Administracinė byla eI3-653-426/2024

                                                                  Teisminio proceso 3-61-3-01785-2022-0

   Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9;55.1.3

 (S)

 

 

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

 

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams advokatui T. P., A. R.,

atsakovės atstovui J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parko“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjai Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė) ir uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio autobusų parkas“ (toliau – Bendrovė, Autobusų parkas) prašo panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. IT02, nustačius pažeidimus iš Europos sąjungos lėšų dalinai finansuotame projekte Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“ (toliau – Projektas) ir nusprendus susigrąžinti dalį išmokėtų E. S. (toliau – ES) paramos lėšų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Skunde pareiškėjos nurodo, jog įgyvendino Projektą, siekė įsigyti naujus ekologiškus autobusus, skirtus vežti keleiviams vietiniais maršrutais Panevėžio mieste.

Savivaldybė ir Bendrovė (toliau – ir Perkantysis subjektas), siekdamos įgyvendinti Projektą ir gauti finansavimą, 2018 m. kovo 27 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. 22-753 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis), kuria apibrėžtos kiekvieno iš partnerių teisės ir pareigos Projekte.

Vadovaujantis Jungtinės veiklos sutartimi, Projekto įgyvendinimo atsakinguoju partneriu buvo Savivaldybė, atsakinga už jo įgyvendinimą, bendrųjų reikalų tvarkymą, šalių atstovavimą santykiuose su Projektą administruojančiomis institucijomis, paraiškos ES struktūrinių fondų paramai gauti pateikimą, sutarties su įgyvendinančiąja institucija sudarymą, įsipareigojo padengti 15 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Autobusų parkas šia sutartimi įsipareigojo vykdyti viešųjų pirkimų procedūras ir prisiimti atsakomybę už tinkamą jų įvykdymą, sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis, padengti tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurios nepadengs Projektui skiriamos finansavimo lėšos, bei netinkamas finansuoti, tačiau įgyvendinti būtinas išlaidas. Vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 8 punktu, Projekto įgyvendinimo metu įgytas turtas turėjo tapti Autobusų parko nuosavybe.

Tarp CPVA ir Savivaldybės 2018 m. spalio 15 d. buvo pasirašyta iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo Projekto Sutartis, kurios 3.1 ir 3.2 punktuose numatyta, jog Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima tinkamų finansuoti išlaidų suma – 2 263 000 Eur, iš kurių iki             1 923 000 Eur gali būti padengta iš ES fondų skiriamomis finansavimo lėšomis.

Įgyvendindamas Projektą, Autobusų parkas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2018 m. lapkričio 21 d. paskelbė viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu Nr. 410500 dėl keleiviams miesto sąlygomis vežti pritaikytų naujų žemagrindžių vienaukščių autobusų įsigijimo (toliau – Viešasis pirkimas). Jo sąlygose buvo numatyta, kad maksimali pirkimo vertė – 2 263 000 Eur, minimalus perkamų autobusų kiekis – 10 vnt.

Tiekėjų pasiūlymai turėjo būti vertinami pagal kainos ir kokybės santykį, remiantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais, nurodytais Viešojo pirkimo sąlygų 80.1 punkte. Iš viso buvo nustatyti 5 tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai: pasiūlymo kaina, garantijos laikas, garantinis servisas, bendra garantinio aptarnavimo išlaidų suma, kuro sąnaudos, paskaičiuotos SORT2 ciklo metodu. Kai kurie iš šių kriterijų dar buvo papildomai skirstomi į atskirus parametrus.

Vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – garantinis servisas (kriterijus T2, parametras P4), kuriuo remiantis, aukščiausią įvertinimą šioje konkursinio balo dalyje (t. y. 10 balų) galėjo gauti tiekėjai, turėję ne mažiau nei 1, ne trumpiau nei 1 metus veikiantį servisą, kurio patalpose galima atlikti miesto tipo autobusų aptarnavimą ir/ar remontą. 5 balus galėjo gauti tiekėjai, kurie turėjo ne mažiau nei 1, iki 1 metų veikiantį servisą, kurio patalpose galima atlikti miesto tipo autobusų aptarnavimą ir/ar remontą. Tiekėjai, kurie neturėjo garantinio serviso, konkursinių balų negaudavo, tačiau jie turėjo galimybę dalyvauti pirkime ir konkuruoti su tiekėjais, pasiūlydami geresnius parametrus pagal kitus konkursinio balo formavimo kriterijus.

Viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos pastaboje Nr. 3 buvo numatyta, kad „Konkursą laimėjęs tiekėjas turi užtikrinti Transporto priemonių garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste arba suteikti Perkančiajam subjektui teisę atlikti garantinį įsigytų Transporto priemonių remontą garantinio laikotarpio metu“. Analogiškas reikalavimas buvo įtvirtintas ir Viešojo pirkimo sutarties projekto Specialiųjų sąlygų 56 punkte. Tiekėjai galėjo atitikti minėtą reikalavimą ir gauti konkursinius balus ne tik patys turėdami garantinį servisą Panevėžio mieste, bet ir sudarydami sutartis su atitinkamais servisais kaip partneriais ar subtiekėjais. Kitu atveju tiekėjai galėjo suteikti teisę siūlomų autobusų garantinį remontą ir techninį aptarnavimą atlikti pačiam Autobusų parkui savo turimame servise.

Pareiškėjai nurodo, kad paskelbus Viešąjį pirkimą, dėl jo sąlygų buvo gauta viena pretenzija iš tiekėjo S. B. & C. S.A., ginčijo nuostatą, kad aukščiausius balus už ekonominio naudingumo kriterijų „Garantinis servisas“ gauna tiekėjai, kurie turi galimybę pasiūlyti garantinius servisus Panevėžio mieste. Autobusų parkas, kaip perkantysis subjektas, pretenziją iš dalies patenkino, bet dalies dėl nurodyto su garantiniu servisu susijusio ekonominio naudingumo kriterijaus netenkino.

Tiekėjas S. B. & C. S.A. vėlesniame etape pateikė paaiškinimą raštu, jog pasiūlymo nepateikė dėl to, kad tuo pačiu metu dalyvavo keliuose stambesniuose pirkimuose ir dėl gamybinių pajėgumų trūkumo nebūtų pajėgęs laiku įvykdyti įsipareigojimų.

Pareiškėjai nurodo, kad gauti 5 skirtingų tiekėjų pasiūlymai, kuriuos įvertinus pagal minėtą kriterijų T2 ir parametrą P4, visi gavo aukščiausius įvertinimus – 10 balų. Atlikus galutinį pasiūlymų vertinimą, šių tiekėjų pasiūlymai pripažinti atitinkančiais Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus ir sudaryta pasiūlymų eilė, kurioje pirmuoju numeriu buvo įrašytas ūkio subjektų grupės, susidedančios iš BMC OTOMOTIV SANAYI VE TICARET A. S. ir UAB „BTS Vilnius“ (toliau – Viešojo pirkimo laimėtojas) pasiūlymas, kurio ekonominis naudingumas buvo didžiausias. Pareiškėjai akcentuoja, kad pretenzijų dėl šio Viešojo pirkimo rezultatų ar ieškinių teisme negauta.

Įvykdžius visas procedūras, Autobusų parkas su laimėtoju 2019 m. balandžio 25 d. pasirašė Viešojo pirkimo sutartį, kuria tiekėjas įsipareigojo parduoti ir pristatyti 12 vnt. BMC Procity EU 12 M CNG autobusų. Autobusų parkui 2019 m. gruodžio 16 d. buvo pristatyti 11, o 2020 m. sausio 13 d. – dar 1 autobusas.

Skunde pareiškėjai nurodo, jog atsakovė priėmė sprendimą dėl Projektui finansuoti skirtų ES struktūrinių fondų lėšų išmokėjimo ir jas išmokėjo. CPVA 2020 m. gegužės 5 d. Savivaldybei atsiuntė raštą „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004“, kuriame nurodė, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus T2 parametras P4 galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsakovė, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 298 punktu, pradėjo galimo pažeidimo tyrimą, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. priėmė sprendimą, kad pažeidimas nebuvo padarytas (toliau – Pirminis sprendimas).

Projektą užbaigus, pareiškėjai 2021 m. gruodžio 14 d. gavo atsakovės pranešimą Nr. IT02 apie tariamus pažeidimus, dėl kurių jau buvo priėmusi sprendimą ir konstatavusi, jog pažeidimų nepadaryta. Naujame įtarime apie pažeidimą nurodyta, kad CPVA atliko Viešojo pirkimo pakartotinę paskesnę patikrą ir nustatė, jog Viešojo pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3 punkto nuostata tariamai dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, kad pagal Viešojo pirkimo sąlygų 80.1 punkte nustatytą ekonominio naudingumo kriterijų „Garantinis servisas“ buvo skiriami balai tiekėjams, turintiems garantinį servisą nebūtinai Panevėžio mieste, tačiau faktiškai savo turimais servisais kituose miestuose neva nebūtų galėję pasinaudoti sutarties įgyvendinimo metu. Be to, nurodyta, kad Viešajame pirkime Perkantysis subjektas neatsižvelgė į vieno tiekėjo 2021 m. gruodžio 3 d. pateiktą pretenziją ir nepakoregavo Viešojo pirkimo sąlygų nuostatų, reikalaujančių, kad tiekėjai turėtų galimybę autobusų garantinio remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas teikti Panevėžio mieste arba suteiktų teisę pačiam Perkančiajam subjektui atlikti įsigyjamų autobusų remontą. CPVA nuomone, tai galėjo lemti dirbtinį konkurencijos apribojimą ir diskriminuoti tiekėjus, galinčius minėtas remonto paslaugas suteikti servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste.

Pareiškėjai paaiškina, kad Savivaldybė 2021 m. gruodžio 27 d. raštu dar kartą pateikė atsakymą, motyvuotai pagrindė, jog organizuojant Viešąjį pirkimą pažeidimų nepadarė. 

Skunde pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog Viešojo pirkimo procedūras įvertino ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri 2021 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje Nr. 4S-808 nurodė, kad Autobusų parkas nepažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) reikalavimų, taip pat nenustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų pažeidimo.

Pareiškėjai nurodo, jog CPVA 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. IT02 (toliau –skundžiamas Sprendimas), kuriame rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais Pirminiame sprendime buvo pripažinusi, jog pažeidimo nepadaryta. Skundžiamame Sprendime konstatavo, jog alternatyvūs reikalavimai tariamai apribojo tiekėjų, neturinčių autorizuoto serviso Panevėžio mieste ir negalinčių įsteigti atsarginių dalių ir medžiagų konsignacinį sandėlį bei suteikti galimybės pačiam Perkančiajam subjektui atlikti garantinį remontą, galimybes dalyvauti Viešajame pirkime. Atsakovė nusprendė projektui pritaikyti 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, t. y. 226 299,60 Eur, susigrąžinti šias lėšas, pripažinus netinkamomis finansuoti.

Pareiškėjai nesutinka su skundžiamu Sprendimu, mano, kad jis priimtas netinkamai aiškinant ir taikant galiojantį teisinį reguliavimą, neįvertinant su pirkimo objektu susijusių aplinkybių bei pažeidžiant esmines tokio sprendimo priėmimo procedūras. Pareiškėjų nuomone, atsakovė neturėjo pagrindo pati pakeisti savo priimtą Pirminį sprendimą, esant analogiškoms aplinkybėms, tas pačias Viešojo pirkimo sąlygų nuostatas įvertinti priešingai, konstatuojant tariamą pažeidimą.

