Civilinė byla Nr. e2A-38-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00097-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.2. 

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Miškelis“ ir A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-488/2022 pagal ieškovės V. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Miškelis“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miškelis“ priešieškinį ieškovei V. A. dėl skolos priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. A. (toliau – ir ieškovė, ir V. A.) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriais prašė priteisti: iš atsakovo A. K. 15 596,07 Eur nuostolių atlyginimą (toliau – ir atsakovas, ir apeliantas ir A. K.); iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miškelis“  7 394,29 Eur nuostolių atlyginimą ( toliau – ir atsakovė, ir apeliantė); iš atsakovo A. K. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, o iš atsakovės UAB „Miškelis“ priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš abiejų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ieškovei ir G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,56 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Žemės sklypo bendrasavininkas G. P. 2012 m. vasario 14 d. notaro patvirtintu sutikimu, notarinio registro Nr. 984, sutiko leisti ieškovei žemės sklype įveisti (užsodinti) mišką. 2012 m. vasario 14 d. UAB „Miškelis“ vadovas A. K. ieškovės notaro patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. 952 (toliau – ir įgaliojimas), buvo įgaliotas atlikti deklaracijas, parengti projektus ir suderinti juos Miškų urėdijoje, teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, derinti projektus, susijusius su miško tvarkymu, būti atstovu šiais klausimais visose valstybinėse institucijose, atlikti patikrą įveistame miške su Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnu bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su minėtu žemės sklypu. 2012 m. kovo 13 d. buvo parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas dėl žemės sklypo apželdinimo, kuris patvirtintas 2012 m. birželio 20 d. 2012 m. kovo 23 d. pateikta ieškovės paraiška Nr. 2NM-KU-12-1-006160-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles. 2012 m. liepos 27 d. ieškovė buvo patvirtinta paramos gavėja pagal įsipareigotą įgyvendinti Miško želdinimo ir žėlimo projektą bei pagal minėtą programą jai skirta parama. Miško įveisimui nurodytame sklype atsakovo A. K. nurodymu 2012 m. spalio mėnesį iš kooperatinės bendrovės „Jungtiniai miškai“ bei VĮ Panevėžio miškų urėdijos buvo įsigyti hibridinės drebulės ir kitų medžių sodinukai bei atliktos atitinkamos paslaugos (sodinukų sodinimas ir kt.) iš viso už 15 596,07 Eur sumą. 2013 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir UAB „Miškelis“ sudarytas susitarimas (toliau – ir susitarimas), kuriuo šalys susitarė, jog ieškovei suteikus paramą miško įveisimo, įveisto miško priežiūros ir apsaugos išlaidoms kompensuoti, atsakovė UAB „Miškelis“ atliks susitarimo prieduose nurodytus darbus už Priede Nr. 1 nurodytą kainą. Ieškovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2017 m. imtinai už suteiktas paslaugas kiekvienais metais sumokėti po 1 478,86 Eur (5 106,20 Lt). Ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2017 m. už paslaugas pagal atsakovės UAB „Miškelis“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras sumokėjo iš viso 7 394,29 Eur (25 531 Lt).

3.       Ieškovės paaiškinimais  ieškovės ir atsakovų bendradarbiavimas nenutrūko ir formaliai pasibaigus susitarimo galiojimui – buvo nuolat bendraujama: atsakovas A. K. nurodydavo ieškovei, jog prižiūri įveistą mišką, ieškovė apmokėdavo už atsakovų teikiamas paslaugas, atsiskaitydama grynaisiais pinigais. 2019 m. lapkričio mėn., tai yra septintaisiais metais po miško įveisimo turėjo būti atliekamas miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas. Atsakovas A. K. ieškovę patikino, jog ją atstovaus atliekant vertinimą. Jis 2019 m. lapkričio mėn. papildomai sodino 4 medžių sodinukus minėtame sklype, kad būtų gautas teigiamas žėlinių ir želdinių tankio įvertinimas. 2019 m. lapkričio 22 d.  Valstybinė miškų tarnyba surašė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-46, joje buvo nurodytas blogas miško želdinių ir žėlinių tankio įvertinimas. 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. R2-2575 ieškovė buvo informuota, kad 2019 m. gruodžio 11 d. privačioje valdoje, kadastrinis Nr. 4364/0002:127, atliktas pakartotinis įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas, kurioje  nurodytas blogas miško želdinių ir žėlinių tankio įvertinimas. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų Utenos paramos administravimo skyrius 2020 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo Nr. KU_07_13, kuriuo nusprendė susigrąžinti ieškovei išmokėtą 22 990,36 Eur paramos sumą už sklypą, kuriame nustatyti pažeidimai. Ieškovė NMA grąžino gautos  paramos sumą. Taigi dėl ieškovės sklype tinkamai neįveisto  bei tinkamai neprižiūrėto miško, ieškovė patyrė nuostolių.

4.       Atsakovas A. K. atsiliepime nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, prašė ieškinį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovo įsipareigojimų pažeidimų, dėl kurių ieškovei būtų kilusi turtinė žala (nuostoliai). Priešingai, ji pripažino, kad atsakovas A. K., kaip ieškovės įgaliotinis, atliko iš esmės visus įpareigojimus, apibrėžtus įgaliojime. Pagal įgaliojimą atsakovas neturėjo pareigos teikti ieškovei miško įveisimo ir miško priežiūros paslaugų, šioms paslaugoms teikti ieškovė buvo sudariusi paslaugų sutartį su UAB „Miškelis“, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl miško įveisimo ir jo priežiūros.

5.       Atsakovė UAB „Miškelis“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad UAB „Miškelis“ įsipareigojo 2013 m. – 2017 m. kiekvienų metų rudenį atlikti priežiūros darbus, nurodytus projekte (naikinti stelbiančią žolinę augmeniją aplink pasodintus medelius ir ištepti medelius repelentais, įrengti priešgaisrinės mineralizuotas apsaugos juostas), o ieškovė įsipareigojo už nurodytus darbus/suteiktas paslaugas mokėti, tačiau UAB „Miškelis“ sutartinė prievolė kvalifikuotina kaip prievolė dėti maksimalias pastangas, o ne užtikrinti / pasiekti konkretų rezultatą. Teigė, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovės UAB „Miškelis“ sutartinių prievolių pažeidimų, dėl kurių ieškovei būtų kilusi turtinė žala (nuostoliai). Aiškino, kad 2019 m. konstatuotas blogas ieškovės miško želdinių ir žėlinių tankis savaime nepatvirtina, jog atsakovė UAB „Miškelis“ pažeidė sutartinius įsipareigojimus vykdyti miško priežiūrą, atsakovė UAB „Miškelis“ susitarimą vykdė tinkamai, ieškovė niekada neturėjo jokių pretenzijų ir jų nereiškė dėl suteiktų paslaugų kokybės. Pasibaigus nurodytam terminui ieškovė nebeužsakė miško priežiūros paslaugų. 

6.       Atsakovė UAB „Miškelis“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 740,52 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už paskutinius atliktus darbus atsakovė UAB „Miškelis“ ieškovei 2017 m. spalio 5 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000309, pagal kurią mokėtina suma yra 740,52 Eur. Pagal pateiktą sąskaitą ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakove iki 2017 m. lapkričio 5 d., tačiau ieškovė nėra atsiskaičiusi, nors nurodytos sąskaitos faktūros neginčijo, ją byloje pateikė pati ieškovė.

