Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-462/2013

Teisėja Danutė Valošinaitė                                                       (Proceso Nr. 1-30-9-00040-2008-7)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.2.1.; 1.2.7.2.2.; 1.2.14.4.1.;1.1.8.10.;1.1.8.11.; 2.1.14.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.;1.2.20.3.

                                                                                                                                                       (S)

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S   V A R D U

2013 m. balandžio 22 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Daliaus Jocio ir Valentino Janonio,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorui Aidui Giniočiui,

nuteistiesiems O. B., D. M.,

gynėjams advokatams Algimantui Juciui, Juozui Ančiukaičiui, Jurijui Stepanovui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. gynėjo advokato A. Jucio, nuteistųjų M. M., D. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d., 150 str. 2 d., 182 str. 1 d., 181 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. dėl A. K. seksualinio prievartavimo –  laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį dėl M. T. seksualinio prievartavimo – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-01  – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-12  – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-13 tarp 9 val. ir 12 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį dėl R. A. seksualinio prievartavimo 20012-09-13 tarp 16 ir 17 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-14 tarp 9 ir 12 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-14 tarp 16 val. ir 19 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-15 tarp 9 ir 12 val. – laisvės atėmimu  trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-15 tarp 16 val. ir 19 val. - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. dėl E. J. seksualinio prievartavimo – laisvės atėmimu dvejiems metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p.,  paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.  Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-24.

D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d, 181 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį dėl M. T. seksualinio prievartavimo ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-01  – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo  2008-09-12  – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo  2008-09-13  tarp 9 val. ir 12 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį dėl R. A. seksualinio prievartavimo  20012-09-13 tarp 16 ir 17 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-14 tarp 9 ir 12 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 dalį dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-14 tarp 16 val. ir 19 val. –  laisvės atėmimu  trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. dėl R. A. seksualinio prievartavimo 2008-09-15 tarp 9 ir 12 val. – laisvės atėmimu  trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d. dėl R. A. prievartavimo 2008-09-15 tarp 16 val. ir 19 val. – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems (6) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d., 290 str. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-06-20.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas D. T., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nebuvo paduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

 

O. B. nuteistas už tai, kad padarė seksualinį prievartavimą:

Jis  2007 m. laikotarpiu nuo birželio 12 d. iki birželio 14 d., tikslesnė diena ikiteisminio tyrimo nenustatyta, apie 8 val., būdamas laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, kameroje Nr. 11, pareikalavo toje pačioje kameroje laikomo A. K. tenkinti O. B. lytinę aistrą ir pagrasino A. K. sumušti, rankomis pastūmė A. K., t. y., grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartojęs, tenkino savo lytinę aistrą su A. K. prieš jo valią analiniu būdu – įvedęs savo varpą A. K. į analinę angą.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 val., Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, paskirstymo kameroje Nr. PK-4, su M. M. ir D. M., veikdami  bendrininkų grupe, pareikalavo M. T. tenkinti jų lytinę aistrą oraliniu arba analiniu būdu ir siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią priešintis, pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį: greta būnant ir šiems veiksmams pritariant M. M., O. B. kumščiu sudavė M. T. smūgį į krūtinę, padavė indą su vandeniu, o D. M. į jį įdėjo elektrinę kaitinimo spiralę bei kartu su O. B. paliepė spiralę įjungti į elektros tinklą ir laikyti indą rankose, kol vanduo užvirs, tai M. T. tuojau ir padarė dėl indo karščio kęsdamas fizinį skausmą, po to D. M. spyrė M. T. į krūtinę. Netrukus po to toje pačioje kameroje O. B., paėmęs ranka M. T. už sprando, nusivedė jį prie lovos, į kurią atsigulė pats ir liepė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, į lovą įlipusiam M. T. į burną įvedęs savo lytinę varpą bei sudavė delnu į veidą M. T., po to tuojau, M. T. išlipus iš lovos, O. B. nurodė jam gultis į lovą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. lovoje gulinčiam M. T. įvedė savo lytinę varpą į analinę angą ir taip tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, po to M. M. nurodė M. T. gulėti lovoje, į kurią netrukus įlipo D. M., kuris M. T. nurodė ranka masturbuoti ir tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to M. T. ranka masturbuojant jo varpą ir įvedus ją M. T. į burną, D. M. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Taip pavartodamas fizinį smurtą, O. B. su bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su M. T. prieš jo valią analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su D. M.  ir veikdamas bendrininkų grupe su juo, turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su kartu su jais toje pačioje kameroje laikomu R. A.  ir palaužti jo valią priešintis, pavartojo fizinį smurtą ir grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą: D. M. kumščiu sudavė R. A. kartą į petį, mažiau kaip tris kartus kumščiu į krūtinę bei delnu per galvą, o O. B., užsimojęs sugniaužtu kumščiu, grasino R. A. tuoj pat sulaužyti nosį, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu – O. B. įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus  D. M. įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą :

jis 2008 m. rugsėjo 12 d., laikotarpiu tarp 15 val. 30 min. ir 19 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22, su D. M., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindo manyti, kad O. B. ir D. M. gali panaudoti fizinį smurtą prieš jį, pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu tarp 9 val. ir 12 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su D. M., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto  fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu tarp 16 val. ir 17 val. 50 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su D. M., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu tarp 9 val. ir 12 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su D. M., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris  dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali panaudoti fizinį smurtą prieš jį, pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu tarp 16 val. ir 19 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22, su D. M., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu tarp 9 val. ir 11 val. 40 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su D. M., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

2008 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu tarp 16 val. ir 19 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su D. M., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad padarė sukčiavimą:

jis, būdamas nuteistas ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. l, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 2, siekdamas įgyti svetimą V. S. turtą savo naudai, 2008 m. gruodžio 19 d. 15 val. 35 min. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio kortelės abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, į telefoną, kurio kortelės abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išsiuntė pranešimą V. S., kuriuo tyčia suklaidino V. S. – prisistatė V. S. pažįstamu G. S. ir tariamai G. S. vardu paprašė paskolinti 7000 litų. Po to, tą pačią dieną, apie 17 val., V. S. Vilniaus autobusų stotyje autobusu, vykstančiu į Klaipėdą, išsiuntus 2000 eurų (kas atitinka 6905,6 litų) O. B. nurodytam asmeniui  V. J., nežinančiam apie šių O. B. veiksmų nusikalstamą pobūdį, ir V. J. tos pačios dienos vakare atsiųstus pinigus Klaipėdos autobusų stotyje gavus, O. B. tokiu būdu įgijo šį svetimą turtą apgaule.

 Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią pavartodamas fizinį smurtą:

jis 2009 m. sausio 17 d., apie 8 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. l, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 2, pareikalavo toje pačioje kameroje laikomo E. J. tenkinti jo lytinę aistrą ir tuo tikslu tyčia metaliniu svarmeniu sudavė E. J. smūgį į kairę ranką ir ne mažiau kaip du smūgius į kairę koją, kumščiu sudavė smūgį į veidą ir, pavartojęs fizinį smurtą, tenkino savo lytinę aistrą su E. J. prieš jo valią kitokio fizinio sąlyčio būdu – E. J. ranka masturbuojant O. B. varpą.

Be to, O. B. taip pat nuteistas už tai, kad padarė turto prievartavimą:

jis 2009 m. kovo 17 d., apie 18 val., O. B., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. l, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 2 susitarė su toje pačioje kameroje laikomu D. M. prievartauti turtą iš areštinės kameroje kartu su jais laikomo T. K. galimų nusikaltimo bendrininkų – N. K. ir R. D. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18 val. 40 min. iki 21 val., D. M. telefoninių pokalbių metu į šią nusikalstamą veiką įtraukė D. T., jam nurodydamas susisiekus su N. K. ir R. D. pasakyti jiems tikrovės neatitinkančią informaciją, kad T. K. ketina duoti prieš juos parodymus, ir, taip juos įbauginus, pareikalauti 5000 eurų už tai, kad D. M. su O. B. užtikrintų, kad T. K. parodymų prieš N. K. ir R. D. neduos, bei tuo tikslu, kad grasinimas atrodytų realesnis, O. B. ir D. M. įkalbėjo T. K., kad šis prašytų pinigų iš R. D. ir N. K. Vykdydamas susitarimą, D. T. tą pačią dieną, apie 21 val., prie prekybos centro BIG, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, į susitikimo vietą su R. D. ir N. K. automobiliu atvežė M. G., kuriam nebuvo žinoma apie D.T. ir jo bendrininkų veiksmų nusikalstamą pobūdį bei telefonu tekstinio pranešimo būdu nurodė M. G., susitikusiam su R. D. ir N. K., skambinti D. M. ir O. B., tokiu būdu užtikrindamas galimybę šiems nusikaltimo bendrininkams perduoti reikalavimą ir grasinimą N. K. ir R. D. Po to tą pačią dieną, laikotarpiu tarp 21 ir 21 val. 30 min., telefoninio pokalbio su R. D., kalbančiu M. G. duotu telefonu, metu, po to, kai to paties telefoninio pokalbio metu nusikaltime nedalyvaujantis T. K. pakalbėjo su N. K. ir R. D., D. M. užmaskuotai, tai yra grasindamas, kad T. K. ketina duoti parodymus prieš R. D. ir N. K. ir siūlydamas užtikrinti, kad T. K. parodymų prieš juos neduos, savo ir savo bendrininkų naudai kaip užmokestį už tariamą paslaugą reikalavo R. D. ir N. K. perduoti 5000 eurų, tai atitinka 17 264 litus. Taip O. B., veikdamas bendrininkų grupe su D. M. ir D. T., neturėdamas teisėto pagrindo, pavartodamas kitokią psichinę prievartą vertė kitus asmenis perduoti turtą.

D. M. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 1 d., apie 13 val., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimo metu nenustatytas, būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B. ir veikdamas bendrininkų grupe su juo, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su kartu su jais toje pačioje kameroje laikomu R. A. ir palaužti jo valią priešintis, pavartojo fizinį smurtą ir grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą: D. M. kumščiu sudavė R. A. kartą į petį, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į krūtinę bei delnu kartą į galvą, o O. B., užsimojęs sugniaužtu kumščiu, grasino R. A. tuoj pat sulaužyti nosį, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu – O. B. įvedęs savo varpą R. A. į burną, po to netrukus  D. M. įvedęs savo varpą R. A. į burną.                     

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 12 d., laikotarpiu tarp 15 val. 30 min. ir 19 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, O. B. pareikalavus R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkinus su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedus savo varpą R. A. į burną, netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

2008 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu tarp 9 val. ir 12 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, D. M., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, O. B. pareikalavus R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, tuo grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R.A. valią tenkinus su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedus savo varpą R. A.iui į burną, netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu tarp 16 val. ir 17 val. 50 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, D. M., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, O. B. pareikalavus R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkinus su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedus savo varpą R. A. į burną, netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, tuo grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu tarp 9 val. ir 12 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, O. B. pareikalavus R. A. tenkinti jo lytinę aistrą, ir grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkinus su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedus savo varpą R. A. į burną, netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu tarp 16 val. ir 19 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, D. M., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, O. B. pareikalavus R. A. tenkinti jo lytinę aistrą ir grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš R. A. valią tenkinus su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedus savo varpą R. A. į burną, netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe  padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu tarp 9 val. ir 11 val. 40 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, D. M., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, O. B. pareikalavus R. A. tenkinti jo lytinę aistrą ir grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, prieš R. A. valią tenkinus su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedus savo varpą R. A. į burną, netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe  padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu tarp 16 val. ir 19 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, D. M., būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 22 su O. B., veikdamas su juo bendrininkų grupe, pasinaudodamas tuo, kad kartu su jais toje pačioje užrakintoje kameroje laikomas R. A., kuris dėl 2008-09-01 O. B. ir D. M. padaryto jo seksualinio prievartavimo metu pavartoto fizinio smurto turėjo pagrindą manyti, kad O. B. ir D. M. gali pavartoti fizinį smurtą prieš jį, O. B. pareikalavus R. A. tenkinti jo lytinę aistrą ir grasinant tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, prieš R. A. valią tenkinus su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedus savo varpą R. A. į burną, netrukus D. M. pareikalavo R. A. tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, ir prieš R. A. valią tenkino su juo savo lytinę aistrą oraliniu būdu, įvedęs savo varpą R. A. į burną.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą:

jis 2008 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 val., Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, paskirstymo kameroje Nr. PK-4 su M. M. ir O. B. veikdami bendrininkų grupe, pareikalavo M. T. tenkinti jų lytinę aistrą oraliniu arba analiniu būdu ir siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią priešintis, pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį: greta būnant ir šiems veiksmams pritariant M. M., O. B. kumščiu sudavė M. T. smūgį į krūtinę, padavė indą su vandeniu, o D. M. jį įdėjo elektrinę kaitinimo spiralę bei kartu su O. B. paliepė spiralę įjungti į elektros tinklą ir laikyti indą rankose, kol vanduo užvirs, tai M. T. tuojau ir padarė, dėl indo karščio kęsdamas fizinį skausmą, po to D. M. spyrė M. T. į krūtinę. Netrukus po to toje pačioje kameroje O. B., paėmęs ranka M. T. už sprando, nusivedė jį prie lovos, į kurią atsigulė pats ir liepė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, į lovą įlipusiam M. T. į burną įvedęs savo lytinę varpą bei sudavė delnu į veidą M. T., po to tuojau, M. T. išlipus iš lovos, O. B. nurodė jam gultis į lovą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. lovoje gulinčiam M. T. įvedė savo lytinę varpą į analinę angą ir taip tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, po to M. M. nurodė M. T. gulėti lovoje, į kurią netrukus įlipo D. M., kuris M. T. nurodė ranka masturbuoti ir tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to M. T. ranka masturbuojant jo varpą ir įvedus ją M. T. į burną, D. M. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Taip pavartodamas fizinį smurtą, D. M. su bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su M. T. prieš jo valią analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.                   

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad padarė turto prievartavimą:

2009 m. kovo 17 d., apie 18 val., jis, būdamas laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinės kameroje Nr. 2 susitarė su toje pačioje kameroje laikomu O. B. prievartauti turtą iš areštinės kameroje kartu su jais laikomo T. K. galimų nusikaltimo bendrininkų – N. K. ir R. D. Tą pačią dieną, laikotarpiu nuo 18 val. 40 min. iki 21val., D. M. telefoninių pokalbių metu į šią nusikalstamą veiką įtraukė D. T., jam nurodydamas susisiekus su N. K. ir R. D., pasakyti jiems tikrovės neatitinkančią informaciją, kad T. K. ketina duoti prieš juos parodymus, ir, taip juos įbauginus, pareikalauti 5000 eurų už tai, kad D. M. su O. B. užtikrintų, kad T. K. parodymų prieš N. K. ir R. D. neduos, bei tuo tikslu, kad grasinimas atrodytų realesnis, O. B. ir D. M. įkalbėjo T. K., kad šis prašytų pinigų iš R. D. ir N. K. Vykdydamas susitarimą, D. T. tą pačią dieną, apie 21 val., prie prekybos centro BIG, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, į susitikimo vietą su R. D. ir N. K. automobiliu atvežė M. G., kuriam nebuvo žinoma apie D. T. ir jo bendrininkų veiksmų nusikalstamą pobūdį, bei telefonu tekstinio pranešimo būdu nurodė M. G., susitikusiam su R. D. ir N. K., skambinti D. M. ir O. B., tokiu būdu užtikrindamas galimybę šiems nusikaltimo bendrininkams perduoti reikalavimą ir grasinimą N. K. ir R. D.. Po to tą pačią dieną, laikotarpiu tarp 21 ir 21 val. 30 min., telefoninio pokalbio su R. D., kalbančiu M. G. duotu telefonu, metu, po to, kai to paties telefoninio pokalbio metu nusikaltime nedalyvaujantis T. K. pakalbėjo su N. K. ir R. D., D. M. užmaskuotai, tai yra grasindamas, kad T. K. ketina duoti parodymus prieš R. D. ir N. K. ir siūlydamas užtikrinti, kad T. K. parodymų prieš juos neduos, savo ir savo bendrininkų naudai kaip užmokestį už tariamą paslaugą reikalavo R. D. ir N. K. perduoti 5000 eurų, tai atitinka 17 264 litus. Taip D. M., veikdamas bendrininkų grupe su O. B. ir D. T., neturėdamas teisėto pagrindo pavartodamas kitokią psichinę prievartą vertė kitus asmenis perduoti turtą.

Be to, D. M. taip pat nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytoją, kad šis duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu:

2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 10 val., D. M., būdamas suimtas ir laikomas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, areštinėje, turėdamas tikslą paveikti V. V., kad šis, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr.30-9-00040-08 dėl M. T. seksualinio prievartavimo, duotų melagingus parodymus, į areštinės kamerą Nr. 23, kurioje tuo metu buvo laikomas V. V., pro tarpą, esantį tarp kameros durų ir grindų, įmetė savo rašytą raštelį, kuriuo įtikinėjo V. V. duoti melagingus parodymus apie tai, kad V. V. D. M. nurodė M. T. duomenis, taip pat apie tai, kad V. V. D. M. sakė, jog girdėjo, kad M. T. nori apšmeižti D. M. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. spalio 20 d., tarp 9 val. 30 min. ir 10 val., Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės pasivaikščiojimo kiemelyje prie pasivaikščiojimo patalpos Nr. 7 D. M., turėdamas tikslą paveikti V. V., kad šis, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 30-9-00040-08 dėl M. T. seksualinio prievartavimo, duotų melagingus parodymus, V. V. perdavė savo rašytą raštelį, kuriuo įtikinėjo V. V. duoti melagingus parodymus apie tai, kad V. V. D. M. nurodė M. T. duomenis, taip pat apie tai, kad V. V. D. M. sakė, jog girdėjo, kad D. M. ir M. M. nori apšmeižti A. M. ir A. K.

M. M. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą :

jis 2008 m. rugpjūčio 19 d., apie 11 val., Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, paskirstymo kameroje Nr. PK-4, su O. B. ir D. M., veikdami bendrininkų grupe, pareikalavo M. T. tenkinti jų lytinę aistrą oraliniu arba analiniu būdu ir, siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią priešintis, pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį: greta būnant ir šiems veiksmams pritariant M. M., O. B. kumščiu sudavė M. T. smūgį į krūtinę, padavė indą su vandeniu, o D. M. į jį įdėjo elektrinę kaitinimo spiralę bei kartu su O. B. paliepė spiralę įjungti į elektros tinklą ir laikyti indą rankose, kol vanduo užvirs, tai M. T. tuojau ir padarė, dėl indo karščio kęsdamas fizinį skausmą, po to D. M. spyrė M. T. į krūtinę. Netrukus po to, toje pačioje kameroje, O. B., paėmęs ranka M. T. už sprando, nusivedė jį prie lovos, į kurią atsigulė pats ir liepė tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, į lovą įlipusiam M. T. į burną įvedęs savo lytinę varpą bei sudavė delnu į veidą M. T., po to tuojau, M. T. išlipus iš lovos, O. B. nurodė jam gultis į lovą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. M. lovoje gulinčiam M. T. įvedė savo lytinę varpą į analinę angą ir taip tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu, po to M. M. nurodė M. T. gulėti lovoje, į kurią netrukus įlipo D. M., kuris M. T. nurodė ranka masturbuoti ir tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, po to M. T. ranka masturbuojant jo varpą ir įvedus ją M. T. į burną, D. M. tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Taip pavartodamas fizinį smurtą, M. M. su bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su M. T. prieš jo valią analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, M. M. taip pat nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją:

jis, 2009 m. vasario 7 d., apie 8 val. 20 min., būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje Klaipėdoje, Jūros g. 1, patikrinimo metu išvestas iš areštinės kameros Nr. 24 į areštinės koridorių, patikrinimą vykdžiusiam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tarnybos biuro areštinės vyriausiajam postiniui S. Ž. tyčia spjovė į veidą ir taip įžeidė šį savo pareigas einantį valstybės tarnautoją.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo sumažinti iš jo priteistas proceso išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu priteistomis proceso išlaidomis, kurias jis turi atlyginti solidariai už liudytojų A. K. ir R. J. kelionės išlaidas. Liudytojas A. K. egzistuoja jam inkriminuojamame epizode, bet liudytojas R. J. nėra jam žinomas. Su epizodu baudžiamojoje byloje, kurioje kaip liudytojas figuruoja R. J., jis nieko bendra neturi, tą patvirtina ir baudžiamosios bylos mežiaga. Apeliantas prašo nustatyti, kiek asmeniškai jis turi sumokėti proceso išlaidų už liudytojo A. K. kelionės išlaidas.  