Skunde akcentuoja, jog CPVA, atlikusi Viešojo pirkimo dokumentų patikrą, 2020 m. gegužės 5 d. surašė įtarimą dėl pažeidimo, išdėstė, jog galiojančiam teisiniam reguliavimui gali prieštarauti Viešojo pirkimo sąlygose įtvirtintas vertinimo kriterijaus T2 parametras P4, vertinantis, ar tiekėjai turi galimybę užtikrinti perkamų autobusų garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste. CPVA kėlė klausimą, ar ekonominio naudingumo balų skyrimas, atsižvelgiant į tai, ar tiekėjai gali pasiūlyti autobusų garantinį servisą Panevėžio mieste arba atitinkamai gali suteikti Perkančiajam subjektui teisę pačiam atlikti autobusų garantinį remontą, nepagrįstai neriboja tiekėjų konkurencijos Viešajame pirkime.

Atlikusi tyrimą, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 2020/2-5775 informavo, kad įgyvendinant Projektą, Viešajame pirkime pažeidimai nepadaryti.

Pareiškėjai nurodo, kad atsakovė jau buvo išnagrinėjusi Viešąjį pirkimą dėl tų pačių sąlygų nuostatų ir tų pačių keliamų klausimų, kuriuos nagrinėjo ir skundžiamame Sprendime. Pirminiame sprendime tas pačias Viešojo pirkimo sąlygų nuostatas buvo pripažinusi teisėtomis, nusprendė išmokėti bei išmokėjo Projekto finansavimui skirtas ES paramos lėšas. Vėliau jų dalį Skundžiamu sprendimu nusprendė susigrąžinti. Pareiškėjų manymu, atsakovė priėmė du priešingus ir vienas kitą paneigiančius sprendimus, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms. Jų nuomone, taikytini teisės aktai nesuteikė teisės CPVA pačiai pasinaikinti savo Pirminio sprendimo ir priimti priešingą sprendimą, taip pat keisti jos pačios priimtus administracinius aktus bei naikinti jais asmenims suteiktas subjektines teises. Pareiškėjų manymu, minėtą teisę CPVA suteikiančio įstatyminio reguliavimo šiuo atveju nebuvo. Nors po Pirminio sprendimo priėmimo praėjus keliems mėnesiams teisės aktai pasikeitė ir viešojo administravimo subjektai įgijo teisę patys pasinaikinti ar pakeisti savo priimtus individualius administracinius aktus, tačiau tokią galimybę numatančiai Viešojo administravimo įstatymo redakcijai įsigaliojus tik 2020 m. lapkričio 1 d., ji negalėjo būtų taikoma atgaline tvarka.

Skunde pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimų įsigaliojimo metu Pirminio sprendimo apskundimo teisme terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jis nebus keičiamas ir suteiktas Projekto finansavimas nebus atšauktas pačios atsakovės sprendimu.

Skunde pareiškėjai akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo atsiradę naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų sudariusios objektyvų pagrindą CPVA persvarstyti anksčiau atliktą Viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimą, tokių aplinkybių, pasak pareiškėjų, skundžiamame Sprendime nenurodytos. Tiek priimdama Pirminį, tiek skundžiamą Sprendimą, atsakovė analizavo tas pačias Viešojo pirkimo sąlygų nuostatas ir tais pačiais aspektais (dėl tariamai nepagrįsto konkurencijos ribojimo), tačiau skundžiamo Sprendimo motyvuose nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri būtų pasikeitusi nuo Pirminio sprendimo priėmimo.

Pareiškėjai pažymi, kad po Pirminio sprendimo priėmimo ne tik nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, bet CPVA 2020 m. rugpjūčio 2 d. gavo Viešųjų pirkimų tarnybos oficialią išvadą, kad įstatymų pažeidimų Viešajame pirkime nepadaryta. Akcentuoja, kad skundžiamame Sprendime nėra motyvų apie paaiškėjusias naujas aplinkybes, kurių nebūtų galima įvertinti priimant Pirminį sprendimą ir kurios sudarytų pagrindą Viešojo pirkimo teisėtumą vertinti kitaip.

Pareiškėjai aiškina, kad Viešojo pirkimo sąlygos neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Mano, jog CPVA, remdamasi tariamai teisės aktams prieštaraujančiu tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi T2 ir parametru P4, skundžiamame Sprendime nepagrįstai Viešojo pirkimo sąlygas pripažino neteisėtomis. Viešojo pirkimo dokumentų nuostatų, kuriomis ekonominio naudingumo balai skiriami už tiekėjų galimybę pasiūlyti perkamų autobusų garantinį servisą, teisėtumą, pasak pareiškėjų, pagrindžia galiojantis teisinis reguliavimas, į kurį atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, visiškai neatsižvelgė.

Skunde pareiškėjai nurodo, kad autobusų garantinio remonto ir techninio aptarnavimo atsakomybės perdavimas Autobusų parkui reiškia, jog pastarasis bus priverstas išlaikyti darbų atlikimui reikalingą infrastruktūrą, samdyti ir išlaikyti darbuotojus, užsakinėti trūkstamas atsargines dalis ir spręsti visus su tinkamos autobusų techninės būklės palaikymu susijusius klausimus autobusų garantinės priežiūros laikotarpiu. Tuo tarpu nurodytą autobusų garantinį remontą ir aptarnavimą atliekant tiekėjo servisui, perkančiojo subjekto atsakomybės, įsipareigojimai ir išlaidos būtų akivaizdžiai mažesnės, nes nereikėtų rūpintis daugeliu autobusų priežiūros ir remonto klausimų.

Pareiškėjams akivaizdu, kad tiekėjo galimybė pasiūlyti autobusų garantinį servisą turi ekonominę naudą perkančiajam subjektui, todėl Viešajame pirkime pagrįstai skirti konkursiniai balai už tokio serviso turėjimą. Tiekėjo turėjimas autobusų garantinio serviso yra svarbus ir užtikrinant perkančiojo subjekto galimybę gauti tinkamas konsultacijas autobusų remonto ir eksploatavimo klausimais.

Skunde aiškina, jog tai, kad autobusų tiekėjas nėra vien tik jų pardavėjas (platintojas), bet ir turi garantinių servisų tinklą, suteikia naudą Perkančiajam subjektui. Tiekėjas, kuris pats per savo servisus atlieka parduodamų autobusų remontą ir aptarnavimą, turi atitinkamus specialistus ir kompetencijas bei praktinę patirtį būtent techniniuose autobusų eksploatavimo ir remonto aspektuose. Todėl autobusų tiekėjų garantiniai servisai suteikia galimybę Perkančiojo subjekto specialistams bet kada kreiptis ir gauti kompetentingą konsultaciją bei pagalbą autobusų remonto ar eksploatavimo klausimais. Vien tik garantinio serviso buvimas sukuria naudą perkančiajam subjektui, todėl ši aplinkybė, kaip vienas iš daugelio vertinamųjų kriterijų, pareiškėjų nuomone, buvo pagrįstai įtraukta į Viešojo pirkimo sąlygas.

Pareiškėjai nurodo, jog skundžiamame Sprendime atsakovė neįvardino, kad konkursinio balo diferencijavimas pagal tiekėjo turimo garantinio serviso veiklos trukmę būtų lėmęs tariamai nepagrįstą konkurencijos apribojimą. Mano, jog nepagrįstai nurodo, kad vertinimo kriterijaus T2 parametras P4 dėl tiekėjo garantinio serviso turėjimo neva neturi ekonominio naudingumo požymio.

Minimalus tiekėjų siūlomų servisų diferencijavimas buvo nustatytas siekiant atskirti tik veiklą pradedančius servisus, kurių galimybės suteikti kvalifikuotesnę pagalbą ir konsultacijas konkretaus perkamo autobusų modelio remonto ir eksploatavimo klausimais būtų mažesnės.

Skunde pareiškėjai pažymi, kad ir pats Autobusų parkas nagrinėjamu atveju turi servisą, kuriame būtų galima atlikti autobusų remontą ir techninį aptarnavimą. Todėl esminis aspektas tam, kad konkretaus tiekėjo turimas servisas suteiktų tokiam pasiūlymui pranašumą, lyginant su Autobusų parko turimu servisu, ir atsirastų pagrindas tokiam pasiūlymui suteikti šiek tiek didesnį ekonominio naudingumo balą, yra minėto serviso pritaikymas ir patirtis remontuojant būtent tiekėjo siūlomo modelio autobusus. Pareiškėjai aiškina, kad tai būtų ypač aktualu sutarties vykdymo ir autobusų eksploatavimo pradžioje, kai Autobusų parko personalas su konkrečiu autobusų modeliu dar nėra pakankamai susipažinęs. Tam, kad Autobusų parkas iš tiekėjo serviso gautų daugiau ir kvalifikuotesnių paslaugų, įskaitant konsultacijas, tiekėjo servisas turi turėti bent minimaliai daugiau patirties dirbant su konkretaus siūlomo modelio autobusais, negu turi Autobusų parko specialistai.

Pareiškėjai mano, jog Viešojo pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 parametras P4 buvo pagrįstai suformuluotas, numatant papildomų ekonominio naudingumo balų skyrimą tiekėjui, kurio garantinis servisas turi veiklos patirties. Pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi nurodytus ekonominio naudingumo balų skyrimo kriterijus, pažeidimų ar nukrypimų nuo viešųjų pirkimų teisės normų taip pat nenustatė.

Pareiškėjai aiškina, kad Viešojo pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 parametras P4 neturėjo jokios realios įtakos Viešojo pirkimo laimėtojo nustatymui ir neapribojo konkurencijos. Iš Viešojo pirkimo komisijos 2019 m. kovo 25 d. protokolo matyti, jog už minėtą kriterijų visi 5 Viešojo pirkimo dalyviai gavo aukščiausius balus, todėl atitikimas šiam kriterijui problemų jiems nesukėlė. Nurodyto kriterijaus lyginamasis svoris bendrame konkursiniame bale sudarė vos 10 procentų, jis nebuvo lemiamą ar esminę reikšmę turinčiu kriterijumi, vertinant pasiūlymus. Pareiškėjų nuomone, kriterijaus T2 parametras P4 buvo visiškai pagrįstas, neapribojo tiekėjų galimybių dalyvauti Viešajame pirkime ir negali būti laikomas prieštaraujančiu teisės aktų nuostatoms.

Skunde akcentuoja, kad Viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai buvo pagrįsti, reikalingi ir neapribojo konkurencijos, o skundžiamo Sprendimo esminė išvada apie tai, kad šio pirkimo sąlygos neva nepagrįstai apribojo konkurenciją, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes iš pridedamų Viešojo pirkimo komisijos protokolų matyti, jog dalyvavo ir pasiūlymus pateikė 5 skirtingi tiekėjai, kurių pasiūlymai atitiko Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, todėl, pareiškėjų manymu, CPVA neturėjo pagrindo išvadai, kad buvo dirbtinai apribota konkurencija.

Pareiškėjai pažymi, jog skundžiamame Sprendime atsakovė prieštarauja sau, tiesiogiai pripažindama, kad „Pirkimui pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta“, tačiau padarydama galutinę išvadą, kad perkantysis subjektas „Techninėje specifikacijoje ir ekonominio naudingumo kriterijuose nustatė dirbtinai konkurenciją ribojančią ir diskriminacinę sąlygą“. Skunde atkreipia dėmesį, jog pati atsakovė pripažįsta, kad konkurencija šiuo atveju buvo užtikrinta, todėl neturėjo pagrindo skundžiamu Sprendimu taikyti finansinių sankcijų, motyvuodama tariamais konkurencijos trūkumais Viešajame pirkime.

