Administracinė byla Nr. R-25-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00029-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Martynui Žilinskui
atsakovo atstovėms L. M. ir E. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Ž. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijaidėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, Komisija, atsakovas) 2015 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. Sp-121„Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-121) nusprendė: pripažinti, kad vykdant rinkimus į Širvintų rajono savivaldybės tarybos narius – merus Širvintų rajono savivaldybėje buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir STRĮ) pažeidimai (1 p.); pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apygardoje Nr. 48 (2 p.); rengti pakartotinius Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimus 2015 m. birželio 7 d. (3 p.).
2015 m. kovo 26 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos Ž. P. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma:
1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. Sp-121„Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“;
2) įpareigoti atsakovą Vyriausiąją rinkimų komisiją patvirtinti galutinius Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių – mero rinkimų rezultatus Širvintų rajono rinkimų apygardoje Nr. 48.
Pareiškėja paaiškino, kad ji buvo patvirtinta kandidate tapti Širvintų rajono mere vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48. 2015 m. kovo 1 d. ir 2015 m. kovo 15 d. ji buvo išrinkta Širvintų rajono savivaldybės tarybos nare ir Širvintų rajono mere, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 81 straipsnio 5 dalimi, turi teisę teikti teismui skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. Sp-121, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatai vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apygardoje Nr. 48 ir nuspręsta rengti pakartotinius Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimus, panaikinimo.
Pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. kovo 1 d. vykusio balsavimo vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48 metu ji surinko 44,79 proc. visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos surinktų balsų skaičius nesiekė 50 procentų ribos, vadovaujantis STRĮ 84 straipsnio nuostatomis, 2015 m. kovo 15 d. buvo organizuotas pakartotinis balsavimas dėl dviejų daugiausiai balsų surinkusių kandidatų į merus – pareiškėjos ir A. J. (2015 m. kovo 1 d. balsavimo metu surinko 13,36 proc. rinkėjų balsų). 2015 m. kovo 15 d. pakartotinio balsavimo metu pareiškėja surinko 55,44 proc. visų rinkėjų balsų, o A. J.– 43,58 proc. rinkėjų balsų, 0,98 proc. balsavimo biuletenių pripažinti negaliojančiais. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje 2015 m. kovo 16 d. buvo gauti Širvintų rajono mero V. J., Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – ir LSDP) centrinio rinkimų štabo vadovo A. S., kandidato į merus A. J., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkės, LSDP Širvintų skyriaus pirmininko, Lietuvos laisvės sąjungos Širvintų skyriauspirmininko, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės ir R. T. prašymai dėl rinkimų Širvintų rajono savivaldybėje pripažinimo negaliojančiais. Šiuose prašymuose išdėstyti įrodymais nepagrįsti samprotavimai, esą Širvintų rajono savivaldybėje rinkimai vyko neskaidriai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, prašant rinkimus pripažinti negaliojančiais. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė) 2015 m. kovo 20 d. parengė pažymą Nr. 3-54 (1.2) „Dėl rinkimų į Širvintų rajono savivaldybės tarybos narius – merus rezultatų“ (toliau – ir Pažyma Nr. 3-54 (1.2)), kurioje siūlė Komisijai pripažinti, kad 2015 m. kovo 15 d. vykdant pakartotinius rinkimus į savivaldybės tarybos narį – merą Širvintų rajono savivaldybėje (Nr. 48), buvo padaryti šiurkštūs Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai, taip pat siūlė pripažinti negaliojančias rinkimus vienmandatėje apygardoje Širvintų rajono savivaldybėje (Nr. 48) tarybos nario – mero rinkimuose. Vyriausioji rinkimų komisija 2015 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. Sp-121 priėmė įvertinusi Pažymoje Nr. 3-54 (1.2) nurodytas aplinkybes.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas Nr. Sp-121 priimtas netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimus, pažeidžia viešąjį interesą, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turibūti panaikintas.
Iš Sprendimo Nr. Sp-121 matyti, kad atsakovas nusprendė pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apygardoje Nr. 48 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m.lapkričio 10 d. išvadomis, STRĮ 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 1 ir 2 dalių, 87 straipsnio nuostatomis. Sprendimas Nr. Sp-121 nėra grindžiamas jokiais faktais, jame nepateikiami jokie šio sprendimo priėmimo motyvai ar argumentai, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovas priėmė Sprendimą Nr. Sp-121 iš esmės atsižvelgdamas tik į Darbo grupės 2015 m. kovo 20 d. išvadą „Dėl 2015 m. kovo 15 dienos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Širvintų rajono savivaldybėje“. Pareiškėjos teigimu, Darbo grupė nėra pateikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai Sprendime Nr. Sp-121 minimos išvados, nes Sprendimo Nr. Sp-121 priedas viešoje teisės aktų paieškoje (www.lrs.lt) nurodoma Pažyma Nr. 3-54 (1.2). Todėl nėra aišku, į kurį konkrečiai Darbo grupės sudarytą dokumentą atsižvelgė Vyriausioji rinkimų komisija priimdama Sprendimą Nr. Sp-121, vadinasi, nėra aišku, kokius faktinius duomenis atsakovas vertino spręsdamas pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus Širvintų rajono rinkimų apygardoje.