7.       Ieškovė V. A. pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Miškelis“ priešieškinį, su juo nesutiko ir nurodė, kad už atsakovės teiktas paslaugas atsiskaitė tinkamai, dalį atsiskaitymų ieškovė atliko mokėdama grynais pinigais, o atsakovė neišdavė jai sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumetnų (grynųjų pinigų priėmimo kvito ar kito apskaitos dokumento), todėl ieškovė teigė neturinti galimybės pateikti teismui įrodymų apie grynais pinigais atsakovei atliktus mokėjimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė – priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei V. A. 15 596,07 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 374 Eur žyminį mokestį ir 3 257,20 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovės UAB „Miškelis“ teismas priteisė 7 394,29 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 176 Eur žyminį mokestį ir 1532,80 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovo A. K. priteisė 18 Eur, iš atsakovės UAB „Miškelis“ – 8,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovė  UAB „Miškelis“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, o tai patvirtino Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. pažyma Nr. A-7K-05-46, Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. A-7K-05-47, NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų Utenos paramos administravimo skyriaus 2020 m. liepos 23 d. sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo Nr. KU_07_13  bei fotonuotraukos. Nurodė, kad atsakovai jokių įrodymų apie atliktus darbus ir turėtas darbų atlikimo sąnaudas nepateikė ir asmenų, atlikusių darbus neįvardijo. Teismas konstatavo, kad UAB „Miškelis“ nerengė ir nepildė bei byloje nepateikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų, kurie galėtų patvirtinti, jog miško priežiūros darbus atliko tinkamai, nors teismas buvo atsakovui suteikęs galimybę tai padaryti. Sprendė, kad byloje ne tik kad nebuvo pateikta atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų ir kt., bet apskritai nebuvo pateikta jokių duomenų, kad vienokie ar kitokie darbai žemės sklype buvo atlikti. Todėl teismas, vadovaudamasis šalių rungtyniškumo procese principu, konstatavo, kad atsakovai į ieškinį neatsikirto ir ieškovės pateiktų ieškinį pagrindžiančių įrodymų savo priešingais įrodymais nepaneigė. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „ Miškelis“ savo prievolių, sulygtų susitarime, ieškovei neįvykdė, arba jas įvykdė netinkamai.

10.       Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog faktinė situacija žemės sklype, priešingai negu byloje teigė atsakovai, miško želdinių ir žėlinių tankio aspektu, buvo / yra bloga, o tokia situacija susiklostė būtent dėl atsakovų netinkamai atliktų veiksmų bei  įsipareigojimų neįvykdymo. Ieškovė, siekdama pasinaudojant Europos Sąjungos fondų struktūrine parama, žemės sklype įveisti tinkamą mišką, pasitelkė atsakovą A. K., UAB „Miškelis“ direktorių ir UAB „Miškelis“, kaip miško įveisimo, atkūrimo, auginimo bei priežiūros, profesionalus, teikiančius paslaugas šioje srityje. Nurodė, kad atsakovams, kaip savo srities profesionalams, taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, tačiau žemės sklype miškas nėra įveistas, medeliai pažeisti, nunykę, apaugę žolėmis ir kitais krūmokšniais, nėra / nebuvo pasirūpinta jų apsauga ir kt. Sprendė, kad dėl netinkamo sulygtų darbų atlikimo ne tik kad tinkamai nebuvo prižiūrėtas miškas, negautos pažymos, susijusios su paramos gavimu, bet dėl to ieškovės atžvilgiu priimtas neigiamas teisines pasekmes sukėlęs sprendimas – jai teko grąžinti 22 990,36 Eur piniginę sumą, be to ji turės iš naujo įveisti mišką savo lėšomis. Sprendė, kad atsakovė UAB „Miškelis“ nesilaikė susitarimu prisiimtų įsipareigojimų (Susitarimo 2.5. p., 2.13 p., Priedo Nr. 1 1 p.) ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.256 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytus imperatyvus.

11.       Dėl atsakovo A. K. veiksmų neatlikimo teismas sprendė, kad pagal notariškai patvirtintą jam išduotą įgaliojimą atsakovas A. K. ieškovės vardu iš esmės galėjo atlikti visus veiksmus, reikalingus tinkamam miško įveisimui bei priežiūrai nurodytame žemės sklype. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais ir nurodė, kad atsakovas A. K. buvo įgaliotas atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę, tačiau šių veiksmų jis neatliko ar atliko netinkamai, ką patvirtino pridėtos žemės sklypo, kuriame turėjo būti įveistas ir prižiūrėtas miškas, fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog miškas septintais jo įveisimo metais iš esmės nėra įveistas, medeliai pažeisti, nunykę, nėra pasirūpinta jų apsauga ir kt.

12.       Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas A. K. nevykdė įsipareigojimo atlikti patikrą įveistame miške kartu su Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnu, t. y. dalyvauti atliekamos patikros metu, taip pat nevykdė ir įgaliojimu jam ieškovės perleistos prievolės lankytis valdoje ne rečiau kaip vieną kartą kas 3 mėnesius miško valdoje pareigos. Teismas atmetė atsakovo A. K. argumentus, kad jis, kaip fizinis asmuo, nebuvo įpareigotas tvarkyti ir prižiūrėti mišką, nes sprendė, kad jokių kitų asmenų, kurie vykdė įveisto miško priežiūros darbus ieškovei priklausančiame žemės sklype neįvardijo.

13.       Apibendrindamas teismas priėjo išvados, kad atsakovas A. K. savo veiksmais (neveikimu) nesilaikė teisės aktuose – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintuose Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnyje nustatytų imperatyvų, dėl ko ieškovei kilo neigiamos teisinės pasekmės.

14.       Teismas konstatavo, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovų A. K. ir UAB „Miškelis“ neteisėtų veiksmų – jeigu  A. K. būtų tinkamai vykdęs ieškovės įgaliojimu jam pavestus atlikti veiksmus ir atsakovė UAB „Miškelis“ būtų įvykdžiusi susitarimo sąlygas, ginčo žemės sklype miškas būtų įveistas tinkamai ir turtinė žala ieškovei nebūtų buvus padaryta. Sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti sumos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, kurių atsakovai nepaneigė, todėl iš atsakovo A. K. ieškovei priteisė 15 596,07 Eur, o iš atsakovės UAB „Miškelis“ priteisė 7 394,29 Eur patirtų nuostolių sumą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Miškelis“ ir A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti visiškai, priešieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovės apeliantams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; prijungti naujai teikiamus įrodymus; bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti bei apklausti liudytoją V. T..

15.1.                      Teigia, kad skundžiamame sprendime nėra nurodyta,  kokiu teisiniu pagrindu išlaidos pagal G. P. išrašytas sąskaitas, buvo įvertintos kaip V. A. išlaidos. Pats G. P. nereiškė byloje atsakovams nereiškė jokių reikalavimų. Dėl to sprendime nurodytas argumentas, jog A. K. įsigijo sodinukų 15 595,07 Eur sumai yra visiškai nepagrįstas, iš to seka, kad ieškovė nepagrindė, jog dėl atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų patyrė 15 595,07 Eur žalą.

15.2.                      Mano, kad teismas supainiojo sutartinių santykių institutą su įgaliojimo santykiais, dėl ko netinkamai nustatė A. K. ir  UAB „Miškelis“ atsakomybę. Ieškovė neįrodė, jog A. K. atskiru susitarimu būtų prisiėmęs įsipareigojimą atlikti tam tikrus veiksmus už pačią ieškovę, kuriuos ji laisva valia prisiėmė sudarydama susitarimą su UAB „Miškelis“. Įgaliojimu A. K. buvo suteikta teisė veikti įgaliotųjų vardu, tačiau ne prievolė atlikti už juos tam tikrus veiksmus ar prisiimti įsipareigojimus. A. K. galėjo padaryti ieškovei žalos tik tuo atveju, jeigu būtų viršijęs įgaliojimą. Ieškovė, sudarydama įgaliojimą, savo įsipareigojimų pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą, atsakovui A. K. neperkėlė, byloje įrodymų apie teisių bei pareigų iš ieškovės susitarimo su UAB „Miškelis“ perleidimą A. K. nėra. A. K. ir ieškovė nebuvo sudarę jokio papildomo susitarimo, kurio pagrindu būtų galima spręsti, kad A. K. turėjo prievoles įgyvendinant ieškovės Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Teigia, kad A. K. buvo suteikta teisė atstovauti ieškovę bei G. P. institucijose, kad būtų gautas parengta projektas, gauta parama, kitaip tariant, kad būtų sutvarkyti visi dokumentai, kurie yra reikalingi tvarkyti, prižiūrėti  bei naudoti mišką. Šiuo atveju, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad A. K. būtų blogai ją atstovavęs institucijose ar įstaigose, kad būtų peržengęs įgaliojimo ribas, nesuderinęs projekto.

