Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-04-03][nuasmeninta nutartis byloje][1A-170-348-2017].docx
Bylos nr.: 1A-170-348/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Atmesti apeliacinį skundą (BPK 326 str. 5 d. 1 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nutarties pakeitimo ir panaikinimo pagrindai (BPK 326 str. 5 d. 1-5 p.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-170-348/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40532-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1

(S)

 

 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. balandžio 3 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,

nuteistiesiems A. V. ir R. M., jų gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

nuteistojo G. M. gynėjui advokatui Mindaugui Skriubiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M. ir A. V. apeliacinį skundą bei nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį - 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 25 valandas visuomenės labui, iš viso 150 valandų viešųjų darbų.

R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 20 valandų visuomenės labui, iš viso 100 valandų viešųjų darbų.

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 15 valandų visuomenės labui, iš viso 60 valandų viešųjų darbų.

Iš nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. solidariai priteista: nukentėjusiajam V. G. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. T. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei valstybei 534,52 Eur už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Taip pat iš nuteistojo G. M. priteista nukentėjusiajam A. T. 100 Eur  turtinei žalai atlyginti.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

    1. G. M., R. M. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2015 m. liepos 18 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – prie namo Nr. 8, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, visi kartu, dėl mažareikšmės priežasties G. M. tyčia per A. T. priklausančio automobilio „BMW 325TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytą langą įkišus medinę lazdą, šia lazda vieną kartą sudavus V. G. į pakaušio sritį, A. T. išlipus iš automobilio, G. M. ne mažiau vieną kartą šia lazda sudavus A. T. į galvos sritį, po to, ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis smūgiuojant į įvairias vietas, tuo padarant nukentėjusiajam A. T. kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvą, pažeidimą viršutinės lūpos dešinėje, nubrozdinimą kairiame žande, kraujosruvą kaklo priekyje, kairėje, keturias lygiagrečias kraujosruvas krūtinės dešinėje, R. M. tuo pat metu su A. V. sudavė rankomis ir kojomis V. G. į įvairias kūno vietas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau 8 kartus, tuo padarydami nukentėjusiajam V. G. kraujosruvą kaktoje, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, kraujosruvą dešiniajame žande, kraujosruvą kaklo dešinėje šoninėje dalyje, kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kraujosruvą dešinio peties viršutinėje dalyje, dvi kraujosruvas dešinio žasto nugariniame paviršiuje, du nubrozdinimus kairio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą kairio žasto vidiniame paviršiuje, nubrozdinimus nugaros kairėje, nubrozdinimus nugaros dešinėje, po ko G. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu įskėlus A. T. priklausančio automobilio „BMW 325TDS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 100 Eur vertės priekinio lango stiklą, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiesiems A. T. ir V. G. sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymus bei sugadino A. T. priklausantį 100 Eur vertės turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
    2. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje konstatavo, kad nuteistųjų G. M., R. M. bei A. V. kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys.
    3. Nuteistieji R. M. ir A. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir priimti naują – juos išteisinantį nuosprendį.
      1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neadekvačiai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, rėmėsi prielaidomis dėl ko netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas.
      2. Apeliantų nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad konfliktą pradėjo patys nukentėjusieji, kurie neblaivūs vairavo transporto priemonę, kad jie nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, jog jų tikslas buvo kuo greičiau G. M. atitraukti nuo jį žalojančių asmenų.
      3. Skundo autorių teigimu, apylinkės teismas be pagrindo padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų A. T., V. G. ir liudytojo A. P. parodymai buvo nuoseklūs, nes versija, kas įvykio dieną vairavo automobilį buvo nenuosekli. Kas rodo, jog jų parodymais vienareikšmiškai grįsti nuosprendį nebuvo pagrindo.
    4. Nuteistasis G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 1 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
      1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl neteisingai pritaikė BK normas. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas dėl jo elgesio tikslų ir motyvų bei dėl jo tyčios apibrėžimo nuosprendyje nepasisakė. Teismas apsiribojo formaliu teiginiu, kad kaltinamųjų veika peržengė privataus konflikto ribas, ir tuo remdamasis nusprendė, kad jis yra kaltas dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo.
      2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo teismų praktikos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Konstatuojant šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvių požymių buvimą būtina nustatyti kokią įtaka kaltininko veiksmai turėjo aplinkiniams. Akivaizdu, kad turi būti įvardinti konkretūs asmenys, kurie būtent dėl kaltininko veiksmų patyrė neigiamą poveikį ir konstatuoti jiems padarytas neigiamas poveikis. Nors teismas nurodė, kad įvykį matė du kaimynystėje gyvenantys, t. y. V. E. ir I. E. bei, kad buvo ir daugiau asmenų, tačiau liudytojas V. E. nurodė, kad paties įvykio, dėl kurio jis yra pripažintas kaltu, jis nematė. Taigi teismo išvada, kad incidentą stebėjo kaimynystėje gyvenantis V. E. ir dėl to patyrė neigiamą poveikį yra visiškai nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad V. E. sūnus I. E. yra išvykęs į užsienį, jis apklaustas nebuvo, todėl ką jis matė ir kokį poveikį patyrė tiesiog nėra žinoma.
      3. Skundo autorius pažymi, kad liudytojo V. E. parodymai leidžia daryti dar ir kitokią reikšmingą išvadą. Šis liudytojas girdėjo ne tariamai apelianto sukeltą incidentą, bet būtent neteisėtus pačių nukentėjusiųjų veiksmus dėl kurių ir kilo šitas incidentas. Šis liudytojas girdėjo nukentėjusiųjų automobilio pergazavimą, kuris truko 1 minutę. Šis asmuo taip pat matė, kad po kiek laiko atėjo būrys jaunimo ir suprato, kad jie grįžo aiškintis. Šio liudytojo parodymai leidžia teigti, kad jei jis ir juto kokį neigiamą poveikį tai ne apelianto ir kitų kaltinamųjų veiksmų pasiekoje, bet būtent pačių nukentėjusiųjų veiksmų pasiekoje. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį į šias reikšmingas aplinkybes paprasčiausiai neatsižvelgė.
      4. Apelianto manymu, teismas spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo turėjo įvertinti tikrąsias šio incidento kilimo priežastis. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį 2015 m. liepos 18 d., apie 20:30 val. viešoje vietoje, t. y. Voverių k. Aušros g. prie namo Nr. 8 savo veiksmais sutrikdė ne jis, bet būtent prie D. M. namo privažiavusio automobilio BMW vairuotojo (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo A. T.) chuliganiškas elgesys už vairo. Būtent dėl jo neteisėtų ir chuliganiškų veiksmų (kurių rezultatą girdėjo ne tik jis, bet ir kiti asmenys) kilo visas šis incidentas. Būtent dėl to, norėdamas sudrausminti chuliganiškai besielgiantį vairuotoją, jis priėjo prie paminėto automobilio. A. T., o taip pat ir V. G., veiksmai lėmė tolimesnę konflikto eigą.
      5. Skundo autorius pažymi, kad kilusio incidento pradžios nematė niekas iš pašalinių asmenų. Incidento pradžią be jo matė tik A. T. ir V. G., kurie yra akivaizdžiai suinteresuoti šios bylos baigtimi, ir kartu su jais automobilyje buvęs A. P.. Automobiliu atvykęs A. P. nei nuo jo, nei kuo kitų kaltinamųjų nenukentėjo, o tai leidžia daryti išvadą, kad visas incidentas įvyko ne jo ar kitų kaltinamųjų iniciatyva, bet būtent dėl A. T. ir V. G. veiksmų. Teismas neįvertino ir to, kad liudytojo A. P. parodymai prieštarauja tiek jo duotiems parodymams, tiek ir A. T. ir V. G. parodymams.
      6. Apelianto nuomone, nuspręsdamas dėl nusikaltimo sudėties buvimo, teismas rėmėsi liudytojų M. Š. ir M. V. parodymais, kurie nematė paties incidento ir jo pradžios. Be to, teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė liudytojų B. M., K. V., L. D. parodymų analizei, galimo jų nepatikimumo reikšmingumo teisingam šios bylos išsprendimui įvertinimui. Tačiau niekas iš šių liudytojų nematė nei incidento pradžios nei eigos, todėl jos tiesiog negalėjo žinoti ir nurodyti teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Šios liudytojos apie incidentą sužinojo skirtingu laiku, jo pabaigoje.
      7. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesys į aiškiai nesąžiningą A. T. elgesį pareiškiant ieškinį dėl tariamai sudaužyto automobilio priekinio stiklo. Tai, kad šis stiklas buvo sudaužytas šio incidento metu ir, kad tai padarė apeliantas nurodė tiktai A. T. ir A. P., t. y. bylos baigtimi suinteresuoti liudytojai, dėl kurių parodymų patikimumo teismas apsiriko. Jokių kitų įrodymų, kad A. T. automobilio priekinį stiklą sudaužė jis nebuvo ir negalėjo būti surinkta.
      8. Skunde pažymima ir tai, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas niekaip nepasisakė dėl akivaizdžiai neteisėtų A. T., V. G. ir kitų asmenų veiksmų tiek sukeliant šį incidentą, tiek jo metu, tiek po jo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo ne kartą akcentuota, kad dėl A. T. ir V. G. pagal jo pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45254- 15.
    5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji A. V. ir R. M. bei jų gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. M. gynėjas Mindaugas Skruibis prašė jo ginamojo G. M. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliacinis skundus atmesti.
    6. Nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliaciniai skundai atmetami.
    7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius G. M., R. M. ir A. V. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
    8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-455/2014; Nr. 2K-509/2010). Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės labai detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų, susijusių su nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. parodymų vertinimu. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinių skundų motyvus.
    9. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
    10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.
      1. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
      2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
      3. Atsakant į nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentą dėl viešos vietos požymio, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo pavartotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).