Darbo grupė vadovavosi 2015 m. kovo 18 d. gautu Vilniaus apygardos prokuratūros raštu Nr. 2.S-(201)-16843, kuriame nurodyta, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo perkami rinkėjų balsai Darbo partijos kandidatės į merus Ž. P. naudai. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje įtarimai dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pareikšti A. Š. ir S. B., jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, apklausti liudytojai. Taip pat Darbo grupė rėmėsi 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūros pateikta informacija apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog preliminariai galbūt buvo bandoma papirkti apie 50 asmenų. Darbo grupė priėjo prie išvadų, kad „vykstant pakartotiniams rinkimams į Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero pareigas (2015 m. kovo 15 d.), buvo vykdomas balsų pirkimas. <...> to pakanka konstatuoti, kad dalies Širvintų rajono savivaldybės rinkėjų valia buvo iškreipta (jie balsavo už pinigus ar kitokį atlyginimą), todėl buvo padaryti šiurkštūs STRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai“. Darbo grupė pripažino, kad nėra duomenų ir pagrindo paneigti prezumpciją, jog pažeidimų mastas neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams. Šių argumentų pagrindu atsakovas priėmė Sprendimą Nr. Sp-121, kuriuo rinkimų rezultatus vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažino negaliojančiais ir nusprendė 2015 m. birželio 7 d. rengti pakartotinius Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimus. Pareiškėjos nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija ir jos darbo grupė klaidingai įvertino surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Komisija rėmėsi duomenimis, kuriuos prokuratūrai pateikė rinkimuose su pareiškėja konkuruojantys kandidatai bei juos palaikančių politinių partijų atstovai. Akivaizdu, jog šie asmenys yra tiesiogiai suinteresuoti, kad pareiškėjai palankūs 2015 m. kovo 15 d. rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, todėl šių asmenų pareiškimuose bei skunduose išdėstyti teiginiai vertintini kritiškai. Juo labiau, minėtuose skunduose nurodyta tik deklaratyvaus pobūdžio informacija, o realių duomenų apie STRĮ pažeidimus nebuvo pateikta. Vilniaus apygardos prokuratūros Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys yra preliminarūs ir negalutiniai (tai pabrėžė Vilniaus apygardos prokuratūra, teikdama šiuos duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai). Nepaisant to, atsakovas minėtus duomenis įvertino kaip oficialius ir galutinius bei jų pagrindu nepagrįstai konstatavo šiurkščius STRĮ nuostatų pažeidimus. Pareiškėja pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys apskritai negali būti laikomi oficialiais ir galutiniais, kadangi nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais būtų konstatuotos faktinės aplinkybės dėl STRĮ nuostatų pažeidimų. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto prokuratūra pateikė duomenis tik apie bandymą (ketinimą) nupirkti rinkėjų balsus. Vyriausiajai rinkimų komisijai nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad rinkėjų balsai buvo realiai perkami / nupirkti. Remdamasi nurodytais argumentais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, pareiškėja teigia, jog atsakovo priimtas Sprendimas Nr. Sp-121 grindžiamas preliminaraus pobūdžio dokumentais ir konkuruojančių politinių partijų atstovų, neabejotinai suinteresuotų atitinkama rinkimų baigtimi, deklaratyviais teiginiais, nesant jokių objektyvių ir galutinių duomenų apie Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje 2015 m.kovo 15 d. rinkimų metu padarytus STRĮ nuostatų pažeidimus. Tokiu būdu, atsakovas apskritai neturėjo pagrindo spręsti dėl STRĮ pažeidimų rinkimų Širvintų rajono savivaldybėje metu, kadangi jam nebuvo pateikta objektyvių tokius pažeidimus patvirtinančių duomenų.