15.3.                      Pasak apeliantų, skundžiamame sprendime atsakovo  A. K. neteisėti veiksmai grindžiami iš netinkamo pareigų pagal įgaliojimą vykdymo, t. y., kad A. K. nesilaikė nuostatų, neatliko patikros su specialistu, nevykdė ieškovės iš susitarimo su UAB „Miškelis“ perkeltų įsipareigojimų bei neteikė ieškovei ataskaitų. Tačiau pačiame ieškinyje dėstomos aplinkybės, kad apeliantas A. K. nesilaikė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei neatliko patikros įveistame miške, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas nevykdė teismo įvardintų pareigų pagal įgaliojimą. Taigi ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi tik 2 apelianto A. K. neteisėtus veiksmus, o pirmosios instancijos teismas peržengdamas ieškinio ribas, suformulavo net 4, papildomus, kurių nenurodė  pati ieškovė. Mano, kad teismas negali už bylos šalis suformuluoti reikalavimų bei juos pagrindžiančių argumentų.

15.4.                      Be to, teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog apeliantas A. K. buvo įsipareigojęs pirkti ar sodinti sodinukus, įgaliojime nėra nurodyta, jog A. K. įpareigotas nupirkti sodinukus ir ieškovei priklausančiame miško sklype juos pasodinti. Todėl mano, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog ieškovei 15 596,07 Eur žala atsirado dėl apelianto A. K. 2012 metais pirktų hibridinės drebulės ir kitų medžių sodinukų įsigijimo bei (ne) atliktos atitinkamos paslaugos (sodinukų sodinimas ir kt.).

15.5.                      Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė įgaliojimu perkėlė jos iš susitarimo su atsakove UAB „Miškelis“ kylančius įsipareigojimus A. K., kai susitarimas sudarytas vėliau, nei pats įgaliojimas.

15.6.                      Apeliantams nėra suprantama, kokiais įrodymais remiantis teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Miškelis“ iš viso sumokėjo 7 394,29 Eur (25 531 Lt). Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2017 m. imtinai už suteiktas paslaugas atsakovei UAB „Miškelis“ būtų sumokėjusi iš viso 7 394,29 Eur, byloje nėra pateikta ieškovės mokėjimų 7 394,29 Eur sumai, taigi apeliantams nekilo pareiga ir nuginčyti to ko nėra.

15.7.                      Mano, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog UAB „Miškelis“ ir ieškovės sutartiniai santykiai tęsėsi ir toliau (po 2017 m.). Nors sprendime nurodyta, kad tolimesnį šalių bendradarbiavimą patvirtino byloje ieškovės pateiktas elektroninis laiškas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 2), kuriame tariamai turėtų matytis tolimesnis susitarimo vykdymas, pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į elektroninio laiško turinį. Elektroninio laiško tema yra „Skenuotas paveikslas“, kas apskritai neturi jokios sąsajos su susitarimu, laiškas siųstas G. P., kuris nėra susitarimo šalis.

15.8.                      Pasak apeliantų, nesuprantamas teismo teiginys, kad A. K. už papildomas jam teikiamas lėšas 2019 m. lapkričio mėnesį papildomai sodino medžių sodinukus minėtame sklype vien tam, kad būtų gautas teigiamas žėlinių ir želdinių tankio įvertinimas, nes nei pati ieškovė teigė tokius argumentus, nei iš byloje esančių įrodymų būtų galima daryti tokią prielaidą. Ieškovė byloje buvo nurodžiusi, kad A. K. 2019 metais rudenį, papildomai sumokėjo 600 Eur grynais, tačiau pateikti paaiškinimus už ką ši suma buvo mokama, ar už kokius darbus, ieškovė negalėjo. Todėl toks teismo argumentas laikomas kaip išėjimas už ieškinio ribų ir negali būti laikomas pagrįstu.

15.9.                      Apeliantų teigimu, 2013 m. vasario 22 d. susitarimas su UAB „Miškelis“ pasibaigė 2017 metais, byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Miškelis“ pagal susitarimą teikė ieškovei paslaugas visus 2018 metus, bei visus 2019 metus. Mano, kad teismas visiškai nesigilino į susitarimo galiojimo terminą bei jo turinį, nesiaiškino sutarties šalių tikrosios valios, ko siekė ieškovė, kokius įsipareigojimus turėjo ji pati, ar tuos įsipareigojimus ji vykdė.

15.10.                      Teigia, kad teismas nevertino 2012 m. lapkričio 12 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymos, kurioje nurodyta, kad ieškovės miško įveisimas įvertintas gerai. Analogiškas aplinkybes patvirtina ir Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. spalio 27 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad „Želdinių apsaugos priemonės taikytos, kaip numatyta Miško želdinimo ir žėlinimo projekte“. Neabejotina, kad šios pažymos patvirtina, jog UAB „Miškelis“ prievoles, kylančias iš susitarimo, vykdė tinkamai.

15.11.                      Mano, kad jeigu darbai nebūtų atlikti, ieškovei nebūtų kilusi prievolė atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas, tačiau byloje esantys įrodymai tik patvirtina, kad ieškovė yra apmokėjusi visas jai pateiktas sąskaitas, kas patvirtina, kad buvo mokama tik už atliktus darbus.

15.12.                      Nurodo, kad parodymus davusi specialistė J. B. patvirtino, kad per dviejų metų laikotarpį, kai miškas yra neprižiūrimas, repelentų gali nesimatyti, kadangi medeliai yra veikiami lietaus, sniego, saulės bei kitų gamtos veiksnių. Taip pat specialistė patikino, jog tokio amžiaus miškui gali nereikėti ir 2 (dviejų) metų, kad jis nunyktų. Kad po 2017 metų, kai susitarimas su UAB „Miškelis“ pasibaigė, ieškovė miško neprižiūrėjo, patvirtina jos pačios parodymai, kad minėtame miške, ieškovė apsilankė tik vieną kartą, 2019 metais, kai buvo gautos blogos kokybės pažymos. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad miškas turi būti prižiūrimas kasmet, nesiaiškino tikrosios šalių valios, kodėl ieškovė dėl miško priežiūros darbų susitarė tik 5 metų laikotarpiui, o ne visų 7 metų laikotarpiui. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM pateiktų duomenų, matyti, kad parama ieškovei buvo skiriama ne visa suma iš karto, o dalimis, kiekvienas metais, nuo 2013 m. iki 2017 m., išmokant ją dalimis. Todėl apeliantai neabejoja, kad kol ieškovė gaudavo paramą, tol ją skyrė miško priežiūrai, tačiau kai parama nustojo būti mokama, ieškovė nusprendė nebeinvestuoti daugiau lėšų į miško priežiūros darbus.

15.13.                      Pasak apeliantų, ieškovė siekė perkelti visus savo, kaip miško savininkės, įsipareigojimus apeliantams, tačiau ieškovė visus tuos metus, kai atsakovė UAB „Miškelis“ teikė ieškovei paslaugas pagal susitarimą, žinojo apie jos atliekamus veiksmus, apie UAB „Miškelis“ bendradarbiavimą su NMA, atliekamas apžiūras, patikrinimus ir tai patvirtina, kad atsakovė UAB „Miškelis“ savo prievoles iš susitarimo vykdė tinkamai. Per susitarimo laikotarpį, UAB „Miškelis“ nėra gavusi nei vienos pretenzijos iš ieškovės.