Nuteistojo D. M. apeliaciniame skunde nėra suformuluotas konkretus reikalavimas, tačiau iš skundo turinio galima spręsti, jog jis neigia savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų bei kartu prašo nepanaikinus jam pareikštų kaltinimų paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl jo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis nebuvo davęs jokių savo kaltę pagrindžiančių parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad be jo prisipažinimo daugiau įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, byloje nėra.

Tariamo įvykio 2008 m. rugsėjo mėn. Klaipėdos AVPK įtarimas pateiktas 2010 m. Tyrimas pradėtas ne pagal tariamo nukentėjusiojo skundą, bet prokuroro reikalavimą. Pagal R. A. parodymus teisme jis buvo įkalbėtas Pravieniškių 2-iuose PN atvykusio pareigūno A. M. Šis įkalbinėjimas buvo procesiškai neįformintas. Byloje nėra tokio protokolo.

R. A. savo parodymuose teisme daugiausiai pasakojo apie tariamus ketinimus nunuodyti. Šis melas kaltintojui pasirodė absurdiškas, todėl jis nėra kaltinamas nunuodijimu, tačiau seksualinė prievarta nebuvo atmesta, nors remiamasi tuo pačiu šaltiniu, t. y. R. A. pasakojimais. R. A. taip pat nurodė, kad pats nenorėjo eiti iš kameros į pasivaikščiojimus ir nepaaiškino, kodėl, jeigu taip jau blogai buvo. R. A. pripažino, kad yra narkomanas, prasidėjo abstinencijos būsena. Tada jis iškvietė pareigūnus.

Dėl tariamo M. T. prievartavimo apeliantas teigia, kad nurodytos liudininkų (Šiaulių TI pareigūnų ir jų vadovybės) aplinkybės, jog nebuvo su jais karantino 4 numeryje, kad jis buvo numeryje 6. Tai dokumentai, patvirtinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos. Tai aiškiai matyti iš byloje surinktų įrodymų.

Dėl turto prievartavimo pagal BK 181 str. nuteistasis teigia, kad byloje, kurioje nėra pripažintų nukentėjusiųjų, iškviesti liudininkai pasakė, jog jokių pinigų nebuvo paduota, taip pat nebuvo jokių grasinimų. D. M. nieko neprašė. Byloje nėra užfiksuota jokių tokių faktų. Kaltinime nurodyta, kad jis buvo paveikęs liudytoją. Tačiau į teismą liudytojas nebuvo iškviestas, jo parodymų nėra, akistata taip pat nepadaryta. Todėl būtinai turi būti iškviestas V. V.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal baudžiamajame įstatyme numatytus straipsnius, nors jei ir įrodytas nusikaltimas, tai yra pagal BK 181 str. (turto prievartavimas), pinigų niekas niekam nedavė. Ir pagal BK 233 str. liudininkui niekas negrasino. Todėl pagal surinktus duomenis ir įrodymus, jeigu nusikaltimas nepadarytas, jo nuteisti negalima. Jeigu kokie nors jo nusikalstami veiksmai būtų įrodyti, tai turėtų būti taikomas BK 22 str. Apylinkės teismas pripažinęs jį kaltu turėjo subendrinti bausmes pagal 63 str. taisykles, kaip D. T. ir kitiems nuteistiesiems.

Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jam paskyrė tokią griežtą bausmę. D. T. paskirta 3 mėnesių bausmė subendrinta pagal BK 63 str., dėl jo padaryta klaida. Nuteistasis skunde prašo subendrinti bausmes pagal BK 63 str. ir įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės laiką bei subendrinti su 2010-04-30 nuosprendžiu, kurie taip pat subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-07 nuosprendžiu bei kalinimą nuo 2006-11-22  iki 2007-02-23, taip pat 2008-12-10. Apeliantas prašo tuo atveju, jeigu bus pripažintas kaltu, subendrintą bausmę paskirti 9 metus 3 mėnesius. Valstybinis kaltintojas taip pat prašė subendrinti bausmes pagal BK 63 str.

Nuteistojo O. B. gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendį panaikinti ir O. B. išteisinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde taip pat suformuluotas alternatyvus reikalavimas – jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad kai kurie epizodai (kaltinimai) yra įrodyti (arba visi), tada prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendį ir paskirti bausmę, apsiribojant su jau faktiškai iškalėtu laiku ir (arba) paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendyje paskirta bausme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir teisminis tyrimas buvo atliekami iš esmės pažeidžiant BPK normas. Priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra vienpusiškas, nesiremia įrodymų visetu bei visa faktine bylos medžiaga. Teismas neatsižvelgė į esamus esminius prieštaravimus, jų neanalizavo bei nesistengė jų panaikinti. Be to, teismas dėl O. B. buvo aiškiai šališkas. Buvo reiškiami nušalinimai, kurie atmesti tik formaliais motyvais, nesigilinant į esmę ir pareiškimų turinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės nurodė, kad O. B. teisme savo kaltę pagal visas inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltu prisipažino. Nuteistojo gynėjas teigia, kad O. B. taip pasielgė faktiškai nukamuotas dėl metai iš metų besitęsiančio teisminio proceso. Visą tą laiką jis buvo laikomas policijų komisariatų rūsiuose ar kalėjimuose. Be to, savo prisipažinime jis nenurodė jokių nusikalstamos veikos aplinkybių.

Gynyba apeliaciniame teisme pateikia svarius įrodymus dėl poveikio O. B. bei teisme pareikšto „prisipažinimo“. Advokatas savo baigiamojoje kalboje išreiškė savo nuomonę, prašydamas O. B. išteisinti. Prašymas rėmėsi faktine bylos medžiaga. Teismas O. B. pripažino kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 150 str. 1 d., 150 str. 2 d., 182 str. 1 d., 181 str. 1 d.

Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., teismas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 6 metams 8 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose. Teismas nusprendė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti kardomajame suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-24. Visų pirma prokuroras savo kalboje teismo prašė paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendžiu ir nuo tos dienos skaičiuoti bausmės atlikimo pradžią. Bylos medžiaga patvirtina, kad į tai turėjo būti atsižvelgta ir toks turėjo būti priimtas sprendimas.

Nors O. B. teisme savo kaltę pripažino pagal visus jam pateiktus kaltinimo epizodus, tačiau jis, nuteistojo gynėjas, yra įsitikinęs, kad jo kaltė pagal visus kaltinimo epizodus nėra įrodyta. Nagrinėjant šią bylą, svarbiausia būtina buvo atsižvelgti į tai, ar yra įrodyta O. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, taip pat  ar nebuvo pažeidžiamos BPK normos, atliekant ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjant šią bylą, būtina buvo atsižvelgti į šias nuostatas ir patikrinti, ar atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant bylą teisme, jos buvo besąlygiškai vykdomos.

Liudytojai, kurie į teismą buvo pakviesti gynybos ir teisiamųjų, paneigė pareikštus kaltinimus. Ikiteisminis tyrimas atliktas vienašališkai, aktyviai dalyvaujant policijos pareigūnui A. M., nors byloje yra duomenų, kad jis formaliai buvo nušalintas nuo bylos tyrimo ir dalyvavimo joje. Nors gynyba ir prašė tikrinti kaltinimo liudytojų patikimumą, tačiau tai daroma nebuvo. Nebuvo net išsireikalaujami tų liudytojų nuosprendžiai, iš kurių būtų galima spręsti, ar prokuratūra darė kokias nors jiems nuolaidas, prašant skirti bausmes. T. y. gynyba prašė teismo patikrinti liudytojų patikimumą ir jų parodymų objektyvumą. Tačiau teismas atsisakė tai daryti, nenurodydamas teisinio pagrindo.

Byloje gausu esminių nesutapimų, prieštaravimų, kurie pašalinti nebuvo. Prokuroras visa tai paaiškino apibendrintai techninėmis klaidomis, nurodydamas, kad byloje yra prokuroro tarnybiniai pranešimai aukštesniajam viršininkui. Tačiau tai tėra tik pranešimas dėl neesminių prieštaravimų. Jokių papildomų patikrinimų, duomenų surinkimo, kas įrodytų technines klaidas – byloje nepateikta, tokių patikrinimų padaryta nebuvo. Tokiu būdu iš esmės buvo pažeista teisė į gynybą, nes tos aplinkybės BPK nustatyta tvarka patikrintos nebuvo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu žiniasklaidoje pasirodė didelis straipsnis, kuriame O. B. įvardijamas kaip asmuo, padaręs ne tik jam inkriminuojamus nusikaltimus, bet ir kitus sunkius nusikaltimus.  Teismo posėdžiai buvo uždari. Tačiau pateikta informacija spaudoje leidžia teigti, kad ją pateikė pareigūnas. Tuo iš esmės taip pat buvo pažeistos O. B. konstitucinės teisės. Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartą pasisakęs dėl tokių atvejų. Prokuratūra jokio tyrimo dėl to nepradėjo, nors akivaizdžiai buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir formuojama išankstinė nuostata dėl O. B. kaltumo.

Maža to, O. B. buvo įvardijamas kaip jau nusikaltimus padaręs asmuo ir kaip neva bendradarbiaujantis su policijos tarnybomis, o savo nusikaltimus darė policijos pareigūnų pavedimu. Šiuo atveju privalėjo būti atliktas atitinkamas patikrinimas. Tai padaryta nebuvo, o pateiktos nuostatos kai kuria dalimi atsispindėjo ir teismo nuosprendyje.

Toliau nuteistojo gynėjas nurodo, kad byloje kaltinimams dėl seksualinio prievartavimo pagrįsti nepateikti jokie objektyvūs duomenys (medicininiai); nebuvo nukentėjusiųjų skundų ar prašymų (kas yra privaloma pagal BPK). Pradėti tyrimai prokuroro iniciatyva nepagrįsti viešo intereso gynimu ir „nukentėjusiųjų“ negalėjimu apsiginti (visi padarę nemaža nusikaltimų, tarp jų ir itin sunkius); dėl sukčiavimo epizodų nebuvo taip pat prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus, o be to, ir dabar nėra prašymų patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltinamuosius; kaltinimai grindžiami ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurios neturi jokios teisinės galios, nes šių pokalbių pasiklausymo sankcionavimas iš esmės pažeidė įstatymus; neteisė teisės nesudaro.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad sankcionuota buvo M. T. epizodo pagrindu, kuris akivaizdžiai nuo pat pradžios galėjo būti įvardytas kaip nepagrįstas; teismas negalėjo sankcionuoti galbūt nusikalstamas veikas dėl nelegalių telefonų disponavimo ir neteisėtų leidimų jais naudotis. Tai numato tik sankcionuojant NVIM; sankcija duota anksčiau nei buvo pateiktas prokuroro prašymas. Įvardyta „techninė klaida“ BPK nustatyta tvarka patikrinta nebuvo. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad su O. B. bandoma susidoroti įvairiausiomis priemonėmis, sukeliant jam net grėsmes gyvybei.

Pareikštuose kaltinimuose nurodyta, kad „<...> O. B. kaltinamas tuo, kad bendrininkų grupe padarė seksualinį prievartavimą, t. y. panaudodamas fizinį smurtą, O. B. su bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su M. T. prieš jo valią analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu. Tokie O. B. veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d.“ Būtina atkreipti dėmesį į M. T. pareiškimą. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad jau prieš šį įvykį šis asmuo buvo „nuskriaustas“ – t. y., jis jau buvo pripažintas ir žinomas kaip homoseksualaus polinkio asmuo. Ir prieš  jį nereikėjo vartoti jokio smurto dėl seksualių pretenzijų. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad prieš ikiteisminį tyrimą, pateikiant jo pareiškimą ir tyrimo metu šis asmuo sirgo sunkia psichine liga ir negalėjo adekvatiškai suprasti tiek savo veiksmų, tiek teisingai įvertinti aplinką bei įvykius. Jo parodymai neatitinka bylos medžiagoje įvardytų faktinių aplinkybių.

Pažymėtina, kad šis įtarimas jau savo vidine struktūra yra prieštaringas ir paneigiantis, jog buvo padarytas inkriminuojamas nusikaltimas. Visi įtariamieji ikiteisminiame tyrime neigė padarę šį nusikaltimą. Todėl išlieka pagrįstos abejonės dėl bendrininkavimo. Pačiame įtarime nurodyta, kad O. B. neva nukentėjusiajam į krūtinę sudavė dėl indo laikymo rankose, o ne priverčiant tenkinti lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valą. Įtarime nurodyta, kad tik praėjus tam tikram laiko tarpui, buvo įvykdyta inkriminuojama veika. Lytinės aistros tenkinimas be fizinės ar psichinės prievartos neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Įtarime nenurodyta, kokios aplinkybės patvirtina, kad visų įtariamųjų veiksmai sudarė iš anksto susitartą ir bendrą tyčią. Atvirkščiai, įtarimas pats paneigia šias prielaidas. Be to, ir pačioje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kad O. B. šio nusikaltimo nepadarė. Pažymėtina, bylos nagrinėjimas buvo atliekamas nepateisinamai ilgai, o tai pažeidžia Europos žmogaus teisių Konvencijos, kurią pasirašė ir Lietuva, principus. Nemaža asmenų, kurie menamo įvykio laiku buvo bendroje kameroje su nukentėjusiuoju, nenurodė, kad toks nusikaltimas būtų buvęs padarytas. Visa tai yra bylos medžiagoje. Advokato gynėjo giliu įsitikinimu, asmuo, esantis įkalinimo vietoje, labai lengvai gali pasiduoti pareigūnų įtakai, šiems prižadėjus kai kurių režimo privilegijų ar net prieš laiką paleisti į laisvę. Taigi, tokių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami itin kritiškai, išsiaiškinus šių parodymų gavimo aplinkybes, taip pat palyginant su objektyviaisiais faktoriais, jeigu tokie buvo nustatyti. Todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme iškilo liudytojų parodymų patikimumo problema, į kurią teismas privalėjo atsižvelgti.

Gynėjas mano, kad pagrindinio liudytojo – A. K. – Klaipėdos apygardos teisėjams atskirai pristatyti ir jį charakterizuoti nebūtina, nes šis asmuo į sąvoką – „liudytojo patikimumas“ – įtrauktas negali būti. Visa bylos medžiaga patvirtina, kad jokio seksualinio prievartavimo nebuvo, o nukentėjusiojo parodymais tikėti tikrai negalima. Tuo labiau, kad jo apklausos protokolo stilistika itin primena prokuroro naudojamus posakius ir prokuroro kalbą, bet ne liudytojo. Tyrimas pradėtas praėjus 9 mėnesiams po įvardijamo įvykio. Mano, kad jeigu toks įvykis būtų buvęs registruotas, tai Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai nedelsdami būtų pradėję tyrimą, nustatę sužalojimus ir kitus objektyvius faktorius (spermos ir kt.).

Gynyba taip pat mano, kad nepatikrinus šių svarbių aplinkybių, negalima vienareikšmiai traktuoti nukentėjusiųjų paskatas ir motyvus duoti parodymus prieš O. B. ir kitus teisiamuosius. Tuo labiau, kad šie asmenys savo iniciatyva nesikreipė ir nepageidavo, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurtavimo prieš juos. Pridedamas Marijampolės pataisos namų 2004-12-30 rašto nuorašas, kuriame nurodoma: „<…>Vidaus Tyrimų tarnyba…gavo duomenų, kad 2004 m. lapkričio 15 d. į Marijampolės PK neteisėtu būdu buvo įgabenta kompiuterinė laikmena, kurioje įrašyta…Klaipėdos miesto policijos pareigūnų pokalbis su…bausmę atliekančiu O. B.…Pagal turimą informacija žinoma, kad kompiūterinėje laikmenoje įrašyta policijos pareigūnų A. M. ir E. T. pokalbis…Šią kompiuterinę laikmeną žiūrėjo beveik visi 14 ir 15 būrių nuteistieji…sekančios dienos vakarą šis kompaktinis diskas buvo perduotas į 16,17,18,19 būrius, kuriuose tai pat vyko masinis šių būrių nuteistųjų dalyvavimas minėto disko peržiūroje. Tai pat šioje peržiūroje dalyvavo ir nuteistasis O. B., kuris po šio įrašo peržiūrėjimo turėjo pasiaiškinti prieš visus įrašą žiūrėjusius nuteistuosius…” Gavus šią informaciją Marijampolės PN administracija ėmėsi priemonių užtikrinti nuteistojo O. B. saugumą, kadangi buvo gauta informacijos, kad paminėtų būrių nuteistieji su O. B. ruošiasi susidoroti fiziškai<…>“

Dėl šių įrašų praradimo ir atsiradimo pataisos namuose Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas (Nr. 38-1-00124-04). Tyrimo metu buvo patvirtintos jau anksčiau nurodytos aplinkybės. Kaltieji pareigūnai nebuvo nustatyti. Tačiau tyrimą atlikęs prokuroras Mindaugas Dūda konstatavo: „<…> Apklaustas įtariamasis E. T. (nurodė) Vaizdo įrašas su O. B. parodymais buvo daromas dėl vidinės kontrolės, kadangi buvo viršininkų nurodymas fiksuoti visus pokalbius su nusikaltėliais…Studijų metu jis palikdavo kabineto, seifo raktus, taip pat kabinete dažnai dirbdavo kiti bendradarbiai, todėl buvo galimybių kitiems asmenims paiimti įtarime minimą vaizdajuostę. O. B. atžvilgiu nebuvo atliekamas operatyvinis tyrimas…mano, kad Klaipėdos m. KP ONTT vyksta vidinės intrigos <…>“. 2007-11-19 Marijampolės pataisos namų Tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 303 nurodoma: „<…> 2007-09-18 gautas raštas iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nr. 38-S6-3-1003 KF, kuriame nurodoma, apie esančius operatyvinius duomenis, kad nuteistajam O. B.…gresia pavojus jo sveikatai, gyvybei, todėl prašoma jį perkelti į kitus pataisos namus<…>“. Galimą O. B. persekiojimą patvirtina ir kitas epizodas. 2009 m. gruodžio 10 d. Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras Mindaugas Dūda nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00013-09 dėl menamo pareigūnų papirkimo ir kyšininkavimo, kurį galėjo organizuoti O. B. Šiame nutarime nurodoma: “<…> Išvados dėl padarytų galimai nusikalstamų veikų paremtos išimtinai informacijos, kuri gauta atliekant O. B. ir D. M. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, klausimą, kontrolę, fiksavimą ir kaupimą, pagrindu”.

Vien tik telefoninių pokalbių metu užfiksuota informacija, nepatvirtinta kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gautais duomenimis, negali būti pagrindu galutiniam nusikalstamos veikos padarymo faktui konstatuoti, taigi ir pagrindas asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismų praktikoje duomenų asmens kaltei pagrįsti pakankamumas suprantamas kaip galimybė padaryti neginčijamas ir neabejotinas išvadas dėl įtariamojo (kaltinamojo) kaltės padarius  nusikalstamą veiką ir kitų svarbių bylos aplinkybių. Įvertinus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje surinktus faktinius duomenis, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl, byloje esant šioms aplinkybėms ir remiantis principine baudžiamojo proceso nuostata, jog visos baudžiamojo proceso metu nepašalintos abejonės yra aiškinamos įtariamojo naudai, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktinas. Byloje taip pat yra raštas iš Šiaulių kalėjimo, jame nurodoma, kad O. B. buvo visiškai kitoje kameroje nei buvo sulaikomas M. T.

Įtariamasis O. B. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2009-06-16 gavo raštą Nr.17/01-475, kuriame nurodyta : „<...> Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr.37-1341) 165 str. 2 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgalioti pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įstaigoje padarytų nusikalstamų veikų. Vykdant suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą, Šiaulių tardymo izoliatoriuje vadovaujamasi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, 84 p. nuostatomis, numatančiomis, kad priežiūros budinčiosios pamainos prižiūrėtojai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15 – 20 kamerų. Budinčiosios pamainos priežiūros posto prižiūrėtojai, vykdydami pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, privalo užkardyti šiurkščius drausmės pažeidimus bei nusikaltimus. Suimtieji (nuteistieji), pastebėję nusikaltimą vykdantį asmenį, gali kreiptis į priežiūros posto prižiūrėtojus bet kuriuo paros metu. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje numatyti suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimai – skaičiuotės Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomi du kartus per parą, jų metu suimtiesiems (nuteistiesiems) nėra draudžiama kreiptis pareigūnus. Atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtieji (nuteistieji) skiriami į gyvenamąsias kameras laikantis Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 2008, Nr.81-3172) 10 str. reikalavimų, į konkrečią gyvenamąją kamerą įvertinęs visas aplinkybes, suimtąjį (nuteistąjį) paskiria Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnas. Suimtiesiems padaryti sužalojimai Šiaulių tardymo izoliatoriuje registruojami Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ( Žin., 2009, Nr.68-2782) 112 p. numatytame žurnale <...>“.

