Administracinė byla Nr. N502-1561/2008
Procesinio sprendimo kategorija 42.2; 42.5
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
2007 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas V. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 015930 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 3 dalyje ir 5114 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Protokole nurodoma, kad 2007 m. kovo 30 d. tikrinant privalomo nurodymo Nr. 24, duoto 2006 m. gruodžio 20 d., vykdymą, buvo nustatyta, jog mėšlas ir srutos iki šiol neteisėtai sandėliuojamos R. S. žemėje, besiribojančioje su kiaulių ferma, esančia (duomenys neskelbtini). R. S. prieštaravo ir prieštarauja, kad šioje vietoje būtų kaupiamos atliekos, susidariusios V. Š. kiaulių fermoje. Neįvykdytas privalomas nurodymas Nr. 24, duotas Kauno rajono agentūros, mėšlas ir srutos sandėliuojami šioje žemėje pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti, mėšlu ir srutomis užterštas 4 ha žemės plotas.
Protokole pažymima, kad tokiais veiksmais V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti (toliau – ir Reikalavimai) 9, 18 ir 27 punktus.
Protokole taip pat nurodoma, kad V. Š. 2007 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 6p AM003001 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį.
Institucija 2007 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 48p AM003008 (toliau – ir Nutarimas) V. Š. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 512 straipsnio 3 dalyje ir 5114 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė atitinkamai 6 000 Lt ir 600 Lt baudą, subendrinus – 6 000 Lt baudą.
V. Š. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą.
Skunde V. Š. nurodė, kad Nutarimas buvo priimtas pažeidus ATPK 272 straipsnio ir 280 straipsnio 3 punkto nuostatas, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Be to, Nutarimo nuorašas jam nebuvo tinkamai įteiktas (ATPK 288 straipsnis). Teigė, kad priėmus Nutarimą, buvo pažeistas non bis in idem principas, nes už šią veiką jam buvo skirta bauda dar 2007 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 6p AM003001 (ATPK 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis).
Institucija atsiliepime į V. Š. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti, o Nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime Institucija paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsniu, 2006 m. gruodžio 20 d. Institucija ūkininkui V. Š. davė pakartotinį privalomą nurodymą Nr. 24, kuriuo įpareigojo jį iki 2007 m. kovo 20 d. nutraukti R. S. priklausančioje žemėje neteisėtą mėšlo ir srutų, susidariusių V. Š. kiaulių fermoje, šalinimą, išvežant šias atliekas į jam priklausančius laukus. Nurodė, kad 2007 m. sausio 12 d. patikrinimo aktu Nr. 1 buvo nustatyta, jog ūkininkas V. Š. šalia jam priklausančios kiaulių fermos skystą mėšlą ir srutas šalina R. S. žemėje neturint žemės savininko leidimo ir neturint suderinimo su Institucija: srutos nuo skysto mėšlo rezervuaro teritorijos teka į R. S. priklausančią žemę. Minėto patikrinimo metu nustatyti pažeidimai laikant sukauptą mėšlą (Reikalavimų 9, 18, 18.1-18.5 punktai). 2007 m. sausio 12 d. jam už vykdomą ūkinę veiklą pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus buvo surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas Nr. 6p AM015921. Tą pačią dieną V. Š. buvo perskaitytas ir įteiktas 2006 m. gruodžio 20 d. privalomas reikalavimas Nr. 24, nes anksčiau tą padaryti nebuvo galimybės. Jis atsisakė priimti minėtą dokumentą. 2007 m. sausio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 6p AM015921 pagrindu 2007 m. sausio 16 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo V. Š. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 512 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 2 250 Lt bauda.