15.14.                      Dėl priešieškinio apeliantai nurodo, kad byloje yra pateikta ieškovės apyvarta, iš kurios matyti, jog visos ieškovei pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos tik pavedimais, nors dar pirmojo parengiamojo posėdžio metu, ieškovė teigė, kad dalis atsiskaitymų buvo mokama grynais ir ji turi rašytinius įrodymus, elektroninius susirašinėjimus, tačiau į bylą jų nepateikė. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė nėra skolinga UAB „Miškelis“, byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė UAB „Miškelis“ būtų atsiskaičiusi už visas paslaugas pagal susitarimą, tame tarpe ir už 2017 metus, 1478,86 Eur sumai. Ieškovei į bylą nepateikus įrodymų apie tai, kad su apeliante buvo atsiskaityta, teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė būtų ginčijusi gautą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MIŠ0000309, joje nurodytus darbus ar jos sumą, po to kai tokia sąskaita buvo gauta. Šią sąskaitą į bylą pateikė pati ieškovė, ir nurodė, jog yra pagal ją atsiskaičiusi, tačiau mokėjimo įrodymų nepateikė, šios aplinkybės ieškovė byloje neginčijo. Ieškovė neįrodinėjo, jog apeliantei už 2017 metus buvo sumokėta pilna suma pagal susitarimą.

16.       Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti.

16.1.                      Ieškovė teigia, kad atsakovai bando kvestionuoti trečiojo asmens G. P. vardu 2012 m. spalio 19 d. Kooperatinės bendrovės „Jungtiniai miškai“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 050736 sąsajumą su žemės sklypu, nurodydami, kad ji nėra susijusi su nei su ieškove, nei su abiem atsakovais. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog žemės sklypas, kuriame buvo pasodinti medeliai, bendrosios dalines nuosavybes teise priklauso tiek ieškovei, tiek G. P.. Patys atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį iš esmės pripažino aplinkybes, jog ieškovė įsigijo mažiausiai 5 075 vnt. sodinukų, skirtų miško įveisimui už 11 165 Lt (3 233,61 Eur) (atsiliepimo 64 punktas). Šią aplinkybę, be kita ko, atsakovai pripažįsta ir jos neginčija apeliacinio skundo 7 punkte. Minėtą aplinkybę pagrįstai priimtame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

16.2.                      Teigia, kad atsakovė byloje yra pateikusi priešieškinį ieškovei tik dėl 740,52 Eur piniginės sumos priteisimo, nurodydama, jog tokios piniginės sumos ieškovė jai nėra sumokėjusi. Vadinasi, pati atsakovė byloje netiesiogiai pripažino, jog ieškovė, vykdydama susitarimu prisiimtas pareigas, jai yra sumokėjusi mažiausiai 6 653,77 Eur sumą.

16.3.                      Pasak ieškovės, jos ir atsakovų bendradarbiavimas nenutrūko ir formaliai pasibaigus susitarimo galiojimui – buvo nuolat bendraujama, atsakovas nurodydavo ieškovei, jog prižiūri įveistą mišką, tuo tarpu ieškovė apmokėdavo už atsakovų teikiamas paslaugas, atsiskaitydama grynaisiais pinigais. Ieškovės ir atsakovo nuolatinį bendravimą, pasibaigus susitarimo galiojimui, patvirtina ir byloje pridėtas elektroninis susirašinėjimas, o aplinkybes apie tai, jog ieškovė ir atsakovai tęsė bendravimą pasibaigus susitarimo galiojimui, sprendžiant klausimus dėl tinkamo miško įveisimo bei miško priežiūros darbų atlikimo, patvirtino ir 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V., N. V. ir G. P.. Be kita ko, minėti asmenys patvirtino, jog 2019 m. rudenį ieškovė sumokėjo 600 Eur piniginę sumą grynaisiais pinigais už paslaugas A. K..

16.4.                      Dėl atsakovų atsakomybės sąlygų nurodo, kad įgaliojimu atsakovas įgaliotas laikytis privačių miško tvarkymo ir naudojimosi nuostatų, gauti ir pateikti visus būtinus dokumentus, mokėti mokesčius, atlikti patikrą įveistame miške su Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnu. Tokiu būdu šio įgaliojimo pagrindu atsakovas įgaliotas ieškovės vardu iš esmės atlikti visus veiksmus, reikalingus tinkamam miško įveisimui bei priežiūrai nurodytame žemės sklype. Taigi atsakovas įgaliotas laikytis nuostatų reikalavimų, o kartu ir tvarkyti privatų mišką, prižiūrėti jo apsaugą ir kt. Tačiau atsakovas, nors ir įgaliotas atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, tokių veiksmų neatliko. Teigia, kad atsakovas, be kita ko, neįvykdė ir kitų pareigų – neatliko patikros įveistame miške su Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnu ir kt., nors buvo įgaliotas tą padaryti. Nors atsakovai apeliacinio skundo 26 punkte ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog susitarime įtvirtinti ieškovės įsipareigojimai buvo perleisti A. K., keldami abejonę tuo pagrindu, jog susitarimas sudarytas vėliau negu pats įgaliojimas, tačiau ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad jos duoto įgaliojimo galiojimas jai sudarius  susitarimą su UAB Miškelis“ nepasibaigė. Atvirkščiai, jis galiojo po jo sudarymo, jis tebegalioja ir dabar. Tokiu būdu, pasak ieškovės, yra akivaizdu, jog susitarimo 2.7, 2.8, 2.9, 2.10 bei 2.12 punkte įtvirtinti įsipareigojimai (lankytis valdoje ne rečiau kaip vieną kartą kas 3 mėnesius savo valdoje ir kt.) buvo perleisti atlikti atsakovui pagal sudarytą įgaliojimą.

16.5.                      Ieškovė pažymi, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tą aplinkybę, jog faktinė situacija žemės sklype, priešingai negu byloje teigė atsakovai, miško želdinių ir žėlinių tankio aspektu, buvo / yra bloga, o tokia situacija susiklostė būtent dėl atsakovų netinkamai atliktų veiksmų bei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų. Byloje ne tik kad nėra pateikta atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų ir kt., bet apskritai nebuvo pateikta jokių duomenų, kad vienokie ar kitokie darbai minėtame žemės sklype buvo atlikti.

16.6.                      Pažymi, kad ypatingai akcentuotina tai, jog ieškovė, siekdama pasinaudojant Europos Sąjungos fondų struktūrine parama, žemės sklype įveisti tinkamą mišką, būtent tam tikslui ir pasitelkė atsakovus, kaip savo srities, t. y. miško įveisimo, atkūrimo, auginimo bei priežiūros profesionalus, teikiančius paslaugas šioje srityje. Akivaizdu, kad nors atsakovei, kaip savo srities profesionalei ir taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, tačiau atsakovė, kartu ir atsakovas, savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Atkreipia dėmesį į tai, kad žemės sklype miškas nėra įveistas, medeliai pažeisti, nunykę, apaugę žolėmis ir kitais krūmokšniais, nėra / nebuvo pasirūpinta jų apsauga ir kt. Ieškovei, siekiant tinkamai įveisti mišką, žemės sklypą teks sutvarkyti (išvalyti visą sklypą pašalinant krūmokšnius), vėl pakartotinai įsigyti medelių sodinukus, įsigyti medelių sodinimo, priežiūros bei jų apsaugos užtikrinimo paslaugas. Taigi, dėl netinkamo sulygtų darbų atlikimo ne tik kad tinkamai nebuvo prižiūrėtas miškas, negautos pažymos, susijusios su paramos gavimu, bet, priešingai, ieškovės atžvilgiu priimtas neigiamas teisines pasekmes sukėlęs sprendimas – jai teko grąžinti miško įveisimui skirtą 22 990,36 Eur piniginę sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18.       Apeliantai pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, prašydami papildomai byloje apklausti liudytoją.

