Administracinė byla Nr. eI3-11034-428/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01677-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 51.4; 55.1.1

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 4 d. 

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovei Daivai Balnienei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danamiškas“ atstovui A. L.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Laurai Rudauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danamiškas“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Danamiškas“ už visuomenės poreikiams paimtą 2,3013 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktą Nr. ŽVP-197-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“, nustatytinas atlyginimo dydis yra 11 500 Eur.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalimi, apygardos administracinis teismas, patvirtinęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ar naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, įskaitant ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Pareiškėja pažymėjo, kad, pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Atlyginimas apima žemės vertę ir kitus su jos paėmimu susijusius nuostolius – už sodinius, medynus, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio ar miško produkcijai auginti, taip pat už paimamus statinius, įrenginius ar iškėlimo išlaidas.

Pareiškėjos atstovė akcentavo, kad žemės sklypo rinkos vertė nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, galiojusius iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo procedūrą. Vertinant visuomenės poreikiams paimamą turtą, atsižvelgiama į analogiškų sklypų ir statinių sandorių rinkos kainų pokyčius bei taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas 2,3013 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo paimtas visuomenės poreikiams pagal projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą.

Pažymėjo, jog pagal UAB „Inreal“ 2024 m. liepos 24 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 24-009RB (toliau – Vertinimo ataskaita) nustatyta, kad šio žemės sklypo rinkos vertė yra 11 500 Eur. Vertinimas atliktas UAB „Inreal“ vertintojų, turinčių nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir esančių vertintojų sąraše. Vertinimas atliktas taikant individualų turto vertinimo būdą ir pajamų metodą, atitinkantį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos, todėl nustatyta vertė laikytina aktualia ir teisinga. Nurodė, kad atsakovės pateiktas vertinimas yra atliktas verslo subjekto UAB „HD Fondas“, o ne vertintojo, turinčio nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją.

Pareiškėja prašė nustatyti, kad atsakovei UAB „Danamiškas“ už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą priklauso 11 500 Eur dydžio atlyginimas.

Atsakovė UAB „Danamiškas“ atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškėjos pareiškimu nesutinka.

Nurodė, jog atsakovės nuosavybės teise valdomas 2,3013 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), buvo paimtas visuomenės poreikiams pagal NŽT direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktą Nr. ŽVP-197-(1.4).

Atsakovės teigimu, pareiškėjos nurodyta 11 500 Eur kompensacija neatitinka tikrosios rinkos vertės ir yra per maža. Atsakovė pateikė UAB „HD Fondas“ (juridinio asmens kodas 300035730) parengtą alternatyvų turto vertinimą, kuriame ginčo žemės sklypo vertė 2025 m. sausio 1 d. nustatyta 15 000 Eur, tai yra apie 30 procentų daugiau nei UAB „Inreal“ parengtoje Vertinimo ataskaitoje.

Atsakovė pažymėjo, kad UAB „Inreal“ vertinime nebuvo tinkamai įvertinti sklype augę medynai, kurių bendras tūris sudarė apie 519 kubinių metrų. Jos teigimu, po medynų iškirtimo tokio tipo žemės sklypai paprastai savaime gerai atželia ir per trumpą laiką pasiekia didelį medienos prieaugį, todėl jų rinkos vertė yra didesnė nei nurodyta pareiškėjos vertinime.

Be to, atsakovė nurodė, kad sklype buvo galima vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, o žemės paėmimas visuomenės poreikiams lėmė šios veiklos praradimą ir atitinkamus ekonominius nuostolius. Atsakovės nuomone, jai siūlomas atlyginimas neužtikrina teisingo ir visiško nuostolių atlyginimo, todėl prašė teismą nustatyti didesnį – rinkos sąlygas atitinkantį – atlyginimą už paimamą žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjos pareiškimu sutiko. Atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad Vertinimo ataskaitoje visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatyta tinkamai, pagrįstų duomenų dėl Vertinimo ataskaitos nuginčijimo į bylą nepateikta, todėl jose nustatyta visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė yra teisinga.

Nurodė, kad, teismui patvirtinus žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, nagrinėjamas atlyginimo už paimamą žemę dydžio klausimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, nuosavybė gali būti paimama tik visuomenės poreikiams ir tik teisingai atlyginant savininkui rinkos vertę pinigais. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta, kad turto vertinimą organizuoja ir apmoka projektą įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Turto vertinimą atliko UAB „Inreal“ kvalifikuoti nekilnojamojo turto vertintojai, kurie nustatė, kad už paimamą žemės sklypą teisinga kompensacija yra 11 500 Eur, atitinkanti rinkos vertę.

