Civilinė byla Nr. e2-540-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 2.6.1.4; 2.6.18.3;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKDR“ atstovams V. Z. ir advokato padėjėjai S. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atstovui advokatui S. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso nuotoliniu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKDR“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė UAB „SKDR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės UAB „Mitnija“ 41 348,68 Eur sulaikytą sumą už atliktus darbus, 6 procentų dydžio procesines palūkanas (už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto „Administracinės paskirties statiniai, Laisvės al. 10, Vilnius“, lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus (subrangos sutarties 1.1. punktas), kurių užsakovė buvo UAB „Vastint Lithuania“, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė viso objekto atžvilgiu buvo generalinis rangovas. Subrangos sutarties 2.1. punktu buvo sutarta dėl darbų kainos ir apmokėjimo už atliktus darbus subrangovui. Šalys subrangos sutarties 2.8.2. punktu taip pat susitarė dėl sulaikomų sumų dydžio ir išmokėjimo tvarkos, tačiau atsakovė principingai nesilaikė šio punkto, nes nesulaikydavo tiksliai 7 procentų nuo aktuojamos sumos. Teismui teikiamas ieškovės vedamos buhalterinės apskaitos aktas – ieškovės išrašytų sąskaitų, atsakovės išrašytų sąskaitų ir atsakovės mokėjimų suvestinė patvirtina, kad sulaikyta suma kreipimosi į teismą dienai yra 41 348,68 Eur, todėl ši suma yra priteistina iš atsakovės. 2021 m. vasario 11 d. atsakovė siuntė ieškovei pasirašyti baigiamąjį darbų pridavimo aktą, kurį ieškovė pasirašė, tačiau akto nebepasirašė atsakovė, nes kilo ginčas dėl atsiskaitymo dėl ieškovės atliktų papildomų darbų. Vėliau savo parašą atšaukė ir ieškovė, kuri atsisakė pasirašyti dėl baigiamajame darbų akte įrašyto sakinio „Šiuo aktu Šalys patvirtina, kad Subrangovo pagal Sutartį atliktų darbų suma yra 890 905,51 Eur be PVM ir pareiškia, kad neturi viena kitai pretenzijų dėl Darbų, lyginant su Sutartimi, apimties pasikeitimų, jei toki tokių buvo“, nes ieškovė turėjo ir tebeturi atsakovei pretenzijų dėl atliktų darbų kainos, kadangi ieškovė atliko papildomų darbų už labai didelę sumą. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovei vienašališkai pasirašytą baigiamąjį atliktų darbų aktą, tačiau su prierašu ir išlyga, kad turi pretenzijų, kurios pareikštos atsakovei atskiroje civilinėje byloje. Prie subrangos sutarties buvo pridėta sąmata, kuri buvo parengta pagal projektinę-techninę dokumentaciją. Vykdant darbus techninis projektas buvo koreguojamas, buvo išleistos net kelios projekto A laidos, projekte buvo daugybė klaidų, kurias ieškovė prašė projektuotojo taisyti (apie projekto klaidas žinojo ir atsakovė, nes atsakovė su projektuotoju tiesiogiai derino visus projekto pakeitimus), dėl ko atsirado poreikis ieškovei atlikti daugiau darbų nei buvo numatyta pradinėje subrangos sutartyje. Ieškovė atliko papildomų darbų už 47 4135,48 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) sumą, kurios atsakovė ieškovei nesumoka, todėl ieškovė su ieškiniu dėl skolos už papildomus darbus priteisimo kreipėsi į teismą, kuriame yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1298-896/2021. Nors ieškovė visus darbus yra baigusi, tačiau atsakovė nepagrįstai nepasirašo baigiamojo darbų akto, nesumoka atsakovei jai sulaikytos sumos. Akivaizdu, kad tarp šalių yra ginčas dėl baigiamojo darbų akto pasirašymo ir jo pagrindo neišmokė tos sulaikytos sumos. Kadangi baigiamasis darbų aktas yra pasirašytas ieškovės vienašališkai, todėl nėra jokių kliūčių atsakovei išmokėti ieškovei sulaikytą sumą.