Net ir tuo atveju, jei būtų galima pripažinti, jog Vyriausioji rinkimų komisija turėjo pagrindą vertinti gautus duomenis kaip galinčius patvirtinti realius STRĮ nuostatų pažeidimus, pareiškėjos manymu, Vyriausioji rinkimų komisija netinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadomis. Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo, kad prezumpcija dėl STRĮ nuostatų pažeidimų įtakos rinkimų rezultatams gali būti paneigta Vyriausiajai rinkimų komisijai įvertinus kitas konkrečias rinkimų proceso aplinkybes, turinčias reikšmės rinkimų rezultatų nustatymui. Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadų analizė leidžia daryti išvadą, jog vertinant, ar egzistuoja pagrindai paneigti prezumpciją, kad pažeidimų mastas neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, analizuojami nustatyti STRĮ nuostatų pažeidimai, jų pobūdis bei mastas, pažeidimai vertinami rinkimų rezultatų kontekste. Šiuo atveju iš Sprendimo Nr. Sp-121 bei Pažymos Nr. 3-54 (1.2) turinio matyti, kadVyriausioji rinkimų komisija ir jos darbo grupė nevertino jokių rinkimų rezultatų nustatymui įtakos turinčių aplinkybių, o tik formaliai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo aptariamai prezumpcijai paneigti. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas turėjo duomenų (kaip minėta, preliminarių) tik dėl bandymų nupirkti 50 rinkėjų balsų 2015 m. kovo 15 d. įvykusiuose rinkimuose. Iš viso Širvintų rajono vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimų teisę turi 14 916 rinkėjų, todėl minėti 50 balsų, kuriuos neva buvo bandoma nupirkti, nesudaro net vieno procento visų balsų Širvintų rajono vienmandatėje apygardoje (50 / 14 916 = 0,34 %). Taip pat 50 balsų nesudaro vieno procento, jei vertinti tik rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsus, kurių buvo 7 879 (50 / 7 879 = 0,63 %). Be to, 2015 m. kovo 15 d rinkimų Širvintų rajono apygardoje metu už pareiškėją balsavo 55,44 proc. visų dalyvavusių rinkėjų, t. y. 4 368 rinkėjai, o už kandidatą į Širvintų rajono merus A. J. – 43,58 proc. rinkėjų, t. y. 3 434 rinkėjai. Tai reiškia,jog kandidatų surinktų balsų skirtumas yra 934 balsai, todėl akivaizdu, kad 50 rinkėjų balsų nupirkimas, net jei jis tikrai būtų įvykdytas, realios įtakos rinkimų rezultatams neturėjo ir negalėjo turėti, nes tariamai nupirktų balsų dalis sudaro tik 5,35 proc. kandidatų surinktų balsų skirtumo. Remiantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktais duomenimis, tariamas balsų pirkimas nustatytas tik vienoje iš Širvintų rajono apygardos apylinkių – (duomenys neskelbtini). Šioje rinkimų apylinkėje už pareiškėją balsavo iš viso 1 090 rinkėjų, o už kandidatą A. J.– 801 rinkėjas, t. y.kandidatų surinktų balsų skirtumas yra 289 balsai, todėl 50 rinkėjų balsų nupirkimas negalėjo pakeisti rinkimų rezultatų net ir šioje vienoje rinkimų apylinkėje, kadangi tariamai nupirktų balsų skaičius sudaro tik 17,30 procentų kandidatų šioje rinkimų apylinkėje surinktų balsų skirtumo. Atskirose rinkimų apylinkėse (pvz., (duomenys neskelbtini)) už pareiškėją balsavusių rinkėjų balsų dalis viršijo net 80 procentų. 2015 m. kovo 1 d. rinkimų metu už pareiškėją balsavo daugiausiai Širvintų rajono rinkimų apygardos rinkėjų, pareiškėjos gautų balsų skaičius yra panašus (įvertinant, kad 2015 m. kovo 1 d. rinkėjai galėjo balsuoti ne už 2, o už 8 kandidatus), todėl pareiškėja mano, jog 2015 m. kovo 15 d. rinkimų rezultatai yra logiški, tendencingi ir atitinka rinkėjų valią. Pagal Konstitucinio Teismo formuojamą rinkimų įstatymų taikymo ir aiškinimo praktiką, vertinant, ar nustatyti rinkimų įstatymo pažeidimai laikytini šiurkščiais bei pakankamu pagrindu pripažinti rinkimus negaliojančiais, būtina įvertinti, ar tokie pažeidimai gali turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams, inter alia atsižvelgiant į rinkimų rezultatus (kandidatų surinktų balsų skirtumus ir pan.). Remdamasi Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje pateiktais išaiškinimais dėl STRĮ nuostatų taikymo, kurie, anot pareiškėjos, buvo suformuluoti iš esmės analogiškoje situacijoje, pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti rinkimų pažeidimai (jei tokie pažeidimai tikrai egzistuoja) negali būti vertinami kaip šiurkštūs STRĮ pažeidimai, kadangi jie neturėjo ir negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams Širvintų rajono rinkimų apygardoje. Darbo grupės parengtoje Pažymoje Nr. 3-54 (1.2) nurodyta, kad lankydami rinkimų apylinkes (Darbo grupė aplankė 16 rinkimų apylinkių) Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai patikrinimo metu jokių pažeidimų, neatitikimų ar intervencijos į vokus požymių nenustatė.
Pareiškėjos nuomone, Sprendimas Nr. Sp-121 taip pat pažeidžia viešąjį interesą, kadangi tokiu sprendimu iš esmės paneigiama Širvintų rajono rinkimų apygardoje balsavusių rinkėjų valia bei sudaromos sąlygos nepagrįstam iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų švaistymui be pagrindo organizuojant pakartotinius Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimus (remiantis viešai prieinama informacija, preliminariais paskaičiavimais pakartotinių rinkimų vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apylinkėje Nr. 48 suorganizavimas kainuotų apie 100 000 eurų).
Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašoatmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2015 m. kovo 19 d. Darbo grupė buvo sudaryta tam, kad įvertintų po 2015 m. kovo 15 d. vykusio pakartotinio balsavimo savivaldybių tarybos narių – merų rinkimuose Vyriausiajai rinkimų komisijai Širvintų rajono savivaldybėje pateiktą informaciją (Širvintų rajono mero V. J., LSDP centrinio rinkimų štabo vadovo A. S., kandidato į merus A. J., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkės, LSDP Širvintų skyriaus pirmininko, Lietuvos laisvės sąjungos Širvintų skyriaus pirmininko, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės ir R. T. prašymus pripažinti negaliojančiais Širvintų rajono savivaldybėje vykusius rinkimus; apie 20 skundų iš Širvintų rajono savivaldybės gyventojų, politinių partijų ir pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ stebėtojų, kuriuose nurodyti preliminarūs faktai apie galimus rinkėjų papirkimus, pavėžėjimus ir kitus STRĮ pažeidimus; Vyriausiosios rinkimų komisijos narių V. U. ir D. L., Širvintų rajono savivaldybėje stebėjusių antrąjį Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų ratą, užfiksuotas aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidas apie galimai planuojamą rinkėjų balsų pirkimą, jų pavėžėjimą ir kitus STRĮ pažeidimus, bei tą dieną gautus nemažą kiekį žodinių pranešimų apie galimus STRĮ pažeidimus; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą informaciją, jog rinkimų laikotarpiu Širvintų rajono policijos komisariate buvo užregistruoti 45 pranešimai, susiję su rinkimų tvarkos pažeidimais, surašyti 4 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas; 2015 m. kovo 19 d. gautą Širvintų rajono mero raštą, kuriame nurodyta, jog Darbo partijos atstovai prašo žmonių pasirašyti, jog jie tikrai balsavo už šią partiją ir prašo nenaikinti rezultatų, bei panašaus turinio skundus iš Širvintų rajono gyventojų). Priimdama ginčijamą Sprendimą Nr. Sp-121 Komisija vadovavosi Darbo grupės nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad 2015 m. kovo 15 d. vykstant pakartotiniams rinkimams į Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero pareigas buvo vykdomas balsų pirkimas, kuris, nepaisant to, jog nėra nustatytas tikslus jo mastas, leidžia konstatuoti, jog dalies rinkėjų valia galėjo būti iškreipta, todėl buvo padaryti šiurkštūs STRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai; Vyriausiajai rinkimų komisijai nepavykus surinkti duomenų, kad minėti STRĮ pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, nėra pagrindo paneigti tokią prezumpciją.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Komisijos SprendimasNr. Sp-121 yra nemotyvuotas ir pažymi, jog, kaip teisingai nurodė pareiškėja, SprendimeNr. Sp-121 nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadomis, STRĮ 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 87 straipsniu bei atsižvelgiant į Darbo grupės Pažymą Nr. 3-54 (1.2). Pažymi, jog tik vidinio dokumento, kurio pagrindu yra priimamas konkretus Komisijos sprendimas nurodymas, neperkeliant to dokumento pagrindinių nuostatų ir motyvų į Komisijos sprendimą, atitinka susiklosčiusią Vyriausiosios rinkimų komisijos praktiką, kurią tinkama yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (pvz., LVAT 2014 m. liepos 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R822-l1/2014). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad pareiškėjos nurodyti neva procedūriniai Sprendimo Nr. Sp-121 pažeidimai neturi jokios įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui.Paaiškina, jog su Darbo grupės parengta Pažyma Nr. 3-54 (1.2) buvo supažindinta ir pati pareiškėja bei Darbo partijos atstovas prie Vyriausiosios rinkimų komisijos, ji pristatyta ir aptarta 2015 m. kovo 21 d. Komisijos posėdyje, jos pagrindu buvo priimtas Sprendimas Nr. Sp-121, ji pateikiama ir kaip Komisijos Sprendimo Nr. Sp-121 priedas teisės aktų registre bei yra laikytina sudedamąja jo dalimi. Atkreipia dėmesį, kad vidinio dokumento pavadinimas nekeičia šio dokumento turinio ir jo parengimo tikslo.
Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime taip pat nesutinka, kad priimant Sprendimą Nr. Sp-121 vertinti duomenys tik apie galimą ketinimą atlikti tam tikras veikas, nesant duomenų apie faktinį jų atlikimą. Vadovaudamasi BK 172 straipsniu bei aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojojebyloje Nr. 2K-52/2014) Komisija nurodo, kad net baudžiamosios teisės prasme šio nusikaltimo sudėtis yraformali, t. y. pakanka įrodyti patį papirkimo, kuriuo buvo trukdoma asmeniui (asmenims)įgyvendinti jo (jų) rinkimų teisę, faktą, nusikaltimas laikomas baigtu nepriklausomai nuo to, artokiu elgesiu kaltininkui pavyko sukliudyti asmeniui (asmenims) įgyvendinti jo (jų) rinkimųteisę, ar ne. Pabrėžia, kad nustatant tokio pobūdžio pažeidimą rinkimų teisės prasme,nebūtina remtis įrodymų vertinimo kriterijais, taikomais sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo. Paaiškina, jog priimant sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų Komisijai esminę reikšmę turi tai, ar persavivaldybių tarybų – merų rinkimus buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingųrinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia. Tokie šių rinkimų principų pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų įsavivaldybių tarybos narius – merus – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų įtarybos narius – merus išrinkimo.Šiuo atveju Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktos informacijos apie ikiteisminįtyrimą, jame užfiksuotą pažeidimą, tai, kad dėl STRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo 4 asmenims buvo surašyti administracinių teisės pažeidimųprotokolai, Vyriausiajai rinkimų komisijai užtekto pripažinti, kad buvo pažeistos STRĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatos ir buvo padarytas šiurkštus STRĮ pažeidimas, galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, todėl rinkimai Širvintų rajono rinkimų apygardoje ir buvo pripažinti negaliojančiais.
