Civilinė byla Nr. e2S-2066-390/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13258-2015-7

procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mechel Nemunas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18515-528/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurasia Logistics“ ieškinį dėl skolos bei įstatymo nustatytų palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 18 451,10 Eur skolos, 8,30 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 18 451,10 Eur sumai atsakovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškove. Ieškovė nurodė, kad ginčas yra dėl didelės sumos, o atsakovės turtinė padėtis nėra gera, nes pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, kas didina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės UAB „Eurasia Logistics“ reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 18 451,10 Eur, taip pat leidžiant atsakovei atsiskaityti su VMI, SODRA, išmokėti atlyginimus darbuotojams. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma 18 451,10 Eur yra didelė, o pagal ieškovės pateiktus 2014 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovės finansinė būklė nėra gera, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Mechel Nemunas“, atstovaujama advokatės Rasos Zaščiurinskaitės, atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą  dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

1. Pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo palikti galioti atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dalis ieškinio reikalavimų nesąžiningai grindžiami gerokai iki ieškinio pateikimo apmokėtomis sąskaitomis: 2015-01-22 PVM sąskaita faktūra serija EL15-0148 1 050 Eur sumai; 2015-02-13 PVM sąskaita faktūra serija EL15-0383 1 050 Eur sumai. Šios sąskaitos atsakovės buvo apmokėtos dar 2015-04-01 ir 2015-04-03 mokėjimo nurodymais, todėl bet kokios atsakovės prievolės pagal jas jau yra pasibaigusios tinkamu įvykdymu. Ieškovei buvo sumokėta bendra 1 970 Eur suma, likusi reikalavimo dalis 130 Eur sumai buvo apskaityta, o po to (kartu su kitais reikalavimais) įskaityta į ieškovės priešpriešinius įsipareigojimus atsakovei. 15 020,10 Eur ieškinio reikalavimų yra pasibaigę įskaitymo pagrindu, kurio ieškovė neginčija. Atsakovė mokėtinas sumas ieškovei įskaitė į pastarosios priešpriešinius įsipareigojimus atsakovei. Atsakovė dar 2015-04-30 pranešimu Nr. 19-2-429 apie įskaitymą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė ir ieškovė turėjo galiojančius bei vykdytinus vienarūšius reikalavimus viena kitos atžvilgiu, vadovaudamasi CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atliko vienašalį šių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 15 020,10 Eur sumai. Įskaitymas buvo atliktas ieškovės prievolių kompensuoti atsakovei dėl ieškovės kaltės prarastų dviejų krovinių vertę pagrindu. Aplinkybės, kad atsakovės kroviniai buvo prarasti, ieškovė neginčija. Taip pat ieškovė buvo informuota apie krovinių vertę: ji buvo grindžiama ieškovei perduotų vežti krovinių kaina. Todėl nesąžiningi yra ieškovės teiginiai, kad esą ji nežino, kokiu pagrindu buvo atliktas įskaitymas. Dalis ieškinio reikalavimų jau yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nutartimi atsakovės turto areštas buvo taikytas užtikrinant ieškovei mokėtinas pinigų sumas pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2015-01-26 PVM sąskaitą faktūrą Serija EL15-0161 iš viso 665 Eur sumai; 2015-02-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija EL15-0487 iš viso 484 Eur sumai; 2015-02-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija EL15-0488 iš viso 387,20 Eur sumai; 2015-03-18 PVM sąskaitą faktūrą Serija EL15-0681 iš viso 1 028,50 Eur sumai; 2015-03-20 PVM sąskaitą faktūrą Serija EL15-0738 iš viso 363 Eur sumai; 2015-03-26 PVM sąskaitą faktūrą Serija EL15-0790 iš viso 847 Eur sumai. Visas šias sąskaitas atsakovė yra priėmusi ir išreiškė savo valią apmokėti, tačiau pagal visas minėtas sąskaitas ieškovei mokėtinos sumos (iš viso – 3 774,7 Eur) šiuo metu jau yra areštuotos antstolės B. P. 2015-06-19 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/01975/LA-3 kaip pas atsakovę esantis ieškovės turtas. Todėl antrą kartą šių reikalavimų nėra pagrindo užtikrinti. PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias mokėtinos pinigų sumos šiuo metu yra areštuotos, atsakovei apmokėti buvo pateiktos nesąžiningai pavėluotai. Tokiu būdu iš atsakovės sąmoningai buvo atimta galimybė šias sumas įskaityti dar 2015-04-30 pranešimu Nr. 19-2-429. Sąskaitos yra išrašytos dar 2015 m. sausio–kovo mėn., tačiau atsakovei buvo įteiktos tik 2015 m. birželio mėn.

2. Atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra visiškai stabili, o pareikšto ieškinio reikalavimų suma sudaro tik labai neženklią dalį atsakovės visų generuojamų pajamų, todėl nėra jokios grėsmės, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. 2014 m. atsakovės pardavimo pajamos siekė net 155 528 966 Lt, t. y. per 45 mln. Eur, 2013 m. – net 163 893 585 Lt, t. y. per 47 mln. Eur. Ieškinio reikalavimas šioje byloje tėra vos 18 tūkstančių eurų, todėl tesudaro vos 0,04 proc. atsakovės visos pardavimų apyvartos 2014 m. Atsakovė turi didelės vertės ilgalaikio turto, taip pat dideles pinigų sumas banko sąskaitoje. 2014 m. atsakovės balansas patvirtina, kad atsakovė turi ilgalaikio turto už beveik 12 mln. Lt, iš kurio 3 836 924 Lt sudaro pastatai ir statiniai, 7 904 689 Lt – mašinos ir įrenginiai. Išrašas iš atsakovės banko sąskaitos patvirtina, kad atsakovė vien savo sąskaitoje pinigų pavidalu atsiskaitymams su kreditoriais nuolatos laiko bent 1 mln. Lt apyvartinių lėšų; jau vien iš kurių bet kada būtų galima sumokėti prašomus priteisti 18 451,10 Eur, jei tik šis reikalavimas būtų pagrįstas. Atsakovė neturi pradelstų įsiskolinimų kreditoriams. Ieškovė nepagrindė, kad atsakovė be pagrindo vengia su ja atsiskaityti, nenurodė jokių kitų skolų, kurias atsakovė neva vengia įvykdyti. Nors ieškovė teigia, kad 2014 m. atsakovės įsipareigojimai jau viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (t. y. 35 965 704 Lt), ieškovė apskritai nepateikė jokių duomenų apie kokius nors atsakovės tariamai pradelstus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis atsakovės per vienerius metus mokėtinomis sumomis 2014 m., nes akivaizdu, jog šios pinigų sumos nėra pradelstos, todėl ieškovės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad esą blogą atsakovės finansinę situaciją rodo 2014 m. nepaskirstytasis nuostolis, kuris sudarė 42 567 698 Lt. Šis rodiklis niekaip neatspindi atsakovės dabartinės finansinės situacijos kreditorių reikalavimų perspektyvoje. Tai yra istorinis bendrovės nuostolis, kuris atsirado ekonominio sunkmečio sąlygomis, todėl jis yra aktualus nebent tik bendrovės akcininkams ir valdymo organų nariams planuojant bendrovės finansinę veiklą ilguoju laikotarpiu. Atsakovė jau kuris laikas turi tokį nepaskirstytąjį nuostolį ir iki šiol jis niekaip nekliudė bendrovei pilnavertiškai funkcionuoti (beveik 5 kartus didesnėmis pardavimų apyvartomis).

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Eurasia Logistics“, atstovaujama advokato Mindaugo Šimkūno, prašo atmesti atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ atskirąjį skundą ir 2015 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškovės pareikštus reikalavimus (didžiąją dalį) yra įskaičiusi turėtų nuostolių pagrindu, taip pat, jog atsakovė ieškovės įrodinėjamus nuostolius dėl dviejų prarastų krovinių ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-24721-934/2015. Taigi atsakovė iš esmės pripažįsta, jog ieškovė tinkamai įvykdė visas ieškinyje nurodytas sutartis-užsakymus krovinio pervežimui/vežimo sutartis ir turi teisę į atitinkamą užmokestį. Ieškovė, reikšdama ieškinį, reikalaudama atsiskaityti, nelaiko prievoles esant pasibaigusias įskaitymu, todėl akivaizdu, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas ar atsakovės prievolės ieškovei yra pasibaigusios atsakovės įvardijamo įskaitymo. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisėtas. Atsakovės atskirojo skundo motyvai iš esmės yra susiję su ne su aplinkybėmis nustatinėtinomis taikant laikinąsias apsaugos priemones, o su pareikšto ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu. Ieškovė laiko, kad atsakovė neapmokėjo sąskaitų serija EL15-0148 ir serija EL15-0383, nes 2015-04-01 ir 2015-04-03 mokėjimų paskirtis nėra aiškiai apibrėžta, nurodyta „už transportą“. Ieškovės pareikšti reikalavimai nelaikytini akivaizdžiai nepagrįstais ar netesėtais ir toks ginčas nagrinėtinas teisme. Tik atsakovei pateikus atskirąjį skundą, prie jo pridėtą 2015-04-29 skolų suderinimo aktą, ieškovei paaiškėjo, kokias atsakovės ieškovei prievoles ši įskaitė. Atsakovė turi įrodyti, kad prievolė pasibaigė įskaitymu. Ieškovės nuomone, įskaitymui atlikti nebuvo CK 6.130 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, taip pat šis buvo atliktas pažeidžiant CK 6.131 straipsnyje nustatytą tvarką. Ieškovė nesutinka, kad reikalavimų 3 774,70 Eur sumai nėra pagrindo užtikrinti, nes tokia suma yra areštuota ir šią sumą atsakovė saugo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24721-934/2015, taikydamas ieškovės turtui areštą 8 939,90 Eur sumai, užtikrino atsakovės 2015-05-15 ieškinio reikalavimą priteisti 8 939,90 Eur dydžio nuostolių. Atsakovės prašymu antstolis areštavo 3 774,70 Eur sumai atsakovės ieškovei  mokėtinas pinigines lėšas. Taigi atsakovė saugo 3 774,70 Eur sumą savo pareikštam reikalavimui civilinėje byloje Nr. e2-24721-934/2015 užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismui atmetus atsakovės pareikštą reikalavimą civilinėje byloje Nr. e2-24721-934/2015, areštas bus panaikintas ir atsakovė daugiau neturės pagrindo saugoti jos nurodomą 3 774,70 Eur sumą. Atsakovė 3 774,70 Eur dydžio pinigines lėšas 2015-06-19 patvarkymo pagrindu saugo ne nuo savęs, o nuo ieškovės, veikia ne ieškovės, o savo naudai. Atsakovės finansinė būklė nėra gera. Atsakovės nurodoma faktinė aplinkybė apie jos turėtas pardavimo pajamas 2014 m. (155 528 966 Lt) ir 2013 m. (163 893 585 Lt) nepagrįsta jokiais įrodymais. Atsakovė su atskiruoju skundu nepateikė pelno (nuostolių) ataskaitos. Sprendžiant iš 2014 m. balanso, atsakovė 2014 m. turėjo 1 038 923 Lt nuostolių, tai reiškia, kad 155 528 966 Lt pardavimo pajamos nepadengė išlaidų. Atsakovė iš savo veiklos neturėjo jokio pelno, todėl ieškovės reikalavimo suma į nurodomas pardavimo pajamas net nepatenka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės finansinę būklę. Atsakovės 2014 m. turėtas turtas nepadengia per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Atsakovės turėti nuostoliai lyginant su 2013 m. padidėjo. Ilgalaikis turtas lyginant su 2013 m. sumažėjo. Faktiškai atsakovės įsipareigojimai yra didesni nei jos nurodomas didelės vertės turtas. Atsakovės pateikti sąskaitos išrašai 2015-05-15, 2015-06-15, 2015-07-15 nepatvirtina įmonės geros finansinės būklės. Atsakovės nurodomų apyvartinių lėšų negalima palyginti su kitais įmonės finansiniais rodikliais. Trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio (likvidumo) nėra pakankamas garantas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nekils grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.         