Pareiškėjai akcentuoja, jog Viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos dalies „Pastabos“ 3 punkto reikalavimas galėjo būti nesunkiai išpildytas bet kurio tiekėjo ir nereikalavo jokių išskirtinių investicijų. Minėtoje nuostatoje nebuvo keliami reikalavimai, kad tiekėjas būtų registruotas ar įsisteigęs Panevėžio mieste. Viešojo pirkimo dokumentuose nurodant, kad autobusų techninis aptarnavimas ir remontas turės būti atliekamas Panevėžio mieste, buvo nurodyta tik perkamų paslaugų suteikimo vieta, kuri apibūdina patį pirkimo objektą, o ne tiekėjui keliamus reikalavimus. Tiekėjai, patys neturintys serviso Panevėžio mieste, galėjo atitikti šį reikalavimą tiesiog pasitelkdami bet kurį Panevėžio mieste jau veikiantį servisą. Viešojo pirkimo sąlygų 31 ir  34 punktuose tiesiogiai numatyta, kad tiekėjas turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ir neatsižvelgia į tai, koks teisinis ryšys sieja tiekėją ir tą ūkio subjektą, kurio pajėgumais jis remiasi.

Pareiškėjai pažymi, kad pasitelkimas bet kurio Panevėžyje veikiančio autobusų serviso Viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymui nebūtų pareikalavęs išskirtinių pastangų ar išlaidų, tiekėjai galėjo perkelti dalį Viešojo pirkimo sutarties tiesioginio vykdymo įsipareigojimų pasitelkiamiems subjektams. Jų manymu, toks trečiųjų asmenų pasitelkimas negali apsunkinti tiekėjų padėties.

Siekdami didesnės konkurencijos, pareiškėjai Techninės specifikacijos 3 pastaboje numatė dar vieną alternatyvą. Tiekėjai, neturintys serviso Panevėžyje ir negalintys pasitelkti bet kurio jau veikiančio, galėjo įgyvendinti minėtą reikalavimą, suteikdami teisę autobusų garantinį remontą ir techninį aptarnavimą atlikti pačiam Autobusų parkui. Pareiškėjai akcentuoja, jog šiuo atveju buvo sudarytos maksimaliai palankios sąlygos kuo platesniam ratui tiekėjų dalyvauti Viešajame pirkime, Autobusų parkui esant pasiruošusiam pačiam atlikti funkcijas, kurių neturi galimybės suteikti tam tikri tiekėjai, kad tik būtų užtikrinta jų galimybė dalyvauti pirkime ir teikti pasiūlymą.

Skundžiamame sprendime, pareiškėjų nuomone, nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad buvo gauta vieno potencialaus tiekėjo pretenzija, kurią tenkinus tik iš dalies, šis tiekėjas vėliau nepateikė pasiūlymo. CPVA klaidingai konstatavo, kad tai rodo apribotą konkurenciją Viešajame pirkime. Pareiškėjai paaiškina, kad S. B. & C. S. A. ne tik neskundė Viešojo pirkimo sąlygų teismui, bet ir šio tiekėjo pasiūlymo nepateikimas neturi nieko bendro su nustatytais neva pernelyg aukštais reikalavimais. S. B. & C. S. A. 2021 m. gruodžio 17 d. raštu patvirtino, kad pretenzijų neturi, o pasiūlymo neteikė, nes tuo pačiu metu laimėjo kelis stambesnio masto pirkimus ir laiku nebūtų pristatęs visų reikalingų autobusų. Pareiškėjų nuomone tai, kad ši bendrovė nepateikė pasiūlymo, negali būti siejamas su tariamu konkurencijos nepagrįstu ribojimu Viešajame pirkime.

Skunde pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad be tiekėjo S. B. & C. S. A. daugiau pretenzijų negauta, todėl CPVA neturėjo pagrindo išvadai, kad Viešojo pirkimo sąlygos neva užkirto kelią dalyvauti pirkime potencialiems, neįvardijamiems tiekėjams. Dėl galutinių rezultatų taip pat negauta tiekėjų ieškinių ir pretenzijų. Pareiškėjų manymu, tai įrodo, kad Viešasis pirkimas buvo surengtas teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, jo dalyviams abejonių nekilo.

Viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos pastabos Nr. 3 reikalavimas, pareiškėjų įsitikinimu, teisėtas, nes tokiu būdu perkantysis subjektas realizuoja savo teisę pasirinkti perkamų paslaugų suteikimo vietą. Perkantysis subjektas šiuo atveju kartu su autobusais siekė įsigyti ir jų garantinio remonto bei aptarnavimo paslaugą ir turėjo teisę pasirinkti, kaip šią paslaugą teiks. Nagrinėjamu atveju perkančiojo subjekto diskreciją pasirinkti paslaugų teikimo vietą įgyvendinimo būtinumą nulėmė paslaugų pobūdis. Autobusų remonto ir techninio aptarnavimo paslaugoms suteikti būtina į atitinkamą vietą nugabenti remontuojamą ar aptarnaujamą autobusą, tai sukeltų didelių nepatogumų tiek užsakovui, tiek ir pačiam paslaugų teikėjui. Šios paslaugos negali būti prilyginamos paslaugoms, kurioms nereikia transportavimo ir gali būti vienodai gerai suteiktos bet kurioje vietoje dirbančio paslaugų teikėjo arba nuotoliniu būdu.

Pareiškėjai paaiškina, kad autobusų transportavimas į remonto ir aptarnavimo paslaugų teikimo vietą yra pakankamai sudėtingas, todėl šiuo atveju Perkančiajam subjektui svarbu turėti galimybę pasirinkti jų suteikimo vietą. Atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų teisės aktai nedraudžia perkantiesiems subjektams nurodyti, kokioje vietoje turės būti suteiktos jų perkamos paslaugos, ypač kai jos susijusios su konkrečioje apibrėžtoje vietoje esančio ir eksploatuojamo turto remontu. Pareiškėjų manymu, autobusų eksploatavimas tik konkrečioje apibrėžtoje vietoje buvo pakankama aplinkybė, pagrindžianti jų remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų teikimo teritoriją, išvengiant daug nepatogumų sukeliančio nuolatinio transportavimo į remonto ir aptarnavimo vietą būtinybės. Reikalavimas buvo pagrįstas siekiant racionaliai naudoti išteklius, mažinti rizikas ir reikiamas paslaugas gauti per minimaliai trumpiausią laiką.

Skunde paminėta, kad šiuo atveju buvo perkami autobusai, skirti eksploatuoti tik nustatytais vietinio susisiekimo maršrutais Panevėžio miesto teritorijoje. Toks eksploatavimo apribojimas susijęs su autobusams taikomais techniniais reikalavimais. Pareiškėjai paaiškina, kad jei autobusai važiuotų ne tik patvirtintais vietinio susisiekimo maršrutais Panevėžio miesto teritorijoje, o turėtų vykti ir į kitą miestą, kad būtų galima atlikti techninio aptarnavimo ar remonto darbus, nebūtų taikoma išimtis, numatyta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 3 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 165/2014 preambulės 3 punkte. Autobusuose privalėtų būti papildomai įrengiami tachografai, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 165/2014. Tokiu atveju Autobusų parkas turėtų papildomai įsigyti brangiai kainuojančius tachografus kiekvienam perkamam autobusui, pirkti jų patikros bei aptarnavimo paslaugas vien tam, kad būtų galimybė nugabenti į remonto ar techninio aptarnavimo vietą, sudarytų papildomas kuro sąnaudas bei autobusų susidėvėjimą, taip išaugtų jų išlaikymo kaštai. Viešojo pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimas, kad autobusų garantinis remontas ir techninis aptarnavimas turi būti atliekamas Panevėžio mieste, pasak pareiškėjų, pagrįstas poreikiu kaip įmanoma sutrumpinti autobusų remonto laiką ir greičiau juos grąžinti į eksploataciją, atsisakant neracionalaus gabenimo į nuo eksploatavimo vietos nutolusius servisus. Šiuo atveju Viešojo pirkimo Techninės specifikacijos skyriaus „Pastabos“ 5 punkte numatyta, kad autobusų techninį aptarnavimą ir priežiūrą, garantinį remontą tiekėjas privalo atlikti per jo pateiktoje transporto priemonių techninėje dokumentacijoje nurodytus terminus, bet ne ilgiau nei per 1 darbo dieną, transporto priemonės paėmimo iš pirkėjo dienos ir grąžinimo dienos neskaičiuojant. Tame pačiame punkte remonto terminas nėra griežtai apibrėžtas ir palikta galimybė šį laikotarpį atitinkamai pratęsti.

Pareiškėjai aiškina, jei dėl būtinybės autobusą transportuoti į servisą, esantį ne Panevėžio mieste, numatytų 3 dienų remonto ar aptarnavimo laikotarpiui gali neužtekti. Tokiu atveju Autobusų parkas būtų priverstas tiekėjui pratęsti remonto terminus ir visu šiuo laikotarpiu negalėtų naudotis autobusu. Jei nedidelis remontas ar techninio aptarnavimo darbai būtų atliekami Panevėžio mieste, būtų galimybės prastovų laiką sutrumpinti. Šiuo atveju Techninės specifikacijos pastaboje Nr. 5 minimas 3 dienų laikotarpis (1 dieną remontui ir 2 dienos autobuso pristatymui ir grąžinimui) daugeliu atvejų nebūtų reikalingas.

Skundžiamame sprendime, pareiškėjų manymu, nepagrįstai konstatuota, kad Viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos dalies „Pastabos“ 3 punkte nustatyta alternatyva tariamai diskriminuoja tiekėjus, galinčius suteikti minėtas paslaugas servisuose, esančiuose ne Panevėžyje. Pareiškėjai skunde akcentuoja, kad galimybė tiekėjams remtis bet kuriuo Panevėžio mieste veikiančiu servisu arba suteikti Autobusų parkui teisę atlikti autobusų garantinį remontą ir aptarnavimą pačiam buvo nustatyta siekiant kaip įmanoma platesniam tiekėjų ratui sudaryti galimybes dalyvauti Viešajame pirkime. Ši sąlyga ne siaurina, o plečia tiekėjų galimybes dalyvauti jame, panaikina bet kokias prielaidas atsirasti diskriminacijai, šiam tikslui numatant panaudoti net paties perkančiojo subjekto išteklius. Skunde akcentuoja, jog reikalavimai garantiniam autobusų remontui ir aptarnavimui, kad atsarginės detalės būtų pristatomos į Panevėžį, kad tiekėjas mokėtų baudas už atsarginių dalių nepristatymą laiku, teiktų metodinę medžiagą lietuvių kalba ir pan. tokio pobūdžio pirkimuose nėra išskirtiniai ar neįprasti.

Atkreipia dėmesį, kad konsignacinio sandėlio apimtis autobusų atsarginių detalių vertės prasme turėtų siekti 5 000 Eur. Šis tiekėjo įsipareigojimas būtų nedidelės apimties ir negalėtų sukelti sunkumų.

