Civilinė byla Nr. e2A-346-1187/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12157-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.3.1.10; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Samaja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Samaja“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „APS grupė“ 15 121,41 Eur skolą, 1 042,73 Eur palūkanas, 40 Eur kompensaciją, 12,25 procentų dydžio mokėjimo (pelno) metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas – 182 Eur žyminio mokesčio ir 968 Eur už advokato teisinę pagalbą.

2.       Nurodė, kad atsakovė UAB „APS grupė“ nuo 2023 m. balandžio mėnesio pirko iš ieškovės MB „Samaja“ transporto ir kitos specialios technikos paslaugas, t. y. ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. suteikė atsakovei transporto, fiskaro, grąžto, bokštelio darbų paslaugas ir išrašė atliktų darbų PVM sąskaitas-faktūras 15 121,41 Eur sumai. Šios PVM sąskaitos-faktūros turėjo būti apmokėtos jose nurodytais terminais, t. y. per 30 dienų, tačiau iki šios dienos atsakovė jų neapmokėjo, nors ne kartą buvo raginama tą padaryti. Ieškovė pažymėjo, kad skolos faktas ir dydis nėra ginčijamas, šias aplinkybes patvirtina atsakovės suderintas 2024 m. birželio 17 d. tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktas. Ieškovės teigimu, nors šalys ir nesudarė atskiros rašytinės technikos paslaugų sutarties, tačiau sutartinius santykius tarp šalių patvirtina atliktų darbų ataskaitos, už technikos paslaugas išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, atsakovės suderintas tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktas, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. 

3.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 15 121,41 Eur skolą, 1 042,73 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 12,25 % dydžio metines procesines palūkanas bei 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo nurodė, kad atsakovė UAB „APS grupė“ šiam momentui neturi ieškovei MB „Samaja” finansinių įsipareigojimų tokia apimtimi, kuria reikalaujama ieškinyje iš atsakovės. Prašė panaikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą.

5.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės pateiktus prieštaravimus prašė teismo priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti papildomai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė prieštaravimuose nenurodė, kokia yra jos turimų finansinių įsipareigojimų ieškovei apimtis, nepateikė jokių tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Iš atsakovės pateikto nesutikimo su ieškiniu ir jo pagrindu priimtu preliminariu teismo sprendimu nėra aišku, ar atsakovė finansinių įsipareigojimų neturi dėl to, kad su ieškove jau yra atsiskaičiusi, ar dėl kitų priežasčių, nėra aiškūs nesutikimo su ieškiniu ir teismo priimtu preliminariu sprendimu motyvai. Pažymėjo, kad atsakovės pasirašytas 2024 m. birželio 17 d. tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktas patvirtina, kad atsakovės pripažįstama skola yra 15 121,41 Eur. Duomenų, kad atsakovė atsiskaitytų su ieškove nėra. Atsakovės suderinta skolos suma atitinka ieškiniu pareikalautą sumą, todėl akivaizdu, kad tiek ieškinys, tiek preliminarus teismo sprendimas yra visiškai pagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. spalio 21 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys.

6.1.                      Byloje, remdamasis rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, teismas nustatė, kad ieškovės nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. suteiktas atsakovei transporto, fiskaro, grąžto, bokštelio darbų paslaugas bei atsakovės paslaugų pirkimą iš ieškovės patvirtina 34 atliktų darbų ataskaitos ir jų pagrindu ieškovės išrašytos 34 PVM sąskaitos faktūros už iš viso 15 121,41 Eur sumą. Šią skolą atsakovė pripažino 2024 m. birželio 17 d. tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktu.

6.2.                      Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nenurodė, kokia yra jos turimų finansinių įsipareigojimų ieškovei apimtis ir nepateikė jokių tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių, priežasčių, dėl kurių nesutinka su preliminariu teismo sprendimu. Teigė, jog tiesiog neturi tokio dydžio finansinių įsipareigojimų ieškovei, tačiau nepagrindė, ar ieškinyje nurodytos sąskaitos-faktūros yra apmokėtos, dėl kokių priežasčių galimai nesutinka su 2024 m. birželio 17 d. tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktu. Teismui nepateikė jokių įrodymų apie įsiskolinimo padengimą.