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu priteisti iš atsakovės 18 451,10 Eur skolos, 8,30 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 18 451,10 Eur sumai atsakovės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškove. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, kad ieškovės pareikšto 18 451,10 Eur turtinio pobūdžio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, o pagal ieškovės pateiktus 2014 m. atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovės finansinė būklė nėra gera, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui.

Apeliantė UAB „Mechel Nemunas“ atskirajame skunde teigia, kad pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes dalis ieškinio reikalavimų nesąžiningai grindžiami gerokai iki ieškinio pateikimo apmokėtomis sąskaitomis, kad 15 020,10 Eur ieškinio reikalavimų yra pasibaigę įskaitymo pagrindu bei kad dalis ieškinio reikalavimų jau yra užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir įrodymų vertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina tokio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Teismo vertinimu, atsakovės atskirojo skundo motyvai iš esmės yra susiję ne su aplinkybėmis, nustatinėtinomis taikant laikinąsias apsaugos priemones, o su pareikšto ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu. Ieškovė, reikšdama ieškinį, reikalaudama atsiskaityti, nelaiko prievoles esant pasibaigusias įskaitymu, todėl akivaizdu, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas ar atsakovės prievolės ieškovei yra pasibaigusios atsakovės įvardijamo įskaitymo. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisėtas. Atmestini atsakovės argumentai, jog reikalavimų 3 774,70 Eur sumai užtikrinti nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tokia suma yra areštuota ir šią sumą atsakovė saugo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24721-934/2015, taikydamas ieškovės turtui areštą 8 939,90 Eur sumai, užtikrino atsakovės 2015-05-15 ieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 8 939,90 Eur dydžio nuostolių. Atsakovės prašymu antstolis areštavo 3 774,70 Eur sumai atsakovės ieškovei  mokėtinas pinigines lėšas, todėl 3 774,70 Eur suma areštuota atsakovės pareikštam reikalavimui civilinėje byloje Nr. e2-24721-934/2015 užtikrinti.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas.

Apeliantė nurodo, kad jos finansinė padėtis šiuo metu yra visiškai stabili, o pareikšto ieškinio reikalavimų suma sudaro tik labai neženklią dalį atsakovės visų generuojamų pajamų, todėl nėra jokios grėsmės, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliantė savo stabilią finansinę padėtį grindžia pardavimo pajamomis, kurios 2014 m. siekė 155 528 966 Lt, o 2013 m. – 163 893 585 Lt. Teismo vertinimu, apeliantė nepateikė teismui jos gerą finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Visu pirma, iš ieškovės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikto 2014-12-31 atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ balanso matyti, kad UAB „Mechel Nemunas“ turimo turto vertė sudarė 35 965 704 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 62 296 980 Lt, iš kurių finansinės skolos sudarė 19 239 692 Lt, skolos tiekėjams  - 41 054 220 Lt, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Balanso duomenimis mokėtinų įsipareigojimų po vienerių metų nenurodyta. Taip pat iš balanso matyti, kad atsakovės veikla nuostolinga – 42 567 698 Lt. Pažymėtina, jog su atskiruoju skundu atsakovė nepateikė jokių naujų duomenų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį. Įvertinus 2014 m. balanso duomenis, t. y. palyginus atsakovės nuosavybės teise valdomo turto vertę su įsipareigojimais, kurie žymiai viršija turto vertę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareikšto reikalavimo suma (18 451,10 Eur) atsakovės UAB „Mechel Nemunas“, kaip juridinio asmens atžvilgiu, vertinant jos turimą turtą ir pelno rodiklius, laikytina didele (CPK 178 straipsnis). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis atsakovės per vienerius metus mokėtinomis sumomis 2014 m., nes akivaizdu, jog šios pinigų sumos nėra pradelstos. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad įsipareigojimai kreditoriams nėra pradelsti, kad turimas turtas neįkeistas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė įrodė, kad jos finansinė padėtis yra gera. Lietuvos informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Mechel Nemunas“ atžvilgiu priimti teismo įsakymai ir sprendimai priteisti skolas ir kitiems kreditoriams.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. liepos 8 d. nutartį, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                           Algimantas Kukalis