19.       CPK

20.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

21.       Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: sąskaitas–faktūras, darbo sutartį, pareiginius nuostatus, transporto priemonių dokumentus ir kt.

22.       Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23.       Nagrinėjamu atveju, iš esmės visų naujai teikiamų įrodymų sudarymo data leidžia spręsti, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kadangi atsakovai nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų objektyvi būtinybė iškilo vėliau, taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, apeliantų naujai pateiktus įrodymus teisėjų kolegija atsisako priimti ir nevertina jų kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

24.       Byloje nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad ieškovei V. A. ir G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5,56 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo bendrasavininkis G. P. 2012 m. vasario 14 d. notariniu sutikimu leido ieškovei šiame žemės sklype įveisti mišką. 2012 m. vasario 14 d. A. K. notariškai patvirtintu  įgaliojimu buvo suteikta teisė atlikti įvairius veiksmus minėto žemės sklypo atžvilgiu. 2012 m. kovo 13 d. šiame žemės sklype buvo parengtas miško želdinimo ir žėlimo projektas, kuris patvirtintas 2012 m. birželio 20 d. Pagal projektą numatyta, kad visas želdinamas plotas būtų apželdintas 96 – 100 proc. hibridinėmis drebulėmis ir mažiau kaip 5 proc. beržais, pušimis. 2012 m. kovo 23 d. buvo pateikta paraiška Nr. 2NM-KU-12-1-006160-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisykles. 2012 m. liepos 27 d. ieškovė buvo patvirtinta paramos gavėja ir jai buvo skirta parama miško įveisimui. 2013 m. vasario 22 d. buvo sudarytas susitarimas su UAB „Miškelis“ dėl miško priežiūros paslaugų teikimo.

25.       2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinė miškų tarnyba, atlikusi įveisto miško patikrinimą, surašė pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-46, kurioje nurodė blogą miško želdinių ir žėlinių tankio įvertinimą, o 2019 m. gruodžio 11 d. atliktas pakartotinis įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas, kurio metu buvo surašyta pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-7K-05-47 ir miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapas. Juose buvo nurodytas blogas miško želdinių ir žėlinių tankio įvertinimas.

26.       Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų Utenos paramos administravimo skyrius 2020 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo Nr. KU_07_13, kuriuo nusprendė nustačius pažeidimus, susigrąžinti ieškovei išmokėtą 22 990,36 Eur paramos sumą už sklypą, šį sprendimą ieškovė įvykdė.

27.       Pateikusi ieškinį ieškovė teigė, kad dėl atsakovų veiksmų (neveikimo), t. y. netinkamo miško įveisimo, ji patyrė nuostolių, nes miškas minėtame žemės sklype tinkamai įveistas bei prižiūrėtas nebuvo. Atsakovė UAB „Miškelis“ pateikė priešieškinį, teigdama, kad ieškovė liko tinkamai neatsiskaičiusi su atsakove.

Dėl atsakovo A. K. civilinės atsakomybės pagal įgaliojimą

28.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo A. K. priteisti 15 596,07 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudarė sodinukų pirkimo ir sodinimo išlaidos, iš esmės motyvuodama tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė jam išduotame įgaliojime nurodytas pareigas, tinkamai neįveisė miško, dėl ieškovei kilo žala.

29.       Visų pirma, pasisakant dėl ieškovės atsakovui A. K. reiškiamų reikalavimų dydžio, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės nurodytas 15 596,07 Eur nuostolių dydis, kurį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir įrodytu, byloje buvo grindžiamas hibridinių drebulių ir kitų medžių įsigijimu bei sodinimu. Ieškovė byloje teikė jai bei G. P. išrašytas sąskaitas–faktūras, pagal kurias, ieškovė, remiantis jos argumentais, nupirko 16575 vnt. hibridinių drebulių sodinukų bei 450 vnt. kitų medelių.  Šias patirtas išlaidas ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kaip nuostolius. Tačiau byloje Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklype buvo pasodinta tik 5075 vnt. hibridinių drebulių ir 50 vnt. raudonųjų sedulų.  Šiuos duomenis taip pat patvirtina Valstybinės miškų urėdijos 2015 m. spalio 27 d. Pažyma apie miško želdinių, žėlinių apskaitą, kurioje nurodoma, kad ginčo sklype apskaityti miško želdiniai trečiaisiais jų augimo metais, apskaityta – iš 5075 vnt. pasodintų drebulių gyvybingų - 5030 vnt., iš 50 vnt. raudonosios sedulos gyvybingų - 40 vnt., taip pat pačios ieškovės pateiktas Miško želdinimo ir žėlimo projektas (ieškinio priedas Nr.4). Be to, liudytoju apklaustas G. P. pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu parodė, kad turi kitų žemės sklypų, kuriems buvo perkami ir sodinami medžiai. Pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju, visiškai neišsiaiškinęs byloje reikšmingų aplinkybių dėl nuostolių dydžio, priteisė ieškovei iš atsakovo visus jos prašomus nuostolius, nors  byloje esantys duomenys iš esmės prieštarauja ieškovės nurodytoms  aplinkybėms.

30.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2012 m. vasario 14 d. išdavė  įgaliojimą A. K., kuriuo  atsakovas įgaliotas atstovauti seniūnijoje, išimti valdos kodą, atlikti deklaracijas, Miškų urėdijoje suderinti projektus, gauti leidimą iš Zarasų žemėtvarkos skyriaus, rašyti pareiškimus, gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, laikytis privačių miško tvarkymo ir naudojimosi nuostatų, būti atstovu visose įstaigose, įmonėse organizacijose, valstybės įmonėje Registrų centras, teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai,  derinti projektus, susijusius su miško tvarkymu, rašyti pareiškimus, prašymus ir sutikimus, parengti projektus, gauti ir pateikti visus būtinus dokumentus, mokėti mokesčius, atlikti patikrą įveistame miške su Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnu, bei atlikti visus veiksmus, susijusius su pavedimu.

31.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šio įgaliojimo pagrindu A. K. ieškovės vardu iš esmės galėjo atlikti visus veiksmus, reikalingus tinkamam miško įveisimui bei priežiūrai nurodytame žemės sklype. Nurodė, kad  Privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, taip pat nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai ir sprendė, kad atsakovas A. K. buvo įgaliotas laikytis nuostatų reikalavimų, t. y. atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę (šių nuostatų 31.5 punktas), tačiau šių veiksmų jis neatliko ar atliko netinkamai. Pasak teismo, atsakovas A. K. taip pat nevykdė įsipareigojimo atlikti patikrą įveistame miške kartu su Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnu ir nevykdė įgaliojimu jam ieškovės perleistos savo prievolės lankytis valdoje ne rečiau kaip vieną kartą kas 3 mėnesius savo valdoje pareigos (susitarimo 2.7, 2.8, 2.9, 2.10 bei 2.12 punktai), nepateikė atstovaujamajam ataskaitos apie savo veiklą ir neatsiskaitė atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs, vykdydamas pavedimą.

32.       Tuo pačiu teismas sprendė, kad įgaliojimo pagrindu tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai su tam tikrais (nurodytais) A. K. įsipareigojimais. Teismas priėjo išvados, kad atsakovas A. K. savo neveikimu pažeidė ir CK antros knygos III dalyje, kaip ieškovės įgaliotam atstovui, nustatytas pareigas, tarp jų ir pareigą atsiskaityti už vykdomą pavedimą (CK 2.150 str.) bei jam duotą pavedimą vykdyti sąžiningai ir rūpestingai, veikti išimtinai ieškovės interesais, o ne priešingai jiems. Būtent iš to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime kildino atsakovo A. K. civilinę atsakomybę.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, su tokiu pirmosios instancijos teismo ginčo teisinės situacijos vertinimu nesutinka.