6.3.                      Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie skolos grąžinimą ieškovei, taip pat į byloje esančius pateiktus rašytinius įrodymus, šalių parodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl 2024 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „APS grupė“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 21 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; 2) tenkinus apeliacinį skundą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė visų būtinų dokumentų, reikalingų ieškovės atliktų paslaugų priėmimui. Įvertinus tai, kad ieškovė reikalauja už suteiktas paslaugas apmokėti, tačiau paslaugos nebuvo perduotos tinkamai (ieškovė nėra pateikusi atsakovei paslaugų rezultatą patvirtinančių dokumentų), atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove. Teismas šios aplinkybės nevertino.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovė savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove neįvykdė, visiškai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, neatskleidė bylos esmės, tuo pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, vadovavosi išimtinai ieškovės nuomone ir deklaratyviais jos teiginiais, nepatikrindamas faktinių bylos duomenų visumos kontekste, visiškai nesivadovavo aiškiai suformuluota teismine praktika dėl įrodymų vertinimo bei paviršutiniškai išanalizavo faktinę situaciją. Teismas, nuspręsdamas ieškovės reikalavimus tenkinti, padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

8.       Ieškovė mažoji bendrija „Samaja“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės jos patirtas 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Apeliantė (atsakovė) viso proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo net užsiminusi apie kokios nors dokumentacijos trūkumą. Vienintelis atsakovės prieštaravimuose nurodytas nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentas buvo nurodymas, kad atsakovės finansinių įsipareigojimų apimtis yra kitokia nei prašoma ieškiniu, tačiau, kokia konkrečiai ši apimtis, atsakovė nenurodė. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prieštaravimų motyvą išsamiai išnagrinėjo bei pateikė dėl jo detalius argumentus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė viso proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo net užsiminusi apie kokios nors dokumentacijos trūkumą, esant ribotai apeliacijai bei draudimui apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, apeliantės nurodytos visiškai naujos faktinės aplinkybės neturi būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme.

8.2.                      Apeliantė, apeliaciniame skunde net ir pateikdama naujas faktines aplinkybes dėl dokumentų nepateikimo, nenurodė ir neįrodė, kokios dokumentacijos jai trūksta, kurioms prekėms ar paslaugoms, pagal kokias PVM sąskaitas-faktūras, taip pat nenurodė, ar prašė ieškovės tokios dokumentacijos, ar ji buvo pateikta, ar buvo atsisakyta ją pateikti ir kt. Ieškovės teigimu, šis argumentas yra lakoniškas ir abstraktus, be to, neįrodytas.

8.3.                      Apeliantė nurodė, neva pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tačiau nenurodė jokių konkrečių tokio pažeidimo pavyzdžių. Atsakovė išdėstė, kokios yra įrodymų vertinimo taisyklės, tačiau nenurodė, kaip jos buvo pažeistos šioje konkrečioje byloje, nenurodė, kokie įrodymai ar jų turinys įvertinti netinkamai, kokie konkretūs įrodymai patvirtina apeliacinio skundo pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo teismas paliko nepakeistą 2024 m. rugpjūčio 12 d. preliminarų sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