Teigia, kad pareiškėjos nurodytas Konstitucinio Teismo nagrinėtas pavyzdys kalinių balsų pirkimo byloje nėra analogiškas šiam atvejui, nagrinėjama situacija yra priešinga. Pažymi, jog prezumpcijos, kad padaryti šiurkštūs STRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams nepaneigia ir vien pats pirktų balsų skaičius, palygintas su kandidatų gautais balsais, kadangi priešingu atveju tektų pripažinti, kad tuo atveju, kai laimėjęs kandidatas perka labai daug balsų, tai skirtumas jį apsaugo nuo rinkimų pripažinimo neįvykusiais. Nurodo, kad Komisija gali paneigti prezumpciją dėl balsų pirkimo laimėjusio kandidato atveju, kai tai – provokacija, nesusipratimas ar kita prieš kandidatą nukreipta veika. Atkreipia dėmesį, jog dėl balsų pirkimo pareiškėjos naudai ir šiuo atveju buvo galimaišbraukti pareiškėją iš kandidatų sąrašo, bet tai padarius antrojo kandidato skelbti nugalėtoju nebuvo galima. Atsižvelgdama į tai, Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė naujus rinkimus, šiuo sprendimu sudarydama sąlygas rinkėjams pareikšti savo valią laisvai ir nekliudomai. Taip pat Komisija svarstė klausimą, arnereikia šalinti kandidatės iš pirmo turo kandidatų, tačiau nusprendė, kad nereikia, kadangipažeidimai buvo padaryti antrajame rinkimų ture, ir būtent tarybos nario – mero, one tarybos narių, rinkimuose.
Nesutinka, kad Sprendimas Nr. Sp-121 ir Darbo grupės Pažyma Nr. 3-54 (1.2) yra grindžiami tik preliminariais ir negalutiniais duomenimis, neleidžiančiais daryti išvados, kad balsai buvo realiai nupirkti. Paaiškina, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Komisijos diskrecija pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais yra ribota: ji privalo pripažinti rinkimų rezultatusrinkimų apygardoje negaliojančiais visais atvejais, kai nustato, kad yra padaryti šiurkštūsSTRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai, ir nenustatoprezumpciją, kad šie pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams,paneigiančių aplinkybių.Nustačiusi šiurkščius STRĮ 6 straipsnio 1 daliespažeidimus nustatydama rinkimų rezultatus ir siekdama užtikrinti, kad nebūtų iškreiptatikroji rinkėjų valia, Komisija gali imtis tik griežčiausios priemonės – rinkimų rezultatų pripažinimonegaliojančiais pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1–2 dalis.
RemdamasisKonstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu, atsakovas pabrėžia, kad ne visais atvejais yra svarbūskonkretūs skaičiai, t. y. kai nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog atstovaujamoji institucija buvo formuojama iš esmės pažeidžiant demokratinės teisinės valstybės principus, pavyzdžiui,perkant rinkėjų balsus, to pakanka, idant Komisija galėtų pagrįstai ir teisėtai nuspręsti, kad atitinkamų rinkimų rezultatai nėra legitimūs ir teisėti, ir taip užkirsti kelią politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui, dėl kurių legitimumo ir teisėtumo kiltų abejonių. Paaiškina, jog šiuo atveju tiek Darbo grupė, rengdama Pažymą Nr. 3-54 (1.2), tiek ir pati Komisija, priimdama Sprendimą Sp-121, rėmėsi oficialiai pateikta Vilniaus apygardos prokuratūros informacija ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), o ne „konkuruojančių kandidatų pateikta informacija", kaip nurodė pareiškėja. Pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūrospateiktame rašte Nr. 2.S-(201)-16843 buvo aiškiai nurodoma, jog „Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo perkami rinkėjų balsai Darbo partijos kandidatės į merus Ž.P. naudai“, taip pat paaiškina, kad Komisijos nariai (Z. V., L. M. ir E. M.) 2015 m. kovo 20 d. buvo nuvykę į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir susipažino su ikiteisminiotyrimo Nr. 01-1-15236-15 medžiaga, tačiau Komisijos nariams negalint viešinti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos Darbo grupės pažymoje buvo vartojamos abstrakčios formuluotės. Be to, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimo Nr. Sp-121 priėmimo metu buvo tik pradinėje stadijoje, dar nebuvo atlikta daug reikalingų procesinių veiksmų, todėl pateikta informacija apie galimai preliminarius STRĮ pažeidimus. Papildomai nurodo, kad 2015 m. kovo 26 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojai buvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančiu garso įrašu (CD laikmenose), kuriame yra užfiksuoti asmenų pokalbiai apie rinkėjų, galinčių parduoti savo balsus paiešką, pokalbius su jais, raginimus eiti balsuoti už atlygį (5 Eur), balsavusių ir / ar ketinančių balsuoti rinkėjų sąrašų sudarymą (kas buvo nurodoma ir viename iš Vilniaus apygardos prokuratūros raštų), atsilyginimą už balsavimą, susitikimus dėl atlygio perdavimo irpan. aplinkybes.