Pareiškėjų manymu, atsakovė prieštarauja pati sau teigdama, kad autobusų transportavimas į servisus, esančius ne Panevėžyje, neva nesukeltų jokių sunkumų Viešojo pirkimo sutarties vykdymui, tačiau tuo pačiu aiškina, kad būtinybė atsargines detales pristatyti į Panevėžį neva diskriminuoja tiekėjus. Pareiškėjams akivaizdu, kad autobusų nuolatinis transportavimas tarp Autobusų parko buveinės ir ne Panevėžyje esančio garantinio serviso logistine prasme būtų nepalyginamai sudėtingesnis ir reikalautų žymiai didesnių kaštų, negu atsarginių detalių pristatymas į Panevėžį. Techninėje specifikacijoje įtvirtinta alternatyva perduoti autobusų garantinį remontą ir techninį aptarnavimą paties Autobusų parko atsakomybėn, įsteigiant atsarginių detalių konsignacinį sandėlį, nediskriminuoja Panevėžyje servisų neturinčių tiekėjų, o suteikia papildomų galimybių dalyvauti Viešajame pirkime.

Kadangi dalis Autobusų parko darbuotojų pakankamai nemoka kitų kalbų ir kad informacija būtų pateikiama visiems suprantama kalba, reikalavimas mokymus vesti ir metodinę medžiagą pateikti valstybine lietuvių kalba, pareiškėjų nuomone, yra pateisinamas. Tiekėjų galimos išlaidos vertėjo į lietuvių kalbą pasitelkimui ir metodinės medžiagos išvertimui, pareiškėjų manymu, nereikšmingos ir nedarančios įtakos jų galimybėms dalyvauti Viešajame pirkime.

Skunde paaiškina, kad Viešojo pirkimo Techninėje specifikacijoje nebuvo nuostatų, kurios nepagrįstai užkirstų kelią tiekėjams dalyvauti konkurse, sąlygų nuostatos buvo išskirtinai palankios tiekėjams ir nediskriminacinės, Viešojo pirkimo sąlygų reikalavimai buvo visiškai pagrįsti, reikalingi ir neproporcingai neapribojo konkurencijos.

Pareiškėjų nuomone, CPVA skundžiamame sprendime neturėjo pagrindo nesivadovauti Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. Išvada. Atsakovė nenurodė motyvų, kuriais remiantis būtų paneigiamos šios tarnybos išvados, kad jokių nepagrįstų ir tiekėjus diskriminuojančių nuostatų Viešojo pirkimo sąlygose ir konkrečiai Techninėje specifikacijoje nebuvo. Pareiškėjų manymu, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo remtis ir šių institucijų išvados tarpusavyje neturėtų prieštarauti, t. y. esant Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinimui, atsakovė neturi vertinti atitinkamo pirkimo tais pačiais aspektais, kurie jau buvo įvertinti Viešųjų pirkimų tarnybos. Nagrinėjamu atveju nepaisymas aptariamos Išvados, pareiškėjų manymu, jai priešingo skundžiamo Sprendimo priėmimas akivaizdžiai pažeidžia Taisyklių nuostatas. Atsakovė nenurodė pagrindų ir nepateikė argumentų, kodėl Išvada nepagrįsta ar neteisinga, pažeidė ne tik Pirkimų įstatymo 101 straipsnyje numatytą Viešųjų pirkimų tarnybos kompetenciją, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio bei 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus. Pareiškėjų manymu, tai – papildomas pagrindas skundžiamą Sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė patenkinti. Papildomai nurodė, jog Viešajame pirkime dalyvavo ir neturintys serviso, tik gavo žemesnį balą. Garantinio serviso turėjimas rodo tiekėjo patikimumą. Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų paaiškina, kad bylos baigtimi suinteresuoti du pareiškėjai, tai – didžiausias projektas Panevėžio autobusų parke, todėl turėjo teisę į teisinę pagalbą.

Atsakovė CPVA nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog Projekto partneris, įgyvendindamas Projektą, atviro konkurso būdu atliko tarptautinį pirkimą „Naujų keleivinių transporto priemonių (autobusų) pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Skelbimas CVP IS paskelbtas 2018 m. lapkričio 21 d., Pirkimo Nr. 410500. Įvykdžius Pirkimą, Projekto partneris su laimėjusiu tiekėju BMC O. S. ve Ticaret A.§., veikiančio jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „BTS Vilnius“ (toliau – Tiekėjas), 2019 m. balandžio 25 d. sudarė sutartį Nr. PS2019-11 (toliau – Sutartis), kurios vertė – 2 262 996,00 Eur su PVM.

Atsakovė, atlikusi dokumentų patikrą, inicijavo pažeidimo tyrimą dėl Pirkimo sąlygų 81.1 punkte nurodyto ekonominio naudingumo kriterijaus „Trečias kriterijus – garantinis servisas (T2)“. Atlikus tyrimą, pažeidimų nenustatė.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), atlikusi Projekto auditą, CPVA 2021 m. spalio 22 d. el. laišku pateikė pastebėjimą dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“ 3–4 punkte ir Pirkimo sąlygų 81.1 punkte nurodyto trečiojo ekonominio naudingumo kriterijaus „Trečias kriterijus – garantinis servisas (T2)“, nurodydama, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir apribota tiekėjų konkurencija. Pastebėjimas dėl pažeidimo įtrauktas į 2022 m. vasario 15 d. Valstybinio audito ataskaitą kaip EX.14. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad šį pastebėjimą pateikė jau susipažinus su Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. Išvada. VK nepakeitė nuomonės, kad viešųjų pirkimų pažeidimas buvo padarytas.

Atsakovė nurodo, kad atsižvelgdama į gautą Valstybės kontrolės pastebėjimą, atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė ginčijamą Sprendimą.

CPVA nuomone, Pirkimo sąlygos pažeidė Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) nuostatas.

Pirkimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus viešųjų pirkimų principus bei 3 dalies nuostatas, nes ribojo tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime. Atsakovė nustatė pažeidimą, todėl Sutarties tinkamoms finansuoti išlaidoms pritaikė 10 proc. finansinę korekciją (226 299,60 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų. Projekto vykdytojui Sprendimą pateikė 2022 m. balandžio 30 d.

Atsakovė atsiliepime akcentuoja, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvada neturi privalomos galios, turi pareigą atlikti savarankišką pažeidimo tyrimą ir priimti atitinkamą sprendimą. Tai, kad Sprendimas prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos Išvadai, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad jis neteisėtas. Atsakovė taip pat nesutinka su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjai neturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba, nes Projekto vykdytojo vidiniai resursai buvo pakankami, kad galėtų save ir Projekto partnerį tinkamai atstovauti teisminiame procese, todėl prašymą prašo atmesti.

CPVA nesutinka su skundo argumentu, jog negalėjo panaikinti anksčiau priimto sprendimo, atnaujinti pažeidimo tyrimo ir priimti naują Sprendimą bei taikyti finansinę korekciją. Mano, jog tendencingai pateikia faktines aplinkybes ir nepagrįstai siekia apriboti teisės aktais jai suteiktas pareigas ir teises.

Atsakovė akcentuoja, jog pareiškėjai skunde iš esmės formuoja tendencingą, subjektyvią ir nepagrįstą poziciją, kuri visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, nes pirmojo pažeidimo tyrimo apimtis skiriasi nuo skundžiamo Sprendimo apimties. Pirmojo pažeidimo tyrimo apimtis buvo Kriterijaus, kaip savarankiškos Pirkimo sąlygos, atitikties vertinimas teisės aktų reikalavimams. 

CPVA kilo įtarimas, kad Pirkime nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suformuluota netinkamai, t. y. nustatytas kriterijus T2, kurį detalizuoja parametro P4 skirtinų balų reikšmių aprašymai ar apibūdinimai nepagrįsti taip, kad leistų Perkančiajam subjektui objektyviai įvertinti teikiamų pasiūlymų ekonominį pagrįstumą, jų teikiamą maksimalią naudą, susietą su Pirkimo objektu. Pažeidimo tyrimo dėl Techninės specifikacijos reikalavimų neatliko. Skundžiamame Sprendime sistemiškai pasisako dėl Techninės specifikacijos reikalavimų ir Kriterijaus. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo Sprendimo apimtis yra platesnė, todėl anksčiau priimto sprendimo nenaikino, o priėmė savarankišką ir naują sprendimą dėl Projekte padaryto pažeidimo. Atsakovė neatnaujino anksčiau atlikto pažeidimo tyrimo, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 323 punktu. Pažeidimo tyrimo pradėjimo priežastis, t. y. tyrimo atnaujinimas, nenurodyta ir Sprendime, kurio numeris IT02, o ne IT01. 

Atsakovė pažymi, kad pažeidimų tyrimų funkcija priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms, šiuo atveju ir CPVA. Nė viena kita institucija pagal Taisykles neturi šios kompetencijos, todėl negali atlikti pažeidimo tyrimo ir nustatyti/nenustatyti pažeidimo.

Atsakovė aiškina, kad Kriterijus nesuteikė jokio užtikrinimo, kad laimėtoju bus išrinktas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas. Kriterijus neatitinka teisinio reguliavimo, kuris taikomas ekonominio naudingumo kriterijams, kad šie leistų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.

Atsakovės vertinimu, Projekto partnerio nustatytas Kriterijus nebuvo susijęs su Pirkimo objektu ir nesuteikė ekonominio naudingumo, nes šio naudingumo balai buvo suteikiami už bet kurioje vietoje esantį servisą, nors Techninėje specifikacijoje ir sutarties projekte buvo nurodyta, kad autobusų techninė priežiūra turės būti vykdoma išskirtinai Panevėžio m. teritorijoje esančiame servise, t. y. Kriterijus nebuvo susietas su Viešojo pirkimo objektu ir sutarties sąlygomis. Šio Pirkimo atveju tiekėjų siūlomas servisas, pasak atsakovės, nebuvo susijęs su viešojo pirkimo sutarties vykdymu ir tiekėjas tokį servisą sutarties vykdymo metu galėjo perleisti tretiesiems asmenis arba visiškai uždaryti. Nors tiekėjas už turimą servisą gavo balų, tačiau šis ekonominio naudingumo kriterijus nebuvo materializuotas viešojo pirkimo sutartyje ir šio privalumo nebuvo privaloma išlaikyti visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tokį teiginį, pasak atsakovės, papildomai patvirtina ir Techninės specifikacijos pastabų 4 punktas. Tokiu būdu, CPVA nuomone, Kriterijaus ekonominė nauda visiškai devalvuojama.

Atsakovė nurodo, jog vien serviso turėjimas negarantuoja kokybiškų konsultacijų teikimo, reikalavimo dėl specialistų kvalifikacijos Perkantysis subjektas Viešojo pirkimo sąlygose nenustatė. Atsiliepime pažymėta, kad konsultacijų teikimas sutartyje nesusietas su serviso turėjimu, tai – atskira paslauga, kurią tiekėjas privalo užtikrinti.

Kriterijuje numatyta balų diferenciacija, atsakovės nuomone, pagal serviso veikimo trukmę nesuteikia ekonominės naudos Perkančiajam subjektui, nes vien tai, kad servisas veikia ilgiau nei           1 metai, nereiškia, kad jame dirba didesnę patirtį turintys specialistai, todėl teoriniai pasvarstymai dėl serviso veikimo trukmės ir darbuotojų patirties – tarpusavyje nesusiję ir visiškai nepagrįsti.

CPVA nuomone, ydingai suformuluotas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus neužtikrino skaidrios konkurencijos, nesudarė sąlygų Projekto partneriui gauti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo.