Apklausiami kaip liudytojai Šiaulių tardyminio izoliatoriaus pareigūnai šias aplinkybes taip pat patvirtino. Kai kurie įrašų akivaizdūs pataisymai liudytojų buvo paaiškinti kaip apsirikimo klaida. Tai patvirtina ir nustatytos byloje aplinkybės. Visų pirma nurodyta kamera yra karantininė, t. y. joje sulaikomi itin trumpą laiką atvežti suimtieji, kurie būna paskirstomi į nuolatines kameras. Joje per naktį sulaikytieji nelaikomi. Nukentėjusysis savo parodymuose nurodė, kad nusikalstami veiksmai dėl jo buvo pavartoti naktį.

Pažymėtinos taip pat šios itin svarbios aplinkybės: specialisto išvada 2008-11-13 Nr. 95TPK-579, kurioje nurodoma, kad tiriamasis nukentėjusysis M. T. yra dezorientuotas tiek laike, tiek aplinkoje, kad jis negali visiškai suvokti įvykių, negali atlikti elementarių užduočių. Specialisto išvadoje nurodoma: „<...> 2008 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas M. T..... pareiškimas apie tai, kad 2008 m. rugpjūčio mėn., būdamas suimtas, jis buvo „išprievartautas“ trijų nuteistųjų. 2008-10-21 M. T. buvo hospitalizuotas į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur jam buvo nustatyta situacinė subdepresinė reakcija <...>“.  Visa tai rodo, kad pareiškimas negalėjo būti parašytas jo valia ir jo iniciatyva, net nurodant jam nežinomą Klaipėdos prokuroro pavardę. Toliau nurodoma: „<...> 2008-11-06 laisvės atėmimo vietų ligoninės medicininėje pažymoje Nr. 7/01-3063 nurodyta, kad tolimesnis gydymas stacionare nereikalingas ir bus grąžintas į bausmės atlikimo vietą.

2008-11-13 M. T. konvojuotas į Klaipėdos apygardos prokuratūrą tardymo veiksmų atlikimui. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo parengties stadijoje buvo atkreiptas dėmesys į įtariamojo psichikos sveikatos būklę: įtariamasis sunkiai orientuojasi laike ir aplinkoje, ko pasekoje planuotų ikiteisminio tyrimo veiksmų su M. T. atlikti nebuvo galima <...>“. Vadinasi, gydantys M. T. gydytojai neteisingai vertino jo būklę ir teikė neteisingus duomenis apie M. T. sveikatos būklę. Teismo psichiatras D. Tamašauskas, ištyręs M. T. psichinę būklę, nustatė : „<...> Dezorientuotas  laike..., teigia šiuo metu esantis Kretingoje, pasižiūrėjęs per langą patikslino, kad tikrai esantis Kretingoje,...tikslios gimimo datos negalėjo pasakyti, painioja dienas, automatiškai sutinka su siūlomu sprendimo variantu. Nesugeba atlikti elementarių užduočių, reikalaujančių minimalaus susikaupimo ir minimalių protinių pastangų. Apie pagrindinius savo gyvenimo įvykius nuosekliai papasakoti nesugeba, atsakymai fragmentiški, painioja chronologinę įvykių eigą. Fiksacinė ir ilgalaikė atmintis sutrikusi, dėmesio koncentracija sutrikusi... Kritikos savo būsenai, aplinkoje vykstantiems reiškiniams nėra <...>“. Toliau psichiatras konstatuoja: „<...> Jis dėl mąstymo sutrikimų, atminties ir dėmesio sutrikimų negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, su juo negalima atlikti tyrimo veiksmų <...>“.

Į teismo posėdį buvo iškviestas psichiatras D. T. Į klausimus – nuo ko atsirado ligos požymiai? Ar gydymo proceso metu ir vartojant vaistus, buvo galima su juo atlikti tardymo veiksmus? Kokie buvo panaudoti vaistai ir kaip jie veikė M. T.? – teismo psichiatras atsakė, kad atsakyti į šiuos klausimus jis negali, nes tam būtina skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir jos metu tirti M. T. psichinę būklę. Ikiteisminio tyrimo metu tai padaryta nebuvo.

Kas M. T. pristatė į Klaipėdos teismo psichiatrijos komisiją – nenurodyta. Tačiau specialisto išvadoje, kaip jau buvo pažymėta, kad M. T. į komisiją buvo pristatytas 2008-11-13. Specialisto išvadoje Nr. G2192/08(03), 2008-11-13 nurodoma: „<...> Atliekant tyrimą dalyvavo:...Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONT 2-os valdybos 1-mo skyriaus vyr. tyrėjas A. M....Su apžiūrimuoju kontaktas apsunkintas, vangiai ir netiksliai atsako į užduodamus klausimus, užduoties aprašomojoje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškinti pilnai negali, apie lytinius santykius atsako trumpai, neaiškiai...M. T. kūne sužalojimų, būdingų seksualiniam prievartavimui (per išangę) nerasta <...>“. Tai dar kartą patvirtina, kad M. T. savo valia ir iniciatyva parašyti pareiškimą negalėjo. Jau pats pareiškimas, jo turinys rodo kito asmens diktavimą. Be to, M. T. nurodė, kad jį „išprievartavo“ naktį. Kas jau buvo pažymėta.

Gynėjas advokatas akcentuoja, kad teismas buvo jį įpareigojęs iš Kretingos rajono apylinkės teismo išsireikalauti M. T. priimtą nuosprendį. Remdamasis teismo nurodymu, prašė prie bylos medžiagos pridėti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio nuorašą su teisiamojo posėdžio protokolo nuorašais. Šiame nuosprendyje nurodyta: „<…> Kaltinamojo M. T. lengvinančia baudžiamąją atsakomybę teismas laiko, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų veikų padarymui. Kaltinamasis ankščiau teistas 5 kartus, teistumai neišnykę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį…nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio <…>”. Apklausiamas teisme M. T. nurodė, kad jis į teismą buvo atvežtas A. M.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad nukentėjusysis M. T. parodė, jog 2008 m., tikriausiai rugpjūčio mėn., jis buvo etapuotas iš Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur karantino kameroje Nr. 4 jį seksualiai prievartavo trys suimtieji. Du iš suimtųjų uždengė lovos galą ir šoną lyg ir rankšluosčiu tokiu būdu, kad nesimatytų nuo kameros durų. Pirmasis jį prievartavo oraliniu būdu, antras – analiniu, trečiasis – taip pat oraliniu būdu. Po seksualinio prievartavimo, pirmas prievartavęs jį suimtasis į užrašų knygutę užsirašė M. T. duomenis – vardą, pavardę, gimimo metus ir gyvenamosios vietos adresą (Klaipėdos g. „(duomenys neskelbtini)“, Kretinga) (b. l. 21–28, t. 1). Iš asmenų parodymo atpažinti iš fotonuotraukos protokolų matyti, kad M. T. atpažino O. B. kaip pirmąjį, M. M. – kaip antrąjį, D. M. – kaip trečiąjį jį prievartavusį asmenį (b. l. 30–41, t. 1). Tačiau teisme nukentėjusysis davė visiškai kitokius parodymus. Jis, nukentėjusysis, patikslino, kad sirgo ir gulėjo ligoninėje (Psichiatrijos skyriuje). Taip pat nurodė, kad buvo apklausiamas ir teisiamas Kretingoje tuo laikotarpiu, kai buvo gydomas. Jis nurodė, kad pareigūnai jam iš pradžių rodė teisiamųjų fotonuotraukas, po to jos buvo pateiktos atpažinimui. Apklausoje liudytojo O. B. apibūdinimas neatitinka jo išvaizdos (didelis ir storas).

Kaltinamajame akte nurodoma, kad liudytojas A. K. apklaustas parodė, jog 2008 m. vasarą jis buvo uždarytas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kamerą Nr. 4 kartu su O. B., D. M., M. M., A. O. ir kitais asmenimis. O. B., D. M. ir M. M. kalbėjosi su nepažįstamu jaunuoliu, aiškino, kad šis „neputiovas“. O. B. paklodėmis uždengė vienos lovos galą ir šoną, po to prie lovos, paėmęs už sprando, atsivedė tą jaunuolį. O. B. atsisėdo ant lovos į tą vietą, kur uždengta paklodėmis, nusimovė kelnes su trumpikėmis ir pasakė tam jaunuoliui „ateik“ ar panašiai. Tada tas jaunuolis keturpėsčia pasislinko tarp O. B. kojų. A. K. nebuvo matyti jų galvų, nes užstojo paklodė. Jis suprato, kad jaunuolis tenkina O. B., bet nematė, kokiu būdu. Po to jaunuolis nuėjo prie „parašos“. Po to jaunuoliui M. M. pasakė „eisi pas mane“. Jaunuolis įlipo į tą pačią lovą. M. M. įlipo į lovą taip pat, movėsi kelnes. Tada A. K. nuėjo link kameros durų, kur kalbėjosi su kitais suimtaisiais. Po 5–10 min. M. M. išlipo iš lovos. O. B. D. M. padavė prezervatyvą. D. M. nusinešė į tą pačią lovą prezervatyvą ir įsitaisė lovoje aukštielninkas, o jaunuolis  keturpėsčia jam tarp kojų. D. M. buvo nusmauktomis kelnėmis, dūsavo, jaunuolis judėjo. A. K. nuolat į juos nežiūrėjo (b. l. 91–94, b. 1). Tačiau byloje yra pakankamai medžiagos, iš kurios matosi, kad šis liudytojas yra aiškiai priešiškas nuteistųjų atžvilgiu. Jo parodymai iš esmės prieštarauja kitų liudytojų parodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl šie parodymai negali būti priimami kaip objektyvūs ir laikomi kaip duoti patikimo liudytojo.

Liudytojas E. B. parodė, kad 2008 m. vasarą ar rudens pradžioje jis buvo uždarytas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kamerą Nr. 4 su kitais asmenimis. O. B. pradėjo kalbėti M. T., „ar šis mokės padaryti taip, kaip daro porno filmuose“. M. T. buvo išsigandęs, nieko negalėjo pasakyti. O. B. nuėjo į kameros galą ir paklodėmis uždengė lovos galą ir šoną taip, kad nebūtų matyti nuo kameros durų. O. B. iš savo rankinės ištraukė keletą prezervatyvų, pasiūlė D. M. ir M. M.. O. B., nešinas prezervatyvu, su M. T. nuėjo į tą paruoštą lovą. O. B. ir M. T. sulipo į tą lovą ir ten buvo apie 10 min. Išlipęs iš lovos, M. T. nuėjo prie „parašos“ ir prausėsi, o O. B. pasiūlė eiti pas M. T. D. M. M. T. ir D. M. sulipo į tą pačią lovą, po to nunešęs iš lovos prezervatyvą, išmetė jį į „parašą“. Tada M. T. vėl grįžo į lovą, kur taip pat įlipo M. M.. M. M. su M. T. ten prabuvo apie 10 min. M. T. vėl nuėjo prie „parašos“ ir skalavosi burną. Po to O. B. į bloknotą pagal M. T. žodžius užsirašė jo vardą, pavardę, adresą (b. l. 105–107, t. 1). Tačiau šio liudytojo parodymus paneigė kiti asmenys, buvę kameroje, o be to, ir patys nuteistieji. Be to, ir šis liudytojas nenurodė, kad būtų buvęs pavartotas koks nors smurtas ar grasinimai dėl seksualinio prievartavimo. Savanoriškas sutikimas lytiškai santykiauti nėra baudžiamas ar nusikalstamas. Tačiau į šias aplinkybes nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme niekas nekreipė jokio dėmesio (jeigu ir būtų buvęs koks nors lytinis santykiavimas tarp anksčiau nurodytų asmenų).

Liudytojas M. K. parodė, kad 2008 m. vasarą jis buvo uždarytas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kamerą Nr. 4. Kameroje kaip šeimininkai elgėsi M., B., O. ir D., apie kuriuos sklandė kalbos, kad jie yra „preschatininkai“ – t. y. asmenys, artimi Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir areštinės administracijai. Vienas jaunuolis, stovėjęs prie „parašos“ paaiškino, kad yra nuskriaustasis. Kameros „šeimininkai“ pradėjo su juo bendrauti. Nuskriaustasis nuo pat pradžių atrodė išsigandęs ir pasimetęs. B. lovos galą ir šoną uždengė paklodėmis taip, kad nesimatytų nuo kameros durų pusės. B. su nuskriaustuoju nuėję sulipo į lovą. Po keleto minučių nuskriaustasis nuėjo iš lovos prie „parašos“ ir išspjovė. Iš lovos išlipęs B. pasakė: „kas sekantis eis?“. Tada į tą pačią vietą nuėjo arba M., arba D. Nuskriaustasis nuėjo į lovą pats. Po keleto minučių jis vėl nuėjo prie „parašos“. Tada į lovą nuėjo M. ar D., o nuskriaustasis vėl nuėjo į tą lovą, iš kur vėl nuėjo prie „parašos“. Antrą arba trečią kartą nuskriaustasis vėl nusispjovė (b. l. 108–111, t. 1). Taigi, jeigu būtų galima tikėti tomis aplinkybėmis, kurias nurodo šis liudytojas, tampa aišku: nukentėjusysis, jau patekęs į kamerą, buvo taip vadinamojoje kalinių „nuskriaustųjų“ kastoje, t. y. savanoriškai ir laisva valia santykiaudavo su tos pačios lyties kitais asmenimis. Jiems jokia prievarta netaikoma ir tai nebūtina. Beje, liudytojas ir nenurodė, kad prieš nukentėjusįjį būtų buvęs pavartotas koks smurtas ar grasinimai pavartoti smurtą. Visa tai eliminuoja inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

Liudytojas T. J. parodė, kad 2009 m. sausio mėn. jis buvo uždarytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę atlikti 30 parų arešto bausmės. Jis buvo uždarytas į kamerą, kurioje buvo laikomi ir kiti asmenys, tarp kurių – jam pažįstami M. M. ir A. O. Būnant toje kameroje jau pirmosiomis dienomis M. M. su A. O. kameroje tarpusavyje kalbėjosi apie kažkokį Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantine įvykusį išprievartavimą. M. M. su A. O. vienu metu kalbėjo taip, kaip to išprievartavimo visai nebūtų buvę, o tik kažkas iš jų šmeižiamas išprievartavimu. M. M. taip pat garsiai aiškino, kad jis yra ramus, kad nieko neįmanoma įrodyti, nėra ekspertizių, išprievartautas asmuo nesiskundė izoliatoriaus „operui“. Netrukus T. J. buvo perkeltas į kamerą pas D. M. ir O. B. Ten buvo ir kitų asmenų. D. M. su O. B. jam paaiškino, kad jie su policijos pagalba yra šmeižiami A. K., kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantine padarė kažkokį išprievartavimą (b. l. 185–187, b. 1).

 Liudytojas A. O. parodė, kad galbūt 2008-08-19 jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje su O. B., M. M., D. M., A. K. ir kitais. Įėjęs į karantino kamerą jis išgėrė arbatos ir tuojau užmigo. Atsibudęs po pusvalandžio buvo išvestas iš kameros. Jokių požymių, kad buvo vykęs koks konfliktas, nesimatė (b. l. 158–161, t. 1). Taigi, jeigu būtų buvę vartojamas koks nors smurtas, tai į kilusį šurmulį šis asmuo tikrai būtų atkreipęs dėmesį.

Liudytojas I. L. parodė, kad 2009 m. pavasarį ar vasarą Alytaus pataisos namuose O. B. jam parodė pranešimą apie įtarimą, kuriame buvo nurodyta, kad O. B. kartu su M. ir D. M. seksualiai prievartavo kažkokį nuteistąjį. Tada jis prisiminė, kad jis pats yra buvęs su O. B., M. ir D. M. karantino kameroje Nr. 4 2008 m. vienintelį kartą. Nustebęs, kad O. B. yra įtariamas nusikaltimu, kurio nebuvo, jis pasisiūlė paliudyti teisybę. I. L. surašė liudijimą, o kadangi pranešime apie įtarimą buvo nurodyta data 2008-08-19, jis tą datą įrašė savo liudijime. Apie tai, kad 2008-08-19 I. L. buvo karantino kameroje kartu, jam nurodė O. B.

Liudytojas N. R. parodė, kad jis vienintelį kartą yra buvęs Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. 4 su M. M., A. O., O. B., D. M., A. K., I. L. ir dar keletu jaunesnio amžiaus asmenų. Jis su M. M. atsigėrė arbatos ir užmigo ir miegojo iki kol iš kameros asmenis pradėjo vesti pas operatyvinius darbuotojus. Taigi ir šis asmuo nenurodė, kad kameroje būtų buvę prievartaujama.

Liudytojas O. Š. parodė, kad 2009 m. vasario mėn. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų karantine jis bendravo su A. K., kuris pasakojo apie savo intrigas su D. M., O. B. Iš įtariamojo D. M. gynėjo pateikto O. Š. liudijimo matyti, kad O. Š. nurodė, jog jį A. K. įkalbinėjo duoti melagingus parodymus dėl seksualinio priekabiavimo, o jam atsisakius duoti tokius parodymus, A. K. jį sumušė (b. l. 21, t. 6).

Liudytojas K. V. parodė, kad 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis susitiko su A. K., kuris jam padavė raštelį, prašydamas jį perduoti O. B. Raštelį jis perdavė O. B., kuris jį perskaitė. Raštelyje buvo parašyta, kad A. K. turi kažkokį pažįstamą nuteistąjį ar suimtąjį M. T., kuris, jei A. K. prireiks, A. K. paliepus, apkalbės O. B. Raštelyje buvo rašoma, kad O. B.paskambintų į Vilniaus zoną ar su kažkuo iš ten susisiektų dėl kažkokių A. K. reikalų. O. B. perskaitė ir pasakė, kad čia rašomos kažkokios nesąmonės. Vėliau Kauno tardymo izoliatoriuje O. B. K. V. pasakė, kad A. K. jį apkalba, kad jam yra iškelta ar keliama baudžiamoji byla, ir paklausė, ar jis atsimena tą A. K. laiškelį. K. V. surašė, kas jam žinoma dėl to laiškelio, ir išsiuntė O. B. nurodytam advokatui.

Liudytojas S. S. parodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, prieš keletą dienų iki 2008 m. spalio 12 d., M. T. gulėjo Alytaus pataisos namų medicinos dalyje, ir jam papasakojo, kad grąžins skolas už heroiną, nes pinigų ar heroino jam žadėjo atvežti tardytojas iš departamento ar valdybos M. M. T. pasakojo, kad jis duos melagingus parodymus dėl nuskriaudimo, sumušimo „ant žydo“, kad sėdėjo kartu kameroje su K., kuris dalyvauja byloje, o su K. pagalba byloje atsidūrė ir M. T. M. T. po keleto dienų buvo išvežtas iš Alytaus pataisos namų. Vėliau iš kažkurio nuteistojo sužinojęs, kad jo pažįstamam D. M. yra iškelta byla dėl išprievartavimo, supratęs, kad M. T. kalbėjo apie D. M., jis surašė advokatui R. K. raštą, ką sužinojo iš M. T. (b. l. 27–29, t. 2).

Nuteistojo gynėjas advokatas toliau teigia, kad teismas savo išvadas padarė remdamasis tik nukentėjusiojo ir jo giminaičių prieštaringais parodymais, nevertino bylos įrodymų visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2007). Tai itin svarbu vertinant telefoninių pokalbių sankcionavimą ir jų teisėtumą. Ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00040-08 matyti, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONT II-osios valdybos I-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Grinevičius tarnybiniu pranešimu informavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorą I. Motužį, kad O. B. areštinės kameroje naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Visa tai nurodo, kad kameroje buvo šio pareigūno patikėtinis. Tarnybiniame pranešime, kuris yra be registracijos numerio ir todėl jo teisinė kilmė yra abejotina, nurodoma, kad O. B. telefoniniu ryšiu: „<...> pastoviai palaiko ryšius su laisvėje esančiais nusikalstamų grupuočių nariais (kas byloje neįrodyta), bando derinti klausimus dėl poveikio minimoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam M. T., kitiems proceso dalyviams, o taip pat organizuoja kitą nusikalstamą veiką <...>“. Prašo kontroliuoti perduodamos informacijos turinį, jos fiksavimą ir kaupimą. Pranešimas datuotas 2009-02-13.