Nurodė, kad, įvertinus pateiktus duomenis ir taikytinas teisės normas, darytina išvada, jog atlyginimo dydis yra teisingas, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams turėtų būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama patvirtinti už visuomenės poreikiams – ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimui – paimamo žemės sklypo atlyginimo dydžio teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektą „Rail Baltica“ pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu ir paskyrė Susisiekimo ministeriją jo įgyvendinančia institucija. Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 ,,Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinius procedūros pradžios“ patvirtintas projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (Specialusis planas) ir pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra Panevėžio rajone, numatant jos įgyvendinimą iki 2029 m. rugpjūčio 17 d.

2023 m. liepos 10 d. pareiškėja informavo žemės savininkę UAB „Danamiškas“ apie pradedamą procedūrą dėl sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir supažindino ją su rengiamu žemės paėmimo projektu, numatomais paimti sklypo plotais, servitutais bei galimybe pateikti pasiūlymus. Projektas buvo parengtas remiantis Specialiuoju planu.

2024 m. gegužės 30 d. Susisiekimo ministerija informavo atsakovę apie galimybę nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. susipažinti su nepriklausomo turto vertinimo ataskaita. NŽT direktorius 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1PV-27-(1.2 E.) patvirtino projektą, o 2024 m. lapkričio 19 d. priėmė aktą Nr. ŽVP-197-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“. Šiuo aktu buvo nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimama 2,3013 ha ploto žemė (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), o už žemę ir su ja susijusius nuostolius, remiantis Vertinimo ataskaita, mokėtinas atlyginimas – 11 500 Eur.

2024 m. gruodžio 17 d. Susisiekimo ministerija informavo atsakovę apie akto pasirašymą ir atlyginimo pervedimą, nustatydama 30 dienų terminą, tačiau atsakovė per nustatytą laiką akto nepasirašė.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11034-428/2025 patvirtintas NŽT direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. akto Nr. ŽVP-197-(1.4) teisėtumas ir leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą UAB „Danamiškas“ nuosavybės teise valdomą 2,3013 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio) (duomenys neskelbtini). Taip pat leista pradėti naudoti šį sklypą visuomenės poreikiams – projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtrai. Pažymėtina, kad teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui, todėl ji yra įsiteisėjusi.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovei UAB „Danamiškas“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka, tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Civilinio kodekso 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nustatytus iki juridinio fakto Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo. Už žemės sklype esančių sodinių, želdinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus šiame žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į žemės verčių žemėlapiuose į tą pačią žemės verčių zoną patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertės nustatymo dienos, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant vertinimo ataskaitą.

Nurodytos Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos reiškia, kad, kai privati žemė paimama visuomenės poreikiams, jos savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Atlyginama ne tik už paimamą žemę, bet ir už: joje esančius sodinius, želdinius, medynus, negautą derlių; įdėtas lėšas žemės ūkio ar miško produkcijai auginti; statinius, įrenginius bei visus kitus dėl paėmimo patirtus nuostolius; iškėlimo išlaidas. Jei žemėje vykdoma komercinė veikla, atlyginami ir su jos nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas ir žemės naudojimo paskirtį, galiojusią iki paėmimo procedūros pradžios, taikant individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Vertinimas įforminamas vertinimo ataskaita.

Byloje nustatyta, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.

Vertinimo ataskaitoje nustatyta, kad 2,3013 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 11 500 Eur. Sklypo našumo balas – 40,0, verčių zona – 33,45. Sklypo forma – netaisyklingas daugiakampis, apaugęs įvairaus brandumo ir rūšies medžiais, kurių dominuojanti rūšis – beržai (IV miškų grupė). Privažiavimas prie sklypo galimas gruntiniu keliu.

Vertinimo metu buvo nustatytas turto egzistavimo faktas, atlikta turto apžiūra, surinkti duomenys apie teisinį režimą bei individualius požymius. Šie duomenys užfiksuoti fotonuotraukose ir apžiūros akte, pateiktame ataskaitos prieduose.

Vertintojai, vadovaudamiesi surinkta informacija, atliko skaičiavimus ir nustatė žemės sklypo rinkos vertę, atsižvelgdami į rinkos konjunktūrą vertinimo metu. Vertintojai darė prielaidą, kad nuo turto apžiūros iki ataskaitos parengimo datos nekilnojamojo turto būklė bei rinkos sąlygos iš esmės nepasikeitė, todėl laiko faktorius vertinimo rezultatams įtakos neturėjo.

Vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad vertinamas turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į 33,45 verčių zoną. Sklypas ribojasi su kitais miškais ir žemės ūkio naudmenomis, apaugęs įvairių rūšių ir brandumo medžiais, dominuoja beržai (IV miškų grupė). Vertintojų nuomone, esamas panaudojimas pagal paskirtį – miškų ūkio – yra geriausias ir maksimalus, o alternatyvus panaudojimas būtų netikslingas.

Vertinant turtą buvo taikyta geriausio ir efektyviausio panaudojimo analizė. Vertė nustatyta pajamų metodu, reglamentuotu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Pajamų metodas taikytas pagrįstai, nes vertinamas turtas gali generuoti pajamas.

Be to, vertinant žemės sklypo vertę, taikytas koreguotas miškininko ekonomisto dr. S. M. pasiūlytas miško žemės su medelynais pajamų vertinimo metodas, kuris leido tiksliai įvertinti miško brandumą, rūšių struktūrą, tūrio rodiklius ir konkretaus sklypo apribojimus.

Vertinimo ataskaitą 2024 m. liepos 24 d. parengė UAB „Inreal“ vertintojai J. V. ir T. B., turintys nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Ataskaita atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir galioja 12 mėnesių nuo parengimo dienos (nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2025 m. liepos 24 d.). NŽT direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. ŽVP-197-(1.4) buvo priimtas sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, 2024 m. liepos 24 d. atliktas vertinimas laikytinas aktualiu, pagrįstu ir teisingu, nes tuo metu, kai buvo priimtas NŽT direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktas Nr. ŽVP-197-(1.4), Vertinimo ataskaita buvo galiojanti, todėl jos duomenys yra aktualūs, pagrįsti ir teisingi.

Vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nenustato jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės pateiktas UAB „HD Forest“ atliktas vertinimas laikytinas orientaciniu, tačiau jo duomenys nėra pakankamai tikslūs objektyviai turto rinkos vertei nustatyti. UAB „HD Forest“ atliktas vertinimas grindžiamas bendraisiais kriterijais, dabartinėmis medienos kainomis ir 2 proc. investuoto kapitalo palūkanų norma, todėl jis atspindi teorinę, matematiškai apskaičiuotą vertę, o ne faktinę rinkos kainą. UAB „HD Forest“ nustatyta vertė naudotina kaip palyginimo ar analizės priemonė, tačiau jos negalima tapatinti su realia rinkos verte, nes joje nėra įvertintos konkretaus visuomenės poreikiams paimamo sklypo individualios savybės – vieta, bonitetas, infrastruktūra, privažiavimas bei paklausa rinkoje.

Tuo tarpu Vertinimo ataskaita, parengta kvalifikuotų turto vertintojų, yra žymiai tikslesnė ir patikimesnė. Ji paremta individualiai surinktais duomenimis, taikant profesionalius standartus ir aktualias ekonomines prielaidas. Skirtingai nuo UAB „HD Forest“ vertinimų, šioje ataskaitoje įvertinti visi reikšmingi veiksniai – medynų rūšys, brandumas, prieaugis, vietos sąlygos, rinkos tendencijos bei aktualūs ekonominiai rodikliai.

Todėl šioje byloje pateikta Vertinimo ataskaita laikytina tikruoju rinkos vertės nustatymo dokumentu, o UAB „HD Forest“ vertinimas – tik papildomu orientaciniu skaičiavimu, negalinčiu paneigti kvalifikuotų vertintojų išvados.

Įvertinusi bylos aplinkybes, teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vertinimo ataskaitoje nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė yra teisinga, pagrįsta ir aktuali. UAB „HD Forest“ vertinimas negali būti laikomas patikimu rinkos vertės nustatymo pagrindu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, remiantis Vertinimo ataskaitoje nurodyta verte, nustatytas 11 500 Eur atlyginimo dydis už 2,3013 ha ploto žemės sklypą – teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danamiškas“ už visuomenės poreikiams paimtą 2,3013 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. lapkričio 19 d. aktą Nr. ŽVP-197-(1.4) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams (pagal projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje“, atlyginimo dydis yra 11 500 Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai  Audrius Grauželis 

                                                                                                                         Daina Kukalienė

                                                     Jolanta Medvedevienė