12.       Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė MB „Samaja“ nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. teikė atsakovei UAB „APS grupė” transporto ir kitas specialias (fiskaro, grąžto, bokštelio darbų) paslaugas, o atsakovė jas pirko. Šį faktą patvirtina ieškovės 34 atliktų darbų ataskaitos ir jų pagrindu surašytos 34 PVM sąskaitos-faktūros: 2023-04-11 serija SM Nr. 00002091 (viso suma su PVM – 180,65 Eur); 2023-04-17 serija SM Nr. 00002107 (381,63 Eur); 2023-04-25 serija SM Nr. 00002120 (217,80 Eur); 2023-06-30 serija SM Nr. 00002319 (726 Eur); 2023-07-25 serija SM Nr. 00002380 (448,31 Eur); 2023-08-16 serija SM Nr. 00002428 (312,18 Eur); 2023-09-27 serija SM Nr. 00002527 (312,79 Eur); 2023-09-29 serija SM Nr. 00002551 (807,68 Eur); 2023-10-10 serija SM Nr. 00002568 (724,19 Eur); 2023-10-30 serija SM Nr. 00002621 (465,85 Eur); 2023-10-30 serija SM Nr. 00002622 (505,18 Eur); 2023-10-31 serija SM Nr. 00002625 (316,42 Eur); 2023-10-31 serija SM Nr. 00002626 (327,31 Eur); 2023-11-16 serija SM Nr. 00002656 (298,87 Eur); 2023-11-16 serija SM Nr. 00002657 (611,05 Eur); 2023-11-24 serija SM Nr. 00002664 (311,58 Eur); 2023-11-24 serija SM Nr. 00002665 (316,42 Eur); 2023-11-27 serija SM Nr. 00002676 (695,75 Eur); 2023-11-29 serija SM Nr. 00002685 (465,85 Eur); 2023-12-13 serija SM Nr. 00002721 (972,60 Eur); 2023-12-13 serija SM Nr. 00002722 (465,85 Eur); 2023-12-29 serija SM Nr. 00002748 (782,99 Eur); 2024-01-18 serija SM Nr. 00002764 (429,67 Eur); 2024-01-29 serija SM Nr. 00002775 (1827,46 Eur); 2024-01-29 serija SM Nr. 00002776 (395,43 Eur); 2024-01-31 serija SM Nr. 00002783 (160,93 Eur); 2024-02-20 serija SM Nr. 00002818 (235,95 Eur); 2024-02-28 serija SM Nr. 00002848 (186,58 Eur); 2024-03-25 serija SM Nr. 00002894 (215,38 Eur); 2024-03-27 serija SM Nr. 00002905 (166,38 Eur); 2024-04-22 serija SM Nr. 00002959 (157,30 Eur); 2024-04-29 serija SM Nr. 00002970 (157,30 Eur); 2024-04-29 serija SM Nr. 00002971 (337,59 Eur); 2024-05-27 serija SM Nr. 00003037 (204,49 Eur). Iš viso šių sąskaitų suma sudaro 15 121,41 Eur.

13.       Atsakovė įsipareigojo atsiskaityti PVM sąskaitose-faktūrose nustatytu terminu (per 30 dienų), tačiau per šį terminą savo prievolės neįvykdė. 2024 m. birželio 17 d. ginčo šalys pasirašė tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktą, kuriuo atsakovė pripažino 15 121,41 Eur skolą. 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. liepos 2 d. ieškovė atsakovei siuntė pranešimus, raginančius sumokėti skolą už atliktas paslaugas, tačiau atsakovė prisiimtų sutartinių skolinių įsipareigojimų neįvykdė ir iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su ieškove.

14.       Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. teikė atsakovei UAB „APS grupė” transporto, fiskaro, grąžto, bokštelio darbų paslaugas, kurių bendra suma sudaro 15 121,41 Eur, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas laiku nesumokėjo. Atsakovė teigė, jog šiam momentui ji neturi finansinių įsipareigojimų ieškovei tokia apimtimi, kuria reikalaujama ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nenurodė, kokia yra jos turimų finansinių įsipareigojimų ieškovei apimtis, nepateikė jokių tokius savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė, ar ieškinyje nurodytos sąskaitos-faktūros yra apmokėtos, todėl, nesant jokių atsakovės teiginius pagrindžiančių įrodymų, konstatavo, kad atsakovė savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove neįvykdė.

15.       Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą nurodydama, kad teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovės atliktos paslaugos atsakovei nebuvo perduotos tinkamai, t. y. ieškovė nepateikė atsakovei su paslaugų suteikimo rezultatu susijusių dokumentų. Teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovės nuomone ir deklaratyviais jos teiginiais, nepatikrindamas faktinių bylos duomenų visumos kontekste, visiškai nesivadovavo aiškiai suformuluota teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, taigi, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyto argumento, jog apeliantė skundą grindžia aplinkybe, nenagrinėta pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis).