Teigė, kad 2007 m. kovo 30 d. buvo tikrinamas privalomojo nurodymo Nr. 24 įvykdymas, kurio metu buvo nustatyta, kad minėtas nurodymas nebuvo įvykdytas. Todėl buvo surašytas Protokolas. Pažymėjo, kad V. Š. atsisakė rašyti paaiškinimą, atsisakė pasirašyti Protokolą ir atsisakė jį paimti. Teigė, kad 2007 m. balandžio 6 d. nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą, V. Š. neatvyko. Tą dieną priimtas Nutarimas kartu su Protokolu ir nauju 2007 m. balandžio 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. 23 registruotu laišku buvo išsiųstas V. Š. Vertino, jog jis sąmoningai vengė atsiimti minėtą Institucijos jam išsiųstą laišką. Pažymėjo, kad priimant Nutarimą, buvo vadovaujamasi Įstatymo 24 straipsniu. Atkreipė dėmesį į tai, jog administracinės atsakomybės taikymas už privalomojo nurodymo nevykdymą neeliminuoja administracinės atsakomybės už pažeidimą, dėl kurio priežasčių ar pasekmių šalinimo arba paties pažeidimo nutraukimo buvo duotas privalomasis nurodymas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu V. Š. skundą patenkino: Nutarimą panaikino ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga neginčijamai įrodo, kad V. Š. buvo įstatymo nustatyta tvarka pranešta apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn bei jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Rėmėsi ATPK 248 straipsniu. Nukreipė į Reikalavimų 9 punktą ir pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, fiksuojančių mėšlidės ir srutų kauptuvų įrengimo netinkamumą, sugedimus, mėšlo ar srutų pratekėjimus nuo V. Š. priklausančios mėšlidės ir srutų rezervuarų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Protokolas buvo surašytas 2007 m. kovo 30 d. atlikto ūkinės veiklos patikrinimo pagrindu: 2007 m. kovo 30 d. patikrinimo akte Nr. 30 yra konstatuoti Reikalavimų 9, 18 ir 27 punktų pažeidimai, tačiau konkrečiai neužfiksuota, kuo jie pasireiškia. Pažymėjo, kad iš Institucijos atstovų, liudytojų R. S., D. Š. parodymų buvo nustatyta, jog 2007 m. kovo 30 d. patikrinimo metu nuo šlaito, ant kurio yra mėšlidė, matėsi pratekėjimai į R. S. sklypą, tekėjo rudos spalvos, drumstas, nemalonaus kvapo skystis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog šis skystis buvo mėšlas ir srutos, nėra. Atkreipė dėmesį į tai, jog jokie tyrimai, nustatantys minėto skysčio sudėtį, atlikti nebuvo. Akcentavo, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas, surašęs Protokolą, rėmėi fotonuotraukomis, ortofotoplanais, tačiau šios nuotraukos darytos 2005 m. rugsėjo 21 d., o žemėlapiai sudaryti apie 2003 m., todėl šie įrodymai negali būti laikomi patvirtinančiais minėtus pažeidimus Protokolo surašymo dieną. Vertino, kad už ankstesnius pažeidimus V. Š. yra nubaustas ir nebegali būti baudžiamas pakartotinai tų pačių įrodymų pagrindu. Tvirtino, kad 2007 m. kovo 30 d. prie patikrinimo akto pateiktose nuotraukose matyti užpelkėjusių laukų vaizdas, tačiau jokių duomenų jose apie tai, kad srutos ir mėšlas į šiuos laukus pažeidimo fiksavimo dieną pateko iš V. Š. priklausančios mėšlidės ir rezervuarų, nėra. Pažymėjo, kad daugiau įrodymų, patvirtinančių minėtą pažeidimą, teismui nebuvo pateikta. Konstatavo, kad vien tik pažeidimo konstavimas Protokole ir patikrinimo akte, nesant duomenų, pagrindžiančių, kaip šis pažeidimas pasireiškia, negali būti laikomas patvirtinančiu pažeidimo fakto buvimą, o visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Rėmėsi Reikalavimų 18 punktu ir pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad V. Š. tokiu būdu kaupia mėšlą R. S. žemėje. Jokiais įrodymais nenustatyta, jog jis iš mėšlidės transportuotų mėšlą ir jį iškrautų ant R. S. žemės. Nesutiko su Institucijos atstovo paaiškinimu, kad mėšlo ir srutų nutekėjimas traktuotinas kaip sandėliavimas ant R. S. žemės, nes, remiantis lingvistiniu aiškinimu, sandėliavimas, kaupimas yra aktyvūs veiksmai, o kad tokius veiksmus būtų atlikęs V. Š., byloje nenustatyta.
Nukreipė į Reikalavimų 27 punktą ir nurodė, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, jog minėtame punkte nurodytas trąšų kiekis V. Š. buvo perduotas, jokie aktyvūs jo veiksmai nenustatyti, taip pat nepateikti paskaičiavimai, tyrimai, neįrodytas mėšlo ir srutų sandėliavimo ant R. S. laukų faktas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų Reikalavimų 9, 18 ir 27 punktų pažeidimams konstatuoti ir administracinės atsakomybės taikymui V. Š. atžvilgiu ATPK 512 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Atkreipė dėmesį į tai, jog 2007 m. kovo 30 d. patikrinimo aktas ir jo priedai (fotonuotraukos) įrodo, jog R. S. priklausanti žemė yra užpelkėjusi, todėl V. Š. ir jo atstovo argumentai, kad iš esmės minėtu privalomuoju reikalavimu buvo reikalaujama atlikti R. S. priklausančio lauko nusausinimo darbus, nebuvo paneigti. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad Institucija, prieš priimdama nurodymą, privalėjo aiškiai nustatyti neigiamas pasekmes, kurios atsirado dėl V. Š. kaltės, jam nevykdant teisėtų įstatymo ar kitų teisės aktų reikalavimų, ir jų pašalinimo įvykdymo galimumą. Akcentavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindiniai V. Š. ūkinės veiklos pažeidimai buvo padaryti 2003-2004 m. Pažymėjo, kad Institucijos atstovai bei R. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog laukų užliejimas (užpelkėjimas) galėjo atsirasti tiek dėl V. Š. netinkamos ūkinės veiklos, tiek dėl melioracijos įrenginių sugedimo bei dėl kitų priežasčių. Vertino, kad Institucija nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog R. S. lauko užliejimas yra vien V. Š. ūkinės veiklos pažeidimų pasekmė. Atkreipė dėmesį į tai, jog tiek V. Š., tiek R. S. paaiškinimai įrodo, kad laukai yra apsemti. Vertino, kad patvarkyme nurodytu būdu (išvežimu), esant skystai masei, buvo neįmanoma pašalinti susidariusių atliekų ir atskirti, kurios atliekos susidarė dėl V. Š. netinkamos veiklos, kurios – dėl kitų priežasčių, todėl nebuvo paneigti V. Š. argumentai, jog Institucijos privalojomo nurodymo jis objektyviai negalėjo vykdyti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ta aplinkybė, jog privalomas nurodymas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, jog V. Š. nesikreipė į Instituciją dėl minėto nurodymo išaiškinimo, dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, nesudaro pagrindo pagal reikalavimų turinį jį laikyti atitinkančiu įstatymo reikalavimus, todėl dėl jo neįvykdymo negali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 5114 straipsnio 1dalyje. Akcentavo, jog Institucijos reikalavime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti įrodymai byloje nebuvo surinkti. Nurodė, kad teismui nepateikta duomenų, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas viešasis interesas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 512 straipsnio 3 dalyje ir 5114 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes.