Įvertinus Techninės specifikacijos reikalavimus, Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų turinį, apibrėžtas jų vertinimo sąlygas ir tvarką, CPVA nustatė, jog Perkantysis subjektas neužtikrino Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, kadangi nustatytas Kriterijus neturi ekonominio naudingumo požymio, kuris leistų išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir tokiu būdu racionaliai panaudoti skirtas lėšas.

Atsakovė su skundo argumentu, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Išvadoje nustatė, jog Kriterijus atitinka viešųjų pirkimų reguliavimą, nesutinka, nes neatitinka faktinių aplinkybių. Atsiliepime paaiškina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba Išvadoje aiškiai nurodė, kokia apimtimi atliko Pirkimo sąlygų patikrą, išimtinai vertino tik Techninėje specifikacijoje esančias sąlygas. Pirkimo sąlygose nurodyti ekonominio naudingumo kriterijai, įskaitant Kriterijų, nepateko į šios tarnybos vertinimo apimtį, todėl dėl jų Išvadoje nepasisakyta.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atliko ribotos apimties vertinimą, į kurį ekonominio naudingumo kriterijai nepateko. Pareiškėjai neturi teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad ši Tarnyba įvertino ekonominio naudingumo kriterijus ir pripažino, jog jie atitinka viešųjų pirkimų reguliavimą. CPVA akcentuoja, jog skundo argumentai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad Kriterijus atitinka teisės aktų reikalavimus, nepagrįsti.

Atsakovės vertinimu, Techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su serviso arba atsarginių detalių sandėlio steigimu Panevėžio mieste, ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei neatitiko teismų formuojamos praktikos. Pirkimo sąlygose pateikta konkreti geografinė nuoroda Lietuvos Respublikoje, kuri buvo privaloma visiems tiekėjams. Šio Viešojo pirkimo atveju Techninėje specifikacijoje buvo numatyti tiek reagavimo laikai, tiek reikalavimas tiekėjui turėti servisą arba atsarginių dalių sandėlį Panevėžio mieste.

Atsakovė nurodo, jog reikalavimas konkrečioje vietoje turėti servisą arba atsarginių detalių sandėlį kasacinio teismo praktikoje ir Europos Komisijos patvirtintose Gairėse traktuojamas kaip viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas, už kurį turi būti taikoma finansinė korekcija. Projekto vykdytojas ir partneris tokio reikalavimo būtinumo nepagrindė bei neįrodė, kad jis neribojo tiekėjų konkurencijos.

CPVA neginčija, kad Viešajame pirkime dalyvavo 5 tiekėjai, visų pasiūlymai atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau, jos manymu, tai nereiškia, kad reikalavimai neturėjo įtakos tiekėjų galimybei dalyvauti Pirkime bei varžytis dėl Viešojo pirkimo sutarties. Pirkimo metu gauti 4 tiekėjų pasiūlymai, kurie pasiūlė aukštesnes kainas. Voke Nr.5 pateiktas BMC OTOMOTIV SANAYI VE T1CARET A. §. kartu su UAB „BTS Vilnius“ (jungtinė veikla) pasiūlymas, kuriame nurodyta kaina – 2 262 996 Eur be PVM. Atsakovė daro išvadą, kad nors vertinant faktines aplinkybes matyti, jog Viešajame pirkime dalyvavo 5 tiekėjai, tačiau teisiškai vertinant situaciją, pirmų keturių tiekėjų pasiūlymai galėjo būti atmesti jų net nevertinant, nes kainos viršijo Pirkimui skirtas lėšas.

CPVA manymu, tokį didelį kainų skirtumą galėjo lemti ir Techninėje specifikacijoje nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti servisą arba atsarginių detalių sandėlį Panevėžio mieste. Atsiliepime atsakovė pažymi, kad taikydama finansinę korekciją, įvertino aplinkybę, jog faktiškai dalyvavo 5 tiekėjai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad konkurencija nebuvo apribota. Ši aplinkybė – svarbi skiriant finansinę korekciją ir atsakovė į ją atsižvelgė, pritaikė mažiausią galimą finansinę korekciją.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad tiekėjai, siekdami tenkinti Techninės specifikacijos reikalavimą dėl serviso, galėjo pasitelkti subtiekėjus arba suteikti teisę Perkančiajam subjektui atlikti garantinį aptarnavimą, įsteigiant atsarginių detalių sandėlį Panevėžio mieste, nes aplinkybė, kad tiekėjas gali pasitelkti kitus ūkio subjekto pajėgumus šio reikalavimo neteisėtumo nepaneigia.

Atsakovė atkreipia dėmesį į skunde akcentuojamą aplinkybę, kad tiekėjai galėjo pasitelkti subtiekėjus, tačiau vėliau aiškina, jog autobusų priežiūra reikalauja specifinių žinių, patirties ir pan., t. y. autobusų remontas ir priežiūra atliekama tik specializuotame servise, kuris turi atitinkamus įrenginius ir specialistus. Atsakovei neaišku, ar Panevėžio mieste yra tokio tipo servisų. Pareiškėjų argumentai dėl tiekėjo galimybės pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, esant neteisėtam Techninės specifikacijos reikalavimui, CPVA nuomone, yra nepagrįsti.

CPVA nesutinka ir su skundo teiginiu, kad atsarginių detalių sandėlis užtikrino tinkamą tiekėjų konkurenciją. Akcentuoja, kad Techninėje specifikacijoje numatyta sąlyga dėl galimybės garantinę priežiūrą perleisti Perkančiajam subjektui, įsteigiant atsarginių detalių sandėlį, riboja tiekėjų konkurenciją bei sukuria nepalyginamų pasiūlymų situaciją dėl kaštų, kurie įtraukiami į pasiūlymą, skirtumų, kai vienu atveju steigiamas servisas, o kitu – sandėlis. Nepaisant, kad Techninėje specifikacijoje numatyta galimybė perleisti garantinį aptarnavimą Perkančiajam subjektui, tačiau atsarginių detalių sandėlis vis tiek turi būti įsteigtas ir prižiūrimas Panevėžio mieste. Tokio reikalavimo būtinumo Projekto partneris nepagrindė.

Įvertinusi Techninės specifikacijos nuostatas, atsakovė padarė išvadą, kad tiekėjas sandėlį privalės išlaikyti ne trumpiau, kaip 10 metų. Toks terminas galėjo sąlygoti, kad tiekėjai, neturintys serviso Panevėžio mieste, nepateikė pasiūlymo, nes sandėlio išlaikymas būtų neproporcinga našta. CPVA mano, kad šis reikalavimas taip pat ribojo konkurenciją, o pareiškėjai šios aplinkybės nepaneigė.

Atsakovė pažymi, kad tiekėjo pateikta pretenzija nesudaro savarankiško ir vienintelio pagrindo inicijuoti pažeidimo tyrimo, tačiau bet kuriuo atveju – tai rinkos dalyvio pozicija dėl konkrečios pirkimo sąlygos, kurią jis laiko ribojančia bei apsunkinančia pasiūlymo pateikimą. 

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad dėl Techninės specifikacijos reikalavimo, susijusio su servisu, pagrįstumo pareiškėjai skundą grindžia dviem argumentais – vienas susijęs su autobusų remonto trukme, kitas – su Projekto partnerio išlaidomis transportuojant autobusus į remonto vietą, jeigu ji būtų ne Panevėžio mieste. Su tokiais argumentais CPVA nesutinka, mano, kad jie yra deklaratyvūs ir prieštarauja Pirkimo sąlygoms.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog skunde akcentuojami labai trumpi autobusų remonto terminai, kad ilgesnis terminas turės neigiamų finansinių pasekmių, nes autobuso nebus galima naudoti ir gauti pajamų. Atsižvelgiant į tai, servisas turi būti Panevėžio mieste, kad autobusas būtų operatyviai pristatytas į remonto vietą, suremontuotas ir vėl pradėtas naudoti Projekto partnerio veikloje. CPVA nuomone, pareiškėjai nutyli kitas Techninės specifikacijos nuostatas, kurios paneigia bet kokius skunde nurodytus argumentus dėl autobusų remonto skubos.

CPVA pažymi, kad jeigu Techninės specifikacijos 5 punkto pastaba ir 56.4 ir 56.5 punktai prieštarauja vienas kitam, pirmenybė būtų teikiama nuostatoms, palankesnėms tiekėjams, t. y. tiekėjas turėtų teisę remonto darbus atlikti per 10 darbo dienų. Pareiškėjų argumentai dėl ypač trumpo remonto termino ir nuostolių, kurie gali kilti ilgiau remontuojant autobusus, atsakovės nuomone, visiškai nepagrįsti, nes pats Projekto partneris nustatė pakankamai ilgus remonto terminus ir prisiėmė dėl to riziką.

Atsakovė pažymi, kad skundo argumentai, susiję su Projekto partnerio sąnaudomis transportuojant autobusus į serviso vietą ne Panevėžio mieste, nepagrįsti ir prieštarauja jo paties parengtoms sutarties sąlygoms. Sutarties specialiųjų sąlygų 50 punkte nurodoma, kad atlikdamas transporto priemonių garantinį techninį aptarnavimą, priežiūrą, remontą ir kitus su transporto priemonių garantiniu techniniu aptarnavimu, priežiūra ar remontu susijusius darbus, tiekėjas privalo savo sąskaita paimti transporto priemones iš pirkėjo teritorijos ir, atlikus darbus, grąžinti atgal į transporto priemonių paėmimo vietą.

Atsakovė akcentuoja, kad vadovaujantis sutarties sąlygomis, būtent tiekėjas yra atsakingas už transporto priemonės (autobuso) nugabenimą į serviso vietą ir grąžinimą atgal, todėl nesupranta, kokias išlaidas savarankiškai gabenant autobusus į remonto vietą arba įrengiant tachografus šiuo atveju patirtų Projekto partneris. CPVA daro išvadą, kad skundo argumentai dėl sąnaudų gabenant autobusus į serviso vietą nepagrindžia Techninės specifikacijos reikalavimo servisą turėti Panevėžio mieste. Atsakovė aiškina, kad pareiškėjai neįrodė, jog Techninės specifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas garantinio aptarnavimo servisą privalo turėti Panevėžio mieste, yra pagrįstas ir teisėtas. Skundo argumentas, jog Perkančiojo subjekto nustatytas Techninės specifikacijos reikalavimas yra įprastas ir naudojamas kitų pirkimus vykdančių subjektų, nepagrįstas ir prieštarauja teismų formuojamai praktikai. Pareiškėjai nepaneigė skundžiamame Sprendime padarytų išvadų, kad nustatyti Techninės specifikacijos reikalavimai nepagrįsti ir ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, nurodytus Pirkimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje.

Atsakovė su skundo argumentais, kad ji privalėjo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išvada ir negalėjo priimti kito sprendimo, nesutinka, nes Sprendime aiškiai nurodė, kad CPVA, už E. S. lėšų administravimą atsakingą institucija, privalo priimti nepriklausomą ir savarankišką sprendimą. Tai grindžia teisiniu reguliavimu bei teismų praktika.

Atsakovė neginčija, kad į E. S. struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų administravimo sistemą įtraukta ir Viešųjų pirkimų tarnyba, priskiriant jai atitinkamas projektų vykdytojų konsultavimo funkcijas bei viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės funkcijas, tačiau teisės aktai nesuteikia teisės atlikti pažeidimų tyrimų bei taikyti finansines korekcijas. Pažymi, kad skunde nenurodytas konkretus (specialus) teisinis reguliavimas, kuris pagrįstų teiginį dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvados privalomumo, iš esmės pareiškėjai remiasi bendruoju VAĮ reguliavimu.