Tą pačią dieną prokuroras I. Motužis su prašymu Nr. K-107 kreipiasi į Klaipėdos m. apylinkės teismo teisėją Z. Romanovaitę priimti nutartį ir leisti atlikti minimo telefono abonento kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Byloje yra minimos teisėjos nutartis, kuri datuota 2009-02-12 d., tai yra diena anksčiau, negu buvo gautas prašymas priimti tokią nutartį. Šioje nutartyje nurodoma: „<...> Turimais duomenimis, O. B. ir D. M., kurie šiuo metu yra laikomi Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Klaipėdos AVPK areštinėje neteisėtai naudojasi mobilaus ryšio telefonais <...>“. Taigi teismas sankcionavo aiškiai neteisėtus veiksmus, kurie BPK 1, 11, 154 straipsniuose neįvardijami. Pareigūnai, nustatę, kad areštinėse yra naudojamasi ryšio priemonėmis, privalo (privalėjo) jas nedelsdami paimti. Teismas šių pareigūnų nuo jų pareigų neatlikimo nuo atsakomybės neatleido. Tai yra numatoma tik sankcionuojant NVIM. Be to, kaip liudytojas apklausiamas buvęs prokuroras, kuris atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, I. Motužis parodė, kad dėl M. T. apklausos protokole nurodytos apklausos vietos įsivėlė techninė klaida, – buvo nurodyta ne ta apklausos vieta. Į teismo abstraktų klausimą, o kaip dėl kitų neatitikimų byloje, šis liudytojas atsakė, kad visais neatitikimo atvejais yra padarytos techninės klaidos.

Byloje yra šio buvusio prokuroro tarnybinis pranešimas savo tiesioginiam viršininkui, kuriame įvardijama „techninė klaida“. Tačiau BPK nustatyta tvarka ir procesiniais veiksmais visos „techninės klaidos“ nepatikrintos, neįrodyta, kad tai klaidos, nepriimti procesiniai dokumentai (nutarimai) dėl šių „klaidų“ ištaisymo. Tuo labiau, kad byloje yra pavyzdys, kai O. B.ius buvo toliau sulaikomas Klaipėdos AVPK areštinėje pagal telefoninį pranešimą, nepateikus atitinkamą teismo nutarimą. Todėl visi telefoniniai pokalbiai yra įrašyti neteisėtai.

Liudytojas I. B. parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. jis surašė liudijimą advokatui A. Juciui. 2009 m. vasarą iš nuteistojo, pravarde Z., jis sužinojo, kad šis 2008 m. spalio mėn. kalbėjosi su M. T., kuris jam papasakojo, kad A. K. jam pasiūlė apkalbėti D. M., O. B., kad šie neva išprievartavo M. T., kaip atlygį už apkalbėjimą M. T. pažadėjęs parūpinti heroino už 2 000 litų. I. B. surašė liudijimą advokatui A. Juciui, tačiau kažkodėl surašė taip, kad atrodytų, jog M. T. pasakojo I. B. pats (b. l. 32–33, t. 2). Iš įtariamojo O. B. gynėjo pateikto I. B. liudijimo matyti, kad I. B. savo liudijime nurodė, jog jam M. T. pasakojo, kad ketina pasirašyti melagingą skundą dėl prieš jį pavartoto smurto (b. l. 44, t. 4).

O. B. 2009-05-06 ir 2009-08-20 apklausų metu parodė, kad jis seksualinių santykių su kitais suimtaisiais ar sulaikytaisiais nėra turėjęs. 2008 m. pabaigoje iš O. Š. ir K. V. jis sužinojo, jog A. K. liepė perduoti O. B., kad jei šis nepaskambins į Vilniaus pataisos namus, kur tuo metu bausmę atlikinėjo A. K., bei nepasakys, kad A. O. neapipylė A. K. šlapimu, A. K. duos melagingus parodymus dėl nebūto įvykio Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taip pat tai, kad Vilniuje, ten, kur sėdi A.K., yra žmogus, su kuriuo suderinti reikalai dėl melagingų parodymų davimo. 2009 m., maždaug sausio–kovo mėn., A. K. O. B. papasakojo, jog A. K. jam pasakė, kad O. B. su D. M. nepaneigė A. K. pažeminimo, todėl dabar turės bylų dėl išprievartavimo. Taip pat O. B. parodė, kad 2008 m. gruodį ar 2009 m. sausį Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis bendravo su kretingiškiais, ir iš kažkurio asmens sužinojo, kad melagingai liudyti galintis asmuo gali būti M. T. Iki kratos O. B. kameroje jam buvo žinoma tik M. T. vardas ir pavardė, taip pat tai, kad jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose, ir tai, kad jis kretingiškis. O. B. taip pat parodė, kad A. K. gali jį apkalbėti ir dėl kitų priežasčių – dėl 1996–1997 m. ir 2008 m. vasarą buvusių judviejų konfliktų (b. l. 3, 7–10, t. 4).

D. M. 2009-04-29 apklausos metu parodė, kad 2008 m., maždaug gruodžio mėn. iš kažkurio Klaipėdos AVPK areštinėje laikomo asmens jis sužinojo, kad pareigūnas A. M. prieš naujuosius metus buvo atvykęs į Alytaus pataisos namus ir įtikinėjo kažkokį „nuskriaustąjį“ rašyti pareiškimą dėl neva D. M. ir O. B. įvykdyto seksualinio prievartavimo, žadėdamas „nuskriaustajam“ ankstesnį paleidimą į laisvę, po to, apklausęs nuskriaustąjį, A. M. jį išvežė į Vilnių. 2008 m. gruodžio arba 2009 m. sausio mėn. O. Š. jam perdavė A. K. prašymą paneigti gandus apie tai, kad A. O. yra apipylęs šlapimu A. K., priešingu atveju grasindamas duoti melagingus parodymus, kurių pagrindu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl D. M., M. M., O. B. ir A. O. (b. l. 4–7, t. 6).

D. M. 2009-10-13 apklausos metu parodė, kad 2008 ar 2009 m. V. V. jam pasakė M. T. duomenis – vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, kuriuos D. M. užsirašė į savo užrašų knygutę. Vėliau, prisiminęs ar iš kažko sužinojęs, kad su A. K. į Šiaulių tardymo izoliatorių jis buvo etapuotas 2008-08-19, jis šią datą užsirašė į užrašų knygutę (b. l. 8–11, t. 6).

Nuteistasis M. M. 2009-06-12 apklaustas parodė, kad iki 2009 m. žiemos pabaigos – pavasario pradžios jis iš kitų suimtųjų žinojo, kad A. K. šantažuoja O. B. ir D. M., kad šie paskambinę per įkalinimo įstaigas paneigtų kalbas apie tai, kad A. K. tapo „nuskriaustuoju“, arba priešingu atveju jis su savo draugu A. M. sufabrikuos bylą, į kurią M. M. bus įtrauktas tam, kad būtų priverstas duoti parodymus prieš D. M. ir O. B. (b. l. 52–56, t. 5).

Liudytoja I. A. parodė, kad jos sūnus R. A. 2008 m. rugpjūčio mėn. buvo parvežtas iš Olandijos ir kaip įtariamasis dėl nužudymo uždarytas į Klaipėdos m. VPK areštinę. Jam buvo paskirtas suėmimas, kuriame jis išbuvo beveik mėnesį. Advokatas R. Tumėnas jai pasakė, kad jis pasirūpino, kad R. A. būtų perkeltas į kitą kamerą, kadangi kameroje buvę kiti kaliniai R. A. skriaudė. Netrukus R. A. buvo paleistas į laisvę. Grįžęs iš suėmimo jis minėjo, kad Klaipėdos areštinėje jį nuodijo, jam į arbatą kiti kameroje laikomi kažką įberdavo, taip pat tai, kad išgėrus tos arbatos jam pasidarė bloga, kilo toks stiprus skausmas, kad su galva jis trankėsi į kameros duris, o kai prie durų ateidavo policininkas, kiti kameroje buvę iš jo juokdavosi, sakydavo policininkui, kad R. A. yra viskas gerai (b. l. 76–78, t. 2). Taigi nukentėjusysis savo motinai nurodė, kad jį norėjo nunuodyti, tačiau apie jokį seksualinį prievartavimą nenurodė ir apie tai net neužsiminė.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 2 parodė, kad jam tapo žinoma, jog  O. B. ir D. M. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės kameroje seksualiai prievartavo jauną vaikiną, laikomą kartu su jais. To išprievartavimo metu kartu buvo taip pat ir R. S., kuris tame prievartavime nedalyvavo, nors jam taip pat O. B. siūlė prievartauti tą jaunuolį (b. l. 79, t. 2). Šis „liudytojas“ įvykio nestebėjo, žinių šaltinio nenurodė. Todėl jo parodymai yra vertintini kritiškai ir jais remtis negalima.

Liudytojas A. K. apklaustas parodė, kad jam esant suimtam, kažkas pasakojo, kad O. B. yra prievartavęs kitus asmenis, kurių duomenis užsirašo į užrašų knygutę (b. l. 98–102, t. 2). Byloje yra pakankamai duomenų, kad šis asmuo yra tiesiogiai suinteresuotas apkalbėti O. B. Savo priešiškumą jis aiškiai demonstravo ir teisme, apklausos metu.

Liudytoja G. L. (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato postinė) parodė, kad ji 2008 m., tikslaus laiko neprisimena, ji dirbo areštinės postine poste Nr. 2, kai pavakary išgirdo vieno smūgio trenksmą į 22-os kameros duris. Pravėrus kameros langelį, prie durų stovėjo D. M., kuris savo kūnu užstojo vaizdą į kamerą. D. M. pasakė, kad viskas gerai, nieko neatsitiko. Po 15–30 min. ji išgirdo, kad į 22-os kameros duris kažkas negarsiai beldžia. Pravėrus kameros langelį, prie durų stovėjęs D. M. pasakė, kad vienam žmogui yra bloga. Tada G. L. iškvietė budėtoją, šis iš kameros išvedė jauną vaikiną, kuris buvo išvežtas į ligoninę, po to tą patį vakarą vėl uždarytas į kamerą Nr. 22 (b. l. 103–105, t. 2).

Liudytojas R. S. parodė, kad jis yra pažįstamas su D. M. ir O. B., jo santykiai su šiais asmenimis draugiški. 2008 m. rugpjūčio mėn. jis buvo suimtas. Būdamas Klaipėdos areštinėje, jis paprašė operatyvinio darbuotojo A. P., kad jį uždarytų į kamerą Nr. 22, kur tą pačią dieną jis ir buvo perkeltas. Tuo metu kameroje buvo D. M., O. B. ir dar vienas jaunuolis, parvežtas iš Olandijos. Po 2–3 dienų tam jaunuoliui kažkas atsitiko – pavakary jis ėmė skųstis širdies skausmu, prašyti, kad kiti kameroje laikomi asmenys iškviestų gydytoją. Jaunuolis ir pats beldė į duris, kalbėjo su priėjusiu policininku, prašė iškviesti medikus. Policininkas iš karto neiškvietė medikų, nuėjo. Jaunuolis toliau nerimo, ėmė daužyti duris, tada vėl priėjo budėtojas. Netrukus į areštinės kiemą atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis, tą jaunuolį išvežė. Po maždaug  20 min. tą jaunuolį grąžino į kamerą Nr. 22. Po 3–4 dienų tą jaunuolį etapavo į Šiaulius, po maždaug 2 parų jį vėl parvežė. Po keleto dienų D. M. ir O. B. išvežė į Šiaulius, o dar po kelių dienų jaunuolį pervedė į kitą kamerą. Jaunuolis niekuo nesiskundė, jokių problemų su kitais kameroje laikytais asmenimis neturėjo. Kai kameroje jis buvo likęs su jaunuoliu dviese, šis skambino kažkam kameroje buvusiu mobiliuoju telefonu. Iš asmenų parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolų matyti, kad R. S. atpažino R. A. kaip jaunuolį, apie kurį jis davė parodymus (b. l. 88–91, t. 2). Taigi liudytojas, buvęs kameroje ir viską stebėjęs savo akimis, paneigė, kad kameroje A. būtų buvęs seksualiai prievartaujamas.

Liudytojas J. P. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą ir uždarytas į Klaipėdos m. VPK areštinę, kur kameroje buvo dar trys vyrai – vienas buvo vardu D., antras buvo pilvotas, trečias buvo aukšto ūgio. 2008 m. rugsėjo 1 d. ryte, apie 7 val. 30 min., buvo rytinis patikrinimas, pavalgius J. P. netrukus iš kameros nuvedė į tardymo kambarį pas tardytoją, po to, tardytojui iš kambario išėjus, pas jį atėjo advokatas Balčiūnas. Iš viso tame kambaryje  J. P. prabuvo 1 val.–1 val. 30 min., grįžęs iš tardymo kambario jis vėl atsigulė savo vietoje, miegojo. Tas iš Olandijos parvežtas jaunuolis taip pat ištisai gulėdavo savo lovoje (b. l. 80–82, t. 2). Taigi ir šis liudytojas nenurodė, kad kameroje buvo prievartaujama.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko rašto 2010-04-20 Nr. 30-S-4432 matyti, kad 2008-09-01 tyrėjas kvietė apklausai J. Pranevičių nuo 10.10 iki 10.30 val., o nuo 10.30 iki 10.55 val. – advokatas Balčiūnas;          2008-09-12 D. M. apklausai kvietė A. P. nuo 13.15 iki 15.30 val. Taip pat nurodyta, kad 2008-09-13 nuo 17.55 iki 19 val. R. A. buvo išvežtas apžiūrai į Raudonojo kryžiaus ligoninę (b. l. 20–33, t. 2). Visais šiais atvejais, turėdamas galimybių pasiskųsti dėl seksualinio prievartavimo, šis nukentėjusysis niekam apie tai neprasitarė.

Įtariamasis O. B. 2010-06-10 apklausos metu neprisipažino padaręs R. A. seksualinių prievartavimų ir atsisakė duoti parodymus (b. l. 141, t. 2).  2010-06-16 papildomos apklausos metu įtariamasis O. B. parodė, kad R. A. seksualinių prievartavimų nepadarė, ir paaiškinti dėl įtarimo nieko negali, nes jo neprievartavo (b. l. 142–143, t. 2). Įtariamasis D. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius R. A. seksualinius prievartavimus, neprisipažino padaręs šiuos nusikaltimus ir atsisakė duoti parodymus (b. l. 179, t. 2). Taigi  byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų dėl šio asmens seksualinio prievartavimo. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, kurie galėjo būti inspiruoti pašalinių asmenų. Ir šiuos savo nusiskundimus pradėjo reikšti tik tada, kai su juo pabendravo pareigūnas, kuris ir teisme reiškė ir rodė priešiškumą O. B.

O. B. šioje byloje nuteistas ir dėl sukčiavimo. 2009-02-28 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuoti G. S., O. B., V. S., V. J. ir kitų asmenų pokalbiai, susiję su V. S. pinigų perdavimais. Tačiau visos šios aplinkybės neįrodo O. B. dalyvavimą sukčiavime. Tariamo įvykio laikas 2008-12-19. Vieta – Klaipėdos AVPK areštinė. Įtarimas pateiktas  2009-08-19. Jokio skundo nei G. S., nei V. S. dėl tariamo sukčiavimo nerašė ir į teisėsaugą nesikreipė, kas reikalinga padaryti pradedant ikiteisminį tyrimą pagal šią veiką (BPK 167 str. 1 d.). Jokių duomenų, kad G. S. ar V. S. nepateikė skundo dėl kokių nors svarbių priežasčių, byloje nėra. Teisme G. S. nurodė, kad pats bendravo telefonu su V. S., turėjo verslo reikalų su D. M. priklausiusia įmone „Transmera“, parodymus davė  įkalbėtas A. M., jokių pretenzijų nei V. S., nei G. S. neturi, ieškinio nepareiškė. Pažymėtina, kad O. B. kaltinamas išsiuntęs SMS žinutę V. S., G. S. vardu su prašymu paskolinti pinigų – 7 tūkst. litų – tuo metu, kai G. S. buvo kartu su O. B. uždarytas Klaipėdos AVPK areštinėje. Ši kaltinimo prielaida paneigta faktine bylos medžiaga, kurioje matyti, kad su V. S. iš areštinės kameros bendravo tiktai G. S., jokių duomenų, kad SMS žinutę išsiuntė O. B., o ne G. S., byloje nėra. Priešingai, byloje yra duomenų ir teismo metu buvo paskelbti, kad būtent G. S. kalbėjo telefonu su V. S. ir tarėsi įdėti pinigus į voką ir atsiųsti  autobusu į Klaipėdą. Šis pokalbis patvirtina išsiųstos SMS žinutės turinį, tokiu būdu identifikuojant SMS žinutės, išsiųstos  2008-12-19,  autorių, ir akivaizdžiai paneigia tai, kad SMS žinutę galėjo išsiųsti O. B. (b. l. 126, t. 2).

            Liudytojas V. V. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2009 m., kai jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje su O. B., D. M., E. J., Ž., P., antrą ar trečią E. J. laikymo jų kameroje dieną ryte D. M. pakvietė V. V. eiti į pasivaikščiojimą. Į pasivaikščiojimą išėjo jis, D. M. ir P. Po pusvalandžio grįžęs, jis pamatė, kad E. J. lūpa yra patinusi, paraudusi. Maždaug po savaitės D. M. jam pasakė, kad O. B. „atšutino tą vaiką“. Kadangi jie kalbėjosi apie E. J., jis suprato, kad D. M. kalba apie E. J. (b. l. 139–144, t. 1). Tačiau šis liudytojas teisme apklaustas nebuvo. Remtis nepatikrintais teisme duomenimis galima tik išimtiniais atvejais. Šioje dalyje ši nuostata taikoma negali būti. Šis asmuo buvo sulaikomas, jis buvo įtariamas nusikaltimų padarymu, todėl jo likimas, sulaikymo sąlygos priklausė nuo pareigūnų. Suteikti šiam liudytojui objektyvaus ir nešališko liudytojo statusą  negalima.             

            Pats nukentėjusysis nurodė, kad jis sužalotas buvo panaudojant svarmenį, t. y. daiktą lygiu, taisyklingu paviršiumi. Teismo medicinos specialistas savo išvadoje nurodė, kad sužalojimai buvo netaisyklingos formos. Tariamo įvykio laikas 2009 m. sausio 17 d. 8 val. ryto, vieta Klaipėdos apsk. VPK areštinėje kameroje Nr. 2. Jokio skundo tariamas nukentėjęs E. J. niekada nerašė ir į teisėsaugą nesikreipė. Tokie ikiteisminiai tyrimai ir pagal šį BK straipsnį pradedami tik esant nukentėjusiojo skundui. Akivaizdu, kad E. J. nesikreipė su jokiais skundais, byloje nėra jokių duomenų, kad jis turėjo tam svarbių priežasčių nesikreipti į teisėsaugą. Teismui pateikta  Klaipėdos AVPK  pažyma (2010 02 26 Nr. 30-5-2256), kurioje nurodyta, kad E. J. dėl jokio tariamo įvykio į pareigūnus nesikreipė. Taip pat jis nesikreipė ir į medicinos punktą. Toliau šioje pažymoje nurodyta: „<…> Areštinės kamerose laikomi asmenys yra nuolat stebimi, juos stebi vidaus posto pareigūnas. Jokių duomenų dėl E. J. sužalojimų ir jo atžvilgiu panaudoto smurto gauta nebuvo….Areštinės kamera Nr. 2 yra areštinės apsaugos posto teritorijoje, kuris yra nuolatos stebimas… Areštinėje laikomi asmenys kasdien rytinio patikrinimo metu nuo 08-00 yra vizualiai apžiūrimi budėtojų pamainos pareigūnų, jei pastebimi sužalojimai, jie yra fiksuojami „Sveikatos priežiūros ir medicines pagalbos suteikimo žurnale“. Rašytinio patikrinimo metu, o taip pat bet kurio paros metu, areštinėje laikomi asmenys gali išsakyti savo nusiskundimus budėtojų pamainos pareigūnams…Dėl užklausime paminėto įvykio, areštinėje joks tyrimas pradėtas nebuvo, nes tokios informacijos nebuvo gauta… Apie tai, kad areštinės kamerose būtų buvę kokie tai svarmenys, tokios informacijos neturime, ir tokių duomenų užfiksuota nebuvo<…>“.    Teismo posėdžio metu O. B. nurodė, kad tariamo įvykio laikas 8 val. ryto sutampa su kasdieninio areštinėje laikomų suimtųjų patikrinimu, kurių metu suimtieji vizualiai patikrinami, ar nėra sužaloti, be to, pareigūnai tikrina kameras, suimtuosius išveda į koridorių. Jokie sužalojimai nebuvo pastebėti ir užfiksuoti. O. B. nurodė, kad E. J. Klaipėdos AVPK areštinėje su juo ir kitais suimtaisiais buvo laikomas daugiau nei mėnesį laiko. Periodiškai buvo etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Šių etapavimų metu viešojo saugumo tarnybos pareigūnai apklausia kiekvieną etapuojamą suimtąjį dėl nusiskundimų ar kitų problemų ir kiekvieną kartą pasirašytinai gauna suimtojo atsakymus. E. J. asmens byloje nėra jokių duomenų, kad būtų kokių skundų, susijusių su Klaipėdos AVPK areštinėje buvusiu tariamu įvykiu.