3.       Atsakovė UAB „Mitnija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovės minėtas ginčo sutarties 2.8.2 punktas numatė, jog atsakovė sulaiko 7 procentus nuo ieškovės atliktų darbų kainos (be PVM) bei įtvirtino sąlygas, kada šios sulaikytos sumos ieškovei turi būti sumokamos, kurio pagrindu ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei. Tačiau ginčo sutarties 2.8.2 punktas įtvirtino du alternatyvius pagrindus, kuriems esant ieškovei turėtų būti sumokamos atsakovės pagal sutartį sulaikytos sumos: pirmas pagrindas numato sąlygas, kurioms esant sulaikyta suma sumokama dalimis, antras pagrindas – sąlygas, kurioms esant sulaikyta suma sumokama visa. Ieškovė nedetalizavo, kokiu sutarties 2.8.2 punkto pagrindu remiasi. Ieškovė iš viso net nepagrindė, kad egzistuoja visos bent vieno sutarties 2.8.2 punkto pagrindo sąlygos sulaikytų sumų sumokėjimui. Pareiga įrodyti sutarties 2.8.2 punkto pagrindų egzistavimą tenka ieškovei, kaip šaliai, besiremiančiai šiomis sąlygomis. Atsakovė nepažeidžia savo įsipareigojimų bei, kiek reikalauja pirmo pagrindo sąlygos, jau yra išmokėjusi dalį sulaikytos sumos ieškovei, o likusios sumos išmokėjimui nėra sutartyje numatytų sąlygų, t. y. neegzistuoja antro pagrindo sąlygos visos sulaikytos sumos sumokėjimui. Ieškovė reikalauja visos sulaikytos sumos priteisimo. Sutarties 2.8.2 punkto antras pagrindas numato, jog visa sulaikyta suma ieškovei sumokama per 30 darbo dienų po to, kai įvyksta visos šios sąlygos: 1) pasirašytas statybos užbaigimo aktas; 2) šalys pasirašo galutinį darbų perdavimo aktą; 3) ieškovė atsakovei pateikia 10 procentų atliktų darbų kainos (be PVM) dydžio garantinio laikotarpio draudimą arba banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, galiojančias 3 metus nuo objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos, kartu pateikiant apmokėjimą už draudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus; 4) užsakovas visiškai atsiskaito su atsakove už ieškovės atliktus darbus. Nors pareiga įrodyti pastarųjų sąlygų egzistavimą tenka ieškovei (kurios ji neįvykdė), atsakovė neginčija, jog yra pasirašyti statybos užbaigimo aktai ir kad užsakovas yra atsiskaitęs su atsakove. Ieškovė siuntė 2021 m. vasario 11 d. galutinį darbų perdavimo aktą, kurį, kaip nurodo ir ji pati, vėliau atšaukė. Kitą galutinį darbų perdavimo aktą ieškovė pateikė tik 2021 m. rugsėjo 6 d., t. y. vos prieš dvi dienas iki ieškinio pareiškimo. Tačiau galutinis perdavimo aktas turi netikslumų – jame nurodyta netiksli darbų kaina (890 905,51 Eur, kuomet faktiškai ji yra 897 663,83 Eur), be to, galutiniame perdavimo akte nurodyta, kad yra pateikiama defektų ištaisymo garantija, nors jos ieškovė atsakovei niekada nepateikė. Nepaisant to, atsakovė iš esmės galutinio perdavimo akto neginčija. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė nėra pateikusi garantijos, kaip to reikalauja antro pagrindo aukščiau nurodytas trečias punktas. Šios sąlygos egzistavimo ieškovė taip pat nepagrindė. Tuo tarpu antro pagrindo pritaikymui ir visos sulaikytos sumos sumokėjimui, kaip tiesiogiai numato sutarties 2.8.2 punkto antras pagrindas, turi būti įvykdytos visos jo sąlygos. Atitinkamai, nepateikus garantijos, laikytina, kad neegzistuoja sąlygos sumokėti ir, atitinkamai, priteisti ieškovei visą sulaikytą sumą pagal sutarties 2.8.2 punkto antrą pagrindą. Atsakovė dar anksčiau terminą, t. y. dar prieš galutinio perdavimo akto išsiuntimą atsakovei, jau yra sumokėjusi ieškovei 2,45 procentų darbų kainos. Taigi, atsakovė ieškovei yra pilnai (ir dar net daugiau) sumokėjusi sulaikytos sumos dalį pagal sutarties 2.8.2 punkto pirmo pagrindo punktą, pagal kurį 2 procentų darbų kainos mokami per penkias darbo dienas po galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo. Kitos sulaikytos sumos pagal pirmą pagrindą mokėtinos tik po 12/24/36 mėn. nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos. Kadangi paskutinis statybos užbaigimo aktas datuotas 2021 m. vasario 2 d., taigi po jo nėra praėję 12/24/36 mėn., todėl likusių sulaikytų sumų mokėjimo terminai pagal sutarties 2.8.2 punkto pirmą pagrindą dar nėra suėję. Taigi, neegzistuoja sąlygos sumokėti ir, atitinkamai, priteisti ieškovei visą likusią sulaikytą sumą ir pagal sutarties 2.8.2 punkto pirmą pagrindą. Ieškovė nurodo netikslią pagal sutartį sulaikytos darbų kainos sumą, ji yra lygi – 40 706,92 Eur. Atsakovė sulaikytas sumas skaičiavo tinkamai, vadovaudamasi sutarties nuostatomis. Taigi, ieškovės reikalavimai nepagrįsti ir privalo būti atmetami pilna apimtimi. Dalį sulaikytos sumos atsakovė, kaip ir kiek to reikalauja sutartis, ieškovei jau yra sumokėjusi, o likusios sulaikytos sumos atžvilgiu neegzistuoja sutartyje numatytos sulaikytos sumos mokėjimo ieškovei sąlygos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas

4.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. gegužės 27 d. tarp ieškovės UAB „SKDR“ ir atsakovės UAB „Mitnija“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo subrangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto „Administracinės paskirties statiniai, Laisvės al. 10, Vilnius“, lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus (subrangos sutarties 1.1. punktas), kurių užsakovė buvo UAB „Vastint Lithuania“, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė viso objekto atžvilgiu buvo generalinis rangovas.

5.       Šalių sudarytos subrangos sutarties 2.1. punkte taip pat buvo sutarta, kad „Darbų, nustatytų sutarties 1.1. straipsnyje, fiksuota kaina yra 739 648,35 Eur plius 21 procentas PVM (155 326,15 Eur), bendra suma 894 974,50 Eur. Mokėjimai už atliktus darbus subrangovui atliekami be PVM. Subrangovas įsipareigoja PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas PVM sumokamas įstatymų nustatyta tvarka. Subrangos sutarties 2.8.2. punkte įtvirtinta nuostata dėl sulaikomų sumų dydžio ir išmokėjimo tvarkos. Šalys susitarė, kad sulaikoma suma yra 7 procentai nuo darbų kainos be (PVM). Sulaikytą sumą generalinis rangovas sumoka subrangovui per 30 po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (1) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – per 5 darbo dienas po galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo dienos; (2) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 12 mėnesių nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; (3) 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 24 mėnesiams nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; (4) 1 procento atliktų darbų kainos dydžio sumą – praėjus 36 mėnesiams nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos; arba pagal sutartį sulaikytą 7 procentų darbų kainos be (PVM) sumą generalinis rangovas sumoka subrangovui per 30 po to, kai įvyksta visos toliau nurodytos sąlygos: (i) pasirašytas statybos užbaigimo aktas; (ii) šalys pasirašo sutarties 6.6 punkte numatytą galutinį darbų perdavimo aktą; (iii) subrangovas pateikia 10 procentų atliktų darbų kainos (be PVM) dydžio generaliniam rangovui priimtinos draudimo kompanijos (nurodytos sutarties 5.2. punktas) garantinio laikotarpio draudimą (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginę neatšaukiamą garantiją, galiojančius 3 metus nuo baigiamojo objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimą uždraudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus; (iv) užsakovas visiškai atsiskaito su generaliniu rangovu už atliktus darbus“.

6.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės UAB „Mitnija“ prievolės sumokėti ieškovei UAB „SKDR“ 7 procentų nuo darbų kainos be (PVM), t. y. iš ieškovei mokėtinų sumų, kurie ginčo situacijoje atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją.

7.       Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad statybos rangos sutartis yra tokia sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Kai atliekami sudėtingų, didelės apimties objektų statybos darbai, paprastai be pagrindinės generalinės rangos sutarties sudaromos subrangos sutartys atskiriems darbams atlikti, tokiu atveju rangovas generalinėje sutartyje tampa užsakovu subrangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-436/2011).