Nesutikdamas su pareiškėjos argumentais esą Vyriausioji rinkimų komisija netinkamai vadovavosi Konstitucinio Teismo išvadomis, o nurodytas galimai pirktų balsų skaičius neturėjo ir negalėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams, be to, jis buvo nustatytas tik vienoje rinkimų apylinkėje, atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalimi, STRĮ 5 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi bei 86 straipsnio 1 ir 2 dalimis,Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. KT19-N8/2014, Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, kuriose, be kita ko, pažymėta, jog masiniu rinkėjų ar rinkimų teisę turinčių asmenų papirkimu vykstant rinkimų procesui laikytinas ir vienkartinis prekių, pinigų ar kitokių dovanų dalijimas ir (arba) neatlygintinas paslaugų teikimas daugeliui rinkėjų per susirinkimus ar kitokius visuomenei ar tam tikrai jos daliai skirtus renginius skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą ar / ir kandidatų sąrašą bei tai, jog nepaneigus prezumpcijos, kad nustatyti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, t. y. nepaneigus, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai. Taigi kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti savivaldybės tarybos nario ar mero mandato, nes priešingu atveju galėtų būti pakirstas vietos bendruomenės pasitikėjimas savo atstovybe – savivaldybės taryba, tiesioginiu atstovu – meru ir pačia valstybe. Nurodo, kad tautos atstovybė negali būti formuojama taip, jog kiltų abejonių dėl jos teisėtumo irregimumo. Rinkimų teisės sudedamoji dalis yra teisės normos, kurios įtvirtina galimybę ginti pažeistas rinkimų teises, užtikrinti, kad savivaldybių tarybų nariais merais taptų ir visusvietos bendruomenės įgaliojimus įgytų tik tie asmenys, kurie savivaldybių tarybų nariais –merais išrinkti nepažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad rinkėjų papirkimas kiekvienu atveju yra rinkėjų valios iškreipimas ir nepaisant to, ar jis būtų sistemingas, ar vienkartinis, tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas, kuris pats savaime laikytinas šiurkščiu rinkimų įstatymų pažeidimu ir pagrindu rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais. Priešingu atveju būtų iš esmės paneigti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantys savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisinio reguliavimo imperatyvai, leidžiantys demokratiškai sudaryti vietos savivaldos institucijas, deramai įgyvendinti savivaldos teisės, taip neabejotinai padarant nepalyginamą žalą vietos savivaldos ir visos viešosios valdžios sistemos stabilumui. Nagrinėjamu atveju papirkimų mastas galimai neviršija kritinio balsų skaičiaus, reikalingo gaunant savivaldybės tarybos nario – mero mandatą, yra būtina pripažinti, kad buvo padaryti STRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai ir kad tokie pažeidimai yra šiurkštūs bei turėjo poveikį rinkimų rezultatų nustatymui. Šiuo atveju rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apygardoje yra proporcinga priemonė kovojant surinkimų įstatymu pažeidimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. Sp-121 „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad vykdant rinkimus į Širvintų rajono savivaldybės tarybos narius – merus Širvintų rajono savivaldybėje buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai, taip pat kuriuo nuspręsta pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apygardoje Nr. 48 bei rengti pakartotinius Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimus 2015 m. birželio 7 d.
Pareiškėja, nesutikdama su Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimu Nr. Sp-121, nurodo šiuos pagrindinius argumentus: Sprendimas Nr. Sp-121 yra nemotyvuotas ir nepagrįstas; Vyriausioji rinkimų komisija netinkamai taikė įstatymo normas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus; Komisija išvados apie šiurkščius rinkimų įstatymo pažeidimus nepagrįstos objektyviais duomenimis, o tuo atveju, jei Vyriausioji rinkimų komisija turėjo pagrindą manyti, jog buvo padaryti STRĮ nuostatų pažeidimai, galimų balsų pirkimų skaičius yra per mažas, kad būtų galima pripažinti, jog toks pažeidimas, turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Nagrinėjamam ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 5 straipsnis numato, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save, kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose, taip pat draudžiama balsavimo metu paveikti rinkėjo apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžė, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose konstatuota, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, – tai tolygu rinkėjų papirkimui, reiškiančiam, kad iš Lietuvos Respublikos piliečių atimama teisė laisvai, patiems pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose, o iš Tautos – teisė išsirinkti tokią Tautos atstovybę, kuri išreikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis; atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos inter alia tokios organizacinės ir materialinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai ir teritorinėms rinkimų organizavimo institucijoms tinkamai veikti, be kita ko, nustatyta atitinkama bendradarbiavimo su kitomis valstybės institucijomis (inter alia ikiteisminio tyrimo institucijomis, prokuratūra) tvarka (Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ypač atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas, kuriose konstatuota, jog masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Tokie rinkimų principų pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, taigi gali apriboti arba išvis paneigti Tautos aukščiausios suverenios galios raišką per Tautos atstovybę – Seimą, tad preziumuotina, kad jie savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Taip pat pabrėžta, jog nepaneigus prezumpcijos, kad nustatyti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, t. y. nepaneigus, kad tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, taigi kandidatai, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti mandato.
Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir jais turi būti vadovaujamasi vertinant rinkimų į vietos savivaldos atstovaujamuosius organus demokratinio proceso užtikrinimą, šio proceso sąžiningumą, skaidrumą, rinkimų rezultatų tikrumą ir teisingumą.
Byloje nustatyta, kad priimdama Sprendimą Nr. Sp-121, Vyriausioji rinkimų komisija rėmėsi Darbo grupės Pažyma Nr. 3-54 (1.2), kurioje Darbo grupė pateikė Komisijai savo siūlymus (išvadas). Pažymoje Nr. 3-54 (1.2) konstatuota, jog 2015 m. kovo 15 d. rinkimuose į Širvintų rajono savivaldybės tarybos narį – merą nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai, t. y. laisvi, sąžiningi, demokratiški rinkimai ir slaptas balsavimas, buvo vykdomas rinkėjų balsų pirkimas, kuris iškreipė Širvintų rajono savivaldybės rinkėjų valią, tad buvo padaryti šiurkštūs STRĮ 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai. Darbo grupė pažymėjo, jog nėra nustatyta duomenų, kurie leistų paneigti prezumpciją, jog minėti pažeidimai neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas, ir pridėti tą dokumentą prie priimto administracinio akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, yra to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Šios praktikos Vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir nagrinėdamas ginčus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, kurie grindžiami atitinkamų Komisijos sudarytų darbo grupių parengtomis pažymomis ir išvadomis.
Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimo Nr. Sp-121 preambulėje yra nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, STRĮ 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnio 1 ir 2 dalys, 87 straipsnis, taip pat nurodyta, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Darbo grupės 2015 m. kovo 20 d. išvadą. Darbo grupės 2015 m. kovo 20 d. išvada yra išdėstyta 2015 m. kovo 20 d. Pažymoje Nr. 3-54 (1.2). Taigi Pažyma Nr. 3-54 (1.2) yra Sprendimo Nr. Sp-121 sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Dėl pareiškėjos argumento to, kad Darbo grupė parengė 2015 m. kovo 20 d. Pažymą Nr. 3-54 (1.2), o Sprendimo Nr. Sp-121 įžanginėje dalyje nurodyta, kad Komisija rėmėsi išvada, teisėjų kolegija pažymi, kad tai tik redakcinio pobūdžio aspektas, nes byloje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama Sprendimą Nr. Sp-121, Darbo grupės Pažyma Nr. 3-54 (1.2), kurioje pateikta išvada, rėmėsi kaip vientisu dokumentu. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus, esą Sprendimas Nr. Sp-121 nepagrįstas ir nemotyvuotas, atmeta kaip nepagrįstus.
Byloje nustatyta, kad dėl 2015 m. kovo 15 d. pakartotinių Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų, duomenys apie galimus Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus buvo teikiami tiek rinkimų metu (nuo balsavimo pradžios iki pabaigos), tiek rinkimams pasibaigus ir prašant pripažinti jų rezultatus negaliojančiais. Rinkimų metu duomenys apie galimus Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus (vykstantį ir galimą rinkėjų balsų pirkimą, rinkėjų pavėžėjimą ir kt.) buvo teikiami tiek Vyriausioji rinkimų komisijai, tiek teisėsaugos institucijoms. Tokius duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai teikė Širvintų rajono savivaldybėje rinkimus stebėję Komisijos nariai, į kuriuos tą dieną kreipėsi įvairių politinių partijų bei pilietinės iniciatyvos „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai.
Dėl galimai vykdomo rinkėjų balsų pirkimo bei jų pavėžėjimo 2015 m. kovo 15 d. į Širvintų rajono policijos komisariatą kreipėsi tiek patys Širvintų rajono gyventojai, tiek rinkimų stebėtojai. Iš Širvintų rajono policijos komisariate 2015 m. kovo 15 d. užregistruotų 45 pranešimų apie rinkimų tvarkos pažeidimus matyti, kad beveik pusė iš jų susijusi su rinkėjų balsų pirkimu. Į bylą pateikti įrodymai, kad Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnai 2015 m. kovo 15 d. surašė 4 ATP protokolus 4 asmenims dėl balsų pirkimo už atlygį (5 Eur) siekiant paveikti rinkėjus balsuoti už kandidatę į merus Ž.P. Be to, Širvintų policijos komisariate 2015 m. kovo 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 1 dalyje (trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise).
Vyriausioji rinkimų komisija po 2015 m. kovo 15 d. vykusio balsavimo gavo duomenis apie galimą rinkėjų papirkimą iš šių šaltinių:
1) 2015 m. kovo 16 d. Vyriausioje rinkimų komisijoje buvo gauti LSDP centrinio rinkimų štabo vadovo A. S., Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkės, LSDP Širvintų skyriaus pirmininko, Lietuvos laisvės sąjungos Širvintų skyriaus pirmininko, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir R. T. Širvintų rajono mero V. J., kandidato į merus A. J. prašymai dėl rinkimų Širvintų rajono savivaldybėje pripažinimo negaliojančiais;
2) 2015 m. kovo 18 d. Komisija gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 10-S-73980, kuriame nurodyta, kad 2015 m. kovo 15 d. Širvintų rajono policijos komisariate buvo užregistruoti 45 pranešimai, susiję su tą dieną vykusių rinkimų tvarkos pažeidimais ir kad reaguojant į juos, 2015 m. kovo 15 d. buvo surašyti 4 administracinių teisės pažeidimų protokolai ir pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas;
3) 2015 m. kovo 18 d. Vyriausioji rinkimų komisija gavo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojančios Vilniaus apygardos prokuratūros raštą Nr. 2.S-(201)-16843, kuriame nurodyta, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo perkami rinkėjų balsai Darbo partijos kandidatės į merus naudai bei kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje dėl BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pareikšti įtarimai dviems asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės. 2015 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė papildomą informaciją, jog pagal turimus ikiteisminio tyrimo duomenis, preliminariai galimai buvo bandoma papirkti apie 50 asmenų.
4) 2015 m. kovo 20 d. Vyriausioji rinkimų komisija gavo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų prašymą pripažinti rinkimų Širvintų rajono savivaldybėje rezultatus negaliojančiais.
