Administracinė byla Nr. ATP-221-354/2013

                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00710-2013-8

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         

 (S)

                                                                            45.4.4; 45.4.5; 52.5; 79.1.                       

. 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 14 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo D. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., paskirta 100 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos ir D. A. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ir

 

n u s t a t ė:

 

D. A. nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 4 d., 7.50 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsisukdamas kliudė namo sieną ir ją apgadinęs pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 234 punktus.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-1031-914/2013 ir priimti naują nutarimą – skirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ str. numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais, neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, neįvertino to, kad D. A. 2000 m. baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaivioje būklėje. Pažymima, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatytą straipsnio dalies sankcijoje, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kuriama nebaudžiamumo iliuzija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-1031-914/2013 ir priimti naują nutarimą – administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties.

Apeliantas skunde pažymi, kad jis byloje davė parodymus, jog 2013 m. kovo 4 d., apie 7.50 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), apsisukdamas prieš namo sieną bei stabdydamas automobilį, pastarajam slystelėjus ant ledo, automobilio bamperio plokštuma atsirėmė į namo sienos plokštumą. Teigia, kad siekdamas apsisukti ir artėdamas prie namo sienos automobilis riedėjo, jokio greičio nebuvo, stabdymo metu automobilio bamperis atsirėmė į namo sienos dalį jungiančią garažų vartus, jis (D. A.), automobiliu pavažiavęs atgal, akivaizdžiai matė, kad joks pažeidimas namo sienai nepadarytas ir svetimas turtas nesugadintas. Šias aplinkybes, pasak apelianto, patvirtina ir byloje esantys įrodymai – fotonuotraukos darytos įvykio vietoje, fiksuotas namo sienos kampo pažeidimas su pridėta liniuote ir matyti, jog sienos pažeidimas yra nuo 40 cm iki 43 cm aukštyje, o jo automobilio ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bamperio dažų įbrėžimas yra nuo 45 cm iki 60 cm aukštyje nuo žemės, todėl šis ant buferio esantis pažeidimas negalėjo apgadinti namo sienos kampo, nes automobilio bamperis su namo siena kontaktavo plokštumomis, todėl neatmestina, kad apgadinimai ant namo sienos galėjo būti padaryti ir ne jo veiksmais, nors jis atlygino galimai patirtą žalą galimiems savininkams. 

Be to, kas paminėta, apeliantas nurodo, kad jis automobiliu atsirėmęs į namo sienos plokštumą (ne į kampą, kur fiksuotas turto pažeidimas) ir atitraukęs automobilį, kuris priekiniais žibintais aiškiai apšvietė namo sieną, buvo visiškai įsitikinęs, jog jokio turto sugadinimo nepadarė, todėl ir išvyko, o teismas nutartyje jo tyčią įrodinėja neatlikta pareiga, kad neišlipo iš automobilio ir neapžiūrėjo namo sienos.

Skunde taip pat D. A. pažymi, kad jis teismui pateikė dokumentus, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, administracinių nuobaudų neturi, įvykio vietoje buvo blaivus, automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jokių motyvų ar priežasčių vengti atsakomybės už galimai padarytą pažeidimą ne tik neturėjo, bet ir nesiekė, neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Nurodo, kad atvykus pareigūnams į darbo vietą, net neneigė, jog atsirėmė į sieną ir paaiškino, kad nematė jokio turto sugadinimo, tą pačią dieną nuvyko prie namo ir, apžiūrėjęs sieną bei pasikalbėjęs su namo gyventoju, atlygino žalą, nors pats iki šiol abejoja, ar jo veiksmais buvo padarytas sienos kampo tinko apgadinimas. Pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė apie galimą jo (D. A.) tyčios turinį, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad jo veiksmai negali būti įvertinti kaip tyčiniai, tai daugiau neatidumas, nerūpestingumas sąžiningai suklydusio vairuotojo.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinis skundas atmetamas, o D. A. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė surinktais ir aptartais įrodymais, apeliantai nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas. Todėl aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimu D. A. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ATPK 127 str. 2 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“.  

Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio matyti, kad iš esmės nėra ginčijami apylinkės teismo sprendimai pripažinti D. A. kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir paskyrus už tai atitinkamą administracinę nuobaudą (administracinė bauda 100 Lt), tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras aiškiai nesutinka su pagal ATPK 130 str. 1 d. D. A. paskirta nuobauda, o pastarasis iš viso neigia padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Iš bylos medžiagos aišku, kad D. A. nuo pat administracinės teisenos pradžios (7 b. l.) neneigė ir apeliaciniu skundu neginčija fakto, jog nustatytu laiku buvo eismo įvykio vietoje, manevravo savo automobiliu, pripažino, kad automobiliu buvo atsiėmęs į namo sieną, tačiau, kadangi nieko nesugadino, nukentėjusiųjų ir sužalotų asmenų nebuvo, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir nuvažiavo. Tačiau kitais įrodymais (V. B., A. S. paaiškinimai; vyriausiojo patrulio K. P. tarnybinis pranešimas; automobilio ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukos) byloje visgi nustatyta, kad namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), siena, su kuria kontaktavo D. A. vairuojamas automobilis, buvo apgadinta. D. A. skunde keliama versija, kad minimo namo siena galbūt buvo apgadinta ne jo, o kažkieno kito, veiksmais yra grįsta tik jo subjektyviomis prielaidomis ir paneigta anksčiau paminėtais įrodymais, todėl atmestina.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3.11 p. reglamentuoja, kad eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nustačius, kad vairuodamas automobilį D. A. kliudė namo sieną ir ją apgadino, seka (KET 234 p.), kad eismo įvykis buvo ir į vietą turėjo būti kviečiama policija, eismo įvykį sukėlęs D. A. privalėjo nepasišalinti iš įvykio vietos ir pranešti apie eismo įvykį policijai (KET 234 p.). Taigi, D. A. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N¹-1872/2007).

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas D. A. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d., padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto automobilio susidūrimą su statiniu ir suprato, kad galėjo sieną apgadinti, tačiau neįsitikino, ar buvo padaryta žala namo sienai – neišlipo iš automobilio ir sienos neapžiūrėjo, ir tyčia iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Taigi numatyto pažeidimo tyčios turinį apylinkės teismas susiejo tik su asmens supratimu, kad jis manevruodamas automobiliu atsirėmė į kitą objektą. Teismo nuomone, bylos duomenys nepatvirtina tyčios D. A. veiksmuose. Bylos duomenys ir jau anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad D. A. automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti (4–6 b. l.) ir, kaip skunde nurodė apeliantas, jis neturėjo motyvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. D. A., kaip minėta, iš karto pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad žalos niekam nepadarė, nieko nesužalojo, niekas dėl įvykio nenukentėjo, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Visa tai, kas paminėta, ant namo sienos ir ant apelianto automobilio priekinio bamperio užfiksuotų apgadinimų pobūdis (sužalojimas ant namo sienos kampo nedidelis, gerai neįsižiūrėjus fotonuotraukoje sunkiai pastebimas), eismo įvykio data ir laikas (2013 m. kovo 4 d., 7 val. 50 min.) rodo, kad D. A. savo automobilio priekiniais žibintais pašvietęs į namo sieną, su kuria kontaktavo jo vairuojamas automobilis, iš tikrųjų galėjo nepastebėti padarytų apgadinimų. Vien tai, kad D. A. įvykio vietoje nebuvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio negali būti pagrindas teigti, kad tai tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. 

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie  D. A. suvokimą sukėlus eismo įvykį, kad jis būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, D. A. nuvyko į įvykio vietą ir pamatęs padarytus sugadinimus namo sienoje atlygino 150 Lt žalą namo gyventojams (34 b. l.). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. A., nuvažiuodamas nuo namo, nemanė kažką sugadinęs, t. y. sukėlęs eismo įvykį – sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina. 

Teismui padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju D. A. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., kaip ir pasisakyti dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo argumentų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 p. 

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimo dalį dėl D. A. pripažinimo kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., administracinės nuobaudos subendrintos ir D. A. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. 

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

 

 

Teisėja                                                                                                            Nijolė Matuzevičienė