34.       Visų pirma, pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu (CK 6.756 straipsnio 2 dalis). Pavedimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, yra būtinas abiejų šalių, t. y. atstovaujamojo ir atstovo, susitarimas dėl atliekamų veiksmų, paprastai dėl siekiamo rezultato, dėl kurio yra sudaroma pavedimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010). Civilinių teisių subjektai įgyja civilines teises ir pareigas ne tik veikdami tiesiogiai, bet ir per atstovus. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis). Atstovas veikia neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017).

35.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės atsakovui išduotu  įgaliojimu buvo apibrėžta atsakovui suteikiamų teisių, bet ne pareigų apimtis ir turinys. Atskiro susitarimo dėl pavedimo tarp šalių sudaryta nebuvo, o šalių pozicijos dėl juos siejusių teisinių santykių išsiskyrė. Pasak ieškovės, ji pavedė atsakovui atlikti visus veiksmus, susijusius su miško įveisimu, jo tinkama priežiūra. Tuo tarpu atsakovas, priešingai, teigė, kad įgaliojimu jam buvo tik suteikta teisė atstovauti ieškovę, veikti jos vardu, ir jokių įsipareigojimų jis nebuvo prisiėmęs. Iš įgaliojimo turinio matyti, kad jis buvo sudarytas kaip bendro pobūdžio atstovavimo įgaliojimas, suteikęs teisę, bet ne pareigą, atsakovui pateikti deklaracijas, parengti projektus, juos suderinti Miškų urėdijoje, teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai bei derinti projektus, susijusius su miško tvarkymu, laikytis privačių miško tvarkymo ir naudojimosi nuostatų, gauti ir pateikti visus būtinus dokumentus, mokėti mokesčius, būti atstovu visose valstybinėse institucijose, taip pat su Regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnu atlikti patikrą įveistame miške, bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su minėtu žemės sklypu. Priešingai nei teigia ieškovė, pareiga atlikti įveisto miško priežiūrą buvo numatyta atsakovei UAB „Miškelis“ pagal ieškovės ir šios atsakovės 2013 m. kovo 13 d. susitarimą. Svarbu tai, kad šiuo konkrečiu atveju įgaliojimas buvo sudarytas anksčiau, nei pasirašytas susitarimas su UAB „Miškelis“, todėl ieškovės argumentai, kad įgaliojimu ji perleido atsakovui A. K. visas susitarime su UAB „Miškelis“ jai numatytas pareigas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

36.       Bylos duomenys patvirtina, kad sąskaitas–faktūras, pagal kurias pirkti medeliai sodinimui, pasirašė pati  ieškovė, 2012 m. kovo 23 d. paraiška Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei visi su ja susiję dokumentai šiai institucijai taip pat pateikti ir pasirašyti pačios ieškovės (DOK-28816). Šie byloje esantys duomenys iš esmės paneigia ieškovės argumentus, kad ji buvo davusi pavedimą atsakovui A. K. atlikti visus veiksmus, susijusius su mišku, įskaitant ir dokumentų sutvarkymą bet pateikimą institucijoms, ir niekaip nepatvirtina jos nurodomų aplinkybių, kad atsakovas įsipareigojo ieškovei atlikti visus įgaliojime numatytus veiksmus, kadangi dalį veiksmų atliko pati pareiškėja. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė aiškino, kad miško įveisimas buvo jos ir sklypo bendrasavininko bendras tikslas dėl asmeninių interesų, jokio atsakovo suinteresuotumo dėl miško įveisimo ieškovė neįrodinėjo, todėl spręstina, kad atsakovas tik kaip atstovas veikė ieškovės vardu institucijose bei įmonėse. Byloje šalys neginčijo, kad atsakovas dalyvavo ir padėjo ieškovei nusipirkti sodinukus, už kuriuos apmokėjo pati ieškovė ir kurie 2012 m. buvo susodinti, tiek dalyvavo atliekant miško patikras, kaip įgaliotas asmuo (pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. patikros vietoje ataskaita), kas iš esmės patvirtina, kad atsakovas atliko jam suteiktame įgaliojime numatytus veiksmus, neviršydamas įgaliojimo.

37.       Skundžiamame sprendime nurodyta, kad privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. vasario 14 d. įgaliojime buvo nurodyta atsakovui A. K. „laikytis privačių miškų tvarkymo ir naudojimosi nuostatų“, sprendė, kad tokiu įgaliojimu ieškovė pavedė atsakovui atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę (nuostatų 31.5 punktas). Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai reglamentuoja ne tik tai, kaip turi būti atliekami miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbai, tačiau ir miškotvarkos projektų rengimą, privačių miškų savininkų teises ir pareigas, miškų valstybinę kontrolę ir priežiūrą ir pan. Dėl to daryti išvadą, kad įgaliojime nurodžius, jog atsakovas įgaliojamas laikytis privačių miškų tvarkymo ir naudojimosi nuostatų, atsakovas A. K. buvo įpareigotas įveisti, prižiūrėti ir tvarkyti ieškovei bei trečiajam asmeniui priklausantį mišką, nėra jokio teisinio pagrindo.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju labiau tikėtina atsakovo tiek pirmosios instancijos teismui posėdžių metu, tiek apeliaciniame skunde įrodinėjama versija, kad 2012 m. vasario 14 d. įgaliojimu atsakovui buvo suteikta teisė veikti ieškovės vardu kaip atstovui, bet ne pareiga įveisti mišką ir atlikti jo priežiūrą. Tai patvirtina ir ieškovės su UAB „Miškelis“ sudarytas susitarimas dėl miško priežiūros darbų atlikimo.

39.       Patikslintame ieškinyje, įvardydama atsakovo A. K. neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė nuostolių, ieškovė nurodė, kad atsakovas nepateikė jai jokių ataskaitų apie savo atliktus veiksmus, nors, pasak ieškovės, to ji ne kartą prašiusi atsakovo. Visų pirma, nors byloje iš tiesų nėra pateikta atsakovo ataskaitų apie pagal įgaliojimą atliktus darbus, tuo pačiu byloje nėra jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad tokių ataskaitų ji reikalavo iš atsakovo ir jos jai buvo reikalingos. Ieškovės teiginius, kad dėl ataskaitų nepateikimo ji patyrė nuostolių, teisėjų kolegija laiko deklaratyviais, nes ieškovė neįrodė egzistavimo priežastinio ryšio tarp ataskaitų nepateikimo ir atsakovės įrodinėjamų nuostolių kilimo.

40.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo A. K. kaip ieškovės įgaliotinio veiksmų/neveikimo ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp įgaliotinio veiksmų/neveikimo ir nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo A. K. kilimo bei įgaliotinio kaltės ( CPK 178 straipsnis). Todėl apeliacinio skundo dalis, susijusi su atsakovo A. K. civiline atsakomybe, tenkinama – Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo A. K. ieškovei V. A. priteista 15 596,07 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos, naikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimai atsakovui A. K. atmetami.   

Dėl atsakovės UAB „Miškelis“ civilinės atsakomybės

41.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Miškelis“ 7394,29 Eur nuostolių dėl 2013 m. vasario 22 d. susitarimo nevykdymo. Ieškovė teigė, kad 2013 m. vasario 22 d. tarp ieškovės ir UAB „Miškelis“ sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė, jog ieškovei suteikus paramą miško įveisimui, įveisto miško priežiūros ir apsaugos išlaidoms kompensuoti, atsakovė UAB „Miškelis“ 2013–2017 m. laikotarpiu atliks susitarimo prieduose nurodytus darbus už Priede Nr. 1 nurodytą kainą. Taip pat teigė, kad šalių susitarimas ir bendradarbiavimas nenutrūko ir po 2017 m., tęsėsi ir 2019 m. 