III.
Institucija apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Nutarimą.
Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad surašant Protokolą, buvo remiamasi fotonuotraukomis ir ortofotoplanais, kurie įrodo tą faktą, jog mėšlo ir srutų ištakų šaltinis – ortofotoplane 4 numeriu pažymėta mėšlidė, iš kurios susikaupęs mėšlo perteklius per kelią tekėdavo į šalimais esantį R. S. priklausantį žemės sklypą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog jokiais įrodymais nebuvo pagrįsta, kad V. Š. transportuotų mėšlą ir iškrautų jį ant R. S. žemės, nes šiuo atveju tokį veiksmą reikėtų suprasti kaip per daugelį metu mėšlo ir srutų nutekėjimą iš V. Š. priklausančios mėšlidės. Pažymi, kad V. Š. pats yra nurodęs, kad dėl permirkusios dirvos negali įvažiuoti į R. S. žemę ir išvežti mėšlo ir srutų. Be to, V. Š. yra nurodęs, kad jam šis mėšlas yra reikalingas laukams tręšti, kas įrodo, jog sandėliavimas ir kaupimas gali būti ir ne vien tik aktyvūs veiksmai. Mano, kad skundžiamame nutarime neteisingai aiškinamas Reikalavimų 27 punktas. Nukreipia į Reikalavimų tikslą ir nurodo, kad dėl to nagrinėjamu atveju nebuvo tirta gruntinių ir paviršinių vandenų tarša.
Kiti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški Institucijos atsiliepimo į V. Š. skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 512 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už straipsnio pirmoje ir antroje dalyje numatytus veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už tokius pat veiksmus. Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, rekonstravimas, plėtimas, atidavimas ar priėmimas naudoti be nustatyta tvarka patvirtintos ir suderintos dokumentacijos arba nesilaikant joje numatytų aplinkos apsaugos reikalavimų ir ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus sudaro pirmųjų straipsnio dalių numatytas pažeidimų sudėtis. Už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku atsakomybė numatyta ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje.
Protokole, surašytame V. Š., nurodoma, kad 2007 m. kovo 30 d. tikrinant privalomo nurodymo Nr. 24, duoto 2006 m. gruodžio 20 d., vykdymą, buvo nustatyta, jog mėšlas ir srutos iki šiol neteisėtai sandėliuojamos R. S. žemėje, besiribojančioje su kiaulių ferma, esančia (duomenys neskelbtini). R. S. prieštaravo ir prieštarauja, kad šioje vietoje būtų kaupiamos atliekos, susidariusios V. Š. kiaulių fermoje. Neįvykdytas privalomas nurodymas Nr. 24, duotas Kauno rajono agentūros, mėšlas ir srutos sandėliuojami šioje žemėje pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti, mėšlu ir srutomis užterštas 4 ha žemės plotas. Pažymima, kad tokiais veiksmais V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 9, 18 ir 27 punktus. Protokole taip pat nurodoma, kad V. Š. 2007 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 6p AM003001 buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 512 straipsnio 2 dalį.
Institucija 2007 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 48p AM003008 V. Š. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 512 straipsnio 3 dalyje ir 5114 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė atitinkamai 6 000 Lt ir 600 Lt baudą, subendrinus – 6 000 Lt baudą.
ATPK 256 straipsnis įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje įvardija bet kuriuos faktinius duomenis, kuriais remiantis organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiga rinkti įrodymus nustatyta pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantiems organams (pareigūnams).
Pirmosios instancijos teismas laikydamasis įstatymų reikalavimų tyrė ir vertino surinktus įrodymus (ATPK 257 straipsnis), buvo pakankamai aktyvus šiame procese. Tačiau pagrįstai nuspręsta, kad visos abejonės turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tinkamai akcentuotas įrodymų pakankamumas.
Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo sudėtį, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Artūras Drigotas |
| Dainius Raižys |
| Skirgailė Žalimienė |