              Be to, po tariamo įvykio E. J. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur patikrinimo metu įprasta tvarka buvo nurengtas nuogai, tikrinant, ar ant jo kūno nėra kokių nors sužalojimų, smurto požymių. Jis taip pat buvo apklaustas ir vėl pasirašė, kad neturi jokių pretenzijų. Be to, ŠTI  E. J. perėjo privalomą medikų komisijos patikrą, kurios metu taip pat jokių nusiskundimų ar sužalojimų E. J. asmens byloje ir ŠTI medikų sužalojimų ir skundų registracijos žurnale neužfiksuota. Šias procedūras E. J. po tariamo įvykio perėjo keletą kartų. Be to, po tariamo įvykio Klaipėdos AVPK  2009-01-17 nuo 8 val. ryto E. J. daug kartų buvo vedamas iš kameros pas tyrėjus, į pasimatymus ir advokatą. Nė vienam iš jų nenurodė, kad prieš jį būtų smurtaujama. O. B. nurodė, kad šio tariamo įvykio niekas nematė, o kaltinimas grindžiamas paskalomis ir prielaidomis, sąlygojamomis suimtųjų tarpusavio intrigomis ir nesutarimais, siejamais su suimtų asmenų priešišku nusistatymu prieš jį. Jis taip pat nurodė, kad tik dėl paskalų, kuriomis aiškinama, kad jis bendradarbiauja su Klaipėdos AVPK pareigūnais, padeda atskleisti nusikaltimus, todėl kalinamieji raginami susidoroti su O. B. ir šmeižto keliu.

              Apklaustas kaip liudytojas A. Š., kuris buvo kameroje su E. J. ir O. B., tariamo įvykio metu 2009-01-17 Klaipėdos AVPK paneigė tariamo įvykio buvimą (b. l. 37, t. 3), taip pat kameroje su E. J. ir O. B. buvęs T. J. nurodo, kad E. J. bendravo normaliai, daug kalbėjo telefonu išėjęs į laisvę, nešiojo siuntinius O. B. į areštinę (b. l. 63, t. 3). Pažymėtina, kad byloje nėra pokalbių išklotinių, kuriose E. J. skambino įvairiems asmenims ir savo sugyventinei tariamo įvykio dieną 2009-01-17, nors pokalbiai buvo įrašomi, tačiau kaip nenaudingi kaltintojui, išimti iš bylojos. Apklausoje A. J. nurodė, kad jai iš Klaipėdos AVPK areštinės skambino pats E. J. ir niekas kitas (b. l. 13–14, t. 3). Tačiau E. J. nurodė, kad A. J., jo žmonai, skambino O. B. ir kalbėjosi su ja. Be to, apklaustas E. J. nurodė, kad kalbėdavosi telefonu išėjęs į laisvę, skambindavo pats E. J. O. B., tačiau išklotinės teismui pateiktos nebuvo.

              Byloje N. V. davė prieštaringus parodymus – lyg tai girdėjo kameroje apie įvykį, kaltino V. V. ir O. B., po to keitė parodymus, derinosi prie kaltinimo, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada negirdėjo apie jokį įvykį. N. V. kaltino V. V. prievarta prieš E. J. Pažymėtina, N. V. yra nuteistas nužudymo byloje, kurioje apkaltino tris asmenis. Tie asmenys buvo sulaikyti ir uždaryti į Klaipėdos AVPK areštinę. Tai S. V., T. R., A. B. Tie asmenys buvo laikomi ir su O. B. Jų duomenys yra užrašuose, paimtuose per kratą O. B. ir kitų suimtųjų kameroje (b. l. 195, t. 4). Teisme buvo nustatyta, kad N. V. apkalbėjo šiuos asmenis ir tie asmenys buvo išteisinti. Apie tai O. B. kalbėjo ir ikiteisminiame tyrime bei prašė patikrinti šiuos duomenis. Tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, O. B. nurodė, kad N. V. jį apkalbėjo dėl turto prievartavimo, tačiau nepasitvirtinus N. V. parodymams, byla prieš O. B. buvo nutraukta. O. B. tyrėjams aiškino, kad pareigūnas A. M. dažnai bendraudavo su N. V. E. J. pripažino, kad yra narkomanas, nuosprendyje dėl narkotikų platinimo nurodė, kad laikė narkotikus savo vartojimui. Bylą dėl narkotikų platinimo tyrė prokuroras I. Motužis, kaltinimą teisme E. J. palaikė prokuroras A. Giniotis. Prokuroras E. J. už sunkesnius kaltinimus negu kaltinamojo O. B. paprašė skirti baudą, todėl E. J. parodymai prieš O. B. galbūt galėjo būti suvaržyti įsipareigojimų duoti parodymus tokius, kokie nurodyti O. B. kaltinime. E. J. apklaustas teisme nurodė, kad praėjus metams po tariamo įvykio Klaipėdos AVPK 2009-01-17, jam paskambino prokuroras. Susitikimo metu prokuroras E. J. nurodė tariamo įvykio aplinkybes, po to tiktai E. J. tas aplinkybes pakartojo parodymuose (b. l. 11, t. 3). Tuo metu E. J. buvo teisiamas dėl narkotikų platinimo. N. V. nurodė, kad 2009-01-17 Klaipėdos AVPK E. J., O. B. ir kiti kameroje buvę suimtieji visą naktį gėrė alkoholį ir vartojo narkotikus. Išeitų, kad E. J. praėjus metams po tariamo įvykio davė parodymus, kas vyko kameroje Klaipėdos AVPK, kai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų. Jokių duomenų, kad O. B. vartotų narkotikus, byloje nėra. E. J. apkaltino O. B. prieš jį pavartojus smurtą metaliniu svarmeniu. Jokių svarmenų Klaipėdos AVPK areštinės kamerose surasta ar pastebėta nebuvo. Tai nurodė Klaipėdos AVPK vadovybė ir policijos darbuotojai. Jokie sužalojimai svarmeniu E. J. padaryti nebuvo. Tai nurodė teismo medicinos specialistas.

              Liudytojas T. K. apklaustas parodė, kad 2009 m. kovo 17 d. jis buvo sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą ir uždarytas į Klaipėdos m. VPK areštinės kamerą Nr. 2, kur tą pačią dieną jis kartu kameroje buvusiems D. (asmens parodymo T. K. atpažinti iš jo nuotraukos metu nustatyta – D. M.) ir pilvotam vyrui (asmens parodymo T. K. atpažinti iš jo nuotraukos metu nustatyta – O. B.) papasakojo, kad jis vagystės nepadarė, o tik išdaužė kitos parduotuvės langą, o vagystę padarė N. K. su R. D. Jis papasakojo, kad už vaistinės lango išdaužimą jis kartu su G. J. iš N. K. gavo 200 litų, taip pat ir tai, kad iš kaltinimo matė, kad vagyste iš parduotuvės padaryta žala yra apie 12 000 litų. D. M. su O. B. pradėjo aiškinti, kad jam buvo sumokėta per mažai, kadangi parduotuvę apvogę asmenys turėjo gauti žymiai daugiau ir kadangi jis su G. J. taipogi įtariami vagystės padarymu, tai jiems ir sumokėti turėjo žymiai daugiau. Tada D. M. su O. B. pradėjo jam aiškinti, kad labai gerai, kad jis dar nedavė parodymų, kad jie turi „savo“ advokatą, kuris padeda išeiti į laisvę, nes turi daug pažinčių, kad T. K. turi susisiekti su D. K. ar R. D. ir jiems pasakyti, kad jie duotų 10 000 litų advokato paslaugoms apmokėti tam, kad T. K. išeitų į laisvę. T. K. paaiškinus, kad jo draugai 10 000 litų neduos, ir jis gali paprašyti tik kokių 5 000 litų, šie aiškino, kad tegu ir 5 000 litų, o likusius gal duos tėvai. O. B. ir D. M. turėjo po mobilųjį telefoną. Parodymų prieš D. K. ir R. D. T. K. neketino duoti. D. M. ir O. B. pradėjo aiškinti, kad jam neapsimoka tylėti ir sėdėti, nes vagystę darė ne jis, o tie, kurie laisvėje. Jie abu aiškino, kad už tai, kad T. K. tylėtų, N. K. ir R. D. turi sumokėti pinigus jo advokatui nusamdyti, tokiu atveju T. K. turėtų neduoti parodymų prieš juos, o jei jie neduoda pinigų, tai T. K. gali duoti prieš juos parodymus. T. K. nuomonės jie neklausė, aiškino, kaip jis turi daryti, kad nusisamdytų jų pažįstamą advokatą. Jie pasakė, kad M., pravarde D. (asmens parodymo T. K. atpažinti iš jo nuotraukos metu nustatyta – M. G.) gali paimti iš jo draugų pinigus advokatui. D. M. paskambino D. ir pasakė, kad šis susitiktų su R. U., su kuriuo susitiktų su N. K. ir R. D. T. K. parašė žinutę pažįstamam R. U. ir įspėjo, kad su juo atvyks pasišnekėti D. Netrukus į D. M. telefoną kažkas paskambino. D. pasakė „imk šnekėk“ ir T. K. padavė telefoną. Jis pakalbėjo su N. K. Tada N. K. padavė telefoną R. D., kuris iš karto pasakė, kad jis nieko nešnekėtų su tais, su kuriais sėdi, nes jie patys (R. D. ir N. K.) rytoj nusamdys jam kitą advokatą ir jis išeis į laisvę. T. K. apie tai tuojau pasakė D., t. y. pasakė, kad jam nusamdys advokatą draugai. Tada D. paėmė iš jo telefoną ir ėmė aiškinti, kad T. K. viską padarė, kaip reikėjo – t. y.  neišdavė jų, o jiedu turi padėti jam, t. y. duoti pinigų, arba T. K. pradės šnekėti.

              Liudytoja E. K. parodė, kad 2009 m. pavasarį policijos buvo sulaikytas jos brolis T. K. Tą pačią dieną, apie 18–19 val., į jos telefoną paskambino nepažįstamas vyras ir davė per tą patį telefoną pakalbėti su T. K. Tą patį vakarą, apie 22 val., vėl paskambino T. K., kuris buvo labai pasimetęs ir susijaudinęs. T. K. paprašė paskolinti du tūkstančius litų ar kad du tūkstančius litų paskolintų G. V. Jis aiškino, kad pinigai reikalingi tam, kad jis žinotų, ką šnekėti. Ji nenorėjo pinigų skolinti, nes įtarė, kad T. K. kiti areštinėje laikomi asmenys siekia apgauti ir tokiu būdu pasisavinti tuos 2000 litų, todėl stengėsi kažkaip viską atidėti iki rytojaus, kai advokatą turėjo nusamdyti jų su T. K. motina. Ji G. V. paprašė, kad jis pagelbėtų, nes manė, kad iš T. K. galbūt reikalaujama pinigų. G. V. kažkam skambino. Tą patį vakarą po tų pokalbių ji iš to telefono, kuriuo kalbėjo T. K., gavo žinutę, kad ji įskundė telefoną. Tą patį vakarą apie vidurnaktį ji susitiko ir kalbėjosi su R. U., kuris jai pasakė, kad iš jo asmenys, kurie tuo metu sėdėjo areštinėje kartu su T. K., pareikalavo perduoti 5 tūkstančių eurų, po to, kai jis nesutiko tiek mokėti, sumą sumažino. Už ką pareikalavo tų pinigų, R. U. neaiškino, tačiau sakė, kad tie kartu su T. K. sėdintys asmenys nori taip užsidirbti, apgauti. Jis neminėjo tų asmenų vardų, sakė, kad jokių pinigų nemokės.

              D. T., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padariuds nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., 2009-10-02 parodė, kad 2009 m. pavasarį jam paskambino pažįstamas D. M., tuo metu laikomas Klaipėdos m. VPK areštinėje. D. M. paklausė, ar jis pažįsta D., K., taip pat „pankėzą“. D. M. pasakė, kad jis susiskambintų su M. G., susirastų D., K., S., iš kurių reikia paimti pinigus. D. M. pasakė, kad pas jį areštinėje yra uždarytas kažkoks „vaikas“, kas reiškia jauno amžiaus vyrą, o D. ir K. yra jo bendrininkai laisvėje. D. M. pasakė, kad jis susisiektų ir susitiktų su M. G., kuris geriau pažinojo tuos asmenis, su K. ir D. Susitikti reikėjo per asmenį, pravarde S. D. M. nurodė iš D. ir K. paimti 5 tūkstančius eurų, tie pinigai reikalingi tam „vaikui“, kuris buvo su D. M., kad šis galėtų nusisamdyti advokatą. Iš D. M. greito pasakojimo jis suprato, kad iš vaiko nusikaltimo bendrininkų K. ir D. reikia paimti 5000 eurų, kurių dalis (5 tūkstančiai litų) atiteks O. B., 10 000 litų D. M. pasidalytų su D. T. Taip pat kažkokia dalis turėjo tekti M. G. Kokia dalis turi tekti advokatui, kurį vadino K. ir A. (advokatas K.), nesakė. Jis suprato, kad advokatas bus samdomas būtent iš tų pinigų – 5000 eurų, galvojo, kad ir iš tų 10 000 litų, kuriuos, kaip sakė D. M., pasiims jiedu. Jis nelabai klausė, ką reikia aiškinti S. ir D. ir K., nes galvojo, kad su jais aiškinsis M. G., kuris buvo geriau pažįstamas. Taip pat D. M. kalbėjo, kad jeigu D. ir K. neduos tų 5 000 eurų, tai reikės paimti 5 000 litų iš S. to „vaiko“ advokatui samdyti. Taip pat D. M. minėjo, kad susitikus, jie duotų telefonu pakalbėti S. su D. M. D. T. mieste susitiko su M. G., kuris paaiškino, kad kalbėjosi su D. M., kad šis pasakė, kad yra įmestas į areštinę pas jį kažkoks pažįstamas. Taip pat jis pasakė, kad susiskambino su D. ar S. Konkrečiau jis nieko neaiškino. Tada D. T., M. G. ir galbūt V. V. nuvyko į Debreceno gatvę, kur sutiko keletą jaunuolių. M. G. kalbėjo su dviem ar trimis asmenimis, kuriems davė kalbėti savo telefonu. Jam dar sėdint automobilyje, paskambino D. M. ir pasakė, kad jam nėra kaip sakyti dėl tų pinigų, nes ten kažkoks pažįstamas. D. M. klausė jo, ką daryti. D. T. pasakė, kad prašytų poros tūkstančių litų, turėdamas omenyje, kad paimtų D. M. ir su juo esančiam „vaikui“ maisto, papildų, taip pat su D. M. tarėsi, kad už tas paslaugas ir jiems liks pinigų. D. M. kažką kalbėjo apie tai, kad tas „vaikas“ gali duoti parodymus, o gali jų ir neduoti. Maždaug 20 min. pabendravęs su vaikinais, M. G. grįžo į automobilį ir pasakė, kad D. M. telefonu susitarė su tais vaikinais, kurių jis neįvardijo, kad pinigų nebereiks paimti, kad nebereikės samdyti advokatų, kad tie jaunuoliai paims į kamerą, kurioje yra tas „vaikas“ ir D. M., maisto, papildų. Daugiau nieko nebeaiškino ir jiedu tą vakarą išsiskyrė (b. l. 160–162, t. 3).

              Liudytojas M. G. parodė, kad 2009 m. pavasarį jam paskambino D. M., kuris pasakė, kad pas jį areštinėje (tuo metu jis buvo laikomas Klaipėdos m. VPK areštinėje) yra uždarytas kažkoks R. D. ir N. K. draugas, kuris paprašė D. M., kad šis padėtų susisiekti su R. D. ir N. K. ir paprašyti iš jų pinigų advokatui. D. M. aiškino apie kažkokių parodymų davimą. D. M. prašė, kad M. G. surastų R. D. ir N. K. M. G. telefonu susisiekė su Skyle, pasakė, kad ieško R. D. ir N. K., su kuriais vėliau susitiko prie prekybos centro „BIG“. Jis nuėjo prie R. D. ir N. K., D.T. liko mašinoje. Surinkęs D. M. telefono numerį, M. G. davė savo telefoną kalbėti R. D. Po pokalbio R. D. atidavė telefoną ir pasipiktinęs pradėjo aiškinti, kad „tegu nesvaigsta, nori kažkokių pinigų, kokie pinigai“ (b. l. 145–146, t. 3). Liudytojas N. K. atsisakė duoti parodymus (b. l. 100, t. 3). Kaltinimai remiasi 2009-05-29 ir 2009-05-15 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuotais pokalbiais, naudojantis SIM kortele, kurios abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8–110, 112–175, t. 7). Tenka dar kartą atkreipti teismo dėmesį į tai, kad toks pokalbių fiksavimas buvo padarytas pažeidžiant BPK normas, yra neteisėtas ir jais remtis negalima. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009-06-11 rašte Nr. 30-S-7118 nurodyta, kad T. K. 2009-03-17 buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 2 kartu su D. M., O. B., N. V. ir kitais asmenimis (b. l. 120–126, t. 3). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-02-09 rašte Nr. 30-S-1583 nurodyta, kad    2009-03-18 areštinės kameroje Nr. 2, kurioje buvo T. K., D. M. ir O. B., kratos metu buvo rastas mobilusis telefonas „Nokia“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 110, t. 3). Iš 2010-03-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Klaipėdos AVPK darbuotojas A. K. pateikė mobilųjį telefoną „Nokia“ su SIM kortele Nr. „(duomenys neskelbtini)“ , paimtus 2009-03-18 iš kameros Nr. 2. (b. l. 114, t. 3). Iš 2009-09-11 nutarimo gauti informaciją pagrindu gautos informacijos iš telekomunikacijų tinklų operatorių matyti, kad SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2009-03-17 buvo naudojama su mobiliuoju telefonu, kurio IMEI „(duomenys neskelbtini)“ (tai atitinka 2009-03-18 kratos metu paimto telefono IMEI) (b. l. 51, 92, t. 8). Tariamo įvykio laikas 2009 03 17, apie 19 val., vieta Klaipėdos AVPK . Įtarimas pateiktas 2010-02-05. Jokių N. K. ir R. D. skundų ar parodymų, kaltinančių O. B. tariamu turto prievartavimu, byloje nėra. Jokių pinigų perdavimo ar reikalavimo ar netgi prašymo paskolinti nėra. Jokių telefoninių pokalbių, kuriuose O. B. kalbėtų su N. K. ar R. D. apie kaltinime nurodytus teiginius, nėra. Iš viso nėra jokių O. B. pokalbių su N. K. ir R. D., kurie prokuroro kaltinime įvardyti kaip nukentėję.

              Apklaustas kaip liudytojas T. K. nurodė, kad 2009-03-17 Klaipėdos AVPK  areštinėje kameroje Nr. 2 jautė vertimą samdytis teisininką ir rūpintis savimi. Negirdėjo, kad kameroje buvę suimtieji nori pasiimti pinigų iš jo draugų (b. l. 70, t. 3).

              Liudytoja E. K. T. K. sesuo, teisme nurodė, kad niekada nebuvo apklausta Plungėje, tačiau 2009 rugsėjo 16 d. ir spalio 9 d. apklausos protokolai su E. K. parašu surašyti Plungėje. Ši liudytoja 2009-03-17 nebuvo Klaipėdos AVPK areštinėje, nebendravo su N. K. ir R. D. Apklaustas kaip liudytojas R. U. nurodė, kad nieko negirdėjo apie jokį turto prievartavimą iš N. K. ir R. D. nieko nepasakojo E. K. ir iš jos negirdėjo. Apklaustas R. D. apie jokį turto prievartavimą nenurodė. Taip pat N. K. paneigė kaltinimą ir pasipiktino Plungėje vertimu meluoti (teisme).

              Apklaustas kaip liudytojas M. G. nurodė, kad bendravo su R. U., N. K. ir R. D. apie tai, kad reikėtų padėti sulaikytam T. K., jų pažįstamam, atnešti maisto į areštinę. Tų susitikimų metu niekas iš jo nieko nereikalavo. Buvo kalbama tik apie advokato parinkimą gynybai. Tai patvirtina ir T. K. sesuo E. K., kuri parodė, kad davė pinigų R. U. sutarčiai su gynėju sudaryti ir T. K. atstovavimui. Tačiau jokių pinigų nei R. U., nei M. G. iš N. K. ar R. D. nepaėmė.