Atsakovė akcentuoja, kad teisės aktai jai suteikia savarankišką pareigą atlikti pirkimų priežiūrą ir pažeidimo tyrimą, jeigu buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nenustato pareigos vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pateiktu vertinimu ir priimti tapatų sprendimą.

CPVA atsiliepime pabrėžia, jog tikrindama, ar deklaruotos išlaidos buvo padarytos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, turi patikrinti bei nustatyti, ar pirkimai projektuose atlikti vadovaujantis VPĮ nuostatomis. Atkreipia dėmesį, kad Viešųjų pirkimų tarnybos išvados teismui taip pat nėra privalomos, nes teismas byloje vertina įrodymų visumą.

CPVA, vykdydama teisės aktuose jai pavestas funkcijas, pateikė argumentus ir motyvus, kuriais grindžia savo išvadą, kad Viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų principus ir apribojo tiekėjų konkurenciją, t. y. motyvavo savo Sprendimą, užtikrinant jo atitiktį VAĮ                        10 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad ir Valstybės kontrolė šio viešųjų pirkimų pažeidimo atveju taip pat nesutiko su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada ir suformavo pastebėjimą, kurio pagrindu atsakovė ir inicijavo pažeidimo tyrimą.

Su prašymu priteisti teismo išlaidas atsakovė nesutinka, nes Projekto vykdytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi visus pajėgumus atstovauti save ir Projekto partnerį teisminiame ginče. Mano, jog Projekto vykdytojas galėjo savo vidiniais pajėgumais užtikrinti tinkamą tiek savo, tiek Projekto partnerio atstovavimą, todėl nebuvo būtina pasitelkti advokato pagalbą.

Įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, atsakovė pažymi, kad byla nėra išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių reikėjo pasitelkti papildomai advokatų pagalbą, pareiškėjai neįrodė, jog neturėjo galimybių užtikrinti tinkamą atstovavimą kitais būdais, nei sudarant atstovavimo sutartį su advokatais. Priėmus palankų pareiškėjoms sprendimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės, jos manymu, neturėtų būti priteisiamas. Atsakovė prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovas prašo netenkinti skundo. Papildomai paaiškino, kad skundžiamas Sprendimas – platesnis, nei pirminis. Akcentavo, kad Techninėje specifikacijoje ribojimas pagrįstas geografiniu kriterijumi. Šiuo atveju atsakovė pritaikė mažiausią korekciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Ministerija) nurodo, jog atsižvelgiant į pareiškėjų skunde apibrėžtas ginčo ribas, į tai, kad neskundžiami jokie jos reguliavimo srities teisės aktai ir (ar) ginčijami klausimai, susiję su viešojo transporto priemonių parko įsigijimu keleiviams vežti vietinio susisiekimo maršrutais Panevėžio miesto savivaldybėje, todėl bylos baigtis neturės įtakos Ministerijos teisėms ir pareigoms.

Susisiekimo ministerijos nuomone, jei vykstama tik į autobusų garantinį servisą, atsižvelgiant į Aprašo 18 punkte nustatytą reglamentavimą, autobusas vairuotojų darbo laiko apskaitai gali naudoti vieną iš dviejų galimų būdų, t. y. arba turėti registravimo įrangą (tachografą) arba sudarinėti eismo tvarkaraštį, t. y. šiuo atveju, vietoj registravimo įrangos (tachografo) vairuotojų darbo laiko apskaitai gali būti naudojami eismo tvarkaraščiai, kurie būtų laikytini pigesne vairuotojų darbo laiko apskaitos alternatyva.

Taip pat praneša, kad atstovas Teismo posėdyje nedalyvaus, todėl prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, ištyrus bylos rašytinius įrodymus nustatyta, kad ginčas kilo dėl atsakovės CPVA 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. IT02, kuriuo nustatyti pažeidimai projekte Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“ ir nuspręsta susigrąžinti dalį išmokėtų ES paramos lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nustatė Tarptautinio pirkimo „Naujų keleivinių transporto priemonių (autobusų) pirkimas“ vykdymo atviro konkurso būdu sąlygas, kurias su paaiškinimais bei papildymais paskelbė CVP IS adresu https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ ir www.panevezioautobusai.lt, ir skelbimu apie pirkimą.  Vadovaudamasi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi Nr. 22-753, sudaryta 2018 m. kovo 27 d.,  šį pirkimą Bendrovė atliko su Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

CPVA ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2018 m. sudarė Iš E. S. struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 04.5.1-TID-V-517-01-0004 „Miesto viešojo transporto priemonių parko atnaujinimas Panevėžio mieste“ sutartį. Projekto biudžete nustatyta didžiausia galima projekto tinkamų finansuoti išlaidų (toliau – tinkamos finansuoti išlaidos) suma – 2 263 000 Eur.

Sutartyje numatyta, kad Projektui įgyvendinti skiriamas finansavimas – valstybės pagalba, teikiama pagal 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1) 9 straipsnio 1 dalį.

Atsakovė konstatavo, kad pažeistas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnis, Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalys. Pirkimui šiuo atveju taikomos Pirkimų įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. gegužės 2 d., nuostatos.

Iš skundžiamo Sprendimo nustatyta, kad Projekto vykdytojas atsakovei 2020 m. sausio                 17 d. vertinimui pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus. Atlikusi vertinimą, atsakovė 2020 m. balandžio 15 d. sprendime konstatavo, kad Pirkimas, kurį įvertino ir Valstybės kontrolė, atliktas tinkamai. 

Atlikusi Pirkimo pakartotinę paskesnę patikrą, atsakovė nustatė, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas užtikrinti garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste dirbtinai apriboja tiekėjų, kurie turi arba gali patys, arba pasitelkdami subtiekėjus suteikti garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugas transporto priemonių servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste, dalyvavimą Pirkime. Pirkimo sąlygų 80.1 punkte nustatytas ekonominio naudingumo kriterijus „Garantinis servisas“, už kurį skiriami balai, jei tiekėjas turi garantinį servisą nebūtinai Panevėžio mieste. Visi tiekėjai surinko maksimalų skaičių balų, tačiau faktiškai savo turimais servisais kituose miestuose pasinaudoti sutarties įgyvendinimo metu nebūtų galėję.

Atsakovė nurodė, jog ši aplinkybė apribojo užsienio ir Lietuvos tiekėjus, nes visi pasiūlymus teikę tiekėjai galėjo pasiūlyti garantinio aptarnavimo servisus, įkurtus ne Panevėžio mieste, kaip reikalavo Pirkimo sąlygos.

Nustatyta, kad tiekėjas S. B. & C. S.A. po Konkurso sąlygų paskelbimo 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė pretenziją, kurioje akcentavo, jog „Perkantysis subjektas nepagrįstai riboja transporto priemonių garantinio remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų suteikimą autorizuotame servise Panevėžio mieste <...> Panevėžio miesto ribų nustatymu apribojama tiekėjų sąžininga konkurencija, kadangi būtent Panevėžyje servisus turintys tiekėjai patenka į geresnę padėtį.“

Tiekėjas prašė patikslinti „Konkurso sąlygas nustatant, kad į perkamą objektą patenka darbai, medžiagos ir detalės reikalingos dujinių autobusų garantinio aptarnavimo laikotarpiui, autobusui nuvažiavus 150 000 km paslaugos.<...> patikslinti Konkurso sąlygose įtvirtintą maksimalią Konkurso vertę <...> papildant maksimalia kaina, kurią minėtoms paslaugoms skirtų Perkantysis subjektas. <...> papildyti Konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 7 punktą įtvirtinant minėtų paslaugų, kurių vertę pasiūlys tiekėjas, sumą, kuri bus įrašyta iš tiekėjo pasiūlymo, kaip mokėtiną kainą.“ 

Tiekėjas prašė „patikslinti Konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 55.2. punktą, įtvirtinant, kokius dokumentus ar informaciją konkrečiai tiekėjas turėtų pateikti Perkančiajam subjektui.“ Taip pat prašė „panaikinti Konkurso sąlygų 9 priede „Darbų, medžiagų ir detalių reikalingų dujinių autobusų garantinio aptarnavimo laikotarpiui, autobusui nuvažiavus 150 000 km. suvestinė (kainas nurodyti be PVM) formuluotę“, „pakeisti Konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 45.12 punktą, 1 priedo „Techninė specifikacija“ 56.3. punktą, 2 priedo „A pasiūlymo forma“ 56.3. punktą panaikinant 15 metų terminą bei nustatant, kad terminas skaičiuojamas pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytus garantinius terminus remonto paslaugoms atlikti, <...> Konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 54.3. punktą, 2 priedo „A pasiūlymo forma“ 54.3. punktą panaikinant 15 metų terminą bei nustatant, kad terminas skaičiuojamas pagal tiekėjo pasiūlyme nurodytus garantinius terminus remonto paslaugoms atlikti.“ Be to, prašė maksimalų transporto priemonių pristatymo terminą pakeisti į 270 kalendorinių dienų. Tiekėjas pretenzijoje iš viso pareiškė 9 reikalavimus.

Autobusų parko sudaryta pretenzijų nagrinėjimo komisija iš dalies patenkino pretenziją, pasiūlė komisijai pakoreguoti Pirkimo sąlygas, nekeičiant pagrindinių Pirkimo sąlygų esmės. Pasiūlė Bendrovės pirkimų komisijai dėl pakoreguotų sąlygų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą iki                2019 m. sausio 21 d. 10 val., kad būtų užtikrinta tiekėjų galimybė rengiant pasiūlymus atsižvelgti į korekcijas.

Bendrovė, atsakydama į pretenziją, 2018 m. gruodžio 11 d. rašte Nr. 1-1922 akcentavo, jog yra suinteresuota optimalia kaina įsigyti autobusus ir būti tikra, kad jų eksploatavimo kaštai bus racionalūs, nereikalaus tolimų, brangių kelionės išlaidų net ir smulkiam garantiniam remontui ar apžiūrai. Tuo tikslu numatė reikalavimą turėti autorizuotą servisą Panevėžio mieste. Bendrovė pabrėžė, jog tai nelaikytina tiekėjų diskriminavimu, ribojimu teritorijos atžvilgiu.

Dėl garantinio techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto atlikimo terminų pratęsimo iki 10 d. nurodė, jog siekia, kad būtų kuo trumpesnis laikotarpis autobusui suremontuoti. Netenkino prašymo dėl maksimalios vertės tikslinimo ir kitų pretenzijų. S. B. & C. S.A. po to nepateikė pasiūlymo pirkimui dėl įmonės užimtumo. Akcentavo, kad šio tiekėjo pretenzijos reikalavimai buvo patenkinti, pakoregavus pirkimo sąlygas, neliko sąlygų, kurios diskriminuotų tiekėjus ar ribotų konkurenciją.

UAB „Panevėžio autobusų parkas“, „BMC OTOMOTIV SANAYI VE TICARET A.S. ir UAB „BTS Vilnius“ 2019 m. balandžio 25 d., vadovaudamiesi atviro konkurso „Naujų keleivinių transporto priemonių (autobusų) pirkimas“ paskelbtomis pirkimo sąlygomis, Tiekėjo siūlymu ir pirkimo rezultatais, sudarė Naujų keleivinių transporto priemonių (autobusų) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS2019-11 226 2996 Eur (be PVM) sumai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 2020/2-5775 Administraciją ir LR susisiekimo ministeriją informavo, jog įgyvendinant Projektą atliktame Pirkime pažeidimas nenustatytas.

Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 2020/2-3124 Administracijai ir LR susisiekimo ministerijai nurodė, jog kilo įtarimas dėl to, kad Perkančioji organizacija Pirkime nustačiusi aptartą pasiūlymų vertinimo tvarką, galimai pažeidė VPĮ 55 straipsnio 4 dalį, neužtikrino 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikymosi bei šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų dirbtinai neriboti konkurencijos. CPVA, atsižvelgdama, kad Sutartis vykdoma, ir vadovaudamasi PAFT 298 punkto nuostatomis, kad pažeidimas negali būti ištaisytas, užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo jo tyrimą.

CPVA 2020 m. rugpjūčio 14 d. Pranešimu apie mokėjimo prašymo Nr. MP007 MPD2 dalies patvirtinimą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją informavo, kad įvertino mokėjimo prašyme Nr. MP007 sąskaitų apmokėjimo būdu prašomas pripažinti tinkamomis finansuoti projekto išlaidas ir pripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 566 749 Eur, iš kurių mokėtina projektui skirto finansavimo lėšų suma – 480 749,15 Eur.

Administracija 2021 m. gegužės 11 d. atsakė (raštas Nr. 19-123(4.45E-1), jog kriterijus          T2 ir jo parametras P4 – teisėti ir pagrįsti, nes galiojantis teisinis reguliavimas numato perkamų prekių (autobusų) eksploatacijos išlaidų bei su jomis susijusių parametrų įtraukimą į tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus.

Nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus turi ekonominio naudingumo požymius, nes priklausomai nuo to, ar tiekėjas turi galimybę užtikrinti parduodamų autobusų garantinį remontą ir techninį aptarnavimą autorizuotame servise Panevėžio mieste, ar tokios galimybės neturi, tiesiogiai priklauso Perkančiojo subjekto sąnaudos, kurias jis patirs eksploatuodamas autobusus. Administracija akcentavo, kad tiekėjo galimybės užtikrinti tinkamą autorizuotą servisą privalumai paremti ilgamete patirtimi. Perkantysis subjektas įsitikinęs, kad įsigytų autobusų eksploatavimo ir garantinio remonto sąlygos tiek ekonomine, tiek organizacine prasme yra svarbios kaip ir jų pristatymas. Mano, kad aukštesnio ekonominio naudingumo balo skyrimas, jei tiekėjo autorizuotas servisas Panevėžio mieste veikia daugiau kaip 1 metus, taip pat pagrįstas.

Atsakyme nurodyta, jog tik prieš pirkimo procedūras įkurtuose servisuose paprastai nėra personalo, turinčio atitinkamų modelių autobusų remonto patirties, jų įranga neišbandyta. Siekdamas didesnės konkurencijos, Perkantysis subjektas sudarė galimybę Viešajame pirkime tiekėjams siūlyti ir autorizuotus servisus, veikiančius trumpiau, negu 1 metus. Todėl tiekėjams, pasitelkiantiems ką tik įkurtus servisus autobusų aptarnavimui, skiriamas nežymiai mažesnis konkursinis ekonominio naudingumo balas.

Administracija atsakyme akcentavo, jog tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijaus T2 parametro P4 proporcingumą visiškai patvirtina tai, jog pagal šį ekonominio naudingumo kriterijų buvo suteikiama tik labai nedidelė galutinio konkursinio balo dalis. T2 parametro vertinimas bendrame ekonominio naudingumo bale sudarė 10 procentų. Ginčijamas pasiūlymų vertinimo kriterijaus T2 parametras P4 nagrinėjamu atveju faktiškai neturėjo lemiamos reikšmės nustatant Viešojo pirkimo rezultatus. Šios pareiškėjos nuomone, net šio parametro neįtraukus į Viešojo pirkimo dokumentus, šio pirkimo rezultatai nebūtų pasikeitę. Atsakovės prašė priimti sprendimą, kad pažeidimas nenustatytas.

Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakovės prašymu ir vadovaudamasi Pirkimų įstatymo                     101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Perkančiojo subjekto UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atviro konkurso būdu vykdyto tarptautinės vertės pirkimo „Naujų keleivinių transporto priemonių (autobusų) pirkimas“ dalinį vertinimą. Vertinimo išvadoje 2021 m. Nr. 4S-(7.4 Mr) dėl Reikalavimų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5, Įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė.

Išvadoje nurodė, jog Reikalavimais Nr. 3 ir Nr. 4 (dėl autorizuoto serviso vietos ir konsignacinio sandėlio įsteigimo) nebuvo dirbtinai apribota konkurencija ir diskriminuoti tiekėjai, nes pagal Pirkimo sąlygas tiekėjams buvo sudaryta galimybė garantinę priežiūrą atlikti ir Perkančiojo subjekto dirbtuvėse arba suteikti teisę jam pačiam atlikti garantinį įsigytų transporto priemonių remontą. Atkreipė dėmesį, jog nei vienas iš pasiūlymus teikusių tiekėjų autorizuoto serviso šiame mieste neturėjo.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat konstatavo, jog Reikalavimu dėl garantinio remonto darbų atlikimo termino taip pat nebuvo dirbtinai apribota konkurencija ir diskriminuoti tiekėjai. Išvadoje akcentavo, jog pagal Pirkimo sąlygas garantinio remonto darbų atlikimo terminas pagrįstais atvejais galėjo būti pratęstas. Taip pat Tarnyba pastebėjo, kad Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo, per kiek laiko nuo Perkančiojo subjekto pranešimo dienos tiekėjas turi atlikti transporto priemonių garantinį remontą. Šios institucijos vertinimu, tai, kad šiuo reikalavimu nebuvo dirbtinai apribota konkurencija patvirtina pasiūlymus teikusių tiekėjų skaičius – iš viso 5 skirtingi tiekėjai.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pažeidimų administravimo proceso aprašymo 1 priede „Įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02“ 2021 m. gruodžio 14 d. nurodyta, jog įtariama, kad Perkantysis subjektas galimai pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus ir 3 dalies nuostatą dėl draudimo dirbtinai sumažinti konkurenciją (laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams).

Įvertinus, kad Sutartis įvykdyta, pažeidimas negali būti ištaisytas, todėl registruojamas įtarimas apie pažeidimą ir pradėtas jo tyrimas.

Pareiškėja Administracija, gavusi atsakovės pranešimą apie pažeidimą, 2021 m. gruodžio   27 d. raštu Nr. 19-3201(4.4E) pateikė paaiškinimus. Nurodė, jog nesutinka su Viešojo pirkimo sąlygų vertinimu. Akcentavo, kad atsakovė jau yra priėmusi sprendimą ir nustačiusi, kad „Viešojo pirkimo dokumentų nuostatos, reikalaujančios, kad tiekėjas turėtų galimybę tiekiamų autobusų garantinį remontą ir techninį aptarnavimą atlikti Panevėžio mieste arba suteiktų teisę pačiam Perkančiajam subjektui atlikti įsigyjamų autobusų remontą, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.“ Atkreipė dėmesį, kad CPVA dar 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 2020/2-5775 informavo, jog pažeidimai nebuvo padaryti. Administracija pabrėžė, jog nepaaiškėjo naujų aplinkybių Viešojo pirkimo nuostatas vertinti kitaip, nei jau buvo padaryta. CPVA buvo pripažinusi Viešojo pirkimo dokumentų teisėtumą ir išmokėjusi visas Projekto finansavimo lėšas. Administracijos manymu, nebuvo pagrindo tų pačių, jau išnagrinėtų dokumentų vertinti kitaip, negu jau buvo padaryta CPVA 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendime. Administracija akcentavo, kad Viešojo pirkimo dokumentuose nurodant, jog autobusų techninis aptarnavimas ir remontas turės būti atliekamas Panevėžio mieste, buvo nurodyta tik perkamų paslaugų suteikimo vieta, o ne tiekėjui keliamus reikalavimus. Įtarime apie pažeidimą, jos nuomone, nepagrįstai teigiama, kad neva neproporcingą konkurencijos ribojimą Viešajame pirkime rodo potencialaus tiekėjo S. B. & C. S. A. dalinis pretenzijos dėl Viešojo pirkimo sąlygų atmetimas ir šio tiekėjo pasiūlymo Viešajame pirkime nepateikimas.

Įtarime apie pažeidimą, Administracijos nuomone, taip pat nepagrįstai teigiama, kad Viešojo pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos dalies „Pastabos“ 3 punkte nustatyta alternatyva suteikti Perkančiajam subjektui teisę atlikti garantinį remontą laikytina tariamai ribojančia tiekėjų dalyvavimą Pirkime. Paaiškino, kad dalis Perkančiojo subjekto darbuotojų pakankamai nemoka kitų kalbų, reikalavimas vesti mokymus ir metodinę medžiagą pateikti valstybine lietuvių kalba, jos nuomone, visiškai pateisinamas. Atkreipė atsakovės dėmesį, kad Įtarime apie pažeidimą nenurodoma, kokius sunkumus tiekėjams gali sukelti reikalavimas mokomąją medžiagą Perkančiajam subjektui išversti į lietuvių kalbą. Pareiškėja Administracija atsakovės prašė užbaigti įtarimo apie pažeidimą Nr. IT02 tyrimą ir priimti sprendimą, kad pažeidimas nenustatytas.

Atlikdama pažeidimo tyrimą, atsakovė vertino Pirkimo dokumentus, Sutartis, Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-808 (toliau – VPT išvada), CPVA Raštą, Projekto vykdytojo 2021 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. 19-3201(4.45E) „Dėl įtarimo apie pažeidimą Projekte NR. 04.5.1-TID-V-517-01-0004“ (toliau – Paaiškinimas).

Pirkimo sąlygos nenumatė galimybės tiekėjams užtikrinti garantinio ir techninio aptarnavimo paslaugų kitose vietovėse, tik Panevėžio mieste.

CPVA pažymi, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ dalies „Pastabos“                 3 punkto alternatyvos dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus, galinčius paslaugas suteikti servisuose, esančiuose ne Panevėžio mieste.

Projekto vykdytojas aiškino, kad Techninės specifikacijos reikalavimas autobusų techninį aptarnavimą ir remontą atlikti Panevėžio mieste, teisina galimų didesnių sąnaudų ir logistinių nepatogumų atsiradimu, jei sugedusį autobusą tektų gabenti į kitoje savivaldybėje esantį servisą.

Atsakovė vertino, jog Techninės specifikacijos nuostata „Transporto priemonių techninį aptarnavimą ir priežiūrą, ir garantinį remontą Tiekėjas privalo atlikti per Tiekėjo pateiktoje transporto priemonių techninėje dokumentacijoje nurodytus terminus, bet ne ilgiau nei per 1 (vieną) darbo dieną, Transporto priemonės paėmimo iš Pirkėjo dienos ir Transporto priemonės grąžinimo Pirkėjui dienos neskaičiuojant. Išimtiniais atvejais, kai garantinio remonto vykdymui reikalingas ilgesnis terminas, Šalių sutarimu garantinio remonto terminas gali būti pratęstas protingu terminu, kurį tiekėjas privalo pagrįsti, reikalingu konkretiems garantinio remonto darbams atlikti“ dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus. Atsakovės nuomone, tai apriboja tiekėjų, neturinčių autorizuoto serviso Panevėžio mieste ir negalinčių įsteigti atsarginių dalių ir medžiagų konsignacinį sandėlį bei suteikti galimybės pačiam Perkančiajam subjektui atlikti garantinį remontą, bet galinčių laiku užtikrinti kokybišką Pirkimo sutarties vykdymą.

