Civilinė byla Nr. e2-17851-861/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11386-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.5.2.; 2.5.39.2.5.5.; 3.2.6.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2016 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,
sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui V. P.,
atsakovės N. G. atstovui advokatui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. G. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 2532,93 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-05-04 Vilniuje, Konarskio g., eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „NT valdos“ priklausantis automobilis ŠKODA YETI, valst. Nr. GTN143, kuris buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 2532,93 EUR draudimo išmoką. Pėsčioji N. G. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, ko pasekoje ją sužalojo automobilis ŠKODA YETI, valst. Nr. GTN143. Automobilio vairuotojas Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiąja. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovei buvo teikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-05-04 eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota, kai, einant per gatvę, ji buvo pertrenkta. Įvykio metu požeminė perėja buvo uždaryta, artimiausios pėsčiųjų perėjos taip pat nesimatė. Teigė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų negali dirbti, gauna tik 80,17 EUR pensiją. Nurodė, kad ieškovas ir UAB „ARX autoservisas“ priėmė sprendimus dėl draudimo išmokų dydžio be aiškių ir racionalių motyvų bei faktinių aplinkybių konstatavimo, automobilio apžiūroje atsakovė nedalyvavo.
2016-09-22 vykusio teismo posėdžio metu liudytojas I. M. nurodė, kad įvykio metu važiavo leistinu greičiu antra kelio juosta, o pirmąja važiavo sunkvežimis. Atsakovė prabėgo pro sunkvežimį ir atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Teigė, kad pamatė atsakovę likus tik 10 m. ir sustabdyti automobilio nepavyko. Automobilis atsitrenkė į atsakovę priekine dešine puse. Automobilis maždaug 4 metų senumo, juo naudojosi trys įmonės darbuotojai. Nurodė, kad radus automobilio pažeidimų, darbuotojai rašydavo tarnybinius paaiškinimus. Įvykio metu buvo sugadintas priekinis automobilio stiklas, dešinysis priekinis sparnas, dešinysis žibintas, variklio dangčio priekis, sudaužytas priekinis stiklas. Po autoįvykio automobiliu buvo galima važiuoti, todėl policija leido išvažiuoti. Judėjimas gatve autoįvykio metu buvo labai intensyvus.
Liudytojas A. S. nurodė, kad jis organizavo automobilio apžiūrą, įvertinimą, suderino su ieškovu darbus ir suremontavo. Automobilį ardė kitas autoserviso darbuotojas, jis tik prižiūrėjo. Buvo remontuojama priekinė ir dešinė automobilio pusė. Ieškovas automobilio neapžiūrinėjo, pagal sutartį su autoservisu visus darbus atliko autoservisas. Sugadintas detales autoservisas utilizavo po maždaug 3 savaičių. Automobilis autoservise prabuvo apie 20 dienų. Teigė, kad sprendžiant iš pateiktų automobilio nuotraukų, nebuvo ką remontuoti, reikėjo viską keisti. Teigė, kad autoservisas nustatė žalos dydį ir ją pašalino. Su automobilio savininku nieko nederino, viskas buvo derinta su ieškovu. Pažymėjo, kad sudaryta sąmata didesnė nei sąskaita, nes nebuvo panaudota tiek smulkių detalių, kiek numatyta sąmatoje, kuri skaičiuojama automatiškai su „Audatex“ kompiuterine sistema, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti.
2016-10-06 teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė, būdama neblaivi, bandė perbėgti per gatvę, atsitrenkė į važiavusį automobilį ir taip sukėlė žalą (didelis neatsargumas). Atsakovės teiginys, kad požeminė perėja buvo uždaryta, nepasitvirtino. Automobilio vairuotojas neturėjo galimybės sustoti. Atsakovei nėra nustatytas pastovus nedarbingumas. Draudimo išmoka išmokėta teisėtai ir pagrįstai, dėl to ginčo nėra. Draudimo taisyklės yra skelbiamos viešai.
Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas turėjo pateikti draudimo taisykles, nes be jų nėra teisinio pagrindo priteisti žalą. Įvykio metu buvo uždaryta požeminė perėja, kitos matomos perėjos nebuvo, todėl ieškovė turėjo teisę eiti per gatvę toje vietoje.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ įvykio metu buvo apdraudęs UAB „NT valdos“ priklausančią transporto priemonę ŠKODA YETI, vals. Nr. GTN143 (b. l. 5, I tomas). Po autoįvykio ieškovas gavo UAB „NT valdos“ prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (b. l. 6, I tomas), kurio pagrindu ieškovas paskaičiavo žalą ir ją atlygino. Autoservisas UAB „ARX autoservisas“ 2015-05-20 pateikė automobilio remonto darbų sąmatą (b. l. 19-24, I tomas), o 2015-05-25 UAB „NT valdos“ pateikė sąskaitą-faktūrą (b. l. 16, I tomas). 2016-01-16 ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl išmokos išieškojimo (b. l. 36). Nors atsakovė teigė, kad įvykio metu požeminė perėja buvo uždaryta, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-06-11 rašte nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie jokius atsakovės nurodytus požeminės perėjos darbus nėra žinoma (b. l. 98, I tomas). 2016-03-30 Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-19 nutartį, kuria netenkintas N. G. skundas dėl 2015 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-33638017-15 panaikinimo. 2015 m. liepos 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus priimtame nutarime Nr. 10N-33638017-15 nurodoma, kad atsakovė, būdama neblaivi (3,01 promilės), neatsargi ir neatidi įžengė į gatvės važiuojamąją dalį, kai matomumo zonoje buvo matoma reguliuojamoji pėsčiųjų perėja ir bėgo per ją, tuo sudarydama automobilio ŠKODA YETI vairuotojui netikėtą kliūtį, ko pasekoje buvo sužalota pati atsakovė ir apgadintas automobilis (b. l. 28, II tomas).