42.       Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. bei 2019 m. gruodžio 11 d. Valstybinė miškų tarnyba surašė pažymas, kuriose buvo nurodytas blogas miško želdinių ir žėlinių tankio įvertinimas. Dėl to, NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų Utenos paramos administravimo skyrius 2020 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo Nr. KU_07_13, kuriuo nusprendė susigrąžinti ieškovei išmokėtą 22 990,36 Eur paramos sumą už sklypą, kuriame nustatyti pažeidimai. Ieškovė iš esmės teigė, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi 2013 m. vasario 22 d. susitarimu prisiimtas pareigas, miškas būtų tinkamai įveistas ir ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių, kadangi jai nebūtų reikėję grąžinti gautos paramos lėšų.

43.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovės reikalavimą, konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad vienokie ar kitokie darbai ginčo žemės sklype buvo atlikti, kad atsakovė UAB „Miškelis“ savo prievolių, sulygtų 2013 m. vasario 22 d. susitarime, ieškovei neįvykdė, arba jas įvykdė netinkamai.

44.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). 

45.       Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 22 d. susitarimu ieškovė ir atsakovė sutarė, kada atsakovė UAB „Miškelis“ 2013–2017 m. laikotarpiu ginčo žemės sklype atliks susitarimo prieduose nurodytus darbus. Šio susitarimo Priede Nr. 1 nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja 2013–2017 m. atlikti šiuos miško apsaugos darbus – kiekvienų metų rudenį UAB „Miškelis“ atliks priežiūros darbus, nurodytus pagal projektą (naikins stelbiančią žolinę augmeniją aplink pasodintus medelius ir išteps medelius repelentais, įrengs priešgaisrines mineralizuotas apsaugos juostas).

46.       Byloje taip pat nustatyta, kad dar iki ginčo susitarimo pasirašymo, 2012 m. rudenį atsakovė UAB „Miškelis“ atliko medelių sodinimo darbus ginčo sklype, šią aplinkybę patvirtina tiek 2012 m. spalio 15 d. ieškovei atsakovės išrašyta sąskaita–faktūra už paslaugas, tiek Valstybinės miškų urėdijos 2012 m. lapkričio 12 d. Pažyma apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, kurioje nurodyta, kad ginčo sklype sodmenų kokybė – gera, pasodinimo kokybė – gera, želdinių tankis – geras, želdinių apsauga – gera, bendras kokybės įvertinimas – geras.

47.       Be to, byloje yra Valstybinės miškų urėdijos 2015 m. spalio 27 d. Pažyma apie miško želdinių, žėlinių apskaitą, kurioje nurodoma, kad ginčo sklype apskaityti miško želdiniai trečiaisiais jų augimo metais, apskaityta – iš 5075 vnt. pasodintų drebulių gyvybingų 5030 vnt., iš 50 vnt. raudonosios sedulos gyvybingų 40 vnt. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad želdinių apsaugos priemonės taikytos, kaip numatyta Miško želdinimo ir žėlimo projekte, želdinių priežiūros priemonės taikytos taip pat kaip numatyta projekte.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstos, aplinkybės įrodo, kad iki 2015 m. spalio 27 d. atsakovė UAB „Miškelis“ savo įsipareigojimus pagal ginčo susitarimą akivaizdžiai vykdė tinkamai, t. y. taikė želdinių apsaugos bei priežiūros priemones, dėl to  trečiaisiais miško metais gyvybingų augalų kiekis ginčo žemės sklype buvo artimas pasodintų medelių kiekiui 2012 m. Tokiu būdu, susitarimo galiojimo laikotarpiu UAB „Miškelis“ iš esmės įvykdė susitarimo 2.13. punkte numatytą pareigą tinkamai atlikti miško priežiūros darbus, kad būtų gautos pažymos/aktai, susiję su paramos gavimu. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė po 2015 m. spalio 27 d., taip pat 2016 metais ir iki susitarimo galiojimo pabaigos 2017 metais nevykdė šalių susitarimo. Priešingai byloje pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad UAB „Miškelis“ ir toliau, tai yra iki susitarimo pabaigos vykdė susitarime numatytus darbus, už jų atlikimą ieškovei teikė sąskaitas - faktūras, ieškovė už atliktus darbus mokėjo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki susitarimo pabaigos atsakovei UAB „Miškelis“ reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliekamų susitarime numatytų darbų.

49.       Nors byloje ieškovė teigė, kad šalių 2013 m. vasario 22 d. susitarimas liko galioti ir po susitarime numatytos jo galiojimo pabaigos, tai yra, kad susitarimas tebegaliojo 2019 m. lapkričio mėn., kai buvo atlikta septintųjų metų miško patikra ir konstatuoti pažeidimai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių leistinų šiuos ieškovės argumentus patvirtinančių įrodymų. Šalys byloje nenurodė, kodėl 2013 m. susitarimas buvo pasirašytas tik iki 2017 m., nors ieškovei, kaip paramos gavėjai, turėjo būti žinoma apie 2019 m. atliktiną miško vertinimą (Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 23 d. Sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo). Aplinkybė, kad atsakovė ieškovei 2018 m. lapkričio 28 d. siųstu elektroniniu laišku prašė užpildyti „P. klausimyną“, niekaip nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo tęsiamas tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas susitarimas, kadangi ieškovė buvo paprašyta užpildyti, tikėtina, ne savo ir ne su ginčo žemės sklypu susijusį klausimyną, o G. P. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos teikiamą klausimyną. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme A. K. nurodė, kad su G. P., kurį su ieškove siejo artimi santykiai, turėjo kitų miško įveisimo projektų, tą patvirtino ir G. P., juos siejo artima draugystė, todėl ieškovės pateiktas 2018 m. susirašinėjimas su atsakove iš esmės tik patvirtina buvus kitų asmenų santykius ir susitarimus. Be to, nors byloje ieškovė teigė, kad tęsiant susitarimo vykdymą atsakovas A. K. žemės sklype 2019 m. papildomai sodino sodinukų, kad ieškovė jam už tai sumokėjo, jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų teismui neteikė (CPK 178 straipsnis), ir nors ieškovės kviesti liudytojai tvirtino matę atsakovą A. K. pas ieškovę darbe, patvirtinti konkrečių aplinkybių, susijusių su susitarimo vykdymu 2019 m. ar grynų pinigų davimu, negalėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti ieškovės teikti 2019 m. susirašinėjimai el. paštu taip pat nepatvirtina 2013 m. vasario 22 d. susitarimo pratęsimo, kadangi el. laiškai rašyti jau po pažymos apie blogą vertinimą priėmimo, t. y. tuo metu, kai jau reikėjo spręsti susidariusią problemą.

50.       Nors liudytojais apklausti Valstybinės miškų priežiūros tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus atstovai teisme parodė, kad, jų nuomone, sklype nieko nebuvo daryta nuo pat miško pasodinimo, šiuos liudytojų parodymus paneigia prieš tai įvardintos 2012 metų ir 2015 metų Valstybinės miškų urėdijos pažymos.  Be to, Valstybinės miškų priežiūros tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regiono specialistai parodė, kad iš esmės tokie miško pokyčiai, kurie buvo konstatuoti 2019 m. apžiūros metu,  galėjo įvykti per dvejus metus, t. y. nuo 2017 m. iki 2019 m., prieš tai naudotų  repelentų galėjo nebesimatyti dėl lietaus įtakos, o laukiniai žvėrys tokį jauną mišką, ypač drebules, gali sunaikinti labai greitai, tam gali nereikėti nei dviejų metų.

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant įrodymams, kad iki 2015 m. spalio 27 d. miškas pagal šalių susitarimą atsakovei atliekant numatytus darbus buvo prižiūrimas tinkamai, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2015 m. rudens iki 2017 m. rudens atsakovė nevykdė  susitarime numatytų darbų, nesant jokių duomenų, kad ieškovė būtų teikusi kokias nors pretenzijas atsakovei dėl miško nepriežiūros, o nuo 2017 m. ieškovė pati būtų taikiusi kokias nors želdinių apsaugos ir priežiūros priemonės, ypač atsižvelgus į tai, kad pati ieškovė pripažino ginčo sklype apsilankiusi tik vieną kartą 2019 m. gale, nors 2013 m. vasario 22 d. susitarimu pati įsipareigojo lankytis valdoje ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, spręsti, kad būtent dėl atsakovės UAB „Miškelis“ neveikimo ir savo pareigų nevykdymo ginčo miško kokybė buvo 2019 metų rudenį buvo įvertinta kaip bloga ir ieškovė dėl to turėjo grąžinti gautą valstybės paramą, nėra pagrindo.  Pažymėtina, kad ieškovė  su UAB „Miškelis“ sudarė susitarimą dėl konkrečių jame nurodytų darbų vykdymo, tačiau šis susitarimas neatleido pačios ieškovės kaip miško savininkės pareigos vykdyti teisės aktuose nustatytas miško priežiūros pareigas.

52.       Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės UAB „Miškelis“ ieškovei priteista 7 394,29 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidos, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovei UAB „Miškelis“ atmetami.

Dėl priešieškinio

53.       Atsakovė UAB „Miškelis“ pateikė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 740,52 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už paskutinius atliktus darbus atsakovė UAB „Miškelis“ ieškovei 2017 m. spalio 5 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000309, kurios mokėtina suma 740,52 Eur. Pagal pateiktą sąskaitą ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakove iki 2017 m. lapkričio 5 d., tačiau ieškovė nėra atsiskaičiusi už nurodytą sąskaitą, nors nurodytos sąskaitos faktūros neginčijo, ją byloje pateikė pati ieškovė.

54.       Ieškovė su tokiais atsakovės reikalavimais nesutiko, teigdama, kad už atsakovės teiktas paslaugas atsiskaitė tinkamai, dalį atsiskaitymų ieškovė atliko mokėdama grynais pinigais ir atsakovė nepateikė jai sumokėjimo faktą patvirtinančių duomenų (grynųjų pinigų priėmimo kvito ar kito apskaitos dokumento).

55.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovės UAB „Miškelis“ buhalterinės apskaitos duomenys nepatvirtina ieškovės skolos atsakovei UAB „Miškelis“ fakto, atvirkščiai, sprendė, kad jie patvirtina, jog ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su atsakove UAB „ Miškelis“.

56.       Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad byloje yra pateikta ieškovės apyvarta, iš kurios matyti, jog visos ieškovei pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos tik pavedimais, byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė būtų ginčijusi gautą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MIŠ0000309, joje nurodytus darbus ar jos sumą, po to kai tokia sąskaita buvo gauta, juo labiau kad šią sąskaitą į bylą pateikė pati ieškovė, ir nurodė, jog yra pagal ją atsiskaičiusi, tačiau mokėjimo nepateikė.

57.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Miškelis“ ieškovei 2017 m. spalio 5 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą serija MIŠ Nr. 0000309, kurios mokėtina suma 740,52 Eur, byloje nekilo ginčo, kad ieškovė šią sąskaitą–faktūrą gavo, kadangi pati ją pateikė į bylą kartu su ieškiniu, teigdama, kad šią sumą atsakovei sumokėjo.

58.       Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2013–2016 m. ieškovei atsakovės išrašytas sąskaitas–faktūras pagal susitarimą ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso 6680,27 Eur, šią aplinkybę pagrindžia atsakovės pateikta 2021 m. gegužės 7 d. Klientų apyvarta. Tačiau į šią apyvartą nėra įtraukta atsakovės ieškovei išrašyta 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą–faktūra už suteiktas paslaugas 740,52 Eur sumai. Ieškovė nuo priešieškinio gynėsi aplinkybe, kad minėta sąskaita­­–faktūra buvo apmokėta grynais pinigais ir nebuvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pirmosios instancijos teismui pateikta informacija patvirtina, kad atsakovė į PVM sąskaitų–faktūrų registrą yra įtraukusi 2017 m. spalio 5 d. sąskaitą–faktūrą serija Nr. MIŠ0000309K 740,52 Eur sumai, nuo jos buvo apskaičiuotas mokėtinas PVM, jokių kitų sąskaitų–faktūrų 2017 m. spalio mėn., pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ieškovei išrašyta nebuvo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovės teismui teiktais paaiškinimais, kad 2017 m. spalio 5 d. sąskaitą–faktūrą serija Nr. MIŠ0000309K, apskaityta buhalterijoje, yra iš esmės ta pati, tik pataisyta, ieškovei pateikta 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaita–faktūra serija MIŠ Nr. 0000309. 

59.       Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su atsakovės reikalavimu, turėjo įrodyti, kad ji apmokėjo atsakovei jos pateiktą sąskaitą. Nors, kaip jau minėta, ieškovė argumentavo, kad pagal minėtą sąskaitą su atsakove atsiskaitė grynaisiais pinigais, tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta nei įprasta šalių bendradarbiavimo praktika (visi 2015–2016 m. mokėjimai pagal susitarimą ir pagal pačios ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus buvo atliekami būtent banko pavedimais), nei kuriais nors objektyviais ir patikimais duomenimis, galinčiais patvirtinti tokių ieškovės teiginių teisingumą (pvz. bet kokiu rašytiniu patvirtinimu apie pinigų gavimą). 

60.       Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovė šią sąskaitą gavo, į tai, kad sąskaitoje–faktūroje yra aiškiai nurodytas sąskaitos apmokėjimo būdas – „pavedimu“, o ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų apie minėtoje sąskaitoje nurodytos sumos sumokėjimą atsakovei, pripažintina, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir turėjo būti patenkintas (CPK 178 straipsnis). Todėl naikinama  skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria priešieškinys buvo atmestas, ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – atsakovės UAB „Miškelis“ priešieškinys tenkinamas.

61.       Kadangi už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 740,52 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62.       Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje priima naują sprendimą – ieškinį atmeta,  o priešieškinį tenkina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

63.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

64.       Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinys tenkinamas, taip pat atsižvelgus į tai, kad už atsakovų bylinėjimosi išlaidas mokėjo atsakovė UAB „Miškelis“, ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovei UAB „Miškelis“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. 

65.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumokėjo 990 Eur (priešieškinio parengimas, susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas, atstovavimas ir kt.) bei 1980 Eur (atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas teismo posėdyje ir kt.). Atsakovės patirtos 2970 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų maksimalių sumų, todėl priteistinos atsakovei UAB „Miškelis“ iš ieškovės. Atsakovei taip pat priteistinas už priešieškinį sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis, o valstybei iš ieškovės priteistinos 26,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

66.       Tenkinus apeliacinį skundą, atsakovams taip pat priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

67.       Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Miškelis“ sumokėjo 550 Eur žyminį mokestį, kitų įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas apeliantai iki bylos išnagrinėjimo nepateikė, todėl apeliantei papildomai UAB „Miškelis“ iš ieškovės priteistinos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos, viso 3537 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Miškelis“, įmonės kodas 302524798, 740,52 Eur (septynių šimtų keturiasdešimties eurų 52 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (740,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3537 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,60 Eur (dvidešimt šešių eurų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, išaiškinant, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.