              Pažymėtina, kad D. T. net nekalbėjo su N. K. ir R. D. Be to, V. V. net nebuvo apklaustas šioje byloje, nors M. G. ir D. T. nurodė, kad V. V. dalyvavo pokalbiuose tarp D. T. ir M. G., ir N. K., ir R. D. Tai susiję su V. V. brolio V. V. parodymais, duotais prokurorui Plungėje prieš O. B. ir D. M. kitoje byloje. Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos AVPK 2009-06-02 Nr. 3-3265 pažymoje nurodyta, kad Klaipėdos AVPK  areštinės kameroje Nr. 2, 2009-03-17 buvo uždaryti suimtieji T. K., N. V., L. K., R. M., K. V., G. T., D. M., O. B.. Byloje nėra L. K., R. M., K. V., G. T. parodymų, nors gynyba ne kartą prašė šiuos asmenis apklausti kaip tiesioginius liudytojus, tačiau prokuroras neapklausė. Visos šios aplinkybės visiškai ištirtos nebuvo ir joms nebuvo suteiktas atitinkamas įvertinimas. Esami prieštaravimai nepanaikinti.

              Liudytojas A. K. apklaustas parodė, kad jam esant suimtam, kažkas pasakojo, kad O. B. yra prievartavęs kitus asmenis, kurių duomenis užsirašo į užrašų knygutę (b. l. 98–102, t. 2). Pažymėtina tai, kad šis liudytojas yra apklausiamas praktiškai vos ne pagal visus kaltinimo epizodus dėl O. B. ir visada duoda O. B. kaltinančius parodymus. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme buvo prašoma iš policijos komisariato išsireikalauti medžiagas, susijusias su šio asmens paties nusikalstama veika. Tačiau tai daryti buvo atsisakoma. Iš šių medžiagų būtų aišku, ar šis liudytojas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir ar buvo baudžiamas bei kaip. Tokiu būdu būtų buvę patikrintas šio asmens, kaip liudytojo, patikimumas ir kaip jis susijęs su pareigūnais, rinkusiais duomenis apie O. B..

              2009-04-09 kratos protokole nurodyta, kad kratos metu Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr.19, kur tuo metu buvo laikomi O. B., D. M., tarp kitų daiktų rastos dvi užrašų knygelės (t. 2, b. l. 115–119). 2009-04-21 apžiūros protokole nurodyta, kad viena iš 2009-04-09 paimtų knygelių yra kalendoriaus tipo, galinio viršelio vidinėje pusėje skaidria izoliacine juosta priklijuotos kelios popierinės kortelės, iš dalies dengiančios viena kitą, ant viršutinės kortelės yra užrašai „Būrio Nr. 22 2007.10.30 Nuteistasis B. O. KOMP. ŽAID. SONY-3“ ir kiti užrašai. Vieno knygelės lapo (kovo 9–10 d.) dalis yra nuplėšta, likusioje puslapio dalyje (kovo 9 d.) yra tekstas „A. K. 850320 Šiaulietis (11 kamera) 20070614 (Tibeto terapija) (b. l. 120, t. 2). O. B. 2010-05-13 pranešus jam apie įtarimą dėl A. K. seksualinio prievartavimo parodymus duoti atsisakė (b. l. 135, t. 2). 2010-06-10 apklausos metu įtariamasis O. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atsisakė duoti parodymus (b. l. 141, t. 2). 2010-06-16 papildomos apklausos metu įtariamasis O. B. parodė, kad A. K. seksualinio prievartavimo nepadarė, parodė, kad paaiškinti dėl įtarimo nieko negali. Taip pat parodė, kad kratos metu paimtos užrašų knygelės įrašas „Tibeto terapija“ reiškia „budizmo filosofiją“, o ką reiškia įrašas „2007-06-14“, neprisimena, tačiau abu įrašai nesusiję tarpusavyje ir nesusiję su pareikštu įtarimu (t. 2, b. l. 142–143).

              Liudytojas A. K. apklaustas parodė, kad jam esant suimtam, kažkas pasakojo, kad O. B. yra prievartavęs kitus asmenis, kurių duomenis užsirašo į užrašų knygutę (b. l. 98–102, t. 2). Tariamo įvykio laikas 2007 m. birželio mėn., 8 val. ryto, tikslesnė data nenustatyta, vieta Šiaulių tardymo izoliatorius ŠTI - 11 kamera. Įtarimas pateiktas 2010 birželio 10 d. A. K. niekada nėra rašęs ar pateikęs jokio skundo, o toks tyrimas pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą (BPK 167 str.1d.). Duomenų, kad tokio skundo A. K. pateikti dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėjo, byloje nėra. A. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas suimtas už savo padarytus nusikaltimus nuo 2006 rugsėjo mėn., Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuolat konfliktavo su kitais suimtaisiais, pats teigė, kad kitose kamerose buvo verčiamas dirbti ūkio darbus, dėl to kreipdavosi į ŠTI VTS pareigūnus, kad būtų perkeltas į kitas kameras, tuo metu Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas. Jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 11, kurioje buvo laikomi trys suimtieji (apklausiamas po trejų metų nurodė tų suimtųjų vardus ir pavardes). Tariamo įvykio laiką A. K. nurodė 2007 m. vasarą 8 val. ryto. Tokiu būtent laiku pareigūnai atlieka kasdienį rytinį kamerų patikrinimą.

              A. K. nurodė, kad tariamą prievartą O. B. vartojo vieną kartą, kuri truko 2 minutes laiko, jokių sužalojimų nepatyrė ir nepajuto. K. aukštesnis ir stambesnis už O. B. A. K. savo parodymuose teigė, kad O. B. kameroje lyderiavo, turėjo ryšių su Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybe, todėl naudojosi pareigūnų suteiktomis privilegijomis. Tačiau šiuos prieštaringus A. K. parodymus visiškai paneigė liudytojai D. B., A. R. ir A. B., kurie tariamo įvykio dieną buvo kameroje kartu su A. K. ir O. B., jokios prievartos nieks nematė ir niekada negirdėjo, be to, nurodė, kad jokio lyderio kameroje nebuvo.

             Iš dokumentų byloje, priešingai, matyti, kad, A. K. naudojosi ŠTI administracijos suteiktomis privilegijomis, būdamas daug kartų teistas ir nepaisant BVK 68 str. 1 d. nuostatų buvo paliktas atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ŠTI ūkio brigadoje, nors Šiaulių apygardos teismo 2007 liepos 2 d. nuosprendyje buvo neigiamai charakterizuojamas (veikas padarė sunkinančiom aplinkybėm), be to, jau buvo paskirtas atlikti bausmę pataisos namuose, o buvo paliktas ŠTI. Taigi akivaizdu, kad šiam asmeniui buvo sudarytos išimtinės sąlygos. Tačiau ar tai yra susiję su jo duotais parodymais prieš O. B. – netirta. Atvirkščiai – slepiama pati galimybė tai patikrinti. Ir šis inkriminuotas epizodas – objektyviais įrodymais nepagrįstas.

              Be to, apeliaciniame skunde taip pat nurodomos ir kitos su nuteistojo galbūt neteisėtu laisvės suvaržymu susijusios aplinkybės. 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje iš viso nenurodyti motyvai, dėl ko pratęsiamas O. B. suėmimo terminas iki 2011-09-26, t. y. trims dienoms. Šioje nutartyje nurodoma, kad teisėja „<...> Danutė Valošinaitė, teismo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl suėmimo pratęsimo <...>“. Toliau nurodoma: „<...> ... Suėmimo terminas baigiasi 2011-09-24, t. y. nedarbo dieną. Kadangi suėmimo pratęsimo klausimas neišspręstas teismo posėdyje 2011-09-23 dėl gynėjo užimtumo kitame teisme, siekiant nepažeisti O. B. teisių, suėmimas pratęsiamas iki 2011-09-26 <...>“. Tačiau jokio teismo posėdžio nebuvo. Teisėja šį klausimą sprendė vienašališkai ir ne teismo posėdyje. Visa tai prieštarauja BPK nuostatoms dėl suėmimo pratęsimo procedūrų. Tuo iš esmės buvo pažeistos O. B. ir gynybos teisės, kurias garantuoja tiek tas pats BPK, tiek Lietuvos Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių apsaugos Konvencija, kurią pasirašė ir Lietuvos Respublika. Todėl ši nutartis kaip aiškiai neteisėta turi būti panaikinta. Vadovaujantis principu, kad neteisė teisės nesukuria, turi būti panaikinta ir tuojau po to priimta nutartis (2011-09-27) toliau pratęsti O. B. suėmimo terminą, nes rėmėsi jau anksčiau paminėta neteisėta nutartimi.

              O. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigia, kad jį persekioja policijos darbuotojas M., kuris jau keletą metų gyvena su moterimi, kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja ankstesnėje O. B. baudžiamojoje byloje. Dėl šių aplinkybių O. B. daug kartų kreipėsi į prokuratūros darbuotojus, taip pat ir į VRM bei policijos vadovybę, prašydamas nušalinti minimą policijos pareigūną nuo bet kokių tyrimų, liečiančių jį. Byloje yra atitinkamas dokumentas, kuriame nurodoma, kad šiam policijos pareigūnui neleidžiama atlikti jokių veiksmų prieš O. B. Tačiau iš byloje esančių operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad juos inicijavo ir atliko būtent šis pareigūnas.

              Minimas pareigūnas negalėjo nei inicijuoti, nei atlikti jokių operatyvinių veiksmų prieš O. B. Taip buvo pažeistos BPK 57, 58 str. 1 d. 3 p. normos.  Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pokalbiai buvo atliekami iš įkalinimo vietos, kur pakankamai priemonių tinkamai kontroliuoti bet kokių pašalinių ar draustinų daiktų patekimą į kameras. Šiuo atveju kalbama apie ryšio priemonę. Tai, kad pokalbiai buvo kontroliuojami ir įrašomi, jie nebuvo nutraukiami, nurodo tik organizuotą provokaciją.

              Pažymėtina, kad pokalbių kontrolė iš suėmimo vietos – t. y. kameros – buvo sankcionuota baudžiamojoje byloje dėl anksčiau aptartos seksualinės prievartos. Pasiklausymo metu buvo gauti duomenys dėl galimo kyšininkavimo. Tačiau Generalinės prokuratūros pareigūnai šią bylą nutraukė. Visa tai dar kartą nurodo organizuotą provokaciją dėl O. B. Nesuprantama logika: įkalinimo vietose policijos pareigūnai privalo imtis reikiamų priemonių, kad bet kokie telefonai nepatektų įkalintiesiems. Šiuo atveju policijos darbuotojai sankcionavo  kontrolę dėl O. B. telefoninių pokalbių, t. y. sudarė visas sąlygas elgtis nusižengiant vidaus taisyklėms, ryšio priemonių nepaėmė ir tokiais savo veiksmais skatino netrukdomą telefoninį susikalbėjimą. Tokios situacijos  kaip provokacija kitaip negalima vertinti. Pareikštas įtarimas dėl sukčiavimo iš esmės pažeidžia šią teismų praktiką sukčiavimo bylose. Pokalbių kontrolė iš suėmimo vietos – t. y. kameros – buvo sankcionuota baudžiamojoje byloje dėl aptartos seksualinės prievartos anksčiau negu apie tai buvo prokuroro paprašyta.

              Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

              Prokuroras prašė nuteistojo O. B. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Nuteistojo O. B. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinis skundas atmestinas, nuteistųjų M. M. ir D. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 4 p.).

              Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio D. T. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal nuteistojo O. B. gynėjo advokato A. Jucio, nuteistųjų M. M. ir D. M. apeliacinius skundus.

             

              Dėl nuteistojo O. B. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinio skundo

             

              Nuteistojo O. B. gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendį panaikinti ir O. B. išteisinti, baudžiamąją bylą jam nutraukti.

              Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą O. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d., 150 str. 2 d., 182 str. 1 d., 181 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti, todėl su jomis sutinka.

              Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad O. B. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų teisme prisipažino faktiškai nukamuotas dėl metai iš metų besitęsiančio teisminio proceso. Visą tą laiką jis buvo laikomas policijų komisariatų rūsiuose ar kalėjimuose.

              Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.  Nuteistasis O. B. nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nurodė, kad sutinka su pareikštais kaltinimais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas tokius jo parodymus laiko svariais įrodymais, juo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

              Dėl A. K. seksualinio prievartavimo

              Byloje surinktais įrodymais neginčijai įrodyta, kad O. B., grasinimais atėmęs nukentėjusiajam A. K. galimybę priešintis, prieš jo valią fizinio sąlyčio – analiniu – būdu tenkino savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo nukentėjusįjį 2007 m. laikotarpiu nuo birželio 12 d. iki birželio 14 d., apie 8 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kameroje Nr. 11. Teisėjų kolegija neabejoja, kad O. B. seksualiai prievartavo A. K. analiniu būdu prieš jo valią suvokdamas, kad A. K. to nenori, ir atlikdamas A. K. valią palaužiančius veiksmus – grasinimą, kad jei šis pasakys kažkam apie prievartavimą, bus sumuštas ir neturės vietos „zonoje“.

              O. B. padarytas seksualinis prievartavimas įrodytas nukentėjusiojo A. K. parodymais, paties nuteistojo O. B. teismo posėdyje atliktu prisipažinimu, liudytojo A. K. parodymais. Tai, kad O. B. seksualiai prievartavo A. K., taip pat įrodo byloje esantis 2009-04-09 kratos protokolas, iš kurio matyti, jog kratos metu Klaipėdos apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 19, kur tuo metu buvo laikomi O. B., D. M., tarp kitų daiktų rastos dvi užrašų knygelės (b. l. 115–119, t. 11). 2009-04-21 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad viena iš 2009-04-09 paimtų knygelių yra kalendoriaus tipo, galinio viršelio vidinėje pusėje skaidria izoliacine juosta priklijuotos kelios popierinės kortelės, iš dalies dengiančios viena kitą, ant viršutinės kortelės yra užrašai „Būrio Nr. 22 2007.10.30 nuteistasis B. O. KOMP. ŽAID. SONY-3“ ir kiti užrašai. Vieno knygelės lapo (kovo 9–10 d.) dalis yra nuplėšta, likusioje puslapio dalyje (kovo 9 d.) yra tekstas „A. K. „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulietis (11 kamera) 20070614 (Tibeto terapija)“ (b. l. 120, t. 11). Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštai 2010-04-15 Nr.14/01-6324, 2010-04-26 Nr.14/1-6980 ir 2010-06-02 Nr.14/01-9179 patvirtina, kad A. K. Š. tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 11 su O. B., A. R., D. B. ir A. B. buvo laikomas 2007 m. birželio 12–13 d., o 2007 m. birželio 14 d. – su O. B., A. R. ir A. B. (b.l. 70–71, 73–75, 79, t. 10). 2010-03-20 apžiūros protokolo ir jo priedai patvirtina, kad apžiūrėtoje A. K. areštuoto asmens byloje yra įrašai apie tai, kad A. K. 2007-04-24 atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, o 2007-06-27 išvyko iš izoliatoriaus (b. l. 46–47, 50, t. 10), taip pat byloje yra A. K. kameros kortelė, iš kurios matyti, kad A. K. 2007-05-31 buvo paskirtas į kamerą Nr.11, kurioje išbuvo iki paskyrimo 2007-07-11 į ūkio būrį (b. l. 63, t. 10). 2010-05-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir jo priedai patvirtina, kad O. B. areštuoto asmens byloje yra įrašai apie tai, jog O. B. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2007 m., taip pat ir laikotarpiu nuo 2007-06-08 iki 2007-06-18 (b. l. 68, t. 10).

              Visų šių įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui neleidžia abejoti, kad nuteistasis O B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d., t. y. seksualiai prievartavo A. K.

              Dėl M. T. seksualinio prievartavimo

              Byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad O. B. kartu su D. M. ir M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d., nes jie, veikdami bendrininkų grupe, 2008 m. vasaros pabaigoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. 4 seksualiai prievartavo M. T.

              O. B. kaltė padarius D. šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo M. T., pačių nuteistųjų O. B., D. M. ir M. M. teisminio nagrinėjimo matu padarytu prisipažinimu, liudytojų A. K., M. K., Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjo A. M., E. B., T. J. parodymais.

              Iš byloje esančių Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukos 2009-01-22 protokolų matyti, kad M. T. atpažino O. B. kaip pirmąjį, M. M. – kaip antrąjį, D. M. – kaip trečiąjį jį prievartavusį asmenį (b. l. 30–41, t. 1). Iš šių protokolų ir juose esančių nukentėjusiojo paaiškinimų galima spręsti, jog nukentėjusysis nuteistuosius atpažino be jokių dvejonių, užtikrintai.

              Iš Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje 2010-02-25 protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. T. parodė vietą Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. PK-4, kurioje jis buvo seksualiai prievartaujamas. Nukentėjusysis M. T. taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. PK-4, atsistojęs vietoje prie kameros durų, paaiškino, kad jis buvo netoli kameros durų, kai 2008 m. su juo kalbėjo kameroje buvę D. M., O. B. ir M. M., bei parodė elektros rozetę, paaiškindamas, kad į šią rozetę buvo įjungta spiralė vandeniui užvirti (b. l. 42–47, t. 1).

              Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojų O. Š., I. L., S. S., I. B., V. G., S. Ž., D. B., A. S., A. O. ir kitų nuteistųjų, iškviestų į teisiamąjį posėdį pagal kaltinamųjų šioje byloje prašymus, parodymai vertintini kritiškai, ir tokį savo vertinimą išsamiai motyvavo (b. l. 135–136, t. 20). Teisėjų kolegija su tokiu minėtų liudytojų parodymų vertinimu sutinka, nes apylinkės teismo nurodyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad šie liudytojai stengėsi duoti nuteistiesiems palankius parodymus.

              Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl to, kodėl A. K. negalėjo paveikti M. T. parodymų ar paties skundo pateikimo prokuratūrai. Teisėjų kolegija su šiais argumentais visiškai sutinka ir jų nebeatkartoja. Byloje esantys duomenys leidžia neabejotinai spręsti, kad nukentėjusiojo M. T. pareiškimas prokuratūrai dėl seksualinio prievartavimo rašytas 2008-10-15, t. y. dar iki minėto galbūt buvusio įvykio Klaipėdos apskrties VPK areštinėje (liudytojų A. K. ir A. O. konflikto 2008-10-29 18.00 val. (b. l. 101–104, t. 1)), dėl kurio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, be to, dar ir iki M. T. uždarymo į Alytaus pataisos namų medicininį izoliatorių 2008-10-17. Todėl, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, A. K. A. O. galėjo būti pažemintas tik praėjus maždaug 2 savaitėms po to, kai buvo paduotas M. T. skundas dėl seksualinio prievartavimo.

              Todėl visi apeliacinio skundo teiginiai susiję su tuo, kad A. K. siekia, jog O. B. būtų nuteistas, laikytini nepagrįstais. Taip pat kritiškai vertintini ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo O. B. išdėstyti teiginiai apie tai, jog A. K. liepė perduoti jam (O. B.), kad jei šis nepaskambins į Vilniaus pataisos namus, kur tuo metu bausmę atlikinėjo pats A. K., bei nepasakys, kad A. O. neapipylė jo (A. K.) šlapimu, jis (A. K.) duos melagingus parodymus dėl nebūto įvykio Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taip pat tai, kad Vilniuje, ten, kur sėdi A. K., yra žmogus, su kuriuo suderinti reikalai dėl melagingų parodymų davimo.

              Tai, kad O. B. kartu su D. M. ir M. M. veikdami bendrininkų grupe 2008 m. vasaros pabaigoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. 4 seksualiai prievartavo M. T., neabejotinai įrodo nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai. Juo labiau, kad baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą apylinkės teisme pats O. B. nurodė, jog dėl T. seksualinio prievartavimo prisipažįsta visiškai, jam sunku ir gėda prisiminti, papasakoti apie padarytas nusikalstamas veikas (b. l. 34, t. 19). Todėl abejoti, kad O. B. kartu su D. M. ir M. M. veikdami bendrininkų grupe 2008 m. vasaros pabaigoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. 4 seksualiai prievartavo M. T., nėra jokio pagrindo.

              Dėl R. A. seksualinio prievartavimo

              Byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad O. B. veikdamas bendrininkų grupe su D. M. 8 (aštuonis) kartus Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje Nr. 22 2008-09-01, 2008-09-12, 2008-09-13 tarp 9 val. ir 12 val., 2012-09-13 tarp 16 ir 17 val., 2008-09-14 tarp 9 ir 12 val., 2008-09-14 tarp 16 val. ir 19 val., 2008-09-15 tarp 9 ir 12 val., 2008-09-15 tarp 16 val. ir 19 val., seksualiai prievartavo R. A., t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 2 d.

              Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis R. A. laikotarpiu nuo 2008-08-28 iki 2008-09-02 buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 22 kartu su D. M., O. B., J. P., R. S. ir N. V. (pastarasis į kamerą uždarytas 2008-09-01 po 18 val.), D. M., O. B. ir R. S. laikyti iki 2008-09-02 ryto. Laikotarpiu nuo 2008-09-11 iki 2008-09-18 nukentėjusysis R. A. buvo laikytas areštinės kameroje kartu su D. M., O. B. ir R. S. (D. M. ir O. B. – iki 2008-09-16 ryto) kol buvo perkeltas į kitą kamerą (b. l. 16, 18, 35–45, 47–53, t. 11).

              Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko raštas 2010-04-20 Nr. 30-S-4432 taip pat patvirtina, kad 2008-09-01 tyrėjas kvietė apklausai J. P. nuo 10.10 iki 10.30 val., o nuo 10.30 iki 10.55 val. – advokatas Balčiūnas; 2008-09-12 D. M. apklausai kvietė A. P. nuo 13.15 iki 15.30 val. Be to, nurodyta, kad 2008-09-13 nuo 17.55 iki 19 val. R. A. buvo išvežtas apžiūrai į Raudonojo kryžiaus ligoninę (b. l. 20–33, t. 11). Taigi byloje nekyla jokių abejonių, jog kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis R. A. bei nuteistieji O. B. ir D. M. buvo vienoje Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje.

              Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. A. parodė, kad būnant kameroje jis atsisakė O. B. daryti masažą, tada D. M. kumščiu sudavė jam į kairį petį, o O. B. sugniaužęs kumštį pagrasino sulaužyti nosį. Jam vėl atsisakius, D. M. sudavė jam tris keturis smūgius į krūtinę. Nuo to jis jautėsi palaužtas ir pradėjo daryti O. B. nugaros masažą. Po to O. B. liepė jį tenkinti oraliniu būdu. Jis pradėjęs verkti, tuomet D. M. delnu sudavė jam per pakaušį ir pasakė, kad nori ar nenori, turėsi „tai daryti“. Supratęs, kad priešingu atveju bus sumuštas, sutiko ir tenkino O. B. oraliniu būdu. Jam išsiskalavus burną, D. M. liepė ateiti ir jį tenkinti oraliniu būdu. Reikalavimui paklusęs, nes buvo palaužtas...parvežus jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, jis su R. S. buvo uždarytas į tą pačią 22 kamerą pas D. ir O. Kadangi prieš tai buvo palaužtas, jis nesipriešino jiems, kurie jį prievartavo kitą dieną po parvežimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, po to vėl kitą dieną, o po tos dienos – visą savaitę kiekvieną dieną iš eilės po du kartus per dieną, t. y. kiekvienos tos dienos metu ir vakare.

              Byloje esantys Asmens parodymo atpažinti iš jo fotonuotraukos 2010-01-19 protokolai patvirtina, kad R. A. užtikrintai atpažino O. B. ir D. M. kaip jį prievartavusius asmenis (b. l. 154–156, 157–159, t. 10).

              Iš Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje 2010-05-18 protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. Klaipėdos apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 22 parodė vietą ant suolelio, kur jis sėdėjo, kai 2008 m. prieš pirmą jo seksualinį prievartavimą jį pradėjo mušti D. M. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. A. kameroje Nr. 22 taip pat parodė gultą, ant kurio jį seksualiai prievartaudavo O. B.; parodė gultą, ant kurio jį seksualiai prievartaudavo D. M. (b. l. 165–173, t. 10). Ne mažiau reikšminga yra tai, kad teismo posėdžio metu 2012-06-11 apylinkės teisme O. B. dėl R. A. seksualinių prievartavimų kaltu prisipažino visiškai (b. l. 34, t. 19). Teismo posėdyje 2012-06-11 apylinkės teisme D. M. taip pat dėl R. A. seksualinių prievartavimų prisipažino visiškai (b. l. 34–35, t. 19).

              Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad O. B. kaltė bendrininkų grupe su nuteistuoju D. M. 8 (aštuonis) kartus Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje Nr. 22 seksualiai prievartavus R. A. yra įrodyta visiškai.

              Dėl E. J. seksualinio prievartavimo

              Byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad O. B. Klaipėdos apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 2 2009 m. sausio 17 d. ryte seksualiai prievartavo E. J., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 1 d.

              Kaip buvo minėta anksčiau, asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

              Nukentėjusysis E. J. 2010-03-03 buvo apklausiamas pas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Šios apklausos metu jis parodė, kad 2009 m. sausio 14 d. jis buvo sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą ir uždarytas į Klaipėdos m. VPK areštinės kamerą. 2009 m. sausio 16 d. jis buvo uždarytas į areštinės kamerą Nr. 2, kurioje buvo dar 4–5 asmenys, tarp kurių – D. M. ir O. B. Pernakvojus toje kameroje, 2009 m. sausio 17 d., apie 8 val. ryto, į pasivaikščiojimą iš kameros išėjo D. M. ir dar du vyrai. E. J., O. B. ir dar vienas vyras liko kameroje. O. B., gulėdamas ant lovos, pasakė E. J. „ateik čia, padročink“. Jis atsisakęs. Tada O. B. dar keletą kartų įsakmiu tonu pasakė, „ateik čia“, o jis pasakė, kad niekur neis. Tada O. B. smūgiavo jam svarmeniu, pataikė vieną smūgį į kairę ranką, du ar tris kartus svarmeniu sudavė į kairę koją ties pėda, o E. J. ėmęs sakyti, kad nebemuštų, po to dar kartą kumščiu buvo suduota į veidą. O. B. nustojo mušti ir vėl pasakė „einam“. Jis atsakė, kad nenori. Tada O. B. vėl pasakė „tai dar nori gauti?“, užsimodamas svarmeniu pasakė – „einam“, nuėjęs atsigulė į savo lovą, o jis (E. J.) taip pat atėjo prie lovos, nes bijojo būti toliau mušamas ir žalojamas. Atsigulęs O. B. nusismaukė kelnes ir trumpikes, liepė jam ranka masturbuoti varpą. Jis (E. J.) paėmęs O. B. varpą ranka, masturbavo apie 5 min., kol išsiliejo sperma. Mušdamas O. B. praskėlė lūpą. Taip pat buvo sužalojimas kairėje rankoje ant alkūnės– mėlynė, o didžiausi sužalojimai buvo kojoje – toje vietoje, kur buvo suduota svarmeniu, nusilupo odos paviršius (b. l. 9–12, t. 3).

              Bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. V. duoti parodymai, iš kurių matyti, jog 2009 m., kai jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje su O. B., D. M., E. J., Ž., P., antrą ar trečią E. J. laikymo jų kameroje dieną ryte D. M. pakvietė V. V. eiti į pasivaikščiojimą. Į pasivaikščiojimą išėjo jis, D. M. ir P. Po pusvalandžio grįžęs, jis pamatė, kad E. J. lūpa yra patinusi, paraudusi. Maždaug po savaitės D. M. jam pasakė, kad O. B. „atšutino tą vaiką“. Kadangi jie kalbėjosi apie E. J., suprato, kad D. M. kalba apie E. J. (b. l. 140–141, t. 1).

              Iš Klaipėdos apskrities VPK 2010-02-22 rašto Nr. 30-S-2021 matyti, kad E. J. 2009-01-16 pervežtas į areštinės kamerą Nr. 2, kurioje buvo laikomas kartu su D. M., O. B., V. V., A. Š., N. V. iki 2009-01-19. 2009-01-17 areštinės kameroje Nr. 2 laikyti asmenys iš kameros išvesti, išskyrus pasivaikščiojimui, nebuvo (b. l. 41, t. 3). 2009-01-15 telefoninis pokalbis, vykęs 18.07 val. tarp D. M. ir A. O., patvirtina, kad D. M. pasakojo A. O., jog į 11 įmetė naują vaiką, kad bus du nauji užpakaliai, A. O. sakė, jog vienas iš jų yra gražus. 2009-02-22 telefoninis pokalbis vykęs 13.57 val. tarp A. O. ir nežinomos merginos patvirtina, kad A. O. apibūdina O. B.: „Mėgsta labai jaunus, jaunus vaikinus. Vargšai tie jaunuoliai, kas pas jį į kamerą įkrenta“. Pokalbyje A. O. O. B. vadino pravarde B. “.

              Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad 2009-01-17 D. M., V. V. ir A. Š. išėjus į rytinį pasivaikščiojimą, areštinės kameroje Nr. 2 liko E. J., O. B. ir N. V. Teisėjų kolegija neabejoja, kad O. B. tenkino lytinę aistrą su E. J. prieš jo valią, pavartodamas fizinį smurtą. Iš byloje esančios 2009-12-09 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1954/09(03) matyti, kad E. J. kūne rasti netaisyklingos formos keturi randai, susidarę po buvusių žaizdų užgijimo kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje. Randai yra nuo 6 iki 12 mėnesių senumo. Pagal randų formą ir išsidėstymą tikėtina, kad randai susidarė po buvusių galbūt muštinių žaizdų užgijimo (b. l. 5, t. 3). Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko visiškai įrodyta, kad O. B. nukentėjusiajam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą ir du kartus su svarmeniu į koją, taip priversdamas E. J. lytiškai santykiauti su juo.

              Minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad ant E. J. kūno rasti netaisyklingos formos keturi randai susidarė po buvusių galbūt muštinių žaizdų užgijimo, kurios teismo įsitikinimu, atsirado O. B. metaliniu svarmeniu E. J. sudavus smūgį į kairę ranką, du–tris smūgius į kairę koją, rankos kumsčiu – smūgį į veidą.

              Be to, pažymėtina, kad pats nuteistasis O. B. teismo posėdyje apylinkės teisme dėl E. J. seksualinio prievartavimo kaltu prisipažino visiškai (b. l. 34, t. 19). Visi išvardyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo O. B. kaltė seksualiai prievartavus E. J. yra įrodyta visiškai.

              Dėl sukčiavimo V. S. atžvilgiu

              Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

              Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad O. B. 2008-12-19 išsiuntė telefonu V. S. SMS pranešimą, kuriame save nurodė G. S. pažįstamu ir paprašė paskolinti 7 000 Lt sumokėti už G. S. advokato paslaugas, t. y. veikė tiesiogine tyčia suklaidindamas V. S., kad pinigai reikalingi G. S. ir, tos pačios dienos vakare V. S. Vilniaus autobusų stotyje išsiuntus 2 000 eurų bei juos paėmus V. J., kuris įvykdė O. B. prašymą paimti iš autobusų stoties pinigus ir perduoti O. B., O. B. įgijo svetimą – V. S. – turtą – 2 000 eurų. Jo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes jis apgaule įgijo V. S. turtą.

              Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs Klaipėdos miesto apylinkės teisme liudytojų V. S., G. S. ir V. J. duotus parodymus, taip pat 2009-02-28 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontolės protokolą bei jo priedą – telefoninių pokalbių suvestines (b. l. 81–130, t. 2) daro išvadą, kad O. B. kaltė apgaule įgijus V. S. turtą yra įrodyta visiškai. Be to, apeliantas O. B. apylinkės teisme prisipažino kaltu dėl turto įgijimo apgaule iš V. S. prisipažino visiškai, paaiškindamas, kad „...sukčiavimas buvo prieš 3 metus, naiviai tikėjo, jog prasmuks...“ (b. l. 34, t. 19). Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad O. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. nuteistas yra pagrįstai.

Dėl turto prievartavimo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad areštinėje vienoje kameroje su T. K. uždaryti O. B. ir D. M. bendrais veiksmai spaudė T. K. pareikalauti pinigų iš R. D. ir N. K.: D. T. išsiuntė M. G. SMS žinutę telefonu, kuria liepė skambinti D. M. ir O. B. – tokiu būdu užtikrindamas galimybę nusikaltimo bendrininkams perduoti reikalavimą ir grasinimą N. K. ir R. D.; D. M. telefonu išsakė reikalavimą R. D.; D. M. pareikalavo iš R. D. pinigų už tai, kad T. K. neduotų parodymų.

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės 2009-05-29 ir          2009-05-15 protokolai patvirtina, jog buvo užfiksuoti D. M., O. B., T. K., M. G., D. T., E. K. ir kitų asmenų pokalbiai ir trumpieji pranešimai, susiję su turto prievartavimu iš R. D. ir N. K., tarp jų ir T. K., O. B. pokalbiai, vykę naudojantis SIM kortele, kurios abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“  (b. l. 8–110, 112–175, t. 7). Klaipėdos apskrities VPK 2009-06-11 rašte Nr. 30-S-7118 nurodyta, kad T. K. 2009-03-17 buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 2, kartu su D. M., O. B., N. V. ir kitais asmenimis (b. l. 120–126, t. 3). Klaipėdos apskrities VPK 2010-02-09 rašte Nr. 30-S-1583 nurodyta, kad 2009-03-18 areštinės kameroje Nr. 2, kurioje buvo T. K., D. M. ir O. B., kratos metu buvo rastas mobilusis telefonas Nokia, IMEI „(duomenys neskelbtini)“  (b. l. 110, t. 3). 2010-03-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad Klaipėdos apskrities VPK darbuotojas A. K. pateikė mobilųjį telefoną “Nokia” su SIM kortele Nr. „(duomenys neskelbtini)“ , paimtus 2009-03-18 iš kameros Nr. 2 (b. l. 114, t. 3). 2009-09-11 telekomunikacijų tinklų operatorių gauta informacija patvirtina, kad SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ , 2009-03-17 buvo naudojama su mobiliuoju telefonu, kurio IMEI „(duomenys neskelbtini)“ (tai visiškai atitinka 2009-03-18 kratos metu paimto telefono IMEI) (b. l. 51, 92, t. 8).

Byloje esantys liudytojų E. K., M. G., T.K., R. D. parodymai apeliacinės instancijos teismui neleidžia abejoti, kad nuteistieji O. B., D. M. ir D. T. prievartavo turtą iš R. D. ir N. K.

Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdyje 2012-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teisme D. T. paaiškino, jog prisipažįsta ir labai gailisi. Susitiko, atrodo, su D. ir K., nenorėjo įbauginti, nelabai pamena (b. l. 35, t. 19). D. M. apylinkės teisme taip pat kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo jo ranka rašytas raštelis, dėl turto prievartavimo prisimena, tačiau nenori kalbėti (b. l. 34, t. 19). O. B. šiame teismo posėdyje taip pat prisipažino kaltu visiškai.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teismas dėl O. B. buvo aiškiai šališkas. Buvo reiškiami nušalinimai, kurie atmesti tik formaliais motyvais, nesigilinant į esmę ir pareiškimų turinį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo teiginius laiko nepagrįstais.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja D. Valošinaitė, išnagrinėjusi kaltinamųjų M. M., O. B., D. M. bei D. T. pareiškimus nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, 2012-03-29 nutartimi kaltinamų pareiškimus atmetė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teisėja nutartyje nurodė, kad kaltinamųjų prašymai nušalinti teisėją iš esmės grindžiami aplinkybe, jog teismas atmetė jų prašymus paskirti psichiatrinę ekspertizę nukentėjusiajam M. T. Tačiau vien tik kaltinamųjų pageidavimus neatitinkančio teismo procesinio sprendimo dėl prašymo nepriėmimas neduoda pagrindo abejoti teismo šališkumu (b. l. 86–87, t. 18). Teisėjų kolegija su šiais pirmosios inatancijos teismo teisėjos išdėstytais motyvais sutinka bei išnagrinėję visą bylos medžiagą konstatuoja, jog byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų, kuriems esant bylą nagrinėjusi teisėja turėjo būti nušalinta ar pati nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Skunde dėstoma daug argumentų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas atliktas vienašališkai, aktyviai dalyvaujant policijos pareigūnui A. M., nors byloje yra duomenų, kad jis formaliai buvo nušalintas nuo bylos tyrimo ir dalyvavimo joje. Byloje gausu esminių nesutapimų, prieštaravimų, kurie pašalinti nebuvo. Liudytojas A. K. dėl savo reputacijos ir priešiškumo nuteistiesiems visiškai neatitinka patikimo liudytojo kriterijų, todėl jo parodymais negalima remtis. Be to, tyrimas pradėtas praėjus 9 mėnesiams po įvardijamo įvykio. Tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančius surinktus duomenis tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais, kurie yra nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 str. 1 d. nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu (BPK 167 str. 1–2 dalys).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-10-20 Klaipėdos apygardos prokuratūroje gavus M. T. pareiškimą, kuriame buvo teigiama, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo etapuotas iš Klaipėdos miesto VPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur nakties metu, grasindami susidorojimu, pareiškėją seksualiai išprievartavo trys nuteistieji, kuriuos jis gali atpažinti. M. T. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–3, t. 1). Todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Ta aplinkybė, kad M. T. į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne iš karto po jo seksualinio prievartavimo, nesudaro pagrindo teigti ar daryti prielaidų, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai, nes šiuo atveju ikiteisminis tyrimas negalėtų būti pradėtas tik tuo atveju, jeigu būtų suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl nėra jokio pagrindo abejoti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu. Konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepažeidė BPK 301 str. nuostatų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje aiškiai pasisakė, kokiais liudytojų parodymais remiasi, kuriuos vertina kritiškai, ir tokius savo sprendimus detaliai argumentavo. Be to, iš apkaltinamojo nuosprendžio taip pat matyti, kad apylinkės teismas tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistųjų, tiek visų liudytojų duotus parodymus lygino, analizavo, juos gretino, todėl akcentuoti vien tai, kad teismas rėmėsi parodymais liudytojo A. K., kuriuo negalima tikėti, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 170 str. 4 d. numatyta, kad tik prokuroras priima sprendimus: dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo; dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo; dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo; dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo; dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija. Tik prokuroras gali nuspręsti, kam pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat kam surašius kaltinamąjį aktą pareikšti kaltinimą teisme.

Be to, Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. I-86 redakcija) „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“, 4 punkte numatyta, kad prokuroras yra ikiteisminio tyrimo vadovas, jo nurodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra privalomi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164, 170, 171 ir 172 str.). Prokuroras sprendimus priima savarankiškai, vienvaldiškai ir vadovaujasi tik įstatymu. Todėl įvertinus visą nurodytą teisinį baudžiamojo proceso reglamentavimą bei prokuroro procesinį vaidmenį jame, darytina išvada, kad tik prokuroras, atliekantis ikiteisminio tyrimo kontrolę, sprendžia, kokia kryptimi jį vykdyti, kokias iškeltas galimos nusikalstamos veikos versijas tikrinti, kada ir kokį procesinį veiksmą atlikti ar neatlikti.

Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teisminio nagrinėjimo metu žiniasklaidoje pasirodė didelis straipsnis, kuriame O. B. įvardijamas kaip asmuo, padaręs ne tik jam inkriminuojamus nusikaltimus, bet ir kitus sunkius nusikaltimus, be to, nors teismo posėdžiai buvo uždari, tačiau pateikta informacija spaudoje leidžia teigti, kad ją pateikė pareigūnas. Tuo iš esmės taip pat buvo pažeistos O. B. konstitucinės teisės, be to, prokuratūra jokio tyrimo dėl to nepradėjo, nors akivaizdžiai buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir formuojama išankstinė nuostata dėl O. B. kaltumo, yra nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė dėl gynėjo išsakytos nuomonės apie tai, kad O. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios persekioja policijos darbuotojas M., kuris jau keletą metų gyvena su moterimi, kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja ankstesnėje O. B. baudžiamojoje byloje. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas iš tiesų privalo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta byloje esančius įrodymus, tačiau to negalima suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną bet kurio liudytojo ar kito proceso dalyvio nurodytą aplinkybę. Be to, nagrinėjamu atveju teismas motyvavo savo sprendimą teisiamajame posėdyje liudytojų, nukentėjusiųjų duotais parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis ir neatmetė jokių byloje esančių įrodymų.

Panašiais atvejais gali pakakti pasisakyti dėl bendro tam tikro proceso dalyvio parodymų ar jų dalies vertinimo, plačiau aptarti tam tikrą aplinkybę patvirtinančius arba paneigiančius tiesioginius įrodymus visų kitų įrodymų kontekste ir nebūtinai analizuoti visus kitus su šia aplinkybe susijusius duomenis, jei tai nėra būtina arba šie argumentai būtų pertekliniai ir pan. Šiuo atveju pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje sakoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą motyvuoti savo sprendimą, bet ši pareiga neturėtų būti aiškinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis priklausomai nuo teismo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė iš Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies išplaukiančią pareigą motyvuoti teismo sprendimą, gali būti analizuojamas tik visų bylos aplinkybių kontekste (Georgiadis prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 21522/93, 1997 m. gegužės 29 d. sprendimas). Tokiu aiškinimu pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies ir su tuo susijusių nuteistojo O. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų vertinimas neleidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Ta aplinkybė, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų, tam tikrų liudytojų parodymais, nepasisakė dėl gynėjo išsakytos nuomonės apie tai, kad O. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios persekioja policijos darbuotojas M., nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nemotyvuotu.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad kaltinimai grindžiami ir telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurios neturi jokios teisinės galios, nes šių pokalbių pasiklausymo sankcionavimas iš esmės pažeidė įstatymus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl darytina išvada, kad byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės yra tik vienas vienas iš daugelio surinktų duomenų baudžiamojoje byloje, kurie sudaro įrodymų visumą.