8.       Teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma buvo sulaikyta šalių subrangos sutarties 2.8.2 punkto pagrindu. Tarp šalių ginčas, jog statybos užbaigimo aktas buvo sudarytas 2021 m. vasario 2 d. (kurio pagrindu atlikta statybos teisinė registracija) tarp šalių nekyla. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tokio pobūdžio susitarimas užtikrina rangovo prievolių, galinčių atsirasti garantiniu laikotarpiu, vykdymą. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalims susitarus dalį mokėtinos kainos sulaikyti iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. Sulaikymo sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑486/2011). Spręstina, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo (atsakovės) nuostolių padengimą rangovo (ieškovės) netinkamų prievolių vykdymo atveju. Pažymėtina, kad šias sutarties nuostatas dėl jose įtvirtintų tikslų abi šalys aiškina vienodai

9.       Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės.

10.       Teismas, įvertinęs šalių sudarytos subrangos sutarties nuostatas, kuriose sulaikytos sumos išmokėjimas siejamas su dviem sąlygomis, t. y. statybos užbaigimo akto pasirašymu ir sutartyje nustatytu kalendoriniu grafiku (terminais) bei darbų kokybės garantijos iš draudimo bendrovės pateikimu (sutarties 2.8.2. punktas), sprendžia, kad iki kol aplinkybės, nustatytos šiame sutarties punkte, neatsirado, rangovas neturi teisės reikalauti jam priklausančio 7 procento užmokesčio už darbus sumokėjimo.

11.       Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėja, jog atsakovė sutartyje nustatytu kalendoriniu grafiku nevykdo prievolės dėl sulaikytų sumų išmokėjimo. Be to, byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio suma per 5 darbo dienas po galutinio darbų perdavimo akto pasirašymo dienos (2020 m. gruodžio 4 d. mokėjimas 22 000,00 Eur sumai) bei 2 procentų atliktų darbų kainos dydžio sumą praėjus 12 mėnesių nuo statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos (2022 m. balandžio 8 d. mokėjimas 13 832,53 Eur sumai) yra išmokėta.

12.       Aptariamu atveju, ieškovė pripažįsta, kad atsakovei nėra pateikusi priimtino draudimo kompanijos (nurodytos sutarties 5.2. punktas) garantinio laikotarpio draudimo (kartu su draudimo poliso kopija) arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos, galiojančių 3 metus nuo baigiamojo objekto statybos darbų rezultato perdavimo užsakovui akto pasirašymo dienos, kurių tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimą už draudimą ar garantiją patvirtinančius dokumentus. 

13.       Teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentais, kad tiek šalių sudarytos sutarties nuostatos, tiek įstatymai neriboja ieškovės galimybės, nesant pasirašyto galutinio perdavimo akto, pateikti garantinio laikotarpio draudimą ar garantiją. Ieškovės ieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovei vengiant sudaryti baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovė negali pateikti priimtino draudimo kompanijos garantinio laikotarpio draudimo arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos, nesudaro pagrindo išvadai, kad tarp šalių iškilus ginčui dėl baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, išnyko ieškovės prievolė užtikrinti užsakovo (atsakovės) nuostolių padengimą rangovo (ieškovės) netinkamų prievolių vykdymo atveju.

14.       Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas bei byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad atsakovė UAB „Mitnija“ turi teisę sulaikyti mokėjimus sutarties pagrindu ir neprivalo ieškovei sumokėti sulaikytos sumos iki pastaroji nepateikė priimtino draudimo kompanijos garantinio laikotarpio draudimo arba banko besąlyginės neatšaukiamos garantijos (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, CK 6.70 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškinį atmetus, ieškovė neįgijo teisės į jos bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokią teisę įgijo atsakovė. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti jai iš ieškovės 4 168,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-9085).

16.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovės bylos nagrinėjimo metu turėtos 4 168,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškinį atmetus, yra priteisiamos iš ieškovės.

17.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 745,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Dėl to, ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai yra priteisiamas nurodyto dydžio nesumokėtas žyminis mokestis.

18.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKDR“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, j. a. k. 134511472, naudai priteisti 4 168,45 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKDR“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 745,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminį mokestį, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas