Civilinė byla Nr. e2-889-943/2016

                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02374-2014-8

              Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS ieškovės V. K. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1207-160/2016 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia su atsakove bankrutavusia akcine bendrove (toliau – ir BAB) banku SNORAS 2010 m. lapkričio 5 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei 1 737,72 Eur į ieškovės mokėjimo sąskaitą ir pripažinti šias lėšas apdraustomis indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu.
2. Paaiškino, kad atsakovė ieškovės aiškiai ir suprantamai neinformavo, jog siūlomas įsigyti indėlio sertifikatas nėra apdraustas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus.
3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė civilinę bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas – 144,81 Eur už ieškinio ir 115,84 Eur už dubliko parengimą. Paaiškino, kad atsakovė ir trečiasis asmuo grąžino ieškovei nurodytą sumą, todėl, nelikus ieškinio dalyko, yra pagrindas bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė ieškovės V. K. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė; priteisė ieškovei iš atsakovės BAB banko SNORAS 260,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė savo valia atlygino ieškovės ieškiniu pareikštą reikalavimą, todėl laikytina, kad ji reikalavimus pripažino pagrįstais. Bylinėjimosi išlaidų buvo galima išvengti, jeigu atsakovė šiuos reikalavimus būtų patenkinusi iki kreipimosi į teismą. Kadangi patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jos priteistinos iš dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio kaltės šios išlaidos susidarė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti; pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, kuriais konstatuojama, kad atsakovė BAB bankas SNORAS savo valia atlygino ieškovės V. K. ieškiniu pareikštą reikalavimą ir pripažino reikalavimus pagrįstais.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimus. Ieškovų prašymas pripažinti indėlio sertifikatus negaliojančiais buvo grindžiamas ieškovų suklydimu dėl indėlio sertifikatams taikomos draudimo apsaugos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad draudimo apsauga indėlio sertifikatams taikytina, todėl nelieka aplinkybių, dėl kurių ieškovai galėjo klysti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė nesuklydo. Tai, kad trečiasis asmuo išmokėjo draudimo išmokas, nereiškia, jog atsakovė pripažino ieškinį ir įvykdė ieškovės reikalavimus.
2. Ieškovės teisės buvo pažeistos ne todėl, kad ji buvo suklaidinta, sudarydama ginčo sandorį, o todėl, jog už įsigytus indėlio sertifikatus ieškovei nebuvo išmokėta draudimo išmoka. Kadangi jos teisės buvo pažeistos ne dėl atsakovės veiksmų, BAB bankas SNORAS buvo netinkama atsakove šioje byloje. Taigi atsakovė nėra atsakinga už procesą.
8. Ieškovė V. K. atsakovės atskirąjį skundą prašo atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 10 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka draudimo įmonė, vadovaudamasi draudėjo (atsakovės) draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius. Vadinasi, trečiasis asmuo nepažeidė galiojančios teisės, nes ieškovei negalėjo išmokėti ieškiniu reikalautos sumos be atsakovės pateiktų duomenų.
2. Atsakovės valiniai veiksmai – duomenų perdavimas trečiajam asmeniui – lėmė ieškovės reikalavimo patenkinimą.
10. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakovės atskirąjį skundą prašo tenkinti ir skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovė vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir trečiajam asmeniui perdavė duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms už indėlio sertifikatus išmokėti. Šių duomenų pagrindu ieškovei buvo išmokėta draudimo išmoka. Todėl indėlio draudimo išmokėjimas nelaikytinas ieškinio pripažinimu, nes ieškovė, atsiimdama draudimo išmoką, faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti.
2. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 metų indėlių ir investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, o tai lėmė ne tik tai, kad sudėtingi teisiniai klausimai buvo sprendžiami teisme, bet ir kad teismo procesas itin užsitęsė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų netinkamą atsakovės ar trečiojo asmens elgesį proceso metu, todėl nėra pagrindo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas teismui bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl to, kad, atsakovei BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, ieškovei nebuvo išmokėta draudimo išmoka už iš atsakovės įsigytus indėlio sertifikatus. Taigi ieškovė kreipėsi į teismą siekdama užsitikrinti, kad bankui perduotoms lėšoms būtų taikoma IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluoti atsižvelgiant būtent į atsakovės poziciją nepripažinti ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos, ir tai nulėmė netinkamas teisinio reglamentavimo nuostatų aiškinimas. Pažymėtina, kad draudimo išmoka ieškovei buvo išmokėta tik po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. konstatavo, kad indėlio sertifikatui turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Todėl atsakovės pozicija dėl ieškovės lėšoms netaikytinos draudimo apsaugos buvo paneigta. Ieškovės ieškinio atsisakymą lėmė tai, kad jos siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas, nors ir kitu, nei nurodyta ieškinyje, teisiniu pagrindu, t. y. ieškovės reikalavimas buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, o tai lėmė ieškovės ieškinio atsisakymą šioje byloje, laikytina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje civilinėje byloje susidarė dėl atsakovės kaltės.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad aplinkybė, jog ieškovės reikalavimus patenkino ne asmeniškai atsakovė, nagrinėjamam klausimui neturi reikšmės, tuo labiau kad ir ieškinio tenkinimo šioje byloje atveju pinigus (draudimo išmokas) ieškovei mokėtų ne pats bankas. Be to, pastebėtina, kad trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ negalėjo išmokėti draudimo išmokos ieškovei, kol negavo atitinkamų duomenų iš atsakovės, todėl ir šiuo pagrindu atmestinas atsakovės argumentas, kad akcinė bendrovė bankas SNORAS yra neva netinkama atsakovė šioje byloje. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, tačiau tai nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą inicijavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl panaikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                               Egidija Tamošiūnienė