Atsakovė nurodo, jog T2 kriterijus „Garantinis servisas“, už kurį skiriami balai, jei tiekėjas turi tokį servisą. Ši aplinkybė apriboja ir užsienio, ir Lietuvos tiekėjus. Visi teikę pasiūlymus galėjo pasiūlyti garantinio aptarnavimo servisus, tačiau jie buvo ne Panevėžio mieste. Projekto vykdytojas tai paaiškino, jog teisėtumą „pagrindžia galiojantis teisinis reguliavimas“.

CPVA pažymi, kad Pirkimo sąlygų 80.1 punkte nenumatyta, jog balai suteikiami už garantinį servisą Panevėžio mieste arba tokio serviso suteikimą Perkančiajam subjektui.

Sprendžiant ginčą, atsakovė įvertino Pirkimo sąlygose nustatytų ekonominio naudingumo kriterijų turinio ir jų vertinimo aprašymuose nustatytų sąlygų ir tvarkos pagrįstumą ir atitikimą Pirkimų įstatymo normoms.

Atsakovė skundžiamame Sprendime konstatavo, jog Perkantysis subjektas Projekte 04.5.1-TID-V-517-01-0004 neužtikrino Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Pirkime nustatytas kriterijus T2, atsakovės nuomone, neturi ekonominio naudingumo požymio. Vertinimo kriterijus, ar tiekėjas turi garantinį servisą, didesnis balas skiriamas tiekėjui, kuris turi ilgiau veikiantį servisą, ne tik nesukuria ekonominės naudos Perkančiajam subjektui, bet apriboja užsienio ir Lietuvos tiekėjus, kadangi tiekėjai galėjo pasiūlyti garantinio aptarnavimo servisus, tačiau jie ne Panevėžio mieste, kaip to reikalavo Pirkimo sąlygos.

Atsakovė nurodo, jog Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. rugpjūčio 2 d. vertinimo išvadoje Nr. 4S-808 nurodė, kad Perkantysis subjektas nepažeidė Pirkimų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 47 straipsnio 1 dalies, nenustatė pažeidimo dėl Perkančiosios organizacijos nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

Įvertinusi visas aplinkybes, Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo teiktus Paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, CPVA nustatė, kad Projekto vykdytojas Techninėje specifikacijoje ir ekonominio naudingumo kriterijuose nustatė dirbtinai konkurenciją ribojančią ir diskriminacinę sąlygą.

Atsakovė 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. IT02, kuriame konstatavo, kad pažeistos Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, nes Viešojo pirkimo Techninėje specifikacijoje ir ekonominio naudingumo kriterijuose tariamai buvo nustatyta dirbtinai konkurenciją ribojanti ir diskriminacinė sąlyga. Perkantysis subjektas tariamai neužtikrino Pirkimų įstatymo 29 straipsnio                 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, nes nustatytas kriterijus T2 neva neturi ekonominio naudingumo požymio. Nustatytos netinkamos finansuoti projekto išlaidos pagal visus projekto finansavimo šaltinius ES fondų lėšos – 192 299,66 Eur ir 33 999,94 Eur Projekto vykdytojo ir partnerio lėšos. Atsakovė nusprendė projektui pritaikyti 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, t. y. 226 299,60 Eur, ir susigrąžinti šias lėšas, pripažinus jas netinkamomis finansuoti. 

Atsakovė, be to, akcentavo, kad į ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų administravimo sistemą įtraukta Viešųjų pirkimų tarnyba, priskiriant jai atitinkamas projektų vykdytojų konsultavimo funkcijas bei vykdomų viešųjų pirkimų teisėtumo kontrolės funkcijas. CPVA ir Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdamos savo funkcijas, privalo savarankiškai priimti sprendimus. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Viešųjų pirkimų tarnybos pateikiama informacija CPVA įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrai bei priimamam sprendimui negali daryti įtakos.

Sprendimo priėmimo dieną atsakovas Pranešimą apie nustatytą pažeidimą projekte Nr. IT02 išsiuntė Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

Pareiškėjai, nesutikdami su atsakovės sprendimu, kreipiasi į teismą ir prašo jį panaikinti.

Pagal šiam ginčui aktualaus Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo pirkimų principai, sudarantys galimybes efektyviai ir tinkamai (teisėtai) įgyvendinti pirkimų procesą. Nurodyti pirkimų principai svarbūs pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, nes yra Direktyvos 2014/25/ES bei ją įgyvendinančio Pirkimų įstatymo normų pagrindas, įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkantieji subjektai priima sprendimus Pirkimų įstatymo tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, yra reikšmingi ir taikytini tiems pirkimams, kurių vertė nesiekia nurodytos Direktyvos taikymo vertės ribų. 

E. S. teisingumo teismas (toliau – ESTT) lygiateisiškumo principą interpretuoja remdamasis klasikine šio principo koncepcija, pagal kurią laikoma, kad tapačios arba panašios aplinkybės negali būti vertinamos skirtingai ir skirtingos aplinkybės negali būti vertinamos tapačiai. Lygiateisiškumo principas suponuoja draudimą bet kokią skirtingą tiekėjų, jų pasiūlymų, kurie yra lygiaverčiai, vertinimą.

Lygiateisiškumo principas pirkimuose draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją tiek teisės aspektu, tiek dėl fakto.

Iš aptariamos teisės normos akivaizdu, kad pirkimų principų laikymosi garantas ir jų galimo pažeidimo subjektas – ne tiekėjas, o perkantysis subjektas. Šių principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Jų pažeidimo pripažinimui konstatuoti nesvarbios šalutinės aplinkybės, tokios, kaip perkančiųjų subjektų atstovų nepatyrimas, kaltės laipsnis, žalos dydis.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinta, ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus.

Pirkimų įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje akcentuojama perkančiųjų subjektų pareiga technines specifikacijas parengti taip, kad jos užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų. Jos turi atitikti lygiateisiškumo, konkurencijos, proporcingumo reikalavimus. Akivaizdu, jog lygiateisiškumo ir proporcingumo reikalavimų nesilaikymas lemia konkurencijos apribojimą pirkime.

Kiekvienas pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks jo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiųjų subjektų veiksmus neteisėtais.

Iš Lietuvos aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) formuojamos praktikos matyti, kad pirkimų principams pripažįstamas savarankiškas teisės normos statusas. Šios normos gali būti atskiras perkančiųjų subjektų veiksmų neteisėtumo vertinimo ir nustatymo pagrindas. Kasacinės instancijos teismas akcentavo, jog pagal pirkimų principus sprendžiama dėl kitų Pirkimo įstatymo nuostatų neteisėtumo pobūdžio, nes ne kiekvienas nukrypimas nuo aptariamo įstatymo tvarkos gali lemti imperatyviųjų normų pažeidimą.

Prie perkančiųjų subjektų veiksmų teisėtumo vertinimo pagrindų nuo 2017 m. liepos 1 d. priskirtinas ir tiekėjų konkurencijos užtikrinimo imperatyvas.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat konstatavo, kad proporcingumo principo reikalavimų neatitinka ne tik pernelyg aukšti, specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui reikalavimai ar užslėptos diskriminacijos situacijos, bet ir pernelyg detalios pirkimo sąlygos, kuriomis atimama galimybė pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai ribojama jų konkurencija.

ESTT dėl pirkimo procedūrų koordinavimo E. S. lygmeniu išskiria tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei tarpusavio konkurencijos skatinimą. Pirkimų teisinio reguliavimo tikslai negali būti pasiekti, jei, taikant Pirkimų įstatymo reikalavimus, nebus atsižvelgiama į siekį saugoti ir užtikrinti veiksmingą bei sąžiningą konkurenciją rinkoje. Aptariamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. Toks teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad konkurencijos mažinimas pirkime yra reikšmingai susijęs su tiekėjų diskriminacijos nustatymu. Akcentuotina, kad nė vienas pirkimo dalyvis neturi būti palankesnėje padėtyje už kitus. Iš to darytina išvada, kad Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis iš dalies sutampa su pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principais, numatytais šio straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konkurencijos užtikrinimas pirkimuose siejamas su pareiga nepagrįstai neriboti tiekėjų galimybės dalyvauti pirkime. Kuo daugiau tiekėjų turi galimybę dalyvauti pirkime, tuo didesnė konkurencija užtikrinama. Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas konkurencijos užtikrinimas būtent pirkimų teisės prasme.

Perkančioji organizacija negali nustatyti tokių techninės specifikacijos reikalavimų, kurie nepagrįstai suteiktų galimybes dalyvauti pirkime tik konkrečiam tiekėjui ar tiekėjams, ribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą. Turi būti sudarytos vienodos galimybės pirkime dalyvauti visiems tiekėjams, galintiems pasiūlyti reikiamos kokybės perkamą objektą. Taigi šių dviejų analizių kokybiškas atlikimas suponuoja galimybes sėkmingai įvykdyti viešąjį pirkimą, tinkamai užtikrinant pagrindinių viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą bei tikslo pasiekimą.

Tais atvejais, kai perkančiajai organizacijai būtina nustatyti išskirtinius, specifinius reikalavimus perkamam objektui, jie yra teisėti tik tais atvejais, kai jie yra pagrįsti. Perkančioji organizacija, kad tinkamai įvykdytų viešąjį pirkimą, privalo atsakingai parengti techninę specifikaciją ir, siekdama nustatyti tiekėjų nediskriminuojančius reikalavimus, turi įvertinti, kaip ir kiek konkretus reikalavimas apriboja konkurenciją ir ar jis yra pagrįstas.

Šio ginčo atveju pareiškėjai mano, kad autobusų eksploatavimas tik konkrečioje apibrėžtoje vietoje buvo pakankama aplinkybė, pagrindžianti jų remonto bei techninio aptarnavimo paslaugų teikimo teritoriją. Tokį reikalavimą pareiškėjai grindė siekiu racionaliai naudoti išteklius, mažinti rizikas ir reikiamas paslaugas gauti per minimaliai trumpiausią laiką.

Teisėjų kolegija ištirtų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad nurodytos sąlygos pažeidžia tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, riboja sąžiningą konkurenciją. Techninėje specifikacijoje ir sutarties projekte pareiškėjams nurodžius, kad autobusų techninė priežiūra turės būti vykdoma išskirtinai Panevėžio m. teritorijoje esančiame servise, laikytina, kad konkurencija dirbtinai sumažinta, nes pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams. 

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ir kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).

Vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad CPVA atliko išsamų ir visapusišką įtariamo pažeidimo tyrimą, vertino ne tik konkrečias Pirkimo sąlygų normas, bet ir kitą Pirkimo dokumentaciją, pareiškėjų teiktus paaiškinimus, vadovavosi teismų praktika ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais išaiškinimais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atliktas tyrimas buvo neobjektyvus, neatitinkantis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis ir teismų praktika.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nenustatyta, todėl pareiškėjų skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Konstatavus, kad pareiškėjų skundo reikalavimai nepagrįsti, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdyje, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų plačiau ir nepasisakoma. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,                           133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio autobusų parkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                    Violeta Balčytienė

 

 

                                                                                Rūta Miliuvienė

                                                                        

                                                                                         Henrikas Sadauskas