ginčo valstybinės žemės sklypo dalį. Teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas per ginčo valstybinės žemės sklypą savo lėšomis į nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą yra nutiesęs dujotiekio, vandentiekio, fekalinės kanalizacijos tinklus, nekeičia ginčo valstybinės žemės sklypo statuso.
13. Teismas nustatė, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, todėl atmetė skundo argumentus, kad Sprendimas nėra motyvuotas.

III.

14. Pareiškėjas R. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Detaliojo plano rengėjas ir atsakovas neinformavo pareiškėjo apie Detaliojo plano rengimą, dėl itin blogos dukros sveikatos ir jai reikalingos nuolatinės priežiūros pareiškėjas neturėjo galimybės pastebėti skelbimo miesto laikraštyje, be to, skelbimas buvo nepakankamai informatyvus. Taigi buvo pažeista pareiga tinkamai informuoti pareiškėją.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą į bylą įtraukti Rožyno bendruomenę, todėl sprendimas priimtas dėl į bylą neįtrauktų asmenų.
3. Ginčo valstybinės žemės sklype tebėra pareiškėjo lėšomis įrengtas privažiavimas, kuriuo naudojasi visi gyventojai, sklypo valdytojas ir savininkas nesirūpina sklypo priežiūra.
4. Atsakovas neatsižvelgė, kad šis žemės sklypas reikalingas dėl pareiškėjo neįgalios dukros saugumo, atsakovas klausimo nesprendė geranoriškai.
5. Teismas netinkamai atliko Sprendimo teisėtumo vertinimą bei netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindų naikinti skundžiamą Sprendimą. Apelianto manymu, nustačius, kad jo tvora buvo pastatyta dar iki Detaliojo plano patvirtinimo ir šalia apelianto žemės sklypo suformuoto 0,2802 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turėjo Detaliojo plano patvirtinimo ir ginčo valstybinės žemės sklypo suformavimo teisėtumas, tačiau teismas dėl to nepasisakė, todėl teismo sprendimas yra be motyvų. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl visuomenės informavimo teritorijų planavimo srityje.
15. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Panevėžio apygardos administracinis teismas neturėjo pareigos nagrinėti ir pasisakyti priimtame sprendime dėl patvirtinto Detaliojo plano ir žemės sklypo suformavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šis klausimas nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
2. Ginčo valstybinės žemės sklypas nėra laisvas, jis yra suplanuotas Detaliuoju planu, išnuomotas pagal tarp Savivaldybės administracijos bei Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. vasario 3 d. sudarytą valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. S27/09-0001 ir neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų sąlygų, taigi jis (ar jo dalis) negali būti prijungtas prie apeliantui priklausančio žemės sklypo.
3. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad apeliantui 2015 m. birželio 22 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-50-150622-00004, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas savavališkai valstybinės žemės sklype pasistatė lankstytos skardos tvorą. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-4538-589/2016, kurioje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
18. Byloje ginčas kilo dėl 2016 m. sausio 12 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto sprendimo Nr. 19-70 (4.5.) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini), Panevėžys“, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, leisti prijungti prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo besiribojantį valstybinės žemės plotą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, prašomas prijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos.
19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog ginčo valstybinis žemės sklypas negali būti pripažintas laisvos valstybinės žemės plotu, todėl jis negali būti perduotas pareiškėjui.
20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas nemotyvuotas, teismas nenagrinėjo esminę reikšmę turinčio Detaliojo plano teisėtumo, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie Detaliojo plano rengimą, ginčo valstybinės žemės sklype pareiškėjo lėšomis yra įrengtas privažiavimas, kuriuo naudojasi ir kiti gyventojai, teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo į bylą įtraukti Rožyno bendruomenę, priėmė sprendimą dėl į bylą neįtrauktų asmenų, atsakovas klausimo nesprendė geranoriškai, neatsižvelgė į tai, kad ginčo valstybinis žemės sklypas reikalingas dėl pareiškėjo neįgalios dukros saugumo.
21. Pirmiausia pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas. Taigi būtent paties pareiškėjo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti reikalavimai nulėmė pirmosios instancijos teismo nagrinėjamų aplinkybių apimtį. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas kėlė reikalavimą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl laisvo valstybinės žemės sklypo 0,2687 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste ribos. Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Sprendimo dėl valstybinės žemės sklypo prijungimo prie apelianto nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o ne 2007 m. lapkričio 8 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-10-17 patvirtinto detaliojo plano sprendinių teisėtumas ir pagrįstumas, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiškėjo informavimu apie Detaliojo plano rengimą ir kitais Detaliojo plano teisėtumo aspektais, nesusiję su šios administracinės bylos dalyku, todėl šioje byloje nenagrinėtini. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo Detaliojo plano teisėtumo.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia (be kita ko) nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Taigi šiais atvejais turi būti laikomasi visų teisės aktų numatytų reikalavimų ir kartu nepažeidžiamas viešasis interesas.
23. Žemės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, be aukciono parduodami šių sklypų savininkams. Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nurodo, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio 2.15 punkte (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytus dydžius, bet parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, NŽT vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
25. Nurodytas reguliavimas leidžia teigti, kad pagal bendrą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami būtent žvelgiant į jų numatymo tikslus.
26. Iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Ir tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017).
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).
28. Iš byloje pateiktų duomenų (I t., b. l. 183–196) matyti, kad pareiškėjo siekiamas įgyti valstybinės žemės sklypas vakarinėje ir rytinėje pusėje ribojasi, be kita ko, su laisva valstybine žeme, taigi, jis nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų. Be to, ginčo valstybinės žemės sklypas yra 0,2687 ha ploto, t. y. viršija Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytas ribas (I t., b. l. 75–76)  ir nėra laisvas, kadangi jis Detaliuoju planu suplanuotas  gatvei tiesti, dėl nurodyto sklypo yra sudaryta panaudos sutartis, kuria yra perduoda teisė naudoti, valdyti šį žemės sklypą (I t., b. l. 45, 157–158). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų kriterijų, todėl pareiškėjo norimas suformuoti žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu minėtų teisės aktų nuostatų prasme, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas.
29. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų pretenzijų, todėl jų nekartoja.
30. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad ginčo valstybiniame žemės sklype pareiškėjas savo lėšomis įrengė privažiavimą, kuriuo naudojasi ir kiti gyventojai, atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė nekeičia ginčo valstybinės žemės sklypo statuso ir nesudaro teisinio pagrindo nepaisyti Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų sąlygų.  Kaip minėta, tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.
31. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų, kadangi, kaip minėta, šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Sprendimo, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl leidimo jam įsigyti valstybinės žemės, teisėtumas. Skundžiamas Sprendimas teisines pasekmes sukelia tik pareiškėjui, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo nusprendžiama ir dėl kitų asmenų, kurie neįtraukti į bylą, teisių ir / ar pareigų.
32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nėra formalus bei fiktyvus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.
33. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Stasys Gagys

              Romanas Klišauskas

              Ramutė Ruškytė