Byloje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryta Darbo grupė Pažymą Nr. 3-54 (1.2) parengė ištyrusi ir įvertinusi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste iš visų šaltinių tiek rinkimų dieną, tiek vėliau gautus duomenis, o Vyriausioji rinkimų komisija, priimdama Sprendimą Nr. Sp-121, atsižvelgė į Darbo grupės nustatytas aplinkybes. Darbo grupė įvertinusi visą informaciją, tarp jos ir nustatytus (užfiksuotus) balsų pirkimo atvejus (4 ATP protokolai), tiek ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro pateiktus ikiteisminio tyrimo pirminiais duomenis, jog preliminariai buvo apie 50 rinkėjų balsų pirkimo atvejų (šiame ikiteisminiame tyrime 2 asmenims pareikšti įtarimai pagal BK 172 straipsnio 1 dalį), Pažymoje Nr. 3-54 (1.2) konstatavo, jog 2015 m. kovo 15 d. vykusių Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų metu buvo vykdomas rinkėjų balsų pirkimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtos informacijos visuma, ypač atsižvelgiant į jos šaltinių įvairovę – rinkėjai, kiti rinkimuose dalyvavę kandidatai, kitų rinkimuose dalyvavusių politinių partijų atstovai, rinkimų stebėtojai, pilietinės iniciatyvos „Baltosios pirštinės“ stebėtojai, policijos užfiksuoti faktai, Darbo grupei, o tuo pačiu ir Vyriausiajai rinkimų komisijai priimant Sprendimą Nr. Sp-121 buvo pakankamas pagrindas išvadoms, jog buvo perkami rinkėjų balsai, todėl nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai bei buvo iškreipta dalies Širvintų rajono savivaldybės rinkėjų valia, t.y. buvo padarytas šiurkštus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas. Nustatytos faktinės aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio pažeidimų mastas, nepaisant to, jog nėra nustatytas tikslus pirktų balsų skaičius, buvo pakankamas tam, kad konstatuoti šiurkštų šios įstatymo normos pažeidimą.
Konstatavus šiurkštų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą, kvalifikuotą pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, neturi esminės reikšmės, kokiam rinkėjų skaičiui buvo padarytas poveikis, ar kiek balsų buvo nupirkta už atlygį. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nustačius masinį ir (ar) sisteminį rinkėjų papirkimą, tokie šiurkštūs rinkimų įstatymų pažeidimai yra savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Minėta, kad atsakovo nustatytos aplinkybės buvo pakankamos išvadoms, jog nepaisant to, jog nėra nustatytas tikslus pirktų balsų skaičius, buvo pakankamas tam, kad konstatuoti šiurkštų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad tiek rinkimų dieną, tiek jiems pasibaigus, Vyriausioji rinkimų komisija gavo duomenis iš įvairių šaltinių apie šiurkštų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą – rinkėjų papirkimą. Tai rodo atitinkamos rinkėjų dalies, suinteresuotos demokratiniais, skaidriais rinkimais, jų pagrįstas abejones dėl rinkimų rezultatų tikrumo ir teisingumo. Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos argumentai, jog preliminariai nustatytas galimų pažeidimų (galimo balsų pirkimo už atlygį) skaičius nėra didelis, nėra pagrindas panaikinti Vyriausiosios Rinkimų komisijos Sprendimą Nr. Sp-121.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-7-858/2015 pabrėžė, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis siekiama užtikrinti rinkėjų teisę laisva valia susiformuoti nuomonę apie kandidatus atsižvelgiant į jų savybes, garantuoti sąžiningą konkurenciją tarp kandidatų.
Dėl Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktų sąrašų su Širvintų rajono savivaldybėje gyvenančių asmenų atitinkamos dalies parašais, kuriais prašoma paskelbti 2015 m. kovo 15 d. įvykusių rinkimų rezultatus galiojančiais ir nurodant, kad pasirašiusieji balsavo už kandidatę į metus Ž.P., teisėjų kolegija pažymi, kad rinkimų pripažinimas galiojančiais (negaliojančiais) vyksta pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytas procedūras. Rinkėjai savo valią gali išreikšti pasinaudodami visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu (Konstitucijos 119 straipsnis, STRĮ 5 straipsnis). Tokios rinkėjų valios išraiškos forma, kad pasibaigus rinkimams, jie deklaruotų už kokį kandidatą balsavo ir tokiu pagrindu galėtų prašyti Vyriausiąją rinkimų komisiją pripažinti rinkimų rezultatus galiojančiais (negaliojančiais) įstatymuose nenumatyta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog balsų pirkimu yra iškreipiama tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taip pat yra pažeidžiami demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, be kita ko, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principai, ir dėl to negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, konstatuoja, jog Vyriausiojo rinkimų komisija pagrįstai pripažino, jog buvo padarytas šiurkštus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Vyriausioji rinkimų komisija tinkamai taikė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pagrįstai atsižvelgė į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. Sp-121, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad vykdant rinkimus į Širvintų rajono savivaldybės tarybos narius – merus Širvintų rajono savivaldybėje buvo padaryti šiurkštūs Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pažeidimai, taip pat kuriuo pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatai vienmandatėje Širvintų rajono rinkimų apygardoje Nr. 48 ir nuspręsta rengti pakartotinius Širvintų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimus 2015 m. birželio 7 d., yra teisėtas bei pagrįstas. Naikinti šį sprendimą remiantis pareiškėjos išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos Ž. P. skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. Sp-121 „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų vienmandatėje Širvintų rajono apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais“ palikti nepakeistą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Anatolijus Baranovas
Irmantas Jarukaitis