17.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

18.       Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

19.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pateiktuose prieštaravimuose nurodė vienintelį nesutikimą su ieškiniu ir jo pagrindu priimtu preliminariu teismo sprendimu, t. y., kad atsakovės finansinių įsipareigojimų apimtis yra kitokia nei ieškovė nurodo ieškinyje, tačiau kitų nesutikimo pagrindų ar argumentų atsakovė nepateikė. Tuo tarpu apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė atsakovei visų būtinų dokumentų, susijusių su ieškovės paslaugų rezultato perdavimu, ginčija, jog ieškovė atliktų paslaugų atsakovei neperdavė tinkamai. Kaip jau nurodyta, apeliacinis procesas nėra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl šiai apeliantės naujai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir jos pagrįstumo vertinimas negali būti apeliacijos dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl minėto atsakovės argumento šioje nutartyje plačiau nepasisako.

20.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo aiškiai suformuluota teismų praktika dėl įrodymų vertinimo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

21.       Dėl įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo yra aiškiai ir plačiai pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

22.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, ir joje nurodyta praktika). 

23.       Taigi, įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, teismas turi procesinę pareigą tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 24 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20, 21 punktai).

24.       Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė šiuo konkrečiu atveju netinkamai perdavė atliktų paslaugų rezultatą atsakovei, t. y. nepateikė būtinos dokumentacijos, kuri reikalinga norint atlikti atsiskaitymą už suteiktas paslaugas, todėl atsakovei negalėjo kilti pareiga įvykdyti skolinius įsipareigojimus ieškovei. Minėta, šių argumentų apeliantė prieštaravimuose į ieškinį ir jo pagrindu priimtą preliminarų sprendimą nepateikė. Prieštaravimus atsakovė grindė vieninteliu argumentu, kad atsakovė neturi ieškovei finansinių įsipareigojimų tokia apimtimi, kurios ieškovė reikalauja ieškinyje. Atsakovė kitų motyvų, įrodymų, paneigiančių ieškovės ieškinio reikalavimus ir įrodančių priimto preliminaraus sprendimo neteisėtumą, teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės pareiga yra įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, ką ji šiuo konkrečiu atveju ir padarė, pateikdama teismui duomenis apie atsakovės skolinių įsipareigojimų egzistavimą (darbų atlikimo ataskaitas, PVM sąskaitas-faktūras, tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktą), tuo tarpu atsakovei tenka pareiga paneigti šiuos ieškovės pateiktus faktus, t. y. įrodyti, kad ieškovė neturi teisės į skolos priteisimą. Kadangi atsakovė į bylą nepateikė jokių kitų įrodymų, o tik teigė nesutinkanti su ieškovės ieškinyje nurodyta skolos sumos apimtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju atsakovė neįrodė, jog ieškovės ieškinys ir jo pagrindu priimtas preliminarus sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės prieštaravimuose nurodytą teiginį vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio – atsakovė visiškai neatskleidė, kokia yra jos turimų finansinių įsipareigojimų ieškovei apimtis, nepaaiškino ir nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių nesutinka su preliminariu teismo sprendimu. Ji taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra apmokėtos, nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka su 2024 m. birželio 17 d. tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo aktu. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, paneigiantys ieškovės teisę į skolos susigrąžinimą, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.

25.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

27.       Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai, objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai atskleidė byloje kilusio ginčo esmę. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

29.       Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodytos teisinės pagalbos išlaidos atitinka rekomenduotinų priteisti sumų pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl šių išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (apeliantės).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. spalio 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“, juridinio asmens kodas 302498905, ieškovei mažajai bendrijai „Samaja“, juridinio asmens kodas 304535850, 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Visvaldas Kazakiūnas

                                                                        Rūta Latvelė

                                                                Ieva Navickaitė-Sakalauskienė