      4. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. parodymais, nes minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad nukentėjusieji A. T. ir V. G. nurodė skirtingas aplinkybes kas vairavo automobilį „BMW 325TDS“, neduoda pagrindo abejoti visais jų parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė iš esmės nuoseklius parodymus apie nuteistųjų G. M., R. M. bei A. V. veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad netikėti minėtų nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, o parodymuose esatys netikslumai yra neesminiai. Vertinat nukentėjusiųjų parodymus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad teisme jie buvo apklausti jau praėjus kuriam laikui po įvykio. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusieji turi kokį nors suinteresuotumą apkalbėti apeliantus.
      5. Nukentėjusiojo V. G. parodymais nustatyta, kad jam, A. T., A. P. automobiliu parvežus M. V. iki jo globėjos namų ir jam ten nuėjus, prie automobilio atėjo G. M., kuris turėjo medinį pagalį. Atėjęs G. M. pro atitarytą automobilio langą sudavė smūgį jam į pakaušį. Išlipus iš automobilio G. M. pagaliu sudavė A. T.. Po ko bandė atimti medinį pagalį ir prasidėjo muštynės. Prie jų atėjo R. M. ir A. V., kurie jį mušė į įvairias kūno vietas. Nuo sumušimų buvo praradęs sąmonę. Taip pat iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis A. T.. Minėto nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad atvežus M. V. pas jo globėją ir laukiant jo grįžtančio, atbėgo G. M. su pagaliu ir nieko nesakęs įkišęs per langą pagalį trenkė V. G.. Jie išlipo iš automobilio aiškintis dėl ko tai vyksta. G. M. nieko nešnekėdamas užsimojo su pagaliu trenkti jam. Jis tą pagalį pagavo su ranka ir jam į kažkurią vietą trenkė. Po ko prasidėjo muštynės. Tuo metu atbėgo R. M. ir A. V.. G. M. jį užsismaugė, parvertė ant žemės, daužė, o tuo metu R. M. su A. V. ant keliuko spardė V. G.. Atėjusios dvi moterys nuo jo atitraukė G. M.. Po šio įvykio buvo sudaužytas jo automobilio stiklas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nukentėjusiųjų parodymus patvirtina, ne tik liudytojo A. P. ir iš dalies liudytųjų M. Š., V. E. bei M. V. parodymai, tačiau ir byloje esančios specialistų išvados, kuriose konstatuoti sužalojimai atitinka nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl suduotų smūgių vietos ir kiekio. Kolegija pažymi, kad nors nuteistasis G. M. duodamas parodymus parodė, kad būtent jis buvo daužomas nukentėjusiųjų, tačiau jo parodymų nepatvirtina specialisto išvada. Ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.
      6. Nors nuteistieji A. V. ir R. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jie į įvykio vietą atėjo norėdami nukentėjusiuosius atitraukti nuo G. M., nes jis jų buvo žalojamas, tačiau tokius jų aiškinimus paneigia tiek aukščiau aptartis nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. parodymai bei liudytojo A. P. parodymai. Pastarasis liudytojas parodė, kad atbėgę A. V. ir R. M. nebandė išskirti A. T. su G. M., o iš karto puolė mušti V. G.. Nors apeliantai tvirtina, kad ir liudytojas A. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau jo suinteresuotumo nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.
      7. Apeliantai tiek savo parodymuose, tiek apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. chuliganiškų veiksmų vairuojant automobilį (ratų prasukimo vietoje), nes tai yra chuliganiškas vairavimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių nukentėjusiųjų veiksmų nėra pagrindo pripažinti provokuojančias ar rizikingais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nežiūrint į tai, jo atvažiavę nukentėjusieji A. T. ir V. G. prie (duomenys neskelbtini) esančio namo Nr. 8, stovėdami gatvėje gazavo ir prasuko ratus, tačiau byloje nustatyta, kad tai truko trumpą laiko tarpą. Be to, nuo nuteistųjų buvimo vietos iki automobilio buvo apie 50 metrų atstumas. Taip pat negalima neatsižvelgti, kad šventė dalyviai dėl prasidėjusio lietaus jau buvo suėję į namo vidų, o automobilį užstojo augalai. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiųjų A. T. ir V. G. elgesys buvo rizikingas ar provokuojantis.
      8. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentais ir dėl iš jo priteistos turtinės žalos už automobilio stiklą, kurį jis sudaužė. Nuosekliais nukentėjusiojo A. T. parodymais nustatyta, kad G. M. veiksmais buvo sudaužytas automobilio stiklas. Stiklo pakeitimas kainavo 100 eurų. Kad būtent G. M. sudaužė stiklą patvirtina ir nukentėjusiojo V. G., liudytojo A. P., iš dalies ir liudytojo V. E. parodymai, kurias netikėti nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. automobilį pardavė R. R., kuris apklaustas liudytoju patvirtino, kad automobilį įsigijo su nesudaužytu stiklu. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. M. nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo A. T. patirta turtine žala.
    11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamojo posėdžio patikrintus duomenis, juos teisingai įvertino visame įrodymų kontekste. Priimdamas nuosprendį, teismas detaliai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismo kolegija. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl G. M., R. M. ir A. V. kaltumo padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu, kolegija nenustatė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistųjų G. M., R. M. ir A. V. apeliacinius skundus atmeti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                      Svetlana Jurgaitienė

 

 

                                                                      Gytis Večerskas

 

 

                                                                      Valdas Vitunskas