Apeliaciniame skunde taip pat suformuluotas alternatyvus reikalavimas – jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad kai kurie epizodai (kaltinimai) yra įrodyti (arba visi), tada prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendį ir paskirti bausmę, apsiribojant su jau faktiškai iškalėtu laiku ir (arba) paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendyje paskirta bausme.

Nuteistasis O. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 182 str. 1 d.), vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 181 str. 1 d.) ir 11 sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 150 str. 1–2 d.).

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas už savanaudiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs) ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes (nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje bei metu), kolegija daro išvadą, jog nuteistajam O. B. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra optimalios.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytiems šių bausmių vidurkiams, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis (už visas nusikalstamas veikas) nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam O. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmės pradžią nustatė skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitė kardomajame suėmime išbūtą laiką nuo 2009-12-24.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-27 nuosprendžiu) O. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2008-03-28.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reglamentuotas bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. nustatytas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (BPK 361 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus: įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai.

Todėl darytina išvada, kad skundžiamo nuosprendžio vykdymo metu apeliantas turi kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 str., spręs klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės bendrinimo (BK 63 str. arba 64 str. numatytu būdu) su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendžiu (pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2008-11-27 nuosprendžiu) paskirta galutine subendrinta bausme.

Dėl išvardytų motyvų tenkinti nuteistojo O. B. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

 

Dėl nuteistojo D. M. apeliacinio skundo

 

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl jo priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nuteistasis teigia, kad jis nebuvo davęs jokių jo kaltę pagrindžiančių parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina ir tai, kad be jo prisipažinimo daugiau įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą D. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. (9 epizodai), 181 str. 1 d., 233 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti ir su jomis sutinka.

Teisėjų kolegija negali ignoruoti to fakto, kad baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis D. M. teismo posėdyje 2012-06-11 parodė, kad „prisipažįsta dėl visų jam pareikštų kaltinimų...Pripažįsta, kad neteisingi darbai buvo daromi. Patvirtina, jog buvo tokie faktai, visiškai pripažįsta“ (b. l. 34–35, t. 19). Tačiau šis apelianto visiškas prisipažinimas, padarytas pirmosios instancijos teisme, yra tik vienas iš daugelio įrodymų, kuris visumoje kartu su kitais byloje surinktais įrodymais leidžia konstatuoti, kad D. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl M. T. seksualinio prievartavimo

Byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad D. M. kartu su O. B. ir M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d., nes jie veikdami bendrininkų grupe 2008 m. vasaros pabaigoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. 4 seksualiai prievartavo M. T.

D. M. kaltė padarius D. šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo M. T., pačių nuteistųjų D. M., O. B. ir M. M. teisminio nagrinėjimo metu padarytu prisipažinimu, liudytojų A. K., M. K., Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjo A. M., E. B., T. J. parodymais.

Iš byloje esančių Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukos 2009-01-22 protokolų matyti, kad M. T. atpažino O. B. kaip pirmąjį, M. M. – kaip antrąjį, D. M. – kaip trečiąjį jį prievartavusį asmenį (b. l. 30–41, t. 1). Iš šių protokolų ir juose esančių paaiškinimų galima spręsti, jog nukentėjusysis nuteistuosius atpažino be jokių dvejonių, užtikrintai.

Iš Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje 2010-02-25 protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. T. parodė vietą Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. PK-4, kurioje jis buvo seksualiai prievartaujamas. Nukentėjusysis M. T. taip pat Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. PK-4, atsistojęs vietoje prie kameros durų, paaiškino, kad jis buvo netoli kameros durų, kai 2008 m. su juo kalbėjo kameroje buvę D. M., O. B. ir M. M. bei parodė elektros rozetę, paaiškindamas, kad į šią rozetę buvo įjungta spiralė vandeniui užvirti (b. l. 42–47, t. 1).

Teisėjų kolegija nebekartoja tų pačių motyvų, kuriuos išdėstė pasisakydama dėl nuteistojo O. B. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinio skundo, t. y. kad visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu liudytojų O. Š., I. L., S. S., I. B., V. G., S. Ž., D. B., A. S., A. O. parodymų vertinimu, taip pat dėl liudytojo A. K. parodymų vertinimo. Tai, kad D. M. kartu su O. B. ir M. M. veikdami bendrininkų grupe 2008 m. vasaros pabaigoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. 4 seksualiai prievartavo M. T., neabejotinai įrodo nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai.

Kaip minėta, baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą apylinkės teisme pats D. M. nurodė, jog dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažįsta, jam gėda, nemalonu prisiminti. Todėl darytina visiškai pagrįsta išvada, jog ir dėl M. T. seksualinio prievartavimo jis prisipažįno visiškai (b. l. 34, t. 19). Todėl abejoti, kad D. M. kartu su O. B. ir M. M. veikdami bendrininkų grupe 2008 m. vasaros pabaigoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus karantino kameroje Nr. 4 seksualiai prievartavo M. T., nėra jokio pagrindo.

Dėl R. A. seksualinio prievartavimo

Byloje esantys įrodymai neleidžia abejoti, kad D. M. veikdamas bendrininkų grupe su O. B. 8 (aštuonis) kartus Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje Nr. 22 2008-09-01, 2008-09-12, 2008-09-13 tarp 9 val. ir 12 val., 2012-09-13 tarp 16 ir 17 val., 2008-09-14 tarp 9 ir 12 val., 2008-09-14 tarp 16 val. ir 19 val., 2008-09-15 tarp 9 ir 12 val., 2008-09-15 tarp 16 val. ir 19 val., seksualiai prievartavo R. A., t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d.

Kaip jau buvo minėta, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis R. A. laikotarpiu nuo 2008-08-28 iki 2008-09-02 buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 22 kartu su D. M., O. B., J. P., R. S. ir N. V. (pastarasis į kamerą uždarytas 2008-09-01 po 18 val.), D. M., O. B. ir R. S. laikyti iki 2008-09-02 ryto. Laikotarpiu nuo 2008-09-11 iki 2008-09-18 nukentėjusysis R. A. buvo laikytas areštinės kameroje kartu su D. M., O. B. ir R. S. (D. M. ir O. B. – iki 2008-09-16 ryto), kol buvo perkeltas į kitą kamerą (b. l. 16, 18, 35–45, 47–53, t. 11).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės viršininko rašto           2010-04-20 Nr. 30-S-4432 galima matyti, kad 2008-09-01 tyrėjas kvietė apklausai J. P. nuo 10.10 iki 10.30 val., o nuo 10.30 iki 10.55 val. – advokatas Balčiūnas; 2008-09-12 D. M. apklausai kvietė A. P. nuo 13.15 iki 15.30 val. Be to, nurodyta, kad 2008-09-13 nuo 17.55 iki 19 val. R. A. buvo išvežtas apžiūrai į Raudonojo kryžiaus ligoninę (b. l. 20–33, t. 11). Taigi byloje nekyla jokių abejonių, jog kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis R. A. bei nuteistieji D. M. ir O. B. buvo vienoje Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. A. parodė, kad “būnant kameroje jis atsisakė O. B. daryti masažą, tada D. M. kumščiu sudavė jam į kairį petį, o O. B. sugniaužęs kumštį pagrasino sulaužyti nosį. Jam vėl atsisakius, D. M. sudavė jam tris keturis smūgius į krūtinę. Nuo to jis jautėsi palaužtas ir pradėjo daryti O. B. nugaros masažą. Po to, O. B. liepė jį tenkinti oraliniu būdu. Jis pradėjęs verkti, tuomet D. M. delnu sudavė jam per pakaušį ir pasakė, kad nori, ar nenori, turėsi „tai daryti“. Supratęs, kad priešingu atveju bus sumuštas, sutiko ir tenkino O. B. oraliniu būdu. Jam išsiskalavus burną, D. M. liepė ateiti ir jį tenkinti oraliniu būdu. Reikalavimui paklusęs, nes buvo palaužtas...parvežus jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, jis su R. S. buvo patalpintas į tą pačią 22 kamerą pas D. ir O.. Kadangi prieš tai buvo palaužtas, jis nesipriešino jiems, kurie jį prievartavo kitą dieną po parvežimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, po to vėl kitą dieną, o po tos dienos – visą savaitę kiekvieną dieną iš eilės po du kartus per dieną, t. y. kiekvienos tos dienos metu ir vakare“.

Byloje esantys Asmens parodymo atpažinti iš jo fotonuotraukos 2010-01-19 protokolai ir juose esantys nukentėjusiojo paaiškinimai patvirtina, kad R. A. užtikrintai atpažino D. M. ir O. B. kaip jį prievartavusius asmenis (b. l. 154–156, 157–159, t. 10).

Iš Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje 2010-05-18 protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. Klaipėdos apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 22 parodė vietą ant suolelio, kur jis sėdėjo, kai 2008 m. prieš pirmą jo seksualinį prievartavimą jį pradėjo mušti D. M. Nukentėjusysis R. A. kameroje Nr. 22 taip pat parodė gultą, ant kurio jį seksualiai prievartaudavo D. M.; parodė gultą, ant kurio jį seksualiai prievartaudavo O. B. (b. l. 165–173, t. 10).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra tai, jog teismo posėdžio metu 2012-06-11 apylinkės teisme D. M. dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino, teigdamas, kad jam gėda, nemalonu prisiminti. Todėl darytina visiškai pagrįsta išvada, jog ir dėl R. A. seksualinio prievartavimo jis taip pat prisipažino visiškai (b. l. 34, t. 19).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. M. kaltė bendrininkų grupe su O. B. 8 (aštuonis) kartus Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės kameroje Nr. 22 seksualiai prievartavus R. A. yra įrodyta visiškai.

Dėl turto prievartavimo (BK 181 str. 1 d.)

Nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2012-06-11 teismo posėdyje D. M. parodė, kad dėl visų pareikštų kaltinimų prisipažįsta, turto prievartavimą prisimena, kalbėti nenori (b. l. 34, t. 19). Pažymėtina, kad teismo posėdyje 2012-06-11 apylinkės teisme kitas kaltinamasis D. T. paaiškino, jog prisipažįsta ir labai gailisi. Susitiko, atrodo, su D. ir K., nenorėjo įbauginti, nelabai pamena (b. l. 35, t. 19).

Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės 2009-05-29 ir          2009-05-15 protokolai patvirtina, jog buvo užfiksuoti D. M., O. B., T. K., M. G., D. T., E. K. ir kitų asmenų pokalbiai ir trumpieji pranešimai, susiję su turto prievartavimu iš R. D. ir N. K., tarp jų ir T. K., O. B. pokalbiai, vykę naudojantis SIM kortele, kurios abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 8–110, 112–175, t. 7).

Iš Klaipėdos apskrities VPK 2009-06-11 rašto Nr. 30-S-7118 matyti, kad T. K. 2009-03-17 buvo laikomas areštinės kameroje Nr. 2, kartu su D. M., O. B., N. V. ir kitais asmenimis (b. l. 120–126, t. 3).

Klaipėdos apskrities VPK 2010-02-09 raštas Nr. 30-S-1583 patvirtina, kad 2009-03-18 areštinės kameroje Nr. 2, kurioje buvo T. K., D. M. ir O. B., kratos metu buvo rastas mobilusis telefonas „Nokia“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“  (b. l. 110, t. 3). Iš 2010-03-09 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK darbuotojas A. K. pateikė mobilųjį telefoną „Nokia“ su SIM kortele Nr. „(duomenys neskelbtini)“, paimtus 2009-03-18 iš kameros Nr. 2 (b. l. 114, t. 3). 2009-09-11 telekomunikacijų tinklų operatorių gauta informacija patvirtina, kad SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2009-03-17 buvo naudojama su mobiliuoju telefonu, kurio IMEI „(duomenys neskelbtini)“  (tai visiškai atitinka 2009-03-18 kratos metu paimto telefono IMEI) (b. l. 51, 92, t. 8).

Byloje esantys liudytojų E. K., M. G., T. K., R. D. parodymai apeliacinės instancijos teismui neleidžia abejoti, kad nuteistasis D. M. kartu su O. B. ir D. T. prievartavo turtą iš R. D. ir N. K.

Dėl siekimo paveikti liudytoją (BK 233 str. 1 d.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus daro išvadą, kad apeliantas pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d.

Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme     2012-06-11 teismo posėdyje D. M. parodė, kad „dėl visų pareikštų kaltinimu prisipažįsta, nepagalvojo, kad čia bus kas blogai. Pripažįsta, kad raštelis buvo jo ranka rašytas. Teksto tikrai neprisimena“ (b. l. 34, t. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-29 liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad jam 2009-08-21 ryte, apie 8–9 val., D. M., vedamas į pasivaikščiojimą, koridoriuje šūktelėjo „V., paimk“, po to į kamerą Nr. 23, kurioje buvo V. V., iš koridoriaus pro durų apačią buvo įmestas sulankstytas popieriaus lapelis. Jis paėmė ir perskaitė lapelį. Raštelyje D. M. ranka buvo rašoma apie tai, kad V. V. patvirtintų teisėsaugos įstaigų pareigūnams, kad jis yra nurodęs M. T. duomenis D. M., kad nurodytų, jog jam buvo žinoma, kad M. T. žada apšmeižti D. M. Jis išsaugojo tą lapelį (b. l. 128–130, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-09-29 liudytojas V. V. buvo apklaustas papildomai. Šios apklausos metu jis nurodė, kad 2009-10-19, būnant Klaipėdos AVPK areštinės kameroje D. M. jam pasakė, kad jis ryte eitų į pasivaikščiojimą. 2009-10-20 ryte V. V. ėjo į pasivaikščiojimą į 6-tą kamerą, o D. M. buvo lyg tai 7-oje kameroje. Vedamas į pasivaikščiojimą jis susišaukė su D. M., priėjo prie 7-tos kameros, per kurios durų apačią iš kameros buvo išmestas popieriaus lapelis, o D. M. pasakė: „paimk, perskaityk ir suplėšyk“. D. M. rašysena buvo surašyti nurodymai, ką V. V. sakyti, kai šis bus apklausiamas dėl M. T. duomenų atsiradimo pas D. M. Šį raštelį V. V. išsaugojo (b. l. 134–135, t. 1).

Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities VPK pareigūno pranešimo matyti, kad liudytojo V. V. nepavyko rasti bei nustatyti jo gyvenamosios vietos, todėl nėra galimybės jo atvesdinti į teismo posėdį (b. l. 85, t. 17). Atsižvelgiant į tai, liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme.

Šie liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai kartu su D. M. teisiamojo posėdžio metu padarytu prisipažinimu bei duotais paaiškinimais teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad D. M. siekė paveikti liudytoją V. V. Todėl jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d., yra įrodyta visiškai.

Nuteistasis D. M. nuteistas už vieno nusunkaus tyčinio nusikaltimo (BK 233 str. 1 d.), vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo (BK 181 str. 1 d.) ir 9 sunkių tyčinių nusikaltimų (BK 150 str. 2 d.) padarymą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas už savanaudiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs) ir jį charakterizuojančius duomenis bei kitas nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes (nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje bei metu), kolegija daro išvadą, jog nuteistajam D. M. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra optimalios.

Skirdamas bausmes apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, nes iš bylos duomenų matyti, kad kitokiais būdais neįmanoma pasiekti bausmės tikslų. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su pačia nuteistojo asmenybe, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamiausia bausmių rūšis (už visas nusikalstamas veikas) nuteistajam bus laisvės atėmimas.

Dėl galutinės subendrintos bausmės

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. 5 d. 2 p., skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. M. paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d, 3 d., paskirta galutinė bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir neteisingai D. M. paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., 260 str. 1., 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėjus po dalį švelnesnių bausmių, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. ir 5 str. 2 d. subendrinus ir su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Pirmosios instancijos teismo teisėja skirdama galutinę subendrintą bausmę vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. nuostatomis, tačiau nagrinėjamu atveju bendrinant skundžiamu nuosprendžiu (2012-11-16) paskirtą galutinę bausmę su Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reglamentuotos taisyklės, bet ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. nuostatos.

Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Visas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis D. M. padarė iki Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžio priėmimo. Todėl keistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. paskirta galutinė bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė D. M. subendrintina iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., nuteistajam D. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė (6 metai 6 mėnesiai) subendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirtina galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant bausmės laiką, atliktą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendį.

Dėl išvardytų motyvų D. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

 

Dėl M. M. apeliacinio skundo

 

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo sumažinti iš jo priteistas proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistasis M. M. sutinka su jo padarytų veiksmų teisiniu įvertinimu ir jam paskirtomis bausmėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik dėl proceso išlaidų, priteistų iš M. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu iš O. B., V. M. ir M. M. solidariai priteisė 275,47 Lt proceso išlaidas (liudytojų A. K. ir R. J. kelionės išlaidos).

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs byloje esančius visus rašytinius duomenis daro išvadą, kad tokio dydžio proceso išlaidos iš O. B., V. M. ir M. M. priteistos pagrįstai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VIII skyriuje reglamentuotos proceso išlaidos ir jų atlyginimas. Proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (BPK 103 str. 1 p.), taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Apeliantas akcentuoja, kad su epizodu baudžiamojoje byloje, kurioje kaip liudytojas figūruoja R. J., jis nieko bendra neturi, tą patvirtina ir baudžiamosios bylos mežiaga. Apeliantas prašo nustatyti, kiek jis asmeniškai turi sumokėti proceso išlaidų už liudytojo A. K. kelionės išlaidas.

Tačiau teisėjų kolegija įvertinusi liudytojo R. J. Klaipėdos miesto apylinkės teisme duotus parodymus, šiuos M. M. apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas R. J., Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas, davė parodymus bei paaiškinimus apie atvykusių suimtųjų paskirstymo po kameras tvarką, taip pat apie galimas pareigūnų klaidas uždarant nukentėjusįjį M. T. į ne jam skirtą kamerą (b. l. 111–112, t. 18). Apeliantas M. M. yra nuteistas už tai, kad jis 2008-08-19, apie 11 val., Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirstymo kameroje Nr. PK-4 su O. B. ir D. M. veikdami bendrininkų grupe seksualiai prievartavo M. T.

Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš O. B., V. M. ir M. M. pagrįstai priteisė proceso išlaidas – liudytojų A. K. ir R. J. kelionės išlaidas (BPK 103 str. 6 p.).

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš nuteistojo M. M.  priteisti mažesnę dalį proceso išlaidų nei iš kitų dviejų nuteistųjų – O. B. ir V. M. Skundžiamu nuosprendžiu O. B. nuteistas už vieno nusunkaus tyčinio nusikaltimo, vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo ir net 11 sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą, D. M. nuteistas už vieno nesunkaus, vieno apysunkio ir net 9 sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Tuo tarpu M. M. nuteistas už vieno nesunkaus ir vieno sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už žymiai mažesnį nusikalstamų veikų skaičių nei kiti du nuteistieji.

Jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (BPK 105 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs kiekvieno iš nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei jų sunkumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš nuteistojo M. M. priteistos proceso išlaidos mažinamos, nuteistiesiems O. B. ir V. M. atitinkamai jas padidinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog liudytojų A. K. ir R. J. kelionės, t. y. proceso, išlaidos sudaro 275,47 Lt. Teisėjų kolegija mano, jog atsižvelgiant į M. M. padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir jų sunkumą, iš jo priteistinos 40 Lt dydžio proceso išlaidos, iš nuteistųjų O. B. ir D. M. solidariai priteisiant 235,47 Lt proceso išlaidų (BPK 105 str. 1, 3 d.).

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo    2012-11-16 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir iš jo priteistų proceso išlaidų dydis mažintinas.

Dėl visų anksčiau išvardytų motyvų teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1 ir 4 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. ir 4 p.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

nuteistojo O. B. gynėjo advokato Algimanto Jucio skundą atmesti.

Nuteistojo D. M. ir nuteistojo M. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam D. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 6 metus 6 mėnesius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-11-16. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-30 nuosprendį.

Priteisti iš nuteistojo M. M. 40 Lt dydžio proceso išlaidas (liudytojų A. K. ir R. J. kelionės išlaidos).

Priteisti iš nuteistųjų O. B. ir D. M. solidariai 235,47 Lt proceso išlaidas (liudytojų A. K. ir R. J. kelionės išlaidos).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

            Kolegijos pirmininkas                                                             Remigijus Preikšaitis

 

 

Teisėjai                                                                                    Dalius Jocys

 

 

                                                                                                Valentinas Janonis