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje, prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2013). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).
CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, jog pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Taikant civilinę atsakomybę kaltė yra nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tam yra taikomas protingo asmens elgesio standartas (lot. bonus pater familias), kuris reiškia, kad asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima protingai tikėtis iš bet kurio kito protingo asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Taigi, nustatant asmens kaltę yra lyginami du elgesio standartai – faktinis asmens elgesys konkrečioje situacijoje ir objektyvus bet kurio asmens elgesys konkrečioje situacijoje. Jei yra šių standartų neatitiktis, turi būti konstatuojama kaltė. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama neblaivi, išbėgo į važiuojamąją kelio dalį ir atsitrenkė į UAB „NT valdos“ priklausantį automobilį ŠKODA YETI, valst. Nr. GTN143, bei jį apgadino. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad priteistinos sumos dydis yra neteisingai apskaičiuotas, pati atsakovė buvo sunkiai sužalota ir šiuo metu turi labai mažas pajamas. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, jog atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žalos dydis nustatytas neteisingai, teismui nepateikė (CPK 178 str.).
Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 42 punktas įvirtina pėsčiųjų pareigą eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. KET 48 punktas uždraudžia pėstiesiems eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas) bei išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė, būdama neblaivi, išbėgo į važiuojamąją kelio dalį, prabėgo pro pirmąja kelio juosta važiavusį sunkvežimį, ir atsidūrė priešais antrąja eismo juosta važiavusį automobilį, taip sudarydama kliūtį automobilio ŠKODA YETI vairuotojui, kuris nespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į atsakovę. Atsakovė nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesudaryti kliūčių eismui. Atsakovė ne tik nepasinaudojo matomumo zonoje esančia požemine pėsčiųjų perėja, tačiau ir neįsitikinusi, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, išbėgo į važiuojamąją kelią dalį, kurioje, liudytojo I. M. parodymu, eismas tuo metu buvo itin intensyvus. Atsakovė nurodė, kad įvykio metu požeminė perėja buvo uždaryta, o kitos matomumo zonoje esančios perėjos nebuvo. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad perėja įvykio metu buvo uždaryta. Net jei nebūtų buvusios požeminės perėjos, atsakovė, prieš išeidama į važiuojamąją kelio dalį, privalėjo įsitikinti, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, o kaip jau minėta, įvykio metu eismas gatvėje buvo intensyvus. Be to, kaip matyti iš autoįvykio nuotraukų, šioje gatvėje buvo pėsčiųjų atitvarai, todėl atsakovė apskritai neturėjo teisės eiti per važiuojamąją dalį toje vietoje. Taigi, neabejotina, kad atsakovė pažeidė KET, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.
Kita civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovė, neturėdama teisės toje vietoje eiti per gatvę, dargi neįsitikino, jog eiti saugu, sudarė kliūtį automobiliui, kuris ją kliudė, todėl elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Dėl šių aplinkybių konstatuotina atsakovės kaltė.
CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė apgadino UAB „NT valdos“ automobilį, o ieškovo patirta žala atsirado išmokėjus draudimo išmoką dėl automobilio apgadinimo pagal Transporto priemonių draudimu (KASKO) sutartį, t. y. ieškovas patyrė 2532,93 EUR žalą.
Konstatuotina, jog ši žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nes jų nesant automobilis nebūtų apgadintas ir ieškovui, kaip automobilio draudikui, nebūtų kilusi pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui jo patirtų nuostolių.
Taigi, nustačius, jog ieškovui padaryta žala, taip pat atsakovės neteisėtus veiksmus, esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos dėl atsakovės kaltės, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos.
Dėl žalos dydžio.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012). Automobilis SKODA YETI, valst. Nr. GTN143, įvykio metu buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (KASKO) AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas patyrė 2532,93 EUR žalos, nes būtent tokią sumą atlygino UAB „NT valdos“ už automobilio remontą, pateikė patirtą žalą patvirtinančius įrodymus. Atsakovė savo atsiliepime nurodė, jog ieškovo sprendimas dėl išmokos dydžio buvo priimtas be aiškių ir racionalių motyvų ir faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nustatant žalos dydį be atsakovės ar jos atstovo dalyvavimo buvo pažeistos atsakovės teisės. Pažymėtina, jog atsakovė įrodymų, patvirtinančių, jog atlikti remonto darbai buvo nebūtini ar atlikti ne dėl šios avarijos atsiradusiems pažeidimams pašalinti, jog analogiškus automobilio pažeidimus galima pašalinti kitais būdais bei žemesne kaina, nepateikė (CPK 178 str.). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog buvo apgadinta automobilio priekinė dešinė pusė, t. y. variklio dangtis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis stiklas, dešinysis veidrodėlis ir kt. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovo atstovas, remonto sąmata sudaroma specialia kompiuterine programa Audatex, kuri apskaičiuoja tiek laiko, tiek medžiagų ar darbų sąnaudas automobilio grąžinimui į pirminę būklę. Teismui nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis teismas turėtų pagrindo kritiškai vertinti remonto sąmatą, ieškovo patirtas išlaidas ar mažinti prašomos atlyginti žalos dydį. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog esant visoms civilinei atsakomybei taikyti būtinoms sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 2532,93 EUR žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2532,93 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas nurodė, jog patyrė 57 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 57 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str.).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 3,14 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš atsakovės valstybės naudai priteistina, 3,14 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 2532,93 EUR (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus 93 euro ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2532,93 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57 EUR (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,14 EUR (tris eurus 14 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė